2012-11-26
Praėjusi savaitė krovinių pervežimo verslui atnešė daug naujienų. Gausiai žinių pabėrė ne tik vietinės, bet ir kaimyninių šalių valstybinės institucijos. Taip pat netrūko kriminalų ir eismo įvykių.
Žinios iš užsienio
Iš Lenkijos atskriejo žinia, primenanti, kad nuo 2012 m. spalio 19 d. įsigaliojo įstatymas: nuo šiol transporto priemonės (jų junginiai), kurių matmenys su kroviniu ar be jo ir (ar) ašies (ašių) apkrova ir (ar) transporto priemonės (jų junginio) leidžiama bendroji masė viršija maksimalius leidžiamus dydžius privalo turėti didžiagabaritinio ir (ar) sunkiasvorio vežimo leidimą. Už sunkiasvorės transporto priemonės vykimą be atitinkamo leidimo numatyta nuo 550 PNL iki 15 000 PNL bauda, kuri priklausys nuo transporto priemonės kategorijos bei pažeidimo rūšies.
Vežėjams aktualią informaciją paskelbė ir BGL (Vokietija). Informuojama, kad nuo 2008 metų keliuose Europos greitkeliuose (dažniausiai Vokietijoje) pasikartoja atvejai, kai apšaudomi autovežiai arba kiti sunkvežimiai. Policija prašo vairuotojų būti itin atidžiais, stebėti automobilius kiekvieno sustojimo metu, o susidūrus su minėtais atvejais, būtinai pranešti atitinkamoms institucijoms.
Žinios iš pasienio postų
Lapkričio 19 d. Medininkų pasienio poste vežėjus pasitiko nauja eilių reguliavimo tvarka. Nors Pasienio kontrolės punktų direkcijos departamentamentas įvesdamas naująją eilių reguliavimo tvarką siekė sukurti geresnį sienų pralaidumą, Lietuvos ir kaimyninių šalių vežėjai sistemos privalumų neįžvelgia. Medininkų pasienio punkte labiausiai trūksta automobilių stovėjimo aikštelės, kurioje vairuotojai galėtų ilsėtis, kol pajudės eilė.
Praėjusią savaitę sulaukėme žinių ir iš Latvijos pasienio. Prieš savaitę (pirmadienį) iš Latvijos įvažiavimo į Rusiją laukė apie 1 000 vilkikų. Antradienį situacija nežymiai pagerėjo: Burački – Terechovo poste ryte eilėje stovėjo apie 700 vilkikų, o Grebnevo – Ubylinka poste – 100. Teigiama, kad viena iš išaugusių eilių priežasčių –tai pasibaigę lenkų vežėjų tranzitiniai leidimai per Baltarusiją, dėl ko jiems tenka važiuoti į Rusiją per Latviją. Tikėtina, kad artėjant šventėms, pasieniečiai gali nesusitvarkyti su tokiu transporto srautu ir pasienyje gali susikaupti rekordinis vilkikų kiekis.
Eismo įvykiai, kriminalai
Praėjusi savaitė keliuose sukėlė daug sumaišties. Dėl pablogėjusių oro sąlygų, vairuotojų neatidumo kilo daug avarijų, kuriose nukentėjo ar net žuvo žmonės. Aukų pareikalavo trečiadienio avarija Pasvalio raj., kuomet nuo kelio nuvažiavo ir užsimušė lenkų vilkiko vairuotojas. Manoma, kad lenkas vidurdienį užmigo. Taip pat parėjusią savaitę JAV įvyko masinė avarija, kurioje du žmonės žuvo ir apie 80 žmonių buvo sužeistų, kai greitkelyje dėl tiršto rūko susidūrė keliasdešimt transporto priemonių. Greitkelyje susidūrė ne tik lengvieji automobiliai, bet ir sunkvežimiai.
Lapkričio 22 d. Trakų policijos pareigūnai aptiko nelegaliai dyzeliną pardavinėjusią įmonę. Į šią įmonę atvykstantys sunkiasvoriai vilkikai su Kaliningrado srities valstybiniais numeriais vežė dyzeliną, kuris vėliau iš sunkiasvorių vilkikų degalų bakų buvo išsiurbiamas į dyzelino talpyklas, įrengtas įmonės teritorijoje esančiame garaže.
Prognozuojama, kad ši svaitė Lietuvoje bus lietinga, o savaitgalį paspaus šaltukas. Tikimės, kad šios oro sąlygos netrikdys Jūsų kelionių, kurių tikslus pasieksite saugiai.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Lapkričio 26 d. Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU) sulaukė dumilijoninio keleivio. Jis į sostinės oro uostą atskrido 11.20 val., aviakompanijos „SAS Scandinavian Airlines“ reisu Nr. SK 744 iš Kopenhagos.
„Labai džiaugiamės, kad būtent mūsų kompanijos skrydžiu Vilniaus oro uostas šiais metais pasiekė 2 mln. keleivių. Sveikiname visus skrydžio iš Kopenhagos keleivius ir Vilniaus oro uostą, sėkmingai auginantį keleivių srautus“, – su jubiliejiniu keleiviu TVOU sveikinos SAS atstovybės Lietuvoje vadovė Rūta Jucienė.
TVOU dviejų milijonų keleivių per vienerius metus sulaukia jau antrąjį kartą. Pirmą kartą 2 mln. keleivių riba buvo peržengta 2008 m. gruodžio 18 d. , o pirmąjį milijoninį keleivį TVOU aptarnavo 2005 m. spalio 1 d.
Šių metų sausio-spalio mėnesiais Vilniaus oro uostas aptarnavo 1,85 mln. keleivių, t. y. 28,39 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2011 m.
Vilniaus oro uostas
Lietuvos ir Baltarusijos informacinių technologijų kūrėjai planuoja kurti bendrą pasienio tarnybų informacinę sistemą, kuri sutrumpintų ir palengvintų sienos kirtimo procedūras.
Biurokratines tokio bendradarbiavimo kliūtis pašalins penktadienį pasirašytas tarpvyriausybinis susitarimas dėl bendradarbiavimo informacinių ir ryšių technologijų srityje.
Lietuvos pusėje diegiama elektroninė eilių tvarkymo sistema tikrai nesutrumpins gaišaties pasienyje, kol tokios sistemos nebus ir Baltarusijos pusėje. Nebūtinai tokios pat, bet jos turi būti tarpusavyje suderintos, – sako glaudesnio bendradarbiavimo siekiančių Lietuvos ir Baltarusijos informacinių technologijų asociacijų atstovai.
„Norime, kad Lietuvoje sėkmingai realizuoti projektai būtų pakartoti Baltarusijoje. Arba atvirkščiai, jei mes ką gero padarėme, pavyzdžiui, sukūrėme kokią gerą informacinę sistemą, kad galėtume ją pritaikyti Lietuvoje. Vėliau kartu eitume ir į trečiąsias šalis“, – sako Baltarusijos asociacijos „Infopark“ valdybos pirmininkas Vladimiras Basko.
„Visi puikiai žinome, kad vyksta pasaulyje visų rinkų globalizacija. Ir sistemos, kuriamos vienoje šalyje, yra sėkmingai diegiamos toje šalyje, vienos valstybės ribose, bet pirmiausia transportas reikalauja sistemų, kurios veiktų visų transporto koridorių trasos ilgyje“, – teigia „Infobalt“ asociacijos prezidentas Vytautas Vitkauskas.
Platesnių rinkų ir globalesnės veiklos norintys informacinių technologijų kūrėjai paragino ir politikus pasirašyti tarpvyriausybinio bendradarbiavimo susitarimą – kad abiejų šalių įmonės galėtų be kliūčių kurti ir įgyvendinti bendrus projektus.
Lietuvos informacinių technologijų kompanijos jau seniai yra nusiteikusios siūlyti savo produktus kitose valstybėse ir šios sutarties pasirašymas leis mūsų kompanijoms aktyviau eiti į Baltarusijos rinką.
„Didelių skirtumų tarp veikiančių informacinių technologijų sistemų nėra, bet norisi, kad jos nesiskirtų net detalėmis, o įgyvendinimas atvertų platesnes pritaikymo perspektyvas“, – sako Baltarusijos ryšių ir informatikos viceministras Sergejus Nesterovičius.
Artimiausiuose lietuvių ir baltarusių informacinių technologijų įmonių planuose – sukurti bendrą abiejų šalių pasienio tarnyboms tinkančią informacinę sistemą.
„Tai būtų viena sienos kirtimo sistema. Tokios pat procedūros vyktų ir Lietuvoje, ir Baltarusijoje. Vienoje sienos pusėje gautą informaciją apie automobilius, keleivius, krovinius matytų ir kitos šalies pareigūnai“, – sako V. Basko.
Baltarusijos atstovai tolesnį bendradarbiavimą įsivaizduoja, kaip šios srities įmonių klasterį arba aljansą, kuriantį produktus, pirmiausia – transporto ir logistikos informacines sistemas – tinkančias ir Rytų, ir Vakarų šalims.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Lietuvoje baigiama kurti dviračių registracijos sistema, kurios tikslas – užkirsti kelią dviračių vagystėms ir nelegaliam dviračių įsigijimui. Planuojama, kad nuo gruodžio 1 d. ji pradės veikti internete adresu www.dviraciuregistras.lt.
Populiarėjant dviračiams vis daugiau Lietuvos gyventojų susiduria su dviračių vagysčių problema ir su nuosavybės įrodymu pavogus ar suradus pavogtą dviratį, nes seniai pirktų dviračių dokumentų žmonės dažniausiai neišsaugo. Daugelyje Europos Sąjungos šalių jau veikia dviračių registrų sistemos, kurios padeda spręsti šias problemas, todėl analogišką sistemą nuspręsta sukurti ir Lietuvoje.
Tikimasi, kad Lietuvos dviračių registracijos sistema taps prevencine dviračių vagysčių priemone ir sudarys daugiau galimybių identifikuoti, surasti ir atgauti pavogtą dviratį. Ši sistema padės pasitikrinti, ar planuojamas įsigyti naudotas dviratis nėra vogtas, taip pat sudarys galimybę įrodyti dviračio nuosavybę, praradus jo įsigijimą patvirtinančius dokumentus, ir kt.
Norintieji naudotis dviračių registracijos sistema turės interneto svetainėje www.dviraciuregistras.lt užsiregistruoti kaip vartotojas. Prisijungęs prie dviračių registro kaip vartotojas, žmogus galės registruoti savo ar savo šeimos ir kitų artimų žmonių dviračius. Norint registruoti dviratį, į dviračių registrą reikės įvesti dviračio rėmo numerį (jį turi kiekvienas dviratis). Užregistravus dviratį žmogui paštu bus išsiunčiamas lipdukas su kodu, kurį reikės priklijuoti ant dviračio rėmo. Įvykus dviračio vagystei, dviračių registre užregistruotą dviratį bus galima pažymėti kaip pavogtą.
Be to, dviračių registre bus galimybė perregistruoti dviratį kitam savininkui, kai dviratis parduodamas, pažymėti dviračio vagystės vietą žemėlapyje, prisijungti prie policijos registro su informacija apie vogtus daiktus bei atlikti kitas funkcijas.
Dviračių registracijos sistema sukurta Lietuvos dviračių verslo asociacijai bendradarbiaujant su Susisiekimo ministerija, Vidaus reikalų ministerija ir Policijos departamentu, Lietuvos dviratininkų bendrija bei konsultuojantis su kitomis institucijomis. Šiuo metu jau sukurtas Lietuvos dviračių registravimo sistemos kompiuterinis modelis, parengti reikalingi dokumentai, taisyklės, sutartys ir kita reikalinga dokumentacija, užtikrinanti sistemos funkcionavimą.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Po beveik 125 m. Hamburgas praras laisvojo uosto statusą. Tai nutiks kitų metų sausio 1 d. Kartu su šiuo įvykiu keisis ir muitinės procedūros. Uoste bus pritaikytos Europos jūrų uosto muitinės taisyklės. Įsigalios nuo 2002 m. veikianti „Container Terminal Altenwerder“ (CTA) tvarka.
Jau nuo gruodžio 1 d. dauguma įmonių dirbančių šiame uoste pradės taikyti CTA taisykles, kad adaptuotųsi prie naujos tvarkos ir padėtų su ja susipažinti vežėjams.
Vairuotojai įformindami konteinerius pagal Europos jūrų uosto muitinės taisykles gaus antspaudus ant priėmimo – perdavimo akto (Interchange Receipt) ir galės naudotis greitąja juosta važiuodami laisvojo uosto teritorijoje. Ši tvarka galios nuo gruodžio 1 d. iki metų galo.
Gabenant konteinerį iš uosto teritorijos, nebereiks atlikti baigiamojo konteinerio įforminimo.
Importas
Atplukdyti pakrauti konteineriai iškraunami terminale, kur atliekamos muitinės saugojimo procedūros (AT/B/15…).
Prieš išgabenant konteinerius reikia patikrinti ar jie paruošti išvežimui. Terminalai leis išgabenti konteinerius tik tuo atveju, jei muitinės atstovai patvirtins, kad šie gali būti išgabenami, o tai reiškia, kad bus atliktos visos reikiamos muitinės procedūros.
Norint išvengti laukimo, kol bus paruoštas konteineris, važiuoti į konteinerių terminalus reikia tik tuomet kai: atliktos muitinės procedūros arba planuojama vežti su tranzito T1 ar TIR atidarymu arba jei konteineris gali būti judinamas kol yra saugomas muitinės terminale.
Užsakovas arba atsakingas asmuo sužinoti konteinerio statusą gali keliais būdais. Galima bus naudoti užklausimų sistemas (Coast, Infogate), o taip pat ir IMP (Import Message Platform), kurios pagalba galima gauti visą informaciją apie konteinerį: laivo atplaukimo laikas, paruošimas išvežimui, leidimai iš kompetentingų institucijų.
Taip pat informacija galima gauti ir vietoje šiuose terminaluose:
Konteinerių terminalas Altenwerder (CTA) Pirm. 06:00 – Šešt. 15.00
Konteinerių terminalas Burchardkai (CTB) Pirm. 06:00 – Šešt. 18.00
Konteinerių terminalas Eurogate (CTH) Pirm. 06:00 – Šešt. 13.00
Konteinerių terminalas Tollerort (CTT) Pirm. 06:30 – Šešt. 13.00
Visose kitose uosto vietose nėra nuolatinių muitinės pareigūnų ir iš jų išvežti krovinius arba juos atgabenti galima tik tada jei iš anksto buvo sutarta dėl mobilios muitinės arba jei kompanija išleidžianti/priimanti krovinį turi specialų muitinės statusą „įgaliotas siuntėjas“ arba „įgaliotas gavėjas“.
Tranzitinių muitinės procedūrų atidarymą arba uždarymą galima atlikti ir muitinės filialuose „Waltershof“ ir „Windhukkai“. Tokiu atveju krovinys gali būti gabenamas į muitinės filialo laikinojo saugojimo sandėlius arba atitinkamoms įmonėms. Po procedūros laikinąjį saugojimą būtina deklaruoti HH 0339-E forma. Tokios galimybės turi būti suderintos individualiai ir iš anksto.
Muitinės tikrinimas
Jei Jūsų gabenamam konteineriui paskirta muitinės kontrolės procedūra, tuomet užsakovas ar įgaliotas asmuo turi susisiekti su konteinerių terminalu ir patikslinti bei suderinti visas reikiamas detales.
Jei muitinės patikrinimo negalima atlikti gavėjo terminale, tuomet prieš gabenant konteinerį gavėjui vežėjui būtina pačiam užvažiuoti į vieną iš dviejų apačioje pateiktų postų. Konteinerio gabenimas skanavimo procedūroms į patikros vietą galimas tik kroviniui turint laikino saugojimo statusą.
Muitinės ofisas Waltershof
Finkenwerder Straße 4, 21129 Hamburgas,
Pirm. 06:00 – Šešt. 13.00
Muitinės ofisas Windhukkai
Indiastraße 4, 20457 Hamburgas,
Pirm. – Penkt. 06:00 – 22.00 (Nuo sausio 1 d. turėtų dirbti visą parą).
Nuo sausio 1 d. muitinė automatiškai nebestabdys vilkikų. Vairuotojams teks patiems įsitikinti, kad sutvarkyti visi reikalingi dokumentai. Priešingu atveju grės baudos, todėl reikia griežtai laikytis užsakovo ar tarpininko reikalavimų.
Eksportas
Kasdieninė tvarka beveik nesikeis. Esminis pasikeitimas susijęs su tranzito procedūros uždarymu. Kaip ir importo metu, taip ir čia, šią procedūrą bus galima padaryti viename iš keturių terminalų (CTA, CTB, CTH, CTT). Jei tranzito procedūra uždaroma ne viename iš šių terminalų, tuomet kaip ir importo metu reikia tartis dėl mobilios muitinės arba dirbti su įgaliotais muitinės filialais.
Gabenant krovinį į muitinę būtina apie jį pranešti ir pateikti kitus reikalingus dokumentus.
Pervežimai
Gabenti konteinerius iš vieno terminalo į kitą galima tik praėjus muitinės procedūras ir kuomet konteineris tampa laikinai saugojamas. Toks gabenimas turi būti iš anksto užfiksuotas naudojant „ATLAS“ informacinę sistemą.
Saugojimo terminai
Muitinės saugomi konteineriai turi numatytus maksimalius terminus. Muitinė juos gali saugoti iki 20 dienų, jei jie atgabenti autotransportu ir iki 45 dienų jei atplukdyti laivu. Paprastai šio laikotarpio pabaigoje, reikia nedelsiant atlikti mokamą perkėlimą į kitus muitinės sandėlius. Konteinerių terminalai informuoja kompetentingus asmenis ir aptaria tolesnius veiksmus.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad už pavojingiausius eismo taisyklių pažeidimus reikia bausti griežčiau – ypač išgėrusius vairuotojus.
“Norėčiau pabrėžti, kad 500 tūkst. ir 250 tūkst. rublių baudos siūlomos įvesti tik vairuojantiems išgėrus”, – parašė D.Medvedevas šeštadienį savo tinklaraštyje “Facebook”, komentuodamas skaitytojų klausimus. Anksčiau šeštadienį jis nurodė, jog atsakomybę už pavojingiausius eismo taisyklių pažeidimus Maskvoje ir Sankt Peterburge, turbūt, reikėtų pakelti iki 500 tūkst. rublių, kituose regionuose – iki 250 tūkst. rublių.
Pasak premjero, šios pasiūlymus reikėtų galutinai parengti iki šių metų pabaigos, bet dar reikėtų juos aptarti ir suderinti.
Planuojama “sustiprinti administracinę vairuotojų atsakomybę už greičio viršijimą, važiavimą degant raudonai šviesai, išvažiavimą į priešpriešinę eismo juostą ir kitus pavojingiausius kelių eismo taisyklių pažeidimus’, – pažymėjo D.Medvedevas.
Taip pat numatoma už vairavimą išgėrus ne tik padidinti pinigines baudas, bet ir taikyti ilgesnį įkalinimą, numatant mažiausią laisvės atėmimo terminą – 5 metus, o viršutinę ribą pakelti iki 15 metų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Už Europos Sąjungos lėšas VSAT įsigijo fotoaparatų, kurie bus naudojami siekiant greičiau ir efektyviau nustatyti sulaikytų užsieniečių asmens tapatybes.
Iš viso konkurso būdu iš UAB „REO Investment“ nupirkti 22 fotoaparatai „Panasonic-FS45“, kurie kainavo 9876 litus. Šis pirkimas atliktas pagal Europos grąžinimo fondo (EGF) 2011 m. metinės programos finansuojamą projektą EGF11/3.1.1-1.1 „Grąžinamų ir išsiunčiamų užsieniečių asmens tapatybės nustatymui reikalingos įrangos nuoma, vertėjų ir teisinių paslaugų įsigijimas“.
Naudodamiesi šiais fotoaparatais pasieniečiai galės greičiau ir efektyviau nustatyti sulaikytų užsieniečių asmens tapatybes, o tai pagreitins nelegaliai Lietuvoje esančių asmenų grąžinimo į jų kilmės ar tranzito šalis procedūras. Fotoaparatai bus paskirstyti VSAT struktūriniams padaliniams.
EGF tikslas – remti valstybių narių pastangas gerinti visus nelegalių imigrantų grąžinimo valdymo aspektus, taikant integruotą grąžinimo valdymą. Fondas numato bendrus valstybių narių arba nacionalinius veiksmus, atitinkančius solidarumo principą, šios srityje galiojančius Bendrijos teisės aktus ir pagrindines teises. EGF tikslams pasiekti Europos Komisija numato per 2008–2013 m. laikotarpį Lietuvai skirti beveik 5 mln. eurų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Nelaimingų atsitikimų darbe statistiniai duomenys atskleidžia, kad sparčiai daugėja sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe, kurie įvyksta transporto ir sandėliavimo įmonėse. Šiose srityse iki 2012 m. lapkričio 15 d. užfiksuota daugiausiai mirčių ir sunkių sužalojimų, kilusių dėl nelaimingų atsitikimų darbe.
Nelaimingų atsitikimų transporto versle daugėja
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad 2012 m. daugiausiai mirčių, įvykusių dėl nelaimingų atsitikimų darbe, užfiksuota įmonėse užsiimančiose transportavimo, sandėliavimo kompanijose. Iki šių metų lapkričio 15 d. tokiose įmonėse žuvo 10 darbuotojų, kai tuo pačiu metu 2011 m. – 6. Sunkius sužalojimus patyrė 23 darbuotojai, o prieš metus tokių buvo 15. Tarp veikos sektorių pirmaujančių pagal nelaimingų atsitikimų darbe skaičių, antroje vietoje yra statybos remonto darbai. Tačiau, šį sektorių palyginę su transportavimo sektoriumi, galime įžvelgti, kuomet statyboje mirčių ir sunkių sužalojimų mažėjo pagal mirčių skaičių su transporto. Liūdina tai, kad iš visų darbų, mirtys transporto ir sandėliavimo darbuose sudaro 22 proc., o sunkūs sužalojimai – 19 proc.
Transporto įmonėse, po darbo-poilsio rėžimo bei atlyginimo skaičiavimo pažeidimų, dažniausiai pažeidžiami darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai. Anot, VDI komunikacijos skyriaus vedėjos Gabrielės Banaitytės, praėjusiais metais apie 17 proc. visų ištirtų sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe sudaro atsitikimai darbe, įvykę vairuotojams, iš kurių 48 proc. – kai vairuotojus sužalojo transporto priemonė ir 21 proc. – kai sunkvežimių vairuotojai patyrė sužalojimus nukrisdami iš aukštai (nuo vilkiko kėbulo, puspriekabės).
Užsienyje priimta laikyti, kad dėl nelaimingų atsitikimų darbe prarandama 1–4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau pagal statistinius duomenis, atrodo, kad Lietuvoje tokie praradimai kaip gyvybė nelaikomi itin dideliais nuostoliais.
Kas dešimtas žuvęs darbe – apsvaigęs nuo alkoholio
Vertinant įvykstančių nelaimingų atsitikimų statistiką, jau daugelį metų nesaugiausių ekonominių veiklų sąraše pirmauja statyba, transportas, apdirbamoji pramonė, žemės ūkis, miškininkystė.
Neretai saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus ignoruoja patys darbininkai. VDI duomenimis, šiais metais, būdami neblaivūs, darbe žuvo 14 proc. visų žuvusiųjų darbe ir sunkiai sužaloti 10 proc. darbuotojų. Palyginti su praėjusiais metais, nelaimingų atsitikimų esant neblaiviems padaugėjo. Kiek darbininkų, būdami apsvaigę nuo alkoholio, susižalojo, tikslios statistikos nėra. Beveik visi sunkūs ir mirtini nelaimingi atsitikimai praėjusiais metais įvyko neblaiviems darbuotojams nukritus iš aukštai. Jų kraujyje buvo nustatyta nuo 0,45 iki 3,55 promilės etilo alkoholio.
Kodėl nelaimingi atsitikimai neišvengiami transporto versle?
VDI analitikų teigimu, dalis transporto verslo darbdavių mano, kad darbuotojų sauga ir sveikta jų vadovaujamose įmonėse yra vertinama kaip formalūs dokumentai, biurokratija, nereikalingos išlaidos, o saugaus darbų atlikimo taisyklės, reikalavimai ir reglamentai, anot jų, tik trukdo verslui veikti.
VDI, ne vienerius metus analizuojanti nelaimingų atsitikimų darbo vietoje dėsningumus, nustatė priežastis, dėl kurių dažniausiai užfiksuojamos darbuotojų mirtys transporto ir sandėliavimo veiklose. Reikia atkreipti dėmesį, kad daugiau nei septyni iš dešimties sunkių nelaimingų atsitikimų, pakraunant arba iškraunant kelių transporto priemones, įvyksta dėl tokių priežasčių:
darbuotojų prispaudimas judančiomis transporto priemonėmis ar krovos mechanizmais;
nuo transporto priemonės kėbulo, krovos mechanizmų arba stelažų krintantys kroviniai;
transporto priemonių bei krovos mechanizmų susidūrimas ir galimas apvirtimas;
darbuotojų nukritimas iš aukščio nuo transporto priemonių;
darbuotojų paslydimas ir pargriuvimas ;
nesaugus krovinių kėlimas rankomis;
saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėse nepakankamumas;
netinkamas krovos darbų organizavimas;
krovos mechanizmų konstrukcinių elementų arba krovinių prisilietimas prie elektros oro linijų.
Be to, ypatingą dėmesį reikia atkreipti į iškraunamos transporto priemonės pastatymą, rankinio (stovėjimo) stabdžio įjungimą, atramų po ratais naudojimą, saugios vietos užtikrinimą vairuotojui pakrovimo ir iškrovimo darbų metu, priemonių naudojamų įlipimui į transporto Priemonės kėbulą tvarkingumui ir jų pastatymo teisingumui, lieptelių nuo transporto priemonės iki rampos patvarumui ir stabilumui, rampų aptvarams.
2011 m. vasario 8 d. Ledelange (Liuksenburgas), „Mercedes“ automobilių servise, įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu žuvo vienos iš didžiausių Lietuvos transporto bendrovių vairuotojas-ekspeditorius S. G. Išvažiavęs iš autoserviso su sutaisytu vilkiku, S. G. privažiavo atbuline eiga prie puspriekabės balninio sukabinimo įtaiso ir palindo po vilkiko apačia pritvirtinti stabdžių suslėgto oro movas bei elektros kabelį. Kai antroji mova, duodanti spaudimą puspriekabės stabdžiams buvo pritvirtinta, stabdžiai palengva atsileido, ir sunkvežimis pradėjo riedėti į nuokalnę. Vairuotojas bandė sustabdyti automobilį rankomis, tačiau automobilis riedėjo toliau ir jį pervažiavo. VDI nustatė, kad šio nelaimingo atsitikimo priežastis: vairuotojas, prieš pritvirtindamas stabdžių suslėgto oro movas nepasirūpino, kad automobilis savaime nepradėtų judėti – po ratais nebuvo padėtos specialios atraminės kaladėlės. Tai tik vienas iš daugelio pavyzdžių, kuomet atidumas ir saugos reikalavimų laikymasis galėjo išgelbėti gyvybę.
Paslydimai ir pargriuvimai, tvarkant krovinius transporto veiklos įmonėse, sudaro 1/3 įregistruojamų nelaimingų atsitikimų. Todėl, siekiant sumažinti šių nelaimingų atsitikimų skaičių, reikia pašalinti priežastis, dėl ko jie dažniausiai įvyksta: slidūs ir nelygūs pagrindai, slenksčiai, užgriozdinti judėjimo keliai, nepatogus krovinių paėmimas, formalus požiūris į darbuotojų mokymą ir instruktavimą ir kt.
VDI teigimu, vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, vertinti profesinę riziką, nėra taip jau sunku. Tai gali būti pasiekta nereikalaujančioms didelių investicijų pastangomis, o tuo pasirūpinus, užtikrinamas saugus ir našesnis darbas bei patikimas verslas, o tai naudinga dėl mažesnių draudimo įmokų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Siekdama sumažinti šiltnamio efektą, Didžiosios Britanijos greitkelius prižiūrinti institucija („Highway Agency“) tamsoje paliko kelio ruožus, kurių bendras ilgis siekia beveik 200 km.
Teigiama, kad kai kurie kelią apšviečiantys žibintai buvo visiškai išjungti, o tam tikruose ruožuose buvo sumažintas šviesų intensyvumas. Pranešama, jog tokį sprendimą lėmė noras sumažinti ir taip dideles taršos emisijas bei „apkarpyti“ ir tai aukštus kelių mokesčius.
Kelius prižiūrinti institucija atliko tyrimą bei tamsoje paliko tik tuos kelio ruožus, kuriuose apšvietimas nėra privalomas. Valdžios teigimu, Didžiosios Britanijos vairuotojai nesusidurs su jokiais nepatogumais – toks sprendimas įtakos avaringumui šiuose ruožuose neturės, nors ir kai kuriose vietose neretai susidaro rūkas.
Institucijos atstovai pranešė, jog tai turėtų šiek tiek sumažinti didelių mokesčių kainą. „Žinant, kiek mokesčių sumoka mūsų šalies vairuotojai, manome, jog jie nusipelnė šios tokios nuolaidos“, – teigiama pranešime.
Įdomu tai, kad šiam sprendimui britai pasirinko žiemą – ilgiausias naktis turintį metų laiką.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-11-23
Kad Lietuva yra tranzito šalis, mūsų krašte žino ir jaunas, ir senas. Teiginį patvirtina statistika – užsienio valstybėms ir kompanijoms mūsų valstybės teritoriją naudojant kroviniams pervežti kasmet sukuriama iki penktadalio bendrojo vidaus produkto.
Tačiau Rytų-Vakarų transporto koridoriaus asociacijos (angl. East-West Tranport Corridor – EWTCA) prezidentas doc. Algirdas Šakalys įsitikinęs, kad Lietuvos kaip tranzito valstybės galimybės dar toli gražu neišnaudotos. Todėl, pasak EWTCA vadovo, jau dabar būtina dėti visas pastangas, kad gardaus kąsnio gabenant krovinius iš Vakarų į Rytus ir atgal neatimtų konkuruojančios valstybės.
Smarki kova dėl milijardų
Lietuvą labai vilioja projektas būti svarbia grandimi transporto koridoriuje tarp Rytų ir Vakarų. Jau daug metų kalbama, kad toks koridorius kuriamas. Kokios stadijos yra jo kūrimas?
Mūsų šalis deda visas pastangas, kad būtume konkurencingi kitų Rytų-Vakarų krypties transporto jungčių atžvilgiu ir efektyviai priimtume Azijos-Europos prekybos srautus.
Suprantama, kai šnekama apie globalių prekybos srautų administravimą, vienos šalies pastangų nepakanka. Siekiant sėkmingai konkuruoti dėl globalių prekybos srautų, būtina turėti tarptautinį partnerių tinklą. Toks partnerystės tinklas yra formuojamas per EWTCA, kurios veikloje šiuo metu dalyvauja 37 partneriai iš 13 Europos ir Azijos šalių. Asociacija buvo įsteigta 2010-aisiais Europos Sąjungos (ES) regioninio bendradarbiavimo “Interreg” programos EWTCII projekto rengėjų iniciatyva, jos tikslas – stiprinti pietinės Baltijos jūros subregiono transporto mazgų ir tinklų potencialias galimybes efektyviau tarnauti regiono poreikiams ir tranzito per jį plėtrai.
Šiandien pietinės Baltijos jūros regiono dalies transporto koridorius administruoja 2,3 proc. apimties Rytų-Vakarų prekybos srautus. Jų visų bendra vertė, 2010-ųjų duomenimis, sudarė 552 mlrd. eurų, arba 1 trln. 904,4 mlrd. litų.
EWTCII projekto ekspertų vertinimu, 2030 metais šio koridoriaus rinkos dalis turėtų išaugti iki 5 proc., 2050-aisiais – iki 10 proc., arba 759 mlrd. litų. Ir jų didžioji dalis galėtų atitekti Lietuvai. Žinoma, jeigu mus lydės sėkmė dirbant EWTCA ir kitose organizacijose. Ir ne šiaip dirbant, o Vyriausybės lygiu.
Skirtingos politinės sistemos – ne kliūtis
Turime daug konkurentų. Europos Šiaurėje norima tokį pat koridorių nutiesti per Suomiją ir Rusiją, Europos Pietuose – per Bulgariją ir Turkiją, dabar prekės iš Kinijos į Vakarų Europą ir atgal plukdomos laivais Atlanto bei Indijos vandenynais. Kokios mūsų galimybės įsiterpti tarp tų projektų?
Sutinku, kad konkurencija dėl globalių prekybos srautų administravimo yra didelė ir aštri. Turiu informacijos, kad ieškant pačių racionaliausių maršrutų vežti prekes iš Azijos į Europą per pastaruosius ketverius metus buvo išbandyta arti dvidešimties skirtingų transporto jungčių.
Kita vertus, turiu pastebėti, kad mes kartu su partneriais iš Skandinavijos į šią rinką jau įsiterpėme – kalbu apie jau minėtą labai kuklią 2,3 proc. dydžio iš beveik 2 trln. litų rinkos dalį. Ateities perspektyvos labai priklausys nuo to, ar mus lydės sėkmė harmoningai plėtojant svarbiausius transporto ir logistikos mazgus bei transporto jungtis pietinėje Baltijos regiono dalyje, taip pat – ar pavyks užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą ir didesnį pasitikėjimą tarp partnerių išilgai Rytų-Vakarų transporto koridoriaus.
Susidaro įspūdis, kad Rytų-Vakarų transporto koridoriaus projektas gali buksuoti dėl skirtingų valstybių ekonominių ar net politinių interesų. Viena svarbiausių Rytų ir Vakarų transporto grandinės šalių yra Baltarusija. Ar politiniai interesai gali sugriauti gražią idėją?
- Nepalankūs Baltarusijos ir Rusijos valdančių struktūrų politiniai sprendimai dėl Baltijos šalių jūrų uostų atžvilgiu gali tam tikram laikotarpiui sutrikdyti nusistovėjusius ir rinkos principais besiplėtojančius komercinius santykius tarp partnerių mūsų regione. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje dažniausiai randami racionalūs sprendimai.
Mano nuomone, Rytų-Vakarų koridoriaus idėją vargu ar gali sugriauti vienos ar kitos valstybės politiniai interesai. Be to, iki šio laiko ir Baltarusijos transporto ministerijos, ir komercinių struktūrų pozicija koridoriaus atžvilgiu buvo dalykiška bei racionali.
Valdžios parama – gyvybiškai būtina
EWTCA neabejotinai yra viena iš svarbiausių Rytų-Vakarų koridoriaus projekto variklių. Sulaukiate paramos ir iš ES. Tačiau susidaro įspūdis, kad asociacijos beveik neremia Lietuvos Vyriausybė. Galbūt mūsų valdžia netiki projekto ateitimi?
- Tikrai negaliu sutikti su jūsų teiginiu. Tiek Susisiekimo, tiek Užsienio reikalų ministerija pagal galimybes rėmė asociacijos veiklą, aktyviai dalyvavo svarbiausiuose renginiuose. Tuo labiau neįsivaizduoju, kaip be šių institucijų paramos būčiau galėjęs asmeniškai pristatyti EWTCA Baltarusijos, Kinijos, Švedijos ir Ukrainos transporto ministrams.
Lietuvos valdžios struktūrų parama bus reikalinga ir ateityje. EWTCA, kaip daugelyje kitų tarptautinių struktūrų, nuolat vyksta vidiniai procesai, ypač dėl įtakos asociacijos valdymui. Jeigu dėl kažkokių priežasčių prarastume turimas pozicijas asociacijoje, niekas negalėtų garantuoti, kad Klaipėdos jūrų uostas ar bendrovė “Lietuvos geležinkeliai” galėtų išlikti svarbiausias žaidėjais pietinio Baltijos subregiono Rytų-Vakarų transporto koridoriuje.
Nuo kiekybės – prie kokybės
Kokius svarbiausius darbus plėtodama koridorių EWTCA jau nuveikė ir ką užsibrėžusi nuveikti ateityje?
Didžiuojamės, kad per pirmus porą metų pavyko suformuoti 37 partnerių tinklą, jie suinteresuoti vežti krovinius pietinės Baltijos jūros dalies Lietuvos transporto mazgais ir tinklais. Antra, Lietuvos transporto sistema, kaip sudėtinė Rytų-Vakarų transporto koridoriaus dalis, buvo pristatyta 18-oje tarptautinių transporto konferencijų ir forumų Europoje, Azijoje bei JAV.
Tai buvo kiekybinės plėtros etapas. Dabar pereinama prie kokybinio – bus stiprinamas bendradarbiavimas tarp EWTCA partnerių, toliau katalizuojant inovacinius sprendimus ir plėtojant globalų transporto koridorių.Konkrečius sprendimus dėl EWTCA veiklos 2013 metams asociacijos Taryba priims gruodžio 3 dienos posėdyje Vilniuje.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-11-22
Rytoj 11.30 val. Susisiekimo ministerijoje (111 salėje) Lietuva ir Baltarusija pasirašys tarpvyriausybinį susitarimą dėl bendradarbiavimo informacinių ir ryšių technologijų bei informacinės visuomenės plėtros srityje.
„Šis susitarimas labai svarbus Lietuvos informacinių technologijų įmonėms, planuojančioms arba jau dirbančioms Baltarusijos rinkoje“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Šalys susitaria dalytis patirtimi, įgyta elektroninių ryšių reguliavimo srityje, bendradarbiauti elektroninės valdžios ir elektroninio parašo naudojimo, informacinės visuomenės plėtros srityse, skatinti investicijas į informacines ir ryšių technologijas, bendrų įmonių kūrimą, rengti bendrus mokymo kursus, seminarus, konferencijas, forumus ir parodas, skatinti mokslo tiriamąją veiklą, keistis ekspertais ir specialistais.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Vykdydama pavestas funkcijas, Lietuvos muitinė sulaiko transporto priemones, kuriomis buvo gabenama kontrabanda. Šioms transporto priemonėms saugoti yra skelbiamas transporto priemonių transportavimo ir saugojimo paslaugų konkursas, kadangi saugojimo aikštelių muitinė neturi.
Vakar, lapkričio 20 d., TV3 laidoje „Prieš srovę“ buvo pateikta informacija apie Muitinės departamento ir UAB „Tomadas“ sutarties dėl muitinės sulaikytų transporto priemonių transportavimo ir saugojimo paslaugų nutraukimo aplinkybes. Informuojame, kad UAB „Tomadas“ po sutarties pasirašymo pakeitė muitinės sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikšteles, kurios buvo pasiūlytos vykdant muitinės transporto priemonių transportavimo ir saugojimo paslaugų viešąjį konkursą. UAB „Tomadas“, keisdamas pasirašytos sutarties sąlygas, pažeidė viešųjų pirkimų principus.
Viešųjų pirkimų įstatymas numato, kad negali būti keičiamos esminės sutarties sąlygos: sutarties objektas ir kaina. Transporto priemonių saugojimo vietų pakeitimas yra esminės sutarties sąlygos pakeitimas.
Muitinės departamentas nutraukė sutartį su UAB „Tomadas“ dėl netinkamo sutarties vykdymo. Informuojame, kad artimiausiu metu Muitinės departamentas skelbs naują muitinės sulaikytų transporto priemonių transportavimo ir saugojimo paslaugų pirkimo viešąjį konkursą.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
EMS kooperatyvas prie Pasaulinės pašto sąjungos Lietuvos paštą už tarptautinio greitojo pašto (EMS) pristatymo paslaugą įvertino aukščiausiu apdovanojimu.
„Tarp 203 pasaulio paštų, kurie teikia tarptautinio greitojo pašto pristatymo paslaugą, įvertinus visus kokybės rezultatus, Lietuvos paštas užėmė 11-ą vietą. Aplenkėme net tokias išsivysčiusias šalis kaip JAV, Japoniją, Šveicariją, Norvegiją. Esame geriausi ir tarp Baltijos šalių – kaimynai latviai užėmė 33-ą vietą, estai – 41-ą.
Tai išties puikus mūsų darbo įvertinimas, kuris parodo, jog Lietuvos paštas geba teikti visapusiškai kokybiškas paslaugas“, – sakė Lietuvos pašto Pašto operacijų tarnybos direktorius Robertas Gudavičius.
Praėjusiais metais Lietuvos paštui šiame konkurse buvo įteiktas sidabrinis apdovanojimas.
EMS kooperatyvas kasmet apdovanoja pasaulio šalių pašto operatorius, kurie geriausiai teikia EMS siuntų pristatymo paslaugą. Iš viso šiemet aukso, sidabro ir bronzos apdovanojimai už EMS pristatymo paslaugą buvo įteikti 41 šalies atstovui.
Vertindama šalių operatorius komisija atsižvelgia net į 16 kriterijų. Vienas svarbiausių – EMS siuntų pristatymo laikas. Šios siuntos turi pirmenybę prieš kitas pašto paslaugas, todėl gavėjui turi būti pristatomos kuo skubiau.
Taip pat vertinama, kaip greitai pašto operatorius sugeba perduoti informaciją apie siuntų pristatymo etapus, skenuoti gaunamas siuntas, operatyviai atsakyti į klientų užklausas ir pan.
Šiuo metu Lietuvos paštas tarptautines greitojo pašto siuntas pristato į 81 pasaulio šalį. Vidutinė siuntų vežimo į gavimo šalį trukmė – 1–5 darbo dienos.
AB Lietuvos paštas
Valstybinės eismo saugumo komisijos posėdžio metu Susisiekimo ministerijoje pirmą kartą įteikti saugaus eismo eksperto garbės ženklai prie saugaus eismo gerinimo Lietuvos keliuose prisidėjusiems asmenims.
„Visuomenės švietimas ir ugdymas saugaus eismo srityje, atsidavimas ir energija vykdant tarnybines pareigas, ne vienerius metus drausminant Kelių eismo taisyklių pažeidėjus, ar net išgelbėta gyvybė – už tai šiandien noriu asmeniškai padėkoti ir įteikti saugaus eismo eksperto ženklus žmonėms, kurie ne tik kasdien atsakingai vykdo savo pareigas, bet kartu prisideda prie saugesnės visuomenės kūrimo“, – pabrėžė l. e. susisiekimo ministro pareigas Eligijus Masiulis.
Saugaus eismo eksperto garbės ženklu apdovanoti keturi nusipelnę asmenys, aktyviai prisidėję prie saugaus eismo gerinimo veiklos – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis viršila Jonas Dičius (už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą, indėlį drausminant Kelių eismo taisyklių pažeidėjus), Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 5-osios komandos budinčios pamainos vadas vidaus tarnybos leitenantas Arnoldas Braziūnas ir Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Komandos budinčios pamainos vadas vidaus tarnybos kapitonas Jonas Ruseckas (už profesionalumą likviduojant eismo įvykio padarinius, kurio metu, buvo išgelbėta žmogaus gyvybė), Kėdainių jaunimo mokyklos mokytojas metodininkas Rimantas Tepcovas (už aktyvų dalyvavimą visuomenės švietėjiškoje veikloje, ugdant vaikų, moksleivių, visuomenės sąmonę ir žinias saugaus eismo srityje).
Nusipelniusiems asmenims įteikti saugaus eismo eksperto garbės ženklai ir pažymėjimai.
Saugaus eismo eksperto garbės ženklas yra Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro apdovanojimas, skiriamas saugaus eismo srities darbuotojams ir kitiems asmenims, itin prisidėjusiems prie saugaus eismo gerinimo Lietuvos keliuose.
Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija
Asociacijos “Linava” nariai ir kandidatai kviečiami į asociacijos “LINAVA” Krovininio transporto tarybos išplėstinį posėdį, kuris įvyks 2012 m. lapkričio 28 d. 10.00 val. VšĮ “Linavos” mokymo centras” salėje (Jankiškių g. 41, Vilnius).
Posėdžio darbotvarkė:
1. Dėl transporto priemonių, laukiančių kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną Medininkų pasienio kontrolės punkte eilių formavimo, registravimo ir reguliavimo. Pranešėjas – Pasienio kontrolės punktų direkcijos atstovas.
2. Dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo bei kitų draudimo rūšių problematikos Lietuvoje. Pranešėjas – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro direktorius Algimantas Križinauskas.
3. Dėl Rusijos draudimo kompanijos „Rosgosstrakh“ galimų draudimo paslaugų teikimo Lietuvos vežėjams. Pranešėja – DK „Rosgosstrakh“ Transporto priemonių draudimo departamento direktoriaus pavaduotoja Natalija Polunina.
4. Kiti klausimai.
Būtina išankstinė registracija į posėdį būtina el. paštu: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|