Vokietijos techninės kontrolės ir stebėsenos asociacija (TUV), atlikusi sunkvežimių tyrimą nustatė, kad „MAN“ bendrovės vilkikai tarp šios kategorijos komercinių transporto priemonių yra rečiausiai gendandys Europoje.
„Nepriklausomų ekspertų nuomonė, jog „MAN“ yra vienas patikimiausių vilkikų Europoje, yra dar vienas pavyzdys, kad bendrovė juda teisinga kryptimi. Galime tik pasidžiaugti, kad ilgamečiai tyrimai parengti kuo saugesnę ir patikimesnę transporto priemonę jau duoda savo vaisius“, – teigia „MAN Truck and Bus“ įgalioto atstovo šalyje, UAB „Adampolis“ generalinis direktorius Vidas Čebatavičius.
TUV asociacijos tyrime, kuriame dalyvavo visi pagrindiniai šios srities Europos gamintojai, šiemet pagrindiniais kriterijais buvo pasirinkta kėbulo, stabdžių, variklio ir matomumo sistemų įvertinimas.
Remiantis jo duomenimis, net pusė iki penkerių metų amžiaus „MAN“ vilkikų neturėjo jokių gedimų, o iki vienerių metų amžiaus – praktiškai 4 iš 5 „MAN“ gaminių buvo nepriekaištingi.
Tuo tarpu kitų gamintojų patikimumo ir saugumo rodikliai buvo net iki 30 proc. prastesni.
„MAN“ vilkikų pripažinimas patikimiausiu ir saugiausiu – nėra pirmasis šio gamintojo apdovanojimas. Vien per pastaruosius dvidešimt metų „MAN“ net 4 kartus triumfavo Europos metų sunkvežimių rinkimuose, o pernai Lietuvoje išrinktas ir ekomiškiausia šios kategorijos transporto priemone.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-11-13
Pastarųjų penkerių metų pokyčius šalies valstybinių kelių infrastruktūroje dauguma respondentų vertina teigiamai, parodė Lietuvos automobilių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos užsakymu daugiau kaip pusmetį trukusi ir atlikta socialinės informacijos ir mokymų agentūros “Sima” Lietuvos gyventojų reprezentatyvinė apklausa.
Nepaliaujamai augant transporto srautams, net 85 procentai apklaustųjų pasisako už tolesnes investicijas į valstybinės reikšmės kelių infrastruktūrą.
Palankiai apklausos dalyviai atsiliepė apie kelių ženklinimo darbus – juos teigiamai vertina apie 60 proc. respondentų. Didžioji dalis jų taip pat patenkinti tinklo tvorų nuo lauko gyvūnų įrengimais, žvyrkelių taisymu bei tiltų ir viadukų būkle.
Tuo tarpu kelių defektai, neasfaltuojami žvyrkeliai, kelių priežiūra žiemą, nepakankamas dėmesys pėsčiųjų ir dviračių takams sulaukė daugiausiai kritikos.
Nors absoliuti dauguma respondentų sutinka, jog investuoti į valstybinių kelių infrastruktūrą būtina, tačiau patys pasirengę finansiškai prisidėti prie situacijos Lietuvos keliuose gerinimo jaučiasi vos apie 20 proc. apklaustųjų.
Vertindami Europos Sąjungos lėšų, skirtų kelių infrastruktūrai gerinti, naudą, apie 80 proc. respondentų nurodė ją pirmiausia pastebintys važiuodami magistraliniais keliais, kurie tinkamai prižiūrimi tiek vasaros (apie 80 proc. apklaustųjų), tiek žiemos sąlygomis (apie 60 proc. respondentų).
Krašto kelių situacija sulaukė nuosaikių vertinimų, tačiau beveik pusė apklaustųjų mano, jog rajoninių kelių infrastruktūros plėtrai dėmesio skiriama nepakankamai, ypač žiemos metu.
Vienareikšmišku kelių infrastruktūros gerinimo prioritetu respondentai išskyrė kelių barstymą ir valymą žiemos metu. Taip pat daugiau lėšų ir dėmesio reikalaujama skirti žvyrkeliams asfaltuoti ir jau asfaltuotų kelių išdaužoms bei plyšiams taisyti; taip pat kelių apšvietimui.
Palankiai respondentai įvertino vandens nuvedimo nuo kelių sistemų situaciją, poilsinių aikštelių priežiūrą, krūmų pakelėse kirtimą ir žolės nušienavimą.
Dauguma respondentų teigia, kad dažniausiai incidentus kelyje lemia tokie techniniai trūkumai kaip netinkamose vietose ar nepakankamai gausiai įrengtos eismo saugumą užtikrinančios priemonės bei greitį mažinantys įrenginiai, netobulos kelių eismo taisyklės (KET). Išsakydami nuomonę apie avarijų priežastis, žmogiškiesiems faktoriams, tokiems kaip vairavimo kultūra ar nedrausmingas elgesys kelyje, respondentai teikė mažiau reikšmės.
Tai patvirtina ir saugaus eismo užtikrinimo priemonių vertinimai. Dauguma apklausos dalyvių mano, jog efektyviausiai eismo saugumą didina inžineriniai sprendimai ir griežtesnės nuobaudos už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Apskritai Lietuvos automobilių kelių direkcijos taikomas eismo saugumą didinačias priemones respondentai vertina pozityviai.
Absoliuti dauguma apklaustųjų (virš 80 proc.) sutinka, jog šviesą atspindinčios priemonės užtikrina didesnį saugumą keliuose. Jeigu jas naudoti atsisakoma, tai dažniausiai daroma iš praktinių ir socialinių paskaitų – atšvaitai laikomi nepatogiais ar nemadingais, taip pat respondentai neturi galimybių juos gauti nemokamai.
Socialinės informacijos ir mokymų agentūros “Sima” atliktoje apklausoje dalyvavo 1600 respondentų. Tarp apklaustųjų buvo 58,5 proc. moterų bei 41,5 proc. vyrų. Daugiau nei 70 proc. iš jų vairuoja automobilį.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Lapkričio 9 d. asociacijos “Linava” prezidentas A. Kondrusevičius ir sekretorius transporto politikai G. Ramaslauskas susitiko su Susisiekimo viceministru R. Vaštaku. Susitikime taip pat dalyvavo Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktorius G. Jakubauskas, direktoriaus pavaduotojas T. Pilukas ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko pavaduotojas R. Vilčinskas.
Susitikimo tikslas – aptarti “Linavos” pateiktą Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių pakeitimo projektą, kuriame siūloma keisti šių taisyklių reikalavimus vežėjo buveinei ir vežėjo valdymo centrui (netapatinant jų). Dėl šio klausimo sprendimo asociacijos “Linava” iniciatyva buvo nuolat rengiami pasitarimai su Susisiekimo ministerijos ir VKTI atstovais, gauti įvairių kompetentingų institucijų išaiškinimai, tačiau problema galutinai neišspręsta.
Problemų vežėjams kyla ir dėl reikalavimų, keliamų vežėjo transporto priemonių stovėjimo vietai. Išanalizavę kitų ES šalių patirtį šioje srityje galime teigti, jog Lietuvoje šie reikalavimai yra neproporcingi, sudarantys nepagrįstus administracinius barjerus vežėjų verslui. Susitikimo metu buvo pritarta mūsų pasiūlymui atsisakyti minėtų reikalavimų. Pasitarimo dalyviai sutiko su “Linavos” siūlymais, jog Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklėse pakaktų nustatyti, kad ne reiso metu draudžiama transporto priemones laikyti gatvėse, daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose bei kitose teisės norminiais aktais uždraustose vietose.
Pasitarimo metu Susisiekimo ministerijos, VKTI ir “Linavos” atstovams buvo pavesta įvertinti vežėjų ir VKTI pasiūlymus dėl reikalavimų vežėjo buveinei ir vežėjo valdymo centrui ir parengti galutinį suderintą Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių projektą, kuris bus teikiamas tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Bendrovė „SG dujos Auto“ trečiadienį turi pradėti vandenilinių degalų eksperimentinių tyrimų laboratorijos statybą, rašo „Verslo žinios”. Planuojama, kad investavus 7,6 mln. Lt, mokslininkams padedant, bus sudėliota metodika, kaip transporto priemonėse panaudoti vandenilio ir gamtinių dujų mišinį hidrometaną.
„Idėja kilo daugiau nei prieš 2 metus, nes pagrindinė įmonių grupės bendrovė „SG dujos“ dirba plėtodama gamtinių dujų panaudojimo galimybes transporto priemonėse. Vandenilis – viena iš degalų rūšių, apie kurią daug kalbama, galvojama. Tačiau panaudoti grynąjį vandenilį yra ganėtinai keblu, tad ieškoma tarpinių sprendimų – inovatyvių būdų vandenilį kombinuoti su jau plačiai naudojamomis degalų rūšis“, – pasakoja Vidas Korsakas, „SG dujos Auto“ direktorius.
Kitas tikslas – sukurti komercinį hidrometano gamybos modulį, kuris būtų panaudojamas kompresorinėse stotyse, degalų pylimo vietose. Anot V. Korsako, projektas įgyvendinamas kartu su moksliniais bendradarbiais, partneriais – Lietuvos energetikos institutu ir Vilniaus Gedimino technikos universitetu, juos domino tokia tyrimų kryptis, tačiau trūko reikalingos techninės įrangos.
Kaip bendrovė aiškina savo tinklalapyje, „hidrometanas – alternatyvus kuras, kuris be didelių investicijų gali būti panaudojamas šiuo metu transporte naudojamuose vidaus degimo varikliuose, jo infrastruktūros plėtrai, lyginant su gryno vandenilio gamybos infrastruktūra, reikalingos kur kas mažesnės investicijos. Hidrometanas, kaip kuras, galėtų būti naudojamas įvairiose transporto priemonėse, varomose benzinu ir dyzelinu. Pakeitimo galimybę jau įrodė suskystintų dujų naudojimas viešojo transporto autobusuose Lietuvoje. Vienas iš planuojamų vykdyti tyrimų uždavinių – pasiekti, kad hidrometano naudojimas būtų pigesnis už benzino ar dyzelino. 1 l hidrometano kaina turėtų būti panaši į 1 l suskystintų naftos dujų (SND) kainą, tačiau itin geresnės degimo savybės”.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Klaipėdos uosto vadovas pareiškė, kad Baltarusijos prezidento pareiškimas apie tai, kad didžioji dalis baltarusiškų krovinių iš Baltijos šalių uostų bus nukreipta per Rusiją, yra spaudimas Baltijos šalims mažinti pervežimo paslaugų kainas. Eugenijus Gentvilas pažymi, jog verslo santykiuose paprastai nugali verslo logika.
“Tai yra spaudimas Baltijos šalims, o ne koks nors galutinis sprendimas. Net jeigu Rusija lieptų ar prašytų baltarusiškus krovinius vežti per Rusijos uostus, ekonomika negali dirbti nenaudingai, nuostolingai. Naudinga yra vežti per čia – Lietuva yra suinteresuota išsaugoti puikius ekonominius santykius su Baltarusija. Aš manau, kad mes dalyvausime tolesniame pervežime”, – sakė Klaipėdos uosto vadovas.
“Aš manau, kad tai yra paspaudimas Baltijos šalims, tarp jų ir Klaipėdos uostui, ieškant galbūt dar palankesnių sąlygų”, – pridūrė E.Gentvilas. Be to, anot E.Gentvilo verslo požiūriu toks sprendimas nebūtų logiškas. “Verslo požiūriu logikos lyg ir nebūtų: tai yra vežti toliau, žinoma, galbūt galima atstumus atpirkti per suderėtus palankesnius tarifus, tačiau ir per Klaipėdą jie tikrai yra palankūs. Be to, suomių įlankoje esantys Leningrado srities uostai yra užšąlantys, ir jie turi didžiules problemas žiemos metu, todėl užtikrinti nepertraukiamą srautą būtų sudėtinga, todėl verslo logikos nematyčiau”, – kalbėjo E.Gentvilas.
Anot jo, automobiliai kažkada buvo gabenami per Sankt Peterburgą, tačiau prieš trejus metus jį dėl palankių tarifų ir kokybiško darbo nukonkuravo Klaipėda: “Dabar vežami “Belarus” traktoriai, MAZ sunkvežimiai, kita ratinė technika į Karibų baseino šalis per Klaipėdą”.
Jis prisiminė, jog tiek Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, tiek Baltarusijos ambasadorius Vladimiras Dražinas anksčiau yra teigiamai atsiliepę apie bendradarbiavimą su Klaipėdos uostu.“Prisiminkime, ką yra pasakęs ponas Lukašenka, būdamas Lietuvoje – kad labai viskas puikiai vyksta per Klaipėdos uostą. Praėjus daugiau laiko, Baltarusijos ambasadorius Vladimiras Dražinas kelis kartus yra pasakęs, kad bendradarbiavimas yra puikus ir ekonomiškai tenkinantis Baltarusiją. Todėl aš negaliu atrasti ekonominių motyvų ar nepasitenkinamų. Jeigu tie nepasitenkinimai būtų esamais tarifais – ar tai pervežimo, ar krovos, ar aptarnavimo tempais, tai būtų sprendžiama darbiniame lygyje. Tikrai tą galima spręsti, aš ne kiek neabejoju, kad net ir “Lietuvos geležinkeliai” ieškotų sprendimo būdų, tačiau niekas nesikreipė”, – kalbėjo E.Gentvilas.
Pasak Klaipėdos uosto vadovo, šiemet baltarusiškų krovinių apimtys Klaipėdos uoste išliko tokios pat, kaip ir pernai. Šiemet per 10 mėnesių uostas perkrovė apie 8 mln. tonų baltarusiškų krovinių – jie sudarė apie 30 proc. uosto krovos.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-11-13
Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet tarptautinė vežėjų sąjunga „IRU“ apdovanos geriausius profesionalius vairuotojus.
Šiemet „IRU“ garbės diplomus (IRU Diploma of Honour) gaus 1 041 vairuotojas iš 25 šalių.
Šie apdovanojimai įteikiami už ilgą ir saugų vairuotojo darbą.
Diplomus gali gauti ir krovinius ir keleivius savo šalyje arba tarptautiniais maršrutais vežantys vairuotojai. Vairuotojas privalo būti nuvažiavęs ne mažiau kaip 1 mln. km. Be to, per pastaruosius 20 m. vairuotojas turėjo vairuoti saugiau ir nesukelti rimtų eismo įvykių, kuriuose nukentėtų žmonės.
Taip pat jie neturi turėti sunkių kelių eismo, muitinės ar administracinių pažeidimų tose šalyse, kuriose važinėjo.
Deja, tačiau, šiais metais Lietuvos atstovai tokių apdovanojimų negaus. Praėjusiais metais tokių buvo 23.
Apdovanojimai iškeliaus po visą pasaulį.
| Šalis | Apdovanotų vairuotojų |
|---|---|
| Argentina | 4 |
| Austrija | 4 |
| Baltarusija | 90 |
| Belgija | 58 |
| Čekija | 40 |
| Danija | 11 |
| Estija | 1 |
| Suomija | 82 |
| Prancūzija | 10 |
| Vokietija | 227 |
| Vengrija | 67 |
| Kazachstanas | 2 |
| Makedonija | 6 |
| Moldova | 3 |
| Olandija | 111 |
| Norvegija | 2 |
| Lenkija | 55 |
| Portugalija | 3 |
| Rumunija | 10 |
| Rusija | 89 |
| Slovakija | 22 |
| Ispanija | 12 |
| Turkija | 82 |
| Ukraina | 38 |
| Jungtinė Karalystė | 12 |
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Jau nuo lapkričio 16 d. „Linavoje“ darbus pradės naujasis asociacijos generalinis sekretorius Ričardas Malkus. Susitikę su juo aptarėme veiklos prioritetus ir pirmuosius darbus, kuriuos svarbu atlikti asociacijos vežėjų gerovei.
Dalis vežėjų Jūsų dar nepažįsta. Papasakokite, kokiose transporto srityse dirbote anksčiau?
Savo darbų transporto srityje pradžia laikyčiau įvykį, kai Leningrado (St. Peterburgo) admirolo Makarovo aukštojoje inžinerinėje jūrų akademijoje apgyniau mokslų daktaro disertaciją vandens transporto srityje. Antrąja veiklos transporte gaire laikyčiau darbus nuo 1999 metų kovo mėnesio, man tapus susisiekimo viceministru. Šiose pareigose buvau atsakingas už tranzito politiką, vandens transportą bei dalinai už integraciją į ES. Pagal tuometinę tvarką, kaip už vandens transportą atsakingas viceministras, tapau ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto valdybos pirmininku. Svarbiausiu laimėjimu šiose pareigose vadinu tai, kad pavyko suderinti krovos kompanijų, kitų uoste veikusių verslo subjektų ir, svarbiausia, nacionalinius transporto interesus ir parengti ambicingą ilgalaikę Klaipėdos jūrų uosto strategiją. Nors keitėsi politinės valdžios bei uosto vadovai, šios programos laikantis, Klaipėdos uostas per beveik dešimtmetį tapo pirmaujančiu rytinėje Baltijos pakrantėje. Nuo 2001 m. dirbau krovinių pervežimo kompanijos vadovu ir nuo Klaipėdos regiono buvau išrinktas į „Linavos“ prezidiumą (iki 2003 m.). Čia mano iniciatyva buvo įsteigtas Transporto politikos komitetas. Manau, kad ir šiandien toks komitetas Prezidiume praverstų. Vėliau, mano veiklos buvo susiję su viešosios politikos tyrimais, vadybos mokymais bei konsultavimu. Dalyvavau keliuose tarptautiniuose projektuose, teko dirbti ne tik Lietuvoje, bet ir Makedonijoje, Kosove, Ukrainoje. 2010 m. gavau pasiūlymą tapti „Linavos“ Mokymo centro moksliniu vadovu, po metų perėjau dirbti į „Linavos“ sekretoriatą, kuriame dabar esu prezidento patarėjo transporto politikai pareigose. Tikiuosi, kad savo žinias ir patirtį galėsiu naudingai pritaikyti ir naujose generalinio sekretoriaus pareigose.
Generalinio sekretoriaus pareigas pradėsite eiti nuo lapkričio 16 d. Kokie bus Jūsų pirmieji darbai šiose pareigose?
Pirmas mano tikslas – tai visi darbai susiję su Lietuvos vežėjų užimamų rinkų ir jų teisėtų interesų gynimu, informacijos apie transporto procesų raidą rinkimu ir sisteminimu bei lobistine asociacijos veikla, kurios tikslas padėti valdžios institucijoms tobulinti savo sprendimus. Tai, žinoma, bus daroma atvirai ir skaidriai. Sakau tai, nes deja, mūsų visuomenėje kai kas lobizmą vis dar suvokia, kaip papirkinėjimą, apgavystes, ar intrigas.
Antras tikslas – suburti efektyviai veikiančią komandą. Vadovaujuosi požiūriu, kad naujas lyderis į seną komandą ateiti negali. Naujos komandos formavimas, tai nereiškia naujų žmonių surinkimo. Visų pirma, tai naujų tikslų, komandos narių interesų ir kiekvieno nario asmeninių įsipareigojimų suderinimas. Nesu autoritarinio tipo vadovas, visada siekiu kalbėtis ir ieškoti kompromisų, tačiau nesu linkęs vardan ramybės aukoti svarbiausių organizacijos tikslų.
Taip pat vienas iš pagrindinių darbų bus – asociacijas išlaidų optimizavimas. Būtent dėl to priekaištų sulaukdavo ankstesni generaliniai sekretoriai, tad sieksiu, kad vežėjų pinigai būtų naudojami tikslingai ir racionaliai.
Pakalbėkime apie asociacijos „skaudulius“. Kas Jūsų nuomone asociacijoje šiandien yra negerai?
Manau, didžiausia bėda, tai susipriešinimas asociacijos viduje. Žinoma, aš negaliu ir negalėsiu visiems nurodyti, tačiau kiek man suteiktos galios ir asmeniniai resursai leis, darysiu viską, kad priešprieša pasibaigtų. Turėtų būti siekiama teisingumo, puikiai žinau, kad vadovas privalo laikytis vienos svarbiausių vadovavimo taisyklių – būti visiems vienodai teisingu, taigi man negali būti gerų ir blogų, tinkamų ir ne visai tinkamų vežėjų ar sekretoriato darbuotojų vien dėl savo nuostatų. Vertinimas gali remtis tik objektyvia poelgių, veiksmų analize, faktais. Dažnai tenka išgirsti, kad asociacijoje trūksta vienybės, tačiau prasmingas vienybės siekis gali būti tik dėl kažko konkretaus. Pavyzdžiui jei vienybės siekiama dėl vežėjų gerovės, transporto klestėjimo, ar vežėjų verslo plėtros – tuomet puiku, mes privalome šnekėtis, ieškoti kompromisų, tačiau jei už tą vienybę ima agituoti kažkas, besisvaidantis kad ir populiariais, bet dažnai net šmeižikiško pobūdžio kaltinimais, jei tai individas, siekiantis bet kuria kaina tik tapti lyderiu, jei jam nesvarbu nei asociacijos interesai, nei vežėjų reputacija, kokių tuomet kompromisų jis galėtų tikėtis?
Konfliktai neretai iškelia neformalius lyderius, kurie tampa suinteresuoti, kad konflikto procesas tęstųsi. Tai natūralūs, seniai mokslininkų aprašyti procesai. Aš manau, kad visų dabartiniuose asociacijos konfliktuose dalyvaujančių pusių, siekiančių dirbti vežėjų labui, (išskyrus tuos, kurie turi vien tikslą „prasimušti“), svarbiausias tikslas yra konfliktus kuo greičiau išspręsti ir užbaigti.
Kokiomis priemonėmis Jūs sieksite užtikrinti vienybę asociacijoje?
Efektyvia veikla, atvirai dėstomais faktais – pirmiausiai, reikia žmonėms atvirai pasakyti, „kur karalius nuogas“, o po to jei kas negirdės, teks naudoti ir teisines ir kitas įvairias administravimo ar viešumo priemones.
Kaip vertinate kai kurių vežėjų veiksmus, kuriais siekiama sukompromituoti asociaciją „Linava“?
Šiuo metu man tenka rūpintis LR Seimo Konkurencijos tarybai paduotu skundu, kuriame teigiama, atseit, „Linava“ diskriminuoja vežėjus. Išanalizavęs skundo medžiagą, turiu vilties, kad mums atvirai bendraujant su komisijos darbuotojais pavyks įrodyti, kad besikreipiantieji buvo neteisūs. Tačiau mane neramina tai, kad asociacijos nariai pasirašę po šiuo skundu, neapsvarstė, kokios galimos tokio jų žingsnio pasekmės. Tarkim, jei vis tik paaiškėtų, jog tie ponai yra teisūs, tai vienintelė galima tokio žingsnio pasekmė – asociacija galėtų būti nubausta 10-15 proc. metinės apyvartos bauda, ir apie 4-6 mln. Litų suma būtų nurašyta iš asociacijos sąskaitos ne ginčo tvarka. Asociacijai liktų galimybė ginčyti tokį sprendimą teismuose, tikintis šiuos vežėjų pinigus atgauti. Tokiu atveju, asociacijai akivaizdžiai pritrūktų būtinų finansinių resursų, kuriuos kompensuoti turėtų tie patys vežėjai, greičiausiai, didinant TIR knygelių maržą. Su ginčais ir konfliktais, atrodo, jau pasiekėme absurdo ribą, nes konkurencijos taryba nenustatys, kuris kaltas, kuris ne, bus nubausti visi vežėjai. Todėl suprasdamas, kad nesutarimus būtina išsiaiškinti savo tarpe, sieksiu susitarimo, vežėjų supratimo, kad konfliktai asociacijoje baigtųsi ir visi galėtume sėkmingai dirbti vežėjų verslo sėkmei.
Kaip manote, kokios grėsmės šiuo metu labiausiai gali paveikti transporto verslą?
Dabar didžiausia grėsmė, tai kaip Damoklo kardas virš mūsų kabantis ekonominės krizės antrosios bangos dvelksmas, po truputį jau „kedenantis plaukus“ Vakarų Europoje. Jei tas vėjas sustiprės, tai turime suprasti, kad veikiame tarptautinėje rinkoje, ir Lietuvos vežėjams gyventi pasidarys sunkiau.
Kaip vertinate dabartinį asociacijos darbą su skolininkais? Ar, Jūsų nuomone, skolų išieškojimo darbai vyksta pakankamai efektyviai, kaip galima juos pagreitinti?
Skolos – tai neginčijamai vienas iš svarbiausių mano veiklos uždavinių. Kol dar nesu generaliniu sekretoriumi ir kol kas nemačiau visų finansinių dokumentų, tačiau Skolos negali nei užsisenėti, nei užsitęsti. Jos rodo, kad ne visiems vežėjams asociacija buvo teisinga, o vadovo vienas iš prioritetų, sugebėti parodyti, kad visiems esu vienodai teisingas, kad nėra vežėjų, nei geresnių, nei blogesnių. Juos gali vertinti prezidiumas įvairiais aspektais, kokią naudą atneša visam transporto procesams, pavyzdžiui, skirstant ETMK leidimus tiems, kurie turi mažesnės taršos automobilius.
Ar Jūsų nuomone teisinga sistema, kad ETMK leidimai skiriami būtent aukštesnės emisijos klasės automobilių parkus valdančioms bendrovėms?
Aš pats dalyvavau šiame procese sprendžiant, kaip reikėtų pasielgti prieš dešimtmetį dirbdamas Susisiekimo ministerijoje ir mano atsakymas vienareikšmiškai taip. Manau, ši nuostata labai teisinga, nes būtent tai per tam tikrą laiką padėjo Lietuvos vežėjų bendruomenei susikurti efektyvų, naują parką ir tai viena iš pagrindinių priežasčių kodėl jie šiandien konkurencingi. Jei jie būtų taupę, važiuotų senais automobiliais, tačiau būtų nekonkurencingi. Suprantu, kad smulkiesiems vežėjams šiuo klausimu yra sunkiau – jų resursai labiau riboti, tačiau jiems reikia ieškoti kitų galimybių, jie lankstesni ir lengviau randa savo nišas.
Viena iš generalinio sekretoriaus prerogatyvų priimti ir atleisti asociacijos darbuotojus, nustatyti jų atlyginimus. Kaip vertinate šiandieninį asociacijos darbuotojų kiekį ir atlyginimus? Ar planuojate permainas šioje srityje?
„Linavos“ kolektyvas, mano nuomone, tai pakankamai aukštos kvalifikacijos specialistai. Visų konfrontacijų metu, galėjo susilpnėti jų motyvacija (turiu omeny ne finansinę motyvaciją), galėjo pablogėti mikroklimatas, nes žmonės dažnai nežino, kas bus rytoj. Mano pareiga tas abejones panaikinti ir užtikrinti visapusišką darbuotojų motyvaciją.
Nesu naivus ir nemanau, kad gerą specialistą Lietuvoje galima nupirkti pigiai, nors dažnai ta klaida daroma. Mano nuomone, reikia žiūrėti į tai, kokią naudą žmogus atneša asociacijai. Galėčiau paklausti, ar vežėjų pasitikėjimas asociacija nauda, ar ne? Sakysite, be abejo nauda, o kaip ją pamatuoti? Pirmiausiai, turi būti keliami tikslai, kurie darbuotojo galimybes stiprintų. Formuluodamas tikslus, žvelgdamas į žmogaus kvalifikaciją, atliekamas funkcijas sieksiu optimizuoti personalo veiklą.
Ačiū už pokalbį.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-11-12
Pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo ministrų kabinetas pritarė pasiūlymui Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui sumažinti taikytą 50 proc. pelno mokestį iki 25 proc. 2013 m.
„Vyriausybė pritarė Vyriausybės pasitarimo protokolui, pagal kurį Klaipėdos valstybinis jūrų uostas už 2011 m. pelną sumokės 50 proc. pelno tarifą į valstybės biudžetą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos valstybinis jūrų uostas dalyvauja valstybei svarbių ekonominių projektų įgyvendinime, tokiame kaip suskystintų dujų terminalo projekto rengimas, taip pat siūloma atleisti nuo dalies pelno mokesčio 2013 m., nustatant 25 proc. tarifą“, – po pasitarimo komentavo susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Sumažintas tarifas būtų taikomas vienerius metus už 2012 m. pelną. Nors anksčiau buvo kalbėta apie trejų metų uosto planus, ministras teigė, kad spręsti dėl 2014-2015 m. pelno mokesčio kol kas per anksti.
Už 2011 m. gautą pelną 50 proc. pelno mokestis į biudžetą paliktas, nes jis buvo įskaičiuotas į 2012 m. biudžeto pajamas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-11-12
Tarptautinė vežėjų sąjunga „IRU“ kaip ir kiekvienais metais paskelbė geriausius Eurazijos vežėjus.
Iš viso buvo apdovanotos 3 skirtingų dydžių įmonės. Jos buvo vertinamos ne tik pagal ekonominius rodiklius, bet ir pagal socialinę atsakomybę, bendradarbiavimą, gamtos apsaugą. Šiais metais didelis dėmesys buvo skiriamas vertinant finansinį stabilumą, darbuotojų apmokymus, „Euro“ emisijos normų laikymasis. Nugalėtojai buvo renkami iš įmonių, kurios veža krovinius tarp Europos ir Azijos.
Geriausiomis kompanijos paskelbtos šios organizacijos:
„I.P. Metelkov“ Rusija, automobilių parkas iki 10 vnt.
„Bercoltrans“ Moldova, automobilių parkas nuo 11 iki 50 vnt.
„Kievskoye ATP 13061“ Ukraina, automobilių parkas virš 50 vnt.
Taip pat specialų prizą gavo Rusijos kompanija „Selta“. Ši kompanija įkurta 1999 m. ir tuo metu turėjo 15 automobilių. Šiuo metu jie valdo didesnį nei 1000 automobilių parką.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-11-12
Rudeniui persiritus į antrąją pusę, praėjusią savaitę vyravo niūrūs ir lietingi orai. Tačiau to negalima pasakyti apie transporto verslo aspektus, kurie kai kuriose srityse ženkliai gerėja.
Gerėjančios tendencijos
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ atskleidė, kad trečiąjį šių metų ketvirtį sandėliavimo paslaugų ir logistikos rinka Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje ir toliau demonstruoja vis gerėjančius rodiklius. Per tris šių metų ketvirčiu, laisvų modernių sandėliavimo patalpų lygis Vilniaus regione sumažėjo nuo 6,1% iki 2,9%, ir neužimtų patalpų kiekis trečio ketvirčio pabaigoje sudarė tik 12 300 m2.
Gerėja ir sunkiojo transporto techninių apžiūrų (TA) rezultatai. Pirmojo TA bandymo šiemet užteko net 67 proc. N3 klasės automobiliams ir 57,9 proc. N2 klasės automobiliams. Lyginant su praėjusiais metais – rodikliai gerėja. Be to, patiems netvarkingiausiems sunkiesiems automobiliams šiemet įveikti TA prireikdavo 4-5 bandymų (30 automobilių), o praėjusiais metais laimę įveikti TA aštuonis kartus bandė 2, septynis kartus – 4 vilkikai.
Naujiems LR Seimo nariams prižadėjusiems, kad kils minimalus mėnesinis atlyginimas, tenka atremti ekonomikos ekspertų argumentus, kokią įtaką tokie sprendimai turės atskiroms Lietuvos verslo šakoms. Rizikos vertinimo bendrovės „Creditreform“ duomenimis, MMA didinimas, transporto įmonėms turės vidutinę įtaką. Pernai Lietuvos transporto sektoriuje dirbo 11,3 tūkst. darbuotojų (16 proc.) gaunančių mažesnį nei 1000 Lt atlyginimą ir 26,4 tūkst. darbuotojų (37 proc.) gaunančių 1001-1500 Lt atlyginimą, tad MMA didinimas transporto verslui neturėtų labai pakenkti.
„Linavoje“ išrinktas naujas generalinis sekretorius
Lapkričio 6 d. vykusiame asociacijos „Linava“ prezidiumo posėdyje buvo išrinktas naujasis asociacijos generalinis sekretorius. Juo tapo dabartinis asociacijos „Linava“ prezidento patarėjas Ričardas Malkus.
Naujasis generalinis sekretorius buvo susisiekimo viceministru, „Linavos“ prezidiumo nariu, „Achemos“ koncerno transporto įmonės vadovu, Klaipėdos uosto valdybos nariu ir turi apsigynęs mokslinį laipsnį transporto srityje. Dabartiniai prezidiumo nariai išlanksto neskubėjo vertinti R. Malkaus ir sakė, kad laikas viską parodys.
Įvykiai kelyje
Lietingi rudeniški orai praėjusią savaitę atnešė daug eismo įvykių, kuriuose dalyvavo sunkusis transportas. Ketvirtadienio rytą greitkelyje Kaunas-Klaipėda, lenkas nesuvaldė vilkiko. Priekabai apvirtus ant šono, pabiro kelios tonos saulėgrąžų. Šeštadienį Šilutės rajone nuo kelio nulėkė vilkikas vežęs karuseles. Pasuklydęs olandas vingyje nesuvaldė automobilio ir šis nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Abiejų įvykių metu vairuotojai nenukentėjo.
Linkime, kad aktyvios ir saugios savaitės.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Artėjant Pasaulinei žuvusiųjų eismo įvykiuose atminimo dienai (ji minima trečiąjį lapkričio sekmadienį), Susisiekimo ministerija ragina pėsčiuosius ir dviratininkus tamsiu paros metu segėti atšvaitus bei, vykdydama informacinę saugaus eismo kampaniją „Susiprask“, inicijuoja internetinį projektą „Tamsios gatvės“.
Pagal statistiką, rudenį ir žiemą, esant prastoms eismo sąlygoms, padaugėja nelaimingų įvykių keliuose. Vis labiau ilgėjant vakarams, daugybę tragedijų išprovokuoja ne svaigalai ar neatsakingai pasirinktas greitis, bet neapšviestos gatvės bei pėsčiųjų ar dviratininkų neatsargumas. Mėgstantys rengtis tamsiai, nedėvintys atšvaitų ir gatves kertantys nebūtinai per pėsčiųjų perėją žmonės tamsiu paros metu vairuotojams dažnai tampa visiškai nepastebimi. Dėl to išauga rizika pakliūti po automobilio ratais.
Projekto iniciatoriai virtualioje erdvėje sukūrė interaktyvų žemėlapį, kuriame žmonės kviečiami pažymėti neapšviestas, ir todėl, jų manymu, pėstiesiems ir dviratininkams nesaugias gatvių ar kelių atkarpas. Žemėlapį galima rasti internetiniu adresu www.susiprask.lt/tamsiosgatves. Žymėjimus šiame virtualiame žemėlapyje galės matyti visi jame apsilankę asmenys. Tikimasi, kad jie paskatins pėsčiuosius ir dviratininkus būti atsargesnius, sutemus segėti atšvaitus, ypač – keliaujant nurodytose vietose.
Projektu „Tamsios gatvės“ taip pat siekiama paskatinti dialogą tarp žmonių ir savivaldybių skyrių, kurie yra atsakingi už saugių eismo sąlygų užtikrinimą. Projekto administratoriai jau išsiuntė kvietimą bendradarbiauti savivaldybių administracijų, eismo saugumo komisijų atsakingų skyrių vadovams. Kartą per savaitę jiems žadama persiųsti žemėlapio lankytojų informaciją apie pažymėtas nesaugias kelių ir gatvių atkarpas. Tikimasi, kad atsakingi darbuotojai ras laiko sureaguoti į pranešimus, patikrins informacijos aktualumą bei imsis priemonių, kaip išspręsti neapšviestų vietų problemas.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Sankt Peterburge viešintis prezidentas Aleksandras Lukašenka teigia, kad jau pasiektas preliminarus susitarimas nukreipti visus Baltarusijos krovinius iš Baltijos šalių uostų į Rusijos.
Politologų vertinimu, šiuos sprendimus galėjo pagreitinti neseni incidentai ir dėl to kylanti įtampa dvišaliuose santykiuose, praneša LRT televizijos naujienų laida „Šiandien“.
Prezidentas A. Lukašenka pareiškė, kad Baltarusijos kroviniai iš Baltijos valstybių uostų bus nukreipti į keturis Leningrado srities uostus. Jis teigia dėl to preliminariai sutaręs su Vladimiru Putinu. Tai A. Lukašenka pareiškė per susitikimą su Leningrado srities gubernatoriumi, praneša agentūra BELTA. Leningrado gubernatorius teigė, kad būtina pasiekti susitarimą su Rusijos geležinkelininkais, uostu dėl sąžiningų tarifų.
Juoda katė tarp Vilniaus ir Minsko perbėgo vasarą po vadinamojo „meškiukų desanto“, kai iš Švedijos per Lietuvos teritoriją skridęs lengvasis lėktuvas Minsko pakraščiuose išbarstė šimtus pliušinių meškiukų su linkėjimais Baltarusijos diktatoriui nevaržyti žmogaus teisių. Tai sukėlė A. Lukašenkos įtūžį.
„Lietuvoje tegul netupi kaip pelės po šluota. Jie mums turi atsakyti, kodėl suteikė savo teritoriją pažeisti sieną. Kam, kam, o jau Lietuvai dėl to maža nepasirodys“, – tuomet grasino Baltarusijos prezidentas.
Anot Baltarusijos žiniasklaidos, šeštadienį startuos dar viena akcija – meškiukus su žmogaus teisių gynėjų laiškeliais Baltarusijos pareigūnams pristatys paštas. Sutapo taip ar ne, bet antradienio naktį įvykdytas išpuolis – Lietuvos ambasados teritorija apmėtyta Molotovo kokteiliais. Vilnius pareiškė, kad Minske įvykdytas teroristinis išpuolis.
Politologų vertinimu, šis įvykis paaštrino jau prigesusį Rusijai naudingą skandalą.
„Iš principo reiktų svarstyti, kas gauna naudos iš pablogėjusių tarpvalstybinių santykių tarp Lietuvos ir Baltarusijos. Šiuo atveju reiktų daryti tokią prielaidą, kad tas meškiukų skandalas jau buvo nugesęs, tai toks pablogėjimas vėl grąžina tą situaciją, kai iš principo gali atsirasti įtakos sferų perdalijimas tam tikroje ekonominėje sferoje tarp Lietuvos ir Baltarusijos, ypač tranzito, logistikos klausimais. Jeigu prisimintume meškiukų skandalo kulminaciją, ypač buvo svarstymai Rusijoje, kur link galima būtų pakreipti Baltarusijos tranzito srautus. Jeigu jis iki šiol vyko per Klaipėdos uostą, tai gal verta pasvarstyti apie Sankt Peterburgo uostus ir panašiai“, – komentavo politologas Nerijus Maliukevičius.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, per pastaruosius metus Baltarusijos krovinių srautas padidėjo keletą kartų ir dabar jau sudaro trečdalį visų „Lietuvos geležinkelių“ ir Klaipėdos uosto krovinių.
Klaipėda dabar rytinėje Baltijos jūros pakrantėje – viena iš lyderių, trečia po Rusijos Primorsko ir Sankt Peterburgo uostų.
Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Dražinas yra pareiškęs, kad vien nutraukus krovinių tranzitą per Klaipėdą, Lietuvos nuostoliai viršytų 2 mlrd. litų.
Kadenciją baigiantis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis portalui DELFI teigė, kad Klaipėdos uosto krova diversifikuota, o tokiais pareiškimais greičiausiai siekiama didesnių nuolaidų už Baltarusijos krovinių gabenimą.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-11-12
Nekilnojamojo turto tarpininkai džiūgauja, kad atsigauna sandėliavimo patalpų rinka, tačiau logistikos bendrovės ramina: menamas atsigavimas esąs sezoninis ir didesnių pokyčių bent artimiausiu metu neverta tikėtis.
Nekilnojamojo turto paslaugų UAB „Ober-Haus“ pranešė, kad laisvų modernių sandėliavimo patalpų lygis Vilniaus regione sumažėjo nuo 6,1 proc. iki 2,9 procento. Trečiojo ketvirčio pabaigoje neužimtų sandėlių plotas sudarė tik 12,3 tūkst. kv. metrų. Anot pranešimo, šiandien surasti didesnes, 3-5 tūkst. kv. m, vienoje vietoje koncentruotas patalpas itin sudėtinga.
„Ober-Haus“ rinkotyros ekspertai skaičiuoja, kad per trečiąjį šių metų ketvirtį naujų ir senų sandėliavimo pastatų nuomos kainos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose pakilo beveik dešimtadaliu.
Diktuoja Kalėdos
„Tai normalus tradicinis pakilimas metams einant į pabaigą. Iš tikrųjų nieko neįvyko. Kaip visada artėjant kalėdinei prekybai, padidėja ir sandėlių paklausa. Ar tas reiškinys bus ilgalaikis šiemet, matysime“, – LŽ sakė tarptautinės logistikos kompanijos „DB Schenker“ Lietuvos padalinio vykdomasis direktorius Edmundas Daukantas.
Apie anksčiau nei paprastai šiemet prasidėjusį prekybininkų pasirengimą kalėdinei prekybai kalbėjo ir logistikos UAB „Vingės terminalas“ generalinis direktorius Dainius Petravičius. „Dar visai neseniai prieškalėdinis bumas logistikos bendrovėms būdavo lapkritį – visiems reikėdavo labai skubiai pasirūpinti prekėmis, todėl kildavo ir krovinių gabenimo, ir sandėliavimo paslaugų kainos, – aiškino bendrovės vadovas. – Dabar klientai linkę kalėdinių prekių atsivežti kuo anksčiau.“
Pasak jo, dar prieš trejus metus prekybininkai rūpintis kalėdinėmis prekėmis pradėdavo spalį, pernai – rugsėjį, o šiemet vartojimo prekių, numatytų kalėdinei prekybai, srautai neįprastai padidėjo jau paskutinį vasaros mėnesį.
„Rugpjūtis ne tik mums, bet ir daugumai Lietuvos logistikos bendrovių buvo geresnis už rugsėjį. Dabar ir svarstome, ar tai buvo jau „prieškalėdinis“ mėnuo, ar kokios kitos priežastys lėmė tokį sujudimą. Šią savaitę suskaičiuosime spalio rezultatus, tada gal kas ir paaiškės“, – teigė įmonės vadovas.
Prekybininkai repetuoja
Prekybininkai LŽ tvirtino skubinti šiųmečių kalėdinių mugių neketina, tačiau pirmosios jų prekės jau pasirodė prekybos tinkluose.
Prekybos centruose „Maxima“ šiuo metu turėtų būti prekiaujama kalėdiniais atvirukais, bet tikrąją šventinę mugę, anot šio tinklo operatoriaus atstovės spaudai Olgos Malaškevičienės, planuojama pradėti tik lapkričio pabaigoje.
Tai nereiškia, jog bendrovė nusprendė ignoruoti praėjusių metų prieškalėdinę prekybininkų sėkmę, kai ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje skambėjo pranešimai, kad lietuviams nusibodo taupyti. „Mūsų virtuvės meistrai ruošia daug staigmenų šventiniam stalui. Jau spalį įmonėje vyko ne viena degustacija“, – pripažino „Maximos“ atstovė.
Prekių įvairovė
D. Petravičiaus teigimu, ir šiemet nemažą dalį sandėliuose laikomų prekių sudaro buitinė technika, maisto produktai, statybinės medžiagos, gamybos įranga, plataus vartojimo prekės. „Lietuvoje turime tris didelius terminalus: Klaipėdoje, Vilniaus-Kauno plente ir Minsko plente šalia Vilniaus. Visi jie pilni, laisvų vietų nėra“, – patikino D. Petravičius.
Pasak E. Daukanto, pastaruosius kelerius metus ir terminalų apyvarta gana nebloga. Mat įmonės jau nustojo gaminti tam, kad sandėliuotų, gamina tiek, kiek reikia konkrečiam užsakovui, todėl terminalas tapo ne saugojimo vieta, o tik tarpine stotele paskirstyti gaminius ir išvežioti užsakovams.
Iš trečiųjų – pas trečiuosius
LŽ pašnekovai pripažino, kad Lietuvos vartotojams skirti kroviniai sudaro visiškai mažytę dalį, palyginti su tais, kurie atplukdomi laivais į Klaipėdos, retkarčiais – į Latvijos ar Lenkijos uostus ir, perkrauti Lietuvos terminaluose, tranzitu toliau gabenami į Rytus, daugiausia į Rusiją.
„Taigi tai daugiausia tranzitiniai kroviniai, ne Lietuvos ūkio subjektų indėlis. Tie gaminiai atplukdomi iš Tolimųjų Rytų. Lietuvos vartotojams „Vingės terminalas“ teikia daugiausia distribucijos – prekių sandėliavimo ir skirstymo – paslaugas“, – pasakojo D. Petravičius.
Apie tikrąją krovinių padidėjimo priežastį, anot logistikos bendrovės vadovo, spręsti ankstoka, juolab kad tranzitu tarp trečiųjų šalių šiemet daugiau gabenama visų grupių prekių – nuo pramonės įrangos iki alkoholio.
E. Daukantas prekių įvairovę ir dominuojančią kryptį į Rytus aiškino vienareikšmiškai: Rytai, ypač Rusija, pabrangus naftai ir jos produktams bei kitoms žaliavoms, turi pinigų didinti vartojimą.
„Europoje padėtis kitokia: nesakyčiau, kad recesija, veikiau užtruko stagnacijos laikotarpis – nei aukštyn, nei žemyn. Ten prigaminta prekių atsargų, sumažėjęs vartojimas. Ko daugiau tikėtis, jei pramonės augimas skaičiuojamas procento dalimis“, – darė išvadą „Schenker“ Lietuvos padalinio vadovas. Jo manymu, dabar gerai gyvena šalys, kurios parduoda žaliavas.
E. Daukantas pabrėžė, kad dabar būtų sunku ką nors pasakyti apie kokias naujas krovinių gabenimo tendencijas, juolab jog „Schenker“ dirba visame pasaulyje. „Vienose valstybėse krovinių srautai didėja, kitose mažėja. Iš tikrųjų metai didelių pokyčių nepateikė, tad nedaug kas pakito ir prekybos sektoriuje. Šiemet sumažėjo Vidurio Europos prekių eksportas į Lietuvą, nors ir lietuvių vartojimas nekyla“, – svarstė jis.
Plėstųsi su sąlyga
LŽ pašnekovai patvirtino, kad šį rudenį logistikos paslaugos iš tiesų suaktyvėjo: terminalai pilni, apyvarta nebloga. Tačiau sandėlių plėtros bent kol kas jie neplanuoja.
„Mūsų ekonomistai niekaip neapsisprendžia: bus ta krizė ar nebus. Vienas kalba apie būsimą ekonomikos krizę, kitas – apie augimą. Kai prognozės tokios skirtingos, apie plėtrą mąstyti rizikinga“, – sakė D. Petravičius.
Jo žodžiais, jei būtų konkretus projektas konkrečiam laikotarpiui, pavyzdžiui, 5–10 metų, stipresnės logistikos bendrovės bet kada galėtų statyti naujus sandėlius. „Kiekvienas pajėgus logistas tai darytų neabejodamas“, – patikino „Vingės terminalo“ vadovas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
ASTIC (Ispanija) pranešė IRU, kad lapkričio 14 d. (trečiadienį) Ispanijoje vyks visuotinis streikas. Todėl sutrikimų galima tikėtis uostuose, pramoniniuose rajonuose ir pakrovimo punktuose.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Visuomenėje seniai susiformavo nuomonė, kad šventinis laikotarpis ir papildomi laisvadieniai dažnai tampa nelaimingų atsitikimų, avarijų ir kitų nelaimių keliuose priežastimi. Draudimo bendrovė BTA, peržvelgusi vidinius kompanijos duomenis, linkusi manyti kitaip.
„Spūstys keliuose prieš šventes, skubantys ir neatidūs vairuotojai – dažniausias tokio meto reiškinys, kuris gali būti gausesnio avaringumo keliuose priežastimi. Peržvelgę BTA statistiką likome nustebinti, nes mūsų duomenys rodo visai ką kitą”, – stebėjosi draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina Karpova.
Draudimo bendrovės duomenimis, eismo įvykių šių metų Vėlinių savaitgalį įvyko 25 proc. mažiau nei bet kurį kitą spalio savaitgalį, tačiau lapkričio 1-oji buvo 20 proc. avaringesnė nei pernai.
„Bendrai lapkričio 1 dieną avarijų įvyksta kone trečdaliu mažiau nei bet kurią kitą dieną spalio mėnesį, tačiau lyginant šių metų Vėlinių švenčių savaitgalį su bet kuriuo kitu šių metų spalio savaitgaliu, situacija, avarijų prasme, buvo geresnė perpus (49 proc.). Peršasi išvada, kad didelis avaringumas keliuose švenčių metu – tik muilo burbulas”, – kalbėjo K. Karpova.
Šiais metais per Vėlines, lyginant su bet kuria kita spalio mėnesio diena, draudimo bendrovė BTA registravo 40 proc. mažiau nelaimingų atsitikimų Lietuvos keliuose. Vis dėlto daugiausia įvykių užregistruota rytinėje šalies dalyje ir Vilniuje. Dažniausiai nesuvaldę savo transporto priemonės vairuotojai eismo įvykius patyrė pasirinkdami nesaugų atstumą tarp automobilių arba įvažiuojant į žiedines sankryžas ir išvažiuojant iš šalutinio kelio nepraleisdami pagrindiniu keliu važiuojančių transporto priemonių.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|