Kaip pranešė Latvijos pasienio kontrolės tarnybos, vakar, liepos 11 d. netikėtai padidėjo eilės pasienyje su Rusija.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Kaune svarstoma idėja statyti naują tiltą, kuris leistų kai kuriose miesto vietose eismo intensyvumą sumažinti iki 35 proc., taip pat galvojama apie Kauno oro uosto ir Kauno geležinkelio stoties sujungimą geležinkeliu, skelbiama Kauno miesto bendrojo plano koncepcijoje.

“Nuo senamiesčio dalį srauto atitrauktų Kėdainių tiltas. Intensyvus srautas M. K.Čiurlionio tiltu parodė, kad šie objektai laukiami ir duoda didelę naudą”, – Kauno miesto savivaldybės pranešime cituojamas bendrovės “Urbanistika” susisiekimo inžinierius Marius Noreika.


Koncepcijoje esantis Kėdainių tiltas turėtų sujungti Marvelės ir Brastos gatves. Paskaičiuota, kad Jurbarko gatvėje, ties Vilijampolės tiltu, eismo intensyvumas jau pirmaisiais metais sumažėtų 35 proc., o ties Aleksoto tiltu – 25 proc.


2013-2023 metų Kauno bendrojo plano koncepcijos pristatyme pateiktas siūlymas geležinkelio bėgiais sujungti Kauno ir Vilniaus oro uostus.


“Tam reikėtų Kaune nutiesti geležinkelio bėgių atkarpas, sujungsiančias oro uostą su Kauno ir Pravieniškių geležinkelio stotimis”, – aiškino M.Noreika.


Kauno savivaldybės įmonės “Kauno planas” direktorius Gediminas Šinkūnas pranešime sakė, kad rengiant ankstesnius bendruosius planus, buvo tikimasi nuolatinio miesto gyventojų skaičiaus augimo, todėl planuota daug pusę milijono gyventojų turintiems didmiesčiams būdingų sprendinių.


“Dabar tokio optimizmo nėra, iš ankstesnių stambių sprendinių įgyvendinta palyginti nedaug: nutiestos Marvelės, H. ir O. Minkovskių gatvės, Europos prospektas, baigtas M.K.Čiurlionio tiltas”, – sakė G.Šinkūnas.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Liepos 9 d. Kauno policija gavo Ukrainos piliečio I. K. pareiškimą dėl Vokietijos firmai priklausančių dviejų balninių vilkikų „Volvo FH 42T“ su nepakrautomis puspriekabėmis „Koegel SN 24“, su Vokietijos valstybiniais numeriais (vilkiko valst. nr. SU-VB330, puspriekabės – SU-HP727 bei vilkiko valst. nr. SU-VB370, puspriekabės – SU-HP723) vagystės.

Dėl šio įvykio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės.


Jeigu galite suteikti įvykio tyrimui reikšmingos informacijos ar žinote galimą minėtų vilkikų su puspriekabėmis buvimo vietą, prašome informuoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus pareigūnus telefonais (8-37) 30 30 54 , 30 31 18, 22 37 26 arba 112


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Lietuvos ir Baltarusijos pasieniečių vadovai aptarė bendradarbiavimo klausimus, pasirengimą dirbti įsigaliojus vietinio eismo per šią sieną režimui ir bendrą situaciją pasienyje. Trečiadienį VSAT vadas generolas Vainius Butinas VSAT Vilniaus rinktinės Norviliškių vietinio eismo pasienio kontrolės punkte (PKP), esančiame Šalčininkų rajone, susitiko su Baltarusijos valstybinio pasienio komiteto pirmininku generolu majoru Igoriu Račkovskiu.

Abiejų šalių pasieniečių vadovai aptarė padėtį prie bendros valstybių sienos ir veiklos ją saugant rezultatus.


V. Butinas ir I. Račkovskis pasikeitė informacija ir apie abiejų šalių sienos apsaugos žinybų pasirengimą dirbti, kai įsigalios supaprastinta Lietuvos ir Baltarusijos pasienio gyventojų kelionių tvarka per šią sieną. Pradėjus veikti tokiam vietinio eismo per Lietuvos ir Baltarusijos sieną režimui, planuojama, kad iki 50 kilometrų nuo valstybių sienos gyvenantys asmenys turės teisę vykti į kitą šalį ir būti jos teritorijoje be vizų, tik su vietinio eismo leidimais.


Lietuva su Baltarusija turi 678,8 km. demarkuotą valstybės sieną. Prie jos veikia tarptautiniai Lavoriškių, Medininkų, Šalčininkų ir Raigardo kelių bei Kenos ir Stasylų geležinkelio PKP. Be to, Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje dirba 11 vietinio eismo PKP.


Šiemet VSAT pareigūnai pasienyje su Baltarusija iš viso išaiškino 159 jos pažeidimo atvejus ir sulaikė 193 sienos pažeidėjus. Daugiausiai tarp jų yra nelegalų Gruzijos piliečių, kurių bandymų neteisėtai iš Baltarusijos patekti į Lietuvą pastaruoju metu labai padaugėjo.


Lietuvos pasieniečiai šiemet nustatė ir 169 atvejus, kai iš Baltarusijos buvo gabenama kontrabanda, bei sulaikė 178 asmenis, bandžiusius tai daryti. Iš viso pasienyje su Baltarusija šiemet VSAT pareigūnai sulaikė daugiau kaip 515 tūkst. pakelių į Lietuvą gabentų kontrabandinių cigarečių.


Prie šios sienos šiemet iš viso sulaikyti 1023 pažeidėjai. Be jau minėtųjų sienos pažeidėjų, į šį bendrą skaičių priskaičiuojami 141 pasienio teisinio ir 283 pasienio kontrolės punktų režimų pažeidėjai, 322 pažeidusieji atvykimo į Lietuvą ir išvykimo iš jos tvarką bei 84 administracinės teisės pažeidėjai.


Pasienyje su Baltarusija šiemet VSAT pareigūnai sulaikė ir 107 asmenis, kurių dėl padarytų nusikaltimų ar pažeidimų ieškojo įvairios teisėsaugos institucijos, bei 42, įtariama, vogtus automobilius. Lietuvos pasieniečiai dėl įvairių priežasčių, dažniausiai vizų neturėjimo, į šalį šiemet neįleido 648 iš Baltarusijos bandžiusių atvykti įvairių valstybių piliečių.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Suvesti Klaipėdos uosto birželio mėnesio krovos rezultatai.  Birželio mėn. perkrauta 2,90 mln. t, tai 7,8 proc. arba 244.6 tūkst. t mažiau nei 2011 m. birželio mėnesį.

Pagal krovinių grupes birželio mėnesį didėjo birieji ir suverstiniai kroviniai +6,9proc., iš viso perpilta 1 213,8 tūkst. t. bei generaliniai kroviniai +2,7 proc., iš viso krauta 937,6 tūkst. t


Pagal krovinių grupes birželio mėnesį mažėjo skystieji kroviniai-31,8 proc., iš viso krauta 744,7 tūkst. t


Trąšų krova 2012 m. birželio mėn. sudarė 907,9 tūkst. t, t. y. -0,1 proc. arba 1,2 tūkst. t mažiau palyginti su 2011 m. birželio mėn. Naftos produktų 2012 m. birželio mėn. perpilta 597,9 tūkst. t, pokytis -36,1 proc. arba -337,7 tūkst. t mažiau nei 2011 m.atitinkamu laikotarpiu.


2012 m. birželio mėn. ro-ro krovinių krauta 425,0 tūkst. t, tai yra +12,7 proc. arba 47,8 tūkst. t daugiau nei atitinkamu 2011 m. laikotarpiu. Skaičiuojant vienetais šių krovinių perkrauta 23 677 vnt., t. y. +13,8 proc. arba 2 874 vnt. daugiau palyginti su praėjusių metų birželio mėnesiu. Konteinerių (skaičiuojant TEU) krovos apimtis sudarė 31 071 TEU, tai yra -10,1 proc. arba -3 484 TEU mažiau nei atitinkamu 2011 m. laikotarpiu. Tonažo atžvilgiu konteinerizuotų krovinių apyvarta taip pat mažėjo, jų krauta 7,3 proc. arba 28,4 tūkst. t mažiau palyginti su 2011 m. atitinkamu laikotarpiu, iš viso perkrauta 363,6 tūkst. t.


Klaipėdos uoste š. m. birželio mėn. užregistruotas 563 laivų įplaukimas, t. y. 10,4 proc. arba 65 laivais mažiau nei praeitų metų birželio mėnesį.


wwww.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

„Renault Trucks“ pasiūloje atsirado nauja transporto priemonė. Statybos darbams skirtas „Renault Premium Lander Tridem“ išsiskiria keletu naujovių, kurių nebuvo ankstesniuose modeliuose.

„Premium Lander Tridem“ sunkvežimis turi 8×4*4 konfigūracijos ratų bazę. Galinė ašis yra valdoma ir padeda mažose erdvėse sunkvežimiui lengviau manevruoti, nes posūkio apsisukimo kampas sumažėjo 10-15 proc. jei lygintume su tradicine 8×4 ratų konfigūracija. Šią ašį galima pakelti ir nenaudoti esant mažoms apkrovoms ir taip taupyti kurą ir mažiau dėvėti padangas. Galinė ašis atlaiko 10 t. apkrovą. Tai kol kas vienintelis sunkvežimis rinkoje, kuris pasižymi tokia savybe. Tokių rezultatų gamintojui pavyko pasiekti bendradarbiaujant su „Michelin“ ir „ GoodYear“ kompanijomis. Abu šie padangų gamintojai pasiūlė 385/65 dydžio padangas, kurios ir atlaiko didžiulę masę, o be to gali būti montuojamos ant bet kurios ašies.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas


Visada malonu pakalbinti sparčiai augančios įmonės vadovą, kuris sugeba ne tik siekti asmeninių rezultatų versle, bet bendriems siekiams „uždega“ ir motyvuoja visą komandą. Apie ekspedijavimo verslo plėtrą, konkurencingumą ir perspektyvas, kalbėjome su ekspedijavimo paslaugas teikiančios UAB „Saveksta“ vadovu Skirmantu Valiuku.

Papasakokite, kokia buvo verslo pradžia, kaip sekėsi „įeiti“ į rinką, kurioje jau buvo gana nemažai stiprių žaidėjų? Kas buvo sunkiausia įmonės veikloje, per visus veiklos metus?


Ekspedicinę veiklą vystome nuo 2007 m. Pradėjau dirbti vienas, sekėsi neblogai, todėl netrukus atsirado keletas kolegų, kurie sėkmingai įsijungė į darbus. Pirmieji žingsniai nebuvo labai sunkūs, gal todėl, kad turėjau sukaupęs ilgametę darbo patirtį, be to pagrindiniai žaidėjai bei taisyklės jau buvo žinomi. Kiek vėliau, jau įsisukus darbams, supratau, kad ši veikla tapo tikruoju mano pašaukimu.


Nueitas nemažas kelias, sėkmingai įveikėme krizę, o svarbiausia, buvome tuomet, kai vyko rinkos persidalinimas ir ieškojome naujų galimybių. Ekspedicinė veikla – tai kasdienis nuožmus darbas „non stop“, viskas nuolat kinta, todėl kiekvieną dieną keliame sau vis naujas užduotis, azartiskai siekiame vis geresnių rezultatų, stovėjimas vietoje –lygus pralaimėjimui.

Dabar populiaru, kad ekspeditoriai be pagrindinės veiklos teikia pervežimų paslaugas, ir atvirkščiai. Ar neplanuojate kurti savo automobilių parką ir vežti krovinius?


Turime susiformavusį bei nuolat pasipildantį vežėjų ratą, todėl mūsų galimybės nuolat auga. Nėra jokių ketinimų kurti nuosavo parko, kadangi mūsų poreikiai iš esmės yra patenkinami, be to paliekame tą veiklą savo srities profesionalams. Siekiant aukščiausių rezultatų reikalinga „superkoncentracija“ į vieną sritį, todėl visą dėmesį sutelkiame tik į ekspedicines paslaugas.


Šiais metais verslo projekto „Gazelė“ nominacijose tapote viena iš sparčiausiai augančių smulkių ir vidutinių Lietuvoje. Papasakokite, kuo pasireiškė spartus įmonės augimas 2011 m.?


„Gazelės“ projektas – tik patvirtinimas, kad esme teisingame kelyje, šiek tiek šlovės už įdėtą triūsą. Esame skaidri įmonė, deklaruojanti finansinius rodiklius ir džiaugiamės pasiekimais. 2011 m. mums buvo sėkmingi, kadangi pavyko įsiskverbti į naujas rinkas, užmegzti ilgalaikius santykius su naujais stambiais klientais, kas ir sudarė visas prielaidas augimui. Man augimas, pirmiausiai, asocijuojasi su asmeniniu tobulėjimu bei profesionalumo augimu, be to, kiekvienai įmonei tai yra savotiškas iššūkis, kol ji pasiekia optimalų dydį. Būdami smulkaus ir vidutinio verslo atstovai, šiuo metu turime sutarčių su stambiomis vietinėmis bei tarptautinėmis įmonėmis. Pernai pradėjome organizuoti pervežimus ir į Rusiją.


Naujoms, rimtai nusiteikusioms dirbti įmonėms šiuo metu rinkoje įsitvirtinti gana sunku. Kiek laiko, ir kokių pagrindinių veiksmų reikia, kad ekspedijavimo įmonė taptų pilnaverčiu rinkos dalyviu ir galėtų lygiavertiškai konkuruoti?


Kiekviena įmonė turi būti kuriama esant tam tikroms ekonominėms sąlygoms ir konkrečiam rinkos poreikiui patenkinti. Transporto versle į šią pagrindinę sąlygą retai kas atsižvelgia, todėl rentabiliai sugeba dirbti tik tie, kurie turi pakankamai patirties, aiškų verslo planą, stabilius partnerius. Pilnavertis rinkos dalyvis turi atitikti visus minėtus reikalavimus, priešingu atveju, teks tenkintis „trupiniais nuo stalo“, o įsivažiuoti gali prireikti ir kelerių metų.


