„Volvo Trucks“ pristato variklį, pritaikytą griežtiems Euro 6 aplinkosaugos standartams. Azoto oksidų emisija sumažėjo 77 proc., o išmetamosiose dujose esančių kietųjų dalelių kiekis sumažintas perpus. 460 AG variklis, esantis daugiau nei trečdalyje visų įmonės sunkvežimių, yra pirmasis, sukurtas pagal Euro 6 reikalavimus.
Naujas Euro 6 variklis, pritaikytas greitam ir ekonomiškam krovinių gabenimui. Pirmieji sunkvežimiai su naujaisiais varikliais bus pristatyti tik 2013 metų pavasarį.
Naujų Euro 6 reikalavimus atitinkančių sunkvežimių paklausa kol kas yra kukli. Nors transporto priemones jau galima sertifikuoti pagal naujas taisykles nuo 2012 m. vasario, praeis dar dveji metai, kol šie reikalavimai taps privalomi visiems naujiems sunkvežimiams. Dėl griežtų emisijos reikalavimų diegiami pažangūs variklių sprendimai, reikalaujantys daug naujų komponentų. Didesnę jų kainą vežėjams iš dalies gali kompensuoti įvairios finansinės paskatos ir lengvatos, taikomos gabenant krovinius regionuose ir tolimaisiais reisais Europoje.
Tam, kad variklis atitiktų naujuosius išmetamųjų dujų emisijos reikalavimus, jame taip pat įdiegtos išmetamųjų dujų recirkuliavimo (EGR) bei dyzelino dalelių filtro (DPF) sistemos. Lyginant su Euro 5 varikliu, Euro 6 variklio azoto oksidų emisija sumažinta 77 proc., o išmetamų kietųjų dalelių kiekis sumažėjo per pusę.
Apie Euro 6 variklį „Volvo D13 460“
• 460 AG vienaeilis šešių cilindrų 13 l variklis.
• Didž. galingumas esant 1400 – 1900 sūk./min: 338 kW.
• Didž. sukimo momentas esant 1000 – 1400 sūk./min: 2300 Nm.
• Automatizuota „Volvo“ pavarų dėžė „ I-Shift“.
• Variklinio stabdžio VEB+ galia esant 2300 sūk./min: 375 kW.
• Skirtas montuoti 4×2 / 6×2 konfigūracijos „Volvo FH“ vilkikuose ir kėbuliniuose sunkvežimiuose, įskaitant pavojingiems kroviniams gabenti naudojamus sunkvežimius (ADR).
• Galima rinktis sunkvežimiams su vairu dešinėje arba kairėje
Apie Euro 6
• Į aplinką išmetama tik viena penktoji Euro 5 išmetamų azoto oksidų.
• Į aplinką patenka dvigubai mažiau kietųjų dalelių, lyginant su Euro 5.
• Emisijos standarto reikalavimus bus privaloma atitikti aplinkos temperatūrai esant iki –7 °C.
• Išmetamųjų teršalų teisės aktuose reglamentuojama: azoto oksidai (NOx), kietosios dalelės (masė), kietosios dalelės (skaičius), amoniakas (NH3), anglies monoksidas (CO) ir angliavandeniliai (HC).
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
dokumentas2012 m. liepos 3 d., Lietuvos Intermodalinio Transporto ir Technologijų Platformos (LITTP) 5 metų veiklos jubiliejaus renginio metu, pasirašyta ketinimų deklaracija dėl Strateginių transporto tyrimų ir kompetencijos centro įkurimo.
Būsimo Strateginių transporto tyrimų ir kompetencijos centro pagrindinis tikslas – vystyti taikomuosius mokslinių tyrimų darbus, skatinančius transporto ir logistikos sektoriaus plėtrą Lietuvoje bei užtikrinanačius įvairių transporto rūšių efektyvesnę sąveiką ir integraciją.
Tikimasi, kad įkurtas centras padės sutvirtinti bendradarbiavimo saitus tarp jau veikiančios Lietuvos intermodalinės transporto technologinės platformos partnerių. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tarptautinio Rytų–Vakarų transporto koridoriaus plėtrai, kurio Lietuvos sekcija artimiausiu metu turėtų tapti svarbia grandimi globalioje transporto- logistikos grandinėje aptarnaujant Azijos –Europos prekybos srautus. Šio koridoriaus geroji patirtis gali būti taikoma plėtojant ir kitus transporto koridorius.
Trumpai apie LITTP:
Lietuvos intermodalinio transporto technologijų platforma (LITTP) buvo įkurta 2007 m. kaip platforma taip vadinamam “trikampio” bendradarbiavimui tarp verslo, akademinių struktūrų ir politinių institucijų.
LITTP kaip institucionalizuoto bendradarbiavimo pavyzdys kitoms Europos valstybėms. Europos Komisija pripažino LITTP kartu su kitomis analogiškomis šešiomis struktūromis iš Belgijos, Vokietijos, Nyderlandų, Rumunijos, Suomijos ir JK kaip struktūrą, kuri labiausia atitinka Europos intermodalinio transporto politiką (CIPROC projektas).
Lietuvos nacionalinė ekspeditorių ir logistų asociacija LINEKA yra LITTP verslo partnerė nuo pat platformos įkurimo. Šiuo metu LITTP yra atstovaujama apie 1040 Lietuvos vežėjų-transporto kompanijų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-07-06
Biržose toliau pingant naftai, degalų kainos Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse vėl pradėjo kilti. Populiarus A95 markės benzinas „Statoil“ degalinių tinkle pirmadienį ir antradienį kainavo 4,73 Lt. Tačiau trečiadienį šios populiarios markės benzino litras pabrango iki 4,75 Lt.
Dyzelinas savaitės pradžioje „Statoil“ tinkle kainavo 4,43 Lt. Tačiau trečiadienį, kaip praneša portalas degalukainos.lt, dyzelinas pabrango iki 4,45 Lt. Panašios tendencijos vyrauja ir kaimyninėje Latvijoje. A95 markės benzinas „Statoil“ tinkle pabrango iki 93,9 santimo (nuo 92,9 santimo). Taigi kaimyninėje šalyje A95 markės benzino kaina pakito beveik 0,05 Lt.
Nafta pinga toliau
„Brent“ rūšies naftos kainos rugpjūčio mėnesio sandoriams Londono biržoje „ICE Futures“ smuktelėjo 0,48 JAV dolerio, arba 0,48 proc., iki 100,2 JAV dolerio už barelį. WTI rūšies naftos kainos rugpjūčio sandoriams Niujorko prekių biržos (NYMEX) elektroninėje prekybos sesijoje sumenko 0,43 JAV dolerio, arba 0,49 proc., iki 87,23 JAV dolerio už barelį.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Siekiant sudaryti galimybes naujų technologijų plėtrai keleiviniame transporte, elektroninio bilieto sąvoka bus apibrėžta Transporto veiklos pagrindų įstatyme ir kituose susijusiuose teisės aktuose. Minėto įstatymo papildymui šiandien pritarė Vyriausybė, vėliau jis bus teikiamas Seimui.
Elektroninis keleivinio transporto bilietas apibrėžiamas kaip skaitmeninėje duomenų bazėje saugomas įrašas, patvirtinantis, kad yra sumokėta už vežimo paslaugą.
Elektroniniai bilietai yra intelektinių transporto sistemų diegimo dalis. Jie sudarys galimybę kurti naujas paslaugas vežant keleivius, padės didinti viešojo transporto patrauklumą.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Keleivių pageidavimu Baltijos šalių bendrovė „airBaltic“ savo lėktuvuose pasiūlys daugiau ekonominės ir bazinės klasės vietų. Daugiau vietų pigesniems skrydžiams bus siūloma kryptims į Viduržemio ir Juodosios jūros pakrantes, taip pat netolimais maršrutais. Iš viso, skrendantiems į Barseloną, Atėnus, Dubliną, Stambulą, Odesą, Simferopolį, Tel Avivą ir kitus miestus, „airBaltic“ pasiūlys beveik pusę milijono papildomų pigesnių vietų.
„Mūsų poilsinės kryptys Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir NVS šalyse visuomet buvo labai paklausios. Tam, kad keleiviams galėtume pasiūlyti daugiau vietų skrendant poilsiauti ar dirbti, labai atidžiai peržiūrėjome ekonominės ir bazinės klasių vietų proporcijas lėktuvuose. Atnaujinome verslo klasės sąlygas daugiau nei dvidešimtyje populiariausių krypčių ir taip sukūrėme beveik pusę milijono papildomų vietų per metus už prieinamą kainą ekonominės ir bazinės klasių keleiviams“, – sako „airBaltic“ vyresnysis viceprezidentas pardavimams ir rinkodarai Michaelis Grimmas.
Papildomomis ekonominės ir bazinės klasių vietomis ir atnaujintomis verslo klasės sąlygomis keleiviai galės naudotis jau nuo liepos mėnesio skrendant iš Rygos oro uosto į Barseloną, Atėnus, Dubliną, Stambulą, Odesą, Simferopolį, Tel Avivą, Helsinkį, Lapenrantą, Palangą, Turku, Taliną, Vilnių, Kauną, Temperę, Vasą, Bergeną, Bilundą, Alesundą, Kišiniovą, Stavangerį ir Umeo bei Oulu miestus.
A/S Air Baltic Corporation
2012-07-04
Susisiekimo ministerija nutarė skatinti vairuotojus neatidėlioti transporto priemonių privalomosios techninės apžiūros paskutinei dienai, o atlikti ją anksčiau, pasiliekant protingą laiko tarpą galimiems trūkumams pašalinti.
„Jei likus ne daugiau kaip 30 dienų iki apžiūros termino bus nustatyta, kad transporto priemonė yra tvarkinga, kitos apžiūros terminas bus pratęsiamas tiek dienų, kiek jų buvo likę iki privalomosios apžiūros galiojimo pabaigos“, - sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Pavyzdžiui, jei automobilis patikrinamas ir nerandama trūkumų likus 20 dienų iki privalomosios apžiūros galiojimo pabaigos, kitą kartą į apžiūrą reikės atvykti ne vėliau kaip po 2 metų ir 20 dienų.
Naujoji tvarka įsigalios nuo šių metų spalio 1 d.
Tikimasi, kad tai padės sumažinti transporto priemonių, kurioms pasibaigė privalomosios techninės apžiūros galiojimo laikotarpis, skaičių ir apriboti jų dalyvavimą viešajame eisme.
Statistikos duomenimis, techninių apžiūrų metu maždaug pusėje visų transporto priemonių randama didelių trūkumų.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
2012 m. liepos 5 d. (ketvirtadienį) 14.00–15.50 val. Klaipėdos uoste lankysis ES regionų komiteto nariai – Europos miestų vadovai. Apsilankymas uoste – viena iš sudėtinių vizito, kurio tikslas – ES regionų komiteto EDUC komisijos išvažiuojamasis posėdis ir konferencija „Sportas visiems. Tarpregioninis bendradarbiavimas“ (viešbutis „Vanagupė“, Palanga), Lietuvoje dalių.
Planuojama, jog Klaipėdos uoste apsilankys iš viso apie 100 vadovų iš 27 Europos šalių. Svečiams numatoma laivu „Venus S“ surengti apžvalgą, kurios metu su Klaipėdos uosto veikla, galimybėmis, perspektyvomis bei potencialu supažindins rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas.
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
2012 m. liepos 5 dieną (ketvirtadienį) 11.30–19.00 val. Klaipėdos uoste lankysis Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus vadovaujama delegacija. Vizito metu bus aptariamas valstybei svarbaus Klaipėdoje vykdomo strateginio projekto – suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statyba – įgyvendinimas.
Uosto direkcijoje Premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujamą delegaciją priims Uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas bei kiti Administracijos atstovai. Šiame susitikime taip pat dalyvaus AB „Klaipėdos nafta“ vadovas Rokas Masiulis ir kiti įmonės atstovai.
MALONIAI KVIEČIAME ŽINIASKLAIDOS ATSTOVUS Į SPAUDOS KONFERENCIJĄ 2012 m. liepos 5 dieną (ketvirtadienį) 12.30–12.50 val. įmonės posėdžių salėje (9 aukšte). Joje bus aptariami įvykusio susitikimo rezultatai.
Po spaudos konferencijos svečiai lankysis AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje (KLASCO) ir UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje „Bega“.
Vėliau bus surengta išvyka laivu, kurios metu Premjerui bei jo patarėjams Uosto direkcijos vadovai ir uosto kompanijų vadovai pristatys Klaipėdos uostą, jo pajėgumus bei perspektyvas ir suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybos vietą.
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
Liepos 4-5 dienomis AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos vadovaujama delegacija lankysis Varšuvoje (Lenkija), kur susitiks su naujuoju Lenkijos geležinkelių bendrovės PKP S.A. prezidentu ir valdybos pirmininku Jakubu Karnovskiu (Jakub Karnowski).
AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos teigimu, pagrindinis vizito į Lenkiją tikslas – aktyvinti bendradarbiavimą tarp šalių. „Lenkijos geležinkelių vadovybei pristatysime konteinerinius traukinius „Saulė“ ir „Šeštokai Express“, tarsimės dėl keleivių ir krovinių vežimo sąlygų gerinimo bei kviesime kartu ieškoti efektyvių bei abiem pusėm naudingų bendradarbiavimo galimybių“, - teigė S. Dailydka.
Vizito metu Lenkijos geležinkeliams ketinama pateikti memorandumo projektą dėl dvišalio bendradarbiavimo plėtros. Jį pasirašiusios šalys įsipareigotų koordinuoti veiksmus plėtodamos krovinių ir keleivių vežimą I-uoju Kretos ir VIII-uoju tarptautiniu krovinių koridoriais tarp Lenkijos ir Lietuvos bei bendradarbiauti įgyvendinant pasienio geležinkelių infrastruktūros projektus, ypatingą dėmesį skiriant „Rail Baltica“ projektui.
Šiemet, liepos 7 d., sukaks lygiai 20 metų, kai Lietuvos valstybinių geležinkelių įmonė ir Lenkijos valstybinių geležinkelių įmonė pasirašė susitarimą dėl pasienio geležinkelių susisiekimo.
AB „Lietuvos geležinkeliai“
Pastaruoju metu užregistruojama vis daugiau eismo įvykių, per kuriuos žmonės nukenčia dėl transporto priemonių vairuotojų dažniausio Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimo nevykdymo, t. y. nepasirinkto saugaus važiavimo greičio.
Siekdami sustiprinti leistino greičio viršijimo kontrolę ir nustatyti vairuotojų daromus KET pažeidimus, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių kuopos pareigūnai 2012 m. liepos 1–31 d. vykdys tikslinę policinę priemonę Kauno apskrityje esančių magistralinių ir krašto kelių ruožuose Kaune, Kaišiadoryse, Jonavoje ir Kėdainiuose.
Pareigūnai patruliuos specialiais policijos ženklais nepažymėtu automobiliu, kuriame sumontuota vaizdo ir greičio fiksavimo įranga.
Policijos pareigūnai prašo visų transporto priemonių vairuotojų neviršyti leistino važiavimo greičio, būti atsargiems kelyje ir nekelti pavojaus sau bei kitiems eismo dalyviams.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-07-03
Ukraina – vienintelė iš trijų mūsų apžvelgtų šalių, kurijoje dar nėra mokamų kelių. Ir nors apie tai kalbama jau 15 metų, realūs ir gana ambicingi planai buvo paviešinti tik praeitais metais. Kol kas net šalies valdžia neturi vieningo požiūrio dėl to, ar šis projektas reikalingas ir praktiškai įvykdomas.
Eugenijus Prisenko, Automobilių kelių vyriausiosios valdybos (GUAD) vadovo pavaduotojas, praėjusių metų birželio mėnesį pirmą kartą viešai prabilo apie mokamų kelių statybos planus. Jo mintis buvo pagrįsta tuo, kad šalyje trūksta kelių. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, kurios teritorija ir gyventojų skaičius beveik tokie patys, kaip Ukrainoje, kelių tankumas 12,5 kartų didesnis. Be to, beveik 70 proc. esamų Ukrainos kelių reikalauja skubaus remonto, kuriam reikia 60 mlrd. eurų. O likusius 30 proc. kelių būtina taisyti kas 5 metus ir atlikti kapitalinį remontą kas 12 metų. Realybė priešinga: 2011 m. kelių biudžetą sudarė tik 1 mlrd. eurų.
Išsigelbėjimas – koncesija?
Ukrainos valdžia, kaip ir jų kolegos iš Rusijos, planuodami kelių statybas visas viltis deda į koncesiją. Vienintelis klausimas, kokiomis sąlygomis tai bus įgyvendinama? Įstatymas „Dėl automobilių kelių statybos ir eksploatavimo koncesijų“ buvo priimtas prieš 10 metų, tačiau, kaip pabrėžia AB „Ukrtranskor“ prezidentas G. Stepanskij, šio įstatymo pakeitimas atgrasino visus investuotojus, nes negalėjo teisiškai užtikrinti jų atleidimą nuo mokesčių.
Naujausioje įstatymo redakcijoje, priimtoje prieš 3 metus, numatyta nemažai teigiamų pakeitimų, t.y. įteisinti nauji pajamų šaltiniai iš kelių infrastruktūros ir įvestas mokestis už eksploatacinį kelių parengtį, kurį sumoka valstybė įvesdama kelį į eksploataciją. Vis dėlto įstatymas turi vieną akivaizdų trūkumą. M. Kovelevo, kompanijos „Altkom“ atstovo, nuomone, investuotojas labai rizikuoja gaudamas kelią tik koncesijos – nuomos – pagrindu ir neturėdamas galimybės laiduoti keliu, kad paimti banko paskolas.
Ekspertai įsitikinę, jog finansinis valstybės dalyvavimas kelių statybos projektuose suteikia koncesijos sutarčiai stabulimo, kaip tai yra Rusijoje ir Europoje. Tai labai aktualu Ukrainoje, kur dar nesusiformavo demokratinės tradicijos ir politinis gyvenimas gana permainingas.
Artimiausiai planai
Nepaisant to, Ukrainos valdininkai tikisi sėkmingų rezultatų. Bendrovės „Ukravtodor“ vadovas V. Demiškan pareiškė, kad svarbiausias tikslas –per 5-6 metus pritraukti 200 mlrd. grivinų koncesiniams projektams ir nutiesti apie 3 tūkst. kilometrų mokamų kelių. Valstybė padengs tik žemės įsigijimo išlaidas.
Pirmu tokiu projektu turi tapti mažoji Kijevo žiedinė automagistralė. Jau paskelbtas konkursas dėl jos techninio ir ekonominio plano rengimo. 18 km ruožas tarp Borispolio trasos ir Sostinės plento su tiltu virš Dniepro statybos planas įvertinamas 50 mln. eurų.
Taip pat „Ukravtodor“ ketina šiais metais paskelbti dar tris kelių planavimo konkursus. Tai bus ruožai Charkovas-Ščerbakovka, Uljanovka-Chersonas-Simferopolis, Novomoskovskas-Simferopolis. Kalbama, kad konkursuose dalyvauja kompanijos iš Prancūzijos. Ispanijos, Indijos, Izraelio ir kitų šalių.
Kaip ir Rusijoje, minėtas Ukrainos įstatymas numato alternatyva mokamiems keliams. Pavyzdžiui, trasos Lvovas-Brody alternatyva taps suremontuotas antros kategorijos kelias einantis per gyvenamuosius miestus.
Skeptikai taria savo žodį
Skeptiškumo lygis mokamų kelių atžvilgiu Ukrainoje kur kas didesnis nei Rusijoje ir Baltarusijoje. Ekspertai rimtai abejoja kelių atsiperkamumų. „Jei vienas kilometras kelio su patvaria danga kainuoja 5 mln. JAV dolerių, tai vieno kelio statyba ar rekonstrukcija atsieis 1 mlrd. dolerių. Atsižvelgiant į kelių eismo intensyvumą Ukrainoje keliai atsipirks tik po 10-15 metų“, – sako A. Kava, Politinės ir ekonominės analizės centro vadovas. Tam, kad pritraukti investuotojus tokiomis sąlygomis, valstybės finansinė dalis turi siekti mažiausiai 60 proc.
Kitas argumentas – žemas piliečių mokumas ir nepakankamas transporto srautas tam atsiperkamumui pasiekti. Net siūlomi GUAD 3 eurocentai už 1 km. šiandien – ne visų kišenei. Jeigu mokestis bus taikomas tik tranzitiniam transportui, dalis vežėjų teiks pirmenybę kitam maršrutui per Baltarusiją, o tai sumažins ir taip neaukštą Ukrainos kelių apkrovimą ir atidės kelių atsiperkamumą dešimtims metų.
Beje, vienodos nuomonės dėl mokamų kelių neturi ir respublikos valdžia. Atsakingas už infrastruktūros plėtrą Ukrainos vice ministras B. Kolesnikovas jau ne kartą pasisakęs prieš panašius planus. Jo manymu, koncesijų sėkmė galima tik tuo atveju, jei valstybė prisiims tam tikras rizikas ir bus pasiruošusi kompensuoti investuotojų nuostolių dalį, jeigu kokios nors sutarties sąlygos nevykdomos, pavyzdžiui, neužtikrinamas projekte numatytas eismo intensyvumas. O tai gali privesti Ukrainą iki ekonomikos žlugimo.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-07-03
Įvyko šių metų specialioji kontrolinė valstybinių kelių apžiūra, susumuoti jos rezultatai. Tokios apžiūros organizuojamos ne pirmi metai, jų metu Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) pagal LAKD generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintą Kelių priežiūros metodiką ir joje išdėstytas specialiųjų kontrolinių apžiūrų nuostatas patikrina valstybinės reikšmės automobilių kelių techninės priežiūros kokybę ir dangų techninę būklę.
Deja, sunkmetis situaciją pakoregavo. 2012 metų pavasario specialiosios kontrolinės kelių apžiūros rezultatai liudija, kad kelių defektų daugėja, o techninė būklė blogėja. Tai susiję su šalies finansinėmis galimybėmis, kurios sunkmečiu sumažėjo. Dėl to Kelių direkcijos specialistų sprendimais buvo sumažintos visų rūšių remonto ir periodinės priežiūros darbų apimtys valstybės keliuose. Be to, šiais metais užsitęsė žiema – dar balandį teko šalinti jos pasekmes.
Ypač didelės įtakos kelių techninei būklei ir dangų defektingumui turėjo tai, kad 2009, 2010 ir 2012 metais buvo atsisakyta dangų paprastojo remonto – paviršiaus apdaro įrengimo.
Apžiūros metu nustatytas dangų techninės būklės įvertis balais parodo, kokia reali kelių važiuojamosios dalies ir kelkraščių būklė 10 balų vizualaus vertinimo sistemoje. Vertintas dangos lygumas, vėžėtumas, išdaužų ir plyšių kiekis, skersiniai nuolydžiai ir kt.
Jeigu iki krizės pradžios vidutinė valstybinių kelių dangų techninė būklė dažniausiai buvo vertinama apie 7,5 balo, tai šiuo metu ji nukritusi 13,3 proc., iki 6,5 balo. Skirtinguose keliuose techninės būklės amplitudė yra tarp 10 ir 4.
Šiek tiek geresnė kelio ženklų ir kitų kelio elementų (autobusų stotelių, automobilių stovėjimo aikštelių, apšvietimo stulpų ir pan.) būklė. Šiems elementams praeinantis sunkmetis neturėjo tokios didelės negatyvios įtakos. Čia neigiamas pokytis nesiekia 10 procentų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Karakase vykusį Baltarusijos ir Venesuelos prezidentų Aleksandro Lukašenkos bei Hugo Chavezo susitikimą stebėję Klaipėdos uosto verslininkai jį vertina skirtingai.
“Lietuvos žinios” rašo, kad dalis Lietuvos verslininkų laikosi nuomonės, jog pasirašytos šalių ekonominio bendradarbiavimo sutartys Lietuvos transporto įmonėms įtakos turės, nes Baltarusijos užsienio prekyba augs, kiti svarsto, kad tų sutarčių naudą, jeigu jos būtų vykdomos, labiau justų Ukrainos uostai nei Lietuva.
Klaipėdos konteinerių terminalo vadovas Vaidotas Šileika teigė, kad šiais metais baltarusiškų krovinių eksportas į Venesuelą yra šiek tiek sumažėjęs, ypač ratinės technikos.
“Buvo išsiųstos tik kelios nedidelės sunkvežimių ir autobusų partijos. Manau, kad tam įtakos turi sumažėjęs pardavimas Venesueloje, nes ten pastatytos traktorių ir sunkvežimių surinkimo gamyklos. Komplektuojamosios dalys šioms gamykloms yra pristatomos konteineriuose”, – sakė jis.
Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (“Klasco”) atstovas Mečislovas Vitkauskas teigė, kad Baltarusijos krovinių apyvarta atsigavo. Pasak jo, pirmąjį šių metų ketvirtį baltarusiškų kalio trąšų krova buvo sumažėjusi dėl to, kad pardavėjai nebuvo pasirašę sutarčių su Kinija, tačiau balandį trąšų krova pajudėjo.
Klaipėdos uosto rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas sako, kad Baltarusijos krovinių svyravimai nestebina.
“Jau pernai numatėme, jog Baltarusijos importas mažės dėl ekonomikos krizės šioje šalyje, o strateginių prekių eksportas – naftos produktų ir kalio trąšų – bus stabilus arba didės. Todėl šiemet uoste laukiame tokio pat masto Baltarusijos krovinių kaip ir pernai -10-11 mln. tonų”, – prognozavo A.Drungilas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Birželio 25-27 d., Maskvoje viešėjęs Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos “Linava” prezidentas Algimantas Kondrusevičius ir asociacijos vyr. specialistas ryšiams su Rytų Europos šalimis Valdas Kazlauskas susitiko su atsakingais Rusijos institucijų pareigūnais, Rusijos vežėjų asociacijos ASMAP atstovais bei Lietuvos vežėjus ginančiais teisininkais.
Susitikimų metu derinta detalesnė gabenimo rūšies nustatymo tvarka ir reikalingi krovinį lydintys dokumentai.
Teisinių paslaugų firmos „Eurazijos transporto operatorių susivienijimas“ direktorius Aleksandras Žigulinas rekomendavo gabenimuose ir kylančiuose ginčuose naudoti pakrovimo lapą, kurį išduoda eksporto-importo terminalo atstovai Lietuvoje. Tokiu būdu net ir teisme kyla mažiau abejonių dėl dvišalės krovinio gabenimo rūšies nustatymo.
Tokį dokumentą vežėjas turėtų gauti iš terminalo ar siuntėjo sandėlio ir vežtis kartu su kitais krovinį lydinčiais dokumentais.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-07-02
Seimas šeštadienį vieningai priėmė Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisų projektą, kuriuo siekiama sudaryti efektyvesnes krovinių vežimo valstybinės ir vietinės reikšmės keliais sąlygas.
Pasak Seimo, įsigaliojus įstatymui bus mažinamas krovinių vežimų skaičius, vienu metu vežant tą patį krovinių kiekį, taupomi degalai, mažinamas išmetamo į aplinką anglies dvideginio kiekis, skatinamas vežimo įmonių konkurencingumas, mažinamos transporto priemonių eksploatacinės išlaidos.
Priimtomis pataisomis leista sunkiasvorėms transporto priemonėms, kurių bendroji masė iki 48 tonų, važiuoti valstybinės ir vietinės reikšmės keliais, sumokant nustatytą metų mokestį. Jis iš dalies turi kompensuoti neigiamą poveikį keliui (jo dangai).
Transporto priemonės (jų junginiai), kurių bendroji masė viršija maksimalią leidžiamą, galės važiuoti tik su kelio savininku suderintais maršrutais arba kelio savininko nustatytais keliais bei kelio savininko nustatytomis sąlygomis. Įstatyme taip pat patikslinti vienkartiniai ribiniai tarifai už kiekvieną viršytą toną.
Įstatymas įsigalioja nuo kitų metų sausio 1 d.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|