Klaipėdos uostas planuoja, kad vasarą dideli laivai jame galės plaukti dviem kryptimis. Tikimasi, kad įvedus dvipusį eismą, uostas taps patrauklesnis krovinių vežėjams, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba.
Pamatyti prasilenkiančius laivus Klaipėdos uoste – didelė retenybė. Saugiai prasilenkti dabar gali tik nedideli laivai.
„Dabar, jeigu plaukia keltas, leidžiame mažesnį laivelį, bet iki 100 metrų, kad saugiai prasilenktų. Tačiau žiūrime į ateitį – laivai didėja, uostas turi dirbti efektyviau, laivai turi mažiau stovėti“, – teigė Klaipėdos jūrų uosto kapitonas Adomas Alekna.
Neretai, kol iš uosto išplauks didesnis laivas, kitas laiką gaišta laukdamas atviroje jūroje. Ir atvirkščiai. Uosto akvatoriją išgilinus iki 14,5 metro, o išplatinus iki pusantro šimto metrų ir didesni laivai galės saugiai prasilenkti. Darbus rangovas, tikimasi, baigs iki kitų metų pavasario. Jau iškasta daugiau kaip 3 mln. kubinių metrų grunto. Liko dar beveik 2 milijonai.
Kaip valdyti dvipusį eismą uosto viduje prasilenkiant dviem dideliems laivams, specialiu treniruokliu locmanai treniruojasi aukštojoje jūreivystės mokykloje.
Prasilenkti laivai galės ne visoje akvatorijoje, bet tam tikrose vietose. Ir tik leidus uosto kapitonui. Tikimasi, kad įvedus dvipusį eismą, uostas sulauks daugiau klientų.
„Tada kiekvienas būtų suinteresuotas per Klaipėdos uostą vežti krovinius žinodamas, kad čia nebus ilgai užgaištama“, – sako Klaipėdos jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.
Dvipusis eismas Klaipėdos uoste numatomas tryliktų metų vasarą.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Premjeras Andrius Kubilius skeptiškai vertina socialdemokratų lyderio, planuojamos naujosios Vyriausybės vadovo Algirdo Butkevičiaus pažadus siekti, kad dyzelino akcizai nebūtų didinami.
Pasak Premjero, nuosekliai kelti akcizus įsipareigota stojant į Europos Sąjungą (ES) ir minimalų akcizo dydį nustato ES direktyvos.
„Algirdas Butkevičius turbūt labai gerai žino, kad dyzelino akcizas, tam tikras minimalus jo dydis, yra europinių direktyvų nustatytas. Lietuva, tapusi ES nare 2004 m., kai derybas užbaigė amžiną atilsį Algirdas Mykolas Brazauskas, išsiderėjo pereinamąjį laikotarpį dyzelino akcizų minimalaus dydžio didinimui, tas pereinamasis laikotarpis artėja į pabaigą. Todėl dyzelino akcizas buvo, yra ir turi būti nuosekliai didinamas“, – antradienį interviu LRT radijui sakė A. Kubilius.
„Jei A. Butkevičius įsivaizduoja, kad gali persiderėti stojimo į ES sąlygas, aš turiu pasakyti, kad tai yra pakankamai naivus požiūris“, – pažymėjo Premjeras.
Paklaustas apie socialdemokratų planus pertvarkyti šilumos ūkį, A. Kubilius pažymėjo, kad tokia pertvarka ir šiai Vyriausybei buvo svarbus prioritetas, ir didesnio biokuro sunaudojimo šilumos ūkyje būtina siekti, bet „per vieną dieną darbai čia nebus padaryti“.
„Turime kalbėti labai aiškiai ir nereikia apgaudinėti žmonių: per vieną dieną šitam šilumos sezonui stebuklingų permainų tikrai neįvyks. Duok Dieve, kad kitam šilumos sezonui, kitų metų pabaigoje tos pastangos duotų aiškesnį rezultatą“, – sakė Premjeras.
A. Kubiliaus teigimu, naujoji Vyriausybė taip pat turėtų toliau plėtoti daugiabučių renovacijos strategiją.
Paklaustas apie A. Butkevičiaus žodžius, kad galbūt jau nuo 2015 m. Lietuva galėtų įsivesti eurą, A. Kubilius jiems neprieštaravo ir sakė „visada buvęs šalininkas to, kad Lietuva dėtų visas pastangas kuo greičiau įsivesti eurą“.
Jo teigimu, siekiant, kad Lietuva atitiktų Mastrichto kriterijus, svarbu nuosekliai laikytis finansinės drausmės.
„Šiuos metus galime baigti su 3 proc. deficitu, infliacija taip pat arti kriterijų, taigi galima net ir ilgai nelaukiant imtis visų veiksmų, kad Lietuva, kaip ir mūsų kaimynė Latvija, pačiu artimiausiu metu būtų vertinama kaip atitinkanti Mastrichto kriterijus ir galinti prisijungti prie euro zonos“, – pabrėžė Premjeras.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Vidutinis vairuotojas amerikietis transporto kamščiuose per metus vidutiniškai praleidžia savaitę. Tad Ozanas Tonguzas, telekomunikacijų tyrėjas iš Carnegie Mellon universiteto Pitsburge bando pamėgdžioti būdą, kuriuo skruzdės, termitai ir bitės informuoja apie pirmumo teisę judėti judriose kolonijose ir aviliuose.
O.Tonguzo kompanija „Virtual Traffic Lights“ neseniai pristatė algoritmą, padedantį reguliuoti eismą judriose sankryžose. Automobiliams artėjant prie sankryžos, naudodami trumpojo nuotolio komunikaciją jie greitai apsikeičia informacija apie mašinų skaičių ir kelionės kryptį. Didžiausiai transporto priemonių grupei automobilių viduje užsidega žalia šviesa. Automobiliai kitoje grupėje mato raudoną šviesą ir turi palaukti, rašo NewScientist.com.
Kai tik didžiausia automobilių grupė pravažiuoja sankryžą, žalia šviesa užsidega kitai didžiausiai grupei. Per pastaruosius trejus metus atliktos simuliacijos parodė, kad tokia sistema piko valandomis priemiesčiuose gyvenantiems žmonėms į darbą miesto centre leistų atvažiuoti per 40–60 proc. trumpesnį laiką.
Privačios grupės ir Nacionalinė greitkelių ir eismo saugumo administracija nuo 2009 metų projektui jau skyrė 2 mln. dolerių finansavimą.
Tyrėjai dabar kuria algoritmus, kurie atsižvelgtų ir į sankryžose esančius pėsčiuosius bei dviratininkus. Plataus masto sistemos bandymus ketinama pradėti kitąmet.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Susisiekimo ministerija primena vairuotojams, kad nuo lapkričio 10 d. šalies keliuose draudžiama važiuoti su vasarinėmis padangomis, o automagistralėse reikia sumažinti greitį. Daugiau dėmesio saugumui turėtų skirti ir dviratininkai bei pėstieji – tamsiuoju paros metu būtina naudoti atšvaitus, kitas eismo saugos priemones.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Vietą Seime jau užsitikrinęs Klaipėdos jūrų uosto vadovas liberalas Eugenijus Gentvilas sako dar sprendžiantis, ar paliks uosto vadovo postą.
“Aš tikrai neturiu apsisprendimo ir tikrai nebus lengva apsispręsti, nes situacija, aš manau, nebus tokia vienareikšmė nei rytoj, nei matyt, kitą pirmadienį. O apsispręsti reikės. Noriu dirbti čia, bet suprantu, kad gali neleisti”, – pirmadienį uosto direkcijos spaudos konferencijoje sakė E.Gentvilas.
Apie savo sprendimą, ar liks Uosto direkcijoje, E.Gentvilas žadėjo pranešti kitą savaitę. E.Gentvilas teigė, jog stebės, kokia valdžia formuojasi.
“Nesu savižudis, ir matydamas, kad jei formuojasi Vyriausybė, kurioje susisiekimo ministro postas atitenka socialdemokratams, turiu tvirtų aiškių paliudijimų, kad vienas iš pirmųjų darbų būtų mano atleidimas. Man, aišku, būtų įdomu, koks būtų motyvuotas ministerijos pareiškimas, dėl ko aš atleidžiamas iš darbo”, – apie savo perspektyvas kalbėjo uosto vadovas.
E.Gentvilas prognozavo, kad jei ir liktų uosto vadovo poste, tokios “laisvės” kaip iki šiol neturėtų.
E.Gentvilas prieš rinkimus į Seimą Liberalų sąjūdžio sąraše buvo įrašytas šeštuoju numeriu, tačiau rinkėjai jį pakėlė į trečią vietą.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Valdančiąją centro kairės koaliciją formuojančios Socialdemokratų, Darbo ir „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmadienį pasidalino ministrų portfelius. Socialdemokratams atiteko 7, Darbo partijai – 5, partijai „Tvarka ir teisingumas“ – 2 ministerijos.
Sutarta, kad socialdemokratai deleguos septynis ministrus – užsienio reikalų, finansų, susisiekimo, teisingumo, ūkio, krašto apsaugos ir sveiktos.
Darbo partijai teko Žemės ūkio, Vidaus reikalų, Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo bei Kultūros ministerijos.
„Tvarkiečiai“ ieškos, kas galėtų vadovauti Aplinkos ir Energetikos ministerijoms, LRT televizijos naujienų tarnybai teigė socialdemokratų partijos vadovas Algirdas Butkevičius.
„Diskusija buvo labai ilga. Ūkines ministerijas sugrupavome į vieną pogrupį, likusias – į kitą. Po to žiūrėjome, kuri partija galėtų sėkmingiau kokiai ministerijai vadovauti. Pavyzdžiui, kai socialdemokratai vadovavo Susisiekimo ministerijai, buvo įgyvendinta ir kaimo žvyrkelių asfaltavimo programa, ir kiti ambicingi projektai”, – sakė A. Butkevičius.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Š. m. lapkričio 7 d. dėl Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos (toliau – MDAS) techninės įrangos remonto darbų nuo 8 iki 10 val. neveiks MDAS.
Šiuo laikotarpiu turi būti taikoma grįžtamoji procedūra ir su jos atlikimu susiję veiksmai, aprašyti 2009 m. birželio 25 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakyme Nr. 1B-356.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nurodytu MDAS neveikimo laikotarpiu teikiant muitinės deklaracijas Muitinės informacinių sistemų centro IT paslaugu centrui nereikia siųsti prašymų leisti taikyti grįžtamąją („popierinę“) procedūrą.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-11-06
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ pastebi, kad trečiąjį šių metų ketvirtį komercinio nekilnojamojo turto rinka didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje) ir toliau demonstruoja vis gerėjančius rodiklius.
Teigiami pokyčiai itin pastebimi sandėliavimo patalpų ir logistikos sektoriuose. Per tris šių metų ketvirčius, „Ober-Haus“ duomenimis, laisvų modernių sandėliavimo patalpų lygis Vilniaus regione sumažėjo nuo 6,1% iki 2,9%, ir neužimtų patalpų kiekis trečio ketvirčio pabaigoje sudarė tik 12 300 m2. Be to, šiandien surasti didesnio, 3000 – 5000 m2, ploto patalpas koncentruotas vienoje vietoje yra itin sudėtinga. Situaciją rinkoje iliustruoja ir šių metų viduryje pastatytos ir jau pilnai išnuomotos trečiojo „Airport Business Park“ projekto etapo patalpos (8000 m2) šalia Vilniaus oro uosto.
„Ober-Haus“ skaičiuoja, kad Kaune laisvų modernių sandėliavimo patalpų lygis šių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje sudarė 1,3%, о Klaipėdoje – 4,0%. „Gan aukštiems užimtumo rodikliams įtakos turi ne tik tokių patalpų paklausa, tačiau ir lėti plėtros tempai. Vienintelis Vilnius galėjo pasigirti aktyvesniais plėtotojų veiksmais“, – situaciją komentuoja „Ober-Haus“ Vertinimo departamento vadovas Saulius Vagonis. Šiais metais sostinėje buvo baigti statyti 3 nauji projektai, kurie rinkai pasiūlė beveik 16 000 m2 modernių sandėliavimo patalpų. Po šių projektų įgyvendinimo modernių sandėliavimo patalpų plotas Vilniaus regione išaugo beveik 4% ir bendras plotas siekia 427 500 m2. Kaune, savo ruožtu, buvo užbaigtos „Sanitex“ 6 700 m2 ploto šaldytų produktų sandėliavimo pastato statybos. „Tačiau, kaip matome, geri užimtumo rodikliai vis dar neskatina plėtotojų imtis naujų projektų, kadangi dabartinės sandėlių nuomos kainos neatperka augančių statybos kaštų“, – teigia „Ober-Haus“ Vertinimo departamento vadovas.
Privatiems investuotojams delsiant imtis aktyvios naujų projektų plėtros, valstybinės įmonės kartu su miestų savivaldybėmis toliau tęsia trijų stambių projektų – viešųjų logistikos centrų (VLC) – įgyvendinimą Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Valstybės valdoma įmonė „Lietuvos paštas“ paskelbė apie planus iš Vilniaus į Kauną perkelti laiškų ir siuntinių rūšiavimo centrą. Naujame, šalia automagistralės Vilnius-Kaunas, 10 000 m2 ploto logistikos centre planuojama įsikurti iki 2015 m. Kaune užfiksuotas investicinis sandoris, kurio metu suomių kompanija „Peikko Group“ iš antrinės Swedbank įmonės „Ektornet Commercial Lithuania“ įsigijo 8 600 m2 gamybinės, sandėliavimo ir administracinės paskirties kompleksą R. Kalantos g. Sandorio detalės neatskleidžiamos.
„Ober-Haus“ rinkotyros ekspertai skaičiuoja, kad per trečiąjį šių metų ketvirtį naujų ir senų sandėliavimo patalpų nuomos kainos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose vidutiniškai ūgtelėjo apie 5-10% (0,5-1 Lt/m2). Šiuo metu Vilniuje naujos statybos sandėliavimo patalpas siūloma nuomotis už 11–16 Lt/m2, o senos – už 4–9 Lt/m2. Kaune už naujos statybos sandėliavimo patalpas prašoma 11-14 Lt/m2, o už senos – 5-9 Lt/m2, o Klaipėdoje atitinkamai 9-13 Lt/m2 ir 4-7 Lt/m2.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Valstybinė kelių transporto inspekcija, įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatas, skelbia 2012 m. lapkričio mėnesį planuojamų patikrinti ūkio subjektų, kuriems bus atliekamas planinis patikrinimas arba teikiama metodinė pagalba sąrašą.
Lapkritį VKTI tikrinamų įmonių sąrašas:
http://www.cargonews.lt/wp-content/uploads/2012/11/2012-11-tikrintinu-ukio-subjektu-sarasas.pdf
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU) per 2012 m. aviacinės vasaros sezoną pervežė 1,46 mln. keleivių, t.y. 21,3 proc. daugiau nei 2011 m. tuo pačiu laikotarpiu, ir pasiekė geriausią vasaros sezono rezultatą per visus oro uosto veiklos metus.
Iš visų mėnesių ypač išsiskyrė liepa: aptarnauta daugiausiai keleivių, t. y. 236 tūkst., o liepos 20 d. pasiektas aptarnautų keleivių skaičiaus per vieną dieną rekordas – 9 667 keleiviai. Aviacinio vasaros sezono metu sėkmingai augo keleivių skaičius tiek turistinėmis, tiek verslo kryptimis, be to, sėkmingas orlaivių užpildymas šią vasarą atidarytomis naujomis reguliariomis sezoninėmis kryptimis į Tel Avivą, Reikjaviką ir Krokuvą leidžia tikėtis dar didesnio šių krypčių populiarumo kitą vasarą.
Vasaros sezono metu – nuo 2012 m. kovo 25 d. iki spalio 27 d. – buvo įvykdyti 18,8 tūkst. skrydžių, kurie augo 7 proc., lyginant su 2011 m. vasaros sezonu. Minėtu laikotarpiu populiariausios kryptys buvo Frankfurtas, Londonas, Kopenhaga, Ryga, Helsinkis, Milanas, Dublinas, Antalija. Daugiausiai keleivių vasaros sezono metu pervežė aviakompanijos ,,Wizzair“, ,,Ryanair“, ,,Small Planet Airlines“, ,,Lufthansa“, ,,AirBaltic“, ,,Scandinavian Airlines“, ,,LOT Polish Airlines“, „Finnair“.
Nuo 2012 m. spalio 28 d. iki 2013 m. kovo 30 d. skrydžiai vykdomi pagal aviacinės žiemos tvarkaraštį. Dabartiniame žiemos tvarkaraštyje, palyginti su vasaros sezonu, atsirado 7 nauji maršrutai. Šią savaitę prasidės aviakompanijos „Ryanair” skrydžiai į (iš) Briuselį (Charleroi oro uostas), Lidsą (Bradfordo oro uostas), Liverpulį, Lutoną, Korką ir Oslą (Rygge oro uostas), o nuo kovo vidurio – į Diuseldorfą (Weeze oro uostas).
2012-2013 m. aviacinės žiemos sezono metu iš Lietuvos sostinės bus galima skraidyti 44 tiesioginiais reguliariais maršrutais.
Tarptautinis Vilniaus Oro Uostas
Š. m. spalio mėn. Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale krauta 4,14 mln. t, tai 0,9 proc. arba 38,3 tūkst. t daugiau nei 2011 m. spalio mėnesį. Klaipėdos uosto krovos apyvarta 2012 m. spalio mėn. siekė 3,24 mln. t (-1,9 proc. arba -61,6 tūkst. t, palyginti su 2011 m. spalio mėn.), o per Būtingės terminalą š. m. spalio mėn. importuota 905,2 tūkst. t žalios naftos (+12,4 proc. arba +99,9 tūkst. t).
Š. m. spalio mėn. surinkta 13,3 mln. litų rinkliavų – tai visų laikų absoliutus (rinkliavų surinktų per mėnesį) rekordas.
www.portofklaipeda.lt
Recesija daugelyje euro zonos valstybių neigiamai paveikė ir nemažai transporto priemonių gamintojų.
Kai kurie sunkvežimių gamintojai jau sumažino arba mažina gamybos apimtis, dalį darbuotojų atleisdami, kitiems suteikdami priverstines atostogas arba pertvarkydami gamybos procesą trumpinant darbo savaitę, kasdieninio darbo trukmę ir pan. Didžiojo septyneto atstovai pastaruoju metu stiprina pozicijas jau tradicinėmis tapusiose ir naujose kitų žemynų rinkose.
Štai MAN kompanijoje iš viso dirba 54 970 darbuotojų, apie 15 000 žmonių – dabar priverstinėse atostogose. Situaciją bent iš dalies gelbsti didėjančių produkcijos realizavimo apimčių rezultatai Brazilijoje. Kiti sunkvežimių gamintojai pastaruoju metu itin daug dėmesio skiria perspektyvioms rinkoms ne tik Kinijoje ir Indijoje, Pietų Amerikoje, bet ir Afrikos žemyne.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Spalio 26 d. išplėstiniame Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ Krovininio transporto tarybos posėdyje vežėjai sulaukė didelio būrio svečių iš Lietuvos Muitinės departamento ir Valstybinės mokesčių inspekcijos, kurie aptarė aktualias transporto įmonėms problemas.
Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Jonas Miškinis apibendrintai papasakojo apie korupciją muitinėje ir smulkiau šią temą pristatyti paprašė Muitinės departamento tarnybinių tyrimų tarnybos viršininko Giedriaus Cinino.
Pasak su korupcija muitinėje kovojančio pareigūno, šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas neteisėtoms rinkliavoms, kurias renka muitininkai iš vairuotojų. Kol kas patikrinimų metu vairuotojai yra įspėjami, kad nepapirkinėtų muitininkų, tačiau artimiausiu laiku bus pradėti bausti kaip kyšių davėjai. Krovininio transporto tarybos pirmininkas Mečislovas Atroškevičius pasiūlė išleisti lankstinuką vairuotojams, kuriame būtų pateikiama informacija, kas nutiks vairuotojui, jei bus pagautas duodant kyšį, kur kreiptis, jei muitininkai reikalauja kyšio ir kita svarbi informacija.
Dar vieną išsamų pranešimą apie akcizais apmokestinamų prekių kontrabandą ir nelegalią apyvartą pristatė Muitinės kriminalinės tarnybos I-ojo skyriaus viršininkas Gvidas Čiučka. Didžiausią muitinės pareigūnų sulaikomos kontrabandos dalį sudaro cigaretės ir negamykliniuose transporto priemonių bakuose įvežami degalai.
Vežėjai teiravosi kodėl muitininkai užlaiko transporto priemones iki kelių valandų, kol nustato ar bakai yra gamykliniai. Vilniaus teritorinės muitinės viršininkas Jonas Reklaitis, Medininkų posto viršininkas Gintautas Pupalaigis atsakė, jog priklausomai nuo transporto priemonės gamintojo atstovo atsakymas apie užklausas dėl gamyklinių bakų gaunamas per 15-30 minučių. M.Atroškevičius pasiūlė transporto priemonių patikrinimo procedūros pagreitinimui ir supaprastinimui, išduoti patikros sertifikatus dėl transporto priemonėse įrengtų gamyklinių bakų.
Komandiruočių apmokėjimo plonybės
Valstybinės mokesčių inspekcijos teisės departamento tiesioginių mokesčių skyriaus vedėjas Rolandas Ragėnas vežėjams dėstė komandiruočių išlaidų apmokėjimo tvarką, kuri vis dar nėra aiški kai kurių transporto įmonių apskaitininkams bei vadovams.
Anot R. Ragėno, jei vežimo metu (nuo krovinio pasikrovimo iki iškrovimo) vairuotojams nėra skiriama papildomų užduočių kitose šalyse, komandiruotpinigiai mokami pagal krovinio iškrovimo šalies normas. Vežėjai informavo, jog kitų miestų mokesčių inspekcijos padaliniai kitaip apskaičiuoja komandiruotpinigius, R.Ragėnas pažadėjo paruošti išaiškinimą visiems skyriams.
ES parama 95 kodo mokymams
Posėdyje VŠĮ „Consensus europae“ direktorius Simonas Žunda įmonių vadovams pristatė naują asociacijos „Linava“ projektą – asociacija planuoja teikti paraišką finansavimui iš Europos Sąjungos gauti pagal priemonę „Žmogiškųjų išteklių tobulinimas įmonėse“. Pagrindinė projekto veikla bus vairuotojų mokymai pagal 95 kodą ir siūloma galimybė gauti iki 70 proc. finansavimą šiems darbuotojų mokymams. S.Žunda paragino narius teikti prašymus dėl dalyvavimo šiame projekte, tokiu būdu sumažinant išlaidas privalomiesiems vairuotojų perkvalifikavimo kursams.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Prabėgusi savaitė buvo pakankamai rami ir didesnių rūpesčių vežėjams nesukėlė. Prasidėjus paskutiniam rudens mėnesiui prisiminkime pagrindinius praėjusios savaitės įvykius.
Lietuva
Gera žinia iš Valstybinės kelių transporto inspekcijos, kuri atsižvelgusi į vežėjų ir vairuotojų pageidavimus numatyti ilgesnį prašymo atnaujinti tachografo kortelę pateikimo laikotarpį, atliko skaitmeniniuose tachografuose naudojamų identifikavimo kortelių išdavimo taisyklių pakeitimus.
“Linavos” fronte vėl žinios iš teismų. Spalio 30 d. Vilniaus apygardos teismas ėmėsi svarstyti bylą dėl Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ praėjusių metų Kongrese galimai neteisėtai išrinktų revizijos komisijos narių Vidmanto Pelėdos, Alicijos Monkevič ir Mykolo Drėgvos bei prezidiumo nario Juozo Kuklio.
Europa
Lenkijoje pasikeitė didžiagabaritinio ir (ar) sunkiasvorio transporto vykdymo reikalavimai. Vežėjai atliekantys tokius vežimus kaimyninėje šalyje turėtų gerai susipažinti su naujais teisės aktais.
Vokietijos parlamento Finansų komitetas pritarė šalies vyriausybės įstatynų projektui dėl mokesčių lengvatų elektra varomiems sunkvežimiams ir kitoms transporto priemonėms. Tiesa, kol kas tokių sunkvežimių nėra daug, o elektra varomų magistralinių vilkikų kol kas iš vis nėra, tačiau ateityje šis įstatymas gali būti naudingas nuolatos savo parkus atnaujinančioms įmonėms, kurios perka ekologiškus vilkikus.
Olandai prakalbo apie kuriamą “išmanaus” kelio projektą. Tokie keliai šioje šalyje turėtų atsirasti jau kitais metais ir palengvins vairuotojų darbą bei užtikrins didesnį saugumą.
Kriminalai
Praėjusią savaitę pasiekė žinios apie du nekasdieninius įvykius. Vilniaus rajone antradienio naktį sudegė penki nauji BMW automobiliai. Prabangius automobilius vežė Rusijos įmonei priklausantis vilkikas.
Nepasisekė ir dar vieniems užsienio piliečiams, kurie atvyko į Lietuv pirkti vilkikų. Ketvirtadienio rytą sostinės policijai pranešta apie vagystę Gariūnuose – paryčiais iš automobilių stovėjimo aikštelės dingo du 2012 metų laidos vilkikai “Volvo”. Šias labai brangias mašinas kazachai buvo nusipirkę Klaipėdoje.
Apie artėjančią žiemą ir jos keliamus rūpesčius priminė Rusijos glūdumoje nutikęs įvykis, kuomet dėl netinkamų padangų vilkiko vairuotojas vos mirtinai nesušalo. Vežėjai, kurių vilkikai važiuoja į atšiauriomis sąlygomis pasižymnčius regionus, turėtų pasirūpinti, kad jų transporto priemonių vairuotojams nenutiktų panašių istorijų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Baltijos šalių oro bendrovės „airBaltic“ grynasis pelnas trečiąjį šių metų ketvirtį viršijo 23,8 mln. litų (4,8 mln. latų). Finansiniai oro bendrovės pasiekimai leidžia prognozuoti, jog „airBaltic“ šiemet pasieks geresnių rezultatų nei numatyta „ReShape“ restruktūrizacijos programoje.
„airBaltic“ generalinis direktorius Martinas Gaussas teigia, jog restruktūrizacijos programa kas mėnesį bendrovei leidžia rodyti vis geresnius rezultatus. „Tris mėnesius iš eilės – liepą, rugpjūtį ir rugsėjį – dirbome pelningai ir tikimės, jog iki metų pabaigos pagerinsime „airBaltic ReShape“ programoje numatytus tikslus. Pernai tuo pačiu metu patyrėme didžiulių nuostolių, todėl pelningas trečiasis ketvirtis labai džiugina“, – sako M. Gaussas.
Trečiojo ketvirčio oro bendrovės apyvarta viršijo 351 mln. litų (70,8 mln. latų). Liepos-rugsėjo mėnesiais „airBaltic“ įvykdė 13 345 skrydžius arba 17 proc. mažiau nei pernai. Šiuo laikotarpiu bendrovės paslaugomis pasinaudojo 920 325 keleiviai.
Oro bendrovė „airBaltic“ verslo restruktūrizavimo planą pristatė šių metų pradžioje. Juo siekiama grąžinti oro bendrovei pelningumą ir tęsti tvarų augimą Rygos oro uoste, kuris jungia Baltijos šalis su kitomis Europos, Viduriniųjų Rytų ir NVS valstybėmis. „airBaltic ReShape“ nubrėžia oro bendrovės ateities plėtros gaires lėktuvų parko modernizavimo, išlaidų optimizavimo, veiklos efektyvumo bei pajamų didinimo ir skrydžių tinklo gerinimo srityse. Įgyvendindama „ReShape“ planą, „airBaltic“ per 2012-2016 metus ketina pasiekti 1,632 mlrd. litų (330 mln. latų) augimą. Pagal „airBaltic ReShape“ programą, oro bendrovė turėtų tapti pelninga 2014 metais.
A/S Air Baltic Corporation
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|