Remiantis pasaulinės skaitmeninės skrydžių informacijos analitikų (OAG) duomenimis, „airBaltic“ išliko pačia punktualiausia oro linijų bendrove Europoje, o pasaulyje užimė 2 vietą.

Siekiant užtikrinti projektinius gylius laivybos kanale, Klaipėdos jūrų uoste atliekami uosto akvatorijos dugno valymo darbai. Pirmiausia buvo išvalytas išorinis įplaukos kanalas, o šiuo metu darbai vykdomi pietinėje uosto dalyje.

Po Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) atlikto tyrimo trys „naftininkai“ liko skolingi valstybei daugiau nei 700 tūkst. eurų.

 Praėjusią vasarą Vilniuje pirmą kartą organizuotas šimto dienų atviros skaityklos projektas „Vilnius skaito“ keliasi į besikeičiantį Vilnius stoties rajoną ir tampa „Lietuvos geležinkelių“ įgyvendinamo modernaus verslo ir mobilumo centro „Vilnius Connect“ projekto dalimi. Nuo sausio 8-osios vilniečiai ir miesto svečiai knygas galės skaityti Vilniaus geležinkelio stoties pagrindinėje salėje.

Klaipėdos jūrų uostas 2018 metais viršijo 46 mln. tonų krovinių apyvartą. Tai yra geriausias rezultatas per visą uosto istoriją. Skaičiuojama, kad šis rezultatas valstybės biudžetą leis papildyti daugiau kaip 800 mln. Eur.

Seimui patvirtinus „Lietuvos geležinkelių“ grupės pertvarkymo modelį, bendrovė pradeda naują pertvarkos programos „LG keičiasi“ etapą. Vienas svarbiausių programoje numatytų tikslų – sustiprinti „Lietuvos geležinkelių“ grupę, didinti skaidrumą ir veiklos efektyvumą.

Skaičiuoti paskutines besibaigiančių metų sekundes ošiant jūros bangoms bei grožėtis dangų ir jūrą nušviečiančiais įspūdingais fejerverkais – būtent taip daugelis įsivaizduoja Naujųjų metų sutiktuves. Tad nenuostabu, kad Palanga gruodžio pabaigoje sulaukia gausaus būrio svečių.

Lietuvoje atnaujinama civilinės aviacijos priežiūros sistema – taip siekiama išlaikyti aukštus skrydžių saugos rodiklius ir sukurti profesionalią, inovatyvią, į verslo poreikius orientuotą sistemą. Nuo 2019 m. sausio 1 d. nebelieka biudžetinės įstaigos Civilinės aviacijos administracijos (CAA), kurios funkcijos perduodamos dviem kitoms transporto sektoriaus įstaigoms.

„Klaipėdos Smeltės“ generalinis direktorius Rimantas Juška

Komentaro autorius Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas

Ateinančiais metais Lietuvos kelių tinklo plėtrai, priežiūrai ir eismo saugai gerinti iš valstybės biudžeto skiriama 477,5 mln. eurų. Šių lėšų paskirstymas konkrečioms reikmėms numatytas Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšų naudojimo 2019 m. sąmatoje, kuriai šiandien pritarė Vyriausybė.

Kitais metais planuojama galutinai užbaigti Panevėžio laisvosios ekonominės zonos (LEZ) ir svarbiausios Baltijos šalių transporto arterijos, magistralės „Via Baltica“ infrastruktūrinį susisiekimo mazgą. Šiuo metu jau baigtas pirmas etapas – LEZ teritorijos sujungimas žiedine sankryža su „Via Baltica“ magistrale, į kurią investuota apie 3,5 mln. eurų.

Latvijos oro linijų kompanija „airBaltic“ praneša, kad nuo 2019 m. kovo 31 d. pradės vykdyti reguliarius skrydžius iš Vilniaus į Dubliną, Airiją. Skrydžiai vyks keturis kartus per savaitę, o bilietų kainos prasidės nuo 45 eurų.

Jūrų krovinių kompanijos „Bega“ šiemet pradėtas eksploatuoti pirmasis Klaipėdos uoste specializuotas Cemento terminalas realiai prisidėjo prie efektyvesnio dvigubai augančio lietuviško cemento eksporto aptarnavimo bei sulaukė pramoninkų bendruomenės įvertinimo.

Ūkio ministerija į verslo klasterius susibūrusioms įmonėms skiria 3,6 mln. eurų, kuriuos jos galėtų panaudoti eksporto rinkų paieškai ir pozicijoms stiprinti rinkose, į kurias jau eksportuoja.