Ambicingą ilgalaikę strategiją šiemet pasitvirtinę „Lietuvos geležinkeliai“ nemažina tempo. Per devynis šių metų mėnesius bendrovė gavo 338,7 mln. eurų pajamų – 16,7 mln. eurų (5,2 proc.) daugiau, nei tuo pačiu periodu pernai. Šį augimą lėmė ir padidėjusi krovinių vežimo apimtis, ir išaugęs keliones geležinkeliais pasirinkusių keleivių skaičius.

„Lietuvos geležinkelių“ grupės įmonė Vilniaus lokomotyvų remonto depas (VLRD), siekiant tapti didžiausiu riedmenų centru regione, ieško plėtros galimybių Ukrainoje.

Lietuva, esanti patogioje geografinėje padėtyje tarp Rytų ir Vakarų, gali tapti svarbiu Kinijos partneriu transporto srityje, Kinijai įgyvendinant Naujojo Šilko kelio – „Vienos juostos, vieno kelio“ iniciatyvą. Šia tema Vilniuje surengtas tarptautinis seminaras bei Kinijos tarptautinės ekspeditorių asociacijos ir Rytų–Vakarų transporto koridoriaus asociacijos atstovų susitikimas su Lietuvos Susisiekimo ministerijos vadovais.

Centrinės ir Rytų Europos mobilumo ir logistikos lydere siekianti tapti bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Hamburgo uostu ir krovinių pervežimo kompanija „Metrans“, kuri Europoje valdo 14 krovos terminalų.

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava" švenčia savo 27 metų gimtadienį ir kviečia vežėjų bendruomenę prasmingai pažymėti šią datą ir kartu prisidėti prie atkurtos Lietuvos šimtmečio minėjimo. „Linava" ragina visus savo narius puošti vilkikus oficialiu valstybės atkūrimo šimtmečiui sukurtu logotipu ir skleisti žinią apie švenčiančią Lietuvą po visą Europą.

Nuo spalio 6 d. tarp Lietuvos ir Švedijos bei Lietuvos ir Vokietijos pradeda plaukioti laivybos bendrovės DFDS išsinuomotas ro-ro laivas „Maestro Universe". Skaičiuojama, kad dėl šio kelto įvedimo įmonė sustiprins abiejų maršrutų pajėgumą iki 10 proc.

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija Šventosios uosto valdymą oficialiai perdavė Palangos miesto savivaldybei. Tikimasi, kad ateityje šis uostelis taps dar vienu pajūrio traukos centru poilsiautojams bei priekrantės žvejams pritaikytu, šiuolaikišku uosteliu.

Pagerės ir padidės krovinių gabenimas per Lietuvą, daug naujų darbo vietų ir turizmo augimas – tokias europinio geležinkelio vėžės „Rail Baltica" naudas regi šalies gyventojai. Kad vėžė Lietuvai bus naudinga neabejoja du trečdaliai apklaustųjų.

„Lietuvos geležinkelių" antrinės įmonės Geležinkelio tiesimo centras (GTC) pirmojo šių metų pusmečio pajamos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo 5 proc., o pernykštį nuostolį keitė pelnas.
Per pirmąjį šių metų pusmetį GTC uždirbo 8,9 mln. eurų pajamų, o grynasis pelnas siekė 68 tūkst. eurų, kai prieš metus per tą patį laikotarpį bendrovė patyrė 2,9 mln. eurų nuostolį.
Minėtu laikotarpiu GTC pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) rodiklis buvo 1,29 mln. eurų, kai 2017 metais per pirmąjį pusmetį EBITDA buvo neigiamas ir sudarė 1,33 mln. eurų.

Biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas vykdanti Valstybės kontrolė (toliau – fiskalinė institucija) atliko Finansų ministerijos parengto 2018–2021 m. ekonominės raidos scenarijaus vertinimą ir išvadoje nurodė, kad jis yra tinkamas rengti 2019 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektus.

Lietuvos aukščiausioji audito institucija, Latvijos valstybinė audito institucija ir Estijos nacionalinė audito institucija atliks bendrą auditą „Projekto „Rail Baltic / Rail Baltica" vidaus kontrolės sistemos ir viešųjų pirkimų valdymas", kurio tikslas – įvertinti projekto „Rail Baltic / Rail Baltica" vidaus kontrolės sistemos ir viešųjų pirkimų valdymą. Audito metu bus vertinama, ar projekto „Rail Baltic / Rail Baltica" pirkimų ir sutarčių sudarymo modeliai yra pakankamai efektyvūs, kad būtų užtikrintas rezultatyvus ir ekonomiškas projekto įgyvendinimas.

Ketvirtos pramonės revoliucijos akivaizdoje atsiveriant skaitmeninimo, dirbtinio intelekto, automatizavimo, robotikos, pažangių gamybos technologijų galimybėms, sukuriamos sąlygos naujiems verslo modeliams. Akivaizdu, kad Pramonės 4.0 kontekste įmonių gamybos technologijų, paslaugų, produktų, įvairių procesų atsinaujinimas tampa esminiu klausimu. Ar Lietuvos įmonės pasiruošusios šiam šuoliui?

Vilniečiai, gyvenantys šalia geležinkelio, gali lengviau atsikvėpti – didžioji dalis krovinių per miestą traukiniais nebebus vežami, o nukreipiami naujai nutiestu aplinkkeliu. Šiandieną atidaromas eismas prekiniams traukiniams Vilniaus aplinkkelio ruože Vaidotai -Paneriai, per kurį traukinių eismas bus nukreipiamas naujai pastatyta dvikele jungtimi. Iš Vaidotų stoties traukiniai toliau judės Kauno ir Klaipėdos kryptimis.

Lietuvos oro uostai toliau sėkmingai didina krypčių ir keleivių skaičių visuose šalies oro uostuose. Rugpjūčio mėnesį keleivių skaičius šalies oro vartuose, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo net 49 proc., o įvykdytų skrydžių daugėjo beveik trečdaliu. Iki metų pabaigos bendrovė tikisi pasiekti dar didesnių veiklos rekordų – aptarnauti daugiau nei 6 mln. keleivių ir įvykdyti daugiau nei 60 tūkst. skrydžių.

Seimas po pateikimo pritarė Susisiekimo ministerijos inicijuotai šalies geležinkelių transporto sektoriaus valdymo pertvarkai, kuri užtikrins didesnį „Lietuvos geležinkelių" įmonių grupės skaidrumą ir efektyvumą.