Eismo sąlygos, sauga ir transporto priemonės per keletą metų labai pasikeitė ir dėl technologijų plėtros toliau sparčiai kinta. Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) viešėjęs Švedijos transporto administracijos vyresnysis patarėjas Larsas Ekmanas pastebėjo, kad ne visada plėtra vyksta tokia kryptimi, kaip tikimasi iš pradžių. „Tai, ką turime šiandien, ilgą laiką buvo siekiamybė – platūs keliai, daug transporto priemonių, greitai judantis jų srautas. Šiuos tikslus pasiekėme, bet šiandien jau galvojame apie tvarumą, saugumą ir tokią aplinką, kur labiausiai pažeidžiami eismo dalyviai – pėstieji, dviratininkai – taptų svarbiausi", – sako jis.

Norvegijoje 18 metų įgyvendinama eismo saugumo gerinimo programa „Vizija – nulis" pasiteisino ir lėmė spartesnę kelių eismo saugumo plėtrą šalyje. „Nuo programos įgyvendinimo pradžios Norvegijos keliuose eismo įvykių skaičius sumažėjo trigubai ir vidutiniškai siekia 6 proc. mažėjimą per metus", – sakė Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) lankęsis Norvegijos transporto tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas Rune Elvik. Jis atskleidė, kokias eismo saugumo priemones keliuose taiko norvegai ir ko galime iš jų pasimokyti.

Siekiant gerinti sąlygas verslui ir investicijoms, per artimiausius dvejus metus Lietuvoje numatoma plėtoti kelių ir geležinkelių infrastruktūrą, būtiną patogioms transporto jungtims su šalies laisvosiomis ekonominėmis zonomis (LEZ).

Sausio 28-29 d. Lietuvos Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio atsakomąjį vizitą į Izraelį lydi „Verslios Lietuvos" organizuojama verslo misija ir pirmasis Lietuvos-Izraelio inovacijų forumas. Daugiau nei 20 šalies verslininkų tikisi užmegzti santykius skaitmeninių technologijų, kibernetinio saugumo ir gyvybės mokslų srityse.

Susisiekimo ministerija, siekdama užtikrinti kuo didesnę šiame sektoriuje sukuriamą vertę, skaičiuoja teigiamus 2018-ųjų pasiekimus. Palyginti su 2017 m., pernai 2,6 proc. išaugo susisiekimo sektoriaus sukuriama bendroji pridėtinė vertė, o Susisiekimo ministerijos pradėtas matuoti klientų (piliečių) pasitenkinimo sektoriaus paslaugomis rodiklis per metus pakilo nuo 34 iki 50,25 proc.

Lietuvos oro uostai sudarė labiausiai nustebinusių orlaiviais 2018 m. bandytų skraidinti objektų TOP 5. Nors rankiniame keleivių bagaže aptikti neleistini radiniai stulbina, neretai susiduriama ir su nežinojimu, kokius paprastus daiktus galima vežtis, ir kokius – ne.

Jubiliejiniame Klaipėdos šviesų festivalyje – dar gausesnė renginių ir interaktyvių pramogų programa, įspūdingi šviesos ir muzikos įrangos kiekiai, specialus projektas Neringoje, Skonių aikštė smaguriams ir daug kitų naujienų. Visa tai šiandien išsamiai pristatyta festivalio rengėjų – VšĮ „Klaipėdos šventės“ - organizuotoje spaudos konferencijoje.

Nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava" išsiuntė laiškus Europos Parlamento (EP) Transporto (TRAN) komiteto koordinatoriams, Mobilumo Paketo (MP) pasiūlymų pranešėjams ir šešėliniams pranešėjams, taip pat Lietuvos atstovams EP, ragindami nukelti Mobilumo paketo svarstymą kitai EP kadencijai.

Kitą savaitę į Vilnių atvyksta Pasaulio prekybos organizacijos atstovė, PPO blokų grandinės grupės vadovė, studijos „Ar blokų grandinė gali sukelti revoliuciją pasaulio prekyboje“ autorė Emmanuelle Ganne.

Netrukus pietinėje uosto dalyje, Malkų įlankoje, prasidės konteinerių krovai skirtų krantinių rekonstrukcija. Rekonstravus krantines bei išgilinus Malkų įlanką, čia bus galima priimti didelių parametrų Post Panamax laivus.

Šių metų gruodžio antroje pusėje Seimui pritarus dėl Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivo-saugyklos išpirkimo iš norvegų bendrovės „Hoegh LNG“, Lietuvos Vyriausybei ir SGD terminalo operatoriui buvo sukurtas teisinis pagrindas iki 2024 m. pabaigos nuosavybės teise įsigyti SGD laivą ekonomiškiausiai naudingomis sąlygomis. Kokia visgi yra svarba to, jog SGD terminalo nuosavybė ir valdymas atiteks Lietuvos valstybei?

2018-ieji bus įrašyti tarp geriausių bendrovės Lietuvos oro uostai aviacinių metų, mat pasiekti nauji rekordai - aptarnauta 6,3 mln. keleivių ir 61 tūkst. skrydžių. Didžiausias proveržis įvyko pagrindiniuose šalies oro vartuose – Vilniaus oro uoste, tačiau Kauno ir Palangos filialams metai taip pat buvo labai intensyvūs.

Nuo šių metų pradžios pradėjo veikti VšĮ Transporto kompetencijų agentūra, kuri teiks plataus spektro paslaugas, apimančias susisiekimo infrastruktūros, transporto, ekonomikos, eismo saugos ir aplinkos apsaugos sritis.

Ši agentūra, įsteigta buvusio VšĮ Kelių ir transporto tyrimo instituto pagrindu, toliau tęs šio instituto funkcijas bei perims buvusios Civilinės aviacijos administracijos teiktas paslaugas civilinės aviacijos priežiūros srityje – aviacijos specialistų egzaminavimą, licencijavimą, orlaivių registravimą ir tinkamumo skraidyti vertinimą, aviacijos ūkio subjektų, t. y. aviakompanijų, oro uostų, mokymo organizacijų, oro navigacijos ir kitų paslaugų teikėjų veiklos priežiūrą ir sertifikavimą pagal tarptautinius standartus ir Europos Sąjungos reglamentus.

„Transporto kompetencijų agentūros tikslas – didinti šio sektoriaus viešųjų paslaugų efektyvumą ir taupyti valstybės lėšas, kiek įmanoma įgyvendinant principą „vartotojas moka“, – teigia susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Dar šiais metais Transporto kompetencijų agentūra taip pat perims visų sričių transporto specialistų egzaminavimo funkcijas, kurias šiuo metu vykdo Lietuvos transporto saugos administracija. Ši agentūra egzaminuos transporto vadybininkus, pavojinguosius krovinius kelių ir geležinkelių transportu vežančius vairuotojus ir saugos specialistus, jūrininkus, vidaus vandenų transporto specialistus ir motorinių pramoginių laivų laivadedžius. Naujoji agentūra teiks ir hidrografinių matavimų bei jūrinių žemėlapių sudarymo paslaugas.

Ateityje agentūros paslaugos bus peržiūrimos, taip pat gali būti svarstoma dalį jų perduoti rinkai, jei atsiras tokias paslaugas teikiančių rinkos dalyvių. Siekiant geriau išsiaiškinti esamą sektoriaus problematiką ir poreikius, numatoma nuolat rengti segmentinius susitikimus, diskusijas, seminarus, taip pat teikti ekspertines paslaugas ir už Lietuvos ribų.

LR Susisiekimo ministerija

Artėjant Europos Sąjungos „Mobilumo paketo“ svarstymams Europos Parlamento Transporto komitete, šiandien susisiekimo ministras Rokas Masiulis vežėjams svarbiausias dokumentų nuostatas aptarė su Europos Komisijos transporto ir judumo komisare Violeta Bulc. Išreikšdami susirūpinimą dėl galimai diskriminacinių nuostatų dalies ES valstybių vežėjų atžvilgiu, susitikime taip pat dalyvavo Lietuvos poziciją palaikantys Bulgarijos, Lenkijos ir Vengrijos transporto ministrai.

Vilniaus geležinkelio stotyje antradienį atidaryta „Lietuvos geležinkelių“ įgyvendinamo modernaus verslo ir mobilumo centro „Vilnius Connect“ skaitykla. Nuo sausio 8-osios vilniečiai ir miesto svečiai knygas gali skaityti stoties pagrindinėje salėje.