2012 m. lapkričio 7 d. keitėsi eismo organizavimas tiesiamo Vilniaus pietinio išorinio aplinkkelio antrojo etapo darbų vykdymo vietoje, rekonstruojamoje Galvės ir Kirtimų gatvių sankirtoje.
 
„Demontavus pastolius pradėti darbai po Galvės viaduku, dėl ko teko keisti eismo organizavimą ir sumažėjo tos sankryžos pralaidumas. Darbų eigoje radome galimybių eismo organizavimą dar pakoreguoti, kad pralaidumas kiek padidėtų, o vairuotojai kuo mažiau gaištų. Kita vertus, visiškai pašalinti eismo trukdžių galimybės tikrai neturime“, – skubančių vairuotojų atsiprašo rangos darbus vykdančios AB „Panevėžio keliai“ atstovė ryšiams su visuomene Rasa Čepienė.
 
Rangovai tikisi vairuotojų tolerancijos ir geranoriškumo, kad tos sudėtingos eismo organizavimo prasme savaitės praeitų kaip galima sklandžiau. Esami papildomi eismo apribojimai Kirtimų-Galvės gatvių sankirtoje, atliekant darbus po statomu viaduku, galios iki gruodžio mėnesio pradžios. Žiemos sezonui darbai bus sustabdyti ir dar kartą pakoreguota eismo organizavimo schema, kad automobilininkų patiriami nepatogumai būtų kaip galima mažesni. Darbai sankryžoje bus tęsiami pavasarį.
 
Kaip jau buvo skelbta, Vilniaus pietinio išorinio aplinkkelio antrojo etapo vykdymo metu rekonstruojama 1,4 kilometro ilgio Kirtimų gatvės atkarpa, įrengiant keturių eismo juostų gatvę su skiriamąja juosta. Šiame etape Kirtimų gatvės sankirtoje su geležinkeliu rengiama dviejų lygių sankryža, pastatant 34 su puse metro ilgio ir beveik 7 metrų pločio geležinkelio viaduką. Taip pat naikinama vieno lygio sankryža su Granito gatve. Kirtimų gatvėje šioje vietoje įrengiama nuovaža link Galvės gatvės ir Granito gatvės žiedinė 30 metrų skersmens sankryža.
 
Kirtimų ir Galvės gatvių sankryža rekonstruojama į dviejų lygių sankryža. Statomo viaduko per Galvės gatvę ilgis – beveik 92 metrai, plotis – beveik 26 metrai. Galvės ir Kirtimų gatvių jungiamųjų kelių sankryžoje eismui reguliuoti bus įrengti šviesoforai.
 
Taip pat šiame etape naikinama vieno lygio Kirtimų-Fermentų ir akligatvinės gatvės sankryža. Kirtimų gatvė tiesiama taip, kad tiesioginio ryšio nei su Fermentų gatve, nei su pramoniniais objektais neturės. Susisiekimui su Fermentų gatve ir bei kitais objektais numatyta nuovaža, kuri su Fermentų gatve ir esamu akligatviu jungsis žiedinėje sankryžoje. Išorinis žiedo skersmuo – 40 metrų.
 
Kad transportas patektų į esamus pramoninius objektus, esančius šalia Kirtimų gatvės, statoma dubliuojanti gatvė. Į šią gatvę bus perkeltas visuomeninis transportas bei pėsčiųjų ir dviračių takas. Visoje rekonstruojamoje Kirtimų gatvės atkarpoje skiriamojoje juostoje rengiami atitvarai, panaikinant galimybę apsisukti ar atlikti kairiuosius posūkius. Pėsčiųjų ir dviračių takas tiesiamas vakarinėje Kirtimų gatvės pusėje. Taip pat statomas 43 metrų ilgio ir 4 metrų pločio pėsčiųjų viadukas, kuris sujungs pėsčiųjų ir dviračių takus.
 
Antrajam projekto etapui priklauso ir rekonstruojamas transporto mazgas, kur Kirtimų gatvė kertasi su veikiančia geležinkelio linija Vilnius-Kaunas. Senąjį viaduką rangovai demontavo ir stato naują 264 metrų ilgio estakadą virš esamo geležinkelio, toliau pratęsiant ją ir virš perspektyvinės geležinkelio linijos. Tai – ilgiausia estakada Vilniaus pietiniame išoriniame aplinkkelyje ir viena ilgiausių estakadų sostinėje.  Estakada suprojektuota iš dviejų dalių. Siauresnioji, 13 metrų pločio dalis, kurios betonavimas jau pradėtas, bus skirta įvažiavimui į Vilniaus miestą, o platesnioji, 16 metrų pločio, dalis bus skirta išvažiavimui iš miesto. Estakados dviejų dalių plotis su šalitilčiais – 30 metrų, ilgiausias tarpatramis siekia 42 metrus.
 
Vilniaus pietinio išorinio aplinkkelio statybos antrojo etapos rangos darbus vykdo jungtinės veiklos pagrindu apsijungusios trys šalies įmonės: „Panevėžio keliai“, „Lemminkainen Lietuva“ ir „Kauno tiltai“. Darbų kaina – 24 milijonai eurų. Tai – vienas didžiausių darbų apimtimi ir sudėtingiausių inžinerine prasme šiuo metu vykdomų Lietuvos sostinės susisiekimo infrastruktūros projektų. Užsakovė – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie LR susisiekimo minsiterijos. Vilniaus pietinis išorinis aplinkkelis yra Lietuvos teritoriją kertančio IXB tarptautinio transporto koridoriaus dalis. Aplinkkelis pagerins susisiekimą Minsko ir Klaipėdos kryptimis, nukreips tranzitinio transporto srautus nuo Vilniaus miesto, bus svarbus tiek keleiviniam transportui, tiek krovinių gabenimui.
 
Projektas „Traseuropinio tinklo kelias E85. Vilniaus miesto pietinio apvažiavimo tiesimas“ pradėtas įgyvendinti 2011 metų pavasarį. Šis į tris etapus išskaidytas projektas, kurio vykdymą planuojama baigti 2013 metų pabaigoje, taps patogia transporto jungtimi tarp Vilniaus-Kauno-Klaipėdos ir Vilniaus-Minsko magistralių. Pagal projektą, Vilniaus miesto pietinio išorinio aplinkkelio trasa, sutampanti su Kirtimų gatve bei krašto keliu Naujoji Vilnia-Rudamina-Pagiriai, tiesiama esamą 2 eismo juostų kelią rekonstruojant į 4 eismo juostų kelią su 2 metrų skiriamąja juosta. Esamos vieno lygio sankryžos rekonstruojamos į skirtingų lygių sankryžas.
 
Statinys priskiriamas ypatingų statinių kategorijai bei visuomenei svarbių statinių grupei. Aplinkkelio trasa sutampa su tarptautinio transporto koridoriaus trasa, todėl tiek kelio dangai, tiek eismo organizavimo priemonėms skiriamas ypatingas dėmesys.
 
Aplinkkelis priskiriamas A2 greito eismo gatvių kategorijai, taip pat magistralinių kelių pirmajai kategorijai. Vyraujanti statybos rūšis – nauja statyba ir rekonstrukcija. Aplinkkelio trijų etapų ilgis – 7 kilometrai 600 metrų. Darbai pirmajame etape praktiškai baigti, vykdomi antrojo ir trečiojo etapo darbai.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Italijos sunkvežimių gamintojas IVECO stiprina savo pozicijas Afrikos žemyne. Jau įsteigta bendra gamybos įmonė su Pietų Afrikos transporto priemonių gamintoju „Larimar Group“. Čia kasmet bus pagaminama po 7000 IVECO markės sunkvežimių ir 1000 autobusų.
 
Naujoji įmonė, kurioje dirbs apie 1000 darbuotojų, pavadinta “Newco”. 60 proc. jos kapitalo priklauso IVECO koncernui. Pasak IVECO sunkvežimių gamintojų, ateinančiais metais „Newco“ gamykloje pirmiausia bus pradėti surinkinėti „Eurocargo“ modeliai, vėliau – daugelis lengvųjų, vidutinės keliamosios galios ir sunkiųjų IVECO sunkvežimių.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Japoniją sukrėtusi Fukušimos atominės elektrinės avarija paskatino aršias diskusijas dėl atominės energetikos plėtojimo visame pasaulyje. Štai JAV inžinieriai pritaikė naują technologiją radioaktyviųjų atliekų gabenimui. Tai – speciali transporto priemonė, turinti net 192 ratus.
 
Tikriausiai žinote, jog atominėse elektrinėse sukauptas radioaktyvias atliekas reikia kažkur padėti. Prieš kelis metus JAV vakaruose esančioje San Onofrės atominėje elektrinėje buvo pakeistas garų generatorius, tačiau tik dabar mokslininkai surado būdą kaip senojį įrenginį pervežti į utilizavimo vietą Jutos valstijoje.
 
Gigantiškas agregatas buvo padalintas į keturias dalis – kiekviena iš jų yra 15 metrų ilgio bei beveik 5 metrų skersmens. Specialiai šiam projektui inžinieriai sukonstravo ilgesnę nei 120 metrų mašiną, kuri minėtas atliekas turės pervežti į utilizavimo vietą, esančią net už 1330 km nuo elektrinės. Teigiama, jog ši operacija truks apie tris savaites. Gigantiškas karavanas judės tik naktimis, kada eismas keliuose sumažėja.
 
Pakrauta specialioji transporto priemonė sveria daugiau nei 317 tonų, o maksimalus jos važiavimo greitis siekia vos 40 km/h. Mokslininkai teigia, jog radiacijos lygis aplink šį agregatą yra sąlyginai nedidelis: vieną valandą šalia generatoriaus stovintis žmogus radiacijos bus paveiktas tiek, kiek darydamasis rentgeno nuotrauką pas odontologą.
 
Teigiama, jog ši transporto priemonė, pritaikyta tokiam atstumui įveikti, gali būti pati didžiausia pasaulyje. Mokslininkai mano, kad tokia technologija bus naudojama ir ateityje.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Per 10 šių metų mėnesių Lietuvoje pastebimos geresnės sunkiojo transporto TA įveikimo tendencijos: vis daugiau transporto priemonių TA įveikia pirmo bandymo metu, o techniškai netvarkingoms priemonėms – taip pat prireikia mažiau bandymų nei pernai.
 
Per 10 šių metų mėnesių (sausis-spalis) TA Lietuvoje buvo pateikti 11020 N2 klasės (bendroji masė nuo 3,5 t. iki 12 t.) automobiliai ir 29723 N3 klasės (bendroji masė didesnė kaip 12 t.).  Vidutiniškai per mėnesį Lietuvoje TA pateikiama apie 4000 sunkvežimių.
 
Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta” duomenys atskleidžia, kad įveikti TA pirmo bandymo metu – misija įmanoma. Pirmojo bandymo šiemet užteko net 67 proc. N3 klasės automobiliams, tačiau kiek prasčiau sekėsi N2 klasei: vos daugiau nei kas antram automobiliui (57,9 proc.) užtekdavo pirmo TA bandymo. Tuo metu susitvarkę techninius defektus, antro bandymo metu TA įveikia beveik 90 proc. N2 ir N3 klasės automobilių. Svarbu paminėti, kad patiems netvarkingiausiems sunkiesiems automobiliams šiemet įveikti TA prireikdavo 4-5 bandymų. Tokių neprižiūrėtų egzempliorių buvo apie trisdešimt. Praėjusiais metais laimę įveikti TA aštuonis kartus bandė 2, septynis kartus – 4 vilkikai.
 
Krovinių pervežimo paslaugas teikiančios įmonės „Festina“ transporto skyriaus atstovas Jonas Kateiva, sakė, kad įmonėje yra žmogus, atsakingas už transporto techninę būklę. Prieš vežant transportą į TA, šis asmuo transporto priemonę apžiūri, atsižvelgdamas į vairuotojo rekomendacijas ar išvardintus trūkumus. Jeigu randama techninių defektų, prieš TA jie šalinami autoservise. Kuomet panaudojama, išankstinę TA prevenciją, 80-90 procentų „Festinos“ sunkiojo transporto, TA įveikia jau pirmo bandymo metu.
 
Kaimynai latviai spalio mėnesio TA duomenų dar neturėjo, tad pateikė 2012 m. sausio-rugsėjo informaciją. Per šį laikotarpį Latvijoje TA buvo pateikti 26 6246 N2 ir N3 automobiliai. Kaip CargoNews informavo transporto priemonių kontrolės ir sertifikavimo inspekcijos direktoriaus pavaduotojas Aldis Adins, pirmo bandymo metu TA įveikia 50,2 proc. N2 ir N3 klasių transporto priemonių, o antro TA bandymo pakanka 90 proc. vairuotojų.
 
Sunkvežimiai TA dažniausiai neįveikia dėl žibintų defektų
 
Lietuvoje ir Latvijoje pagrindinės TA neįveikimo priežastys panašios. 2012 m. tai – artimųjų šviesų žibintų, galinio tilto stabdymo jėgos ir veikimo pakabų sistemų defektai. Jei prisimintumėme 2011 m., pastebėtume, kad Lietuvoje sunkiojo transporto priemonės TA dažniausiai neįveikdavo dėl netvarkingos automobilių dokumentacijos (11,6 proc.). „Transekstos“ duomenys atskleidžia, kad 2012 m. vežėjai tokių klaidų nebedaro ir dokumentaciją pateikia tvarkingą, tad populiariausių TA neįveikimo priežasčių dešimtuke, šios problemos nebeliko.
 
Dažniausios TA neįveikimo priežastys

Kaip rodo Lietuvos vežėjų patirtis, ne visuomet pirmo bandymo metu neįveikus TA, reikia skubėti į autoservisą. Anot UAB „Festina“ atstovo, pagrindinė priežastis, kodėl nepavyksta TA atlikti pirmo bandymo metu, yra ta, kad serviso stendai nesutampa su TA centro stendais. „Įdomiausia tai, kad esame turėję ir tokių atvejų, kai nesutampa skirtingų TA filialų stendo parodymai, t.y. viename TA centre transporto priemonė neįveikia TA, tačiau viskas klostosi puikiai kitu adresu įsikūrusiame TA centre.“ Šią situaciją paprašėme pakomentuoti „Transekstos“ direktoriaus pavaduotoją Audrių Glėbų. „Visose TA atlikimo stotyse bandymų įrangai periodiškai atliekama metrologinė patikra. Matavimų duomenys (stabdžių, išmetimų, žibintų) automatiniu būdu perduodami į informacinę sistemą. Kiekvienu atveju reikėtų konkrečiai analizuoti situaciją,” – sakė A. Glėbus.
 
TA sėkmingai įveikia vis daugiau priekabų
 
Per 10 šių metų mėnesių, Lietuvoje TA buvo pateiktos 372 O3 klasės (kurių bendroji masė didesnė kaip 3,5 t., tačiau ne didesnė kaip 10 t.) ir 22676 O4 klasės (kurių bendroji masė didesnė kaip 10 t.) priekabos. Per dešimt metų mėnesių, šių klasių transporto priemonių TA buvo pateikta daugiau nei pernai per visus metus (25441). Pirmo bandymo metu TA įveikė 63.4 proc. O3 ir 71, 9 proc., O4 klasės priekabų. Labiausiai nepasisekė 60-čiai priekabų, kurioms įveikti TA prireikė 4-5 bandymų. Be to, jei praėjusiais metais TA įveikdavo vos kas trečia priekaba, šiais metais kas trečia TA neįveikia.
 
Pagrindinės priekabų TA neįveikimo priežastys – priekinės ir galinės ašių ratų stabdymo jėgos ir veikimo defektai, galinio ir viduriniojo (viduriniųjų) tilto (tiltų) stabdymo jėgos ir veikimo defektai. Praėjusiais metais šių klasių transporto priemonės TA neįveikdavo dėl netvarkingos dokumentacijos, tad kaip rodo „Transekstos“ duomenys, kaip ir vilkikų klasėse, netvarkinga dokumentacija nebėra pagrindinė TA neįveikimo kliūtis.
 
Vežėjams tinka TA centrų kokybė, bet ne kaina
 
Lietuvos vežėjai, apie TA centrus yra pakankamai geros nuomonės, tačiau juos neramina kaina. Šiandien N2 – N3 klasių vilkikams atlikti TA kainuoja 72-100 Lt. O3, O4 klasių priekaboms – 51-75 Lt., o prireikus daugiau bandymų, šie kainuoja po kelias dešimtis litų.
 
J. Kateiva Lietuvos TA veiklą palygino su panašiais centrais Belgijoje. „TA situacija Lietuvoje, lyginant su Belgija, yra nebloga: TA lapas išsamesnis; detalūs reikalavimai (pvz., įskeltas posūkio stikliukas) užtikrina transporto priemonės ir jos vairuotojo saugumą kelyje,“ – sakė krovinių pervežimo įmonės atstovas, negalėjęs to paties pasakyti apie TA kainas. „Kitose Europos šalyse TA kainuoja ženkliai mažiau nei Lietuvoje, pvz., Belgijoje TA kainuoja apie 40 proc. mažiau nei Lietuvoje. Taip yra todėl, kad Lietuvoje šią paslaugą teikia monopolinė bendrovė, o kitose šalyse TA atlieka sertifikuoti autoservisai,” – pasakojo J. Kateiva. Jo nuomone, siekiant padidinti konkurenciją ir mažinti paslaugos kainas, reikėtų į šią rinką įsileisti daugiau paslaugos teikėjų, t.y. leisti sertifikuotiems servisams teikti šią paslaugą. “Servisai dažnai turi geresnę programinę įrangą, t.y. specialiai skirtą „MAN“, „Volvo“, „Mercedes“, „DAF“, „Scania“ ar kt. vilkikams. Tuo metu TA centruose naudojama viena visiems skirta programinė įranga. Savaime suprantama, kad tokia įranga negali fiksuoti visų niuansų, o tai jau nemažas trūkumas,” – galimais TA sistemos tobulinimo sprendimais dalinosi transporto atstovas.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Šiandien, lapkričio 7 d., AB „Lietuvos geležinkeliai“ su viešojo konkurso laimėtojomis, jungtinės veiklos pagrindu susivienijusiomis AB „Eurovia Lietuva“, Eurovia CS, a.s. bei UAB „Fima“, pasirašė rangos darbų sutartį dėl geležinkelio ruožo Naujoji Vilnia-Kena elektrifikavimo. Sutarties vertė be PVM - 99.782.367,00 Lt.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojo Alberto Šimėno teigimu, 2014-ųjų pabaigoje, įgyvendinus ruožo Molodečno (Baltarusija)–Kena–Naujoji Vilnia elektrifikavimo projektą, bus elektrifikuota visa geležinkelio atkarpa nuo Kauno iki Minsko. Šis projektas yra pirmas ruožo Kena-Klaipėda elektrifikacijos etapas.

„Tai strateginės reikšmės projektas. Elektrifikuota geležinkelio jungtis su Baltarusija užtikrins Lietuvos geležinkeliams, o kartu ir Klaipėdos jūrų uostui bei steigiamiems Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos viešiesiems logistikos centrams esminių privalumų konkuruojant dėl tranzitinių krovinių srautų“, – teigė A. Šimėnas.

Ruožo nuo Vilnius iki Minsko elektrifikacija yra sudėtinė bendro Lietuvos ir Baltarusijos projekto, skirto gerinti keleivių susisiekimą tarp Vilniaus ir Minsko, dalis. Jį įgyvendinus bei tarp Vilniaus ir Minsko pradėjus kursuoti elektriniams traukiniams, kelionė tarp šių dviejų sostinių tetruks 2 valandas.

„Geležinkelio ruožo nuo Naujosios Vilnios iki Baltarusijos sienos elektrifikavimas – pirmas tokio pobūdžio projektas po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Šis projektas yra reikšmingas dar ir tuo, kad jį įgyvendinus, bus užpildyta paskutinė trūkstama grandis Lietuvoje, įgyvendinant tarptautinio geležinkelio ruožo Vilnius – Minskas elektrifikavimo darbus. Jaučiame didelę atsakomybę ir suprantame iššūkius, įgyvendinant tokį svarbų projektą. Mums garbė, kad savo kompetencija ir žiniomis galime prisidėti prie susisiekimo infrastuktūros šalyje modernizavimo, spartesnės ūkio plėtros ir geresnės gyvenimo kokybės“, – po sutarties pasirašymo sakė UAB „Fima“ generalinis direktorius Gintaras Juknevičius.

Ruožu Vilnius-Minskas per pirmąjį šių metų pusmetį pervežta apie 120 tūkst. keleivių, arba beveik dvigubai daugiau nei per tą patį 2011-ųjų laikotarpį, kai vežta apie 65 tūkst.

AB „Lietuvos geležinkeliai“

PosedisLapkričio 6 d. po ilgesnės nei mėnesio pertraukos vykos asociacijos „Linava“ prezidiumo posėdis. Ilgo ir konstruktyvaus posėdžio metu išrinktas naujas generalinis sekretorius, aptartas biudžetas, konfidencialumo klausimai.

Naujas „Linavos“ generalinis sekretorius – R. Malkus

Praėjusio prezidiumo posėdžio metu norą pakeisti pareigas pareiškė asociacijos generalinis sekretorius Vidmantas Adomaitis. Kaip to priežastį V. Adomaitis rugsėjo posėdyje įvardino laiko stoką, asmenines priežastis. Vakar Prezidiumas svarstė keletą kandidatūrų, kas galėtų eiti generalinio sekretoriaus pareigas. Balsų dauguma sėkmę atnešė šiuo metu asociacijoje prezidento patarėjo pareigas einančiam Ričardui Malkui. Ričardas Malkus nėra naujokas transporto srityje, buvo susisiekimo viceministru, „Linavos“ prezidiumo nariu, „Achemos“ koncerno transporto įmonės vadovu, Klaipėdos uosto valdybos nariu ir turi apsigynęs mokslinį laipsnį transporto srityje. Jam teko analizuoti ir pertvarkyti ne vieną stambią organizaciją, todėl, prezidiumo narių sprendimu, jis turėtų susitvarkyti ir su naujomis pareigomis.

Prezidiumo narys ir UAB „Daimanta“ vadovas Dainius Abramavičius vertindamas naująjį generalinį sekretorių sakė: „Žmogus protingas, išsilavinęs, turintis mokslinius laipsnius, daug vadovavęs. Manau, kaip vadovas turėtų būti neblogas. Jei prezidiumas normaliai dirbs ir nukreips jį tinkama linkme, viskas bus gerai. Kuomet vakar R. Malkui buvo užduoti klausimai apie ateities planus, „Linavos“ viziją, kokie sprendimai turi būti priimami, tai man jo atsakymai patiko – trumpi, konkretūs.“ Kito prezidiumo nario UAB „Vedautos autotransportas“ generalinio direktoriaus Erlando Mikėno nuomone, ar generalinis sekretorius tinkamas eiti pareigas, pamatysime greitu laiku. „Kiekvienas prezidiumo narys išsakė savo nuomonę ir argumentus už ir prieš. Tai prezidento pasirinkimas. Aš viliuosi, kad nepasikartos klaidos su buvusiais generaliniais sekretoriais,“ – sakė E. Mikėnas.

Ar asociacijai reikalingas konfidencialumas?

Posėdžio metu daug diskusijų sukėlė darbotvarkės klausimas dėl konfidencialumo asociacijoje. Buvo pateiktas projektas, kuriuo siekiama patvirtinti asociacijos „Linava“ konfidencialios informacijos sąrašą, patvirtinti susipažinimo su „Linavos“ dokumentais ir kita informacija, tvarką, patvirtinti prezidiumo nario susitarimą dėl konfidencialumo.

„Posėdžio metu ilgai diskutavome, kuo skiriasi konfidenciali informacija nuo slaptos informacijos. Galiausiai išaiškėjo, kad su konfidencialia informacija galės susipažinti tiek prezidiumo, tiek asociacijos nariai, tiesiog svarbu, kad ta informacija neišeitų į išorę,“ – sakė asociacijos „Linava“ viceprezidentas ir UAB „Kauno autobusai“ vadovas Mindaugas Grigelis.

Anot jo, labai svarbu, kad į viešumą patektų teisinga ir tiksli informacija, nes tą patį įvykį skirtingai pateikę, galime gauti skirtingą rezultatą. A. Grigelis, kaip pavyzdį pateikė neseniai žiniasklaidos kanaluose pasirodžiusią informaciją, kurioje iškelta „Linavos“ bankroto prielaida. „Bankroto simptomų nėra. Manau, tas, kas tokią informaciją paskleidė, turi ją įrodyti. Aš nesuprantu, kaip neturėdami tikslios informacijos žmonės gali viešinti tokias prognozes. Be to, apie bankrotą audito išvadose informacijos aš nemačiau,“ – sakė M. Grigelis. Paskleistą gandą apie galimą „Linavos“ bankrotą paneigė ir kiti prezidiumo nariai. „Aš nežinau kas tai parašė, bet tai didžiausia nesąmonė. Šiuo metu „Linavoje“ situacija tiek gera, kad geresnės turbūt ir nebuvo. Taip rašyti gali tik tas, kas tikrai nori pakenkti asociacijai,“ – pasakojo D. Abramavičius.

Asociacijos prezidentas Algimantas Kondrusevičius CargoNews taip pat patikino, kad šiandien „Linava“ stabiliai ir sėkmingai veikianti asociacija. „Žiniasklaidoje eskaluojama audito medžiaga už 2010 m., o šiandien jau 2012 metai ir situacija visai kita,“ – sakė A. Kondrusevičius. Anot prezidento, nepagrįsti gandai apie galimą „Linavos“ bankrotą, tik patvirtina, kad su svarbia, konfidencialia informacija reikia elgtis atsakingai. „Kai kurie prezidiumo nariai į konfidencialumo tvarką reagavo labai jautriai. Šiuo nutarimu siekiama išsaugoti teisę kiekvienam vežėjui gauti informaciją, tačiau tuo pat metu su ja reikia elgtis atsakingai,“ – konfidencialumo asociacijoje poreikį komentavo A. Kondrusevičius.

Ne visus prezidiumo narius tenkino asociacijos teisininkų parengtas nutarimas. „Jeigu bus priimtas toks nutarimas, jis prieštarauja asociacijų įstatymui ir „Linavos“ įstatams, todėl bet kas gali tokį prezidiumo nutarimą apskųsti teismui ir jis laimės,“ – sakė E. Mikėnas. Asociacijų įstatymo 13 str. 3 dalis numato, kad asociacijos narys turi tokias teisę: „susipažinti su asociacijos dokumentais ir gauti visą asociacijos turimą informaciją apie jos veiklą“. „Analogiškas sakinys yra įrašytas ir į „Linavos” įstatų 4.4.5. punktą. Taigi narys turi teisę gauti visą informaciją, o ne jos dalį ar tik tą, kuri pripažinta kažkieno ne konfidencialia,“– savo poziciją dėstė E. Mikėnas.

Projektas dėl konfidencialumo posėdžio metu nepriimtas. Jis bus tobulinamas ir toliau svarstomas kituose posėdžiuose.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Valdančiąją centro kairės koaliciją formuojančios Socialdemokratų, Darbo ir „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmadienį pasidalino ministrų portfelius. Socialdemokratams atiteko 7, Darbo partijai – 5, partijai „Tvarka ir teisingumas“ – 2 ministerijos.

Sutarta, kad socialdemokratai deleguos septynis ministrus – užsienio reikalų, finansų, susisiekimo, teisingumo, ūkio, krašto apsaugos ir sveiktos.

Darbo partijai teko Žemės ūkio, Vidaus reikalų, Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo bei Kultūros ministerijos.

„Tvarkiečiai“ ieškos, kas galėtų vadovauti Aplinkos ir Energetikos ministerijoms, LRT televizijos naujienų tarnybai teigė socialdemokratų partijos vadovas Algirdas Butkevičius.

„Diskusija buvo labai ilga. Ūkines ministerijas sugrupavome į vieną pogrupį, likusias – į kitą. Po to žiūrėjome, kuri partija galėtų sėkmingiau kokiai ministerijai vadovauti. Pavyzdžiui, kai socialdemokratai vadovavo Susisiekimo ministerijai, buvo įgyvendinta ir kaimo žvyrkelių asfaltavimo programa, ir kiti ambicingi projektai”, – sakė A. Butkevičius.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas