Vakar Vilniuje, „Linavos mokymo centre“, asociacijos „Linava“ nariai ir kandidatai dalyvavo susitikime su kompanijos „Evrazoto“ iš Rusijos teisininku Aleksandru Žigulinu. Jis atsakė į vežėjų užduotus klausimus ir pateikė daug naudingos informacijos.
Svarbiausias susitikimo aspektas buvo teisingas CMR važtaraščio pildymas. Svečias iš Rusijos pateikė konkrečius pavyzdžius, kaip reikia pildyti CMR važtaraštį, norint į Rusiją gabenti krovinius su dvišaliais leidimais bei išvengti baudų muitinėse ar sustabdžius kitiems Rusijos pareigūnams.
Teisininkas akcentavo, kad šiandien susiduriama su sudėtinga situacija – vilkikai stabdomi ir tikrinama, ar teisingai užpildytas CMR važtaraštis.
A. Žigulinas pristatė tris CMR pildymo variantus.
Krovinio savininkas Lietuvos įmonė
Pirmoje grafoje „Krovinio siuntėjas“ įrašomas pilnas krovinio siuntėjo pavadinimas ir adresas. Duomenys iš pirmos grafos turi sutapti su duomenimis iš ketvirtos grafos, t.y. reikia nurodyti tą patį adresą, šalį – Lietuvą, ir įrašyti krovinio pakrovimo datą. Penktojoje grafoje pageidautina, kad data sutaptų su važtaraščio sudarymo data. Taip pat pageidautina, kad krovinys būtų pakrautas tą pačią dieną.
21 grafa: jei krovinys buvo pakrautas Vilniuje, čia įrašoma atitinkama CMR sudarymo vieta (Vilnius) ir data.
Atkreipiamas dėmesys, dėl ko gali kilti problemų: 22 grafoje turi būti antspaudas, kuris gali būti įvairių formų (apvalus, stačiakampis, t.t.) – mišrios komisijos protokole nenumatyta jokių reikalavimų antspaudo formai. Tačiau reikia pabrėžti, kad antspaude turi būti pilnas įmonės pavadinimas ir adresas. Jei antspaude nėra adreso, jis turi būti papildomai atspausdintas kartu visais trūkstamais duomenimis. Blogiausiu atveju, juos galima įrašyti ranka, bet tada inspektorius gali įtarti, kad tai padarė pats vairuotojas, ir jis sulaikys pastarąjį tikėdamasis išvilioti 400 000 rublių baudą.
Taigi 22 grafoje nurodomi – įmonės pavadinimas, adresas, telefonas, faksas, atsakingo sandėlio darbuotojo vardas, pavardė, parašas. Visi antspaudai ir spaudai turi būti aiškūs ir gerai įskaitomi, to reikalauja Valstybinė automobilių ir kelių priežiūros valdyba (RosTransNadzor). Jei antspaudas neįskaitomas, vežėjas turėtų pildyti naują važtaraštį.
Suprantama, kad su sandėliais dirbti nelengva, tačiau vežėjai turi reikalauti iš jų tinkamo pildymo, jei nenori mokėti 400 000 rublių baudos.
Teisininkas akcentavo šią grafą, nes daugelis žiūri į ją aplaidžiai veždamas lietuvišką (lietuviškos kilmes ar Lietuvoje sukonsoliduotą) krovinį, tačiau būtent dėl to vežėjams gali pritaikyti atitinkamas priemones ir sulaikyti krovinį.
A. Žigulinas pabrėžė, kad neteisingas CMR pildymas nesudaro teisės pažeidimo sudėties, teisės pažeidimas kyla tik tada, kai neteisingai naudojamas leidimas. Tačiau pareigūnams tai nė motais – jie atvažiuoja, pamato, kad CMR užpildytas neteisingai ir iš karto surašo protokolą vairuotojui ir nutartį įmonės direktoriui. Teisininkas patarė glaudžiau padirbėti su sandėlio darbuotojais, priversti juos viską įrašyti teisingai.
Krovinio savininkas Lietuvos įmonė, o siuntėjas sandėlys
Pirmoje grafoje įrašomi 2 juridiniai asmenys – Lietuvos rezidentai, savininkas ir siuntėjas. Nurodomi abiejų asmenų duomenys – pavadinimai, adresai. Ketvirtoje grafoje nurodoma pakrovimo vieta: sandėlio adresas, šalis – Lietuva, pakrovimo data. CMR sudarymo vieta 21 grafoje turi sutapti su pakrovimo vieta, dar nurodoma data.
22 grafoje uždėdamas sandėlio (ne krovinio savininko) anspaudas, nurodomas sandėlio adresas, telefonas, faksas ir atsakingo sandėlio darbuotojo vardas, pavardė, parašas.
20 grafoje – „Ypatingos žymės“ – įrašoma, kad krovinio siuntimas iš sandėlio (uosto) teritorijos suderintas su krovinio savininku, nurodant jo adresą, kaip pirmoje grafoje. Toliau rašomas siuntėjo pavadinimas, adresas, telefonas, faksas ir atsakingo sandėlio darbuotojo vardas, pavardė, parašas ir anspaudas. Čia nėra jokių ypatingų reikalavimų, išskyrus tai, kad antspaudas turi būti gerai įskaitomas. Jei antspaudas neaiškus, tai gali būti krovinio sulaikymo pagrindas. Šis antspaudas – krovinio siuntėjo antspaudas, tai yra to juridinio asmens, kuris sudarė su vežėju pervežimo sutartį.
Siuntėjas Lietuvos sandėlys (uostas), krovinio savininkas – užsienio įmonė
Rusijos teisininkas pateikė, kaip reikia pildyti tokį CMR važtaraštį, kad krovinį būtų galima vežti su dvišaliu leidimu.
Pirmoje grafoje nurodomas ir užsienio juridinis asmuo, ir Lietuvos rezidentas – sandėlys arba įmonė. Pagal CMR Konvencija sudarant naują pervežimo sutartį nereikia nurodyti užsienio įmonės, tačiau ją reikia nurodyti važtaraštyje. Toks reikalavimas kyla iš muitinės krovinio deklaracijos pildymo Rusijoje tvarkos, pagal kurią krovinio siuntėjo pavadinimas paimamas iš važtaraščio ir jis turi sutapti su pardavėju pagal sutartį.
Negalima nurodyti, kad siuntėjas yra sandėlys, nes tarp kontroliuojančių pareigūnų yra ir muitininkas, kuris gali paskirti dar didesnę baudą. Taigi, reikia nurodyti užsienio įmonės ir Lietuvos sandėlio rekvizitus, kurių tvarka gali būti bet kokia.
4 grafa – „Pakrovimo vieta“ – turi sutapti su adresu iš pirmos grafos. Įrašoma data.
21 grafa – pakrovimo vieta, data.
22 grafa – Antspaudas turi būti Lietuvos įmonės, siuntėjo. Taip pat reikia nurodyti Lietuvos įmonės telefoną, faksą, atsakingo sandėlio darbuotojo vardą, pavardę, parašas.
20 grafa Lietuvos įmonės – krovinio siuntėjo – antspaudas. Čia taip pat įrašoma, kad krovinio siuntimas iš sandėlio teritorijos suderintas su krovinio savininku, nurodami visi siuntėjo rekvizitai ir atsakingas asmuo. Siuntėjas – tai tas asmuo, kuris sudarė su jumis pervežimo sutartį. Pagal CMR Konvenciją tai ir yra sutartis tarp siuntėjo, gavėjo ir asmens iš 16 grafos (vežėjo).
Lietuva ir Rusija susitarė, kad čia įrašomi krovinio siuntėjo, o ne krovinio savininko duomenys. Šioje grafoje būtina pažymėti, kad krovinio siuntimas iš Lietuvos teritorijos suderintas su krovinio savininku, ir nurodyti pastarojo pavadinimą ir adresą iš pirmos grafos.
Dar šis tas
CMR Konvencijoje tik rekomenduojama, kaip pildyti važtaraščio grafas, tačiau joje nėra tikslių nurodymų. Rusijos pareigūnai, iš kurių neverta tikėtis gero išsilavinimo, vadovaujasi savo vadovybės nurodymais. Todėl, jei jūsų CMR bus užpildytas taip, kaip šiame pavyzdyje, jums užteks tik dviejų šalių leidimo. Priešingu atveju iš jūsų reikalaus trijų šalių leidimo.
Ką daryti, jei kompiuterinė programa neleidžia padidinti 20 grafos dydžio ir įrašyti pilno pavadinimo? Pakeisti programą arba, blogiausiu atveju, padaryti įrašą ranka, tačiau teisininkas rekomenduoja keisti programą, kurios keitimo kaštai labai greit atsipirks, o įrašius informacija ranka, galima turėti problemų.
Jei jūsų automobilis vis dėl to sulaikomas dėl to, reikia parašyti laišką apie tai, kad krovinys buvo pakrautas sandėlyje. Jei krovinys buvo pakrautas į kitas transporto priemones, pridėti atitinkamus važtaraščius. Toliau rašoma: „Šio krovinio siuntimas iš Lietuvos teritorijos suderintas su krovinio savininku“. Nurodote krovinio siuntėjo (sandėlio) pavadinimą, adresą, telefoną, atsakingo asmens vardą, pavardę. Toliau rašoma: Prašome laikyti šį laišką CMR pervežimo sutarties Nr. xxxxx neatskiriama dalimi. Uždedamas sandėlio anspaudas ir siunčiamas laiškas transporto inspekcijai. Jei ginčas neišsprendžiamas ikiteisminėje stadijoje, lieka arba rašyti skundą..
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Asociacija AISO (Austrija) pranešė, kad nuo 2012 m. lapkričio 1 d. EEV ir EURO 6 kategorijos transporto priemonėms virš 7.5t leidžiama važiuoti naktį A12 greitkeliu (iš Zirl į Langkampfen).
Visoms kitoms transporto priemonėms draudimas vairuoti naktį lieka galioti:
- žiemos laikotarpiu: nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 30 d. – nuo 20:00 val. iki 05:00 val.
- vasaros laikotarpiu: nuo gegužės 1 d. iki spalio 31 d. – nuo 22:00 val. iki 05:00 val.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Didžiausia pasaulyje konteinerinės laivybos kompanija „Maersk Line“ paskelbė, kad šiemet konteinerių apyvarta tarp Europos ir Azijos bus trimis procentais mažesnė.
Kai kuriose linijose jau sumažėjo jas aptarnaujančių laivų. Gruodį viena linija, kur dirba 11 laivų, laikinai netgi bus pristabdyta. Kiekvienas iš šių laivų gabena po 8 tūkstančius TEU konteinerių.
Tai ne pirmas atvejis, kai dėl mažėjančios krovinių apyvartos ir kitų priežasčių pertvarkomos laivybos linijos. Kompanija „Maersk Line“ pareiškė, kad per metus net 21 procentu sumažino savo laivų talpos parametrus. Tai reiškia, kad darbas organizuotas taip, jog laivai plaukiotų kaip galima labiau pakrauti.
Tai iš dalies atsiliepė ir kompanijos „Maersk Line“ veiklos rezultatams. 2011 metais per pusmetį ji buvo patyrusi 95 mln. JAV dolerių nuostolių. Šiemet per tą patį laikotarpį skaičiuojamas 227 mln. JAV dolerių pelnas.
Kompanija „Maersk Line“ yra didžiausia pasaulio konteinerinės laivybos operatorė. Ji valdo per 500 laivų, turi apie 17 tūkst. darbuotojų ir atstovybes 125 pasaulio šalyse.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Po daugybę uosto veiklos rekordų pasėjusių 2011 metų, šiemet jaučiamas jų stygius. Pernai fiksuota 12 rekordų, šiemet – trys.
Naujausias rekordas yra tai, kad spalio 17 dieną prie Klaipėdos jūrų krovos kompanijos “Bega” naudojamos krantinės prisišvartavo iki šiol didžiausios talpos į Klaipėdos uostą atplaukęs sausakrūvis laivas „Venus Horizon“. Tai yra “Post Panamax” tipo krovininis laivas.
235 metrų ilgio ir 38 metrų pločio laivo dedveitas 95 755 tonos. Jis 105 tonomis didesnis negu iki tol uoste lankęsis tos pačios klasės didžiausias sausakrūvis laivas „Venus Heritage“ į kurį Klaipėdos jūrų krovinių kompanija KLASCO pakrovė 74,3 tūkst. tonų trąšų. Tačiau tai nebuvo rekordas. Iki tol daugiausiai trąšų kiekį – 77,8 tūkst. tonų išgabeno graikų laivas „Aghios Makarios“. Jis buvo trumpesnis (228,6 metrų) nei „Venus Horizon“ ir „Venus Heritage“, bet platesnis (43 metrų).
“Begoje” iš didžiausio sausakrūvio laivo iškrauti sojos rupiniai.
“Kol kas prie 69 krantinės neturime pakankamo gylio, todėl didžiausias sausakrūvis laivas atplaukė ne iki galo pakrautas. Tai yra Klaipėdos uosto minusas, nes varinėti ne iki galo pakrautą laivą mūsų partneriams kainuoja brangiau”, – tikino “Begos” vadovas Aloyzas Kuzmarskis.
Išgilinus Klaipėdos uosto pietinės dalies laivybos kanalą iki 14,5 metrų, ir jei dar pavyktų greitai pasiekti didesnius gylius prie krantinių, didelių laivų dar padaugės. Galima tikėtis ne tik naujų rekordinių sausakrūvių, bet ir konteinervežių.
Be didžiausio sausakrūvio laivo šiemet sausį Klaipėdos uoste lankėsi ir didžiausios talpos konteinervežis – 5762 TEU “MSC Krystal”. Liepą į jūrų keltus ir iš jų krauta daugiausiai per mėnesį ratinių krovinių – 25404 vienetai.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Atrodo, kad nepaisant Susisiekimo ministerijos pasipriešinimo, Uosto direkcija visgi turės pervesti kelias dešimtis milijonų litų į šalies biudžetą, nors jie galėjo būti panaudoti infrastruktūros tobulinimui ir kurti naują pridėtinę vertę bei generuoti papildomus mokesčius tam pačiam biudžetui.
Ūkio ministerijos trečiadienį išplatintame pranešime spaudai teigiama, jog Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija į šalies biudžetą dar turi sumokėti 34 mln. litų pelno įmoką. Uosto direkcijos finansų ir ekonomikos direktoriaus-vyriausiojo finansininko Martyno Armonaičio teigimu, įstatyme yra numatyta galimybė sumažinti mokamą pelno dalį į biudžetą, jeigu įmonė vykdo valstybei svarbius ekonominius projektus. Uosto direkcija vykdo ne vieną tokį projektą: pavyzdžiui, suskystintųjų gamtinių dujų terminalui reikalingos infrastruktūros kūrimas. Be to, visa uosto infrastruktūra yra pripažinta valstybei svarbiu ekonominiu projektu.
Neseniai vykusiame pasitarime pas šalies premjerą Andrių Kubilių pastarasis davė nurodymą Finansų ir Ūkio ministerijoms išanalizuoti Uosto direkcijos vykdomus investicinius projektus ir pateikti nuomonę dėl jų finansavimo. Ūkio ministerija mano, kad tikslinga atleisti Uosto direkciją nuo dalies dividendų mokėjimo ir sumažinti jos pelno dalies įmoką iki 25 proc. trejiems metams.
„Mes laikėmės nuostatos, kad Uosto direkcija turi būti bent iš dalies atleista nuo dividendų mokėjimo, tačiau premjeras kalbėjo apie tai, kad už praėjusius metus turi būti sumokėta visa nustatyta suma, o kitais metais už šių metų pelną mokestis galėtų sudaryti ne 50, bet 25 procentus. Mūsų toks sprendimas netenkina“, – sakė Eligijus Masiulis, susisiekimo ministras.
Pasak jo, „šiuo klausimu galutinai apsispręsti turėtų jau naujoji Vyriausybė“. Jeigu pinigai visgi bus paimti, nei valčių prieplaukos, nei kai kurie uosto krantinių rekonstrukcijos projektai nebus įgyvendinami. M. Armonaičio teigimu, jeigu Uosto direkcija trejiems metams būtų atleista nuo dividendų, ji galėtų papildomai į uosto infrastruktūrą investuoti apie 300 mln. litų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Valstybinė kelių transporto inspekcija pranešė, kad įsigaliojus naujam Europos Komisijos reglamentui (EB) dėl lengvųjų ir komercinių transporto priemonių variklių, atitinkančių „Euro 5“ ir „Euro 6“ normas (toliau – Reglamentas Nr. 459/2012 ), bus taikomi nauji transporto priemonių registravimo reikalavimai.
Nuo gruodžio 31 d. M1 ir N1 klasių transporto priemonės, neatitinkančios Reglamento Nr. 459/2012 reikalavimų, nebus registruojamos. Variklio išmetamieji teršalai ir variklio išmetamųjų teršalų sertifikatuose nurodyta raidė, žyminti „Euro“ normos įgyvendinimo etapą, turės atitikti Reglamento Nr. 459/2012 nuostatas.
Inspekcija nurodo, kad nebepriimtini „Euro 5“ išmetamųjų teršalų sertifikatai su raidėmis: A, B, C, D, E, taip pat ir „Euro 6“ išmetamųjų teršalų sertifikatai su raidėmis: N, O, P.
Naujos M1 ir N1 klasių transporto priemonės, neatitinkančios Reglamento Nr. 459/2012 nuostatų, po 2013 m. sausio 1 d. bus registruojamos tik su EB atitikties liudijimais, prieš registraciją pažymėtais Inspekcijos žyma apie taikytiną išimtį, pagal iš anksto pateiktą sąrašą. Gamintojai ir įmonės, atstovaujančios gamintojams, transporto priemonių sąrašą dėl anksčiau išvardytų priežasčių Inspekcijai gali pateikti iki gruodžio 14 d.
Ramina automobilių pirkėjus
„Visu šiuo reikalu rūpinsis transporto priemonių gamintojai arba jų atstovai. Paprastas žmogus šio pasikeitimo nepajaus. Jei gyventojas pirks naują ar nenaują transporto priemonę, jam papildomų kliūčių dėl to neatsiras“, – ramino Valstybinės kelių transporto inspekcijos technikos skyriaus patarėjas Olegas Pauliukovas.
Specialistas tikino, kad nesvarbu, ar automobilis pagamintas Europos Sąjungoje ar už jos ribų, gamintojai pasirūpins, jog transporto priemonės variklis atitiktų reikalavimus: „Jei jie (automobilių gamintojai už ES ribų – DELFI) nori prekiauti automobiliais Europos Sąjungoje, visos sudėtinės dalys priemonės turi būti patvirtintos pagal ES direktyvas arba Jungtinių tautų normas“.
O. Pauliukovas aiškino, kad jei automobilis, kuris neatitinka naujų reikalavimų, iki registravimo nebus nei karto registruotas, jų įregistruoti nebebus galima: „Pavyzdžiui, jei dabar kažkur stovi naujas automobilis ir jis neregistruotas, tai praėjus tam laikotarpiui (kai įvedamas aukštesnis techninis reikalavimas nei atitinka pagal gamybą – DELFI), tai automobilio ES jau nebus galima užregistruoti“.
Dėl direktyvos įgyvendinimo Valstybinė kelių transporto inspekcija kreipėsi į automobilių gamintojų atstovus, kurie turi senesnių automobilių, su neatitinkančiais ES normų varikliais. „Prašome, kad jie pateiktų mums sąrašus ir tuomet pagal išimtį tuos automobilius bus galima registruoti“, – sakė specialistas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Praėjusią savaitę Briuselyje viešėję Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ viceprezidentas Mečislavas Atroškevičius, generalinis sekretorius Vidmantas Adomaitis ir sekretorius transporto politikai Gintautas Ramaslauskas susitiko su Tarptautinės vežėjų sąjungos IRU nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje vadovu Michael Nielsen.
Susitikime aptarti Lietuvai ir kitoms rytinės ES sienos su Rytų kaimynėmis klausimai, pasienio infrastruktūros finansavimo, akcizo degalams didinimo ir ES transporto politikos aktualijos.
Lietuvos Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ delegacija susitiko ir su mūsų šalies transporto atašė Briuselyje Nerijumi Kaučiku. Susitikime pasidalyta vežėjams aktualiomis problemomis bei aptarti svarbūs mūsų šaliai transporto politikos aspektai artėjant 2013-iesiems kai Lietuva taps ES pirmininkaujančia šalimi.
Asociacijos „Linava“ vadovų delegacija dalyvavo vykusiame „IRU-TISPOL-ECR“ organizuotame seminare „Leidimas verstis keleivių ir krovinių vežimo profesine veikla ir kelių transporto įmonių elektroniniai registrai“. Seminare aptartos kelių transporto reglamentavimo gairės ir netolimoje ateityje įsigaliosiančios naujovės, tokios kaip kelių transporto įmonių elektroniniai registrai. „Jau netolimoje ateityje elektroniniai duomenys apie ES rinkoje dirbančias įmones bus jungiami į vieningą duomenų bazę, jie bus lengvai pasiekiami kiekvienos šalies transporto inspekcijai, juos naudos ir kitos institucijos vežėjų rizikai įvertinti“, – sako M. Atroškevičius
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-10-23
Valstybinė kelių transporto inspekcija informuoja, kad Rusijos Federacijos transporto ministerija 2012 m. Lietuvos vežėjams papildomai skyrė 2000 leidimų vežti krovinius į (iš) trečiąsias šalis.
Leidimai vežti krovinius į (iš) trečiąsias šalis bus išduodami nuo 2012 m. spalio 25 d.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Jokios gamtos taršos, begarsis variklis ir svarbiausia – minimalios sąnaudos verslui. Tokį tikslą užsibrėžę unikalaus elektromobilio „JonElis“ kūrėjai, pradeda teikti „žaliojo pervežimo“ paslaugas. „Green Express“ tikslas – visus turimus įprastiniu kuru varomus krovininius autobusiukus perdaryti į elektrinius ir pasiūlyti ekologišką paslaugą už prieinamą kainą.
Kelerių metų įdirbis Tiek elektromobilių, tiek krovinių pervežimo versle „Green Express“ – ne naujokai, tačiau iki šiol šias verslo sritis vystę atskirai, elektromobilių kūrėjai nutarė suvienyti jėgas ir pasiūlyti iki šiol naują paslaugą Lietuvoje. „Vien elektra varomo transporto idėją turėjome jau seniai, tačiau nebuvome sukūrę tam tinkamo elektrinio variklio. Šiandien tokį jau turime ir žinome, kad jis veikia puikiai. Tokio tylaus, švaraus ir pigaus krovinių pervežimo būdo Lietuvoje dar niekas nėra išbandęs“,- džiaugiasi „Green Express“ vadovas Jonas Navickas.
„Green Express“ veikla apima ne tik pervežimus – įmonė teikia ir prekių sandėliavimo, prekių ženklinimo ir pakavimo, komponentų elektromobiliams gamybos paslaugas. Nauda gamtai ir kišenei Galbūt įsigyti elektromobilį asmeniniam naudojamui daugeliui kol kas per didelė prabanga, tačiau elektra varomas krovininis ar keleivinis transportas atsiperka gana greitai. Todėl „Green Express“ vadovas J.Navickas sako nebijantis konkurencijos. „Vežiodami krovinius elektromobiliais ne tik rūpinamės gamta, bet ir galime pasiūlyti mažesnius paslaugų įkainius“,- tikina J.Navickas. Nesunku paskaičiuoti, kad įprasto krovinio autobusiuko 100 kilometrų sąnaudos – nuo 35 iki 50 litų. Tuo tarpu, elektra varomas automobilis autobusas šį atstumą nuvažiuos vos už 10 litų.
Ambicingi planai Kol kas įmonės garaže stovi du darbui paruošti elektromobiliai, tačiau kelių artimiausių mėnesių planuose – visų turimų transporto priemonių perdarymas iš įprastu kuru varomų automobilių į elektromobilius. „Automobilius į elektromobilius perdarinėjame jau seniai. Lietuvos keliuose sutiktumėte ne vieną elektromobilį, kuriame įmontuota mūsų sukurtas unikalus elektrinis variklis. Todėl nusprendėme panaudoti savo žinias kuriant pirmąją „žaliojo pervežimo“ paslaugą Lietuvoje ir bent maža dalimi prisidėti prie švaresnės aplinkos“, – sako pirmosios krovinius elektromobiliais gabenančios įmonės vadovas J. Navickas. Estijoje užregistruota jau daugiau nei pusę tūkstančio elektromobilių, tuo tarpu Lietuva šiuo skaičiu gerokai atsilieka. Štai Prancūzijoje vien 2011 m. buvo užregistruota 5000 elektromobilių, tuo tarpu Lietuvoje – vos 50. Be to, reikėtų paminėti, kad į šį skaičių yra įtrauktos ir visos dviratės elektrinės transporto priemonės, todėl vien elektra varomų automobilių Lietuvoje yra vos keli.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-10-23
Biokuras turėjo padėti sumažinti priklausomybę nuo naftos bei išmetamo anglies dvideginio kiekį. Dabar gi Europos Sąjunga spaudžia stabdžio pedalą – biokuro gamyba skatina maisto produktų brangimą, rašo portalas BFM.ru kartu su „Deutsche Welle“.
2009 metais Europos Sąjunga nusprendė iki 2020 metų biokuro dalį transporto sektoriuje padidinti iki 10 procentų. Šiuo sprendimu buvo siekiama dviejų tikslų: sumažinti priklausomybę nuo naftos bei dujų tiekimo ir tuo pačiu sumažinti į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekį.
Biokuro gamyba stipriai išaugo, palaipsniui susireguliavo ir jo realizavimas. Nepaisant to, Europos Sąjunga prabilo apie atsitraukimą, mat pernelyg daug žemės ūkio plotų skirta biodegalų gamybai, pernelyg daug grūdų ir augalinio aliejaus keliauja ne ant stalo, o į automobilių kuro bakus.
Norėjo kaip geriau
Apie politikos pokyčius prabilo iškart du Europos Sąjungos komisarai: energetikos sektorių kuruojantis vokietis Guentheris Oettingeris ir klimato apsauga besirūpinanti danė Connie Hedegaard. „Padarėme išvadas ir nusprendėme įšaldyti kviečių, rapsų, kukurūzų ir kitų kultūrų naudojimą biokuro gamybai dabartiniame 5 procentų lygyje“, – pareiškė G. Oettingeris.
C. Hedegaard paaiškino, kad „turtinga Europa“ turi užduoti sau retorinį klausimą: „Ar mes norime degalų gamybai naudoti maisto produktus, kurių ir be to trūksta? O gal verčiau juos taupiai vartoti, o biokurui ieškoti kitų resursų?“.
Tik čia iškyla problema – Europos Sąjunga biokuro gamintojams garantavo aukštas subsidijas. Daugelis ūkininkų nusprendė, kad pigiau tiesiog vietoje perdirbti grūdus bei aliejinius augalus ir investavo nemažas lėšas į techninio spirito ir pramoninės alyvos gamybos įrangą.
Abejotinas poveikis
Humanitarinės organizacijos iš pat pradžių įspėjo, kad biokuro gamyba pasaulio rinkoje sukels augalinių maisto produktų deficitą. Iš tikrųjų, pastaraisiais metais maisto produktų kainos pasaulyje stipriai išaugo. Iš dalies tą lėmė spekuliavimas, tačiau savo neigiamą vaidmenį atliko ir biokuras.
Europoje ir Jungtinėse Valstijose biokuro gamyba ūkininkams dažnai buvo pelningesnė nei grūdų ar kitų kultūrų pardavimai. Daugelyje besivystančių šalių buvo pradėti kirsti miškai, kurių vietose atsiradę nauji plotai buvo skiriami techninių žemės ūkio kultūrų auginimui. Todėl netgi kalbant apie klimato apsaugą, biokuro gamybos teigiamas poveikis, švelniai tariant, yra abejotinas.
Ar vertėjo pradėti?
Suprantama, daugelis ūkininkų susiruošė kovoti su Europos Sąjungos ketinimais apriboti žemės ūkio kultūrų naudojimą biokuro gamybai. Vokietijos ūkininkų asociacijos prezidentas Joachimas Rukwiedas įsitikinęs, kad Europos Sąjunga „pasavo spaudžiama vienašališkos diskusijos apie lėkštės ir degalų bako konkurenciją“. Federalinė bioenergetikos sąjunga tokius Briuselio planus vertina kaip „esminį pasitikėjimo griovimą“.
Mėgindami numalšinti dėl to kilusią pasipiktinimo bangą, Europos komisarai G. Oettingeris ir C. Hedegaard tvirtina, kad subsidijos bus mažinamos palaipsniui. Pareigūnai tikina, kad ir ūkininkai, ir gamintojai turės pakankamai laiko naujoms technologijoms įsisavinti. Kalbėdamas apie naujas technologijas, G. Oettingeris turi omenyje biokuro gamybą iš maistui netinkamų žaliavų, pavyzdžiui, atliekų ir dumblių.
Tik ar išvis vertėjo pradėti tokią plataus masto ir brangiai kainuojančią biokuro gamybos didinimo kampaniją, jeigu ji išsilaikė vos trejus metus. Atsakydamas į šį klausimą žurnalistams, G. Oettingeris nuoširdžiai pareiškė: „Esu įsitikinęs, kad po trejų metų prieš jus atsiskaitinės daugiau žinantys eurokomisarai. Tačiau iš to, ką žinome šiandien, mes pabandėme suformuluoti optimalius pasiūlymus“.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012 m. spalio 12 d. Kijeve (Ukraina) įvyko AB „Lietuvos geležinkeliai“ forumas „Lietuva–Ukraina: krovinių vežimo geležinkelių transportu plėtros galimybės“, kurio metu pasirašytas keturšalis ketinimų protokolas tarp, AB „Ukrainos geležinkeliai“, AB „Lietuvos geležinkeliai“, asociacijų LINEKA ir Ukrainos transporto-ekspedicinių įmonių „Ukrzovništrans“.
Šalys susitarė bendradarbiauti plėtojant krovinių srautus tarp Ukrainos ir Lietuvos, toliau vystant vežimų srautus į Skandinavijos valstybes, Turikiją, taip pat Balkanų pusiasalio, Artimųjų Rytų ir Kaukazo regionų valstybes.
Ekspeditorių asociacijos įsipareigojo ieškoti efektyviausių logistinių sprendimų krovinių transportavimui naudojant kombinuotų pervežimų technologijas, FIATA dokumentus ir formas, išnaudoti šalių žinias ir infrastruktūrą. Taip pat populiarinti traukinio “Vikingas” projektą.
Forume LINEKA narių interesus atstovavo bei ketinimų protokolą pasirašė asociacijos viceprezidentas Arijus Ramonas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-10-23
2012 m. spalio 25 d. (ketvirtadienį) į Berlyną (Vokietija) vyks rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas dalyvauti East West Transport Corridor (EWTC) asociacijos forume.
EWTC asociacijos rengiamame forume Berlyne dalyvaus Lietuvos susisiekimo viceministras A. Štaras bei Baltarusijos susisiekimo viceministras V. Dervenkovas. Viceministrai susitiks ir dvišaliam pokalbiui, kuriame tarp siūlomų aptarti klausimų yra ir Baltarusijos krovinių kiekio Klaipėdos uoste didinimas.
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
Investuotojai ragina būsimąją Vyriausybę nepradėti drastiškų mokesčių reformų ir nespręsti socialinių problemų mokesčių lengvatomis. Lietuvos stabilumui ir konkurencingumui didinti siūloma reguliuoti sveikatos ir socialinį draudimą, jungti žemės bei nekilnojamojo turto mokestį bei naikinti PVM lengvatas. Investuotojų nuomone, būsimajai Vyriausybei nereikia išradinėti dviračio, o įgyvendinti bent dalį investuotojų teikiamų pasiūlymų, kaip, pavyzdžiui, tęsti kovą su šešėline ekonomika ir mažinti grynųjų pinigų naudojimą.
Visos šios ir dar daugiau nuodėmių bei rekomendacijų pateikiama šviežiai pristatytame asociacijos „Investors‘ Forum“ analitiniame leidinyje apie Lietuvos mokesčių sistemą.
„Investuotojai, kurie stebi nesubalansuotą ir nuolat kintančią šalies mokesčių politiką, vis atsargiau vertina Lietuvą kaip investicijoms patrauklią šalį. Todėl kviečiame būsimąją Vyriausybę imtis ne revoliucinių, o evoliucinių pokyčių, įvertinant poveikį nacionalinei ekonomikai ir pokyčius kaimyninėse šalyse, su kuriomis Lietuva yra priversta kovoti dėl investicijų“, - sako Kęstutis Lisauskas, „Investors‘ Forum“ mokesčių grupės vadovas, „Ernst & Young“ partneris . Jo teigimu, progresinių mokesčio tarifų įvedimas nepadidins socialinio teisingumo, o sulėtins Lietuvos ūkio atsigavimą – vartojimas mažės, šešėlinė ekonomika didės, todėl mokesčių bus surenkama mažiau.
Investuotojai atkreipia dėmesį, kad „naktinė“ mokesčių reforma 2008 m. gruodį sujaukė ne tik pelno mokesčio įstatymą, bet ir visą mokesčių sistemą, kurią sutvarkyti prireikė dviejų metų. Dėl šios priežasties valdantiesiems rekomenduojama nedaryti drastiškų pokyčių Lietuvos mokestinėje sistemoje, nemažinti mokesčių, nežinant, kaip kompensuoti biudžeto įplaukų netektį. PVM sumažinimas naudą atneštų gamintojams ir prekeiviams, o galutinis vartotojas naudos iš to nepajustų. Kitas pavyzdys - 2009 m. sumažinus akcizą dyzelinui, kuro kaina degalinėse po kelių mėnesių vėl grįžo į pradinį lygį.
„Dabar jau visiems turėtų būti aišku, kad pelno mokesčio tarifo didinimas sumažintų Lietuvos konkurencingumą pritraukiant investicijas ir, labai tikėtina, paskatintų kapitalo traukimąsi iš Lietuvos bei mokesčių slėpimą“, - sako Rūta Skyrienė, Investors‘ Forum vykdomoji direktorė. Pasak R. Skyrienės, kadangi darbdavių sąnaudos yra didžiausia kliūtis šalies konkurencingumui, būtina įvesti valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) „lubas“ visoms mokėtojų grupėms.
Būsimai valdžiai siūloma užtikrinti socialinį teisingumą vienodu pajamų apmokestinimu, nepriklausomai nuo veiklos formų, o kartu įvesti visuotinį turto ir pajamų deklaravimą. Investuotojų vertinimu, padidinus nekilnojamojo turto mokesčio bazę gyventojams, šis mokestis buvo pavadintas prabangos mokesčius. Kita vertus, nuo 2013 metų įsigaliojus žemės mokesčio apskaičiavimo naujovėms, ne vienam gyventojui padidėjęs žemės mokestis (4 proc.) ir turto mokestis (3 proc.) gali tapti nepakeliama prabanga. Todėl šiuos mokesčius investuotojai ragina sujungti, o jų visuotinumo siekti plečiant bazę ir mažinant tarifą.
„Šešėlinė ekonomika negali egzistuoti be grynųjų pinigų, todėl investuotojus džiugina, kad vis geriau administruojami atsiskaitymai grynaisiais pinigais, tačiau padaryta toli gražu ne viskas“, - teiga Rūta Skyrienė. Anot jos, atlikę bandomuosius pirkimus Gariūnų turgavietėje, asociacijos mokesčių grupės nariai mano, kad šią turgavietę dar anksti paleisti iš akiračio. Be to, investuotojai kviečia toliau visomis įmanomomis priemonėmis tobulinti mokesčių administravimą. Sveikintinus valstybės žingsnius reguliuojant taksi verslo „šešėlio“ mažinimą, investuotojų manymu, taip pat reikėtų tęsti. Siekiant Lietuvos konkurencingumo mokesčių srityje, nuolatos stebėti kaimynines jurisdikcijas ir laiku reaguoti į jų pakeitimus
Investuotojų forumas
2012 m. spalio 19 d. vakare žemsiurbė „Chabira“ buvo išplukdyta prie krantinės Nr. 131 A (operatorius – AB „Vakarų laivų gamykla“) supjaustyti į metalo laužą.
Žemsiurbė „Chabira“ yra 42,06 m ilgio, 7,20 m pločio ir 2,92 m grimzlės.
Laivas š. m. vasario pabaigoje nugrimzdo prie krantinės Nr. 59, kuria naudojasi UAB Vakarų Baltijos laivų statykla.
Laivas „Chabira“ buvo iškeltas ir išgabentas supjaustyti į metalo laužą. Tuo pasirūpino jį įsigijusi UAB „Subarė“.
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
2012-10-22
Spalio 20 dieną Eismo informacijos centras ir internetinė svetainė eismoinfo.lt paminėjo savo pirmąjį gimtadienį.
Atidžiau apžvelgę pirmuosius metus, turime pripažinti, kad metai nebuvo lengvi: naujas Eismo informacijos centras Lietuvoje, nauja internetinė svetainė www.eismoinfo.lt, tobulinama Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinė sistema, senos kelių oro sąlygų stotelės keičiamos naujomis, statomos šiuolaikinės vaizdo kameros. Viskas nauja, todėl netrūko nei darbo trikdžių, nei įvairiausių techninių nesklandumų, dėl kurių dar kartą atsiprašome.
Pradėdami antruosius metus turime kuo pasidžiaugti.
Eismo informacijos centras veikia kiekvieną dieną 24 valandas per parą. Jo tikslas – rinkti, kaupti, sisteminti ir teikti visuomenei bei Kelių direkcijos darbuotojams informaciją apie eismo sąlygas valstybinės reikšmės keliuose, koordinuoti kelių priežiūros veiksmus – buvo įgyvendintas. Eismo informacijos centre pasikeisdami dirba septyni operatoriai, kurių pagrindinės funkcijos rinkti informaciją apie situaciją keliuose, kelių būklę, oro sąlygas. Ši informacija gaunama iš automatinių kelių oro sąlygų stotelių, hidrometeorologijos tarnybos orų prognozių, valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčių įmonių darbuotojų, policijos ir bendrojo pagalbos centro darbuotojų bei vairuotojų skambučių. Surinktą informaciją operatoriai apibendrina ir pranešimus (žiemos metu mažiausiai 5 kartus per parą) publikuoja interneto svetainėje www.eismoinfo.lt, išsiunčia žiniasklaidos atstovams, informuoja Kelių direkcijos ir kelius prižiūrinčių įmonių darbuotojus.
Internetinė svetainė www.eismoinfo.lt per dieną sulaukia tūkstančių lankytojų. Ji pasiekiama per standartines interneto naršykles, o išmaniesiems telefonams pritaikyta svetainės versija m.eismoinfo.lt. Svetainėje lankytojai gali rasti daug naudingos informacijos kelionei suplanuoti, tai yra, informacija apie eismo ir oro sąlygas, apie kelio dangos būklę ir remonto darbus, jų trukmę ir apylankas, perspėjimai apie eismo apribojimus dėl gamtinių sąlygų ir įspėjimai apie eismui pavojingas kliūtis bei eismo sutrikimus. Planuojantys vykti valstybinės reikšmės keliais, pasidomėję šia informacija, gali suplanuoti kelionės maršrutą bei laiką, atsižvelgdami į eismo sąlygas ir esamus eismo apribojimus. Duomenys svetainėje pateikti tekstine bei garsine forma ir interaktyviame žemėlapyje, kuriame vizualiai atsispindi situacija keliuose. Žemėlapyje, paspaudus ant pasirinktos Kelių oro sąlygų stotelės, galima sužinoti naujausią informaciją apie situaciją konkrečioje vietoje ir pamatyti realų vaizdą per kamerą. KOS stotelių informacija atnaujinama kas 15 minučių. Ši informacija naudingiausia žiemą, nes prieš išvykdamas į tolimesnę kelionę, gali žinoti, kokios eismo sąlygos yra tavo numatytame maršrute. Atsivertus žemėlapį su pavaizduotais eismo apribojimais, pamatai kuriuose keliuose vyksta darbai, o paspaudęs ant darbų ženklo gali sužinoti, kokie konkrečiai darbai vykdomi, koks yra apribojimas ir kada jis baigsis. Ši informacija aktualesnė šiltuoju metų laiku.
Pagrindinę informaciją Eismo informacijos centras gauna iš automatinių kelių oro sąlygų stotelių (sutrumpintai – KOS). Valstybinės reikšmės keliuose jos pradėtos steigti 1998 m. Tai šalia kelio esantis įrenginys su jutikliais, matuojančiais įvairius kelio ir oro sąlygų parametrus. Šiuo metu yra 93 KOS stotelės iš kurių 50 seniausiai įrengtų buvo šiais metais modernizuotos. Informacija iš KOS įrenginių surenkama į eismo informacinę sistemą, kurioje ji apdorojama ir pateikiama interneto svetainės eismoinfo.lt lankytojams ir ne tik jiems. Informaciją apie kelių būklę galima sužinoti ne tik svetainėje eismoinfo.lt, bet duomenys iš Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinė sistemos nemokamai automatiniu būdu teikiami ir partneriams (kurių šiuo metu yra septyni ir vis pasirašomos naujos sutartys), kurie informaciją apie kelių būklę ir eismo sąlygas platina per savo internetines svetaines ar programėles išmaniesiems telefonams. Ir tai dar ne viskas. Artimiausiu metu pasirodys dar viena nauja programėlė išmaniesiems telefonams. Nuolat atnaujinami pranešimai apie eismo, oro sąlygas, kliūtis kelyje, eismo apribojimus dėl darbų ar eismo įvykių, draudžiamą eismą ir apylankas vairuotojus pasieks jiems esant kelyje. Šią programėlę bus galima nemokamai parsisiųsti iš Google Play arba Apple iTunes programėlių parduotuvių.
Eismo informacijos centras dėkoja eismo dalyviams už teikiamą informaciją bei pastabas ir tikisi, kad vis daugiau vairuotojų prieš tolimesnę kelionę valstybinės reikšmės keliais pasižiūrės eismoinfo.lt ir žinos, kas jų laukia kelyje, susiplanuos patogiausią maršrutą ir visos kelionės bus saugios ir be nemalonių netikėtumų.
Eismo informacijos centras
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|