Valdančiąją centro kairės koaliciją formuojančios Socialdemokratų, Darbo ir „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmadienį pasidalino ministrų portfelius. Socialdemokratams atiteko 7, Darbo partijai – 5, partijai „Tvarka ir teisingumas“ – 2 ministerijos.
Sutarta, kad socialdemokratai deleguos septynis ministrus – užsienio reikalų, finansų, susisiekimo, teisingumo, ūkio, krašto apsaugos ir sveiktos.
Darbo partijai teko Žemės ūkio, Vidaus reikalų, Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo bei Kultūros ministerijos.
„Tvarkiečiai“ ieškos, kas galėtų vadovauti Aplinkos ir Energetikos ministerijoms, LRT televizijos naujienų tarnybai teigė socialdemokratų partijos vadovas Algirdas Butkevičius.
„Diskusija buvo labai ilga. Ūkines ministerijas sugrupavome į vieną pogrupį, likusias – į kitą. Po to žiūrėjome, kuri partija galėtų sėkmingiau kokiai ministerijai vadovauti. Pavyzdžiui, kai socialdemokratai vadovavo Susisiekimo ministerijai, buvo įgyvendinta ir kaimo žvyrkelių asfaltavimo programa, ir kiti ambicingi projektai”, – sakė A. Butkevičius.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Š. m. lapkričio 7 d. dėl Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos (toliau – MDAS) techninės įrangos remonto darbų nuo 8 iki 10 val. neveiks MDAS.
Šiuo laikotarpiu turi būti taikoma grįžtamoji procedūra ir su jos atlikimu susiję veiksmai, aprašyti 2009 m. birželio 25 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakyme Nr. 1B-356.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nurodytu MDAS neveikimo laikotarpiu teikiant muitinės deklaracijas Muitinės informacinių sistemų centro IT paslaugu centrui nereikia siųsti prašymų leisti taikyti grįžtamąją („popierinę“) procedūrą.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-11-06
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ pastebi, kad trečiąjį šių metų ketvirtį komercinio nekilnojamojo turto rinka didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje) ir toliau demonstruoja vis gerėjančius rodiklius.
Teigiami pokyčiai itin pastebimi sandėliavimo patalpų ir logistikos sektoriuose. Per tris šių metų ketvirčius, „Ober-Haus“ duomenimis, laisvų modernių sandėliavimo patalpų lygis Vilniaus regione sumažėjo nuo 6,1% iki 2,9%, ir neužimtų patalpų kiekis trečio ketvirčio pabaigoje sudarė tik 12 300 m2. Be to, šiandien surasti didesnio, 3000 – 5000 m2, ploto patalpas koncentruotas vienoje vietoje yra itin sudėtinga. Situaciją rinkoje iliustruoja ir šių metų viduryje pastatytos ir jau pilnai išnuomotos trečiojo „Airport Business Park“ projekto etapo patalpos (8000 m2) šalia Vilniaus oro uosto.
„Ober-Haus“ skaičiuoja, kad Kaune laisvų modernių sandėliavimo patalpų lygis šių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje sudarė 1,3%, о Klaipėdoje – 4,0%. „Gan aukštiems užimtumo rodikliams įtakos turi ne tik tokių patalpų paklausa, tačiau ir lėti plėtros tempai. Vienintelis Vilnius galėjo pasigirti aktyvesniais plėtotojų veiksmais“, – situaciją komentuoja „Ober-Haus“ Vertinimo departamento vadovas Saulius Vagonis. Šiais metais sostinėje buvo baigti statyti 3 nauji projektai, kurie rinkai pasiūlė beveik 16 000 m2 modernių sandėliavimo patalpų. Po šių projektų įgyvendinimo modernių sandėliavimo patalpų plotas Vilniaus regione išaugo beveik 4% ir bendras plotas siekia 427 500 m2. Kaune, savo ruožtu, buvo užbaigtos „Sanitex“ 6 700 m2 ploto šaldytų produktų sandėliavimo pastato statybos. „Tačiau, kaip matome, geri užimtumo rodikliai vis dar neskatina plėtotojų imtis naujų projektų, kadangi dabartinės sandėlių nuomos kainos neatperka augančių statybos kaštų“, – teigia „Ober-Haus“ Vertinimo departamento vadovas.
Privatiems investuotojams delsiant imtis aktyvios naujų projektų plėtros, valstybinės įmonės kartu su miestų savivaldybėmis toliau tęsia trijų stambių projektų – viešųjų logistikos centrų (VLC) – įgyvendinimą Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Valstybės valdoma įmonė „Lietuvos paštas“ paskelbė apie planus iš Vilniaus į Kauną perkelti laiškų ir siuntinių rūšiavimo centrą. Naujame, šalia automagistralės Vilnius-Kaunas, 10 000 m2 ploto logistikos centre planuojama įsikurti iki 2015 m. Kaune užfiksuotas investicinis sandoris, kurio metu suomių kompanija „Peikko Group“ iš antrinės Swedbank įmonės „Ektornet Commercial Lithuania“ įsigijo 8 600 m2 gamybinės, sandėliavimo ir administracinės paskirties kompleksą R. Kalantos g. Sandorio detalės neatskleidžiamos.
„Ober-Haus“ rinkotyros ekspertai skaičiuoja, kad per trečiąjį šių metų ketvirtį naujų ir senų sandėliavimo patalpų nuomos kainos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose vidutiniškai ūgtelėjo apie 5-10% (0,5-1 Lt/m2). Šiuo metu Vilniuje naujos statybos sandėliavimo patalpas siūloma nuomotis už 11–16 Lt/m2, o senos – už 4–9 Lt/m2. Kaune už naujos statybos sandėliavimo patalpas prašoma 11-14 Lt/m2, o už senos – 5-9 Lt/m2, o Klaipėdoje atitinkamai 9-13 Lt/m2 ir 4-7 Lt/m2.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Valstybinė kelių transporto inspekcija, įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatas, skelbia 2012 m. lapkričio mėnesį planuojamų patikrinti ūkio subjektų, kuriems bus atliekamas planinis patikrinimas arba teikiama metodinė pagalba sąrašą.
Lapkritį VKTI tikrinamų įmonių sąrašas:
http://www.cargonews.lt/wp-content/uploads/2012/11/2012-11-tikrintinu-ukio-subjektu-sarasas.pdf
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU) per 2012 m. aviacinės vasaros sezoną pervežė 1,46 mln. keleivių, t.y. 21,3 proc. daugiau nei 2011 m. tuo pačiu laikotarpiu, ir pasiekė geriausią vasaros sezono rezultatą per visus oro uosto veiklos metus.
Iš visų mėnesių ypač išsiskyrė liepa: aptarnauta daugiausiai keleivių, t. y. 236 tūkst., o liepos 20 d. pasiektas aptarnautų keleivių skaičiaus per vieną dieną rekordas – 9 667 keleiviai. Aviacinio vasaros sezono metu sėkmingai augo keleivių skaičius tiek turistinėmis, tiek verslo kryptimis, be to, sėkmingas orlaivių užpildymas šią vasarą atidarytomis naujomis reguliariomis sezoninėmis kryptimis į Tel Avivą, Reikjaviką ir Krokuvą leidžia tikėtis dar didesnio šių krypčių populiarumo kitą vasarą.
Vasaros sezono metu – nuo 2012 m. kovo 25 d. iki spalio 27 d. – buvo įvykdyti 18,8 tūkst. skrydžių, kurie augo 7 proc., lyginant su 2011 m. vasaros sezonu. Minėtu laikotarpiu populiariausios kryptys buvo Frankfurtas, Londonas, Kopenhaga, Ryga, Helsinkis, Milanas, Dublinas, Antalija. Daugiausiai keleivių vasaros sezono metu pervežė aviakompanijos ,,Wizzair“, ,,Ryanair“, ,,Small Planet Airlines“, ,,Lufthansa“, ,,AirBaltic“, ,,Scandinavian Airlines“, ,,LOT Polish Airlines“, „Finnair“.
Nuo 2012 m. spalio 28 d. iki 2013 m. kovo 30 d. skrydžiai vykdomi pagal aviacinės žiemos tvarkaraštį. Dabartiniame žiemos tvarkaraštyje, palyginti su vasaros sezonu, atsirado 7 nauji maršrutai. Šią savaitę prasidės aviakompanijos „Ryanair” skrydžiai į (iš) Briuselį (Charleroi oro uostas), Lidsą (Bradfordo oro uostas), Liverpulį, Lutoną, Korką ir Oslą (Rygge oro uostas), o nuo kovo vidurio – į Diuseldorfą (Weeze oro uostas).
2012-2013 m. aviacinės žiemos sezono metu iš Lietuvos sostinės bus galima skraidyti 44 tiesioginiais reguliariais maršrutais.
Tarptautinis Vilniaus Oro Uostas
Š. m. spalio mėn. Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale krauta 4,14 mln. t, tai 0,9 proc. arba 38,3 tūkst. t daugiau nei 2011 m. spalio mėnesį. Klaipėdos uosto krovos apyvarta 2012 m. spalio mėn. siekė 3,24 mln. t (-1,9 proc. arba -61,6 tūkst. t, palyginti su 2011 m. spalio mėn.), o per Būtingės terminalą š. m. spalio mėn. importuota 905,2 tūkst. t žalios naftos (+12,4 proc. arba +99,9 tūkst. t).
Š. m. spalio mėn. surinkta 13,3 mln. litų rinkliavų – tai visų laikų absoliutus (rinkliavų surinktų per mėnesį) rekordas.
www.portofklaipeda.lt
Recesija daugelyje euro zonos valstybių neigiamai paveikė ir nemažai transporto priemonių gamintojų.
Kai kurie sunkvežimių gamintojai jau sumažino arba mažina gamybos apimtis, dalį darbuotojų atleisdami, kitiems suteikdami priverstines atostogas arba pertvarkydami gamybos procesą trumpinant darbo savaitę, kasdieninio darbo trukmę ir pan. Didžiojo septyneto atstovai pastaruoju metu stiprina pozicijas jau tradicinėmis tapusiose ir naujose kitų žemynų rinkose.
Štai MAN kompanijoje iš viso dirba 54 970 darbuotojų, apie 15 000 žmonių – dabar priverstinėse atostogose. Situaciją bent iš dalies gelbsti didėjančių produkcijos realizavimo apimčių rezultatai Brazilijoje. Kiti sunkvežimių gamintojai pastaruoju metu itin daug dėmesio skiria perspektyvioms rinkoms ne tik Kinijoje ir Indijoje, Pietų Amerikoje, bet ir Afrikos žemyne.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Spalio 26 d. išplėstiniame Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ Krovininio transporto tarybos posėdyje vežėjai sulaukė didelio būrio svečių iš Lietuvos Muitinės departamento ir Valstybinės mokesčių inspekcijos, kurie aptarė aktualias transporto įmonėms problemas.
Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Jonas Miškinis apibendrintai papasakojo apie korupciją muitinėje ir smulkiau šią temą pristatyti paprašė Muitinės departamento tarnybinių tyrimų tarnybos viršininko Giedriaus Cinino.
Pasak su korupcija muitinėje kovojančio pareigūno, šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas neteisėtoms rinkliavoms, kurias renka muitininkai iš vairuotojų. Kol kas patikrinimų metu vairuotojai yra įspėjami, kad nepapirkinėtų muitininkų, tačiau artimiausiu laiku bus pradėti bausti kaip kyšių davėjai. Krovininio transporto tarybos pirmininkas Mečislovas Atroškevičius pasiūlė išleisti lankstinuką vairuotojams, kuriame būtų pateikiama informacija, kas nutiks vairuotojui, jei bus pagautas duodant kyšį, kur kreiptis, jei muitininkai reikalauja kyšio ir kita svarbi informacija.
Dar vieną išsamų pranešimą apie akcizais apmokestinamų prekių kontrabandą ir nelegalią apyvartą pristatė Muitinės kriminalinės tarnybos I-ojo skyriaus viršininkas Gvidas Čiučka. Didžiausią muitinės pareigūnų sulaikomos kontrabandos dalį sudaro cigaretės ir negamykliniuose transporto priemonių bakuose įvežami degalai.
Vežėjai teiravosi kodėl muitininkai užlaiko transporto priemones iki kelių valandų, kol nustato ar bakai yra gamykliniai. Vilniaus teritorinės muitinės viršininkas Jonas Reklaitis, Medininkų posto viršininkas Gintautas Pupalaigis atsakė, jog priklausomai nuo transporto priemonės gamintojo atstovo atsakymas apie užklausas dėl gamyklinių bakų gaunamas per 15-30 minučių. M.Atroškevičius pasiūlė transporto priemonių patikrinimo procedūros pagreitinimui ir supaprastinimui, išduoti patikros sertifikatus dėl transporto priemonėse įrengtų gamyklinių bakų.
Komandiruočių apmokėjimo plonybės
Valstybinės mokesčių inspekcijos teisės departamento tiesioginių mokesčių skyriaus vedėjas Rolandas Ragėnas vežėjams dėstė komandiruočių išlaidų apmokėjimo tvarką, kuri vis dar nėra aiški kai kurių transporto įmonių apskaitininkams bei vadovams.
Anot R. Ragėno, jei vežimo metu (nuo krovinio pasikrovimo iki iškrovimo) vairuotojams nėra skiriama papildomų užduočių kitose šalyse, komandiruotpinigiai mokami pagal krovinio iškrovimo šalies normas. Vežėjai informavo, jog kitų miestų mokesčių inspekcijos padaliniai kitaip apskaičiuoja komandiruotpinigius, R.Ragėnas pažadėjo paruošti išaiškinimą visiems skyriams.
ES parama 95 kodo mokymams
Posėdyje VŠĮ „Consensus europae“ direktorius Simonas Žunda įmonių vadovams pristatė naują asociacijos „Linava“ projektą – asociacija planuoja teikti paraišką finansavimui iš Europos Sąjungos gauti pagal priemonę „Žmogiškųjų išteklių tobulinimas įmonėse“. Pagrindinė projekto veikla bus vairuotojų mokymai pagal 95 kodą ir siūloma galimybė gauti iki 70 proc. finansavimą šiems darbuotojų mokymams. S.Žunda paragino narius teikti prašymus dėl dalyvavimo šiame projekte, tokiu būdu sumažinant išlaidas privalomiesiems vairuotojų perkvalifikavimo kursams.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Prabėgusi savaitė buvo pakankamai rami ir didesnių rūpesčių vežėjams nesukėlė. Prasidėjus paskutiniam rudens mėnesiui prisiminkime pagrindinius praėjusios savaitės įvykius.
Lietuva
Gera žinia iš Valstybinės kelių transporto inspekcijos, kuri atsižvelgusi į vežėjų ir vairuotojų pageidavimus numatyti ilgesnį prašymo atnaujinti tachografo kortelę pateikimo laikotarpį, atliko skaitmeniniuose tachografuose naudojamų identifikavimo kortelių išdavimo taisyklių pakeitimus.
“Linavos” fronte vėl žinios iš teismų. Spalio 30 d. Vilniaus apygardos teismas ėmėsi svarstyti bylą dėl Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ praėjusių metų Kongrese galimai neteisėtai išrinktų revizijos komisijos narių Vidmanto Pelėdos, Alicijos Monkevič ir Mykolo Drėgvos bei prezidiumo nario Juozo Kuklio.
Europa
Lenkijoje pasikeitė didžiagabaritinio ir (ar) sunkiasvorio transporto vykdymo reikalavimai. Vežėjai atliekantys tokius vežimus kaimyninėje šalyje turėtų gerai susipažinti su naujais teisės aktais.
Vokietijos parlamento Finansų komitetas pritarė šalies vyriausybės įstatynų projektui dėl mokesčių lengvatų elektra varomiems sunkvežimiams ir kitoms transporto priemonėms. Tiesa, kol kas tokių sunkvežimių nėra daug, o elektra varomų magistralinių vilkikų kol kas iš vis nėra, tačiau ateityje šis įstatymas gali būti naudingas nuolatos savo parkus atnaujinančioms įmonėms, kurios perka ekologiškus vilkikus.
Olandai prakalbo apie kuriamą “išmanaus” kelio projektą. Tokie keliai šioje šalyje turėtų atsirasti jau kitais metais ir palengvins vairuotojų darbą bei užtikrins didesnį saugumą.
Kriminalai
Praėjusią savaitę pasiekė žinios apie du nekasdieninius įvykius. Vilniaus rajone antradienio naktį sudegė penki nauji BMW automobiliai. Prabangius automobilius vežė Rusijos įmonei priklausantis vilkikas.
Nepasisekė ir dar vieniems užsienio piliečiams, kurie atvyko į Lietuv pirkti vilkikų. Ketvirtadienio rytą sostinės policijai pranešta apie vagystę Gariūnuose – paryčiais iš automobilių stovėjimo aikštelės dingo du 2012 metų laidos vilkikai “Volvo”. Šias labai brangias mašinas kazachai buvo nusipirkę Klaipėdoje.
Apie artėjančią žiemą ir jos keliamus rūpesčius priminė Rusijos glūdumoje nutikęs įvykis, kuomet dėl netinkamų padangų vilkiko vairuotojas vos mirtinai nesušalo. Vežėjai, kurių vilkikai važiuoja į atšiauriomis sąlygomis pasižymnčius regionus, turėtų pasirūpinti, kad jų transporto priemonių vairuotojams nenutiktų panašių istorijų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Baltijos šalių oro bendrovės „airBaltic“ grynasis pelnas trečiąjį šių metų ketvirtį viršijo 23,8 mln. litų (4,8 mln. latų). Finansiniai oro bendrovės pasiekimai leidžia prognozuoti, jog „airBaltic“ šiemet pasieks geresnių rezultatų nei numatyta „ReShape“ restruktūrizacijos programoje.
„airBaltic“ generalinis direktorius Martinas Gaussas teigia, jog restruktūrizacijos programa kas mėnesį bendrovei leidžia rodyti vis geresnius rezultatus. „Tris mėnesius iš eilės – liepą, rugpjūtį ir rugsėjį – dirbome pelningai ir tikimės, jog iki metų pabaigos pagerinsime „airBaltic ReShape“ programoje numatytus tikslus. Pernai tuo pačiu metu patyrėme didžiulių nuostolių, todėl pelningas trečiasis ketvirtis labai džiugina“, – sako M. Gaussas.
Trečiojo ketvirčio oro bendrovės apyvarta viršijo 351 mln. litų (70,8 mln. latų). Liepos-rugsėjo mėnesiais „airBaltic“ įvykdė 13 345 skrydžius arba 17 proc. mažiau nei pernai. Šiuo laikotarpiu bendrovės paslaugomis pasinaudojo 920 325 keleiviai.
Oro bendrovė „airBaltic“ verslo restruktūrizavimo planą pristatė šių metų pradžioje. Juo siekiama grąžinti oro bendrovei pelningumą ir tęsti tvarų augimą Rygos oro uoste, kuris jungia Baltijos šalis su kitomis Europos, Viduriniųjų Rytų ir NVS valstybėmis. „airBaltic ReShape“ nubrėžia oro bendrovės ateities plėtros gaires lėktuvų parko modernizavimo, išlaidų optimizavimo, veiklos efektyvumo bei pajamų didinimo ir skrydžių tinklo gerinimo srityse. Įgyvendindama „ReShape“ planą, „airBaltic“ per 2012-2016 metus ketina pasiekti 1,632 mlrd. litų (330 mln. latų) augimą. Pagal „airBaltic ReShape“ programą, oro bendrovė turėtų tapti pelninga 2014 metais.
A/S Air Baltic Corporation
Spalio 26 d. rytą šalies keliuose iškritus pirmajam sniegui žiema juos aptarnaujančioms tarnyboms prasidėjo kiek anksčiau nei apie ją paskelbė kalendorius. Tą patį galima pasakyti ir apie vairuotojus – tiems, kurie ruošėsi delsti iki paskutinio teko suskubti ir vasaros sezonui skirtas padangas pakeisti žieminėmis.
Kitas aspektas yra ir metalo lydinių atžvilgiu itin agresyvaus cheminio junginio natrio chlorido barstymas. Kaip mus patikino kelininkai, druska naudojama dėl nedidelės kainos, o turimų jos atsargų turėtų užtekti iki sausio mėnesio. Susidėvėjusią techniką atnaujina pagal išgales Kaip Balsas.lt pasakojo Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo informacijos ir valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Asta Lipkevičienė, po 2000 m. įdiegus Lietuvoje vakarų pasaulyje paplitusias grynos druskos ir šlapios druskos technologijas ir įsigijus modernius tam tikslui skirtus įrengimus ženklesnių technologinių pokyčių kelių priežiūros srityje pastaraisiais metais nebuvo. Anot jos, susidėvėję automobiliai, barstytuvai, valymo mechanizmai atnaujinami pagal išgales.
A. Lipkevičienė patikino, kad šiais metais žiema nėra prasidėjusi „neįprastai anksti“. Kaip komentavo pašnekovė, kiekvienais metais neigiama oro temperatūra naktimis būdavo ir prieš Visų Šventųjų dieną, o paprastai iki spalio 20 d. bent vieną kartą keliai būna barstomi. Vienintelis pastebimas skirtumas − šiais metais tik šiek tiek daugiau iškrito sniego. Tiesa, tai didelio poveikio druskos atsargoms neturės. Šiuo metu kelių priežiūros įmonėse druskos sandėliai yra beveik pilni, o to kiekio, jei žiema bus vidutinė, turėtų užtekti iki sausio mėnesio.
„Pastaraisiais metais įrangos, skirtos kelių barstymui žiemą, technologijos nesikeitė. Nesikeitė ir kelių barstymui naudojama medžiaga. Kaip daugelyje šalių, taip ir Lietuvoje, keliai barstomi daugiausia natrio chloridu. Esant žemesnei oro temperatūrai nei minus 8 laipsniai Celsijaus naudojamas ir kalcio dichloridas. Kitos medžiagos gal ir yra efektyvios, tačiau jų kaina yra kelis kartus didesnė“, komentavo A. Lipkevienė. Temperatūrų skirtumas – itin svarbus veiksnys Greta barstymo druska, anot A. Lipkevičienės, jau ne pirmus metus rajoniniuose keliuose privažinėtas sniegas ir ledas žiemos metu yra šiurkštinamas autogreideriais su dantytais verstuvais. Šiurkštinami rajoninių kelių pavojingi ruožai (stačios įkalnės, staigūs posūkiai ir pan.) ir tie ruožai, kuriuose vyksta reguliarus maršrutinių keleivinių ir specialiai moksleivių (vaikų) pavėžėjimui pritaikytų transporto priemonių eismas. Tiesa, tai daugiausia rajoniniai keliai su žvyro danga. Kaip pažymėjo vyriausioji specialistė, šiurkštinti kelius su asfalto danga dėl galimo dangos pažeidimo yra gana sudėtinga.
Kaip mums pasakojo automobilių kėbulo remonto meistras Remigijus, druskos mišiniai koroziją skatina itin agresyviai, o efektyviausias būdas sumažinti kenksmingą jų poveikį – išpurkšti dugną specialiais tepalais. Kita prevencijos priemonė, anot jo, yra kuo dažnesnis automobilio plovimas, pašalinant nuo paviršių visus druskos likučius. Vertėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad korozijos reakcijas pagreitina ir temperatūrų skirtumas, todėl automobilį vertėtų laikyti šaltame garaže. „Galite patys padaryti eksperimentą užberdami druskos ant šaltos ir ant šiltos mėsos – pamatysite, kuriuo atveju ji bus greičiau įsisavinama“, − tokį pavyzdį mums pateikė Remigijus.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Kai Lietuvos darbdaviai ar juos atstovaujančių asocijuotų struktūrų atstovai tik prasižioja sakydami, kad Lietuvoje trūksta tolimųjų reisų vairuotojų, patys vairuotojai aršiai stengiasi tai paneigti sakydami, kad vairuotojų tikrai netrūksta. Nors siekdamos išlikti konkurencingomis, įmonės darbo sąlygas, atlyginimus siūlo panašius, Lietuvos darbo birža konstatuoja, kad vairuotojo profesija šiandien viena paklausiausių.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, daugiausia besimokančiųjų siekia įgyti transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų pradinės profesinės kvalifikacijos pažymėjimus. Paskutinę spalio savaitę darbdaviai pateikė 3,6 tūkst. darbo pasiūlymų. Darbo rinkoje pagal paklausumą antroje vietoje –sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai – 186. Juos lenkia tik pardavėjai (251).
Lapkričio 1 d. šalyje buvo 196,4 tūkst. darbo ieškančių žmonių – 9,75 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Teritorinių darbo biržų specialistai spalio 26-31 dienomis užimtumą suteikė 5,7 tūkst. bedarbių: padėjo įsidarbinti 3,8 tūkst. darbo ieškančių žmonių, pasiūlė dalyvauti užimtumo rėmimo priemonėse – 1,9 tūkst., iš kurių daugiausia – 32,4 proc. pradėjo mokytis, 28,2 proc. ėmėsi savarankiškos veiklos įsigiję verslo liudijimus, ir 21,1 proc. pradėjo dirbti viešuosius darbus. Per savaitę teritorinių darbo biržų specialistai profesinio mokymo programose pasiūlė dalyvauti 230 darbo ieškančių žmonių: iš jų 160 įspėtų apie atleidimą darbuotojų tobulins kvalifikaciją ir 70 jos mokysis.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-11-03
Rusijos rinka – Lietuvos vežėjams svajonė nr. 2. –nustatė VŠĮ „Edukacijos ir tyrimų centras.“ Nors centro atlikto tyrimo duomenimis labiausiai Lietuvos vežėjai nori bendradarbiauti su Vokietijos rinka, Rusija prioritetų skalėje atsidūrė antroje vietoje. Paanalizuokime pervežimų verslui svarbius ypatumus kaimyninėje Rusijoje.
Rusija užima 17 vietą pasaulyje pagal importuojamos produkcijos kiekį, 13-ąją pagal eksportą, 114 – pagal atvirumą tarptautinei prekybai, tačiau ypač prastai vertinamos patekimo į Rusijos rinką galimybės (125 vieta pasaulyje). Taip pat Rusija užima tik 94-tąvietą pasaulyje pagal logistikos veikimą, kai tuo metu Lietuva šiame reitinge – 45-oje vietoje. Ir nors gamtinių išteklių eksportu paremta ekonomika nėra labai stabili, gerėjantys finansiniai rodikliai ir didžiulis gyventojų skaičius Rusiją daro labai perspektyvia eksporto rinka.
Rusijos transporto apžvalga
Rusijoje veikia 1213 oro uostų, iš kurių 593 su asfaltuotu pakilimo taku. Pagal oro uostų skaičių šalis užima 5 vietą pasaulyje. Geležinkelių tinklas siekia 87157 km. Ir tai yra antroji valstybė pasaulyje pagal geležinkelių tinklo ilgį. Vandens kelių ilgis sudaro 102000 km. (2 vieta pasaulyje).
Rusijos kelių tinklas siekia 982000 km. Iš jų 30000 km. sudaro autostrados (7 šalis pasaulyje). Kelių ilgis Rusijoje sudaro 933000km. iš kurių 755000 km. asfaltuoti. Kai kurie keliai integruoti į bendrą Rusijos federalinių greitkelių sistemą. Šiuo metu krovinių transportavimas keliais vertinamas kaip potencialiausias transporto sektorius, nes augant Rusijos gyventojų pragyvenimo lygiui, didėjant vartojimui, kartu stiprėja ir poreikis lankstesnei krovinių vežimo sistemai keliais, įgyvendinant logistikos principą „nuo durų iki durų“. Vis tik šis potencialas kol kas ribojamas dėl modernių greitkelių tinklo šalyje trūkumo.
Krovinių transportavime geležinkelis Rusijoje užima stipriausias pozicijas. Po nuosmukio, 2009 m. (-24), 2010 m. buvo fiksuojamas krovinių pervežimo kelių transporto augimas iki 25,3 proc. Tuo metu geležinkelių augo tik 9 proc.
Teisinė aplinka transporto verslui
Siekdama modernizuoti transporto ir logistikos infrastruktūrą bei didinti pervežamų krovinių apimtis, Rusija priėmė dvi nacionalines strategijas, kurių tikslas spręsti 2 pagrindines problemas:
1) kaip modernizuoti ir padidinti 50 proc. kelių, tinkamų krovinių pervežimams, infrastruktūrą;
2) kaip sutvarkyti likusius kelius, nes šiuo metu 80 proc. transportavimui tinkamų kelių neatitinka Vakarų Europos standartų, kas lemia didelį avaringumo keliuose lygį, daugiau nei dvigubai viršijantį ES valstybes. Pagal strategiją, iki 2012 m. pabaigos numatoma baigti 2000 km. greitkelių tiesimą.
Lietuva ir Rusija nepriklauso bendrai teisinei erdvei kaip pvz. Muitų sąjunga, todėl krovinių patekimą į Rusijos rinką varžo apribojimai, kurie dažniausiai yra vienašaliai (iš Rusijos pusės) ir vyksta dėl politinių priežasčių. Iki 2011 m. kroviniams atgabentiems į Lietuvoje esančius muitinės sandėlius ir terminalus užtekdavo dvišalių leidimų. Vėliau Rusija reikalavo kroviniams ir trečiųjų šalių leidimų, kurių gavimas ilgą laiką buvo problematiškas. Jei krovinio kilmės šalis nesutapdavo su vežėjo šalimi, buvo traktuojama, kad tokiam vežimui būtinas trečiųjų šalių leidimas. Dėl riboto šių leidimų skaičiaus Lietuvos vežėjams patekti į Rusijos rinką buvo labai keblu. Pvz. 2011 m. Lietuvai buvos skirta115 tūkst. dvišalių leidimų gabenti krovinius į Rusiją ir 2000 trišalių leidimų. Iki 2011 m. rugsėjo, Lietuvos vežėjai jau buvo panaudoję 93,7 tūkst. dvišalių leidimų ir visus trišalius.
Po ilgų Lietuvos ir Rusijos derybų, galiausiai sutarta, jog dvišalių leidimų kvota išliks nepakitusi ir sieks 147 000, o trišalių leidimų kiekis padidės iki 4000. Susitarimas įtvirtintas trims metams, o esant leidimų trūkumui šalys derėsis dėl papildomo jų kiekio. Taip pat buvo suderinta ir leidimų traktavimo ypatybės – nuo spalio 1 d. visi nelietuviškos kilmės kroviniai, vežami iš terminalo ir iš uosto, traktuojami kaip dvišaliai, ir vežami į Rusiją su dvišaliais leidimais.
Rusijos įmonių kreditingumo ir patikimumo vertinimas
Tarptautiniuose kreditingumo agentūrų „Standart&Poor‘s“ ir „Fich“ reitinguose Rusijos ekonominė bei politinė aplinka apibūdinama kaip stabili. „Moody‘s“ reitingų sistemoje Rusija vertinama, nurodant, kad verslo įmonės adekvačios prisiimti finansinius įsipareigojimus, tačiau dėl mažiau prognozuojamų ekonominių ir politinių sąlygų, įmonių galimybės įsipareigoti sumažėja.
Lietuvos ir Rusijos prekybos santykius turėtų pagerinti ir Rusijos narystė Pasaulio prekybos organizacijoje PPO. Narystė organizacijoje užkerta kelią bloginti tarptautinės prekybos sąlygas, šios sąlygos negalės būti keičiamos atsižvelgiant į politinius motyvus.
Rusijos ekonomika šiandien
Pirmąjį 2012 m. pusmetį Rusijos metinis ekonomikos augimas siekė 4,5 proc., tačiau nuo sausio iki rugpjūčio dėl didėjusios infliacijos ir mažėjusio privataus vartojimo augimas lėtėjo iki 4 proc. Rugpjūčio mėnesį ekonomika augo 2,8 proc., o rugsėjo mėnesį – 2,5 proc. Pirmojo šių metų pusmečio rezultatai, anot, „Danske Markets” ekonomisto Vladimiro Miklaševskio, pakankamai geri, lyginant su situacija Vakarų Europoje, o taip pat ir tokiose šalyse kaip Brazilija, Kinija ar Indija. Nepaisant niūrių perspektyvų didžiausiai šalies prekybos partnerei Europos Sąjungai, Rusijos pramonės augimą pastaruoju metu kursto aukšta vidaus paklausa. „Danske“ bankas savo prognozių Rusijai nekeičia ir sako, jog 2012 m. šios šalies BVP augimas sieks 4,1 proc.
„Transporto sektoriaus eksporto galimybių studija“ parengta Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ užsakymu, vykdant projektą „Lietuvos transporto įmonių eksporto ir verslumo skatinimas“. Studiją parengė Viešoji įstaiga „Edukacijos ir tyrimų centras“. Projektas vykdomas pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos Ekonomikos augimo veiksmų programos 2 prioriteto „Verslo produktyvumo didinimas ir aplinkos verslui gerinimas“ priemonę Nr. VP2-2.2-ŪM-01-K „Asistentas 1“ Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
ES2012 m. spalio 30 d. VKTI atstovai dalyvavo Europos Sąjungos Tarybos Variklinių transporto priemonių techninio derinimo darbo grupės posėdyje, kuriame buvo svarstomas pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl variklinių transporto priemonių garso lygio projektas.
Per posėdį daugiausia dėmesio buvo skirta leidžiamo triukšmo lygio matavimo metodikai, leistinoms reikšmėms bei šio reglamento įgyvendinimo terminams, taip pat buvo išreikšta nemažai prieštaravimų Komisijos pasiūlymams. Didžiausią dėmesį posėdyje dalyvavę atstovai skyrė ribiniams dydžiams, kurie, jų nuomone, turėtų būti bent 3 – 4 dB(A) didesni nei numatyta šiame projekte. Diskusijų kilo ir dėl įgyvendinimo terminų. Dalyviai baiminosi, kad gamintojai nespės pasiruošti įgyvendinti naujus reikalavimus.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Padangu_zymejimasŠiais metais pasikeitė padangų ženklinimas – nuo šių metų lapkričio 1 d. ant visų naujų padangų, parduodamų Europos Sąjungoje, privalo būti etiketės, nusakančios padangos riedėjimo savybes, sukibimą su šlapia kelio danga ir keliamą triukšmą.
Kaip atrodo etiketė?
Etiketė panaši į energijos vartojimo etiketes, kuriomis jau ženklinamos skalbyklės, indaplovės, šaldytuvai ir kiti buities prietaisai. Kuo geresnės padangos (sutaupomo kuro, saugumo ir išorinio triukšmo atžvilgiais), tuo aukštesnei kategorijai jos priskiriamos. Raudonai žymima G kategorija yra prasčiausia, o žaliai žymima A kategorija – geriausia.
Etiketėse bus nurodomi šie trys parametrai:
Suvartojamas kuro kiekis susijęs su pasipriešinimu riedėjimui. Sumažėjus šiam pasipriešinimui, suvartojama mažiau degalų.
Sukibimas su šlapia danga – viena svarbiausių padangos saugumo savybių. Kai lyja, stabdant padangomis, kurios labai gerai sukimba su šlapia danga, stabdymo kelias sutrumpėja.
Padangų keliamas išorinis triukšmas vaizduojamas bangelėmis: viena bangele žymimas mažiausias triukšmas, trimis – didžiausias.
Kuo etiketės naudingos vartotojui?
Kaip ir šaldytuvų, skalbyklių ir kitų prietaisų pirkėjai, vartotojai galės greitai nustatyti, dėl kurių padangų sunaudos mažiau kuro ir kartu kurios padangos yra saugios bei nekelia daug triukšmo. Etiketės padės vartotojams palyginti padangas ir išsirinkti tinkamiausias.
Kiek galima sutaupyti?
Pasirinkęs geriausias (A kategorijos) padangas, vartotojas gali sutaupyti iki 9 proc. degalų, palyginti su prasčiausiomis (G kategorijos) padangomis. Pateiksime 3 pavyzdžius.
Jei vairuojate įprastą keleivinį automobilį ir nuvažiuojate 25 000 km per metus (10 000 km mieste ir 15 000 km tarp miestų), galite sutaupyti apie 580–790 Lt. per metus. Kadangi geriausios padangos yra brangesnės (papildomai 820–1100 Lt.), pinigų sutaupysite antrais padangų naudojimo metais (apie 340–480 Lt.).
Jei vairuojate didelį keleivinį automobilį (10 litrų/100 km) ir nuvažiuojate daug kilometrų (10 000 km mieste ir 25 000 km greitkeliais per metus), per metus galite sutaupyti apie 1500 Lt. Kadangi geriausios padangos yra brangesnės, jau pirmais metais galima sutaupyti 440–700 Lt.
Jei vairuojate mikroautobusiuką (pavyzdžiui, pristatymo ar transporto įmonės), kuriuo per metus nuvažiuojama 40 000 km (20 000 km mieste ir 20 000 km tarp miestų), per metus galima sutaupyti 1000–1200 Lt. Padangoms papildomai skyrus 960–1200 Lt., degalų pradėsite sutaupyti jau pirmais metais.
Kaip vartotojai sužinos apie ženklinimą?
Nuo 2012 m. lapkričio 1 d. padangų gamintojai ir importuotojai privalo su visomis padangomis, pagamintomis nuo 2012 m. liepos 1 d., pateikti lipdukus, etiketes ir techninę informacinę medžiagą. Padangų platintojai (pvz., padangų pardavėjai, autoservisai, automobilių pardavėjai) privalo pateikti šią informaciją, aiškiai matomą pardavimo vietoje.
Šis reikalavimas netaikomas iki 2012 m. liepos 1 d. pagamintoms padangoms. Tai reiškia, kad tam tikrą laiką pirkėjai prekybos vietose dalį padangų matys su etiketėmis, o dalį – be jų. Taip daroma tam, kad gamintojai turėtų laiko parduoti jau pagamintas padangas ir pasirengti naujai ženklinimo sistemai.
Kaip veikia ženklinimo sistema?
Kaip jau 15 metų daroma buities prietaisų ženklinimo srityje, ES padangų ženklinimo sistema grindžiama pačių gamintojų ar importuotojų teikiamais duomenimis. Tačiau ES valstybės narės privalo taikyti atitinkamuose nacionaliniuose teisės aktuose numatytas rinkos priežiūros nuostatas. Jos privalo stebėti rinką ir tikrinti, ar laikomasi įvairių reglamento dėl padangų ženklinimo nuostatų. Be to, nacionalinės institucijos turi tikrinti, ar padangų etiketėje nurodytos kuro vartojimo efektyvumo, sukibimo su šlapia danga ir išorinio riedėjimo triukšmo kategorijos atitinka išmatuotas vertes. Kaip ir kitų produktų atveju, kontrolę atliks tik nacionalinės valdžios institucijos, o ne nepriklausomos institucijos.
Kas nusprendė įvesti padangų ženklinimą?
Reglamentą dėl padangų ženklinimo priėmė Europos Parlamentas ir ES Taryba, remdamiesi Europos Komisijos pasiūlymu. Ženklinimo sistema buvo rengiama bendradarbiaujant su visomis suinteresuotosiomis šalimis: nacionalinėmis valdžios institucijomis, pramonės atstovais, aplinkosaugos srities NVO ir vartotojų organizacijomis.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|