Naujienos

2012-05-24

Valstybės valdoma bendrovė “Lietuvos geležinkeliai” sausį-balandį vežė 15,766 mln. tonų krovinių – 9,1 proc. mažiau nei pernai tais pačiais mėnesiais.

Tarptautiniais geležinkelių maršrutais vežtų krovinių palyginamuoju laikotarpiu sumažėjo 10,1 proc. iki 11,7 mln. tonų, vidaus – 6,1 proc. iki 4 mln. tonų, išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas.

Per mėnesį – balandį, palyginti su kovu – “Lietuvos geležinkelių” vežtų krovinių padaugėjo 4,8 proc., o palyginti su 2011-ųjų balandžiu – sumažėjo 1,8 proc. iki 4,217 mln. tonų.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-05-24

Dinamiškas transporto verslas įmones skatina vis dažniau apsvarstyti darbų optimizavimo galimybes, kurias suteikia verslo valdymo sistemos (VVS). Šį kartą kalbiname UAB „Info transport“, sukūrusios logistikos apskaitos ir valdymo programą „Info Trans“ direktorių Liną Kulnį, kuris atskleidė programų naudą, teikiamą konkurencinį pranašumą rinkoje, ir patarė, pagal kokius kriterijus programą reikėtų rinktis.

Kokios priežastys prieš septynerius metus paskatino pradėti logistikos apskaitos ir valdymo verslą?

Verslo pradžia buvo netikėta. Kai studijavau universitete, reikėjo sukurti programą. Draugas dirbęs transporto vadybininku pasiūlė sukurti programą skirtą vežėjams. Šis pasiūlymas ir inspiravo mane sukurti naują programą, kuri vėliau peraugo į verslo pradžią.

Papasakokite, kokia buvo Jūsų verslo pradžia. Ar prieš septynerius buvo daugiau įmonių teikiančių paslaugas, lengvinančias transporto sektoriaus darbą?

Verslo pradžia buvo nelengva, bet įdomi – reikėjo išmokti derybų, pardavimo meno, kitų dalykų. Klientų reikalavimai buvo aukšti ir labai skirtingi, o atsiskaitymai vėluodavo. Lietuvos rinkoje tuomet konkurencijos nebuvo. Kai kurios įmonės naudodavo užsienio programas kaip „Navision“, bet tai nebuvo labai populiaru. Verslo pradžioje tekdavo ilgai bendrauti su vežėjais pristatinėjant verslo valdymo programų naudą. Dabar daugelis transporto įmonių jau yra išbandę vieną ar kitą programą, žino ko nori, kokios funkcijos jiems reikalingos.

Transporto ir logistikos kompanijoms teikiate veiklą lengvinančią programą. Ar patys įmonėje naudojatės panašiomis programomis optimizuojančiomis įmonės veiklą?

Pradžioje kaip ir daugelis naudojome tradicinę excel programą, tačiau vėliau įmonės reikmėms pradėjome naudoti modifikuotą „InfoTrans“. Šią programą maksimaliai pritaikėme savo įmonės reikmėms ir pastebėjome akivaizdžius skirtumus. Dabar matome darbo su klientais istoriją, greičiau/ paprasčiau sugeneruojame sąskaitas, analitines ataskaitas, operatyviau vyksta užduočių personalui delegavimas, informacinių laiškų siuntimas.

Kokį konkurencinį pranašumą rinkoje įgauna įmonės, kurios naudojasi VVS?

Greitis (greitesnis darbas su dokumentais, informacijos paieška), mažesnės darbo sąnaudos, lankstumas, konfidencialios informacijos saugumas, išlaidų kontrolė, tikslesnė kredito limito/įsiskolinimo kontrolė, galimybė greičiau tiksliau nustatyti pelningesnes ar nuostolingesnes veiklos sritis, lengviau kontroliuojamas augimas – visa tai ir dar daugiau užtikrina verslo valdymo programos.

Papasakokite, kuo „Info Trans“ programa naudinga Lietuvos vežėjams, ekspeditoriams, logistikos kompanijoms?

Užsakovų gaunama nauda priklauso nuo įmonės veiklos srities, jos vidinės specifikos, logistinės grandinės sudėtingumo, reikalingų generuoti dokumentų skaičiaus ir kt. Pavyzdžiui vežėjams gabenantiems krovinius skirtingais maršrutais, sudėtingesnėmis logistinėmis grandinėmis –palyginti skirtingų maršrutų, klientų pelningumą ir excel‘io paprastai nebeužtenka. Atskira kategorija – vežėjai dirbantys Europoje pagal kilometražo tarifus – jiems aktualu kilometrų ir realiai pravažiuotų kilometrų, pajamų, sąnaudų palyginimas. Programoje įdiegtas patogus kelionės lapų apskaitos modelis.

Su ekspedicinėmis įmonėmis aiškiau – ten reali nauda gaunama iš karto, dėka automatiškai generuojamų sutarčių su užsakovais, lietuvių, rusų, anglų kalbomis. Be to, yra galimybė sutartis ir kitus dokumentus siųsti klientui elektroniniu paštu tiesiai iš programos (antspaudus ir parašus programa uždeda automatiškai).

Programa pritaikoma kiekvienos įmonės individualiems poreikiams, nes kiekvienos įmonės lūkesčiai skirtingi.

Jūsų programa 2005 m. įvertinta InfoBalt“ parodoje kaip geriausias ITTE produktas. Ar nuo to laiko programa keitėsi, tobulėjo? Gal atsirado naujų, patogesnių funkcijų? Kokių naujų funkcijų programoje gali atsirasti artimiausiu metu, ar jos taip pat bus pritaikytos ir seniems klientams?

Programai sukurti reikėjo trejų metų, tačiau ji nuolat buvo tobulinama pagal užsakovų poreikius ir pastebėjimus. Techniškai viskas gana ištobulinta, todėl pastaruoju metu pakeitimų reikėjo nedaug. Pagrindinis dalykas, kurio dar prašo vežėjai – smulki remonto išlaidų apskaita ir ryšys su žemėlapiais/stebėjimo sistemomis. Ties šiomis sritimis šiuo metu ir dirbame – rudenį tikimės pirmųjų rezultatų.

Dauguma pardavėjų teigia, kad būtent jų sistema yra geriausia, funkcionaliausia ir kitokia „-iausia“. Kaip transporto ir logistikos įmonėms nesusidūrusioms su VVS sistemomis išsirinkti geriausiai jų poreikius atitinkančią sistemą?

Primiausiai, reikėtų palyginti kelias skirtingas programas ir atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

• kaip programa veikia – lankstumas, patogumas, greitis;

• ar pati įmonė gali (ir kiek gali) konfigūruoti/plėsti funkcionalumą;

• kiek kainuotų pritaikymas prie įmonės specifikos (įvedimo formų, ataskaitų, sąskaitų ir kt.);

• ar galima ir kiek kainuotų keisti programos elgesį – kai kuriose programose tas yra sunkiai keičiama/pritaikoma. Pvz.: Gali būti nekintamai „įsiūtas“ toks elgesys kaip: „išrašius sąskaita negalima keisti užsakymo informacijos“; „viršijus kredito limitą negalima sukurti užsakymo“ ir t.t. Daugumai tas galbūt ir tinka, tačiau jei įmonėje yra dalinės/ išankstinės sąskaitos tai trukdys darbui.

Standartinės funkcijos reikalingos pačių paprasčiausių logistikos atveju apskaitai pvz.:

• ekspeditoriui tai būtų – vienas užsakymas / vienas vežėjas / viena pajamų sąskaita / viena vežėjo sąskaita

• vežėjui – vienas reisas ir vienas/keli eksporto importo užsakymai. Užsakymai vežami be persikrovimu/terminalų/persikabinimų.

Papildomos funkcijos reikalingos ne kiekvienai įmonei. Anksčiau ar vėliau įmonė susiduria su sudėtingesniais dalykais: viena sąskaita už daug užsakymų, daliniai kroviniai, gabenimas per terminalą, reisai Europoje pagal tarifus/1km ir kt. – tuomet iškyla klausimas ar investuoti į savo programos tolesnį tobulinimą, ar pigiau ir greičiau prisitaikyti vieną iš esamų sprendimų.

Kaip VVS gali sumažinti verslo išlaidas ir per kiek laiko gali atsipirkti?

Atsiperkamumas labai priklauso nuo įmonės specifikos. Ekspeditorius naudodamasis programa per tą patį laiką gali padaryti daugiau: greitesnis pildant sutartis, generuojant sąskaitas, suvedant informaciją ir jos ieškant. Tai gali atsipirkti ir per kelis mėnesius. Vežėjams tas pats, kaip ekspedicijai tik čia daugiau neapibrėžtų dalykų, kurių atsiperkamumą sunku įvardinti laikotarpiu – tai kuro, kilometrų kontrolė, geresnės informacijos paieškos dėka – rastas pelningesnis užsakymas ar pigesnis vežėjas, prestižas klientų akyse, lengvai valdomas abejotinų klientų sąrašas ir t.t.

Kaip vertinate programinių įrangų Lietuvos transporto įmonėse perspektyvas?

Technologijos kasdieną tobulėja, todėl, manau, VVS optimizuojančios transporto įmonių darbą turi šviesią ateitį Lietuvoje. Modernios įmonės siekiančios gerų rezultatų, be patogios verslo valdymo programos jau šiandien neįsivaizduoja savo veiklos. Po krizės rinkoje jaučiamas labai didelis pagyvėjimas – greičiausiai įmonės suprato, kad reikia skaičiuoti ir pasakymai „maždaug aišku ir taip“ ar exel‘io programa jau nebetinka. Brangstant kvalifikuotai darbo jėgai, darbdaviai siekia optimizuoti personalo veiklą, kad didžiąją dalį darbuotojų dienos neužimtų techninis dokumentacijos tvarkymas. Verslo valdymo programos – ne visada lengvas, bet tiesiausias kelias į veiklos optimizavimą.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-05-24

Nepaisant deklaruojamo drastiško gyventojų skolų augimo, įmonių skolų būklė metų pradžioje nuteikia optimistiškai. Per metus (lyginant šių ir praėjusių metų gegužės 23 d.) darbdavių skola Valstybiniam socialinio draudimo fondui (Sodrai) susitraukė 2,9 proc., arba nuo 491,8 mln. Lt iki 477,6 mln. Lt.

Tai žemiausias skolos lygis per visus metus. Ir tai esant didžiausiam darbuotojų skaičiui (1,257 mln. apdraustųjų) per visą laiką, kiek Sodra viešai skelbia šią informaciją.

Mažinant įsiskolinimą Sodrai daugiausiai prisidėjo bankrutavusios ir probleminės įmonės. Sodros pretenzijos per metus joms sumenko nuo 407,0 iki 379,4 mln. Lt. Tiesa, „šviežiai“ bankrutavusios įmonės savo skolas „išpūtė“ beveik 30 mln. Lt (pvz., bankas „Snoras“ – 9,4 mln.Lt). Tačiau iš seniau bankrutavusiųjų Sodra susigrąžino net 57 mln. Lt.

Trumpalaikės veikiančių įmonių skolos per metus ūgtelėjo 15,8 proc. Daugiausiai čia pasižymėjo paslaugų teikėjai (+84 proc.), vežėjai (+58 proc.), leidėjai ir IT sektorius (+46 proc.), statybininkai (+43 proc.).

„Creditreform“ atkreipia dėmesį į augančias senesnes nei 30 d. skolas. Tokie įsiskolinimai per metus išaugo 25 proc. – nuo 84,8 iki 98,2 mln.

„Galima sakyti, kad nelieka vidutinės trukmės skolininkų“, – teigia UAB „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa. Jis pabrėžia: „Vienkartiniai ar periodiniai įsiskolinimai Sodrai dėl pinigų srautų nesutapimų dengiami greičiau, tuo tarpu įmonės, pradelsusios kelis mokėjimus, grimzta į skolų liūną. Tas skolas Sodrai po kurio laiko tenka išieškoti teisiniu keliu. Kol kas tai vyksta gana sėkmingai“.

Įmonių galimybes vykdyti savo įsipareigojimus gerai atspindi Skolų Sodrai rodiklis, kurį skaičiuoja UAB „Creditreform Lietuva“. Iš 1000 didžiausių Lietuvos įmonių reikšmingų skolų Sodrai (rodiklis nuo „5“ iki „9“) turėjo tik 6 proc., o iš 35 tūkst. mažiausių įmonių (apyvarta iki

0,3 mln. Lt) rizikingiausių buvo net 13,2 proc. įmonių.

Skolų Sodrai rodiklio reikšmė prasčiausia buvo ūkio šakose, kur sąnaudos darbui sudaro ženklią išlaidų dalį: pastatų statyboje (vidutiniškai ir smarkiai įsiskolinusių įmonių – 14,6 proc.), baldų gamyboje (14,8 proc.), medienos apdirbime (12,8 proc.), tai pat maitinimo, valymo, apsaugos, siuvimo pramonės įmonėse. Geriausias skolų Sodrai rodiklis yra paslaugų šakose – draudimo, teisinės bei apskaitos veiklos, programavimo, telekomunikacijų įmonėse, taip pat elektros, dujų ir garo bendrovėse.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-05-24

Viešumoje pasirodžius informacijai apie vežėjų asociacijos „Linava“ finansinius nuostolius, kurie gali siekti iki 27,5 mln. litų, bei galimus pažeidimus, LR Seimo Antikorupcijos komisija pavedė šį reikalą išsiaiškinti Darbo grupei galimoms korupcijos apraiškoms teismų, teisėsaugos bei kontroliuojančių institucijų veikloje tirti. Darbo grupės išvados bus pateiktos Antikorupcijos komisijai.

2012 gegužės 23 vykusio Antikorupcijos komisijos posėdžio metu buvo diskutuota apie asociacijos „Linava“ nustatytų TIR knygelių kainą, kuri ženkliai didesnė nei kitų kaimyninių valstybių. Taip pat aiškintasi dėl valstybės pareigos kontroliuoti, kad asociacija, kuriai pavesta vykdyti viešąsias funkcijas, t.y. išduoti TIR knygeles vežėjams, atitiktų tarptautinės Konvencijos keliamus reikalavimus, tarp kurių yra ir gera finansinė būklė bei organizaciniai sugebėjimai vykdyti Konvencijoje numatytus įsipareigojimus.

Komisijos posėdžio metu paaiškėjo, jog ir „Linava“ vadovybė, ir audito kompanija „Ernst&Young” atsisakė pateikti audito ataskaitas, kurios sukėlė pagrįstų abejonių dėl asociacijos finansinės būklės. Atsisakymas pateikti duomenis apie asociacijos finansinę padėtį vertintinas kaip trukdymas įvertinti ar valstybės paskirta asociacija atitinka minimalius jai Konvencijos keliamus reikalavimus.

Kreipdamiesi į Seimo Antikorupcijos komisiją, Lietuvos vežėjai prašė nedelsiant pradėti reikalingą teisinį tyrimą, kuris nustatytų pažeidimo faktus, o taip pat Seimui ir Vyriausybei inicijuoti teisės aktų priėmimą, kuries nustatytų aiškų asociacijos „Linava“ viešųjų funkcijų kontrolę, veiklos skaidrumą, o taip pat nustatyti TIR knygelių kainos sudedamąsias dalis, kainodarą ir jų ribas.

Informacinis šaltinis: VRP | Hill & Knowlton Komunikacijos konsultantai

2012-05-24

Siekdama užkirsti kelią rimtiems viešosios tvarkos pažeidimams ir kitoms vidaus saugumo grėsmėms, Lenkijos Respublika Europos futbolo čempionato metu laikinai atnaujina vidaus sienų kontrolę.

Nuo š. m. birželio 4 d. iki liepos 1 d. Lenkijos Respublikos sienos apsaugos tarnybos pareigūnai prie sienos su Lietuvos Respublika vykdys nuolatinį vykstančių per sieną asmenų dokumentų patikrinimą. Į Lenkijos Respublikos teritoriją įvažiuojantys visų šalių piliečiai privalės pateikti galiojančius kelionės dokumentus (pasą, asmens tapatybės kortelę, asmens be pilietybės kelionės dokumentą ar kt.).

Pažymėtina, kad vairuotojo pažymėjimas, gimimo liudijimas nėra laikomi tinkamais kelionės dokumentais.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-05-24

Gegužės 24 d., 14 val. susisiekimo ministras Eligijus Masiulis dalyvaus oro linijų bendrovės „Wizz Air“ spaudos konferencijoje, kuri vyks Tarptautinio Vilniaus oro uosto Išvykimo salėje.

Kviečiame dalyvauti!

Lietuvos Respublikos Susisiekimo Ministerija

2012-05-24

2012 m. gegužės 23 d. susisiekimo ministras Eligijus Masiulis ir viceministras Arūnas Štaras priėmė Prancūzijos transporto srities verslo delegaciją, kurioje dalyvavo geležinkelių įmonės SNCF, inžinerinių ir konsultacinių kompanijų „Systra“ ir „Alstom“ bei Prancūzijos ambasados atstovai. Susitikimo tikslas – išsamiau susipažinti su projektu „Rail Baltca“ ir galimybėmis dalyvauti jį įgyvendinant.

„Lietuvos sujungimas europinės vėžės geležinkeliu su Lenkija ir Vakarų Europa suteiks svarbią galimybę nevaržomai judėti kroviniams ir keleiviams. Ilgametis įdirbis leido pasiekti, kad projektas „Rail Baltica“ būtų prioritetinių Europos Sąjungos transporto projektų sąraše. Numatoma, kad „Rail Baltica“ geležinkelio linija priklausys dviem tarptautiniams transporto koridoriams: Baltijos šalys – Adrijos jūros regionas bei Kaunas–Roterdamas“, – sakė susisiekimo ministras E. Masiulis.

Ministras pabrėžė, kad įgyvendindama projektą „Rail Baltica“ Lietuva yra priėmusi svarbius politinius sprendimus, patvirtinusi aiškų ir konkretų veiksmų planą bei atlikusi realius darbus. 2011 m. projektas „Rail Baltica“ pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu. Sėkmingai vyksta darbai pagal 2010 m. Vyriausybės patvirtintą projekto įgyvendinimo neatidėliotinų veiksmų planą, pagal kurį europinė geležinkelio vėžė nuo Lenkijos ir Lietuvos pasienio iki Kauno turės būti nutiesta iki 2013 m. pabaigos.

Be to, Baltijos šalių iniciatyva atlikta studija, nagrinėjanti galimybę per visas tris šalis nutiesti naują greitąją europinės vėžės geležinkelio liniją. Lietuvos, Latvijos ir Estijos transporto ministrai yra pasirašę susitarimą įkurti bendrą įmonę projektui „Rail Baltica“ įgyvendinti, šioje įmonėje kviečiama bendradarbiauti ir Lenkija. Šią savaitę Taline renkasi bendra Baltijos šalių darbo grupė konkretiems projekto įgyvendinimo klausimams spręsti.

Svečių delegacijos teigimu, Prancūzijos įmonių susidomėjimas projektu „Rail Baltica“ yra savaime suprantamas, nes Prancūzija yra viena iš Europos geležinkelių transporto lyderių, turinti patyrusių infrastruktūros projektavimo ir statybos specialistų.

„Rail Baltica“ ketina apjungti keletą tarptautinių transporto koridorių, todėl dalyvavimas šiame projekte yra istorinė galimybė, kurios negalima praleisti. Tik gerai išplėtotas geležinkelių tinklas užtikrins šios transporto rūšies patrauklumą Europoje. Mus domina „Rail Baltica“ įgyvendinimo kalendorius, tiesimo etapai, ekonominis ir finansinis pagrindimas“, – sakė SNCF generalinio direktoriaus diplomatinė patarėja Gaelle Leroux.

„Labai vertiname jūsų sukauptą patirtį. Kuo daugiau tokių solidžių kompanijų dalyvaus projekto įgyvendinime, tuo labiau galėsime tikėti projekto sėkme“, – kviesdamas dalyvauti „Rail Baltica“ darbų konkursuose sakė ministras E. Masiulis.

Lietuvos Respublikos Susisiekimo Ministerija

2012-05-24

2012 m. gegužės 23 d. Uosto direkcija raštu informavo rangovą UAB „Alvetos karjerai“, jog po 7 kalendorinių dienų nuo pranešimo datos bus nutraukta sutartis.

UAB „Alvetos karjerai“ pagal su Uosto direkcija pasirašytą iki 2 mln. Lt vertės sutartį nuo balandžio 5 d. vykdo Šventosios uosto eksploatacinius valymo darbus.

Pagal sutartį rangovas įsipareigojo iki birželio 1 d. atstatyti projektinius gylius Šventosios valstybinio jūrų uosto akvatorijoje bei nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 1 d. palaikyti projektinius gylius.

„Kaip yra įsipareigojęs sutartimi, rangovas iki birželio 1 d. privalo atstatyti projektinius gylius, bet iki šiol yra atlikta tik apie trečdalis darbų. Esame susirūpinę ir labai abejojame, ar rangovas baigs likusius darbus sutartyje nustatytu laiku“, – teigė direktorė Šventosios uostui Airida Čėsnienė.

Uosto direkcija šiandien pranešė rangovui apie vienašališką sutarties nutraukimą po 7 kalendorinių dienų dėl rangovo kaltės. Rangovas nevykdo įsipareigojimų dėl paros darbų našumo, nesilaiko paties pateikto darbų kalendorinio grafiko, teikia klaidingus pranešimus apie poreikį stabdyti darbus, nepateikia įrodymų apie papildomai pasitelktą techniką. Dėl to Uosto direkcijai kyla pagrįstų abejonių dėl rangovo gebėjimo užbaigti sutartinius įsipareigojimus tinkamai ir laiku.

Be to, rangovui dėl nepateiktų reikalingų įrangos stovumo skaičiavimų Saugios laivybos administracija neleidžia vykdyti švaraus grunto gramzdinimo jūroje darbų. Be kitų pažeidimų nesilaikoma Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento išduotų grunto sandėliavimo leidimų sąlygų.

Jau buvo informuota, kad rangovas vengia pateikti sutartinių įsipareigojimų įvykdymo avansinio draudimo originalą. Dėl rangovo netinkamai naudojamo avanso 2012-05-14 Uosto direkcija kreipėsi į draudimo kompaniją dėl avanso grąžinimo bei į Klaipėdos apygardos prokuratūrą dėl galimo dokumentų klastojimo. 2012-05-16 pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Atsižvelgdama į visas šias priežastis ir remdamasi sutartyje apibrėžtomis sąlygomis, Uosto direkcija pranešė rangovui, kad sutartis bus nutraukta po 7 kalendorinių dienų.

„Norime informuoti, jog tik atlikę batimetrinius gylių matavimus Šventosios uostelyje spręsime dėl tolimesnių veiksmų“, – teigė generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija

2012-05-23

Šiandienines padangas galime pavadinti tikrais technologijų stebuklais. Jos pagerina automobilio savybes bei padeda sumažinti degalų sąnaudas. Tačiau padangos gali ne tik padėti, bet ir pakenkti saugumui.

Naujausi JAV atlikti tyrimai rodo, jog vienas iš 20 eismo įvykių įvyksta dėl padangų kaltės. JAV nacionalinė saugumo administracija (NHTSA) ištyrė eismo įvykius nuo 2005 iki 2007 metų ir nustatė, kad padangos turi didžiulę įtaką saugumui.

NHTSA ataskaitoje įvardijama didžiausia problema – nepakankamas oro slėgis padangose. 25 proc. žemesnį už normą slėgį turinčios padangos į pavojų stumia 3 kartus labiau, negu tinkamai pripūstos padangos.

Žemas oro slėgis padangoje mažina automobilio stabilumą bei sukelia vairuotojui papildomų sunkumų kontroliuoti transporto priemonę. Ypač esant blogoms sąlygoms bei atliekant sudėtingus manevrus.

Saugumo specialistai rekomenduoja vairuotojams visuomet pasitikrinti padangų slėgį ne tik dėl saugumo. Tinkamai pripūstos padangos padeda taupyti degalus. Tyrimų duomenimis, tinkamai pripūtę padangas vairuotojai sutapo 5-10 proc. degalų.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-05-23

Pasaulio bankas paskelbė šalių logistikos reitingus, kurie sudaryti remiantis logistikos srities atstovų vertinimais. Lietuvai atiteko 58 vieta.

Reitingai buvo sudaryti atsižvelgiant į logistikos verslo atstovų nuomonę. Respondentai turėjo įvertinti 8 valstybes, kuriose dirba daugiausiai ir geriausiai su jomis susipažinę. Buvo suteikiama nuo 1 iki 5 balų vertinant šalies logistines paslaugas, muitinės darbą, transportavimo infrastruktūrą, krovinių sekimo sistemas, logistikos kokybę ir kompetenciją bei krovinių pristatymo laiką. Aukštesnis balas reiškė ir geresnį įvertinimą.

Iš viso buvo reitinguojamos 155 valstybės. Tokie reitingai pateikiami kas 2 metus. Pastarąjį kartą jie buvo publikuoti 2010 m. Pirmojo penketuko ir pabaltijo regiono valstybių rezultatai pateikiami lentelėje ir palyginami su prieš tai buvusiais.

Vieta	Reitingas	Reitingas 2010 m.	Vieta 2010 m.
1	4,13	4,09	2
2	4,12	3,88	13
3	4,05	3,89	12
4	4,03	4,11	1
5	4,02	4,07	4
30	3,43	3,44	30
58	2,95	3,13	45
65	2,86	3,16	43
76	2,78	3,25	37
91	2,61	-	-
95	2,58	2,61	94

Lietuvos vertinimai buvo tokie:

Kriterijus	Reitingas	Pozicija	Reitingas 2010 m.	Vieta 2010 m.
Logistikos paslaugos	2,97	55	3,19	38
Muitinės darbas	2,73	55	2,79	48
Transportavimo infrastruktūrą	2,58	82	2,72	54
Krovinių sekimo sistemos	2,73	83	3,27	46
Logistikos kokybė ir kompetencija	2,91	57	2,85	56
Krovinių pristatymo laikas	3,70	37	3,92	35

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-05-23

Seimas priėmė įstatymą, kuris leis įsteigti biokuro biržą. Biokuro biržoje būtų prekiaujama biokuru, naftos produktų atsargomis bei gamtinėmis dujomis.

Birža, tikimasi, pradės veikti iki kito šildymo sezono pradžios ir leis šilumos tiekimo įmonėms pigiau įsigyti biokuro. Birža būtų valstybės kapitalo, arba jos kontrolinis akcijų paketas priklausys valstybei.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė šio įstatymo priėmimą yra įvardijusi kaip vieną svarbiausių darbų, stiprinant šalies energetinę nepriklausomybę.

Biokuro biržos šalininkai prognozuoja, kad jai pradėjus veikti, bus sudarytos palankios sąlygos smulkiesiems gamintojams parduoti savo produkciją. Anot Juozo Olekos, padidėjus konkurencijai, turėtų atpigti biokuras ir šildymas.

Taip pat bus paskata imtis verslo, kurti darbo vietas. Tačiau abejojantys mano, kad biokuro biržos įsteigimas šildymo kainų nesumažins. Anot Juliaus Veselkos, ir toliau gamintojai su tiekėjais galės sudaryti tiesiogines sutartis.

Seimas priėmė įstatymą, kuris leis sukurti centralizuotą didmeninės prekybos energijos ištekliais sistemą. Čia bus prekiaujama biokuro produktais, naftos atsargomis, gamtinėmis dujomis.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-05-23

Praėjusią savaitę, gegužės 14-20 dienomis, policijos pareigūnai šalies keliuose vykdė transporto priemonių nustatyto leistino važiavimo greičio kontrolę. Užfiksuota 2 013 leistino važiavimo greičio viršijimo atvejų. Daugiausia šių pažeidimų išaiškinta Klaipėdos - 427, Šiaulių - 348, Vilniaus - 327, Telšių - 187 ir Kauno - 146 apskrityse.

Leistiną važiavimo greitį vairuotojai daugiausia viršijo nuo 20 iki 30 km/val. - tokių atvejų užfiksuota 853. Nustatyti 748 atvejai, kai greitis viršytas nuo 10 iki 20 km/val., 309 atvejai - nuo 30 iki 40 km/val., 85 atvejai - greitis viršytas daugiau kaip 40 km/val. iki 50 km/val., daugiau kaip 50 km/val. greitį viršijo 18 transporto priemonių vairuotojai.

Per savaitę taip pat nustatyti ir 3 052 eismo dalyvių padaryti kiti Kelių eismo taisyklių pažeidimai.

Gegužės 1-3 dienomis vykdytos analogiškos prevencinės priemonės metu buvo išaiškinti 1 755 leistino važiavimo greičio viršijimo atvejai. Tarp jų daugiausia 904 atvejai - važiavimo greitis viršytas nuo 20 iki 30 km/valandą.

Šią savaitę, gegužės 21-27 d., mūsų šalyje vykdoma pavojingo ir chuliganiško vairavimo kontrolė.

Lietuvos kelių policijos tarnybos informacija

2012-05-22

„Kögel“ transporto priemonių gamintojas plečia savo produkcijos pasiūlą. Neseniai pasirodžiusių 24 kubinių metrų talpos lovinių kėbulų asortimentą netrukus papildys talpesni – 27 kubinių metrų puspriekabių kėbulai su sustiprintais šoniniais bortais.

Naujasis savivartis, naudojant varžtų, kniedžių ir klijų technologijas, pagamintas iš pagerintos kokybės „Hardox-450” plieno. 1,67 metro aukščio bortams panaudoti labai tvirto S700 plieno lakštai. Lovinė konstrukcija ir važiuoklė apsaugotos antikoroziniu KTL ir nanokeramikos sluoksniu.

Serijiniai galiniai apsaugos nuo palindimo po transporto priemone skydai yra atverčiami, jie patvarūs ir reikalauja nedaug techninės priežiūros. Penkių pakopų nuleidimo sistema leidžia nuleisti apsauginį skydą su 48 laipsnių nuolydžio kampu ir saugiai bei greitai iškrauti krovinį.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas