Naujienos

2012-06-26

480 tarnybinių policijos automobilių jau prisijungė prie Policijos departamento ir Vilniaus Lietuvos Tūkstantmečio Rotary klubo socialinės akcijos „Aš neimu kyšio”.

Tiek tarnybinių automobilių visoje šalyje jau važinėja prisiklijavę lipdukus „Aš neimu kyšio”. Po kiekvieno karto, kai užfiksuotas bandymas papirkti pareigūnus ir pradedamas ikiteisminis tyrimas, ant tarnybinio automobilio galinių durelių stiklo atsiranda lipdukas „Pagautas siūlant kyšį”.

Daugiausiai prie akcijos prisijungusių tarnybinių policijos automobilių yra Marijampolės apskrityje – 75, Kauno – 71, Klaipėdos – 50. Tai – socialinė ir savanoriška akcija. Prieš dalyvaudami akcijoje pareigūnai raštu deklaravo, kad sutinka dalyvauti akcijoje ir prisiklijuoti lipduką. Svarbiausias šio socialinio projekto tikslas – pakeisti žmonių požiūrį į kyšininkavimą.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-06-26

Valstybės sprendimui statyti suskystintų gamtinių dujų terminalą Klaipėdos visuomenė aštriai neprieštarauja. Tačiau projektas aukštyn kojom verčia uosto strategiją ir vadinamas perspektyvos žudiku, rašo “Lietuvos žinios”.

Kompanijos “Fluor” kartu su Lietuvos advokatų kontora parengtas ir birželio 14 dieną uosto direkciją pasiekęs sutarties dėl infrastruktūros statybos projektas sukėlė pasipiktinimą. Uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas nesutinka tokio varianto pasirašyti.

“Pagal pirminį grafiką jau vėluojame. Sutartis turėjo atsirasti iki balandžio 1 dienos. Mes nutarėme samdyti ekspertus “West ekspert” už 15 tūkst. litų. Šie nustatė, kad sutartis neteisinga teisiškai. Visiškai ignoruojami direkcijos strateginiai planai. Pasirašiusi tokią sutartį direkcija jau po mėnesio turėtų atšaukti visus darbus. Tai reikštų uosto įstaigos reorganizaciją”, – aiškina E.Gentvilas.

Pasak E.Gentvilo, “Fluor” skaičiuoja, kad 171 mln. litų piršo statybai turėtų skirti uosto direkcija, “Klaipėdos nafta” – 51 mln. litų. Tačiau plėtoti infrastruktūrą privačiam operatoriui draudžia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas, nes tokia hibridinė infrastruktūra nepatenka į bendrosios uosto infrastruktūros sampratą.

Be to, ekspertai numato, kad uostas turėtų sienute aptverti Kiaulės Nugaros salą, o tai papildomai gali kainuoti apie 12 mln. litų, kurie projekte nenumatyti. Išlaidų atsiras ir dėl papildomų uosto gilinimo darbų, nes reikės prie Kiaulės Nugaros iškasti 1,5 mln. kubinių metrų grunto. Jau dabar aiškėja, kad gilinimas vėluos, nes nėra gauta aplinkosaugos sąlygų techniniam projektui.

Anot E.Gentvilo, kyla poreikis dėl SGD terminalo gilinti išorinį uosto įplaukos kanalą, todėl numatytoji iki 2030 metų uosto veiklos strategija netenka prasmės. Visam uostui šiam laikotarpiui investicijų numatoma mažiau, negu gali pareikalauti SGD terminalas.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pritaria, kad “Klaipėdos naftos” parengtas sutarties projektas yra netinkamas.

“Norime pozityviai spręsti šį klausimą, nes tai svarbus Lietuvai projektas, esame suinteresuoti jame dalyvauti. Tačiau kaip gali direkcija savo lėšomis finansuoti statybą, kuri nebus vieša infrastruktūra? Norime, kad susitarimai būtų paremti įstatymais”, – aiškino E.Masiulis.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-06-26

Šiuo metu Klaipėdos uoste vyksta didžiuliai gilinimai. Per trumpą laiką į jūrą jau išplukdyta apie 1,5 milijono kubinių metrų grunto. Didžiausia Klaipėdos uosto problema yra tai, kad grunta tenka plukdyti labai toli. Baltijos jūroje prie Lietuvos krantų yra du dampinigo arba grunto išpylimo rajonai.

Tolimasis sąvartynas yra už 20 kilometrų nuo uosto vartų.

Jis užima 17,8 kv. kilometrų. Iš uosto iškastas gruntas šiame sąvartyne gramzdinamas į 45–49 metrų gylį 1372 hektarų plote. Į šį rajoną plukdomi gilinant uostą iškasti moreniniai priemolio sluoksniai, taip pat sąnašinis smėlis ir dumblas.

Kitas jūros sąvartynas – artimasis dampingas, yra už 10 kilometrų nuo Klaipėdos uosto vartų. Jo zona – apie du kvadratiniai kilometrai. Į šį sąvartyną gramzdinamas tik smėlingas sąnašinis gruntas. Jis pilamas į 270 hektarų plotą, kur gylis yra nuo 28 iki 34 metrų.

Šiuo metu olandų kompanijai „Van Oord“ vykdo didžiausią visų laikų uosto gilinimą. Bus iškasta per 4,5 mln. kubinių metrų grunto. Jis gabenamas į tolimąjį dampingo rajoną.

Kaskart, kai Klaipėdos uoste vyksta gilinimai prasideda kalbos, kad gruntas nenuplukdomas į dampingo rajoną, o pilamas pakeliui. Netgi mokslininkai buvo išreiškę nuogąstavimų, kad jūroje išpilto grunto nešmenys išplaunami į krantą.

Mokslininkais ne visada galima tikėti, nes jie turi ir savų interesų, kad būtų užsakomi tyrimai apie išpilto grunto sklidimą Baltijos jūros dugne.

Tai kaip į jūrą plukdomas Klaipėdos uosto kanale iškastas gruntas seka Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitono tarnybos specialistai.

„Nuogąstavimų ir abejonių, kad gruntas gali būti išpilamas pakeliui į dampingo rajoną mūsų tarnybas pasiekė. Neturime jokių faktų, kad taip būtų daroma. Yra įvesta nuolatinė į jūrą plaukiančių ir gruntą plukdančių laivų kontrolė“, – tikino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitono pavaduotojas Adomas Alekna.

Uosto priežiūros specialistai nuolat daro reidus ir tikrina kaip gruntas gabenamas į dampingo rajoną. Per laivų eismo sistemas stebima ar į dampingo rajoną plaukiantys laivai nebuvo stabtelėję. Anot A.Aleknos, tokių atvejų kol kas nepasitaikė.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas tikino, kad su rangovais, kurie gilina uostą, yra kalbėta apie tai, kad nebūtų piktnaudžiaujama išpilant gruntą jūroje nenuplukdžius į dampingo rajoną.

„Rangovai užtikrino, kad to nedarys. Mes jais tikime, nes tai yra rimta, viena geriausių pasaulyje gilinimo kompanijų“, – aiškino E.Gentvilas.

Kol uosto gruntas plukdomas toli į jūrą, dalis klaipėdiečių nesupranta, kodėl jis nepilamas jūroje netoli Girulių. Pagal Klaipėdos miesto bendrąjį planą jūroje numatyta supilti dirbtinę salą ir pastatyti ten didelį pramogų kompleksą.

Dabar gal jau ir pavėluota gruntą pilti į būsimosios arba svajonių salos vietą. Tačiau Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos narė Ramunė Staševičiūtė prašė, kad bent gilinant uosto dalį dėl būsimojo Suskystintų gamtinių dujų terminalo, kai bus iškasta per vieną milijoną kubinių metrų grunto, jis būtų pilamas į salos vietą jūroje ties Klaipėda.

Ar tai įmanoma daryti, jei net neparuošti būsimosios pramogų salos projektai?

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-06-26

Valstybės valdoma bendrovė “Lietuvos geležinkeliai” sausį-gegužę vežė 19,5 mln. tonų krovinių – 10,5 proc. mažiau nei pernai tais pačiais mėnesiais, išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas.

Tarptautiniais geležinkelių maršrutais vežtų krovinių palyginamuoju laikotarpiu sumažėjo 8,4 proc. iki 14,8 mln. tonų, vidaus maršrutais – 16,5 proc. iki 4,7 mln. tonų.

Per mėnesį – gegužę, palyginti su balandžiu – “Lietuvos geležinkelių” vežtų krovinių sumažėjo 11,1 proc., o palyginti su 2011-ųjų geguže – sumažėjo 16 proc. iki 3,748 mln. tonų.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-06-25

Prabėgusi savaitė transporto sektoriuje buvo rami. Vienintelis svarbesnis įvykis buvo „Linavos“ pakartotinis Kongresas, kurio metu patvirtintas asociacijos biudžetas, pakeisti įstatai.

Savo pranešimus Kongrese skaitė prezidentas Algimantas Kondrusevičius, generalinis sekretorius Vidmantas Adomaitis, prezidiumo narys Vidas Augaitis pristatė „Linavos“ šių metų biudžetą. Asociacijos prezidentas taip pat vežėjams pristatė naujausius statistinius duomenis, kurie yra džiuginantys. Situacija transporto sektoriuje gerėja.

Ketvirtadienį Medininkų ir Šalčininkų pasienio postuose nuo 16:00 iki 20:00 streikavo Lietuvos pasienio pareigūnai, kurie preciziškai tikrino visas transporto priemones. Šiuose postuose išaugo lengvųjų automobilių eilės.

Praėjusią savaitę paskelbta ir apie tai, kad muitinės kriminalistai išaiškino nusikaltėlių grupuotę, kuri buvo įsteigusi dvi tarptautinių gabenimų įmones ir veždami prekes iš vakarų į rytus kartu gabendavo ir narkotines medžiagas.

Taip pat galima pasidžiaugti technikos naujovėmis. Praėjusią savaitę rinkai pristatytos net kelios naujos puspriekabės. „Kässbohrer“ pristatė universalią užuolaidinę puspriekabę, o „Lamberet“ ir „Kögel“ siūlo naujas šaldytuvines puspriekabes.

Taip pat vežėjams primename, kad jau šią savaitę – nuo sekmadienio – Prancūzijoje įsigalios reikalavimas su savimi transporto priemonėje turėti alkotesterį.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-06-25

Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pirmąjį 2012 m. ketvirtį visų rūšių transportu krovinių vežta 1,7 procento mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (2012 m. I ketv. – 24,0 mln. t, 2011 m. I ketv. – 24,4 mln. t).

Geležinkelių transportu vežta 48,2 procento, kelių – 44, jūrų – 7,3, vidaus vandenų transportu – 0,5, Lietuvos oro bendrovių lėktuvais – 0,001 procento visų krovinių. Palyginti su pirmuoju 2011 m. ketvirčiu, krovinių vežimas kelių transportu padidėjo 14,2 procento (2012 m. I ketv. – 10,5 mln. t, 2011 m. I ketv. – 9,2 mln. t), vidaus vandenų transportu – 7 procentais (2012 m. I ketv. –114,6 tūkst. t, 2011 m. I ketv. – 107,1 tūkst. t), bet mažiau krovinių vežta geležinkelių transportu – 11,5 procento (2012 m. I ketv. – 11,5 mln. t, 2011 m. I ketv. – 13 mln. t), jūrų transportu – 11,7 procento (2012 m. I ketv. – 1,8 mln. t, 2011 m. I ketv. – 2 mln. t) ir Lietuvos oro bendrovių lėktuvais – 53,1 procento (2012 m. I ketv. – 0,3 tūkst. t, 2011 m. I ketv. – 0,7 tūkst. t).

Geležinkelių transportu 2012 m. sausio–gegužės mėn. vežta 19,5 mln. tonų krovinių, tai 10,5 procento mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, iš jų vidaus vežimais – 16,5, o tarptautiniais – 8,4 procento mažiau (atitinkamai 4,7 ir 14,8 mln. tonų).

Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale 2012 m. sausio–gegužės mėn. krovinių krova sudarė 16,8 mln. tonų ir sumažėjo 10,1 procento, palyginti su tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste perkrauta 14 mln. tonų krovinių, arba 8,4 procento mažiau, Būtingės terminale – 2,8 mln. tonų, arba 17,4 procento mažiau nei tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu. Skystieji kroviniai sudarė 42,1 procento (7,1 mln. t), birieji – 31,2 procento (5,2 mln. t), bendrieji – 26,7 procento (4,5 mln. t) visų per¬krautų krovinių. Sumažėjo skystųjų (11,3 proc.), biriųjų (11,2 proc.) ir bendrųjų (6,6 proc.) krovinių krova (per 2011 m. penkis mėn. – atitinkamai 8 mln. t, 5,9 mln. t ir 4,8 mln. t). Palyginti su 2011 m. sausio–gegužės mėn., sumažėjo konteinerių (13,6 proc.), kelių transporto priemonių (1 proc.) ir prekinių vagonų (54,9 proc.) krova. Perkrauta 152,1 tūkst. konteinerių (TEU), 102,2 tūkst. kelių transporto priemonių ir 1,1 tūkst. prekinių vagonų.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-06-25

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis rytoj Klaipėdoje JAV kariuomenės pervežimų pajėgų TRANSCOM vadovą generolą Williamą Fraserį supažindins su mūsų šalies galimybėmis aptarnauti JAV kariuomenės krovinius, vežamus iš ir į Afganistaną.

Lietuvos delegacijos susitikimas su JAV kariuomenės atstovais įvyks penktadienį 10.30 val. Klaipėdos miesto savivaldybėje. Vėliau svečiams bus parodytas Klaipėdos konteinerių terminalas.

Pirmieji JAV kariuomenės kroviniai, vežami į Afganistaną, Lietuvą pasiekė 2010 m. gruodį. Jų gabenimas suintensyvėjo šiais metais po sausio mėnesį įvykusio E.Masiulio vizito į TRANSCOM būstinę Jungtinėse Valstijose.

2012 metais iki birželio per Klaipėdos jūrų uostą pervežti 3456 JAV kariuomenės konteineriai – tris kartus daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu metu.

„JAV kariuomenės atstovą norime supažindinti su mūsų galimybėmis aptarnauti didesnius krovinių srautus. Norime, kad daugiau krovinių per Lietuvą būtų vežama ne tik į Afganistaną, bet ir atgal. Ši niša dar nėra tinkamai išnaudota. Taip pat turime ieškoti galimybių gabenti JAV krovinius ir per Palangos oro uostą“, – sakė susisiekimo ministras.

Susitikime su TRANSCOM vadovu dalyvaus Klaipėdos jūrų uosto, Lietuvos geležinkelių, privačių kompanijų vadovai.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-06-25

Kaimyninėje Baltarusijoje siekiama mažinti pažeidimų skaičių keliuose, dėl to pagrindinėse magistralėse diegiamos įvairios elektroninės sistemos. Vienos jų automatiškai fiksuos greitį, kitos – kitus kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Greitis

Šiuo metu baigiama testuoti greičio matavimo sistema įrengta kelyje Brestas – Rusijos siena. Iš viso čia pastatyta 15 greitį fiksuojantys matuokliai. Jie išdėstyti 150, 287, 297, 306, 314, 322, 368, 388 kilometruose. Visuose šiose vietose yra po du greičio matuoklius, fiksuojančius transporto priemonių greitį judančių abejomis kryptimis. Tik 388 kilometre stovi vienas greičio matuoklis. Sistema visiškai turėtų pradėti veikti nuo šių metų liepos 1 d. Dirbdama bandomuoju režimu sistema kasdien fiksuoja maždaug po 1000 pažeidimų. Ateityje planuojama greičio matuoklių tinklą išplėsti.

Neleistini lenkimai

Taip pat naujos sistemos diegiamos kelyje Minskas – Mikaševičai. Šiame kelyje įvyksta daugiausiai priešpriešinių susidūrimų, dėl to čia įrengiami aparatai, kurie fiksuos neleistinose vietose lenkiančias transporto priemones. Šie prietaisai bus įrengti visose kelio ženklo „lenkimas draudžiamas“ galiojimo zonose. Vasarą turėtų būti atlikti bandymai. Jei toks sprendimas pasiteisins, tuomet ateityje tokių aparatų bus galima išvysti visoje Baltarusijos teritorijoje.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-06-25

Rusijos Federacijos muitinė informuoja, kad ryšium su privalomo išankstinio informavimo įvedimu Muitų sąjungoje nuo 2012 m. birželio 17 d., gabenant prekes į Rusijos Federaciją, vairuotojas privalo pateikti muitinei unikalų identifikavimo numerį (уникальный идентификационный номер – УИН), kurį sudaro 38 ženklai.

Šis numeris yra pateikiamas kartu su brūkšniniu kodu, kuris ženkliai pagreitina atvykusios transporto priemonės įforminimo procedūrą.

Muitinei pateikiamos TIR knygelės numeris nepakeičia unikalaus identifikavimo numerio, kurį suteikia Rusijos muitinė. Vairuotojas, atvykęs į įvažiavimo į Rusijos Federaciją pasienio punktą, privalo turėti brūkšninį kodą kartu su identifikavimo numeriu, kurį suteikia Rusijos Federacijos muitinė gavusi vežėjo pateiktus duomenis ne anksčiau nei 2 val.iki autotransporto priemonės atvykimo. Rusijos Federacijos muitinė įspėja,kad dauguma vairuotojų,atvykę į pasienio kontrolės punktus neturi unikalaus identifikavimo numerio, kas sukelia daug nesusipratimų ir įtakoja pasienio muitinių pralaidumą.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-06-25

Viskas prasidėjo 1843 m., kai Charlesas Goodyearas sugebėjo iš gumos pašalinti sierą ir padidinti jos elastingumą. Gumos vulkanizacijos proceso metu buvo sukurtas mišinys, kuris buvo pradėtas plačiai naudoti įvairiose gyvenimo srityse. Tiesa, tol kol tai buvo pradėta naudoti automobilių padangoms gaminti dar teko gerokai luktelti.

Apie tai, kad naujasis gumos mišinys gali būti naudojamas padangoms, pirmasis įrodė Johnas Dunlopas. 1888 m. jis sukūrė slėginę padangą dviračiams. Ne už ilgo jo mintis perėmė ir automobilių gamintojai. 1895 m. Andre Michelinas išbandė slėginę padangą skirtą automobiliui. Nors bandymas nebuvo sėkmingas, tačiau pradžia buvo duota.

1903 Paulas Litchfieldas iš „Goodyear“ kompanijos užpatentavo pirmąją bekamerę padangą,tačiau ji buvo gana ilgai pamiršta ir tik 1954 m. pradėta aktyviai šią sritį vystyti. Dabar būtų sunku įsivaizduoti, kad padangos galėtų būti kitokios.

1908 m. Frankas Seiberlingas išrado padangas su grioveliais. Jų sukibimas su kelio danga iš karto pagerėjo. Šį išradimą reiktų vadinti protektoriaus pirmtaku. Nors jis ir buvo labai primityvus, tačiau leido gamintojams suprasti, koks svarbus yra padangos gumos išraižymas.

1910 m. „B.F. Goodrich“ kompanija dar labiau aptobulino gumos mišinį iš kurio buvo gaminamos padangos. Kompanija į gumą maišė anglį, o tai padarė padangas ilgaamžiškesnes.

1911 m. Philipas Strausas pristatė pirmąją vykusią slėginę kamerinę padangą automobiliams. Nuo tada visi padangų skeptikai buvo užčiaupti ir padangos pradėtos masiškai gaminti automobiliams ir sunkvežimiams.

Po visų šių patentų ir išradimų beliko tobulinti viską, kas jau buvo žinoma. Svarbesnių įvykių padangų istorijoje nebebuvo. Bėgant laikui jos darėsi vis geresnės, tačiau pagrindas nesikeitė. Viskas, kas buvo sugalvota 19 ir 20 amžių sandūroje ir lėmė padangų atsiradimą bei jų gamybos technologijas.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-06-22

Įvyko šių metų specialioji kontrolinė valstybinių kelių apžiūra, susumuoti jos rezultatai. Tokios apžiūros organizuojamos ne pirmi metai, jų metu Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) pagal LAKD generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintą Kelių priežiūros metodiką ir joje išdėstytas specialiųjų kontrolinių apžiūrų nuostatas patikrina valstybinės reikšmės automobilių kelių techninės priežiūros kokybę ir dangų techninę būklę. Apžiūra parodo, kaip valstybinės reikšmės keliai iškentėjo praėjusią žiemą ir pasitiko atėjusį pavasarį, kokių priemonių turi imtis kelius prižiūrinčios įmonės, kad jie pakeltų vis didėjančias vasaros ir visų metų apkrovas, intensyvėjantį mūsų dienų transporto eismą, ilgai tarnautų žmonių poreikiams.

Deja, sunkmetis situaciją pakoregavo. 2012 metų pavasario specialiosios kontrolinės kelių apžiūros rezultatai liudija, kad kelių defektų daugėja, o techninė būklė blogėja. Tai susiję su šalies finansinėmis galimybėmis, kurios sunkmečiu sumažėjo. Dėl to Kelių direkcijos specialistų sprendimais buvo sumažintos visų rūšių remonto ir periodinės priežiūros darbų apimtys valstybės keliuose. Be to, šiais metais užsitęsė žiema – dar balandį teko šalinti jos pasekmes.

Ypač didelės įtakos kelių techninei būklei ir dangų defektingumui turėjo tai, kad 2009, 2010 ir 2012 metais buvo atsisakyta dangų paprastojo remonto – paviršiaus apdaro įrengimo.

Apžiūros metu nustatytas dangų techninės būklės įvertis balais parodo, kokia reali kelių važiuojamosios dalies ir kelkraščių būklė 10 balų vizualaus vertinimo sistemoje. Vertintas dangos lygumas, vėžėtumas, išdaužų ir plyšių kiekis, skersiniai nuolydžiai ir kt.

Jeigu iki krizės pradžios vidutinė valstybinių kelių dangų techninė būklė dažniausiai buvo vertinama apie 7,5 balo, tai šiuo metu ji nukritusi 13,3 proc., iki 6,5 balo. Skirtinguose keliuose techninės būklės amplitudė yra tarp 10 ir 4.

Šiek tiek geresnė kelio ženklų ir kitų kelio elementų (autobusų stotelių, automobilių stovėjimo aikštelių, apšvietimo stulpų ir pan.) būklė. Šiems elementams praeinantis sunkmetis neturėjo tokios didelės negatyvios įtakos. Čia neigiamas pokytis nesiekia 10 procentų.

LAKD

2012-06-22

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis rytoj Klaipėdoje JAV kariuomenės pervežimų pajėgų TRANSCOM vadovą generolą Williamą Fraserį supažindins su mūsų šalies galimybėmis aptarnauti JAV kariuomenės krovinius, vežamus iš ir į Afganistaną.

Lietuvos delegacijos susitikimas su JAV kariuomenės atstovais įvyks penktadienį 10.30 val. Klaipėdos miesto savivaldybėje. Vėliau svečiams bus parodytas Klaipėdos konteinerių terminalas.

Pirmieji JAV kariuomenės kroviniai, vežami į Afganistaną, Lietuvą pasiekė 2010 m. gruodį. Jų gabenimas suintensyvėjo šiais metais po sausio mėnesį įvykusio E.Masiulio vizito į TRANSCOM būstinę Jungtinėse Valstijose.

2012 metais iki birželio per Klaipėdos jūrų uostą pervežti 3456 JAV kariuomenės konteineriai – tris kartus daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu metu.

„JAV kariuomenės atstovą norime supažindinti su mūsų galimybėmis aptarnauti didesnius krovinių srautus. Norime, kad daugiau krovinių per Lietuvą būtų vežama ne tik į Afganistaną, bet ir atgal. Ši niša dar nėra tinkamai išnaudota. Taip pat turime ieškoti galimybių gabenti JAV krovinius ir per Palangos oro uostą“, - sakė susisiekimo ministras.

Susitikime su TRANSCOM vadovu dalyvaus Klaipėdos jūrų uosto, Lietuvos geležinkelių, privačių kompanijų vadovai.

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija

2012-06-22

Asociacija AISO (Austrija) informavo IRU apie naujus vairavimo apribojimus Krawanken tunelyje (A11).

Naujas vairavimo draudimas bus taikomas krovininėms transporto priemonėms virš 7,5 t. šeštadieniais nuo 05:00 val. iki 12:00 val. laikotarpyje nuo 2012 m. birželio 23 d. iki rugsėjo 1 d. imtinai.

Autobusai ir turistiniai autobusai atleidžiami.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-06-22

Lietuvos kelių direkcija skelbia, kad šalies kelių žemėlapyje mažėja vadinamųjų juodų dėmių, kuriose anksčiau būdavo užregistruojama itin skaudžių, kartais sunkiai paaiškinamų automobilių avarijų. Juodosios dėmės žemėlapyje atsiranda remiantis policijos pateikta statistika.

Nelaimės – signalas

Juodoji dėmė – tai toks 500 m kelio ruožas, kuriame per ketverius metus įvyksta ketveri ar daugiau įskaitinių eismo įvykių, kuriuose žūsta arba sužalojami žmonės. Lietuvos kelių direkcija skelbia, kad per pastaruosius šešerius metus juodųjų dėmių Lietuvos keliuose nuolat mažėja. Per 12 metų jis sumažėjo nuo 267 iki 58.

„Jeigu yra eismo įvykių koncentracija, vadinasi, toje vietoje kažkas yra negerai, – kolegos žodžius patikslino tos pačios tarnybos vadovas Mindaugas Katkus. – O ar negerai toje vietoje dėl kelio, ar dėl eismo dalyvių įpročių, nustato juodųjų dėmių tyrimas,“ – aiškino Transporto kelių tyrimo instituto Saugaus eismo grupės vyriausiasis specialistas Andrius Gužys.

Kaip nustatomos juodosios dėmės?

Juodųjų dėmių tyrėjai aiškina, kad Lietuvoje naudojamas metodas taikomas daugelyje Europos šalių. Jis nėra nei per daug sudėtingas, nei itin patikimas: keturi įskaitiniai eismo įvykiai, ir ta vieta paskelbiama juodąja dėme. „Ta nuoga statistika labai patikima – keturi eismo įvykiai, užregistruoti policijos, yra neginčytinas dalykas“, – sakė A. Gužys. Taip pat vertinamas avaringumas pagal tos vietos eismo intensyvumą.

Iš pradžių specialistai neišskiria, ar nelaimė vyko dėl kokio girto dviratininko kaltės, nes važiavo viduriu plento be atšvaitų, ar koks nors nelaimėlis miegojo siauro kelio šalikelėje. „Tokie įvykiai taip pat traukiami į statistiką, tačiau mes juos pasižymime atskirai“, – aiškino specialistai.

Būtent todėl Lietuvos kelių žemėlapis atrodo išmargintas juodomis dėmėmis. Tai nėra tyrimo pabaiga. Jos sužymimos ir paskelbiamos viešai remiantis policijos pateikta statistika ir avaringumo koeficientu, o vėliau tęsiamas juodųjų dėmių tyrinėjimas. „Pirmiausiai, atmetami atsitiktiniai įvykiai, o ieškoma vietų, kur avarijos įvyko dėl kelio netobulumo ar blogai organizuoto eismo“, – sakė A. Gužys.

Nevienodai juodos?

Tik atlikus avaringo kelio ruožo tyrimą galima pasakyti, kodėl ta vieta yra nelaimėlė. Vertinamos avarijų aplinkybės, nuvykus į įvykio vietą, apžiūrima aplinka, kas ten vyksta, kaip vyksta, kaip toje vietoje elgiasi eismo dalyviai: pėstieji ir vairuotojai.

Po šių vertinimų daroma išvada, ar kelio ypatumai lėmė avariją, ar kokie nors kiti veiksniai. „Kelias gali būti nutiestas taip, kad net ir neblaivus eismo dalyvis neturės galimybės susižeisti. Vis dėlto čia tik tolima teorinė galimybė“, – apie tobulą siekiamybę užsiminė M. Katkus.

Tai diskusinis dalykas, tačiau pripažįstama, kad toli gražu ne visos juodosios dėmės yra vienodai pavojingos. „2012 m. buvo nustatyta 14 juodųjų dėmių, kurioms susiformuoti įtakos turėjo eismo įvykiai. Tačiau juose dalyvavo apsvaigę, neturintys teisės vairuoti transporto priemonę vairuotojai“, – statistika rėmėsi M. Katkus.

Jokios mistikos

Juodųjų dėmių tyrėjai atmeta šių vietų mistifikavimą. „Specialisto akimis pažvelgus, dažniausiai matyti, kodėl ta vieta pavojinga“, – aiškino M. Katkus. Pavyzdžiui, visiškai plika, medžiais ar krūmais neapaugusi sankryža laikoma pavojinga. Tai vadinamieji vairuotoją užmigdantys ir budrumo nesuteikiantys trūkumai. Pernelyg geras matomumas neatkreipia vairuotojo dėmesio į sankryžą. Tai, kas paprastam žmogui dažnai atrodo patogu, specialistas vertina kaip blogybę.

Pasak tyrėjų, ganėtinai pavojingas yra ilgas tiesus kelio ruožas ir po to išnyrantis vingis. Dažniausiai jį galima įveikti tame kelyje leistinu greičiu, tačiau ilgas važiavimas tiesiai užmigdo vairuotojo budrumą ir jis dažniausiai ima važiuoti didesniu greičiu nei leistinas. Taip jau išeina, kad posūkis tampa kliūtimi, o kartais ir nelaime lemiančiu vieta. Jeigu vingiai kartotųsi vienas po kito, vairuotojas būtų jiems pasiruošęs.

Tykantys pavojai

Iki šiol daugiausia juodųjų dėmių yra kelio Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda ruože tarp Šilutės ir Klaipėdos, kelio Kaunas–Zarasai–Daugpilis ruože tarp Kauno ir Jonavos ir magistralėje „Via Baltica“. Tikimasi, kad dėl atliekamų rekonstrukcijos darbų ir diegiamų eismo saugos priemonių ši situacija jau artimiausiais metais turėtų gerėti.

2012–2013 m. bus vykdoma apie 13 km ilgio „Via Baltica“ ruožo ties Pasvaliu rekonstrukcija, per kurią planuojami sankryžų rekonstrukcijos ir dviejų lygių pėsčiųjų perėjų įrengimo darbai. Kelyje Šilutė–Klaipėda šiemet planuojama rekonstruoti dvi pavojingas sankryžas Vilkyškių miestelyje, diegti kitas eismo saugos priemones šiame kelyje esančių miestelių teritorijose ir jų prieigose.

Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose numatoma rekonstruoti 32 pavojingas sankryžas, nutiesti 13 pėsčiųjų ir dviračių takų ruožų. Avaringuose kelių ruožuose, kur artimiausiu metu nėra galimybės atlikti esminių rekonstrukcijos darbų arba tai ilgai užtruktų, bus diegiamos greito poveikio eismo saugos priemonės: greitį mažinančios priemonės, įrengiamos greičio švieslentės, saugumo salelės, pėsčiųjų perėjos, kelio ženklai. Konkrečios priemonės bus taikomos atsižvelgiant į kelio parametrus ir juodojoje dėmėje įvykusių avarijų priežastis bei pobūdį, kelio aplinką.

Kadangi juodųjų dėmių kasmet mažėja, prognozuojama, kad maždaug 2016–2017 m. jų gali likti mažiau negu 10.

Juodųjų dėmių statistika

2006 m. – 267

2007 m. – 247,

2008 m. – 225

2009 m. – 178,

2010 m. – 135,

2011 m. – 87.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-06-22

Vieni svarbiausių klausimų, kuriuos neseniai Kaune vykusiame išvažiuojamajame posėdyje aptarė AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus Antano Šipavičiaus vadovaujamos delegacijos – naujausi AB „Lietuvos geležinkeliai“ informacinės sistemos „Krovinys“ patobulinimai, susiję su bendrovės vykdomomis muitinės procedūromis bei Viešųjų logistikos centrų steigimo projektų įgyvendinimo eiga.

Visi per Lietuvą geležinkeliais vežami kroviniai, įforminami naudojant supaprastintą muitinio tranzito procedūrą, nuo 2007 m. spalio 15 d. deklaruojami naudojantis informacine sistema „Krovinys“, kurioje sukurtas specialus muitinės modulis. Prieigą prie šio modulio turi ir supaprastintų muitinio tranzito procedūrų priežiūrą vykdo bendrovės Krovinių vežimo direkcijos Muitinės procedūrų kontrolės skyriaus darbuotojai bei muitinės pareigūnai. Šiuo metu prieiga prie informacinės sistemos „Krovinys“ muitinės modulio suteikta per 100 muitinės pareigūnų. Be to, informacinėje sistemoje „Krovinys“ įdiegta sąsaja su muitinės sistema MDAS. Tai leidžia įvežimo ir išvežimo bendrąsias deklaracijas muitinei pateikti taip pat per informacinę sistemą „Krovinys“. Atsižvelgiant į muitinės pareigūnų bei bendrovės darbuotojų pastabas, pageidavimus bei pasiūlymus, informacinė sistema „Krovinys“ yra nuolat tobulinama. Vienas naujausių jos pakeitimų muitinės modulyje – tai šių metų gegužės mėnesį sudaryta galimybė klientams, besinaudojantiems informacine sistema „Krovinys“, teikti įvežimo ir išvežimo bendrąsias deklaracijas muitinei patiems, vieno mygtuko paspaudimu. Toks informacinės sistemos „Krovinys“ patobulinimas neabejotinai palengvino deklaracijų pateikimo muitinei procesą. Svarbu ir tai, kad minėta funkcija klientams suteikta nemokamai.

Susitikimo metu muitininkams AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovai papasakojo apie Viešųjų logistikos centrų steigimo projektų įgyvendinimo eigos aktualijas, diskutuota apie intermodalinio terminalo Kauno viešajame logistikos centre projektavimą. Muitinės departamento vadovai konstatavo, kad viešieji logistikos centrai turi būti projektuojami ir statomi kompleksiškai, naudojant vieną finansavimo šaltinį.

Susitikimo dalyviai apžiūrėjo Kauno geležinkelio tunelį, Kaliningrado tranzito vaizdo stebėjimo sistemos valdymo centrą, Kauno geležinkelio stotį ir jos traukinių eismo valdymo bei saugos užtikrinimo sistemą, buvo aptarti eismo įvykių geležinkeliuose tyrimo ypatumai, geležinkeliais gabenamų krovinių apsaugos problemos bei kitos bendro darbo aktualijos.

Geležinkelininkai suinteresuoti ir deda visas pastangas, kad muitinės procedūros būtų atliekamos sklandžiai ir greitai. Juk kuo greičiau muitinėje sutvarkomi krovinių vežimo dokumentai, tuo greičiau klientus pasiekia kroviniai, o bendrovės teikiamos paslaugos savo ruožtu tampa patrauklesnės.

Kaip sakė AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka, tokie susitikimai yra naudingi abiem pusėm, nes leidžia visas kylančias problemas spręsti sėkmingai, o nuo muitininkų ir geležinkelininkų bendradarbiavimo priklauso Lietuvos, kaip tranzito valstybės prestižas.

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovai susitinka kartą per pusę metų, tad tikėtina, kad kitas susitikimas vyks dar šiais metais.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas