Susisiekimo ministras Rokas Masiulis ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius oficialiai atidarė rekonstruotą magistralės „Via Baltica“ dalį tarp Kauno ir Marijampolės. Visas šis kelias, svarbus Lietuvos ir tarptautiniam susisiekimui, jau išplatintas iki 4 eismo juostų ir nuo šiol atitinka automagistralei keliamus reikalavimus. Tikimasi, kad čia atlikti darbai avaringumą sumažins apie 70 proc.

Europoje nutarta griežtai riboti vienkartinį plastiką – greičiausiai visi girdėjo apie planus drausti šiaudelius, vienkartinius indus ir kitus plastiko gaminius.Gerokai pasispausti teks ir gėrimų gamintojams: numatyta, kad iki 2025 m. turės būti surenkama bei perdirbama bent 90 proc. plastikinių gėrimų pakuočių. Vienoms šalims šitoks tikslas taps tikru išbandymu, tačiau mums tai negresia. Lietuva kaip tik bus ta, iš kurios kitos šalys galės daug pasimokyti.

Sujungus 11 regioninių kelių priežiūros įmonių įkurta VĮ „Kelių priežiūra“ skaičiuoja teigiamus pirmųjų veiklos metų rezultatus ir nuosekliai juda iškeltų tikslų link: geresnių darbo sąlygų kūrimo, modernaus valdymo modelio, kokybiškesnių kelių priežiūros paslaugų.

Bendra Baltijos šalių įmonė „RB Rail AS“ vykdo studiją, kuria vertins klimato kaitos poveikį „Rail Baltica“ projektui.

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo, per ketverius metus dėl atpigusių dujų sutaupiusio 103 mln. eurų Lietuvos gyventojų pajamų, naudą jau pamatė ne vienas šalies gyventojas, juolab, kad Lietuvos dujų kainos šiuo metu yra vienos pigiausių Europoje. Mažesnis terminalas pabrangintų dujas, nes jį aptarnauti būtų sudėtingiau. Tokia yra tiesa, tačiau viešojoje erdvėje sklando mitas, kad dabartinis terminalas per didelis. Ir tokių mitų yra ne vienas – apie terminalo išlaikymą, perleidimą į privačias rankas, įtaką dujų kainų mažėjimui. Tad kokie yra tikrieji faktai?

Pokyčius kurti bendromis pastangomis. Būtent to siekiama nauja Lietuvos oro uostų iniciatyva. „Blitz“ sesijomis pavadintas naujų oro bendrovių ir krypčių pritraukimo projektas, sutelktinėmis valstybės institucijų, savivaldybių organizacijų, verslininkų asociacijų bei atskirų įmonių pastangomis siekia, kad visuose šalies oro uostuose atsirastų verslui, miestams ir regionams reikalingiausios skrydžių kryptys ir jų dažniai.

Siekdama sudaryti palankesnes sąlygas į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą atplaukiantiems konteineriniams laivams, Susisiekimo ministerija siūlo sumažinti uosto rinkliavas laivams, kurių bendroji talpa didesnė kaip 60 tūkst. sąlyginių konteinerių vienetų (TEU). Siūlymas tobulinti uosto rinkliavų taikymo principus teikiamas svarstyti Vyriausybei.

Iš JAV ir Kinijos ekonominius santykius kaustančios įtampos Lietuvos eksportuotojai gali tik išlošti, nes Kinija kaip įmanydama siekia pagerinti prekybinius ryšius su kitomis valstybėmis ir drąsiai atveria duris užsienio tiekėjams. Tai įrodo ir lapkričio 5-10 d. pirmą kartą vykstanti Kinijos tarptautinė importo paroda „China International Import Expo“, kurioje dalyvauja 18 lietuviškų įmonių.

Kinijos įmonės aktyviai ieško Lietuvos gamintojų, kurių prekėmis galėtų prekiauti Kinijos rinkoje, teigia kartu su 18 Lietuvos įmonių pirmojoje tarptautinėje Kinijos importo parodoje (angl. „China Import Expo“) Šanchajuje dalyvaujantis ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.

Šį šeštadienį sukanko lygiai ketveri metai, kai pro Klaipėdos uosto vartus įplaukė suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laivas-saugykla „Independence“, užtikrinęs Lietuvai galimybę dujų įsigyti konkurencingomis rinkos kainomis. Kokį poveikį tai turėjo eilinių šalies gyventojų piniginėms?

Lietuvos oro uostai fiksuoja iki šiol sėkmingiausią vasaros sezoną. Per šešis mėnesius perskraidinta net penktadaliu daugiau keleivių nei pernai tuo pačiu metu. Keliautojams taip pat pasiūlyta 12 naujų krypčių į populiariausius Europos oro uostus. Visus rekordus sumušė rugpjūtis, kuris į bendrovės istoriją bus įrašytas kaip mėnuo, kai keliautojų srautai buvo didžiausi.

Centrinės ir Rytų Europos mobilumo ir logistikos lydere siekianti tapti bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ stiprina bendradarbiavimą su Ukrainos geležinkeliais. Bendrovės sutarė didinti krovinių ir keleivių srautus, bendradarbiauti atnaujinant riedmenų parkus.

Klaipėdos jūrų uosto pietinėje dalyje startuoja didelės apimties projektai, kuriuos įgyvendinus čia veikiančioms įmonėms atsivers naujos galimybės bei gerės ekologinė situacija. Netrukus prasidės Malkų įlankos gilinimo darbai bei grunto iš doko duobių kasimo projektas.

Uostamiestyje besilankanti Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorė Lietuvoje Anne Hall šiandien susitiko su Lietuvos SGD klasterio atstovais. Vizito tikslas – susipažinti su šios platformos veikla bei aptarti bendradarbiavimo galimybes.

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija dar labiau stiprina korupcijos prevencijos sritį. Įmonėje įdiegta antikorupcinė vadybos sistema, pagrįsta standarto LST/ISO 37001:2017 nuostatomis.
„Susisiekimo ministro patvirtintos kovos su korupcija programos strateginis tikslas yra sukurti veiksmingą, kryptingą ir nuoseklią korupcijos prevencijos ir antikorupcinio švietimo sistemą.