Siekdama sumažinti šiltnamio efektą, Didžiosios Britanijos greitkelius prižiūrinti institucija („Highway Agency“) tamsoje paliko kelio ruožus, kurių bendras ilgis siekia beveik 200 km.
Teigiama, kad kai kurie kelią apšviečiantys žibintai buvo visiškai išjungti, o tam tikruose ruožuose buvo sumažintas šviesų intensyvumas. Pranešama, jog tokį sprendimą lėmė noras sumažinti ir taip dideles taršos emisijas bei „apkarpyti“ ir tai aukštus kelių mokesčius.
Kelius prižiūrinti institucija atliko tyrimą bei tamsoje paliko tik tuos kelio ruožus, kuriuose apšvietimas nėra privalomas. Valdžios teigimu, Didžiosios Britanijos vairuotojai nesusidurs su jokiais nepatogumais – toks sprendimas įtakos avaringumui šiuose ruožuose neturės, nors ir kai kuriose vietose neretai susidaro rūkas.
Institucijos atstovai pranešė, jog tai turėtų šiek tiek sumažinti didelių mokesčių kainą. „Žinant, kiek mokesčių sumoka mūsų šalies vairuotojai, manome, jog jie nusipelnė šios tokios nuolaidos“, – teigiama pranešime.
Įdomu tai, kad šiam sprendimui britai pasirinko žiemą – ilgiausias naktis turintį metų laiką.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-11-23
Kad Lietuva yra tranzito šalis, mūsų krašte žino ir jaunas, ir senas. Teiginį patvirtina statistika – užsienio valstybėms ir kompanijoms mūsų valstybės teritoriją naudojant kroviniams pervežti kasmet sukuriama iki penktadalio bendrojo vidaus produkto.
Tačiau Rytų-Vakarų transporto koridoriaus asociacijos (angl. East-West Tranport Corridor – EWTCA) prezidentas doc. Algirdas Šakalys įsitikinęs, kad Lietuvos kaip tranzito valstybės galimybės dar toli gražu neišnaudotos. Todėl, pasak EWTCA vadovo, jau dabar būtina dėti visas pastangas, kad gardaus kąsnio gabenant krovinius iš Vakarų į Rytus ir atgal neatimtų konkuruojančios valstybės.
Smarki kova dėl milijardų
Lietuvą labai vilioja projektas būti svarbia grandimi transporto koridoriuje tarp Rytų ir Vakarų. Jau daug metų kalbama, kad toks koridorius kuriamas. Kokios stadijos yra jo kūrimas?
Mūsų šalis deda visas pastangas, kad būtume konkurencingi kitų Rytų-Vakarų krypties transporto jungčių atžvilgiu ir efektyviai priimtume Azijos-Europos prekybos srautus.
Suprantama, kai šnekama apie globalių prekybos srautų administravimą, vienos šalies pastangų nepakanka. Siekiant sėkmingai konkuruoti dėl globalių prekybos srautų, būtina turėti tarptautinį partnerių tinklą. Toks partnerystės tinklas yra formuojamas per EWTCA, kurios veikloje šiuo metu dalyvauja 37 partneriai iš 13 Europos ir Azijos šalių. Asociacija buvo įsteigta 2010-aisiais Europos Sąjungos (ES) regioninio bendradarbiavimo “Interreg” programos EWTCII projekto rengėjų iniciatyva, jos tikslas – stiprinti pietinės Baltijos jūros subregiono transporto mazgų ir tinklų potencialias galimybes efektyviau tarnauti regiono poreikiams ir tranzito per jį plėtrai.
Šiandien pietinės Baltijos jūros regiono dalies transporto koridorius administruoja 2,3 proc. apimties Rytų-Vakarų prekybos srautus. Jų visų bendra vertė, 2010-ųjų duomenimis, sudarė 552 mlrd. eurų, arba 1 trln. 904,4 mlrd. litų.
EWTCII projekto ekspertų vertinimu, 2030 metais šio koridoriaus rinkos dalis turėtų išaugti iki 5 proc., 2050-aisiais – iki 10 proc., arba 759 mlrd. litų. Ir jų didžioji dalis galėtų atitekti Lietuvai. Žinoma, jeigu mus lydės sėkmė dirbant EWTCA ir kitose organizacijose. Ir ne šiaip dirbant, o Vyriausybės lygiu.
Skirtingos politinės sistemos – ne kliūtis
Turime daug konkurentų. Europos Šiaurėje norima tokį pat koridorių nutiesti per Suomiją ir Rusiją, Europos Pietuose – per Bulgariją ir Turkiją, dabar prekės iš Kinijos į Vakarų Europą ir atgal plukdomos laivais Atlanto bei Indijos vandenynais. Kokios mūsų galimybės įsiterpti tarp tų projektų?
Sutinku, kad konkurencija dėl globalių prekybos srautų administravimo yra didelė ir aštri. Turiu informacijos, kad ieškant pačių racionaliausių maršrutų vežti prekes iš Azijos į Europą per pastaruosius ketverius metus buvo išbandyta arti dvidešimties skirtingų transporto jungčių.
Kita vertus, turiu pastebėti, kad mes kartu su partneriais iš Skandinavijos į šią rinką jau įsiterpėme – kalbu apie jau minėtą labai kuklią 2,3 proc. dydžio iš beveik 2 trln. litų rinkos dalį. Ateities perspektyvos labai priklausys nuo to, ar mus lydės sėkmė harmoningai plėtojant svarbiausius transporto ir logistikos mazgus bei transporto jungtis pietinėje Baltijos regiono dalyje, taip pat – ar pavyks užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą ir didesnį pasitikėjimą tarp partnerių išilgai Rytų-Vakarų transporto koridoriaus.
Susidaro įspūdis, kad Rytų-Vakarų transporto koridoriaus projektas gali buksuoti dėl skirtingų valstybių ekonominių ar net politinių interesų. Viena svarbiausių Rytų ir Vakarų transporto grandinės šalių yra Baltarusija. Ar politiniai interesai gali sugriauti gražią idėją?
- Nepalankūs Baltarusijos ir Rusijos valdančių struktūrų politiniai sprendimai dėl Baltijos šalių jūrų uostų atžvilgiu gali tam tikram laikotarpiui sutrikdyti nusistovėjusius ir rinkos principais besiplėtojančius komercinius santykius tarp partnerių mūsų regione. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje dažniausiai randami racionalūs sprendimai.
Mano nuomone, Rytų-Vakarų koridoriaus idėją vargu ar gali sugriauti vienos ar kitos valstybės politiniai interesai. Be to, iki šio laiko ir Baltarusijos transporto ministerijos, ir komercinių struktūrų pozicija koridoriaus atžvilgiu buvo dalykiška bei racionali.
Valdžios parama – gyvybiškai būtina
EWTCA neabejotinai yra viena iš svarbiausių Rytų-Vakarų koridoriaus projekto variklių. Sulaukiate paramos ir iš ES. Tačiau susidaro įspūdis, kad asociacijos beveik neremia Lietuvos Vyriausybė. Galbūt mūsų valdžia netiki projekto ateitimi?
- Tikrai negaliu sutikti su jūsų teiginiu. Tiek Susisiekimo, tiek Užsienio reikalų ministerija pagal galimybes rėmė asociacijos veiklą, aktyviai dalyvavo svarbiausiuose renginiuose. Tuo labiau neįsivaizduoju, kaip be šių institucijų paramos būčiau galėjęs asmeniškai pristatyti EWTCA Baltarusijos, Kinijos, Švedijos ir Ukrainos transporto ministrams.
Lietuvos valdžios struktūrų parama bus reikalinga ir ateityje. EWTCA, kaip daugelyje kitų tarptautinių struktūrų, nuolat vyksta vidiniai procesai, ypač dėl įtakos asociacijos valdymui. Jeigu dėl kažkokių priežasčių prarastume turimas pozicijas asociacijoje, niekas negalėtų garantuoti, kad Klaipėdos jūrų uostas ar bendrovė “Lietuvos geležinkeliai” galėtų išlikti svarbiausias žaidėjais pietinio Baltijos subregiono Rytų-Vakarų transporto koridoriuje.
Nuo kiekybės – prie kokybės
Kokius svarbiausius darbus plėtodama koridorių EWTCA jau nuveikė ir ką užsibrėžusi nuveikti ateityje?
Didžiuojamės, kad per pirmus porą metų pavyko suformuoti 37 partnerių tinklą, jie suinteresuoti vežti krovinius pietinės Baltijos jūros dalies Lietuvos transporto mazgais ir tinklais. Antra, Lietuvos transporto sistema, kaip sudėtinė Rytų-Vakarų transporto koridoriaus dalis, buvo pristatyta 18-oje tarptautinių transporto konferencijų ir forumų Europoje, Azijoje bei JAV.
Tai buvo kiekybinės plėtros etapas. Dabar pereinama prie kokybinio – bus stiprinamas bendradarbiavimas tarp EWTCA partnerių, toliau katalizuojant inovacinius sprendimus ir plėtojant globalų transporto koridorių.Konkrečius sprendimus dėl EWTCA veiklos 2013 metams asociacijos Taryba priims gruodžio 3 dienos posėdyje Vilniuje.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-11-22
Rytoj 11.30 val. Susisiekimo ministerijoje (111 salėje) Lietuva ir Baltarusija pasirašys tarpvyriausybinį susitarimą dėl bendradarbiavimo informacinių ir ryšių technologijų bei informacinės visuomenės plėtros srityje.
„Šis susitarimas labai svarbus Lietuvos informacinių technologijų įmonėms, planuojančioms arba jau dirbančioms Baltarusijos rinkoje“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Šalys susitaria dalytis patirtimi, įgyta elektroninių ryšių reguliavimo srityje, bendradarbiauti elektroninės valdžios ir elektroninio parašo naudojimo, informacinės visuomenės plėtros srityse, skatinti investicijas į informacines ir ryšių technologijas, bendrų įmonių kūrimą, rengti bendrus mokymo kursus, seminarus, konferencijas, forumus ir parodas, skatinti mokslo tiriamąją veiklą, keistis ekspertais ir specialistais.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Vykdydama pavestas funkcijas, Lietuvos muitinė sulaiko transporto priemones, kuriomis buvo gabenama kontrabanda. Šioms transporto priemonėms saugoti yra skelbiamas transporto priemonių transportavimo ir saugojimo paslaugų konkursas, kadangi saugojimo aikštelių muitinė neturi.
Vakar, lapkričio 20 d., TV3 laidoje „Prieš srovę“ buvo pateikta informacija apie Muitinės departamento ir UAB „Tomadas“ sutarties dėl muitinės sulaikytų transporto priemonių transportavimo ir saugojimo paslaugų nutraukimo aplinkybes. Informuojame, kad UAB „Tomadas“ po sutarties pasirašymo pakeitė muitinės sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikšteles, kurios buvo pasiūlytos vykdant muitinės transporto priemonių transportavimo ir saugojimo paslaugų viešąjį konkursą. UAB „Tomadas“, keisdamas pasirašytos sutarties sąlygas, pažeidė viešųjų pirkimų principus.
Viešųjų pirkimų įstatymas numato, kad negali būti keičiamos esminės sutarties sąlygos: sutarties objektas ir kaina. Transporto priemonių saugojimo vietų pakeitimas yra esminės sutarties sąlygos pakeitimas.
Muitinės departamentas nutraukė sutartį su UAB „Tomadas“ dėl netinkamo sutarties vykdymo. Informuojame, kad artimiausiu metu Muitinės departamentas skelbs naują muitinės sulaikytų transporto priemonių transportavimo ir saugojimo paslaugų pirkimo viešąjį konkursą.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
EMS kooperatyvas prie Pasaulinės pašto sąjungos Lietuvos paštą už tarptautinio greitojo pašto (EMS) pristatymo paslaugą įvertino aukščiausiu apdovanojimu.
„Tarp 203 pasaulio paštų, kurie teikia tarptautinio greitojo pašto pristatymo paslaugą, įvertinus visus kokybės rezultatus, Lietuvos paštas užėmė 11-ą vietą. Aplenkėme net tokias išsivysčiusias šalis kaip JAV, Japoniją, Šveicariją, Norvegiją. Esame geriausi ir tarp Baltijos šalių – kaimynai latviai užėmė 33-ą vietą, estai – 41-ą.
Tai išties puikus mūsų darbo įvertinimas, kuris parodo, jog Lietuvos paštas geba teikti visapusiškai kokybiškas paslaugas“, – sakė Lietuvos pašto Pašto operacijų tarnybos direktorius Robertas Gudavičius.
Praėjusiais metais Lietuvos paštui šiame konkurse buvo įteiktas sidabrinis apdovanojimas.
EMS kooperatyvas kasmet apdovanoja pasaulio šalių pašto operatorius, kurie geriausiai teikia EMS siuntų pristatymo paslaugą. Iš viso šiemet aukso, sidabro ir bronzos apdovanojimai už EMS pristatymo paslaugą buvo įteikti 41 šalies atstovui.
Vertindama šalių operatorius komisija atsižvelgia net į 16 kriterijų. Vienas svarbiausių – EMS siuntų pristatymo laikas. Šios siuntos turi pirmenybę prieš kitas pašto paslaugas, todėl gavėjui turi būti pristatomos kuo skubiau.
Taip pat vertinama, kaip greitai pašto operatorius sugeba perduoti informaciją apie siuntų pristatymo etapus, skenuoti gaunamas siuntas, operatyviai atsakyti į klientų užklausas ir pan.
Šiuo metu Lietuvos paštas tarptautines greitojo pašto siuntas pristato į 81 pasaulio šalį. Vidutinė siuntų vežimo į gavimo šalį trukmė – 1–5 darbo dienos.
AB Lietuvos paštas
Prieš savaitę žiniasklaidai paskelbus apie tai, kad Vilniaus gatvėse nebeliks greičio matuoklių, nes sutartis dėl jų eksploatavimo su bendrove „Urbico“ baigiasi, sostinės savivaldybė susigriebė tokią informaciją paneigti. Valdininkų teigimu, ši bendrovė prižiūri 7 matuoklius, tad tik tiek jų ir gali dingti iš gatvių, kiti 12 greitį matuos iki pat 2019 metų.
Bendrovės „Urbico“ vadovas Raimundas Mickūnas praeitą savaitę tvirtino, kad sutartis su jų įmone baigiasi jau gruodį, naujo konkurso niekas neskelbia, todėl greičio matuokliai ir dings iš Vilniaus gatvių. Vilniaus savivaldybė patikslino – ši bendrovė yra įrengusi tik 7 greičio matuoklius, tad tiek jų ir gali būti išmontuota.
Vilniaus savivaldybės pranešime rašoma, kad iš viso Vilniaus mieste šiuo metu yra 19 matuoklių. 12 iš jų įrengti pagal Automatizuotos šviesoforinio reguliavimo ir valdymo programą 2009 metais ir bus naudojami iki 2019 metų. Penki iš šių 12 mieste esančių matuoklių pritaikyti prie šviesoforų valdymo sistemos ir fiksuoja pažeidėjus, kurie važiuoja esant raudonam šviesoforo signalui, kiti 7 matuokliai fiksuoja su greičio viršijimu susijusius pažeidimus.
Likusius 7 Vilniaus mieste esančius matuoklius administruoja įmonė „Urbico“, su kuria sutartis baigiasi šių metų gruodžio pabaigoje. Tad vairuotojai įspėjami – Vilniaus mieste ir toliau fiksuojami pažeidėjai, kurie viršija greitį ar važiuoja degant raudonam šviesoforo signalui. Per pastaruosius kelis mėnesius pažeidėjų skaičius išaugo beveik dvigubai – rugsėjį policija nubaudė 209, spalį – 508 asmenis, nesilaikančius Kelių eismo taisyklių.
„Vilniaus mieste veikė ir veiks matuokliai, kurie fiksuoja pažeidėjus. Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybės specialistai analizuoja situaciją, susipažįsta su naujausiomis technologijomis bei jų įdiegimo galimybėmis, Vilniaus miesto savivaldybės partnerių užsienyje patirtimi diegiant saugumo sistemas. Taip pat rengiami teisės aktų pakeitimai, kad lėšos, surinktos iš baudų už greičio viršijimą, užfiksuotų greičio matavimo prietaisais, patektų į savivaldybės biudžetą. Įvertinus šią informaciją bus priimti sprendimai dėl naujų greičio matavimo prietaisų Vilniuje“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento direktorius Henrykas Surovičius.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Dėl techninių darbų Rusijos pusėje ketvirtadienį nuo 10 val. iki 10 val. 45 min. Lietuvos laiku bus sustabdytas eismas per Ramoniškių – Pogranyčnij pasienio kontrolės punktą.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba dar praėjusią savaitę gavo Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovybės Kaliningrade informaciją apie tai, kam minėtu laiku Pograničnij punkte bus atliekami skubūs elektros įrenginių remonto darbai. Tuo metu šiame punkte nebus tikrinami ir praleidžiami asmenys bei transporto priemonės.
Per Šakių rajone veikiantį Ramoniškių kontrolės punktą per parą į abi puses pastaruoju metu vidutiniškai vyksta apie 500 asmenų. Per parą sieną čia kerta apie 400 transporto priemonių.
Lietuvos pasienyje su Rusija, Vikaviškio rajone, dar veikia tarptautinis Kybartų – Černyševskojės punktas. Pagėgių savivaldybėje į Rusiją galima vykti per tarptautinį Panemunės – Sovetsko punktą, o Kuršių nerijoje dirba tarptautinis Nida – Morskojė kontrolės punktas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Maskvos žiediniu aplinkkeliu nuo kitų metų gegužės 1 d. sunkvežimiams nebus galima važinėti dienos metu. Ruošdamiesi šiam apribojimui, rusai jau ruošiasi statyti aikšteles, kuriose vilkikų vairuotojai galės sustoti pailsėti ir sulaukti laiko, kai galės išvažiuoti į kelią.
Nuo 2013 m. gegužės 1 d. sunkvežimiai, kurių bendroji masė didesnė nei 12 t. negalės važiuoti Maskvos žiediniu aplinkkeliu nuo 7 iki 22 valandos. Tranzitu vykstančioms transporto priemonėms, kurių bendroji masė didesnė nei 12 t., šis draudimas įsigalioja nuo vasario 1 d. Taip tikimasi sumažinti kamščius šiame kelyje.
Rusai žada, kad vilkikų vairuotojai dėl šio draudimo nenukentės. Bus specialiai įrengtos poilsio aikštelės. Kalbama ir apie tai, kad tai bus aukšto lygio stovėjimo aikštelės, kuriose vairuotojai galės tinkamai pailsėti. Aikštelėse bus viešbučiai, skalbyklos bei kita reikalinga įranga bei infrastruktūra.
Pradžiai planuojama įrengti 4 stovėjimo aikšteles, kurios talpins 1,5 tūkst. vilkikų. Ateityje šie skaičiai turėtų padvigubėti.
Rusai teigia, kad įvesti tokį draudimą jie buvo priversti, nes dabar Maskvos žiediniame aplinkkelyje 30 proc. transporto srauto sudaro sunkvežimiai. Įvertinus jų dydį ir manevringumą, galima teigti, kad jų pašalinimas iš šio kelio, kuomet jis būna labiausiai apkrautas, turėtų atnešti vietiniams gyventojams naudos ir bent kažkiek išspręsti susidariusias transporto problemas.
Patys maskviečiai tokią iniciatyvą vertina teigiamai, tačiau realios naudos tikisi ne anksčiau kaip po metų, kai susireguliuos transporto srautai.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|