2012-10-25
Generalinio direktoriaus įsakymu nuo 2012 m. spalio 25 d. Adomui Aleknai bus pavesta
nuolat eiti uosto kapitono pareigas.
www.portofklaipeda.lt
2012-10-25
Nuo 2014 m. rugsėjo 10 d. tolimųjų reisų vairuotojų vairavimo pažymėjimuose turės atsirasti EU 95 kodas. Nors laiko dar yra, kai kurie vairuotojai savo ar darbdavių iniciatyva šį kodą suskubo gauti anksčiau. Liaudies išmintis sakanti, neskubėk ir būsi pirmas, panašu, kad šiuo atveju nepasiteisino, nes dabar asociacijos “Linava” nariai turi galimybę gauti didžiules kompensacijas 95 kodo vairuotojų mokymams.
Vežėjai 95 kodo vairuotojams finansuoti neskuba
Artėjant 2014 m. atsiranda vis mažiau skeptikų, neigiamai vertinančių įsipareigojimą mokyti vairuotojus. Tačiau ne kiekviena įmonė 95 kodo mokymus, vidutiniškai kainuojančius apie 400-500 Lt., ryžtasi savo vairuotojams kompensuoti. Pagrindiniai įmonių vadovų argumentai – iki privalomo 95 kodo būtinybės liko daugiau nei metai. Kas žino, galbūt per tą laiką vairuotojas sumanys pakeisti darbą, pereis dirbti į kitą įmonę, ir investicija į jį taps pinigais išmestais į balą. Kita darbdavių neskubėjimo priežastis ta, kad pagal ES direktyvą, tokius mokymus reikia lankyti kas penkerius metus, tad jei krovininių automobilių vairuotojas juos baigs 2012 m., tai įsigaliojus ES direktyvai, gautas EU 95 kodas galios vos keletą metų.
Tokį darbdavių pasyvumą patvirtino ir Panevėžio Darbo rinkos mokymo centro direktorius Valentinas Masilionis, sakydamas, kad dažniausiai vairuotojai mokymuose dalyvauja atsiskaitydami asmeninėmis lėšomis. „Per antrąjį ir trečiąjį šių metų ketvirčius buvo labai nedaug darbdavių, kurie vairuotojams finansavo 95 kodą,“ – sakė V. Masilionis. Anot, jo šios mokymo programos populiarumas artėjant 2014 m. vis labiau auga, tačiau kainos ženkliai keistis neturėtų. „Kainų pokyčius galėtų įtakoti nebent darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, kuriam šiuo metu skiriame daug dėmesio,“ – kalbėjo ponas Masilionis.
Vis tik darbdavių, kurie savo vairuotojams jau finansavo ar ketina finansuoti 95 kodą, tikrai yra. Vilniuje įsikūrusios krovinių pervežimo kompanijos „Koldlita“ direktorius Kęstutis Petronis, sakė, kad kol laiko iki 95 kodo būtinybės dar yra. ”Kol kas šio klausimo nesprendėme, tačiau, manau, kad 95 kodo mokymai kaip vizos bei kiti būtini dokumentai, greičiausiai bus finansuojami įmonės lėšomis,” – sakė K. Petronis. Tokios pačios pozicijos yra ir perkraustymų bendrovės „Calenberg Vilnius“ vadovas Andrius Lisovskis. Jo vadovaujama įmonė taip pat šiuos mokymus vairuotojams ketina finansuoti. Toks vadovų požiūris – vienas iš žingsnių, padedantis išsaugoti vairuotojų lojalumą kompanijos atžvilgiu.
95 kodo mokymus finansuoja ES
Galima būtų teigti, kad nedidelė dalis įmonių („Linavos“ nariai), kurios paskubėjo vairuotojams finansuoti 95 kodo mokymus, nors ir parodė savo atsakomybę, nelaukdamos galutinio termino – pralošė. Šiuo metu asociacija „Linava“ rengia ES paramos projektą „Žmogiškųjų išteklių tobulinimas vežėjų automobiliais įmonėse“, kuris skirtas krovininio ir keleivinio transporto darbuotojų kvalifikacijos tobulinimui. Projektas orientuotas į Lietuvos transporto įmonių vadovus ir savininkus, kurie nori kelti vairuotojų kvalifikaciją bus vykdomas visoje Lietuvoje. „Linava“ nariai, dalyvaujantys šiame projekte, vairuotojų 95 kodo mokymams gali gauti 70-80 proc. finansavimą, tačiau reikia suskubti paraiškas ir reikalingus dokumentus pateikti jau iki spalio 31 d.
Svarbu paminėti, kad projekto rengėjai skatina dalyvauti ir smulkųjį verslą gali dalyvauti visi asociacijos nariai, tad ir smulkiosios įmonės, mažiau finansų galinčios skirti darbuotojų tobulinimui, galės gauti finansavimą.
Kai kurie kalbinti vežėjai jau žinojo apie šį projektą. „Mes būtent šio projekto ir laukėme, kad galėtumėme vairuotojus leisti į mokymus. Dalyvaudamas „Linavos“ Mokymų centro kursuose jau girdėjau apie šį projektą, tad dabar būtinai juo pasinaudosime,“ – sakė „Koldlita“ vadovas.
Investicijos į vairuotoją įforminamos sutartyse
Kaip jau minėjome, transporto įmonių vadovai neskuba finansuoti vairuotojų mokymų baimindamiesi, kad vairuotojai iškart po mokymų įmonę gali palikti. Asociacijos „Linava“ prezidento patarėjas Ričardas Malkus sakė: „Įmonės su darbuotojais gali pasirašyti tokias sutartis, kuriose būtų nurodyta, kad, vairuotojas po darbdavio finansuotų mokymų įmonėje neišdirbęs tam tikro laiko, turės gražinti jo tobulinimui išleistą sumą.“ R. Malkui žinomos įmonės, kurios jau investavo į vairuotojų 95 kodo mokymus, su vairuotojais turi sudarę tokias sutartis, kurios tarsi apdraudžia finansus, vairuotojo išėjimo atveju.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Šiandien Vilniuje prasideda Baltijos regiono šalių Investuotojų Forumas, į kurį atvyko daugiau kaip 500 verslo ir visuomenės lyderių iš viso pasaulio. Dvi dienas truksiančiame pranešimų, diskusijų, pristatymų verslo susitikimų ir kontaktų mugių maratone dalyvauja įtakingiausi pasaulio ekonomistai, Baltijos regiono šalių verslininkai ir politikai, akademikai, tarptautinės ir Lietuvos žiniasklaidos atstovai. Forumo tikslas – aptarti Baltijos regiono šalių verslo plėtros ir investicines galimybes, ekonominę raidą ir galimus iššūkius, prieš prasidedant augimo etapui.
„Tapdamas svarbiausiu verslo renginiu Baltijos šalių regione, šis Investuotojų Forumas įtvirtina dialogą tarp verslo ir politikos lyderių, o taip pat praplečia ekonominį kontekstą globaliu požiūriu. Sumanios šalys – tai regiono sėkmė, todėl šiandien kaip niekada anksčiau svarbu diskutuoti apie investicinę aplinką ir verslo plėtrą, dalintis valstybinių projektų patirtimi, kad būtų užkirstas kelias ekonomikos krizėms ateityje“, - sako forumą organizuojančios asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.
„Pasaulio ekonomistų vertinimu, Lietuva pateks į finansų istoriją kaip šalis, kuri sumaniai įveikė krizę. Tiesa, didžiausi mūsų valstybės ekonomikos iššūkiai tik prasideda, todėl subūrėme globalios ir regionės ekonomikos ekspertus, kad kartu patyrinėtume ateities perspektyvas“, - teigia „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė. Anot jos, šiuo forumu Lietuva atkreipia tarptautinį dėmesį – savo apsilankymu Vilniaus forumo svečius pagerbė pasaulyje gerai žinomi finansų analitikai ir ekspertai, kurių įžvalgos lemia svarbiausius makroekonomikos procesus.
Pagrindinė dienos diskusija: „Pasaulio ekonomika - subalansuotas augimas, subalansuota ekonomikos politika ir saugi finansinė sistema - ar to mums reikia?“ Joje pristatomas priemonių paketas, kaip suvaldyti ekonomikos dinamiką po recesijos. Šią diskusiją moderuos „The Economist“ vyr. redaktoriaus pavaduotoja Vendeline von Bredow.
Diskusijoje „Informacinių technologijų ateitis – kur mes einame ir kas mūsų laukia?“ dalyvaus aukščiausio lygmens vadovai iš bendrovių „Microsoft“, „Hewlett-Packard“, „Huawei Technologies“, „Samsung Electronics“ ir „TeliaSonera“. Energetikos, transporto ir logistikos panelėje bus keičiamasi daugiabučių renovacijos proceso Lenkijoje patirtimi, o Lietuva tarptautinei bendruomenei pristatys suskystintų dujų terminalo ir Visagino atominės elektrinės projektus. Vilniaus miestas forume pristatys nacionalinių oro linijų bendrovę „AirLituanica“.
Dalyvauti Baltijos šalių regiono Investuotojų Forume užsiregistravo dalyviai ši Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Skandinavijos valstybių. Sulaukta delegacijų ir svečių iš Didžiosios Britanijos, Belgijos, Islandijos, Japonijos, JAV . Virš 20 įmonių pareiškė norą dalyvauti tarptautinėje parodoje ir pristatyti savo investicinius projektus bei verslo galimybes. Parodoje bus galima susipažinti su Kauno, Klaipėdos, Šiaulių laisvųjų ekonominių zonų stendais, gauti Lenkijos, JAV ir kitų šalių informaciją apie verslą. Į renginį akredituota virš 50 žurnalistų iš Lietuvos ir užsienio.
„Investors‘ Forum“
Spalio 26 d. Muitinės muziejuje atidaroma fotomenininko Virgilijaus Jankausko paroda „Dingęs kraštas“. Atidarymo pradžia – 14 val.
V.Jankausko fotografijose užfiksuoti vaizdai iš vietų, kur kadaise būta Mažosios Lietuvos, o dabar šis kraštas priklauso Rusijos Federacijos Kaliningrado sričiai.
„Kartu su istorikais bandėme ieškoti Mažosios Lietuvos pėdsakų ir ten gyvenančių lietuvininkų. Ką teko pamatyti ir užfiksuoti, sukėlė nepatirtą jausmą, kuris sakė, kad čia būta didingo krašto (...). Deja, visa tai virtę griuvėsiais“, - sako fotografas.
Tikimės, kad ši paroda pažadins mūsų vaizduotę ir paskatins susidomėjimą baltų žemių istorija, mūsų valstybės praeitimi, taip pat ir valstybės sienų bei muitinės istorija.
Ekspozicija parengta Lietuvos muitinei bendradarbiaujant su fotomenininko šeima. Jos fragmentai rugpjūčio ir rugsėjo mėnesį buvo eksponuojami Muitinės departamento languose Gedimino prospekte. Parodą nuo spalio 29 d. nemokamai bus galima apžiūrėti Muitinės muziejuje (Jeruzalės g. 25, Vilnius).
Maloniai kviečiame į renginį žurnalistus ir visus, besidominčius Lietuvos istorija.
Muitinės departamentas
prie LR Finansų ministerijos
Komunikacijos skyrius
Nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „LINAVA“ planuoja teikti paraišką finansavimui iš Europos Sąjungos gauti pagal priemonę „Žmogiškųjų išteklių tobulinimas įmonėse“. Jeigu jūsų įmonės vairuotojams iki 2014 rugsėjo mėn. reikia įgyti 95 kodo kvalifikaciją, tai šis projektas yra kaip tik jums, nes pagrindinė jo veikla bus vairuotojų mokymai pagal 95 kodą. Jums siūloma galimybė gauti dalinį finansavimą šiems darbuotojų mokymams. Be to, jeigu jūsų darbuotojus domina kitokio pobūdžio mokymai – juos taip pat galima nurodyti ir dalinai finansuoti.
Norime plačiau informuoti apie numatytą dalyvavimo projekte procedūrą:
* Projekto teikėja yra asociacija „LINAVA“;
* Jūsų įmonė taps projekto partneriais ir siųs darbuotojus į mokymus;
* Jūsų įmonė turi pateikti visus reikiamus dokumentus iki spalio 31 d. Nurodytus dokumentus privaloma pateikti pagal ES projektų finansavimo reikalavimus;
* Paraiškos pateikimo metu (paraiška bus teikiama 2012-12-01) neturėti įsiskolinimų VMI ir SODRAI;
* Įmonės nuostoliai negali viršyti 50% jos turimo kapitalo;
* Mokymai vyks įvairiuose Lietuvos miestuose ir tuose mokymo centruose, kurie pasiūlys mažiausią mokymų kainą;
* Mokymai vyks nuo 2013 m. kovo mėn. iki 2014 m. rugsėjo pab.;
* Su Jumis bus suderintas individualus įmonės darbuotojų mokymų tvarkaraštis ir parinktas tinkamiausias laikas, neatitraukiant visų darbuotojų nuo darbo vienu menu;
* Jūsų įmonė taip pat turi užpildyti pridedamą darbuotojų sąrašą kartu su mokymais, kokių jiems reikės.
Dokumentai, kuriuos reikia pateikti:
1. Įmonės įstatų kopija (apvalus antspaudas, „kopija tikra“ antspaudas, vadovo vardas, pavardė, pareigos, data ir parašas). PASIRAŠYTI VISI LAPAI!
2. Laisvos formos raštas apie vidutinį-sąrašinį darbuotojų skaičių (pridedame rašto formą)
3. 2011 metų balansas (apvalus antspaudas, „kopija tikra“ antspaudas, vadovo vardas, pavardė, pareigos, data ir parašas)
4. 2011 metų pelno-nuostolių ataskaita (apvalus antspaudas, „kopija tikra“ antspaudas, vadovo vardas, pavardė, pareigos, data ir parašas)
5. Užpildyta pridedama lentelė apie įmonės darbuotojų mokymų poreikį (galite atsiųsti el.paštu, nereikia pasirašyt)
Visus dokumentus prašome siųsti VšĮ „Consensus Europae“, Šv.Ignoto 5, 01144 Vilnius. Ant voko užrašykite „DOKUMENTAI DALYVAVIMUI ES PARAMOS MOKYMAMS PROJEKTE“.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Pasaulio bankas ir tarptautinė finansinė korporacija „Doing Business“ sudarė pasaulio šalių reitingą, kuris atspindi kokio lygio sunkumai laukia verslo įvairiose šalyse. Iš viso buvo įvertintos 185 pasaulio šalys.
Šalys buvo vertinamos pagal 10 kriterijų, kurie svarbūs steigiant ir vystant savo verslą.
Verslo pradžia (procedūrų skaičius, trukmė kol įkuriamas verslas, kaina);
Darbas su statybų leidimais (procedūrų skaičius, trukmė, kaina);
Elektros energijos gavimas (procedūrų skaičius, trukmė, kaina);
Turto registravimas (procedūrų skaičius, trukmė, kaina);
Paskolos gavimas (kredito informacija, teisinė apsauga);
Investuotojų apsauga (informacijos apsauga, vadovų atsakomybė);
Mokesčiai (mokesčių kiekis, dalis tenkanti mokesčiams);
Prekyba su užsieniu (dokumentacija, gabenimų laikas, kaina);
Sutarčių vykdymas;
Nemokumo sprendimai (bankroto bylų sprendimo laikas, liekamoji vertė, kaina);
Lietuva šiame reitinge užėmė 27 vietą ir aplenkė tokias valstyves kaip Šveicarija, Austrija, Prancūzija, Liuksemburgas. Lentelėje pateikiame 10 pirmų pozicijų ir Baltijos šalių bei Muitų sąjungos valstybių užimtos vietos.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-10-24
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“) turi teisę regreso tvarka reikalauti atlyginti žalą iš eismo įvykio kaltininko atsakomybę apdraudusios draudimo bendrovės, jeigu nukentėjusiam asmeniui išmokėjo draudimo išmoką (ligos pašalpą). Jeigu asmuo nėra apdraustas, „Sodra“ galės žalą prisiteisti iš kaltininko.
Taip išaiškino išplėstinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija, išnagrinėjusi „Sodros“ Vilniaus skyriaus ieškinį draudimo bendrovei „Seesam Lietuva“.
„Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškina, kad kai socialinio draudimo įstaiga išmoka žalą patyrusiam asmeniui socialines draudimo išmokas ir pareiškia reikalavimą jas grąžinti žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, tarp socialinio draudimo įstaigos, draudiko ir žalą padariusio asmens susiklosto trišaliai draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties nuostatos ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos“, – naują teismų praktiką ėmė taikyti LAT.
Teismas pažymėjo, kad keičia iki šiol egzistavusią teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, pagal kurią teisiniai santykiai, susiklostantys socialinio draudimo įstaigoms pareiškiant subrogacinius reikalavimus žalą padariusio asmens draudikui, buvo vertinami kaip deliktiniai, t. y. atsiradę ne draudimo sutarties, o delikto pagrindu.
LAT sprendimą išnagrinėjo byloje, kurioje „Sodra“ iš draudimo bendrovės siekė prisiteisti 2 746,86 Lt – tiek buvo išmokėta vienai avarijoje nukentėjusiai moteriai.
Bylos duomenimis, moteris per eismo įvykį buvo sužalota dar 2007-ųjų lapkričio 30-ąją, dėl patirtų sužalojimų ji nuo 2007 m. gruodžio 5 d. iki 2008 m. vasario 1 d. buvo nedarbinga, už šį laikotarpį „Sodra“ jai išmokėjo ligos pašalpą. Kadangi eismo įvykio kaltininku pripažintas vairuotojas civilinę atsakomybę buvo apdraudęs bendrovėje „Seesam Lietuva“, socialinio draudimo įstaiga paprašė atlyginti žalą regreso tvarka.
Pasak teismo, „Sodra“, išmokėjusi nukentėjusiajai socialinio draudimo išmokas (ligos pašalpą), įgijo subrogacinį reikalavimą į žalą padariusio asmens draudiką, o šio nesant – į žalą padariusį asmenį.
LAT sprendime taip pat pažymima, kad, nors Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (TPVCAPDĮ) yra nustatytas vienerių metų terminas pretenzijai pareikšti, tačiau šio termino pasibaigimas nepanaikina nukentėjusio asmens materialiosios subjektinės teisės reikalauti atlyginti žalą iš šią padariusio asmens draudiko, kai draudėjas dar yra atsakingas prieš nukentėjusįjį pagal deliktinės atsakomybės taisykles.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-10-24
Nuo 2012 m. lapkričio 1 d., transporto priemonėms, kurių bendra maksimali masė didesnė kaip 3.5t ir klasifikuojama kaip EURO 2 ar žemesnės kategorijos, eismas Mont Blanc tuneliu bus draudžiamas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Vakar Vilniuje, „Linavos mokymo centre“, asociacijos „Linava“ nariai ir kandidatai dalyvavo susitikime su kompanijos „Evrazoto“ iš Rusijos teisininku Aleksandru Žigulinu. Jis atsakė į vežėjų užduotus klausimus ir pateikė daug naudingos informacijos.
Svarbiausias susitikimo aspektas buvo teisingas CMR važtaraščio pildymas. Svečias iš Rusijos pateikė konkrečius pavyzdžius, kaip reikia pildyti CMR važtaraštį, norint į Rusiją gabenti krovinius su dvišaliais leidimais bei išvengti baudų muitinėse ar sustabdžius kitiems Rusijos pareigūnams.
Teisininkas akcentavo, kad šiandien susiduriama su sudėtinga situacija – vilkikai stabdomi ir tikrinama, ar teisingai užpildytas CMR važtaraštis.
A. Žigulinas pristatė tris CMR pildymo variantus.
Krovinio savininkas Lietuvos įmonė
Pirmoje grafoje „Krovinio siuntėjas“ įrašomas pilnas krovinio siuntėjo pavadinimas ir adresas. Duomenys iš pirmos grafos turi sutapti su duomenimis iš ketvirtos grafos, t.y. reikia nurodyti tą patį adresą, šalį – Lietuvą, ir įrašyti krovinio pakrovimo datą. Penktojoje grafoje pageidautina, kad data sutaptų su važtaraščio sudarymo data. Taip pat pageidautina, kad krovinys būtų pakrautas tą pačią dieną.
21 grafa: jei krovinys buvo pakrautas Vilniuje, čia įrašoma atitinkama CMR sudarymo vieta (Vilnius) ir data.
Atkreipiamas dėmesys, dėl ko gali kilti problemų: 22 grafoje turi būti antspaudas, kuris gali būti įvairių formų (apvalus, stačiakampis, t.t.) – mišrios komisijos protokole nenumatyta jokių reikalavimų antspaudo formai. Tačiau reikia pabrėžti, kad antspaude turi būti pilnas įmonės pavadinimas ir adresas. Jei antspaude nėra adreso, jis turi būti papildomai atspausdintas kartu visais trūkstamais duomenimis. Blogiausiu atveju, juos galima įrašyti ranka, bet tada inspektorius gali įtarti, kad tai padarė pats vairuotojas, ir jis sulaikys pastarąjį tikėdamasis išvilioti 400 000 rublių baudą.
Taigi 22 grafoje nurodomi – įmonės pavadinimas, adresas, telefonas, faksas, atsakingo sandėlio darbuotojo vardas, pavardė, parašas. Visi antspaudai ir spaudai turi būti aiškūs ir gerai įskaitomi, to reikalauja Valstybinė automobilių ir kelių priežiūros valdyba (RosTransNadzor). Jei antspaudas neįskaitomas, vežėjas turėtų pildyti naują važtaraštį.
Suprantama, kad su sandėliais dirbti nelengva, tačiau vežėjai turi reikalauti iš jų tinkamo pildymo, jei nenori mokėti 400 000 rublių baudos.
Teisininkas akcentavo šią grafą, nes daugelis žiūri į ją aplaidžiai veždamas lietuvišką (lietuviškos kilmes ar Lietuvoje sukonsoliduotą) krovinį, tačiau būtent dėl to vežėjams gali pritaikyti atitinkamas priemones ir sulaikyti krovinį.
A. Žigulinas pabrėžė, kad neteisingas CMR pildymas nesudaro teisės pažeidimo sudėties, teisės pažeidimas kyla tik tada, kai neteisingai naudojamas leidimas. Tačiau pareigūnams tai nė motais – jie atvažiuoja, pamato, kad CMR užpildytas neteisingai ir iš karto surašo protokolą vairuotojui ir nutartį įmonės direktoriui. Teisininkas patarė glaudžiau padirbėti su sandėlio darbuotojais, priversti juos viską įrašyti teisingai.
Krovinio savininkas Lietuvos įmonė, o siuntėjas sandėlys
Pirmoje grafoje įrašomi 2 juridiniai asmenys – Lietuvos rezidentai, savininkas ir siuntėjas. Nurodomi abiejų asmenų duomenys – pavadinimai, adresai. Ketvirtoje grafoje nurodoma pakrovimo vieta: sandėlio adresas, šalis – Lietuva, pakrovimo data. CMR sudarymo vieta 21 grafoje turi sutapti su pakrovimo vieta, dar nurodoma data.
22 grafoje uždėdamas sandėlio (ne krovinio savininko) anspaudas, nurodomas sandėlio adresas, telefonas, faksas ir atsakingo sandėlio darbuotojo vardas, pavardė, parašas.
20 grafoje – „Ypatingos žymės“ – įrašoma, kad krovinio siuntimas iš sandėlio (uosto) teritorijos suderintas su krovinio savininku, nurodant jo adresą, kaip pirmoje grafoje. Toliau rašomas siuntėjo pavadinimas, adresas, telefonas, faksas ir atsakingo sandėlio darbuotojo vardas, pavardė, parašas ir anspaudas. Čia nėra jokių ypatingų reikalavimų, išskyrus tai, kad antspaudas turi būti gerai įskaitomas. Jei antspaudas neaiškus, tai gali būti krovinio sulaikymo pagrindas. Šis antspaudas – krovinio siuntėjo antspaudas, tai yra to juridinio asmens, kuris sudarė su vežėju pervežimo sutartį.
Siuntėjas Lietuvos sandėlys (uostas), krovinio savininkas – užsienio įmonė
Rusijos teisininkas pateikė, kaip reikia pildyti tokį CMR važtaraštį, kad krovinį būtų galima vežti su dvišaliu leidimu.
Pirmoje grafoje nurodomas ir užsienio juridinis asmuo, ir Lietuvos rezidentas – sandėlys arba įmonė. Pagal CMR Konvencija sudarant naują pervežimo sutartį nereikia nurodyti užsienio įmonės, tačiau ją reikia nurodyti važtaraštyje. Toks reikalavimas kyla iš muitinės krovinio deklaracijos pildymo Rusijoje tvarkos, pagal kurią krovinio siuntėjo pavadinimas paimamas iš važtaraščio ir jis turi sutapti su pardavėju pagal sutartį.
Negalima nurodyti, kad siuntėjas yra sandėlys, nes tarp kontroliuojančių pareigūnų yra ir muitininkas, kuris gali paskirti dar didesnę baudą. Taigi, reikia nurodyti užsienio įmonės ir Lietuvos sandėlio rekvizitus, kurių tvarka gali būti bet kokia.
4 grafa – „Pakrovimo vieta“ – turi sutapti su adresu iš pirmos grafos. Įrašoma data.
21 grafa – pakrovimo vieta, data.
22 grafa – Antspaudas turi būti Lietuvos įmonės, siuntėjo. Taip pat reikia nurodyti Lietuvos įmonės telefoną, faksą, atsakingo sandėlio darbuotojo vardą, pavardę, parašas.
20 grafa Lietuvos įmonės – krovinio siuntėjo – antspaudas. Čia taip pat įrašoma, kad krovinio siuntimas iš sandėlio teritorijos suderintas su krovinio savininku, nurodami visi siuntėjo rekvizitai ir atsakingas asmuo. Siuntėjas – tai tas asmuo, kuris sudarė su jumis pervežimo sutartį. Pagal CMR Konvenciją tai ir yra sutartis tarp siuntėjo, gavėjo ir asmens iš 16 grafos (vežėjo).
Lietuva ir Rusija susitarė, kad čia įrašomi krovinio siuntėjo, o ne krovinio savininko duomenys. Šioje grafoje būtina pažymėti, kad krovinio siuntimas iš Lietuvos teritorijos suderintas su krovinio savininku, ir nurodyti pastarojo pavadinimą ir adresą iš pirmos grafos.
Dar šis tas
CMR Konvencijoje tik rekomenduojama, kaip pildyti važtaraščio grafas, tačiau joje nėra tikslių nurodymų. Rusijos pareigūnai, iš kurių neverta tikėtis gero išsilavinimo, vadovaujasi savo vadovybės nurodymais. Todėl, jei jūsų CMR bus užpildytas taip, kaip šiame pavyzdyje, jums užteks tik dviejų šalių leidimo. Priešingu atveju iš jūsų reikalaus trijų šalių leidimo.
Ką daryti, jei kompiuterinė programa neleidžia padidinti 20 grafos dydžio ir įrašyti pilno pavadinimo? Pakeisti programą arba, blogiausiu atveju, padaryti įrašą ranka, tačiau teisininkas rekomenduoja keisti programą, kurios keitimo kaštai labai greit atsipirks, o įrašius informacija ranka, galima turėti problemų.
Jei jūsų automobilis vis dėl to sulaikomas dėl to, reikia parašyti laišką apie tai, kad krovinys buvo pakrautas sandėlyje. Jei krovinys buvo pakrautas į kitas transporto priemones, pridėti atitinkamus važtaraščius. Toliau rašoma: „Šio krovinio siuntimas iš Lietuvos teritorijos suderintas su krovinio savininku“. Nurodote krovinio siuntėjo (sandėlio) pavadinimą, adresą, telefoną, atsakingo asmens vardą, pavardę. Toliau rašoma: Prašome laikyti šį laišką CMR pervežimo sutarties Nr. xxxxx neatskiriama dalimi. Uždedamas sandėlio anspaudas ir siunčiamas laiškas transporto inspekcijai. Jei ginčas neišsprendžiamas ikiteisminėje stadijoje, lieka arba rašyti skundą..
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Asociacija AISO (Austrija) pranešė, kad nuo 2012 m. lapkričio 1 d. EEV ir EURO 6 kategorijos transporto priemonėms virš 7.5t leidžiama važiuoti naktį A12 greitkeliu (iš Zirl į Langkampfen).
Visoms kitoms transporto priemonėms draudimas vairuoti naktį lieka galioti:
- žiemos laikotarpiu: nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 30 d. – nuo 20:00 val. iki 05:00 val.
- vasaros laikotarpiu: nuo gegužės 1 d. iki spalio 31 d. – nuo 22:00 val. iki 05:00 val.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Didžiausia pasaulyje konteinerinės laivybos kompanija „Maersk Line“ paskelbė, kad šiemet konteinerių apyvarta tarp Europos ir Azijos bus trimis procentais mažesnė.
Kai kuriose linijose jau sumažėjo jas aptarnaujančių laivų. Gruodį viena linija, kur dirba 11 laivų, laikinai netgi bus pristabdyta. Kiekvienas iš šių laivų gabena po 8 tūkstančius TEU konteinerių.
Tai ne pirmas atvejis, kai dėl mažėjančios krovinių apyvartos ir kitų priežasčių pertvarkomos laivybos linijos. Kompanija „Maersk Line“ pareiškė, kad per metus net 21 procentu sumažino savo laivų talpos parametrus. Tai reiškia, kad darbas organizuotas taip, jog laivai plaukiotų kaip galima labiau pakrauti.
Tai iš dalies atsiliepė ir kompanijos „Maersk Line“ veiklos rezultatams. 2011 metais per pusmetį ji buvo patyrusi 95 mln. JAV dolerių nuostolių. Šiemet per tą patį laikotarpį skaičiuojamas 227 mln. JAV dolerių pelnas.
Kompanija „Maersk Line“ yra didžiausia pasaulio konteinerinės laivybos operatorė. Ji valdo per 500 laivų, turi apie 17 tūkst. darbuotojų ir atstovybes 125 pasaulio šalyse.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Po daugybę uosto veiklos rekordų pasėjusių 2011 metų, šiemet jaučiamas jų stygius. Pernai fiksuota 12 rekordų, šiemet – trys.
Naujausias rekordas yra tai, kad spalio 17 dieną prie Klaipėdos jūrų krovos kompanijos “Bega” naudojamos krantinės prisišvartavo iki šiol didžiausios talpos į Klaipėdos uostą atplaukęs sausakrūvis laivas „Venus Horizon“. Tai yra “Post Panamax” tipo krovininis laivas.
235 metrų ilgio ir 38 metrų pločio laivo dedveitas 95 755 tonos. Jis 105 tonomis didesnis negu iki tol uoste lankęsis tos pačios klasės didžiausias sausakrūvis laivas „Venus Heritage“ į kurį Klaipėdos jūrų krovinių kompanija KLASCO pakrovė 74,3 tūkst. tonų trąšų. Tačiau tai nebuvo rekordas. Iki tol daugiausiai trąšų kiekį – 77,8 tūkst. tonų išgabeno graikų laivas „Aghios Makarios“. Jis buvo trumpesnis (228,6 metrų) nei „Venus Horizon“ ir „Venus Heritage“, bet platesnis (43 metrų).
“Begoje” iš didžiausio sausakrūvio laivo iškrauti sojos rupiniai.
“Kol kas prie 69 krantinės neturime pakankamo gylio, todėl didžiausias sausakrūvis laivas atplaukė ne iki galo pakrautas. Tai yra Klaipėdos uosto minusas, nes varinėti ne iki galo pakrautą laivą mūsų partneriams kainuoja brangiau”, – tikino “Begos” vadovas Aloyzas Kuzmarskis.
Išgilinus Klaipėdos uosto pietinės dalies laivybos kanalą iki 14,5 metrų, ir jei dar pavyktų greitai pasiekti didesnius gylius prie krantinių, didelių laivų dar padaugės. Galima tikėtis ne tik naujų rekordinių sausakrūvių, bet ir konteinervežių.
Be didžiausio sausakrūvio laivo šiemet sausį Klaipėdos uoste lankėsi ir didžiausios talpos konteinervežis – 5762 TEU “MSC Krystal”. Liepą į jūrų keltus ir iš jų krauta daugiausiai per mėnesį ratinių krovinių – 25404 vienetai.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Atrodo, kad nepaisant Susisiekimo ministerijos pasipriešinimo, Uosto direkcija visgi turės pervesti kelias dešimtis milijonų litų į šalies biudžetą, nors jie galėjo būti panaudoti infrastruktūros tobulinimui ir kurti naują pridėtinę vertę bei generuoti papildomus mokesčius tam pačiam biudžetui.
Ūkio ministerijos trečiadienį išplatintame pranešime spaudai teigiama, jog Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija į šalies biudžetą dar turi sumokėti 34 mln. litų pelno įmoką. Uosto direkcijos finansų ir ekonomikos direktoriaus-vyriausiojo finansininko Martyno Armonaičio teigimu, įstatyme yra numatyta galimybė sumažinti mokamą pelno dalį į biudžetą, jeigu įmonė vykdo valstybei svarbius ekonominius projektus. Uosto direkcija vykdo ne vieną tokį projektą: pavyzdžiui, suskystintųjų gamtinių dujų terminalui reikalingos infrastruktūros kūrimas. Be to, visa uosto infrastruktūra yra pripažinta valstybei svarbiu ekonominiu projektu.
Neseniai vykusiame pasitarime pas šalies premjerą Andrių Kubilių pastarasis davė nurodymą Finansų ir Ūkio ministerijoms išanalizuoti Uosto direkcijos vykdomus investicinius projektus ir pateikti nuomonę dėl jų finansavimo. Ūkio ministerija mano, kad tikslinga atleisti Uosto direkciją nuo dalies dividendų mokėjimo ir sumažinti jos pelno dalies įmoką iki 25 proc. trejiems metams.
„Mes laikėmės nuostatos, kad Uosto direkcija turi būti bent iš dalies atleista nuo dividendų mokėjimo, tačiau premjeras kalbėjo apie tai, kad už praėjusius metus turi būti sumokėta visa nustatyta suma, o kitais metais už šių metų pelną mokestis galėtų sudaryti ne 50, bet 25 procentus. Mūsų toks sprendimas netenkina“, – sakė Eligijus Masiulis, susisiekimo ministras.
Pasak jo, „šiuo klausimu galutinai apsispręsti turėtų jau naujoji Vyriausybė“. Jeigu pinigai visgi bus paimti, nei valčių prieplaukos, nei kai kurie uosto krantinių rekonstrukcijos projektai nebus įgyvendinami. M. Armonaičio teigimu, jeigu Uosto direkcija trejiems metams būtų atleista nuo dividendų, ji galėtų papildomai į uosto infrastruktūrą investuoti apie 300 mln. litų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Valstybinė kelių transporto inspekcija pranešė, kad įsigaliojus naujam Europos Komisijos reglamentui (EB) dėl lengvųjų ir komercinių transporto priemonių variklių, atitinkančių „Euro 5“ ir „Euro 6“ normas (toliau – Reglamentas Nr. 459/2012 ), bus taikomi nauji transporto priemonių registravimo reikalavimai.
Nuo gruodžio 31 d. M1 ir N1 klasių transporto priemonės, neatitinkančios Reglamento Nr. 459/2012 reikalavimų, nebus registruojamos. Variklio išmetamieji teršalai ir variklio išmetamųjų teršalų sertifikatuose nurodyta raidė, žyminti „Euro“ normos įgyvendinimo etapą, turės atitikti Reglamento Nr. 459/2012 nuostatas.
Inspekcija nurodo, kad nebepriimtini „Euro 5“ išmetamųjų teršalų sertifikatai su raidėmis: A, B, C, D, E, taip pat ir „Euro 6“ išmetamųjų teršalų sertifikatai su raidėmis: N, O, P.
Naujos M1 ir N1 klasių transporto priemonės, neatitinkančios Reglamento Nr. 459/2012 nuostatų, po 2013 m. sausio 1 d. bus registruojamos tik su EB atitikties liudijimais, prieš registraciją pažymėtais Inspekcijos žyma apie taikytiną išimtį, pagal iš anksto pateiktą sąrašą. Gamintojai ir įmonės, atstovaujančios gamintojams, transporto priemonių sąrašą dėl anksčiau išvardytų priežasčių Inspekcijai gali pateikti iki gruodžio 14 d.
Ramina automobilių pirkėjus
„Visu šiuo reikalu rūpinsis transporto priemonių gamintojai arba jų atstovai. Paprastas žmogus šio pasikeitimo nepajaus. Jei gyventojas pirks naują ar nenaują transporto priemonę, jam papildomų kliūčių dėl to neatsiras“, – ramino Valstybinės kelių transporto inspekcijos technikos skyriaus patarėjas Olegas Pauliukovas.
Specialistas tikino, kad nesvarbu, ar automobilis pagamintas Europos Sąjungoje ar už jos ribų, gamintojai pasirūpins, jog transporto priemonės variklis atitiktų reikalavimus: „Jei jie (automobilių gamintojai už ES ribų – DELFI) nori prekiauti automobiliais Europos Sąjungoje, visos sudėtinės dalys priemonės turi būti patvirtintos pagal ES direktyvas arba Jungtinių tautų normas“.
O. Pauliukovas aiškino, kad jei automobilis, kuris neatitinka naujų reikalavimų, iki registravimo nebus nei karto registruotas, jų įregistruoti nebebus galima: „Pavyzdžiui, jei dabar kažkur stovi naujas automobilis ir jis neregistruotas, tai praėjus tam laikotarpiui (kai įvedamas aukštesnis techninis reikalavimas nei atitinka pagal gamybą – DELFI), tai automobilio ES jau nebus galima užregistruoti“.
Dėl direktyvos įgyvendinimo Valstybinė kelių transporto inspekcija kreipėsi į automobilių gamintojų atstovus, kurie turi senesnių automobilių, su neatitinkančiais ES normų varikliais. „Prašome, kad jie pateiktų mums sąrašus ir tuomet pagal išimtį tuos automobilius bus galima registruoti“, – sakė specialistas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Praėjusią savaitę Briuselyje viešėję Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ viceprezidentas Mečislavas Atroškevičius, generalinis sekretorius Vidmantas Adomaitis ir sekretorius transporto politikai Gintautas Ramaslauskas susitiko su Tarptautinės vežėjų sąjungos IRU nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje vadovu Michael Nielsen.
Susitikime aptarti Lietuvai ir kitoms rytinės ES sienos su Rytų kaimynėmis klausimai, pasienio infrastruktūros finansavimo, akcizo degalams didinimo ir ES transporto politikos aktualijos.
Lietuvos Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ delegacija susitiko ir su mūsų šalies transporto atašė Briuselyje Nerijumi Kaučiku. Susitikime pasidalyta vežėjams aktualiomis problemomis bei aptarti svarbūs mūsų šaliai transporto politikos aspektai artėjant 2013-iesiems kai Lietuva taps ES pirmininkaujančia šalimi.
Asociacijos „Linava“ vadovų delegacija dalyvavo vykusiame „IRU-TISPOL-ECR“ organizuotame seminare „Leidimas verstis keleivių ir krovinių vežimo profesine veikla ir kelių transporto įmonių elektroniniai registrai“. Seminare aptartos kelių transporto reglamentavimo gairės ir netolimoje ateityje įsigaliosiančios naujovės, tokios kaip kelių transporto įmonių elektroniniai registrai. „Jau netolimoje ateityje elektroniniai duomenys apie ES rinkoje dirbančias įmones bus jungiami į vieningą duomenų bazę, jie bus lengvai pasiekiami kiekvienos šalies transporto inspekcijai, juos naudos ir kitos institucijos vežėjų rizikai įvertinti“, – sako M. Atroškevičius
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|