Didžiausia Lietuvos kelių, tiltų ir geležinkelių projektavimo įmonė „Kelprojektas“ atidavė įgyvendinimui pirmuosius projektus, parengtus su Lietuvoje iki šiol netaikyta eismo modeliavimo programa PTV VISSIM. Viena pažangiausių programų pasaulyje geba nuodugniai įvertinti transporto judėjimo problemas bei itin tiksliai prognozuoti ilgalaikį eismo srautų vystymąsi. Įmonės atstovų teigimu, naujosios kartos projektavimo naudą šalies gyventojai pajaus tiesiogiai, kuomet parengti projektai bus įgyvendinti ir probleminės sankryžos taps įveikiamos kur kas greičiau ir saugiau.
Vienas pirmųjų šia programa „Kelprojekto“ parengtų projektų – Kretingos „Turbo“ žiedo projektas, kuris, planuojama, per penkis metus pakeis dabar esančią dviejų juostų Vilniaus g. ir Žemaitės al. šviesoforu reguliuojamą sankryžą. Tai ne tik padės spręsti nuolatinę kamščių problemą, bet ir ženkliai padidins eismo saugumą joje, ypač organizuojant pėsčiųjų srautus bei automobilių eismą į kairę, dėl kurio dabar kyla didžiausias pasekmes sukeliantys eismo įvykiai.
„Prieš metus įdiegta ir jau pirmuosius rezultatus duodanti pažangioji programa yra ne tik sėkminga investicija į efektyvesnę įmonės veiklą, bet ir svarbus indėlis į eismo kokybę nacionaliniu mastu. Tai pažangiausia Lietuvoje naudojama eismo modeliavimo programa. Ja inžinieriai gali dar tiksliau įvertinti eismo situaciją ir numatyti jos vystymąsi net keliasdešimčiai metų į priekį“, - sakė Algimantas Medžiaušis, UAB „Kelprojektas“ generalinis direktorius.
Nauja „Kelprojekto“ naudojama programa skirta visų rūšių eismo srautų – lengvųjų automobilių, sunkvežimių, viešojo transporto (autobusų, troleibusų, traukinių) ar dviračių – modeliavimui mikroskopiniu lygiu. Taikant PTV VISSIM, inžinieriai gali rasti „aukso vidurį“ tarp didelio sankryžų pralaidumo ir eismo saugumo užtikrinimo jose, nes ji geba itin tiksliai įvertinti iki šiol buvusius sunkiai pamatuojamus, tačiau svarbius eismo veiksnius, pavyzdžiui, pėsčiųjų ir dviratininkų įtaką automobilių judėjimui.
„Įvertinus tai, kaip sparčiai Lietuvoje daugėja dviratininkų, naujosios galimybės tampa dar aktualesnės. Programa leidžia labai tiksliai išanalizuoti, suprasti ir tinkamai įvertinti bet kurią eismo situaciją, net ir itin probleminę. Turėdami tokias eismo prognozavimo galimybes, projektuojame efektyvesnius, ilgaamžiškesnius, saugesnius ir gamtos taršą mažinančius transporto infrastruktūros objektus“, - teigė „Kelprojektas“ eismo modeliavimo inžinierius Saulius Vingrys.
„Kelprojektas“ PTV VISSIM eismo modeliavimo programą pritaikė jau dešimčiai transporto infrastruktūros objektų. Be Kretingos „Turbo“ žiedo, projektuoti jau baigtas, o po metų, tikėtina, bus įgyvendintas Karmėlavos aplinkkelio projektas, kuriame numatyta pastatyti vienos eismo juostos žiedinę sankryžą. Taip pat buvo modeliuota magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruože nuo 94,00 iki 107,00 km esanti Biruliškių ir Muravos sankryža, keturšalė sankryža Kužių gyvenvietėje, esanti magistralinio kelio A11 Šiauliai-Palanga ruože nuo 5,49 iki 16,93 km, ir kiti objektai.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Didžiojoje Britanijoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog „tradicinės“ aviakompanijos labai dažnai skraidina pigiau nei vadinamosios pigios aviakompanijos.
Tyrėjai nustatė, jog vidutiniškai skrydis su „tradicinėmis“ aviakompanijomis kainuoja 87 svarais sterlingų pigiau, informuoja dienraštis „The Daily Mail“.
Tyrimą atliko kainų palyginimo tinklalapis „Idealo.co.uk“, kuris skelbia, jog pridėjus visus papildomus mokesčius už bagažą, vietų rezervavimą, pirmenybę įlipti į lėktuvą ir įvairius administravimo mokesčius, skrydis su įprastinėmis aviakompanijomis gaunasi pigesnis.
Minėtas tinklalapis išanalizavo, kiek kainuotų skrydis į keturis skirtingus miestus keturių asmenų šeimai, įskaitant mažą vaiką ir kūdikį, skrendant su pigių skrydžių bendrovėmis „EasyJet“, „Ryanair“, „Germanwings“ ir „Norwegian“ bei šešiomis „tradicinėmis“ oro linijų bendrovėmis „British Airways“, „Lufthansa“, KLM, „Air France“, „Air Berlin“ ir „Swiss“. Lygintos skrydžių kainos skrendant iš Londono į Berlyną, Barseloną, Palma Maljorka ir Alikantę.
Tyrimo metu nustatyta, kad keturių asmenų šeimai skrydis su šešiomis „tradicinėmis“ aviakompanijomis yra vidutiniškai 87 svarais sterlingais pigesnis. Net jei vaikams yra suteikiamos nuolaidos,
skrydis su pigių skrydžių bendrovėmis vienam asmeniui vis tiek yra 29 svarais brangesnis nei su „tradicinėmis“ aviakompanijomis.
„Tyrimo rezultatai neturėtų apjuodinti pigių skrydžių bendroves, nes tam tikrų tipų keliautojams jos suteikia puikių variantų. Tačiau keliaujant šeimai, pigių skrydžių bendrovės ne visuomet yra geriausias pasirinkimas“, – sakė „Idealo.co.uk“ atstovas.
Šaltinis Kauno diena
Dėl programinės įrangos darbų Rusijos muitinėje gegužės 21 d. trims valandoms bus sustabdytas eismas per Panemunės – Sovetsko punktą.
Per šį Pagėgių savivaldybėje veikiantį punktą vykstančių į Kaliningrado sritį ar iš jos į Lietuvą grįžtančių asmenų ir automobilių patikrinimo procedūros nevyks nuo 9 iki 12 val.
Apie tai Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių rinktinės pasieniečius informavo kolegos iš Rusijos Kaliningrado srities. Pasak jų, tuo metu Sovetsko kontrolės punkte bus vykdomi muitinės programinės įrangos ir duomenų bazių perkėlimo į papildomą serverį darbai.
Kol jie vyks Panemunės – Sovetsko punkte, VSAT rekomenduoja per jį neplanuoti kelionių arba rinktis Kybartų ir Ramoniškių kontrolės punktus atitinkamai Vilkaviškio bei Šakių rajonuose.
VSAT duomenimis, per Panemunės – Sovetsko punktą į abi puses per parą sieną vidutiniškai kerta apie 500 lengvųjų ir apie 200 krovininių automobilių, apie 40 autobusų ir apie 1700 asmenų.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Baltarusijoje toliau sėkmingai dirbama ties mokamų kelių tinklo plėtra. Valstybinės institucijos suteikė finansinio atsiskaitymo garantijas Austrijos kompanijai „Kapsch TrafficCom“, kuri įgyvendins pirmąsias dvi elektroninės kelių mokesčio surinkimo sistemos fazes.
CargoNEWS jau rašė, kad dauguma kelių jungiančių Minską su apskričių centrais taps mokami. Iš viso planuojama, kad Baltarusijoje atsiras 2,7 tūkst. km. mokamų kelių. Viso projekto vertė sieks apie 267 mln. EUR. iš kurių 158 mln. bus panaudoti per ateinančius keletą metų realizuojant pirmuosius projekto etapus.
Dalis naujųjų mokamų kelių ruožų pradės veikti 2013 m. liepos 1 d. Mokesčiai bus renkami iš visų transporto priemonių, kurių bendroji masė didesnė nei 3,5 t., o taip pat iš visų lengvųjų automobilių, kurie registruoti ne Muitų sąjungoje.
Austrų pritaikytas sistemos modelis nereikalaus greičio apribojimų, papildomų juostų ar persirikiavimo jose. Nebus jokių transporto srauto trikdžių, tereiks įsigyti mobilų įrenginį, kuris bus talpinamas transporto priemonės kabinoje, o jo pagalba ir bus sumokamas kelių mokestis.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Baltarusijos valstybinė logistikos sistemos plėtros programa numato, kad per ateinančius keletą metų bus pastatyti 48 muitinės – logistikos centrai. Pusė šių sandėlių bus Minsko apskrityje, o likę įsikurs šalia svarbių tranzitinių kelių.
Jau dabar skaičiuojama, kad investicijos sieks apie 1 mlrd. JAV dolerių. Tikimasi, kad didžiąją dalį šios sumos padengs vietinės ir užsienio kompanijos, o valstybė prisidės minimaliai.
Tokie planai kuriami, norint išnaudoti didžiulį Baltarusijos tranzito potencialą. Jau dabar teigiama, kad 2015 m. per Baltarusiją keliaus dvigubai daugiau krovinių. Tikimasi, kad bus pasiektas 440 mln. tonų krovinių tranzitas per metus. Vien per pirmąjį šių metų ketvirtį krovinių srautai padidėjo 25 proc. Daugiausiai tai lėmė šalies įstojimas į Muitų sąjungą. 80 proc. krovinių keliauja į Muitų sąjungos valstybes.
Tikimasi, kad naujieji logistikos centrai atitiks visus Europinius standartus. Juose bus galima iškrauti, pakrauti, saugoti, tvarkyti, pakuoti ir ženklinti krovinius. Taip pat šiuose centruose bus pasiūlytas ir servisas vairuotojams. Jie galės čia pavalgyti, pailsėti, užsipilti kuro ir nuplauti transporto priemonę.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-05-09
Asociacija RHA (Jungtinė Karalystė) informavo IRU, kad Viešojo ir komercinio serviso sąjunga (PCS) bei Pasienio imigracijos ir muitinės sąjunga (ISU) prašys savo narius dalyvauti gegužės 9-11 d. streike.
- PCS narių streikas prasidės gegužės 9 d. vakare ir tęsis iki gegužės 11 d. ryto.
- ISU nariai streikuos tik gegužės 10 d.
Akcija apims visus Jungtinės Karalystės uostus.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Lietuva netrukus turės transporto atašė Kinijoje. Susisiekimo minsiterija siūlo įsteigti šią pareigybę Lietuvos ambasadoje Kinijoje.
Jei Vyriausybė pritars, naujo atašė išlaikymas per metus kainuos apie 225 tūkst. litų.
Pasak ministerijos, Lietuva, kurios transporto ir logistikos sistema yra geria išvystyta, turi realių galimybių tapti Kinijoje pagamintų prekių skirstymo į Europą centru. Šalis galėtų tapti tranzitine valstybe Kinijos prekėms, skirstymo centru ir investuoti į kuriamus transporto sektorius.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Trečiadienį Lietuvoje lankysis Europos Sąjungos (ES) pasienio pagalbos misijos Moldovoje ir Ukrainoje (EUBAM) ekspertų delegacija. Vizito metu penki svečiai, Latvijos, Ukrainos ir Moldovos ekspertai, domėsis Lietuvos VSAT patirtimi valstybės sienos demarkavimo, delimitavimo ir priežiūros srityje bei šios veiklos teisiniais aspektais.
Trečiadienį EUBAM ekspertai VSAT centrinėje įstaigoje Vilniuje susitiks su tarnybos vado pavaduotoju Štabo viršininku Valentinu Novikovu bei kitais VSAT pareigūnais, atsakingais ir kuruojančiais sienos kontrolės bei logistikos sritis.
Tą pačią dieną EUBAM ekspertai lankysis VSAT Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinėje. Čia jiems bus pristatyta Lietuvos sienos su Latvija bei Baltarusija demarkavimo patirtis, jo metu iškilusios problemos, šių ruožų priežiūros klausimai.
EUBAM misija pradėta2005 m. lapkričio 30 d., kai ES buvo gautas bendras Ukrainos ir Moldovos prezidentų prašymas pasidalinti patirtimi.
Tarp misijos tikslų yra dirbti kartu su Moldova ir Ukraina harmonizuojant pasienio valdymo standartus ir procedūras iki atitikimo ES galiojančioms normoms, taip pat pagerinti Moldovos ir Ukrainos pasienio tarnybų profesionalumą, sukurti tarptautines normas atitinkančią muitinio tikrinimo sistemą prie Moldovos ir Ukrainos sienos.
EUBAM vysto ir rizikos analizės sistemas, geriną bendradarbiavimą tarp pasienio ir muitinės tarnybų bei kitų teisėsaugos institucijų. EUBAM, kuri yra techninio, konsultacinio ir ES sukauptos patirties perdavimo struktūra, jau yra organizavusi daugybę mokymų partnerių tarnyboms.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-05-09
Jūrinės kultūros koordinacinėje taryboje pristatyti galimi nauji vandens turizmo maršrutai. Vienintelis realus pasiplaukiojimas – nuo molo iki Kiaulės nugaros.
Gyvenimas prie vandens negarantuoja plaukiojimo laiveliais pramogų. Jūrinės kultūros koordinacinėje taryboje pabrėžta, kad egzistuoja 4 kryptys, kuriomis galima būtų vystyti vandens turizmą, tai – kelionė jūra nuo Klaipėdos link Palangos tilto, per Kuršių marias į Smiltynę, pasiplaukiojimas po uosto akvatoriją ir plaukimas aukštyn Danės upe nuo žiočių iki Tauralaukio.
Plaukimai jūra link Palangos tilto nėra labai saugūs ir priklauso nuo bangavimo, pasiplaukiojimai Danės upe – neišvaizdūs. Teigiama, kad plaukiant Kuršių mariomis link Nidos, nėra apžvalginio maršruto, be to nėra prieplaukų, o priplaukimas prie kranto ne tam skirtose vietose nacionalinio parko teritorijoje gresia 300 Lt. baudomis.
Tad vienintelis realus maršrutas – mažaisiais laiveliais nuo uosto molo iki Kiaulės nugaros.
Klaipėdoje keleivinių laivų įregistruotų jūriniame registre nėra. Yra laivas „Venus“, bet jis įregistruotas vidaus vandenų registre, nes taip yra pigiau. Tad juo į jūrą galima plukdyti ne daugiau 12 keleivių, o tai esą neapsimoka, nes vienos valandos kaina 1 tūkst. Lt., laivas pritaikytas 200 keleivių.
„Ribojimų nėra, reikia tik įgyvendinti tam tikrus reikalavimus ir tai susiję su žmonių saugumu“, – sakė Lietuvios saugios laivybos administracijos vadovas Evaldas Zacharevičius.
Šaltinis Kauno diena
Gegužės 13-ąją, sekmadienį, Lietuvos televizijos eteryje startuoja naujas TV projektas „Lietuva – jūrinė valstybė“. Jūrinės valstybės piliečiui tai puiki proga pažinti kitokį, tikrą, pajūrio ir jo žmonių gyvenimą.
„Tai ne pasivaikščiojimas paplūdimiu ar pasisėdėjimai pajūrio kurortų kavinėse, romantišku jūros peizažu gėrintis nuo kranto ir net nesušlampant kojų. Tai tikri reportažai nuo vandens, tikros jūros žmonių patirtys bei istorijos. Jos rimtos ir linksmos, kartais šiek tiek romantizuotos, bet tikrai įdomios“,- pirmųjų laidų filmavimo įspūdžiais dalijasi naujosios laidos vedėjas Henrikas Vaitiekūnas. Žurnalistas - tikras klaipėdietis ir neslepia su malonumu ėmęsis naujos misijos – atskleisti šalies žiūrovui, kas slepiasi už trafaretinės frazės „Lietuva - jūrinė valstybė“.
Naujam laidų ciklui kūrybines pajėgas sutelkė Vilniaus ir Klaipėdos prodiuseriai Laurynas Šeškus, Gintaras ir Mindaugas Bendžiai, sėkmingai bendradarbiavę šalyje įsiūbuojant „Lietuvos supermiesto“ projektą. Žinia, prieš metus jame Klaipėda iškovojo supermiesto titulą. „Tuomet ir kilo mintis Lietuvos žiūrovui daugiau papasakoti apie tai, kuo ypatinga Klaipėda, atskleisti TV žiūrovams jūrinę miesto kultūrą. Tam pasirinkom ne sausą publicistikos žanrą, o dinamišką ir žiūrovų mėgstamą TV realybės šou stilistiką. Jūrinę valstybę pristatysim per jūrines profesijas. Jūrininkų kailį teks „prisimatuoti“ mūsų pramogų pasaulio įžymybėms“,- pasakojo vienas iš laidos sumanytojų, prodiuseris Gintaras Bendžius, į projekto kūrybinę virtuvę įtraukęs Supermiesto-Klaipėdos štabo bendražygius – žurnalistę Dalią Grikšaitę, operatorių Mindaugą Gudelį. Laidos režisūra, montažu, techniniais efektais rūpinasi TV prodiuserio Lauryno Šeškaus komanda – režisierė Edita Kabaraitė, operatorius Žilvinas Ruminas, montažo režisierius.
Pirmosios naujojo TV ciklo laidos jau nufilmuotos. Laidų vedėjui Žygiui Stakėnui jau teko pajusti, kaip gimsta jūrininkai. Jis, vos dienai tapęs Aukštosios jūreivystės mokyklos studentu, buvo išbandytas ir ugnimi, ir vandeniu. Džiazo vokalistė Kristina Jatautaitė kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto locmanais įvedinėjo laivus, Simonas Donskovas kuo rimčiausiai atliko Keleivių aptarnavimo vadovo pareigas didžiausiame kompanijos „DFDS Seaways“ kelte. Įžymybių laukia vis nauji išbandymai prie vandens ir ant vandens, o žiūrovų – įdomios laidos, geros emocijos ir galimybė išvysti tai, ko paprastai nemato turisto ar prie jūros poilsiaujančio žmogaus akis.
Premjerinė naujojo TV projekto „Lietuva – jūrinė valstybė“ laida LTV eteryje – gegužės 13 d., sekmadienį, 17.15 val. Laidos kūrėjai tikisi, kad po pirmojo laidų ciklo „Lietuva – jūrinė valstybė“ LTV programų tinklelyje ras sau vietą ir naująjį TV sezoną. Juk jūra jūrinės valstybės piliečiams – didžiulė vertybė.
Laidos vinjetė: http://www.youtube.com/watch?v=ke4lRSxKdWI
Laidos anonsas: http://www.youtube.com/watch?v=S5n5DIXhrPw
Šaltinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto portalo naujienų sistema
Šiemet naujas kruizinis sezonas Klaipėdos jūrų uoste prasidės gegužės 12 dieną, atplaukus kruiziniam laivui Princess Daphne, kuris švartuosis prie kruizinių laivų terminalo krantinės.
Šeštadienį atplauksiantis kruizinis laivas Princess Daphne yra 162,37 metrų ilgio, 21,34 metrų pločio bei 7,79 m grimzlės.
Preliminariais duomenimis, 2012 metais į Lietuvos uostamiestį atplauks 45 kruiziniai laivai – 9 daugiau nei praėjusiais metais. Šiais metais planuojama priimti apie 33 tūkst. kruizinių keleivių, o tai bus apie 53 proc. daugiau negu praėjusiais metais, kai Klaipėdos uoste apsilankė 21478 kruiziniai keleiviai.
Šiemet uostamiestyje apsilankys 5 didieji laineriai (ilgesni nei 200 m) ir pirmą kartą 4 kruiziniai laivai „Clipper Odyssey“, „Star Flyer“, „Crystal Symphony“ ir „Oriana“.
Jau gegužės 31 d. į Klaipėdą atplauks įspūdingo dydžio „Costa Pacifika“ laivas, kurio ilgis siekia 290,2 metrų. Šios kompanijos laivas į Klaipėdą per sezoną atplauks tris kartus. „Costa Pacifika“ mažai kuo skiriasi nuo prieš kelerius metus viešėjusio lainerio „Constellation“ (294,13 m ilgio).
Šaltinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto portalo naujienų sistema
Intelektinės transporto sistemos, išmaniosios technologijos, ekonomiškas transportas bei jo valdymas– tokios transporto rinkos aktualijos persikėlė į parodą „TransBaltica“ ir tapo svarbiausiomis jos temomis. Ir tai ne ateitis, nes jau dabar parodoje bus galima pamatyti realizuotus projektus – inovatyvias ir taupias transporto priemones.
Kaip teigia parodos projekto vadovė Saulė Skacevičienė, brangstant kurui ir kitoms sąnaudoms dėmesio centre atsiduria inovatyvios transporto sistemos ir technologijos, leidžiančios taupyti. „Šiandienos ir ateities vartotojui transporto priemonė įdomi tiek, kiek ji „išmani“ ir ekonomiška. Toks transportas bus pristatomas ir parodoje – lankytojai čia išvys šių metų vilkiko titulą pelniusį naująjį „Mercedes-Benz-Actros“, Lietuvoje sukurtą ir pagamintą elektrinį krovininį furgoną „Iveco Daily“. Jie atstovauja ateities transportą“, - sako S. Skacevičienė.
Pasak S. Skacevičienės, parodoje naujienų bus ir daugiau. „Pavyzdžiui, „Kögel“ puspriekabė be bortų, atitinkanti TIR konvencijos reikalavimus, „Ivetra ir Ko“ pristatomos „Humbaur“ automobilių priekabos, atveriančios naujas krovinių gabenimo galimybes, pagal pažangiausias technologijas pagamintos „TIMEX S.A.“ „Kässbohrer“ puspriekabės. Taip pat inovatyvūs sprendimai, skirti kuro kontrolei ir valdymui, kuro sąnaudų mažinimui, transporto stebėjimui, maršrutų planavimui, logistinės veiklos valdymui. Viskas, kas tampa vis svarbesne transporto verslo dalimi ir būtinybe, leidžiančia didinti transporto ir logistikos sektoriaus konkurencingumą“, - vardina naujienas S. Skacevičienė ir priduria, kad šiemet parodos formatas bus netradicinis.
Be įprastinių ekspozicijų, konferencijų transporto verslo atstovams, parodoje lankytojų lauks „Vežėjų gegužinė“ su žinomų Lietuvos atlikėjų koncertais, alaus bei maisto degustacijomis.
Tarptautinė transporto ir logistikos paroda „TransBaltica“ vyks gegužės 22-24 dienomis, įėjimas į parodą nemokamas.
Parodos metu vyks šios konferencijos:
Gegužės 22 diena Intelektinės transporto sistemos ir išmaniosios technologijos transporte ir logistikoje
Organizatorius: Susisiekimo ministerija.
Gegužės 23 diena Transportas - eksporto variklis
Organizatoriai: Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija LINAVA bendradarbiaudama su Tarptautine vežėjų sąjunga.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Šiemet papildomai įrengti greitį mažinančių kalnelių Kauno mieste neplanuojama. Dėmesys bus sutelktas į jau esamų kalnelių atnaujinimą. Artimiausi metu planuojama remontuoti Apuolės ir Aukštaičių gatvėse esančius kalnelius, nurodo miesto savivaldybė.
Pasak Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo Gintauto Degučio, šią greitį mažinančią priemonę dalis gyventojų savo privačiose valdose yra įsirengę ir savo lėšomis.
„Kaune yra nemažai kvartalų, kuriuose kauniečiai savo iniciatyva įsirengė greitį mažinančius kalnelius ir taip ėmėsi tramdyti greičio mėgėjus. Žinoma, būtų kur kas geriau, jei visi vairuotojai būtų atsakingi ir tokiomis priemonėmis nereikėtų reguliuoti greičio“, - teigė G. Degutis.
Šiemet papildomai įrengti greitį mažinančių kalnelių Kauno mieste neplanuojama. Dėmesys bus sutelktas į jau esamų kalnelių atnaujinimą. Artimiausi metu planuojama remontuoti Apuolės ir Aukštaičių gatvėse esančius kalnelius.
Greitį mažinantys kalneliai mieste yra įrengti Apuolės g., A. Mackevičiaus g., Aukštaičių g., Muitinės g., Kovo 11-osios g. atšaka tarp Chemijos g., Vytauto g., Geležinio Vilko g., Rytų g., Romuvos g., Žemaičių g., Žemaičių g., A. Ir J. Gravrogkų g., M. Gimbutienės g., Širvintų g., Giedraičių g., Vėtrungės g., Šarkuvos g
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Siekiant operatyviai spręsti tarptautiniais maršrutais krovinius gabenančių vežėjų problemas, sudaryta valstybės institucijų ir vežėjų atstovų darbo grupė, kuri nuolat stebės ir operatyviai reaguos į besikeičiančią situaciją Rusijoje ir Baltarusijoje.
Vežėjams svarbius klausimus kartu nagrinės Susisiekimo ministerijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos ir Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovai.
Ši darbo grupė nuolat stebės ir analizuos tarptautiniuose maršrutuose Lietuvos vežėjams kylančias problemas, ypač krovinių vežimo į Rusiją ir Baltarusiją situaciją, bei teiks siūlymus dėl šių problemų sprendimo.
Prieš dvi savaites Susisiekimo ir Užsienio reikalų ministerijų atstovų delegacija lankėsi Maskvoje, kur Lietuvos vežėjų problemas vežant krovinius į Rusiją aptarė su Rusijos transporto ministerijos ir kitų institucijų atstovais.
Susitikimo metu Lietuvos delegacija išreiškė susirūpinimą dėl Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių vežėjams pailgėjusių valstybės sienos kirtimo procedūrų. Rusijos transporto ministerijai pakartotas jau anksčiau teiktas pasiūlymas įvesti papildomą dokumentą, kuris išspręstų leidimų naudojimo tvarką ir padėtų išvengti skirtingų jos traktavimų. Toks dokumentas įrodytų, kad į Rusiją vežamas krovinys yra pakrautas Lietuvoje, todėl jį galima vežti naudojantis dvišaliu leidimu.
Rusijos kolegos žadėjo apsvarstyti minėtą Lietuvos siūlymą. Raštiško atsakymo į tai kol kas nėra gauta.
Šių metų balandžio viduryje Baltarusija sugriežtino Europos Sąjungos vilkikų, kurie veža trečiųjų šalių krovinius su Rusijos išduotais dvišaliais leidimais, patikrą. Tuo tarpu Rusija padidino baudas už leidimų naudojimo tvarkos pažeidimus. Nauja tvarka galioja visoms ES šalims.
Šaltinis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Klaipėdos jūrų uostas šiemet sausį-balandį, perkrovė 11,17 mln. tonų krovinių – 6,9 proc. mažiau nei pernai tuo pat metu, kai perkrauta 12 mln. tonų.
Vien balandžio mėnesį Klaipėdos uostas perkrovė 2,87 mln. tonų krovinių, arba 2,6 proc. mažiau nei pernai balandį, pranešė uosto direkcija.
Birių ir suverstinių krovinių krova balandį, palyginti su balandžiu pernai, sumažėjo 2,9 proc. iki 1,039 mln. tonų, skystųjų krovinių padidėjo 7,8 proc. iki 947,7 tūkst. tonų, generalinių krovinių sumažėjo 11,5 proc. iki 885,5 tūkst. tonų.
Naftos produktų krova balandį padidėjo 16 proc. iki 809,4 tūkst. tonų, trąšų krova sumenko 13,9 proc. iki 803,9 tūkst. tonų, ro-ro krovinių krauta 393 tūkst. tonų, arba 1,3 proc. mažiau nei 2011-ųjų balandį.
Konteinerių (skaičiuojant TEU) krovos apimtys balandį buvo 29,8 tūkst. vienetų, arba 22,5 proc. mažiau nei prieš metus.
Klaipėdoje balandžio mėnesį iš viso apsilankė 24,1 tūkst. keleivių – 6,3 proc. daugiau nei 2011 metų balandį.
2011 metais Klaipėdos uostas perkrovė 36,6 mln. tonų krovinių – 16,9 proc. daugiau nei užpernai, kai perkrauta 31,3 mln. tonų krovinių.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|