Visi Vokietijos automobilių gamintojai susitarė dėl naujausios ir iki šiol tobuliausios saugumo sistemos bandymų ir standartizavimo. Prognozuojama, kad ši sistema leis sumažinti nukentėjusių kelyje skaičių iki 80 procentų.

Naujoji sistema kol kas vadinama C2X ir ji yra tobuliausia, ką pavyko sukurti inžinieriams. Ši sistema leis išvengti nelaimingų atsitikimų, nes seks ne tik kitų automobilių, tačiau ir pėsčiųjų judėjimą. Tai reiškia, kad automobilis galės pats įvertinti galimas kliūtis kelyje ir perspėti vairuotoją arba pats imtis tam tikrų veiksmų.

Prie šios sistemos tobulinimo ir bandymų prisideda visi Vokietijos automobilių gamintojai – „Volkswagen“, „Opel“, „Mercedes-Benz“, „Ford“, „Audi“ ir „BMW“. Visi gamintojai bandymams skyrė po 20 automobilių, kuriuose somontuotas ši sistema. Gamintojai susitarė ne tik dėl bandymų, tačiau ir dėl sistemos standartizavimo. Taip pat prie šių bandymų prisideda ir Vokietijos valdžia.

Plačios šios sistemos galimybės leis ne tik sumažinti avarijų skaičių, tačiau ir padės kitais atvejais. Sistema stebės kelio ženklus, perspės apie kliūtis kelyje, jei reikės, sumokės kelių mokestį, taip pat galės stebėti eismą ir prognozuoti, kur gali būti spūstys. Visa tai veiks bevielio ryšio pagalba.

Pavyzdžiui, apie žmonių ar dviratininkų judėjimą sistema spręs pagal signalus, gaunamus iš išmaniųjų telefonų. Kitų automobilių judėjimas bus sekamas jiems komunikuojant tarpusavyje.

Kol kas ši sistema tik bandoma ir prireiks peržvelgti duomenis, surinktus automobiliams nuvažiavus tūkstančius kilometrų. Sistemos kūrėjai nori, kad ji veiktų nepriekaištingai, todėl jos bandymams skirs ypač daug laiko. Tokios sistemos bandymai jau anksčiau prasidėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose ir ten yra sėkmingai tęsiami.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

„Google“ automobiliai robotai įveikė 300 tūkst. mylių be jokių avarijų. Ar greit nebereikės teisių? Tie, kas šiomis dienomis sugalvojo gauti teises, (arba pasidaryti naujas, nes senosios nebegalioja) gali būti beveik tikri, kad šios teisės – paskutinės jų gyvenime.

Būtent dešimties metų anot ekspertų prisireiks, kad visi automobiliai pasidarytų robotai. O šiandienai įprastus automobilius išvysime tik uždarose trasose, kur rinksis senamadiškų pažiūrų gerbėjai. Kai kada dabar tokie žmonės renkasi arkliais pajodinėti. Tiesa, neaišku kas su arkliais po dešimties metų bus. Nereiktų atmesti galimybės, kad bus ir robotų jodinėjami arkliai.

„Google“ pranešė, kad jos robotų automobilių armija nuvažiavo 300 tūkst. mylių be jokių eismo įvykių. Visi automobiliai tvarkingai sustodavo praleisti senutes per perėją, nesukdavo be posūkių ir tikrai nelenktyniavo su kelių ereliais.

Ar tai reiškia, kad mašinų gamintojai puls diegti šias sistemas? Bent jau artimiausius du metus tikrai ne, kadangi „Google“ automobiliai dar turi išmokti važiuoti, kai yra slidu ar gausiai sninga. Taip pat jie kol kas turi problemų su kelio ženklais sakančiais „Apylanka“, kadangi vienas kitas automobilis vis įvažiuoja į begalinį ciklą, kai vedamas apylankos ženklu automobilis suka ratus, kol baigiasi kuras.

Papildomai „Google“ pranešė, kad automobiliai robotai nebevažinės su dviejų žmonių komanda. Pakaks vieno instruktoriaus, stebinčio kelią ir vertinančio automobilio elgesį jame. Beje, įdomi detalė. Visos avarijos, kurias padarė „Google“ automobiliai seniau, įvykdavo būtent tada, kai instruktorius pagalvojęs, kad žino geriau nei kompiuteris perimdavo mašinos kontrolę ir po kiek laiko prisivažinėdavo.

Reziumuojanti išvada? Keliai po dešimties metų tikrai bus saugesni, nes nemokšiškos homo sapiens niekas nebeleis prie vairo. Šlovė progresui?

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Geležinkelių transportas socialine ir ekologine prasme yra saugesnis nei automobiliai. Vežant krovinį geležinkeliu aplinkos tarša yra 8–12 kartų mažesnė nei tą patį krovinį gabenant automobiliais. Intensyvus automobilių eismas teršia aplinką, blogina kelių kokybę, be to, patiriama nuostolių dėl transporto grūsčių ir avarijų.

Apklausus geležinkelio paslaugomis besinaudojančius keleivius paaiškėjo, jog dažnai keliaujančiųjų netenkina traukinio greitis. Atsižvelgdami į šį pastebėjimą, 2010 metais “Lietuvos geležinkeliai” su “Baltarusijos geležinkeliais” pradėjo vykdyti nauja bendrą projektą – elektrifikuoja Maladečinos–Kenos–Naujosios Vilnios ruožą.

Įgyvendinus projektą bus elektrifikuota visa geležinkelio atkarpa nuo Vilniaus iki Minsko. Tai padidins krovinių ir keleivių vežimo geležinkeliais Lietuvos kryptimi patrauklumą bei paskatins krovinių vežėjus ar siuntėjus rinktis laiko ir sąnaudų atžvilgiu patrauklesnį krovinių gabenimą į Klaipėdą, Kaliningradą ir Latvijos uostus per Lietuvos teritoriją.

Diegiamos naujausios technologijos

Artimiausiais metais planuojama krovinių ir keleivių aptarnavimo plėtra Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Vien šiemet „Lietuvos geležinkeliai“ investiciniams projektams planuoja skirti 350 mln. litų. Vienas svarbiausių šalies geležinkelių infrastruktūros elementų yra traukinių eismo valdymas ir organizavimas. Dabar naudojamos eismo valdymo sistemos yra sukurtos ir pagamintos skirtingų gamintojų, jose pritaikytos skirtingos technologijos, todėl būna ribojama sąveika tarp jų.

Modernizuojant pagrindinius tarptautinius geležinkelių transporto koridorius bei didinant jų pralaidumą, Vilniuje kuriamas Eismo valdymo centras, atitinkantis reikalavimus, kuriuos geležinkeliams kelia Europos Sąjunga.

Įsteigtame centre bus organizuojamas, valdomas ir kontroliuojamas traukinių eismas, sudaromi ir koreguojami visos Lietuvos traukinių grafikai, derinamos eismo pertraukos geležinkelių infrastruktūros priežiūrai ir remonto darbams, atliekami kiti organizavimo ir stebėjimo darbai.

Šiemet „Lietuvos geležinkeliai“ baigs modernizuoti ir infrastruktūros diagnostikos sistemą. Įsigyjama akredituota metrologijos laboratorija bei diagnostinės įrangos. Įdiegti pakeitimai leis išmatuoti geležinkelio geometrinius parametrus, juos analizuoti ir priimti skubius sprendimus dėl kelio būklės priežiūros. Tokios programos leis modeliuoti, kaip laikui bėgant keisis kelio būklė.

Apsaugos miestus

Siekiant išplėtoti esamas geležinkelių transporto infrastruktūros jungtis su kitomis ES valstybėmis ir trečiųjų šalių transporto tinklais bei pritaikyti šalies geležinkelio tinklus intensyvesniam eismui, pasirašyta sutartis dėl Vilniaus aplinkkelio Kyviškės–Valčiūnai antrojo kelio tiesimo darbų.

Esama Vilniaus geležinkelio aplinkkelio vienkelio linija jau dabar riboja prekinių traukinių eismą. Dėl šios priežasties didelė prekinių traukinių dalis praleidžiama per Vilniaus miestą.

Įgyvendinus šį projektą per Vilnių kroviniai nebebus gabenami. Taip gerokai pagerėtų sostinės aplinkosauga – sumažėtų tarša, triukšmas, vibracija ir būtų užtikrintas geležinkelio linijos pralaidumas intensyviai augančiam geležinkeliu transportuojamų krovinių srautui Vakarų ir Rytų kryptimi.

Vilniaus aplinkkelio Kyviškės–Valčiūnai antrojo kelio tiesimo projektas bus brangiausias iš bendrovės įgyvendinamų investicinių infrastruktūros projektų per visą šalies nepriklausomybės istoriją. Didžioji dalis tam reikalingų lėšų – 190 mln. litų – skirta iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos fondų.

Rekonstruojant šį kelio ruožą bus pastatytas pėsčiųjų viadukas, o siekiant sumažinti traukinių keliamą triukšmą šalia geležinkelio atsiras beveik penkių kilometrų ilgio triukšmo slopinimo sienelė ir pasodinta želdinių. Šiuo geležinkelio ruožu traukiniai galės važiuoti didesniu kaip 80 km/val. greičiu.

Jau keleri metai kaip plečiamas ir Klaipėdos geležinkelio mazgas. „Lietuvos geležinkeliai“ siekdami užtikrinti sklandžią Klaipėdos krovos kompanijų veiklą ir norėdami apsaugoti miestą nuo didėjančio krovinių srauto pasekmių iki 2015 metų ketina investuoti daugiau nei 460 mln. litų Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtrai.

Kad būtų geriau aptarnautos uostamiestyje veikiančios įmonės, jau rekonstruotas geležinkelio viadukas per Varnėnų gatvę, pastatytas naujas pėsčiųjų tiltas per Klaipėdos geležinkelio stoties kelyną, kuris jungia centrinę miesto dalį su šiaurinėje dalyje esančiais gyvenamaisiais rajonais bei universiteto teritorija, taip pat rekonstruoti Anglinės ir Uosto geležinkelio kelynai šiaurinėje miesto dalyje bei dalis jungiamųjų geležinkelių kelių pietinėje miesto dalyje.

Numatoma rekonstruoti ir Klaipėdos geležinkelio stotį. Neplečiant stoties ribų ją bus siekiama pertvarkyti taip, kad būtų galima patenkinti visų krovos kompanijų krovinių pervežimo poreikius. Pauosčio kelyne numatoma įrengti ilgabėgius ir garsą slopinančias sienutes.

Ryšys su Europa

Strategiškai itin svarbus yra ir europinės vėžės plėtros projektas „Rail Baltica“. Įgyvendindama „Rail Baltica“ projektą bendrovė numato įdiegti būtinas eismo dalyvių saugumo užtikrinimo ir vietos gyventojų apsaugos nuo triukšmo priemones, kurios numatytos poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitose ir išvadose.

Šiuo metu bendrovė vykdo visą kompleksą su „Rail Baltica“ tiesimu susijusių projektų: esamo geležinkelio ruožo Kaunas (Palemonas)–Gaižiūnai rekonstrukciją, geležinkelio linijos Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena – Marijampolė–Kazlų Rūda – signalizacijos, ryšių, elektros tiekimo, eismo valdymo sistemų ir geležinkelio stočių rekonstrukciją. Modernizuoja signalizaciją ruože Kazlų Rūda–Kaunas.

Taip pat tvarkomas esamas geležinkelio ruožas Lenkijos ir Lietuvos valstybės siena, projektuojamas antrųjų geležinkelio kelių tiesimas ruožuose Žeimiai–Lukšiai, Gimbogala–Linkaičiai, Gaižiūnai–Jonava ir Šilianiai–Kėdainiai. Rekonstruojama geležinkelio linija, esanti tarpvalstybiniame ruože Šiauliai–Joniškis.

Vien tik parengtame geležinkelio ruožo Marijampolė–Kazlų Rūda–Kaunas rekonstrukcijos techniniame projekte numatyta įrengti apie 100 triukšmą mažinančių užtvarų, kurių bendras ilgis siektų apie 20 km.

Planuojama statyti arba išplėsti terminalus, viešuosius logistikos centrus, laisvąsias ekonomines zonas Mockavoje, Šeštokuose, Marijampolėje ir Kaune.

Priklausomai nuo krovinių srauto, papildomi terminalai gali būti įrengti ir Kazlų Rūdos, Mauručių ar kitose mažesnėse traukinių stotyse. Tikima, kad šio projekto plėtra turės didelę įtaką regionų vystymuisi ne tik ekonomine, bet ir socialine prasme.

Bus kuriamos naujo darbo vietos, todėl padidės mokesčių surinkimas, o „Rail Baltica“ keleiviai turės galimybę trumpiausiu keliu, patogiai, saugiai ir laiku pasiekti Baltijos valstybių bei Vakarų Europos kultūros objektus, pramonės, verslo ir turizmo centrus.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Vokietijos koncernas MAN su Panevėžio bendrove „Metalistas LT” pasirašė 2 mln. litų vertės sutartį. Mat panevėžiečiai įrodė, kad moka gaminti duslintuvus, slopinančius vadinamąjį rožinį triukšmą, rašo „Lietuvos rytas”.

Prieš kelias savaites į Panevėžio bendrovę atvykę vokiečių auditoriai dirbo tris dienas. Jie vertino bendrovės „Metalistas LT” darbą. Buvo tiriama, kaip panevėžiečių gaminami milžiniški duslintuvai gali slopinti įvairaus dažnio triukšmą.

Paaiškėjo, kad pagal vieno Danijos mokslininko sukurtą ir patentuotą technologiją panevėžiečių gaminami duslintuvai pranoksta konkurentų produkciją savo izoliacijos savybėmis.

Jau dabar aišku, kad bendrovei prireiks daugiau specialistų. Šiuo metu čia dirba 130 darbuotojų, reikės priimti dar 30.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Lietuvos Užsienio reikalų ministerija reaguodama į Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ raštus dėl susidariusios keblios situacijos Kazachstane, kur mūsų šalies vežėjai patiria sunkumų dėl itin griežto „trečiųjų šalių“ leidimų traktavimo, šios šalies ambasadai įteikė notą.

Notoje, adresuotoje Kazachstano Respublikos transporto ir ryšių ministerijai, prašoma artimiausiu metu susitikti su Kazachstano ir Lietuvos kelių transporto bendrai komisijai ir suderinti „trečiųjų šalių“ leidimų naudojimą pagal 1993 m. liepos 21 d. Vilniuje pasirašyto Lietuvos ir Kazachstano Vyriausybių Susitarimo dėl keleivių ir krovinių tarptautinių vežiojimų automobiliais nuostatas.

Lietuvos ambasada Kazachstane notą taip pat perdavė Kazachstano Respublikos transporto ir ryšių ministerijai.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Užsienio reikalų, Finansų, Susisiekimo ir Vidaus reikalų ministerijoms skirtame laiške, Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius prašo atkreipti dėmesį į milžiniškų eilių problemą Lietuvos-Baltarusijos pasienyje ir imtis būtinų priemonių nuolat besiformuojančioms vilkikų eilėms išsklaidyti.

Transporto priemonės eilėse Lietuvos-Baltarusijos pasienyje prastovi iki 20 valandų ir daugiau. Dėl tokių ilgų prastovų patiriami dideli finansiniai nuostoliai, vežėjai negali laiku atlikti sutartinių įsipareigojimų užsakovams.

Pasak A. Kondrusevičiaus, efektyvus problemos sprendimo būdas yra pasienio infrastruktūros plėtra – deramas pasienio postų išplėtimas, važiuojamųjų juostų, muitinės ir pasienio apsaugos pareigūnų darbo vietų didinimas bei saugių laukimo terminalų transporto priemonėms įrengimas, elektroninių eilių reguliavimo sistemos įdiegimas. Taip pat tuščių transporto priemonių srautui aptarnauti padėtų esamų postų Tverečiuje ir Adutiškyje pritaikymas sunkiojo transporto patikrai.

Medininkų-Kamennyj Log pasienio kontrolės-praleidimo punkto infrastruktūros plėtrai Baltarusija artimiausiu metu ketina investuoti ES lėšas ir gerokai padidinti šio punkto pralaidumą iš Baltarusijos pusės. Norint, kad Medininkų kontrolės punkto pralaidumas didėtų, panašias investicijas į posto plėtrą turėtų atlikti ir Lietuva.

Kadangi veiksminga išorinių ES sienų kontrolė ir priežiūra yra vienas iš svarbiausių klausimų visoms šalims, užtikrinantis sklandų prekių ir krovinių tranzitą, todėl norint sumažinti krovininių transporto priemonių eiles Lietuvos – Baltarusijos pasienyje, asociacija „Linava“ prašo ministerijas rasti galimybę spręsti pasienio postų infrastruktūros gerinimą bei pagreitinti derybas su Baltarusija dėl pasienio kontrolės punktų, esančių šiaurės rytų Lietuvos pusėje ( Adutiškis ir Tverečius), teisinio statuso pakeitimo į tarptautinius pasienio punktus.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

Pasigirdus kalboms, kad Rusija pagaliau priimta į Pasaulio Prekybos Organizaciją (PPO), naudotų automobilių pardavėjai ėmė ploti rankomis. Deja, džiaugsmas yra gerokai per ankstyvas…

Rusija net 18 metų bandė prasimušti į Pasaulio Prekybos Organizaciją (PPO). Tai lyg pakliūti į svajonių klubą. Su šveicarų pagalba praėjusių metų gale mūsų didžiajai kaimynei pagaliau pavyko tapti pilnateise PPO nare. Teisiškai Rusija taps pilnateise PPO nare rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje, kai įsigalios visos pasirašytos sutartys.

Vos Rusijai įstojus į išsvajotą klubą, mūsų naudotų automobilių prekeiviai apsidžiaugė, kad netrukus ši didžioji kaimynė bus priversta sumažinti importo muitus. Mat dabar rusai atsitvėrė muitų siena nuo Europos, taip skatindama vystytis vietinę gamybą. Visoje Rusijoje pastatyta daugybė automobilių gamyklų, kurios gamina daugumą šioje šalyje parduodamų naujų automobilių.

Kai kurių analitikų skaičiavimu, priėmus PPO reikalaujamus muitus, Rusijos naujų automobilių gamyba gali nukristi beveik dvigubai. Dėl bendros su PPO muitų sistemos Rusijos biudžetas, suvienodinęs muitų dydį kiekvienais metais prarastų po 240 milijardų rublių.

Rusija, įstojusi į šią organizaciją, pasirašė sutartį, pagal kurią per artimiausius septynerius metus automobilių įvežimo muitai sumažės iki 15 procentų. Taigi, automobilių prekeiviams dar kiek per anksti ruošti autovežius – teks pakentėti. Tiesa, žinant Putino politiką, pasirašyta sutartis dar nereiškia įvykdytą sutartį – šis terminas gali būti ir nukeltas.

Pagal šiuo metu galiojančią muitų sistemą į Rusiją per metus įvežama vos po 150 000 naudotų automobilių. Analitikai mano, kad suvienodinus tarifus, į Rusiją būtų įvežama bent po pusė milijono naudotų automobilių. Nemaža jų dalis turėtų patekti ir iš Lietuvos.

Be to, turint omenyje, kad Rusija yra pasirašiusi bendrą muitų sąjungą su Kazachstanu ir Baltarusija, naudotų automobilių prekyba turėtų padidėti dar daugiau. Galima numatyti, kad nemaža dalis šių automobilių į rytus pateks per Lietuvą. Tačiau auksinių naudotų automobilių prekybininkų laikų dar teks palaukti bent septynerius metus.

Automobiliams iki trejų metų muito mokestis pagal variklio tūrį mažės 16 – 24 proc. Muito mokestis pagal automobilio vertę pasikeis nuo 30 iki 25 proc.

Populiariausiems iš Lietuvos į Rusiją importuojamiems 3–5 metų amžiaus automobiliams muito mokesčiai pagal variklio darbinį tūrį rugpjūčio mėnesį sumažės 62 – 76 proc.

Labiausiai sumažėtų muito mokesčiai 5-7 metų amžiaus automobiliams – daugiau negu 80 proc.

Siekdama bent kažkiek apsisaugoti nuo masinio naudotų automobilių importo, Rusija gali įvesti papildomus automobilių importo mokesčius, tokius kaip „žaliasis“ taršos mokestis arba automobilio utilizavimo mokestis. Manoma, kad tokių mokesčių dydis gali svyruoti nuo 1000 iki 3500 eurų kiekvienam automobiliui.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas


Praėjusią savaitę, liepos 30-rugpjūčio 5 dienomis, policijos pareigūnai šalies keliuose vykdė transporto priemonių važiavimo greičio, pavojingo ir chuliganiško vairavimo kontrolę.

Užfiksuota 1 817 leistino važiavimo greičio viršijimo atvejų. Daugiausia šių pažeidimų išaiškinta Vilniaus apskrityje – 419, Šiaulių – 318, Klaipėdos – 166, Kauno – 162, Telšių – 149, Utenos – 128, Alytaus – 117 ir Panevėžio apskrityje – 110.

Leistiną važiavimo greitį vairuotojai daugiausia viršijo nuo 20 iki 30 km/val. – nustatyti 842 tokie atvejai, ir nuo 10 iki 20 km/val. – 593 atvejai. Nuo 40 iki 50 km/val. greitį viršijo 71 vairuotojas, daugiau kaip 50 km/val. greitį – 20 vairuotojų.

Per savaitę išaiškinti 8 pavojingo ir 4 chuliganiško vairavimo atvejai. Be to, per savaitę nustatyti ir 7 235 kiti eismo dalyvių padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai.

Liepos 30-rugpjūčio 2 dienomis Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio ir Tauragės apskrityse išaiškinti 163 vairuotojų ir 24 keleivių saugos diržų nenaudojimo atvejai, 4 vaikų vežimo automobiliuose taisyklių pažeidimai, 3 motociklų vairuotojų saugos šalmų nenaudojimo atvejai ir 2 dviračių vairuotojų padaryti pažeidimai.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Valstybinė kelių transporto inspekcija informavo, kad įvertinusi asociacijos “LINAVA” išdėstytas kylančias grėsmes tolimesniam kelių transporto įmonių funkcionavimui ir atsižvelgusi į pateiktus asociacijos pasiūlymus, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susiekimo ministerijos viršininko įsakymu sušvelnino pažeidimų sarašą, už kuriuos bausti vežėjas, vežėjo vadovas ar transporto vadybininkas nelaikomi turinčiais nepriekaištingą reputaciją.

Naujajame sąraše numatyta, kad vežėjas, vežėjo vadovas ir transporto vadybininkas, padarę pažeidimus, numatytus LR ATPK kai kuriuose straipsniuose, nelaikomi turinčiais nepriekaištingą reputaciją tik kai jie yra bausti administracine nuobauda už tuose straipsniuose numatytus pažeidimus.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Nuo 2012 m. rugpjūčio 7 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., darbo dienomis, nuo 9 val. iki 15 val. dėl Geležinio Vilko ir A. Goštauto gatvių sankryžos rekonstrukcijos bus ribojamas transporto eismas Geležinio Vilko gatvėje.

Važiuojant Geležinio Vilko gatve nuo Vingio parko link miesto centro, prieš Geležinio Vilko ir A. Goštauto gatvių sankryžą eismas vyks tik antra eismo juosta, nes bus susiaurinta važiuojamoji dalis. Darbų zoną rekomenduojama apvažiuoti Savanorių ir Laisvės prospektais, T. Narbuto gatve.

Eismo dalyviai prašomi būti atidūs, laikytis kelių eismo taisyklių ir eismo reguliuotojų nurodymų.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Panašu, kad artimiausiu metu išvengti didelių eilių Lietuvos – Baltarusijos pasienyje vežėjams nepavyks. Artimiausiomis dienomis bus stabdomas eismas Raigardo – Privalkos pasienio poste.

Baltarusijos muitinės atstovai pranešė, kad dėl posto remonto darbų rugpjūčio 6-7 ir 13-14 d. Raigardo – Privalkos poste bus sustabdytas išvykstančių vilkikų eismas. Baltarusiai rekomenduoja rinktis kitus pasienio kirtimo postus.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Klaipėdos prieigose ties Jakų žiedo sankryža eismo sąlygos pagerėjo – atidaryta nauja į Palangą vedanti estakada, rašo „Lietuvos rytas”.

Nuo šiol automagistrale Vilnius–Klaipėda riedantys automobiliai, priartėję prie Jakų žiedo, į Palangą gali važiuoti nesustodami 317 metrų ilgio estakada su kelio juostomis.

Palangos link vedančią estakadą, kuri kainavo 48,6 mln. litų, sumontavo Jakų žiedo sankryžą rekonstruojanti statybų bendrovė „Kauno tiltai”.

Kai tokios estakados nebuvo, ties Jakų žiedu susitvenkdavo didžiulės autotransporto spūstys: iš aplinkinių vietovių į Klaipėdą skubantys vairuotojai buvo priversti gaišti laiką eilėse.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Žingsnis po žingsnio einame link autonominių automobilių. Viena tokiuose automobiliuose naudojama technologija jau nuo kitų metų taps privaloma visuose Europos Sąjungoje parduodamuose automobiliuose.

ES patvirtino, kad nuo kitų metų liepos mėnesio visi nauji komerciniai automobiliai, taikantys į penkių žvaigždučių „EuroNCAP“ įvertinimą, turės turėti automatinio stabdymo sistemas. Toks pats likimas laukia ir asmeninės paskirties automobilių – jiems ši sistema taps privaloma nuo 2014-ųjų sausio pirmosios.

Akcentuojame, kad pati sistema privaloma netaps, tačiau be jos automobiliai neturės galimybės gauti penkių žvaigždučių įvertinimo „EuroNCAP“ saugumo testuose. Taigi, kiekvienam automobilių įmonės rinkodaros specialistui tai reiškia, kad kito pasirinkimo nėra. Sistema bus diegiama visuose automobiliuose.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Kompanija „Yokohama“ Italijoje pristatė naujas padangas „106ZS“ skirtas valdančiajai vilkikų ašiai atliekantiems tolimus krovinių pervežimus.

Šios naujos padangos, kaip ir dauguma kitų buvo kuriamos, kad kuo mažiau priešintųsi riedėjimui ir būtų ilgaamžės. Tai leis vežėjams sumažinti sąnaudas skirtas padangoms ir kurui įsigyti. Šias padangas bus galima restauruoti.

Kol kas jos siūlomos dviejų dydžių: 385/55 R22.5 ir 385/65 R22.5.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Tarptautiniais pervežimais užsiimančioms Latvijos bendrovėms trūksta apie penkių tūkstančių vairuotojų. Tai duodamas interviu „Baltic Business Service“ pareiškė Latvijos Tarptautinių pervežimų asociacijos „Latvijas auto“ valdybos pirmininkas Valdis Trizinšas, skelbia DELFI.lv.

Anot V. Trizinšo, šiuo metu šiame sektoriuje dirba 13-15 tūkstančių vairuotojų, o prie jų pridėjus autobusų vairuotojus, gausis apie 20 tūkstančių. „Vairuotojų trūksta, be to, jie sensta. Jauni vairuotojai sudaro vos 30 procentų, dauguma perkopę penkiasdešimt metų“, – sakė „Latvijas auto“ vadovas.

Pagrindinė problema – vairuotojų mokymai. „Kažkada sunkiųjų mašinų vairuotojus apmokė valstybė, dabar sistema tapo sudėtingesne ir žmogus negali iškart gauti kategorijos, leidžiančios vairuoti sunkvežimius. Be to, mokytis jam tenka už savus pinigus arba įmonės sąskaita. Kitaip tariant, pirma reikia gauti C kategoriją, kažkiek laiko pavažinėti ir tik tada laikyti D ar E kategorijos egzaminus. Ne visi jauni žmonės pasiruošę įveikti šį procesą“, – pažymėjo V. Trizinšas. Jis mano, kad valstybei derėtų įtraukti šią specialybę į profesinių mokyklų mokymo programas.

„Latvijas auto“ vadovas tikina, kad ši problema darosi vis aktualesnė ir dauguma pervežėjų dairosi vairuotojų kitose šalyse. „Pas kai kuriuos jau darbuojasi vairuotojai iš Rusijos, Baltarusijos, Bulgarijos“, – pažymėjo V. Trizinšas.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt