Logistika yra viena pagrindinių Lietuvos ūkio šakų, kiekvienais metais sudaranti keliolika procentų šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), o kai kurie prekių ženklai kaip „Girteka" yra gerai žinomi visoje Europoje. Ši sritis tokios įtakos pasiekė ne per vienerius metus ir nemažai prie to prisidėjo technologinis progresas – laiku prie jo prisitaikiusios įmonės išlošė, o deklaravusios ištikimybę tradicijoms tobulėjo kur kas lėčiau. Tačiau kas jų laukia ateityje?

„Versli Lietuva“ organizuojamuose Norvegijos ir Lietuvos dvišaliuose verslo susitikimuose dalyvauja apie 60 įmonių ir asociacijų, siekiančių užmegzti abipusiai naudingus verslo santykius. Balandžio 24-25 d. vykstančių Norvegijos-Lietuvos verslo dienų metu abiejų šalių verslininkai aptars bendradarbiavimo galimybes inovacijų, aukštųjų technologijų, logistikos ir gynybos srityse.

„Švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį šių pastatų, įtaigiai liudijančių apie svarbų Lietuvos kaip jūrinės valstybės istorijos etapą, sunaikinimas būtų vandališkas akibrokštas“, – pažymima Lietuvos Respublikos kultūros ministrei Lianai Ruokytei-Jonsson, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos (toliau – KPD), KPD Pirmajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai ir Valstybinei kultūros paveldo komisijai šiandien išsiųstame Seimo nario Naglio Puteikio rašte, kuriuo prašoma padėti apsaugoti nuo griovimo du didelę istorinę, memorialinę vertę turinčius Lietuvos jūrinio paveldo objektus.

Pirmadienį Lietuvoje viešėję Kazachstano oro bendrovės „SCAT Airlines“ atstovai pristatė naują skrydžių kryptį iš Vilniaus į Astaną, tapsiančią pirmuoju įmonės žingsniu ne tik į Baltijos, bet ir Europos Sąjungos šalis. 

AB „Smiltynės perkėlos“ eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtinti bendrovės 2017 metų finansinės veiklos rezultatai. Praėjusiais metais bendrovė uždirbo vienuolika procentų daugiau nei planuota ir gavo penkiasdešimt devyniais procentais didesnį grynąjį pelną nei 2016-ais. Šiemet akcininkams už praėjusius metus bus sumokėta 523 tūkstančiai eurų dividendų, iš kurių pagrindinei akcininkei – valstybei – 518 tūkstančių.

Navigacijos sezonas šiemet svarbiausiuose valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliuose prasidės 10-čia dienų anksčiau. Jis truks 199 paras – nuo balandžio 16 d. iki spalio 31 d. Dar viena naujovė – skirtinga navigacijos trukmė atskiruose vandenų kelių ruožuose. Kai kuriuose jų laivyba prasidės balandžio 23 d. ir tęsis 175 paras – iki spalio 14 d. Šį pasirinkimą lėmė pastarųjų metų patirties analizė.

Pastaruosius kelerius metus nuolat skrydžių bei aptarnautų keleivių kiekį auginę Lietuvos oro uostai nemažina apsukų ir šįmet. Pirmąjį 2018 m. ketvirtį trys šalies oro vartai sulaukė 8 proc. daugiau skrydžių ir 16 proc. daugiau keleivių nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Optimistiškai nuteikiantys rezultatai leidžia tikėtis, jog šių metų pabaigoje oro uostuose aptarnautų keleivių skaičius priartės prie 6
milijonų ribos.

Jūrų krovinių kompanija „Bega“ pradeda eksploatuoti pirmąjį Klaipėdos uoste specializuotą cemento krovos terminalą, kurio veiklai pasitelktos intelektinės logistikos bei aplinkai draugiškos žaliosios technologijos.

Balandžio 10–11 d. Estijos sostinėje Taline vyksta antrasis projekto „Rail Baltica“ Globalus forumas, kuriame dalyvauja Baltijos šalių transporto ministrai, aukšti Lenkijos, Suomijos ir Švedijos už transportą atsakingų ministerijų atstovai, Europos Komisijos ir Europos Parlamento nariai. Forumo dalyviai apžvelgs projekto pažangą, šalių ilgalaikius įsipareigojimus, „Rail Baltica“ reikšmę transeuropinio transporto tinklo TEN-T plėtrai. Lietuvai atstovauja susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Susisiekimo ministerija ir Kinijos valstybinis pašto biuras pirmadienį Vilniuje pasirašė susitarimo memorandumą, kurio tikslas – stiprinti dvišalį bendradarbiavimą pašto ir skubių siuntų srityse. Tikimasi, kad Lietuvos ir Kinijos pašto operatorių partnerystė išplės teikiamų paslaugų sritį, pagerins jų kokybę ir geriau tenkins vartotojų poreikius.

Lietuvių inžinieriams pavyko sukurti pažangią technologiją, įgalinančią efektyviai panaudoti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) šalčio energiją. Inovatyvų sprendimą, kuris verslui padės sumažinti elektros energijos sąnaudas ir prisidės sprendžiant ekologines problemas, bus galima pritaikyti ne tik šaldytuvų terminaluose, bet ir daugelyje kitų objektų.

Ambicingus tikslus iki 2030-ųjų užsibrėžusi Klaipėda žengia mėlynojo proveržio keliu. Uostamiesčio simboliu ir neatsiejama miesto dalimi tapęs „Meridianas“ šį savaitgalį nušvito mėlynai. Šiomis spalvomis barkentina nusidažė sveikindama šią reikšmingą Klaipėdos iniciatyvą.

Tikrai gera žinia Šiauliams, į oro uostą ateina naujos investicijos. Šiaulių miesto savivaldybei pavaldžią įmonę „Šiaulių oro uostas“ miestas ne kartą gelbėjo nuo bankroto, pasirodo – ne veltui. Savivaldybės vadovai jau sukirto rankomis su investuotojais. Po kelių metų veiklą pradėsianti įmonė investuos milijonus, sukurs dešimtis naujų darbo vietų, o darbuotojams žada mokėti vieną didžiausių mieste vidutinį atlyginimą.

Statistikos duomenimis, Lietuvos transporto paslaugų eksportas 2017 m. siekė 4,89 mlrd. eurų – tai 26 proc. daugiau nei 2016 m. Sparčiai plečiantis ryšiams su Europos Sąjungos rinkomis, transporto paslaugų eksportas labiausiai augo į Vokietiją (47 proc.), Prancūziją (43 proc.), Austriją ir Italiją (po 37 proc.).

Vienai didžiausių verslo grupių Lietuvoje koncernui „Achemos grupė“ priklausanti AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) 2017 metais išlaikė uosto lyderės pozicijas ir reikšmingai prisidėjo prie bendrų Klaipėdos uosto veiklos rodiklių. Bendrovė pasiekė 13,1 mln. tonų apyvartą ir 6 proc. pagerino 2016 metų krovos rezultatus (12,4 mln. tonų). Audituotais duomenimis, 2017 metais bendrovė gavo 49,9 mln. eurų pajamų, 10 proc. daugiau nei 2016 metais.