Šiuo metu Lietuvoje ekspedijavimo verslas labai populiarus. Koks Jūsų įmonės konkurencinis pranašumas, kuo išsiskiriate iš visų ekspeditorių?


Dirbame pagrindinėse Europos krovinių biržose, esame logistinės platformos „Transporeon“ nariai. Įmonės politika tokia: paslaugas teikiame tik tiesioginiams užsakovams, jeigu matome, kad vyksta aukcionai, dažniausiai nusišaliname. Pagrindinis mūsų pranašumas – įdirbis, profesionalumas ir gera reputacija.


Su kokiomis, Jūsų nuomone, didžiausiomis problemomis, šiandien susiduria smulkus ir vidutinis ekspedijavimo verslas? Kokius sprendimus matote?


Šiuo metu prasidėjo pats darbymetis truksiantis iki pat šv. Kalėdų, todėl džiaugiamės suaktyvėjimu. Kita vertus, kai kyla rinka, ekspeditoriams dirbti yra sunkiau, nes jaučiamas šioks toks transporto paslaugų deficitas. Didžiausia problema yra ta, kad trūksta stabilumo. Esame tarptautinės rinkos dalyviai, todėl priklausomi ne tik nuo savo, tačiau ir kitų valstybių ekonomikos bei politikos. Bet kokie pokyčiai išbalansuoja nusistovėjusius transporto bei krovinių srautus, nuo to kenčia visi, pradedant gamintojais bei užsakovais ir baigiant ekspeditoriais, vežėjais ir galutiniais vartotojais. Stambios įmonės siekia ilgalaikių kontraktų fiksuotomis kainomis, todėl tokiomis sąlygomis jas išlaikyti labai sudėtinga. Būdingas pavyzdys – šiemet gegužes mėnesį įsigaliojęs Rusijos muitinės potvarkis dėl trišalių pervežimų bei leidimų stoka-taip Lietuvos vežjai buvo tiesiog išstumti vykdant tiesioginius trišalius pervežimus iš vakarų Europos į Rusiją. Kaip diena – taip naujiena, bet prie to jau visi esame įpratę.


Dar viena opi problema – įmonių mokumas šiame „pokriziniame“ laikotarpyje,todėl pradėjome taikyti efektyvesnes bei griežtesnes skolų prevencijos bei išieškojimo priemones.

Ekspedijavimo sektoriuje labai daug rizikos: dingsta kroviniai, jie būna užlaikomi, vėluoja pakrovimai… Kaip sprendžiate tokias situacijas?


Pats sektorius švelniai tariant gana problematiškas. Kroviniai dažnai gali būti pakrauti tik rytoj,o pristatyti jau vakar, pasitaiko pažeidimų, trūkumų, tačiau mes jaučiamės gana komfortabiliai, stengiamės operatyviai bei lanksčiai sureguliuoti panašias situacijas, išvengti baudų ir neperteikti nereikalingo streso.


Kokia Jūsų nuomone apie vienadienius ekspeditorius, kurie bankroto atveju atsako tik įmonės patalpomis ir kompiuteriu. Ar nemanote, kad reikėtų didinti ekspeditoriaus atsakomybę?


Deja, tenka konstatuoti, kad šiame sektoriuje yra nemažai sumaišties,vienos įmonės steigiasi kitos užsidaro, susiduriama ir su tyčiniu bankrotu, įstatymai per švelnūs, reguliavimo priemonių nėra. Bankrutuojanti ekspedicinė įmonė pridaro daug žalos kitiems, kadangi nuosavybės-turto santykis iš tiesų labai žemas. Pavyzdžiui, Prancūzijoje bankrutavusios įmonės netgi šeimos nariams tenka laukti 20 metų, kad galėtų vystyti tą pačią veiklą. Manau, bet kokios papildomos priemonės tikrai galėtų užkirsti kelią ekspeditoriams „iš gatvės“, nors kita vertus, rinka negailestingai viską pati sudėlioja į savo vietas.


Ekspeditorių civilinės atsakomybės draudimas. Ar draudžiatės? Kaip vertinate Lietuvos draudikų paslaugų ir kainų santykį?


Vietinės draudimo bendrovės nieko tinkamo kol kas nesiūlo. Kiek teko girdėti, toks ekspeditorių draudimas joms nepelningas, tačiau įvedus privalomą draudimą kaip pvz. Vokietijoje, problema kaip ir išsispręstų savaime. Kol kas tenka pasikliauti vežėjų CMR draudimu, nors draudimo bendrovės pastaruoju metu stengiasi tik atmesti pretenzijas dėl įvairiausių priežasčių, tokių kaip automobilio sustojimas ne saugomose aikštelėse vagystės atveju, ar netinkamai supakuotas krovinys jį apgadinus ir pan. Taigi, draudimas tikrai reikalingas, tačiau per brangus.


Kaip motyvuojate savo darbo komandą, kad būtų kuo didesnis darbo efektyvumas? Ar praktikoje taikote verslo valdymo sistemas?


Sunkokas klausimas,tačiau pati geriausia motyvacija, manau, yra galimybė užsidirbti darant tai, ką mokame geriausiai. Kai visa širdimi atsiduodi darbui, tai nejučiomis perima ir kiti. Tereikia suteikti sąlygas žmogui atsiskleisti ir nesprausti jo į rėmus.


Ko netoleruojate darbe? Koks vadovas esate?


Stengiuosi būti dėmesingas vadovas, labiausiai netoleruoju, abejingumo darbui bei neveiklumo. Nesistengiu visko kontroliuoti, tiesiog esu pagalbininkas darbuotojo kelionėje į profesines aukštumas. Pirminė sąlyga – darbuotojui turi patikti darbas, galimybė realizuoti save, priešingu atveju, nematau jokios perspektyvos. Tikiuosi mūsų darbuotojai jaučiasi saugūs, pasiruošę nuversti kalnus vardan savo bei įmonės gerovės.


Kokie vienos sparčiausiai augančios įmonės ateities planai?


Dirbti kaip ir dirbome, koncentruoti dar didesnį dėmesį į augimą, na ir, žinoma, žaisti aukščiausioje lygoje su geriausiais žaidėjais.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas


Prancūzijoje kitais metais vežėjų laukia dar viena nemaloni staigmena. Visos transporto priemonės, kurių bendroji masė didesnė nei 3,5 t. privalės mokėti ekologinį mokestį daugiau nei 15 000 km. kelių ruožų.

Didžioji dalis surinktų lėšų bus investuojama į infrastruktūrą, siekiant apsaugoti aplinką nuo žalingo transporto poveikio bei siekiant darnaus vystymosi.


Kaip veiks sistema?


Visos transporto priemonės turės pasirūpinti specialiu GPS siųstuvu, kurį reikės vežiotis kabinoje. Šis prietaisas sukurtas taip, kad galėtų veikti ir su kitomis kelių mokesčių sistemomis, tiek prancūziškomis, tiek ir kitų šalių. Jį įdiegti be problemų galės patys vairuotojai. Registracijos metu kiekvienas toks prietaisas bus priskirtas konkrečiai transporto priemonei. Jame bus įrašomas transporto priemonės registracijos numeris, ašių skaičius, maksimali transporto priemonės masė ir kita techninė informacija.


Satelitinės sistemos ir kabinoje esančio prietaiso pagalba bus galima nustatyti, kada transporto priemonė keliauja mokamais keliais ir kokį atstumą įveikia. Šalia mokamų kelių bus 173 stacionarūs ir 500 mobilių patikros taškų, kurie suderins informaciją su GPS signalu gaunama informacija ir nustatys ar prietaisas funkcionuoja be priekaištų.


Mokesčių paskaičiavimas


Centrinė sistema suskaičiuos tikslius mokesčius transporto priemonei ir tuomet sąskaitos bus išsiųstos kelių naudotojams. Taip pat bus galimybė sumokėti už keliavimą iš anksto. Tokiu atveju reikalinga suma bus automatiškai nuskaičiuota iš vežėjo iš anksto papildytos sąskaitos.


Mokesčiai bus skaičiuojami už kiekvieną įveiktą kilometrą. Jie bus diferencijuoti ir priklausys nuo transporto priemonės klasės, ašių skaičiaus, maksimalios masės ir emisijos klasės. Kai kuriuose regionuose mokesčiai pagal nustatytą tvarką galės būti mažesni. Tikslių įkainių prancūzai kol kas nepateikė, tačiau žada tai padaryti artimiausiu metu.


Kai kurios transporto priemonės bus atleistos nuo šių mokesčių. Planuojama, kad tai bus armijos automobiliai, viešasis transportas ar kitas transportas skirtas gabenti žmonėms bei transporto priemonės, kurios atlieka visuomenei svarbias paslaugas. Šis sąrašas taip pat dar bus patikslintas.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

„Renault Trucks“ bendradarbiaudama su „Nestle“ kompanija Berno mieste išbandys pirmąjį tik elektra varomą vilkiką su šaldymo skyriumi, kuris reikiamą temperatūrą palaikys naudodamas elektrą. Tai bus 13 t. „Renault Midlum“. Rugsėjo mėnesį Berno gatvėmis važinės du tokie sunkvežimiai.

Šie sunkvežimiai gabens įvairius šaldytus „Nestle“ kompanijos gaminius. Tikimasi, kad bandymų metu bus galima tinkamai įvertinti naujausias technologijas, elektros akumuliatorius, optimizuoti kitus sunkvežimio komponentus, pasisemti patirties ir pasimokyti iš klaidų prieš pradedant masiškai gaminti panašias transporto priemones.


Patys prancūzai teigia, kad šie, minimalų triukšmą skleidžiantys ir į orą kenksmingų dalelių neišmetantys sunkvežimiai yra didelis šuolis į priekį prekių pristatymo sferoje. Vairuojantys šiuos sunkvežimius vairuotojai bus mažiau apkrauti darbu, nes jiems niekada nereikės galvoti apie tinkamą pavarų perjunginėjimą ar kitokį ekonomišką vairavimą.

Sunkvežimiai galės gabenti 3 t. krovinį. Per dieną jie galės prekėmis aprūpinti iki 50 prekybos taškų. Manoma, kad transporto priemonė galės nuvažiuoti iki 140 km. vienu akumuliatorių įkrovimu. Jiems pakrauti naudojant standartinį elektros įvadą reikia 8 valandų, o jų talpa siekia 170 kwh. Kompanija „Nestle“ planuoja ant savo pastatų stogų įrengti įrangą, kuri saulės energiją paverstų elektra, kuria ir būtų varomi naujieji „Renault Midlum“.

Elektrinis variklis išgauna 103 kW. galią ir gali pasiekti maksimalų 90 km/h greitį. Stabdymo metu išsiskiriančią energiją specialios sistemos paverčia elektros energiją ir krauna akumuliatorius.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2Liepos 5-6 d. Sankt-Peterburge vykusiame Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano, Ukrainos bei ES šalių – Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos bendrame kelių transporto inspekcijų vadovų pasitarime sutarta ieškoti glaudesnių bendradarbiavimo galimybių, keistis darbo patirtimi.

Lietuvos delegacijai vadovavęs Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininkas Vidmantas Žukauskas teigia, jog kartu su Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentu Algimantu Kondrusevičiumi bei Susisiekimo ministerijos Kelių transporto skyriaus vedėju Jauniumi Jasiūnu susitiko su Kazachstano ir Rusijos transporto inspekcijų atstovais ir aptarė dvišalių gabenimų perspektyvas.


Šie susitikimai, anot A. Kondrusevičiaus, padėjo suderinti pozicijas dėl būsimųjų dvišalių vežimų Lietuvai strategiškai svarbiose šalyse ir tapo gera proga tęsti sklandų dialogą su kaimyninių šalių kontroliuojančiosiomis institucijomis.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Kelių apmokestinimas Kazachstane dar tik planuojamas, svarstoma įvesti kelių mokestį be alternatyvos važiuoti nemokamais keliais. Priežastis paprasta: jei atsiras nemokama alternatyva, visi pradės ja naudotis, ir mokamų kelių atsiperkamumas liks ginčytinas.

Apie mokamus kelius Kazachstane jau kalbama nuo gegužės 2008 m., kai Parlamentas priėmė įstatymo pakeitimus, leidžiančius koncesininkams taikyti kelių mokestį iki tol, kol kelias nebus grąžintas valstybei (ne daugiau kaip 25 metai). 2010 m. kovo mėnesį vyriausybė patvirtino šalies plėtros programą, pagal kurią 5 keliai (Almatos žiedinė automagistralė, Astana-Karaganda, Almata-Kapčagajus, Almata-Chorgos, Almata- Isyk Kulis) turėtų būti perduoti į koncesiją. Tačiau ir apie tai žiniasklaida nutylėjo.


Pirmas konkretus projektas buvo paskelbtas 2011 m. pradžioje. Tai buvo 220 km. ruožas kelyje „Astana-Petropavlovskas“, kurį planuojama apmokestinti 20 metų. Buvęs Kazachstano susisiekimo ministras pareiškė, kad mokestis bus vienas iš mažiausių pasaulyje – 5 tengės už 1 km. lengviesiems ir 10 tengių – krovininiams automobiliams (0,027 ir 0,054 eurų atitinkamai). 16 aplinkinių kaimų gyventojai bus atleisti nuo mokesčio, kadangi jie neturės alternatyvaus kelio. Ministro skaičiavimais šio kelio perdavimas į koncesiją leis sutaupyti 7 mln. eurų kelio priežiūrai.


Susisekimo ministerija paaiškino, kad tarifai bus skaičiuojami atsižvelgiant į atskirai kiekvieno projekto vertę įskaitant finansavimo ir remonto darbų kainą per visą kelio eksploatacijos laikotarpį.


Dabartinis Susisekimo ministras perkėlė šį eksperimentą į neapibrėžtą ateitį. Vietoje konkrečių veiksmų buvo paskelbtas elektroninės mokesčių surinkimo sistemos kūrimo konkursas, kurio tikslas – išvengti korupcijos.


Analogiška istorija atsitiko ir su ruožu „Astana-Karaganda“: koncesijos konkursas jau trečią kartą perkeliamas į šių metų pabaigą „dėl konkurso paraiškų nebuvimo“.


Neišsprendžiamas prieštaravimas


Ekspertai įvardina kelias Kazachstano vadovų nesėkmių ir neryžtingumo priežastis. Pirmiausiai, tai sunkiai išsprendžiamas prieštaravimas tarp siekio padaryti pravažiavimą pigiu ir realių investicijų atsiperkamumo, kuomet eismas gana neintensyvus.


Iš pasaulinės praktikos žinoma, jog keliui atsipirkti reikalingas 20 tūkst. automobilių srautas per parą. Šiandien Kazachstane nėra ne vieno kelio, kuris atitiktų šį reikalavimą. Paties intensyviausio respublikos kelio „Almata-Kapčagajus“ pralaidumas piko metu – 15 tūkst. automobilių ir tik vasarą.


Būtent šis argumentas 2009 m. privertė parlamentą panaikinti įstatymo reikalavimą įvesti kelių apmokestinimą tik esant nemokamiems alternatyviems keliams. Jei bus alternatyva, kelių apkrova dar sumažės ir dėl to neatsiras norinčių pasirašyti koncesijos sutartį. Kelių plėtrą vilkiną dar ir tai, kad šalyje nuolat keičiasi Susisekimo ministrai ir kaskart kyla korupcijos skandalai. Nauji valstybės tarnautojai nenori prisiimti atsakomybės už nelabai populiarius projektus.


Nors Kazachstanas yra labai patrauklus užsienio kapitalo atžvilgiu, naujų investicijų į transporto sektorių vis dar nematyt. Vietinėje žiniasklaidoje kalbama, jog iš daugelio projektų tik du rado savo investuotojus. Kai kurie analitikai pabrėžia, kad užsienio investuotojus atgraso ir politinė rizika: nėra pagrindo tikėti, jos 20-25 metų perspektyvoje sugriuvus N. Nazarbajevo ankstesni susitarimai nepraras galios.


Mokestis už kelius – vietinių verslas


Tuo tarpu šalyje vis dėlto atsirado pirmas mokamas kelias, Tiesa, neoficialiai. Ir neilgam. Praeitais metais respublikos pietuose šalia trasos „Bairkumas-Šardara“ atsirado senas vagonėlis ir nešvari virvė skersai kelio. Skelbime buvo parašyta, kad pravažiavimas kainuoja 1,5 dolerių lengviesiems automobiliams ir 13 dolerių – vilkikams bei autobusams. Tačiau, kai į vietą atvyko ieškantys sensacijos žurnalistai vienas vagonėlio gyventojas paspruko, o kitas papasakojo, jog niekas čia nevertė mokėti už pravažiavimą, o pertvara buvo padaryta tam, kad nukreipti visą transportą į aplinkkelį, kadangi šis kelias dar nebaigtas statyti ir neperduotas į eksploataciją.


Pasirodė, vietinės valdžios apie šį verslą nežinojo. Susidomėjimas šia istorija greitai užgeso, nes teismo bylai iškelti nebuvo pagrindo, t.y. nukentėjusiųjų skundų.


Papildoma informacija


Automobilių kelių ilgis Kazachstane – apie 148 tūkst. km, iš jų bendro naudojimo – virš 93 tūkst. km. Susisekimo ministerijoje manoma, kad kelių tinklas suformuotas gerai, trūksta tik kelių jungiamųjų ruožų.


Automobilių parkų nusidėvėjimo lygis labai aukštas – transporto priemonės virš 12 metų senumo sudaro 63 proc. viso transporto: autobusai – 57 proc., lengvieji automobiliai – 59 proc., sunkvežimiai – 84 proc.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Klaipėdos uosto operatoriai dėl uosto direkcijos investicijų į suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo infrastruktūrą nenukentės, tikina susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

“Pirmiausia, mes siekiame, kad šitas projektas būtų įgyvendintas, nepažeidžiant dirbančių Klaipėdos uoste operatorių interesų, kitaip tariant, nenubraukiant investicijų, kurios buvo suplanuotos į kitas krantines. Nes Klaipėdos uoste yra daugiau kaip 160 krantinių ir daug kur investicijų reikia”, – žurnalistams pirmadienį Vyriausybėje sakė E.Masiulis.


Klaipėdos jūrų uostas įpareigotas kompensuoti visas suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo infrastruktūros įrengimo išlaidas iš karto, kai tik projektą įgyvendinanti bendrovė “Klaipėdos nafta” atliks būtinas investicijas. “Klaipėdos nafta” naudosis krantine ir mokės metinį krantinės naudojimo mokestį.


Tai numatyta Vyriausybės iš dalies pakeistame šių metų vasarį priimtame nutarime dėl SGD terminalo įrengimo. Projektas skubiai parengtas, uosto direkcijai ir “Klaipėdos naftai” praėjusį ketvirtadienį pagaliau radus kompromisą ir susitarus dėl to, kaip bus finansuojama SGD terminalo krantinių statyba.


Investicijos į SGD terminalo infrastruktūrą, E.Masiulio skaičiavimais, gali siekti nuo 150 mln. iki 250 mln. litų.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Dėl pirmadienio ryto audrų sutriko valstybės sieną prie Baltarusijos saugančių pareigūnų ryšys su duomenų bazėmis. Kelis kartus ryšys buvo nutrūkęs visiškai. Dėl to prie pagrindinių pasienio kontrolės punktų (PKP) susidarė keliautojų eilės.

Medininkų PKP, pasak keliautojų, laukti teko 4-5 valandas. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus vyriausiasis specialistas Rokas Pukinskas DELFI sakė, kad ryšys su duomenų bazėmis dėl audros sutriko Medininkų, Raigardo, Kenos, Šalčininkų PKP.


Pirmadienio popietę ryšys veikė, bet lėtai, todėl keliautojų tikrinimas užsitęsdavo gerokai ilgiau, nei įprasta.


Pagal naujausius liepos 10 d. ryte atnaujintus Pasienio kontrolės punktų direkcijos duomenis, Medininkų pasienio poste laukia 70 vilkikų, kuriems prognozuojamas kelių valandų laukimo laikas.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad nuo 2012 m. liepos 10 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. dėl Transeuropinio tinklo jungties – Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio II etapo statybų keičiamas eismo organizavimas Pilaitės prospekto dalyje tarp T. Narbuto gatvės ir Senojo Pilaitės kelio.

Nuo 2012 m. liepos 10 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. draudžiamas transporto eismas Pilaitės prospekto dalyje tarp T. Narbuto gatvės ir Senojo Pilaitės kelio, važiuojant iš miesto centro pusės link Pilaitės. Važiuojant nuo Pilaitės pusės link miesto centro, transporto eismas bus nukreiptas į priešpriešinę eismo juostą Pilaitės prospekto dalyje tarp Senojo Pilaitės kelio ir Sietyno gatvės.


Nuo trečiadienio, liepos 11 d., dalinai bus atnaujintas eismas Lentvario gatvės dalyje tarp Galvės ir Kirtimų gatvių. Lentvario gatvės dalyje nuo pastato Nr. 3 iki Lentvario ir Kirtimų gatvių sankryžos laikinai bus nustatytas vienpusis eismas. Vairuotojai nuo Galvės ir Lentvario gatvių sankryžos galės pasirinkti alternatyvų maršrutą link Liudvinavo, Mūrinės Vokės, Lentvario ar Trakų.


Šie eismo organizavimo pakeitimai perskirstys eismo srautus Galvės ir Kirtimų gatvių sankryžoje ir pagerins eismo sąlygas vairuotojams važiuojantiems nuo miesto centro link Trakų.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Ekspertai reitingavo pasaulio kelius ir išrinko pačius pavojingiausius. Iš 10 tokių kelių trys yra Europoje, tokias išvadas skelbia Vokietijos dienraštis ”Frankfurter rundschau”.

Pavojingiausiu Europoje išrinktas kelias Norvegijoje nuo Ondalsneso iki Valdalio, dar žinomas kaip „Trolių kelias“. Jame yra net vienuolika labai pavojingų posūkių, kuriuose kelio statumas 12 laipsnių. Kelias šiuose vietose yra tik tai 3,3 m. pločio. Kelio aukščių skirtumas virš jūros lygio siekia 400 m. „Trolių kelias“ yra labai populiarus tarp turistų, tačiau rudenį jis yra uždaromas dėl sudėtingų eismo sąlygų, kurios būna dėl neprognozuojamų orų. Kelias atidarytas nuo gegužės iki spalio.


Pavojingu keliu laikomas ir daugialygė sankryža. Europoje kaip pavojingas kelias yra laikomas ir „Gravelly Hill Interchange“ esantis Birmingeme. Jį dar vadina „spagečių sankryža“, dėl gausybės juostų jame. Penkių lygių sankryža virš geležinkelio, upių ir kanalų – laikoma pavojingiausia Didžiojoje Britanijoje.


Trečiasis pavojingiausias kelias Europoje yra kalnų serpantinai iš Stelvio į Davosą. Šis kelias Alpėse jungia Italija ir Šveicariją. Nors jame yra be galo daug gražių vaizdų, įveikiama viena kalnų perėja, tačiau vairuotojai čia turėtų būti labai budrūs, nes kelias status, o jame yra labai daug aštrių posūkių.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt