Birželio 25-27 d., Maskvoje viešėjęs Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos “Linava” prezidentas Algimantas Kondrusevičius ir asociacijos vyr. specialistas ryšiams su Rytų Europos šalimis Valdas Kazlauskas susitiko su atsakingais Rusijos institucijų pareigūnais, Rusijos vežėjų asociacijos ASMAP atstovais bei Lietuvos vežėjus ginančiais teisininkais.

Susitikimų metu derinta detalesnė gabenimo rūšies nustatymo tvarka ir reikalingi krovinį lydintys dokumentai.


Teisinių paslaugų firmos „Eurazijos transporto operatorių susivienijimas“ direktorius Aleksandras Žigulinas rekomendavo gabenimuose ir kylančiuose ginčuose naudoti pakrovimo lapą, kurį išduoda eksporto-importo terminalo atstovai Lietuvoje. Tokiu būdu net ir teisme kyla mažiau abejonių dėl dvišalės krovinio gabenimo rūšies nustatymo.


Tokį dokumentą vežėjas turėtų gauti iš terminalo ar siuntėjo sandėlio ir vežtis kartu su kitais krovinį lydinčiais dokumentais.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas


Seimas šeštadienį vieningai priėmė Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisų projektą, kuriuo siekiama sudaryti efektyvesnes krovinių vežimo valstybinės ir vietinės reikšmės keliais sąlygas.

Pasak Seimo, įsigaliojus įstatymui bus mažinamas krovinių vežimų skaičius, vienu metu vežant tą patį krovinių kiekį, taupomi degalai, mažinamas išmetamo į aplinką anglies dvideginio kiekis, skatinamas vežimo įmonių konkurencingumas, mažinamos transporto priemonių eksploatacinės išlaidos.

Priimtomis pataisomis leista sunkiasvorėms transporto priemonėms, kurių bendroji masė iki 48 tonų, važiuoti valstybinės ir vietinės reikšmės keliais, sumokant nustatytą metų mokestį. Jis iš dalies turi kompensuoti neigiamą poveikį keliui (jo dangai).

Transporto priemonės (jų junginiai), kurių bendroji masė viršija maksimalią leidžiamą, galės važiuoti tik su kelio savininku suderintais maršrutais arba kelio savininko nustatytais keliais bei kelio savininko nustatytomis sąlygomis. Įstatyme taip pat patikslinti vienkartiniai ribiniai tarifai už kiekvieną viršytą toną.

Įstatymas įsigalioja nuo kitų metų sausio 1 d.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

Kelių ir geležinkelių statybos bendrovė „Panevėžio keliai“ pradėjo vykdyti svarbų „Via Baltica“ magistralės ruožo rekonstrukcijos projektą.

Projektas apima valstybinės reikšmės magistralinio kelio A10 Panevėžys‒Pasvalys‒Ryga ruožą nuo 47,80 iki 60,90 kilometro: rekonstruojamas 13,1 kilometro ruožas Pasvalio rajono teritorijoje, nuo Raubonių gyvenvietės prieigų iki Saločių gyvenvietės pabaigos. Darbus planuojama baigti 2013 metų sausį.


„Pagrindinė šio magistralės ruožo problema ‒ dėl susidariusių iki 5 cm gylio provėžų deformuota kelio danga, kas kelia pavojų eismo saugumui. Ypač pavojinga važiuoti lyjant“, ‒ sakė „Panevėžio keliai“ Panevėžio filialo direktoriaus pavaduotojas statybai Saulius Stravinkas. Šis magistralinio kelio ruožas ypač prastos būklės dėl itin didelio sunkiojo transporto srauto.

Rekonstruojamame ruože darbai jau pradėti: vykdomi žemės darbai, fezuojamas susidėvėjęs asfalto sluoksnis, rengiamasi pralaidų rekonstrukcijai.


Vykdant rekonstrukciją visame trylikos kilometrų ruože bus sustiprinta kelio dangos konstrukcija, rekonstruota 12 vandens pralaidų, įrengiant naujas metalines gofruotas pralaidas, įrengtos sankryžos ir nuovažos, įrengta 12 autobusų sustojimo aikštelių, kelio 54,785 ir 59,725 kilometruose pastatyti autopavilijonai, sutvarkyta automobilių stovėjimo aikštelė kelio 54,25 kilometre, įrengta 2,366 kilometro pėsčiųjų ir dviračių takų. Projekte taip pat nematyta lietaus vandens ir drenažo inžinerinių tinklų rekonstrukcija ir 10 kV elektros tinklų rekonstravimas.


Projekto vykdymo metu šiame magistralės ruože bus įrengta 9 metrų pločio kelio danga: važiuojamoji dalis, susidedanti iš dviejų priešpriešinio eismo juostų po 3,5 m, dvi 1 m pločio saugos juostos, pusantro metro pločio kelkraščiai. Įvertinus didelį kelio apkrovimą, bus rengiama trisluoksnė asfalto danga, susidedanti iš 10 cm storio asfalto pagrindo ir dvisluoksnės (8 ir 4 cm storio) asfalto dangos. Atskiruose ruožuose dėvėjimosi paviršius bus šiurkštinamas.


Į rekonstruojamą kelią įsijungia 3 rajoninės reikšmės keliai ir šalia esnatys privažiavimai prie gyvenamųjų teritorijų bei smulkūs vietiniai keliai. Iš viso bus rekonstruojama 51 nuovaža. Trasoje yra 5 individualios sankryžos, jos suprojektuotos pagal saugaus eismo reikalavimus, su iškiliomis saugumo salelėmis pėstiesiems važiuojamoje dalyje, apšvietimu, horizintaliuoju ženklinimu bei lanksčiais plastikiniai stulpeliais.

Suderinus su Pasvalio rajono savivaldybe, naikinamos dvi autobusų sustojimo aikštelės 50,04 kilometre kairėje ir 50,13 kilometre dešinėje, keleivius nukreipiant į naujas autobusų stoteles Žilpamūšio sankryžoje, kelio 50,91 kilometre.


Keturšalė sankryža ties Saločiais bus rekonstruojama įvertinus eismo saugos reikalavimus: po rekonstrukcijos greitis sankryžoje bus ribojamas iki 70 kilometrų per valandą, sankryžos plotas sumažintas atsisakant greitėjimo ir lėtėjimo juostų, sumažinant saugumo salelių plotą, šalutiniuose keliuose įrengiant iškilius asfaltbetonio kalnelius. Saločių sankryžos apšvietimui numatyta naudoti vėjo ir saulės energiją. Šie savaime atsinaujinantys gamtos rezursai jau kelis metus Lietuvoje naudojami sankryžoms apšviesti, kas įgalina taupyti bei sumažina kelius eksploatuojančių organizacijų priklausomybę nuo elektros energijos tiekėjų.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

Birželio 28 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ administraciniame pastate vyko Rytų-Vakarų transporto koridoriaus (East–West Transport Corridor – EWTC) asociacijos posėdis. Jo metu aptarta asociacijos veikla, svarstyti ateities planai bei uždaviniai, struktūros vystymo klausimai, priimta naujų narių.

Prieš dvejus metus įkurta asociacija šiuo metu vienija daugiau nei 2000 verslo kompanijų iš 12 Europos ir Azijos valstybių (Baltarusijos, Belgijos, Danijos, Kazachstano, Kinijos, Lietuvos, Mongolijos, Prancūzijos, Rusijos, Švedijos, Ukrainos ir Vokietijos). Šiandien asociacijos nariais tapo Baltarusijos tarptautinių ekspeditorių asociacija (BAIF), Mariboro (Slovėnija) universitetas, Švedijos kompanija „NetPort.Karlshamn“, Šiaulių miesto savivaldybė bei Šiaulių oro uostas.


Renginio metu taip pat svarstyti bendradarbiavimo tarp EWTC asociacijos ir JAV Teisingumo departamento Tarptautinės kriminalinių tyrimų mokymo pagalbos programos (International Criminal Investigative Training Assistance Program, ICITAP) klausimai. Bendradarbiauti šalys pradėjo dar pernai, kai vykdant bandomąjį prekių gabenimą konteinerinio traukinio „Vikingas“ maršrutu iš Turkijos į Lietuvą, buvo išbandyti elektroninių plombų modeliai ir elektroninis deklaravimas.


Rytų–Vakarų transporto koridorius jungia pietinės Švedijos, Danijos, Vokietijos, Lietuvos transporto centrus su Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos ir Azijos transporto sistemomis. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėjo ir EWTC asociacijos prezidento Algirdo Šakalio teigimu, asociacija siekia stiprinti bendradarbiavimą tarp įvairių transporto rūšių, logistikos kompanijų, intermodalinių operatorių, krovinių ekspeditorių ir klientų, mokslo įstaigų bei šalių vyriausybių. „Bendradarbiaudami formuojame konkurencingą tarptautinę transporto ir logistikos grandinę, plėtojame mažiau aplinką teršiantį transportą bei siekiame, kad „Rytų-Vakarų“ koridorius išsiskirtų kaip „žaliasis“ transporto koridorius“, – sakė A. Šakalys.


AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos nuomone, asociacijos veikla suteikia teigiamą postūmį intermodalumo skatinimui. „Reguliarumas, infrastruktūra, inovacijos, informacinės technologijos, bendradarbiavimas su susijusiomis institucijomis, tinkama vadyba – visas šis kompleksas suteikia galimybę ne tik rūpintis ekologija bei tausoti gamtą, bet ir leidžia optimizuoti laiko bei finansinius resursus tiek mūsų partneriams ir klientams, tiek mums patiems“, – teigė S. Dailydka.


Asociacijos veiklą aktyviai remia Kinijos transporto ir logistikos asociacijos, siekiančios plėtoti sausumos transportą tarp Azijos ir Europos.


Kitą EWTC asociacijos posėdį numatyta surengti dar šių metų rudenį.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

Trečiadienį posėdyje Ministrų Kabinetas pritarė naujo tilto per Nemuną tarp Panemunės ir Sovetsko statyboms, praneša Ministro Pirmininko tarnyba.

Vyriausybė kreipsis į prezidentę su prašymu pateikti Seimui ratifikuoti LR Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės 2011 metų spalio 4 d. pasirašytą susitarimą dėl tilto per Nemuną tarp Panemunės ir Sovetsko bei jo prieigų statybos.


Tiltą per Nemuną planuojama statyti greta dabartinio Karalienės Luizos tilto, kuris priklauso Rusijai. Tikimasi, kad naujai pastatytas tiltas padidins pralaidumą tarp Lietuvos ir RF Karaliaučiaus srities, pagerins kaimynių šalių gyventojų susisiekimą bei paskatins aktyvesnę verslo ryšių plėtrą.


Lietuva Europos Komisijai jau pateikė paraišką dėl Europos Sąjungos paramos tilto per Nemuną prieigų statybai, kuri gali siekti iki 10 mln. eurų (34,5 mln. litų). Rusijos pusėje kelias iki tilto jau nutiestas ir ruošiamasi paties tilto statyboms.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

2012 m. liepos 2 d. nuo 7:30 val. iki 08:00 val. dėl programinės įrangos keitimo darbų neveiks MCC ir GMS moduliai bei tranzito sistemos verslininko portalas (https://trader.cust.lt ). Nurodytu laikotarpiu bus diegiami pakeitimai, susiję su Kroatijos prisijungimu prie Bendrojo tranzito konvencijos ir NCTS sistemos nuo 2012 m. liepos 1 d.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas


„Volvo Trucks“ sukūrė degalus taupančią sistemą „I–See“. Jos veikimas pagrįstas transporto priemonės sukuriamos kinetinės energijos įkalnėse ir nuokalnėse panaudojimu. Įdiegus šią sistemą, transporto įmonės degalų sąnaudas gali sumažinti iki 5 proc.

„I-See“ sistema yra sujungta su transmisijos giroskopu ir skaitmeniniu būdu surenka informaciją apie kelio reljefą. Sistemos patikimumą didina tai, jog ji nėra priklausoma nuo žemėlapiuose pateikiamų duomenų, o visada remiasi pačia naujausia kelių reljefo informacija. „I-See“ atmintyje saugoma maždaug 4.000 kalvotų vietovių arba apie 5.000 km kelio duomenų.


„Sistema „I-See“, sujungta su sunkvežimio nuolatinio važiavimo greičio palaikymo sistema, įkalnėse ir nuokalnėse perima pavarų perjungimo, droselinės sklendės ir stabdžių valdymą bei užtikrina, kad visi šie įrenginiai užtikrintų efektyvų degalų panaudojimą. „I-See“ pasirūpina, kad sunkvežimio variklis kuo daugiau laiko veiktų laisvąja eiga, todėl kai kuriuose kelio ruožuose jis visiškai nenaudoja degalų“, – paaiškina „Volvo Trucks“ gaminių vadovas Hayder Wokil.


Didžiausias poveikis – kalvotose vietovėse


Tam, kad kinetinė energija būtų kuo efektyviau išnaudota, „I-See“ sistema atlieka šešias skirtingas operacijas. Pavyzdžiui, „I-See“ padidina sunkvežimio greitį prieš įkalnes, leidžia jam kuo ilgiau važiuoti aukščiausia pavara ir nuokalnėse įjungia laisvosios eigos režimą, panaudojant transporto priemonės svorį kaip varomąją jėgą.


„I-See“ geriausiai veikia ten, kur kelio reljefas yra kalvotas. Vidutinio ilgio ir statumo nuokalnėse „I-See“ užtikrina, kad ilgus kelio ruožus sunkvežimis įveiktų laisvąja eiga, nenaudodamas variklio“, – sako Anders Eriksson, „I-See“ sistemos projektavimo atsakingasis asmuo.


Kiti svarbūs veiksniai yra oro pasipriešinimas ir sunkvežimio svoris. Taigi, sistema privalo stebėti ir apdoroti labai daug informacijos. Daugeliui „I-See“ išbandžiusių vairuotojų šios sistemos važiavimo valdymo stilius pasirodys pažįstamas.


„I-See“ mėgdžioja gerų vairuotojų vairavimo stilių, kurie stengiasi išnaudoti sunkvežimio kinetinę energiją, laiku padidina greitį ir pavaras perjungia tik tada, kai to tikrai reikia, – sako H. Wokil. – Tačiau, priešingai nei vairuotojas, „I-See“ niekada nepavargsta – ji yra tarsi autopilotas.“


A. Eriksson taip pat pastebi, kad ši sistema taupo ne vien degalus. „Pavyzdžiui, įdiegus „I-See“ ne taip greitai susidėvi stabdžiai ir padangos – o tai dar labiau padeda saugoti aplinką“, – sako jis.


„I-See“ bus siūloma nuo 2013 m.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

Susisiekimo ministerija steigia Transporto mokslo ir informacinių technologijų tarybą, kurioje dalyvausiantys Lietuvos mokslininkai padės ministerijai priimti strateginius sprendimus valstybės politikos formavimo, transporto ir informacinės visuomenės plėtros srityse.

Akademinės bendruomenės pagalba bus naudojamasi siekiant geriausių rezultatų, kuriant šiuolaikišką, subalansuotą, saugią, aplinkai draugišką susisiekimo sistemą ir modernią informacinę visuomenę.


„Norime pasitelkti į pagalbą akademinę bendruomenę – geriausius savo sričių ekspertus, dirbančius transporto ir informacinių technologijų srityse ir galinčius išsakyti savo nuomonę įvairiais strateginiais klausimais. Lietuvos mokslininkai ir dabar dalyvauja įvairiose mūsų darbo grupėse, rengia studijas, dalinasi informacija, tačiau Tarybos sudarymas labiau sustiprins mūsų ryšius, užtikrins nuolatinį dialogą su Lietuvos mokslininkais“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.


Aukštos kompetencijos savo sričių ekspertus ir potencialius kandidatus į Transporto mokslo ir informacinių technologijų tarybą Susisiekimo ministerijai rekomendavo Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos mokslo taryba, asocijuotos mokslininkų organizacijos, kitos institucijos. Ministras pakvietė 22 skirtingų sričių mokslininkus, ekspertus prisijungti prie Tarybos veiklos ir kartu bendradarbiauti šalies labui.


Trečiadienį Susisiekimo ministerijoje įvyks steigiamasis Tarybos posėdis.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

Šiandien, birželio 26 d., Vilniuje vyksta AB „Lietuvos geležinkeliai“ organizuotas forumas „Logistikos centrų reikšmė transporto sistemos efektyvumui. Vilniaus viešojo logistikos centro pristatymas“. Renginio tikslas – pristatyti naujausią ir aktualiausią informaciją apie Vilniaus viešojo logistikos centro (Vilniaus VLC) projektą, VšĮ ,,Vilniaus logistikos parkas“ veiklą, šios įstaigos siūlomas galimybes investuotojams, suprojektuoto intermodalinio terminalo charakteristikas, pajėgumus, paslaugas bei privalumus.

„Logistikos centrų steigimas yra ypatingai svarbus šalies ekonomikos plėtrai ir transporto sektoriaus vystymuisi, – sveikindamas forumo dalyvius sakė Ministro Pirmininko patarėjas Algirdas Šakalys. – Tikimės bendradarbiavimo su Europos Sąjungos bei kitų valstybių verslo atstovais bei manome, kad logistikos centrai Lietuvoje bus efektyvūs prekybos ryšių tarp Europos ir Azijos aptarnavimo mazgai“.


Kreipdamasis į forumo dalyvius Lietuvos Respublikos susisiekimo viceministras Arūnas Štaras pabrėžė, kad logistika yra ir bus viena svarbiausių transporto sistemos sudedamųjų dalių. „Logistikos dėka galime sukurti pagrindą plėtotis greitam, saugiam ir aplinką saugančiam krovinių vežimui, o šis renginys parodo, kad logistikos centrai bei jų plėtra Baltijos šalių regione turi didelį potencialą“, – teigė A. Štaras. Viceministras taip pat sakė galintis drąsiai konstatuoti, kad 2013 m. bus pradėti Vilniaus, Kauno ir Šiaulių logistikos centrų statybos darbai.


„Intermodaliniai pervežimai mūsų bendrovei pastaraisiais metais yra pagrindinė plėtros kryptis, – tvirtino AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka. – Viešųjų logistikos centrų steigimas yra vienas iš ambicingiausių Lietuvos transporto sistemos projektų ir jis tampa realybe – kitąmet pradėsime Vilniaus viešojo logistikos centro intermodalinio terminalo ir kitos susijusios infrastruktūros rangos darbus“. S. Dailydka pažymėjo ir tai, kad terminalas turėtų pradėti veikti jau 2014 metais.


Vykstančio forumo dalyvius, investuotojus, verslo atstovus, nekilnojamojo turto plėtotojus, kolegas ir partnerius iš Lietuvos bei užsienio, įgyvendinančius ar dalyvaujančius analogiškuose projektuose, tikimasi sudominti Vilniaus VLC bei Lietuvos transporto sistemos teikiamais privalumais ir nauda, supažindinti viešąją erdvę su Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis remiamu projektu. Bus siekiama pasidalinti praktine patirtimi logistinių projektų srityje su Lietuvos ir užsienio kolegomis, nustatyti šiandieninius ir būsimus verslo poreikius bei tolimesnes projekto plėtros kryptis. Taip pat kartu su valdymo institucijomis aptarti Vilniaus VLC perspektyvas bei bendrų veiksmų galimybes, užtikrinsiančias projekto sėkmę.


Steigiamas Vilniaus VLC atneš neįkainojamą naudą regionui, paskatins miesto infrastruktūros bei smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą, sukurs daug naujų darbo vietų, pagerins verslo sąlygas regione. Tai bus naudinga ne tik partneriams ir investuotojams, bet ir visai Lietuvos transporto sistemai, kadangi bus skatinama krovinius vežti geležinkeliais. Projektas prisidės ir prie Europos ,,žaliųjų koridorių“ koncepcijos įgyvendinimo, nes didesnę krovinių vežimų dalį sudarys būtent intermodaliniai vežimai geležinkelių transportu tarptautiniais koridoriais.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

480 tarnybinių policijos automobilių jau prisijungė prie Policijos departamento ir Vilniaus Lietuvos Tūkstantmečio Rotary klubo socialinės akcijos „Aš neimu kyšio”.

Tiek tarnybinių automobilių visoje šalyje jau važinėja prisiklijavę lipdukus „Aš neimu kyšio”. Po kiekvieno karto, kai užfiksuotas bandymas papirkti pareigūnus ir pradedamas ikiteisminis tyrimas, ant tarnybinio automobilio galinių durelių stiklo atsiranda lipdukas „Pagautas siūlant kyšį”.


Daugiausiai prie akcijos prisijungusių tarnybinių policijos automobilių yra Marijampolės apskrityje – 75, Kauno – 71, Klaipėdos – 50. Tai – socialinė ir savanoriška akcija. Prieš dalyvaudami akcijoje pareigūnai raštu deklaravo, kad sutinka dalyvauti akcijoje ir prisiklijuoti lipduką. Svarbiausias šio socialinio projekto tikslas – pakeisti žmonių požiūrį į kyšininkavimą.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas


Valstybės sprendimui statyti suskystintų gamtinių dujų terminalą Klaipėdos visuomenė aštriai neprieštarauja. Tačiau projektas aukštyn kojom verčia uosto strategiją ir vadinamas perspektyvos žudiku, rašo “Lietuvos žinios”.

Kompanijos “Fluor” kartu su Lietuvos advokatų kontora parengtas ir birželio 14 dieną uosto direkciją pasiekęs sutarties dėl infrastruktūros statybos projektas sukėlė pasipiktinimą. Uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas nesutinka tokio varianto pasirašyti.


“Pagal pirminį grafiką jau vėluojame. Sutartis turėjo atsirasti iki balandžio 1 dienos. Mes nutarėme samdyti ekspertus “West ekspert” už 15 tūkst. litų. Šie nustatė, kad sutartis neteisinga teisiškai. Visiškai ignoruojami direkcijos strateginiai planai. Pasirašiusi tokią sutartį direkcija jau po mėnesio turėtų atšaukti visus darbus. Tai reikštų uosto įstaigos reorganizaciją”, – aiškina E.Gentvilas.


Pasak E.Gentvilo, “Fluor” skaičiuoja, kad 171 mln. litų piršo statybai turėtų skirti uosto direkcija, “Klaipėdos nafta” – 51 mln. litų. Tačiau plėtoti infrastruktūrą privačiam operatoriui draudžia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas, nes tokia hibridinė infrastruktūra nepatenka į bendrosios uosto infrastruktūros sampratą.


Be to, ekspertai numato, kad uostas turėtų sienute aptverti Kiaulės Nugaros salą, o tai papildomai gali kainuoti apie 12 mln. litų, kurie projekte nenumatyti. Išlaidų atsiras ir dėl papildomų uosto gilinimo darbų, nes reikės prie Kiaulės Nugaros iškasti 1,5 mln. kubinių metrų grunto. Jau dabar aiškėja, kad gilinimas vėluos, nes nėra gauta aplinkosaugos sąlygų techniniam projektui.


Anot E.Gentvilo, kyla poreikis dėl SGD terminalo gilinti išorinį uosto įplaukos kanalą, todėl numatytoji iki 2030 metų uosto veiklos strategija netenka prasmės. Visam uostui šiam laikotarpiui investicijų numatoma mažiau, negu gali pareikalauti SGD terminalas.


Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pritaria, kad “Klaipėdos naftos” parengtas sutarties projektas yra netinkamas.


“Norime pozityviai spręsti šį klausimą, nes tai svarbus Lietuvai projektas, esame suinteresuoti jame dalyvauti. Tačiau kaip gali direkcija savo lėšomis finansuoti statybą, kuri nebus vieša infrastruktūra? Norime, kad susitarimai būtų paremti įstatymais”, – aiškino E.Masiulis.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Šiuo metu Klaipėdos uoste vyksta didžiuliai gilinimai. Per trumpą laiką į jūrą jau išplukdyta apie 1,5 milijono kubinių metrų grunto. Didžiausia Klaipėdos uosto problema yra tai, kad grunta tenka plukdyti labai toli. Baltijos jūroje prie Lietuvos krantų yra du dampinigo arba grunto išpylimo rajonai.

Tolimasis sąvartynas yra už 20 kilometrų nuo uosto vartų.


Jis užima 17,8 kv. kilometrų. Iš uosto iškastas gruntas šiame sąvartyne gramzdinamas į 45–49 metrų gylį 1372 hektarų plote. Į šį rajoną plukdomi gilinant uostą iškasti moreniniai priemolio sluoksniai, taip pat sąnašinis smėlis ir dumblas.


Kitas jūros sąvartynas – artimasis dampingas, yra už 10 kilometrų nuo Klaipėdos uosto vartų. Jo zona – apie du kvadratiniai kilometrai. Į šį sąvartyną gramzdinamas tik smėlingas sąnašinis gruntas. Jis pilamas į 270 hektarų plotą, kur gylis yra nuo 28 iki 34 metrų.


Šiuo metu olandų kompanijai „Van Oord“ vykdo didžiausią visų laikų uosto gilinimą. Bus iškasta per 4,5 mln. kubinių metrų grunto. Jis gabenamas į tolimąjį dampingo rajoną.


Kaskart, kai Klaipėdos uoste vyksta gilinimai prasideda kalbos, kad gruntas nenuplukdomas į dampingo rajoną, o pilamas pakeliui. Netgi mokslininkai buvo išreiškę nuogąstavimų, kad jūroje išpilto grunto nešmenys išplaunami į krantą.


Mokslininkais ne visada galima tikėti, nes jie turi ir savų interesų, kad būtų užsakomi tyrimai apie išpilto grunto sklidimą Baltijos jūros dugne.


Tai kaip į jūrą plukdomas Klaipėdos uosto kanale iškastas gruntas seka Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitono tarnybos specialistai.


„Nuogąstavimų ir abejonių, kad gruntas gali būti išpilamas pakeliui į dampingo rajoną mūsų tarnybas pasiekė. Neturime jokių faktų, kad taip būtų daroma. Yra įvesta nuolatinė į jūrą plaukiančių ir gruntą plukdančių laivų kontrolė“, – tikino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitono pavaduotojas Adomas Alekna.


Uosto priežiūros specialistai nuolat daro reidus ir tikrina kaip gruntas gabenamas į dampingo rajoną. Per laivų eismo sistemas stebima ar į dampingo rajoną plaukiantys laivai nebuvo stabtelėję. Anot A.Aleknos, tokių atvejų kol kas nepasitaikė.


Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas tikino, kad su rangovais, kurie gilina uostą, yra kalbėta apie tai, kad nebūtų piktnaudžiaujama išpilant gruntą jūroje nenuplukdžius į dampingo rajoną.


„Rangovai užtikrino, kad to nedarys. Mes jais tikime, nes tai yra rimta, viena geriausių pasaulyje gilinimo kompanijų“, – aiškino E.Gentvilas.


Kol uosto gruntas plukdomas toli į jūrą, dalis klaipėdiečių nesupranta, kodėl jis nepilamas jūroje netoli Girulių. Pagal Klaipėdos miesto bendrąjį planą jūroje numatyta supilti dirbtinę salą ir pastatyti ten didelį pramogų kompleksą.


Dabar gal jau ir pavėluota gruntą pilti į būsimosios arba svajonių salos vietą. Tačiau Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos narė Ramunė Staševičiūtė prašė, kad bent gilinant uosto dalį dėl būsimojo Suskystintų gamtinių dujų terminalo, kai bus iškasta per vieną milijoną kubinių metrų grunto, jis būtų pilamas į salos vietą jūroje ties Klaipėda.


Ar tai įmanoma daryti, jei net neparuošti būsimosios pramogų salos projektai?


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas


Valstybės valdoma bendrovė “Lietuvos geležinkeliai” sausį-gegužę vežė 19,5 mln. tonų krovinių – 10,5 proc. mažiau nei pernai tais pačiais mėnesiais, išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas.

Tarptautiniais geležinkelių maršrutais vežtų krovinių palyginamuoju laikotarpiu sumažėjo 8,4 proc. iki 14,8 mln. tonų, vidaus maršrutais – 16,5 proc. iki 4,7 mln. tonų.

Per mėnesį – gegužę, palyginti su balandžiu – “Lietuvos geležinkelių” vežtų krovinių sumažėjo 11,1 proc., o palyginti su 2011-ųjų geguže – sumažėjo 16 proc. iki 3,748 mln. tonų.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas


Prabėgusi savaitė transporto sektoriuje buvo rami. Vienintelis svarbesnis įvykis buvo „Linavos“ pakartotinis Kongresas, kurio metu patvirtintas asociacijos biudžetas, pakeisti įstatai.

Savo pranešimus Kongrese skaitė prezidentas Algimantas Kondrusevičius, generalinis sekretorius Vidmantas Adomaitis, prezidiumo narys Vidas Augaitis pristatė „Linavos“ šių metų biudžetą. Asociacijos prezidentas taip pat vežėjams pristatė naujausius statistinius duomenis, kurie yra džiuginantys. Situacija transporto sektoriuje gerėja.

Ketvirtadienį Medininkų ir Šalčininkų pasienio postuose nuo 16:00 iki 20:00 streikavo Lietuvos pasienio pareigūnai, kurie preciziškai tikrino visas transporto priemones. Šiuose postuose išaugo lengvųjų automobilių eilės.

Praėjusią savaitę paskelbta ir apie tai, kad muitinės kriminalistai išaiškino nusikaltėlių grupuotę, kuri buvo įsteigusi dvi tarptautinių gabenimų įmones ir veždami prekes iš vakarų į rytus kartu gabendavo ir narkotines medžiagas.

Taip pat galima pasidžiaugti technikos naujovėmis. Praėjusią savaitę rinkai pristatytos net kelios naujos puspriekabės. „Kässbohrer“ pristatė universalią užuolaidinę puspriekabę, o „Lamberet“ ir „Kögel“ siūlo naujas šaldytuvines puspriekabes.

Taip pat vežėjams primename, kad jau šią savaitę – nuo sekmadienio – Prancūzijoje įsigalios reikalavimas su savimi transporto priemonėje turėti alkotesterį.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pirmąjį 2012 m. ketvirtį visų rūšių transportu krovinių vežta 1,7 procento mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (2012 m. I ketv. – 24,0 mln. t, 2011 m. I ketv. – 24,4 mln. t).

Geležinkelių transportu vežta 48,2 procento, kelių – 44, jūrų – 7,3, vidaus vandenų transportu – 0,5, Lietuvos oro bendrovių lėktuvais – 0,001 procento visų krovinių. Palyginti su pirmuoju 2011 m. ketvirčiu, krovinių vežimas kelių transportu padidėjo 14,2 procento (2012 m. I ketv. – 10,5 mln. t, 2011 m. I ketv. – 9,2 mln. t), vidaus vandenų transportu – 7 procentais (2012 m. I ketv. –114,6 tūkst. t, 2011 m. I ketv. – 107,1 tūkst. t), bet mažiau krovinių vežta geležinkelių transportu – 11,5 procento (2012 m. I ketv. – 11,5 mln. t, 2011 m. I ketv. – 13 mln. t), jūrų transportu – 11,7 procento (2012 m. I ketv. – 1,8 mln. t, 2011 m. I ketv. – 2 mln. t) ir Lietuvos oro bendrovių lėktuvais – 53,1 procento (2012 m. I ketv. – 0,3 tūkst. t, 2011 m. I ketv. – 0,7 tūkst. t).

Geležinkelių transportu 2012 m. sausio–gegužės mėn. vežta 19,5 mln. tonų krovinių, tai 10,5 procento mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, iš jų vidaus vežimais – 16,5, o tarptautiniais – 8,4 procento mažiau (atitinkamai 4,7 ir 14,8 mln. tonų).

Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale 2012 m. sausio–gegužės mėn. krovinių krova sudarė 16,8 mln. tonų ir sumažėjo 10,1 procento, palyginti su tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste perkrauta 14 mln. tonų krovinių, arba 8,4 procento mažiau, Būtingės terminale – 2,8 mln. tonų, arba 17,4 procento mažiau nei tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu. Skystieji kroviniai sudarė 42,1 procento (7,1 mln. t), birieji – 31,2 procento (5,2 mln. t), bendrieji – 26,7 procento (4,5 mln. t) visų per¬krautų krovinių. Sumažėjo skystųjų (11,3 proc.), biriųjų (11,2 proc.) ir bendrųjų (6,6 proc.) krovinių krova (per 2011 m. penkis mėn. – atitinkamai 8 mln. t, 5,9 mln. t ir 4,8 mln. t). Palyginti su 2011 m. sausio–gegužės mėn., sumažėjo konteinerių (13,6 proc.), kelių transporto priemonių (1 proc.) ir prekinių vagonų (54,9 proc.) krova. Perkrauta 152,1 tūkst. konteinerių (TEU), 102,2 tūkst. kelių transporto priemonių ir 1,1 tūkst. prekinių vagonų.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: [email protected]
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt