Asociacija AISO (Austrija) informavo IRU apie naujus vairavimo apribojimus Krawanken tunelyje (A11).

Naujas vairavimo draudimas bus taikomas krovininėms transporto priemonėms virš 7,5 t. šeštadieniais nuo 05:00 val. iki 12:00 val. laikotarpyje nuo 2012 m. birželio 23 d. iki rugsėjo 1 d. imtinai.

Autobusai ir turistiniai autobusai atleidžiami.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Lietuvos kelių direkcija skelbia, kad šalies kelių žemėlapyje mažėja vadinamųjų juodų dėmių, kuriose anksčiau būdavo užregistruojama itin skaudžių, kartais sunkiai paaiškinamų automobilių avarijų. Juodosios dėmės žemėlapyje atsiranda remiantis policijos pateikta statistika.

Nelaimės – signalas

Juodoji dėmė –  tai toks 500 m kelio ruožas, kuriame per ketverius metus įvyksta ketveri ar daugiau įskaitinių eismo įvykių, kuriuose žūsta arba sužalojami žmonės. Lietuvos kelių direkcija skelbia, kad per pastaruosius šešerius metus juodųjų dėmių Lietuvos keliuose nuolat mažėja. Per 12 metų jis sumažėjo nuo 267 iki 58.

„Jeigu yra eismo įvykių koncentracija, vadinasi, toje vietoje kažkas yra negerai, – kolegos žodžius patikslino tos pačios tarnybos vadovas Mindaugas Katkus. – O ar negerai toje vietoje dėl kelio, ar dėl eismo dalyvių įpročių, nustato juodųjų dėmių tyrimas,“ – aiškino Transporto kelių tyrimo instituto Saugaus eismo grupės vyriausiasis specialistas Andrius Gužys.

Kaip nustatomos juodosios dėmės?

Juodųjų dėmių tyrėjai aiškina, kad Lietuvoje naudojamas metodas taikomas daugelyje Europos šalių. Jis nėra nei per daug sudėtingas, nei itin patikimas: keturi įskaitiniai eismo įvykiai, ir ta vieta paskelbiama juodąja dėme. „Ta nuoga statistika labai patikima – keturi eismo įvykiai, užregistruoti policijos, yra neginčytinas dalykas“, – sakė A. Gužys. Taip pat vertinamas avaringumas pagal tos vietos eismo intensyvumą.

Iš pradžių specialistai neišskiria, ar nelaimė vyko dėl kokio girto dviratininko kaltės, nes važiavo viduriu plento be atšvaitų, ar koks nors nelaimėlis miegojo siauro kelio šalikelėje. „Tokie įvykiai taip pat traukiami į statistiką, tačiau mes juos pasižymime atskirai“, – aiškino specialistai.

Būtent todėl Lietuvos kelių žemėlapis atrodo išmargintas juodomis dėmėmis. Tai nėra tyrimo pabaiga. Jos sužymimos ir paskelbiamos viešai remiantis policijos pateikta statistika ir avaringumo koeficientu, o vėliau tęsiamas juodųjų dėmių tyrinėjimas. „Pirmiausiai, atmetami atsitiktiniai įvykiai, o ieškoma vietų, kur avarijos įvyko dėl kelio netobulumo ar blogai organizuoto eismo“, – sakė A. Gužys.

Nevienodai juodos?

Tik atlikus avaringo kelio ruožo tyrimą galima pasakyti, kodėl ta vieta yra nelaimėlė. Vertinamos avarijų aplinkybės, nuvykus į įvykio vietą, apžiūrima aplinka, kas ten vyksta, kaip vyksta, kaip toje vietoje elgiasi eismo dalyviai: pėstieji ir vairuotojai.

Po šių vertinimų daroma išvada, ar kelio ypatumai lėmė avariją, ar kokie nors kiti veiksniai. „Kelias gali būti nutiestas taip, kad net ir neblaivus eismo dalyvis neturės galimybės susižeisti. Vis dėlto čia tik tolima teorinė galimybė“, – apie tobulą siekiamybę užsiminė M. Katkus.

Tai diskusinis dalykas, tačiau pripažįstama, kad toli gražu ne visos juodosios dėmės yra vienodai pavojingos. „2012 m. buvo nustatyta 14 juodųjų dėmių, kurioms susiformuoti įtakos turėjo eismo įvykiai. Tačiau juose dalyvavo apsvaigę, neturintys teisės vairuoti transporto priemonę vairuotojai“, – statistika rėmėsi M. Katkus.

Jokios mistikos

Juodųjų dėmių tyrėjai atmeta šių vietų mistifikavimą. „Specialisto akimis pažvelgus, dažniausiai matyti, kodėl ta vieta pavojinga“, – aiškino M. Katkus. Pavyzdžiui, visiškai plika, medžiais ar krūmais neapaugusi sankryža laikoma pavojinga. Tai vadinamieji vairuotoją užmigdantys ir budrumo nesuteikiantys trūkumai. Pernelyg geras matomumas neatkreipia vairuotojo dėmesio į sankryžą. Tai, kas paprastam žmogui dažnai atrodo patogu, specialistas vertina kaip blogybę.

Pasak tyrėjų, ganėtinai pavojingas yra ilgas tiesus kelio ruožas ir po to išnyrantis vingis. Dažniausiai jį galima įveikti tame kelyje leistinu greičiu, tačiau ilgas važiavimas tiesiai užmigdo vairuotojo budrumą ir jis dažniausiai ima važiuoti didesniu greičiu nei leistinas. Taip jau išeina, kad posūkis tampa kliūtimi, o kartais ir nelaime lemiančiu vieta. Jeigu vingiai kartotųsi vienas po kito, vairuotojas būtų jiems pasiruošęs.

Tykantys pavojai

Iki šiol daugiausia juodųjų dėmių yra kelio Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda ruože tarp Šilutės ir Klaipėdos, kelio Kaunas–Zarasai–Daugpilis ruože tarp Kauno ir Jonavos ir magistralėje „Via Baltica“. Tikimasi, kad dėl atliekamų rekonstrukcijos darbų ir diegiamų eismo saugos priemonių ši situacija jau artimiausiais metais turėtų gerėti.

2012–2013 m. bus vykdoma apie 13 km ilgio „Via Baltica“ ruožo ties Pasvaliu rekonstrukcija, per kurią planuojami sankryžų rekonstrukcijos ir dviejų lygių pėsčiųjų perėjų įrengimo darbai. Kelyje Šilutė–Klaipėda šiemet planuojama rekonstruoti dvi pavojingas sankryžas Vilkyškių miestelyje, diegti kitas eismo saugos priemones šiame kelyje esančių miestelių teritorijose ir jų prieigose.

Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose numatoma rekonstruoti 32 pavojingas sankryžas, nutiesti 13 pėsčiųjų ir dviračių takų ruožų. Avaringuose kelių ruožuose, kur artimiausiu metu nėra galimybės atlikti esminių rekonstrukcijos darbų arba tai ilgai užtruktų, bus diegiamos greito poveikio eismo saugos priemonės: greitį mažinančios priemonės, įrengiamos greičio švieslentės, saugumo salelės, pėsčiųjų perėjos, kelio ženklai. Konkrečios priemonės bus taikomos atsižvelgiant į kelio parametrus ir juodojoje dėmėje įvykusių avarijų priežastis bei pobūdį, kelio aplinką.

Kadangi juodųjų dėmių kasmet mažėja, prognozuojama, kad maždaug 2016–2017 m. jų gali likti mažiau negu 10.

Juodųjų dėmių statistika

2006 m. – 267

2007 m. – 247,

2008 m. – 225

2009 m. – 178,

2010 m. – 135,

2011 m. – 87.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Vieni svarbiausių klausimų, kuriuos neseniai Kaune vykusiame išvažiuojamajame posėdyje aptarė AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus Antano Šipavičiaus vadovaujamos delegacijos – naujausi AB „Lietuvos geležinkeliai“ informacinės sistemos „Krovinys“ patobulinimai, susiję su bendrovės vykdomomis muitinės procedūromis bei Viešųjų logistikos centrų steigimo projektų įgyvendinimo eiga.

Visi per Lietuvą geležinkeliais vežami kroviniai, įforminami naudojant supaprastintą muitinio tranzito procedūrą, nuo 2007 m. spalio 15 d. deklaruojami naudojantis informacine sistema „Krovinys“, kurioje sukurtas specialus muitinės modulis. Prieigą prie šio modulio turi ir supaprastintų muitinio tranzito procedūrų priežiūrą vykdo bendrovės Krovinių vežimo direkcijos Muitinės procedūrų kontrolės skyriaus darbuotojai bei muitinės pareigūnai. Šiuo metu prieiga prie informacinės sistemos „Krovinys“ muitinės modulio suteikta per 100 muitinės pareigūnų. Be to, informacinėje sistemoje „Krovinys“ įdiegta sąsaja su muitinės sistema MDAS. Tai leidžia įvežimo ir išvežimo bendrąsias deklaracijas muitinei pateikti taip pat per informacinę sistemą „Krovinys“. Atsižvelgiant į muitinės pareigūnų bei bendrovės darbuotojų pastabas, pageidavimus bei pasiūlymus, informacinė sistema „Krovinys“ yra nuolat tobulinama. Vienas naujausių jos pakeitimų muitinės modulyje – tai šių metų gegužės mėnesį sudaryta galimybė klientams, besinaudojantiems informacine sistema „Krovinys“, teikti įvežimo ir išvežimo bendrąsias deklaracijas muitinei patiems, vieno mygtuko paspaudimu. Toks informacinės sistemos „Krovinys“ patobulinimas neabejotinai palengvino deklaracijų pateikimo muitinei procesą. Svarbu ir tai, kad minėta funkcija klientams suteikta nemokamai.

Susitikimo metu muitininkams AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovai papasakojo apie Viešųjų logistikos centrų steigimo projektų įgyvendinimo eigos aktualijas, diskutuota apie intermodalinio terminalo Kauno viešajame logistikos centre projektavimą. Muitinės departamento vadovai konstatavo, kad viešieji logistikos centrai turi būti projektuojami ir statomi kompleksiškai, naudojant vieną finansavimo šaltinį.

Susitikimo dalyviai apžiūrėjo Kauno geležinkelio tunelį, Kaliningrado tranzito vaizdo stebėjimo sistemos valdymo centrą, Kauno geležinkelio stotį ir jos traukinių eismo valdymo bei saugos užtikrinimo sistemą, buvo aptarti eismo įvykių geležinkeliuose tyrimo ypatumai, geležinkeliais gabenamų krovinių apsaugos problemos bei kitos bendro darbo aktualijos.

Geležinkelininkai suinteresuoti ir deda visas pastangas, kad muitinės procedūros būtų atliekamos sklandžiai ir greitai. Juk kuo greičiau muitinėje sutvarkomi krovinių vežimo dokumentai, tuo greičiau klientus pasiekia kroviniai, o bendrovės teikiamos paslaugos savo ruožtu tampa patrauklesnės.

Kaip sakė AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka, tokie susitikimai yra naudingi abiem pusėm, nes leidžia visas kylančias problemas spręsti sėkmingai, o nuo muitininkų ir geležinkelininkų bendradarbiavimo priklauso Lietuvos, kaip tranzito valstybės prestižas.

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovai susitinka kartą per pusę metų, tad tikėtina, kad kitas susitikimas vyks dar šiais metais.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012 m. birželio 18 d. valstybės įmonėje „Regitra“ lankėsi Europos Sąjungos ekspertai, kurie vertino Lietuvos pasirengimą keistis su kitomis ES šalimis duomenimis apie transporto priemonių valdytojus, tikrino įmonės techninį bei organizacinį pasirengimą.

Lietuvoje apsilankiusių ekspertų grupę sudarė Europos Tarybos Keitimosi informacija ir duomenų saugos (DAPIX) darbo grupės pirmininkas Pierre Lebrun, Nyderlandų policijos transporto registravimo duomenų ekspertas Peter Houweling, taip pat Nyderlandų transporto priemonių technologijos ir informacijos centro (RDW) atstovai Idske Dijkstra ir Martijn Juurlink, kurie kartu atstovavo ir Europos automobilių ir vairuotojų pažymėjimų informacinei sistemai EUCARIS.

Pasak „Regitros“ Informacinių sistemų skyriaus eksperto Kęstučio Petkevičiaus, tikimasi, kad Lietuva prie bendros informacinės keitimosi duomenimis sistemos prisijungs jau šiemet.

Siekiant įgyvendinti ES Tarybos sprendimą dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje gerinimo, 2009 m. „Regitra“ buvo paskirta nacionaliniu kontaktiniu centru teikti Lietuvos Respublikos transporto priemonių registracijos duomenis.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Vakar vykusiame koncerno „Achemos grupė“ valdomos AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO) neeiliniame akcininkų susirinkime buvo išrinkta nauja 6 asmenų įmonės valdyba.

Akcininkai patvirtino, kad ateinančius ketverius metus KLASCO valdyboje dirbs: Koncerno „Achemos grupė“  valdybos pirmininkas Flemmingas Lindeloevas, Koncerno „Achemos grupė“ prezidentas Arūnas Laurinaitis, Koncerno „Achemos grupė“ ekonomikos ir finansų direktorė Violeta Latvienė, KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža. Akcininkams valdyboje taip pat atstovaus Adomas Žadeika ir Tadas Kaminskas.

KLASCO

Lietuvos gyvenvietėse, iki šiol turėjusių žvyro dangą, pradėti šiųmetiniai darbai atliekami taikant įvairias technologijas. Be įprastinės – asfalto dangos įrengimo, pradėtos naudoti ir mažiau Lietuvoje žinomos, bet Skandinavijos šalyse mažo intensyvumo keliuose plačiai taikomos technologijos:

  • dvigubo paviršiaus apdaro su minkštuoju bitumu ant nesurištojo pagrindo sluoksnio arba ant gruntų, apdorotų jonų mainus gerinančiais priedais ir surištų cementu;
  • minkštojo asfalto dangų įrengimas.

Iš viso daugiau kaip 80 gyvenviečių prie valstybinės reikšmės kelių šiemet yra numatoma įrengti bitumines dangas. Eismo intensyvumas jose vidutiniškai nesiekia 150 a/p (krovininių automobilių dalis paprastai sudaro iki 10%), tad ir didelės investicijos ekonomiškai dažnai neatsiperka. Šios, lengvesnių konstrukcijų, tačiau pakankamai stiprios ir žymiai pigesnės dangų įrengimo technologijos leis parinkti ekonomiškai efektyvesnius, racionalesnius tiesimo ir remonto būdus. Naujos Lietuvos hidrogeologinėms sąlygoms technologijos taip pat bus papildomai tiriamos, moksliškai analizuojamos, vertinamos.

Gyventojai jau šiemet galės džiaugtis švaresne, tylesne ir saugesne aplinka, pasidalinti savo pastebėjimais.

Iš viso Lietuvoje šiuo metu iš 21 258,4 km kelių žvyrkeliai sudaro ~ 35% (7382 km). Apie ~ 38% (2810 km) iš jų eismo intensyvumas viršija 150 automobilių per parą. Likusiuose 4572 km, kur eismas nėra intensyvus, ateityje galima būtų planuoti arba įrengti lengvą bituminę dangą, arba neintensyvaus eismo žvyrkelius palikti be bituminės dangos.

Naujoms technologijoms pasiteisinus po garantinio trejų metų laikotarpio galima būtų planuoti tolesnį šių dangų naudojimą, pradedant nuo žvyrkelių ruožų einančių per gyvenvietes, bei galimai intensyvesnių žvyrkelių ruožų ar maršrutų.

LAKD

Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui apjungti 11 valstybinių kelius prižiūrinčių įmonių į 6. Tai kasmet leistų sutaupyti 8 mln. litų, kurie būtų skiriami keliams, o ne administracijai išlaikyti. Pertvarkius Lietuvos automobilių kelių direkciją ir valstybines įmones bus efektyviau naudojamos keliams skiriamos valstybės biudžeto lėšos.

„Pertvarkydami kelių priežiūros įmones, norime efektyvinti valstybinės reikšmės kelių valdymą ir priežiūrą, taupiau naudoti kelių priežiūrai skirtus pinigus. Išlaikyti tiek įmonių, nepaisant to, kad jų darbuotojų skaičius ir veiklos sąnaudos pastaraisiais metais buvo nuolat mažinamos, Lietuvai kainuoja per daug. Sutaupytus pinigus skirtume tiesiogiai kelių priežiūrai“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčias valstybės įmones numatoma pertvarkyti prijungimo būdu, sumažinant jų skaičių nuo 11 iki 6. Po reorganizacijos veikti liks šios valstybės įmonės: „Vilniaus regiono keliai“, „Kauno regiono keliai“, „Klaipėdos regiono keliai“, „Panevėžio regiono keliai“, „Šiaulių regiono keliai“ ir „Automagistralė“. Jos ir toliau liks įrašytos į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą.

Panaikinus Alytuje, Marijampolėje, Utenoje, Tauragėje ir Telšiuose veikiančias valstybės įmones, šių bei aplinkinių miestų ir rajonų valstybinės reikšmės kelius ir toliau prižiūrės ten likusios kelių tarnybos.

Valstybinės reikšmės kelius valdyti patikėjimo teise bus perduota Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos. Dabar juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja 11 valstybės įmonių. Naujasis valstybinės reikšmės kelių priežiūros modelis užtikrins kelių valdymą ir priežiūrą ne regioniniu, bet valstybės mastu. Jis bus efektyvesnis, aiškesnis ir taupesnis. Bus subalansuotos valstybės turto – kelių valdymo funkcijos, išgrynintos ir skaidresnės Kelių direkcijos vykdomos kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų užsakovo ir organizatoriaus funkcijos, efektyvesnė taps kelių priežiūros kontrolė. Likusios valstybinės įmonės po pertvarkos bus atsakingos tik už kelių priežiūrą.

Po pertvarkos įmonių darbuotojų skaičius sumažės apie 50. Dėl to laukiama vienkartinio 4 mln. Litų sutaupymo efekto.

Valstybė taip pat atsisako kelių priežiūros įmonėms nebūdingų veiklos funkcijų. Pernai Palangos savivaldybei buvo perduota „Klaipėdos regiono keliams“ priklausęs viešbutis centrinėje kurorto gatvėje.

Lietuvos Respublikos Susisiekimo Ministerija

Jau įprasta, kad naftos kainoms krentant, degalinėse neskubama mažinti degalų kainų. Ir atvirkščiai, kai naftos kainos kyla, verslininkai jau kitą dieną didina degalų kainas, nors neretai naujai įsigyti degalai atvežami tik po kelių dienų. Tai vyksta ir dabar, kai pasaulinėje rinkoje naftos kaina nukrito žemiau 100 dolerių už barelį ribos, o degalų kainos mažėja ne taip sparčiai. Tačiau Konkurencijos taryba šį labai svarbų laikotarpį pramiegojo.

Didėja marža

Pavasarį degalų kainos sušoko tokį kadrilį, kad gegužę ekspertai visai rimtai prognozavo, jog iki metų pabaigos benzino A-95 kaina netrukus pasieks 6 ar net 7 Lt už litrą. Daugelis vairuotojų rimtai svarstė apie galimybę asmeninius automobilius naudoti tik būtiniausiais atvejais.

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius tik skėsčiojo rankomis: „Lietuvoje išgaunama nafta nedaro įtakos degalų kainai, kaip ir nedaro įtakos iš Rusijos įvežama nafta. Degalų kainos pirmiausia priklauso nuo naftos kainos pasaulinėje rinkoje.“

Visuomenės dėmesys degalų pardavėjams padidėjo, kai degalų kainos buvo pasiekusios rekordines ribas. Tada degalinių tinklus tikrinusi Konkurencijos taryba mums pranešė, kad degalinės susimažino veiklos maržą iki 3–4 proc. benzino kainos. Kodėl Konkurencijos taryba miega dabar? Ne paslaptis, kad kaip tik dabar, kai naftos kaina pasaulinėje rinkoje krenta, nesąžiningiems degalų pardavėjams atsiranda daugiau galimybių uždirbti. Tokią mintį mums pakuždėjo degalais prekiaujančios vienos smulkios bendrovės atstovas.

Jo žiniomis, kaip tik krentant, o ne augant degalų kainai, degalinės maržą neretai pakelia net iki 10–15 proc. Tačiau niekas to nepastebi, nes degalai pinga. Lietuvoje taikoma degalų kainodara yra sudėtinga. Tai rodo atvejai, kai degalų kainos degalinėse neretai keičiamos kelis kartus per dieną, nors naujų degalų neatvežama. Šio kuriozo niekas negali svariai paaiškinti. Tikinimas, jog vyksta mažmenininkų karai, yra nerimtas. Tačiau atsiranda galimybė pasiteisinti, kai Konkurencijos taryba nutveria už rankos.

Štai L.Vosylius, komentuodamas Finansų ministerijos stebėsenos rezultatus, pareiškė: „Iš tiesų kainos yra keičiamos kelis kartus per parą. Jei Finansų ministerijos atstovai pasižiūrėjo į kainas 8 val. ryto, tai jiems gal ir pasirodė, kad kainos nepakitusios. Nemanau, kad ministerija galėjo taip greitai atlikti tokį tyrimą.“

Pigios ar brangios naftos laikai baigiasi?

Per pastarąsias dvi savaites naftos kaina pasaulinėje rinkoje nukrito žemiau 100 dolerių už barelį ribos. Seniai to nebuvo. Ar tai – tik laikinas reiškinys, ar tik štilis prieš audrą? Į šį klausimą mums niekas neatsakys. Kokios bus pasekmės? Įgysime patirties. Štai Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad dėl pingančios naftos, taigi ir degalų, tikėtina, mažės ne tik transporto grupės kainos, bet ir pigs maisto produktai bei nealkoholiniai gėrimai. Kitų prekių ir paslaugų grupių kainos, tikėtina, reikšmingai nepasikeis. Tačiau analitikai prognozuodami ne veltui vartoja žodelį „tikėtina“. Pavartykime balandžio ar net gegužės mėnesiais išleistus laikraščius ir pamatysime, kad net labai įtakingi ekspertai vienodai prognozavo naftos kainų augimą. Išvados dažnai būdavo vainikuojamos liūdna pranašyste, kad pigios naftos laikai baigiasi. Šią savaitę analitikai tyli. Laukia. Nedrąsu pareikšti, kad baigiasi ne pigios, o brangios naftos laikai.

Kas galėjo pamanyti, kad per mėnesį padėtis pasaulinėje rinkoje pasikeis iš esmės. Niekas. Beje, apie naftos brangimo prognozes su sunkiai slepiamu pasitenkinimu kovo pabaigoje kalbėjo Rusijos valdžios atstovai. Jiems naftos čiulptukas yra gyvybiškai svarbus. Todėl netrūko prognozių, kad jau šįmet naftos kaina bus net 150 dolerių už barelį. Štai Rusijos vicepremjeras Igoris Sečinas kovo mėnesį su šypsenėle citavo ekspertų išvadas, kad naftos kainos paprastai pakyla du kartus per metus, o artimiausio kainų pakilimo laukiama šių metų gegužės pabaigoje. Ir kaina balandžio mėnesį tikrai šovė į viršų. Bet vėliau paaiškėjo, kad taip įvyko tik todėl, kad išgirdę prognozes naftininkai kainą pakėlė nesulaukę tikrų pokyčių rinkoje.

Apie Rusijos rinkos realybę mums daugiau pasako faktas, kad šioje šalyje tėra 28 naftos perdirbimo įmonės. Palyginkime: Kinijoje veikia apie 100, o JAV – net 150 naftos perdirbimo įmonių. Be to, pagaliau paaiškėjo, kodėl Rusijoje jos pastatytos ne ten, kur labiausiai reikia šalies ekonomikai, – jos statytos pirmiausia planuojant karinių dalinių aprūpinimą degalais. Taigi dabar galima nesunkiai sužinoti, kur Rusijoje yra karinių apygardų centrai.

Bevaisės OPEC pastangos

Krintančios naftos kainos kelia rūpesčių OPEC šalims, kuriose išgaunama apie 40 proc. visos išgaunamos naftos. OPEC šalyse (Saudo Arabijoje, JAE, Katare, Irane, Irake, Kuveite, Libijoje, Alžyre, Angoloje, Nigerijoje, Venesueloje ir Ekvadore) gegužės mėnesį per parą buvo išgaunama 31,86 mln. barelių naftos per parą, šiek tiek daugiau, nei buvo susitarta. Praėjusią savaitę OPEC šalių atstovai susirinko Vienoje ir susitarė nedidinti buvusios naftos gavybos kvotos, t. y. 30 mln. barelių per parą. Tikėtasi, kad šis sprendimas sustabdys naftos pigimą, tačiau pasaulinė rinka sureagavo labai silpnai.

Šveicarijos investicijų banko „Credit Suisse“ analitikai padarė drąsiausią prognozę: užsitęsus krizei Europos Sąjungoje, jau šįmet „Brend“ markės naftos kaina gali kristi iki 50 dolerių už barelį. Kitas OPEC susitikimas planuojamas gruodžio mėnesį. Tiesa, pradėjus pildytis „Credit Suisse“ analitikų prognozėms, susitikimas gali būti surengtas ir anksčiau.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012 m. balandžio 19 d. į LR Seimo Antikorupcijos komisiją kreipėsi 34 šalies vežėjai  („Linava“ nariai) ,,Dėl padėties LNVAA „Linava.“ Praėjus mėnesiui po kreipimosi, 6 vežėjai savo parašus oficialiai anuliavo.

34 įmonių (asociacijos „Linava“ narių) atstovai Antikorupcijos komisijos prašė išsiaiškinti, ar asociacija “Linava” ir jos dukterinės įmonės UAB „Linava servisas” bei VšĮ. “Linavos mokymo centras”:

1. teisingai moka mokesčius;

2. savo veikla nedaro žalos asociacijos nariams, tretiesiems asmenims;

3. ar Asociacijos, jos dukterinių įmonių vadovų atsakingų už finansinės atskaitomybės parengimą, už finansinės veiklos kontrolę ir vykdymą, veiksmuose nėra nusikalstamos veiklos požymių.

Asociacija „Linava“ anksčiau jau buvo susidūrusi, kai įvairiuose raštuose pasirašę vežėjai išsižada savo parašo, todėl kreipimąsi Antikorupcijos komisijai pasirašę vežėjai buvo oficialiai perklausti ir paprašyti raštiško patvirtinimo, ar jų parašas ant dokumento galioja.

Gegužės mėnesį apgailestaudamos dėl savo veiksmų, parašų po minėtu kreipimusi atsisakė 6 įmonės (redakcijai įmonės žinomos). Atsisakiusieji savo parašo vežėjai teisinosi, kad buvo suklaidinti pateiktos informacijos dėl audito, asociacijos narių veiklos, nebuvo išsamiai supažindinti su kreipimosi turiniu. Parašų atsisakiusiųjų įmonių raštuose teigiama, kad prašant pasirašyti kreipimąsi LR Antikorupcinei komisijai, buvo akcentuojama, kad „spaudžia“ laikas.

Viena iš parašą anuliavusių įmonių, savo atsisakyme teigia, kad kreipimąsi pasirašė įmonės darbuotojas, kuris neturėjo reikiamo įgaliojimo ir vadovybės pritarimo šiuo klausimu. Įmonės vadovybė apie tai, kad darbuotojas pasirašė tokį kreipimąsi – nežinojo.

Kaip rodo praktika, skubotai padaryti sprendimai gali turėti labai liūdnų pasekmių. „Linavos“ asociaciją pastaruoju metu tikrino įvairios institucijos. Valstybinei mokesčių inspekcija patvirtino, kad „Linava“ neturi neįvykdytų įsipareigojimų. Neseniai Tarptautinės kelių transporto sąjungos IRU prašymu atliktas kompanijos „PricewaterhouseCoopers“ auditas atskleidė, kad asociacijoje nėra jokių grėsmių ar neatitikimų TIR sistemos reikalavimams. Patikrinimų išvados – viskas asociacijoje gerai, tačiau pastaraisiais mėnesiais laikas skirtas atsakymams į raštus, galėjo būti skiriamas aktualesniems dalykams.

Asociacijos „Linava“ prezidentas yra sakęs, kad viešumoje pasirodę spekuliacijos apie milžiniškus asociacijos nuostolius, tėra rinkimus pralaimėjusios opozicinės vežėjų grupės retorika artėjant birželio vežėjų Kongresui.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Iki liepos 31 d. visoje šalyje eismo priežiūrą vykdantys policijos patruliai iki 50 proc. patruliavimo laiko skirs važiavimo greičio kontrolei vykdyti.

Pastaruoju metu užregistruojama vis daugiau eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės, dėl transporto priemonių vairuotojų dažniausio Kelių eismo taisyklių reikalavimo nepaisymo, t. y. nepasirinkto saugaus važiavimo greičio.

Atsižvelgdamas į tai ir siekdamas tinkamai įgyvendinti vieną pagrindinių policijos uždavinių – saugaus eismo priežiūrą, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos teritorinėms policijos įstaigoms nurodė sustiprinti transporto priemonių važiavimo greičio kontrolę tiek valstybinės (magistraliniai, krašto, rajoniniai keliai), tiek ir vietinės reikšmės keliuose.

Primename, kad policijos pareigūnai gali naudoti tik tokius greičio matavimo prietaisus, kurie turi galimybę atmintyje kaupti atliktų matavimų duomenis. Eismo dalyvių pažeidimams fiksuoti policijos įstaigos naudos turimus tarnybinius automobilius su įmontuota specialiąja įranga. Specialiomis spalvomis nenudažyti ir policijos skiriamaisiais ženklais nepažymėti automobiliai bus naudojami tik tie, kuriuose įrengta vieninga pajėgų valdymo sistema, vaizdo ir garso įrašymo įranga.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Volgograde atliekamas bandymas, po kurio bus nuspręsta, ar naudoti visoje Rusijoje prieš perėjas esančius netikrus „gulinčius policininkus“. 3D technologijomis paremti piešiniai ant asfalto atrodo kaip tikri greitį priverčiantys sumažinti kalneliai.

Vairuotojams iš toli tai atrodys kaip kliūtis ir jie mažins greitį, o pastebėti, kad tai yra netikras „gulintis policininkas“ jie galės tik iš arti.

Išbandyti tokias greičio mažinimo priemones sugalvojo Volgogrado kelių policija, kuri kartu su dailininku Filipu Kozlovu ir įgyvendino šį projektą.

Pirmuosius piešinius ant asfalto piešė pats dailininkas. Planuojama, kad jei šios greičio mažinimo priemonės pasiteisins, tuomet jos gali būti naudojamos visoje Rusijoje.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

IRU duomenimis, pasaulyje yra apie 23 mln. km kelių, iš kurių 140 tūkst. km. – mokami (0,6 proc.). Daugiausia jų yra Europoje ir JAV. Pasirodė, toks pavyzdys užkrečiamas – Rytų Europoje atsiranda vis daugiau ir daugiau mokamų kelių. Dėl to pradedame naują straipsnių ciklą apie kelių apmokestinimo procesą Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje.

„Rusijoje kelių nėra, yra tik vietos, kuriomis galima pravažiuoti“. Šį buvusio Federacijos Tarybos pirmininko teiginį bando paneigti dabartinė Rusijos valdžia. Rusijos transporto ministro Igorio Levitano programoje numatyta, kad iki 2025 metų mokami keliai sudarys 5 proc. visų šalies kelių.

Pradžia galvą laužo

Kelių komercializavimas Rusijoje prasidėjo nesėkmingai. 1992 m. buvo pasirašytas B. Jelcino įsakymas „Dėl automobilių kelių tiesimo ir eksploatavimo komerciniu pagrindu“, o pirmas eksperimentinis mokamas kelias – 18 km magistralės „Don 4“ ruožas – atsirado tik 1998 m. Tačiau vėliau kai kurie regioniniai keliai buvo apmokestinti priešingai įstatymui. Pvz. 2001 m. Pskovo srityje 4 kelio ruožai (160 km.) buvo apmokestinti neatsižvelgiant į įstatymo reikalavimą užtikrinti teisę važiuoti alternatyviu nemokamu keliu. Du tokie ruožai tęsėsi iki Estijos ir Latvijos pasienio, todėl užsienietis, praėjęs muitinį patikrinimą, turėjo tik dvi galimybės: arba mokėti, arba grįžti atgal ir važiuoti aplinkeliu.

Vis tik saviveikla regionuose nesibaigė. Praeitais metais D. Medvedevas pasirašė minėto įstatymo pataisas, kurios leido vietinėms valdžioms iš kiekvieno nemokamo kelio padaryti mokamą. Be to, tarifai nėra reglamentuoti. Kaip rezultatas – mokamų kelių „išdygo“, kaip grybų po lietaus: Altajuje, Chakasijoje, Lipecko, Voronežo, Tambovo, Pskovo srityse.

Kiek šiandien mokamų kelių Rusijoje – niekas turbūt negalėtų tiksliai atsakyti. Federalinės kelių agentūros duomenimis, praėjusių metų viduryje jų buvo virš 450 km, iš jų federalinių kelių – tik 53 km.

„Monstro“ gimimas

Tokia saviveikla privertė Rusijos valdžią priimti sprendimą, kuris, daugelio ekspertu nuomone, padarė tik daugiau žalos kelių statybai. Pasiteisinus kova su korupcija 2001 m. buvo likviduotas Federalinis kelių fondas, o vėliau ir teritoriniai fondai. Kelių statyba buvo įšaldyta – finansavimas nukrito nuo 2,3 iki 1 proc. BVP.

Užsiėmęs ministro pirmininko pareigas V. Putinas ėmė spręsti šią problemą. Galiausiai, 2009 m. buvo įkurtas „monstras“ – Valstybinė kompanija „Rusijos automobilių keliai“ („Avtodor“), kuriai buvo perduotos visos federalinės magistralės. Naujas „Avtodoro“ direktorius S. Kelbakas pareiškė, jog iki 2015 m. visų mokamų kelių ilgis sieks 1,4 tūkst. km., pvz., 700 km. magistralė „Sankt-Peterburgas – Maskva“ bus visiškai mokama. Manoma, kad taip „Avtodor“ galės atsisakyti valstybinės paramos ir pereiti prie savarankiško finansavimosi.

Pagrindinė priemonė – koncesijos

Kelių problemai spręsti V. Putinas ketina taikyti koncesijos mechanizmą. Būtent koncesijos susitarimai turėtų privilioti į Rusijos kelių sektorių privatų ir užsienio kapitalą ir tai greičiausiai padidins mokamų kelių skaičių.

Koncesijų įstatymas buvo priimtas 2005 m. ir pradėtas realizuoti paskelbus kelių statybos konkursą, kurį laimėjo konsorciumas „ZSD-Nevos meridianas“, nutiesęs prie Suomijos įlankos 49 km. magistralę, pavadintą „Vakarinis greitasis diametras“. Ši magistralė jungia Peterburgo uostą su pagrindiniais federaliniais keliais. 2011 m. gegužės mėnesį buvo apmokestintas pirmas šio kelio 6 km ruožas. Tarifas 4 (ir daugiau) ašių vilkikams – 100 rublių.

Ką mano liaudis?

Už mokamus kelius pateikiami 2 argumentai. Valdininkai sako, kad komercinis sektorius leis padidinti kelių finansavimą, pritrauks privatų kapitalą ir užsienio verslininkus. Ekspertai pastebi, kad tarifai turėtų likti pvz., 1 rub./km., nors dabar važiavimas Vakariniu greituoju diametru kainuoja vidutiniškai 4-6 rub./km.

Mokamų kelių priešininkai turi platesnį argumentų spektrą. Pirmas ir labiausiai populistinis iš jų – mokami keliai pažeidžia konstitucinę teisę laisvai judėti. Taip vežėjai turės mokėti du kartus: ir transporto mokestį, ir į mokamo kelio kasą. Kitas argumentas siejamas su korupcija. Dabar kelių statybos sistema griežtai administruojama, todėl pinigai ir užsakymai per valdininkus patenka pas „savus“ žmones. Štai kodėl kelių sektorius tapo šaltiniu pasipelnyti valstybės sąskaita.

Vis dėl to ekspertai bijo, kad visas mokamų kelių pelnas bus skiriamas jų priežiūrai, o nemokami keliai degraduos. Įtariama, kad vietiniai valdininkai tiesiog apmokestins senus nemokamus kelius ir nesirūpins jų priežiūra ir statyba, kaip jau įvyko Pskovo srityje. Taip pat abejojama, ar minėto įstatymo normos nebus pažeistos. Jau dabar Rusijos ministrai pasisako už alternatyvių nemokamų kelių naikinimą ir lankstaus mokėjimo mechanizmo įvedimą.

Post scriptum

Kol verda diskusijos reikia pažymėti, kad de facto visi bendro naudojimo Rusijos federaliniai keliai bus apmokestinti jau po pusės metų. Mokėti už juos reikės vilkikų bendros masės virs 12 t. savininkams. Tam tikslui pasiekti kuriama palydovinė navigacinė sistema GLONASS, kurios pagalba bus galima rinkti mokesčius už faktinę automobilio ridą federaliniais keliais.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Prancūzų gamintojas „Lamberet“ rinkai siūlo naujas šaldytuvines puspriekabes „SR2 SuperBeef”, kurios skirtos skerdienai ar kitiems mėsos produktams gabenti.

Gabenant skerdiena pakabintą ant kablių, atsiranda papildoma rizika, nes kelionės metu įsisiūbavusi mėsa gali pakeisti puspriekabės masės centrą, o staigesniame posūkyje tai gali nuversti transporto priemonę nuo kelio. Šioje puspriekabėje kroviniai tvirtinami varžtais.

Pažemintas svorio centras ir padidintas pneumatinės pakabos standumas suteikia daugiau stabilumo kelyje. Taip pat nauji sprendimai leidžia didžiąją krovinio masės dalį formuoti puspriekabės viduryje, o ne šonuose ir krovinio masės išsidėstymas tapo tolygesnis. Gamintojas teigia, kad ir puspriekabės korpusas yra atnaujintas ir 16 proc. geriau išlaiko temperatūrą jei lygintume su įprastomis šaldytuvinėmis puspriekabėmis.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Lietuvos rinkai pristatomas naujas „Kässbohrer“ produktas – užuolaidinė puspriekabė ritinių gabenimui.

Tokiose puspriekabėse galima vežti tiek krovinius sukrautus ant palečių, o atidarius specialius denginius, tiek ritinius. Iš vandeniui atsparios faneros pagamintos puspriekabės grindys gali išlaikyti 7,2 tonų keltuvo ašies apkrovą, o uždengus lovį specialiais denginiais – 5,4 tonų.

Užuolaidinės puspriekabės ritinių gabenimui gaminamos laikantis standartinių specifikacijų, t.y. 2.760 m. vidaus aukštis standartinėje puspriekabėje, bei 3.0 m. „mega“ tipo puspriekabėje. Toks lankstumas leidžia apriboti bendrą sąstato aukštį, vežant sunkius plieno krovinius, o esant lengviems kroviniams, kai svarbesnis yra vidaus erdvės aukštis, efektyviau išnaudoti puspriekabę. „Kässbohrer“ pavyko išsaugoti aukščiau išvardintus vidaus parametrus netrumpinant lovio ilgio. Standartinėse, ir „mega“ tipo „Kässbohrer“ puspriekabėse lovio ilgis yra 8.6 m.

Pirkėjo pageidavimu lovio denginiai gali būti sutvirtinti aliuminio profilio briaunomis, kurios sutvirtina visą denginių konstrukciją ir daro ją patvaresnę.

Lovyje yra įrengtos 4 poros angų (100 x 100 mm) ritinių tvirtinimo kaiščiams įstatyti. Šie kaiščiai papildomai apsaugo vežamus ritinius. Puspriekabė, be standartinių 16 porų tvirtinimo kilpų, išlaikančių iki 2 tonų svorį, turi 4 poras sustiprintų kilpų, išlaikančių iki 4 tonų svorį. Ši puspriekabė atitinka numatytus reikalavimus ir gali pervežti nuo 0,9 m. iki 1,9 m. skersmens ritinius.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Gegužės mėnesį Lietuvos verslo darbdavių konfederacija (LVDK) pateikė skundą Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybai reikalaudama pradėti tyrimą dėl nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ piktnaudžiavimo padėtimi. Skunde reikalauta pripažinti, kad „Linava“ elgiasi nesąžiningai, ir prašoma taikyti Konkurencijos įstatymo nustatytas sankcijas.

Birželio 11 d. Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) e. p. prezidentas Gediminas Rainys ir Lietuvos prekybos pramonės ir amatų rūmų asociacijos generalinis direktorius Rimantas Šidlauskas pateikė savo poziciją šiuo klausimu. Jie atsiuntė laišką Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybai, kuriame teigiama, kad LVDK skundo autorių žinios apie monopolinę padėtį ir kaip ja piktnaudžiaujama, kelia abejonių. Laiške taip pat išreikštas nusistebėjimas, kad skundas buvo paviešinamas, nesulaukus Konkurencijos tarybos sprendimo, ar jis iš viso buvo nagrinėtas.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: [email protected]
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt