Nuo ateinančių metų pradžios Turkijoje važinėjančių vilkikų laukia keletas pasikeitimų. Už kelius ir tiltus dabar bus mokama pagal naują greito tranzito sistemą „HGS“.
Ši sistema pakeis iki šiol veikusią kortelių sistemą „KGS“, kuria naudotis nebebus galima. Vietoje jos reiks naudoti „OGS“ ir „HGS“ korteles. Ne Turkijoje registruotų transporto priemonių vairuotojai ar savininkai turi tapti „HGS“ sistemos naudotoju.
Įsigyjantiems šias korteles reikės nurodyti automobilio valstybinius numerius ir pateikti vairuotojo pasą. Jas papildyti bus galima pašto ir telegrafo skyriuose bei kompanijos „PPTMatics“ ofisuose.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Naujosios Vyriausybės veiksmai, nukreipti į Lietuvos ekonomikos skatinimą, 2014-aisiais planuotą euro įvedimą gali pavėlinti mažiausiai metais. Prognozuojama, kad Lietuva prisijungimo prie euro zonos kriterijus anksčiausiai atitiks 2015 m., o svarbiausias iššūkis išliks infliacijos suvaldymas, teigiama audito ir verslo konsultacijų bendrovės „Ernst & Young“ kartu su „Oxford Economics“ atliktoje ketvirtinėje 2012 m. euro zonos ir jai nepriklausančių ES narių augimo prognozėje.
Prognozuojama, kad vidutinis infliacijos lygis Lietuvoje pasitinkant 2013-uosius viršys Mastrichto infliacijos kriterijų ir bus 3,2 procento. Deja, spartnesniam šio rodiklio mažėjimui ateityje trukdys kylančios energetinių išteklių kainos ir padidintas minimalus darbo užmokestis. Infliacija mažės vangiai ir nepaisant naujos valdžios pažadų mažinti PVM būtiniausiems maisto produktams, šildymui, keleivių vežimui, viešbučių paslaugoms. Pasak ekspertų, 2013 m. infliacijos lygis Lietuvoje sieks 2,8 procento.
„Ernst & Young“ ir „Oxford Economics“ ketvirtinėje prognozėje nurodo, kad Lietuvos ekonomika 2013 m. augs 3,3 proc., o šiemet – 3 procentais. BVP prieaugį kaip ir anksčiau lems pamažu stiprėjanti vidaus paklausa, taip pat iš lėto atsigaunantis eksportas ir investicijos. Pastebimesnis ekonomikos augimas numatomas 2014-2015 m. iki 5,5-6 procentų. Nepaisant to, didėjančios energijos sąnaudos išlieka dideliu rizikos faktoriumi vidutinės trukmės augimui, taip pat infliacijos, užsienio prekybos, o kartu ir mokėjimų balanso rodikliams, teigia ekspertai.
Prognozuojama, kad šalies mokėjimų balanso deficitas kasmet didės, o 2015 m. pasiek savo aukštumas ir bus 4 proc. nuo BVP. Šio deficito didėjimą Lietuvai pavyktų „amortizuoti“ aktyvesniu eksportu, jei nuo 2013 m. sparčiau atsigaus Europos eksporto rinkos ir valstybė daugiau dėmesio skirs tradicinių pramonės sektorių plėtros skatinimui.
Pasak Jono Akelio, „Ernst & Young“ vadovaujančio partnerio Baltijos šalyse, strateginė Lietuvos ekonomikos plėtros orientacija į vidutinės ir aukštos pridėtinės vertės paslaugų sektorius lėmė mažesnį valstybės dėmesį tradicinių pramonės sektorių, kaip chemijos, tekstilės, elektros įrangos, maisto ir kitų, skatinimui. „Aukštos pridėtinės vertės paslaugų ir aukštųjų technologijų sektoriai bendroje Lietuvos eksporto struktūroje kol kas sudaro tik 3 proc. viso eksporto vertės. Likusi dalis priklauso tradicinės pramonės produkcijai. Dėl ženkliai didesnio „svorio“ bendroje ekonomikos struktūroje nedideli teigiami pokyčiai tradicinės pramonės veiklose – inovatyvumo, efektyvumo, vadybinių gebėjimų, pardavimų skatinime – vidutinės trukmės perspektyvoje gali turėti didelį teigiamą poveikį šalies ekonomikai“, – teigė jis.
Apie „Ernst & Young” euro zonos ekonomikos prognozę
Tai – nepriklausoma ir išsami euro zonos šalių ir jai nepriklausančių ES narių ekonomikų ketvirtinė apžvalga. Ji ruošiama ir atnaujinama vadovaujantis Europos centrinio banko prognozių modeliu bendradarbiaujant su „Oxford Economics“. Daugiau informacijos: www.ey.com/eef
Ernst & Young Baltic
2012-12-19
Transporto sektorius itin gerai gyveno iki krizės laikotarpio, tad neretai statistiniai duomenys lyginimai su prieškriziniu periodu.
Įmonių riziką vertinančios „Creditreform Lietuva“ palygino 2012 m. I pusmečio su 2008 I pusmečiu (prieš krizę) duomenis, kiek buvo pervežta krovinių ir kaip keitėsi kelių transporto įmonių. Duomenys atskleidė:
– Pervežtų krovinių sumažėjo 14%, krovinių apyvarta viršijo prieškrizinių 2008 m. lygį 9%
– Vidaus pervežimuose krovinių sumažėjo 35,7% , krovinių apyvarta sumažėjo 3,5%
– Pervežimuose į Lietuvą krovinių padaugėjo 4,7% krovinių apyvarta sumažėjo 0,8%
– Pervežimuose iš Lietuvos krovinių padaugėjo 32,2% krovinių apyvarta padidėjo 25,6%
– Tranzito tonažas išaugo 25,6 % , krovinių apyvarta viršijo prieškrizinį lygį.
Tranzitiniai kroviniai pervežimo kompanijoms yra svarbiausi ir atneša didžiausią pelną. 2012 m. I pusmetį tranzitiniai kroviniai sudarė 24% pervežtų krovinių tonomis (2008 m. –15% ). Iš viso per metus krovinių kiekis ir apyvarta augo 7 %.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Belgijos keliais važinėjantys vairuotojai ir vežėjai turėtų atkreipti dėmesį į šioje šalyje galiosiančius kitų metų sunkiojo transporto apribojimus.
Pirmiausiai, reikia paminėti, kad Belgijoje nebus visoje šalyje galiojančių draudimų važiuoti šventinėmis ar nedarbo dienomis. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į kitus draudimus ypač jei krovinys yra negabaritinis.
Draudimai važiuoti automagistralėmis
• Negabaritinių krovinių vežimas draudžiamas nuo šeštadienio 06:00 iki pirmadienio 9:00.
• Negabaritiniai kroviniai kurių ilgis didesnis nei 30 m. arba aukštis didesnis nei 4,3 m arba plotis didesnis nei 3,5 m negali važinėti nuo 6:00 iki 21:00.
• Taip pat negabaritinių krovinių gabenimas draudžiamas sausio 1, gegužės 1, liepos 21, rugpjūčio 15, lapkričio 1, 11, ir gruodžio 25 dienomis bei nuo prieš tai esančios dienos 16:00. iki po to einančios dienos 09:00.
• Draudimas važiuoti nuo 6:00 iki 9:00 ir nuo 16:00 iki 21:00 galioja šiose automagistralių ruožuose:
• a. Žiedinis Antverpeno kelias R1, atkarpa tarp sankryžų №2 (Antwerpen-Noord) ir №6 (kairysis krantas).
• b. Žiedinis Briuselio kelias R0
• с. Šarlerua žiedas R9
• d. Automagistralė А604-А15 (atkarpa Seraing-Hognoul) ir Loncin sankryža Seraing-Hognoul kryptimi.
• е. Liege automagistralės atkarpa (atkarpa Е40/Е402-Е25) tarp Burenville (sankryža №33) ir Tilff (sankryža №42), o taip pat А003 tarp Loncin sankryžos ir Cheratte.
• Eismas draudžiamas nuo 06:00 iki 9:00 Briuselio kryptimi ir nuo 16:00 iki 21:00 priešinga krytimi šiuose keliuose:
• a. Automagistralėje А10 (Е40) Brussels-Oostende tarp Alost ir Briuselio;
• b. Automagistralėje А7 (Е19) Brussels-Mons tarp Hal ir Briuselio;
• c. Automagistralėje А3 (Е40) Brussels-Liege tarp Heverlee (sankryža E40/E314) ir Briuselio;
• d. Automagistralėje А1 (Е19) Brussels-Antwerp tarp Malines ir Briuselio;
• e. E411 (A4) Automagistralėje Brussels-Namur tarp Wavre (sankryža №8) ir Briuselio.
Draudimai kituose keliuose
• Megabaritinių krovinių vežimas draudžiamas nuo šeštadienio 6:00 iki pirmadienio 6:00.
• Jei negabaritinio krovinio plotis didesnis nei 4 m., arba ilgis didesnis nei 30 m., tuomet draudžiama važiuoti nuo 6:00 iki 21:00.
• Taip pat negabaritinių krovinių gabenimas draudžiamas sausio 1, gegužės 1, liepos 21, rugpjūčio 15, lapkričio 1, 11, ir gruodžio 25 dienomis bei nuo prieš tai esančios dienos 16:00. iki po to einančios dienos 06:00.
• Antverpene, Briugėje, Briuselyje, Šarlerua, Kortrijke, Gande, Hasselte, Lieže, Louvaine, Malinese, Monse, Namure, Ostendėje, Tournai ir Vervierse negalima gabenti negabaritinių krovinių nuo 07:00 iki 09:00 ir nuo 16:00 iki 18:00.
• Nuo birželio 27 d. iki rugsėjo 4 d. draudžiama negabaritinius krovinius gabenti penktadieniai nuo 15:00 iki 22:00.
Kiti reikalavimai
• Negabaritinius krovinius draudžiama gabenti kuomet keliai yra snieguoti arba apledėję, esant rūkui, lietui ar sniegui, kuomet matomumas ne didesnis nei 200 m.
• Negabaritinio krovinio vežėjas turi patikrinti kelią kuriuo bus gabenamas krovinys ne vėliau kaip likus 5 d. iki pervežimo.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Dėl siaučiančios pūgos eismo sąlygos sudėtingos. Vairuotojai, būkite atsargūs!
Vakarų ir vidurio Lietuvoje bei Alytaus apskrityje sninga arba snyguriuoja. Visoje šalies teritorijoje pusto pažeme.
Magistralinių ir krašto kelių dangos provėžotos, padengtos privažinėto sniego sluoksniu, vietomis susiformavę sniego liežuviai. Nuo ryto dirba visi regionai, Kauno regionas pradėjo 1:30 val., kiti apie 4:00 val. šiuo metu magistraliniai ir krašto keliai yra valomi Kauno, šiaulių bei Utenos apskrityse. Klaipėdos, Panevėžio, Telšių ir Vilniaus apskrityse valomi krašto keliai, kai kur slidūs ruožai barstomi.
Rajoniniuose keliuose situacija sudėtingiausia, čia yra užpustytų kelių ruožų, kurie neišvažiuojami. Iš viso Lietuvoje neišvažiuojamų ir sunkiai išvažiuojamų rajoninių kelių yra 10 proc. Daugiausiai Telšių (32 proc.), Kauno (17 proc.) ir Utenos (13 proc.) apskrityse. Likusių rajoninių kelių dangos padengtos prispausto sniego sluoksniu, slidžios. Visoje šalyje rajoniniai keliai valomi.
Dėl sudėtingų eismo sąlygų vairuotojų prašytume rinktis saugų, o ne maksimaliai leistiną, greitį, nes ant kelių yra susidariusių sniego liežuvių ir slidžių ruožų.
LAKD Eismo informacijos centras
UAB „Statoil Fuel & Retail Lietuva” informuoja, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. Ispanijos teritorijoje bus privalomi kelių mokėjimo aparatai BiBox. Nuo šios datos Statoil Routex kortelėmis atsiskaityti už Ispanijos kelius galimybės nebus.
Norėdami gauti daugiau informacijos dėl mokėjimo aparatų įsigijimo, kreipkitės tel. 8-5-2125171 arba el. paštu: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Nuo ateinančių metų sausio 1 d. sunkiasvorėms transporto priemonėms teks mokėti už važiavimą pagrindiniais Baltarusijos keliais. Visoms transporto priemonėms, kurių masė didesnė nei 3,5 t. planuojama įvesti 12 euro centų už kilometrą mokestį.
Atsakingų institucijų atstovai teigia, kad šis 12 Euro centų mokestis bus taikomas vilkikams ir kitiems dideliems sunkvežimiams, o lengviesiems ir vidutinės masės sunkvežimiams mokestis bus mažesnis.
Taip pat baltarusiai teigia, kad šiai dienai nėra jokių kliūčių, kurios galėtų trukdyti paleisti naująją sistemą. Visi darbai jau atlikti. Visiškam vairuotojų patogumui teliks luktelėti kol atsiras elektroninė mokėjimo už kelius sistema. Ji turėtų pradėti veikti liepos 1 d.
Naujoji elektroninė mokėjimo už kelius sistema veiks 2 700 km. kelių. Ji pradės funkcionuoti trimis etapais. Pirmajame jos pradės veikti rekonstruotuose atkarpose keliuose M1/E30 Minskas – Brestas, M4 Minskas – Mogiliovas ir M5 Minskas – Gomelis. Dėl kitų etapų tikslių darbų kol kas nėra žinoma.
Įmonėms teks palikti užstatą ir įsigyti specialų prietaisą skirtą mokėti už kelius elektroniniu būdu. Pradėjus rinkti mokesčius už kelius, tikimasi, kad atsiras papildomų lėšų kelių priežiūrai, o ateityje tai privilios didesnius tranzito srautus.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Vasaros sezoną Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ keleivius pradės skraidinti į Maltą. Ši šalis garsėja puikiomis sąlygomis nardyti jūroje ir poilsiauti, todėl „airBaltic“ tikisi pritraukti šiuo maršrutu skrisiančių turistų iš Baltijos, Skandinavijos, Rusijos ir NVS valstybių.
„airBaltic“ vykdomasis direktorius Michaelas Grimmas teigia, kad dar iki 2013 m. vasaros oro bendrovė pradės skraidyti iš viso šešiais naujais maršrutais, o Maltos oro uostas yra viena iš jų. Kiek anksčiau bendrovė yra pranešusi, kad pradės skraidyti į Sardinijos, Kipro, Vengrijos ir Kroatijos kurortus, o po Naujųjų metų pirmieji „airBaltic“ lėktuvai pakils į Prahą.
Oro bendrovės vadovo teigimu, „airBaltic“ jau dabar rengiasi kitam sezonui. „Džiaugiamės pristatydami Maltą kaip vieną iš naujų vasaros krypčių. Visgi, įgyvendindami „airBaltic ReShape“ verslo planą, telkiamės į populiarius maršrutus ir jau šią žiemą dvylika krypčių Europoje bei NVS šalyse skraidome dažniau“, – sako M. Grimmas.
Nuo gegužės lėktuvai iš Rygos oro uosto į Maltą skraidys kartą į savaitę – šeštadieniais, o iš Maltos į Rygą – sekmadienio rytais. Kelionė į Viduržemio salą ir iš jos „Boeing 737” lėktuvu truks apie pusketvirtos valandos, o lėktuvo bilietas kainuos nuo 293 litų, įskaičiavus oro uostų mokesčius ir rinkliavas.
Oro bendrovė skraido į daugiau kaip 60 Europos, Skandinavijos, Rusijos, NVS šalių ir Viduriniųjų Rytų miestų. Lietuvoje „airBaltic“ vykdo skrydžius iš trijų Lietuvos oro uostų – Vilniaus, Kauno ir Palangos.
A/S Air Baltic Corporation
Dėl siaučiančios pūgos kelininkai nebespėja pasirūpinti keliais. Nors informuojama, kad šie nuolat barstomi ir valomi, pasak vairuotojų, eismo sąlygos – itin sudėtingos. Krovininių mašinų vairuotojai DELFI informavo, kad magistralėje „Via Baltica“, atkarpoje tarp Kauno ir Kalvarijos, kelias pasidengęs grynu ledu, o mašinos čia važiuoja vos 30 km/h greičiu.
Krovininių mašinų vairuotojai sakė, jog kelyje tarp Kauno ir Kalvarijos susidariusi lengvųjų ir krovininių automobilių eilė. Šią kelio atkarpą jie viena juosta rieda ne didesniu nei 30 km/h greičiu, nes kelias, pasak vairuotojų, pasidengęs grynu ledu, pripustytas.
Vairuotojai pastebėjo, jog dėl gedimo ar auto įvykio atkarpoje stovi ir kelių patrulių mašina, tačiau, vairuotojų teigimu, jie eismo sureguliuoti negali – iš abiejų pusių susidaręs kamštis. Jie sakė, kad nurodytoje atkarpoje nei vienos slidumą mažinančios medžiagą barstančios mašinos nepastebėjo.
Vairuotojai sakė, kad spūstis buvo susidariusi ir šalia Kauno – dėl nepabarstyto kelio, vairuotojai negalėjo užvažiuoti į kalną prie Akademijos miestelio. Tiesa, šiuo metu jie girdėję, kad atkarpa jau pabarstyta slidumą mažinančiomis medžiagomis. Vairuotojai stebėjosi, jog Valstybinė kelių direkcija informuoja, kad keliai nuolat valomi ir barstomi, neva rūpinamasi ir magistrale „Via Baltica“, tačiau šiuo metu eismo sąlygos – itin sudėtingos.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos Kelių priežiūros skyriaus vedėjas Henrikas Jurkuvėnas sakė, kad keliai šiandien jau buvo valyti, tačiau dėl oro sąlygų, tai eismo sąlygas pagerina tik trumpam.
„Iš tikrųjų visoje Lietuvoje eismo sąlygos šiandien yra labai sudėtingos ir „Via Balticos“ kelias nėra išimtis, ir toliau tebesninga, tebepusto. Šiandien kelias jau buvo ir valytas, ir barstytas, deja, dėl stipraus vėjo ir žemos temperatūros, barstomos medžiagos veikia labai trumpai, daugiausiai valandai eismo sąlygos kažkiek pagerėja, toliau formuojasi ledas. Vairuotojus prašome labai atsargiai, atidžiai važiuoti, greitį mažinti tiek, kiek reikia, kad būtų važiuojama saugiai“, – sakė H. Jurkuvėnas.
Pasak H. Jurkuvėno, ten, kur keliai buvo pabarstyti, kelio sąlygos net prastesnės nei kitur: „Ten, kur intensyviausiai prižiūrima ir paberiama šiuo metu situacija yra nei kiek ne geresnė, o kartais netgi ir blogesnė nei ten, kur yra nebarstoma. Ten, kur nebarstoma yra sausiau ir ne taip slidu palyginus su tais ruožais, kurie buvo pabarstyti.“
Jis sakė, kad vairuotojai turėtų atkreipti dėmesį ne į tuos ruožus, kuriuose matosi, kad yra prispausta sniego ir kelias iš pažiūros baltas, bet į tuos, kur kelias yra švarus ir juodas. „Ant kelio beveik visur yra susiformavę juodas ledas, kuri labai pavojingas eismui“, – sakė H. Jurkuvėnas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Dėl gausaus sniego pastarosiomis dienomis pablogėjus eismo sąlygoms, susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius ragina kelių priežiūros įmones sutelkti ir koordinuoti visų grandžių darbą, kad visuose Lietuvos regionuose būtų kuo efektyviau užtikrinama eismo sauga. Ministras taip pat kviečia savivaldybes ir seniūnijas sutelkti pastangas rūpinantis vietinės reikšmės keliais, o visus eismo dalyvius keliuose elgtis atsakingai, saugoti savo ir kitų gyvybes.
„Skaudu, kad pablogėjus eismo sąlygoms savaitgalį įvyko daug eismo nelaimių, daug kas vėlavo, negalėjo įvykdyti savo planų. Iškritęs sniegas ir pūga vietinės reikšmės kelius kai kur padarė nepravažiuojamus. Esant sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms labai tikiuosi visų kelių priežiūros grandžių gero darbo, koordinavimo ir pagalbos įstrigusiems keliuose.
Pagal meteorologų prognozes artimiausiu metu nelaukiama orų pagerėjimo, todėl eismo sąlygos išliks sudėtingos. Tikimės, kad savivaldybės kiek įmanoma pasirūpins gatvėmis ir vietinės reikšmės keliais. Taip pat kviečiame miestų ir miestelių gyventojus nesibodėti patiems nusikasti įvažiavimus į kiemus. Esant sudėtingoms situacijoms, kviestume seniūnijas pasikviesti į pagalbą ūkininkus, turinčius tam pritaikytą techniką, kad kuo greičiau būtų nuvalyti vietinės reikšmės keliai.
Visuose šalies regionuose valstybinės reikšmės keliuose intensyviai dirba kelių priežiūros įmonės. Sieksime, kad keliuose būtų užtikrintos kuo saugesnės eismo sąlygos ir kad visi galėtų pasiekti šeimos židinį per Šv. Kalėdas“, – sakė susisiekimo ministras R. Sinkevičius.
Susisiekimo ministras patikino, kad valstybinės reikšmės keliuose kelių priežiūros tarnybos darys viską, kad eismo sąlygos būtų kuo geresnės. Ministras taip pat ragina gyventojus kelyje elgtis atsargiai ir atsakingai, saugoti savo ir kitų eismo dalyvių gyvybę, sveikatą ir turtą.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos duomenimis, šiemet žiemos darbams parengta 900 kelių valymo ir barstymo mechanizmų, iš kurių 150 šlapios druskos ir 50 specializuotų smėlio barstytuvų. Visose kelių priežiūros mašinose yra įmontuoti GPS įrenginiai, tad technikos judėjimas matomas viename valdymo centre.
Visa pagrindinė informacija yra nuolat atnaujinama Kelių direkcijos Eismo informacijos centro puslapyje www.eismoinfo.lt. Vairuotojų patogumui taip pat skelbiami atsakingų tarnybų budėtojų telefonai, kuriais galima skambinti visą parą.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
2012-12-17
Vis labiau artėjant metų pabaigai pasiekia daugiau žinių susijusių su ateities planais, kitų metų tikslais. Tiesa, gausiai kritęs sniegas taip pat įtakojo transporto pasaulio žinių srautą ir maršrutus praėjusią savaitę, tačiau iš esmės ji buvo pakankamai rami.
Medininkų epopėja
Po suėmimų bangos ir skandalo sukrėtusio Lietuvos muitinę, Gruodžio 12 d. Medininkų kelio poste pradėjo dirbti nauji vadovai. Medininkų kelio posto viršininku paskirtas Arūnas Sarulis – iki šiol jis dirbo Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus viršininku. Taip pat poste paskirti nauji visų pamainų viršininkai – juos pakeitė pareigūnai iš kitų Vilniaus teritorinės muitinės postų.
Savaitės vidury sulaukta žinių, kad eilės pasienyje su Baltarusija pradėjo mažėti, o posto darbas vėl efektyvus ir be trukdžių.
Naujos tvarkos ir ateities vizijos
Europos komisija patvirtino peticiją, kuria raginama mažinti maksimalaus leistino greičio ribą miestuose iki 30 km/val. Kad ši pataisa būtų pradėta svarstyti, reikalingas vienintelis formalumas – surinkti milijoną parašų per vienus metus iš septynių Europos šalių gyventojų.
Taip pat Europoje kalbėta apie naują mokamų kelių koncepciją, kuri ateityje galėtų būti naudinga vežėjams, o taip pat pagerinti kelių kokybę.
Vežėjai dirbantys vakarų Europoje, turėtų nepamiršti, kad nuo kitų metų keičiasi kelių mokesčiai Austrijoje. Tarifas padidės vidutiniškai 3 proc.
Rusija taip pat neatsilieka. Tiesa, čia ateities vizijos ir dalis pasiūlymų dėl naujų baudų daugelio nuomone šiek tiek prasilenkia su sveiku protu. Pirmasis pasiūlymas didinti baudas už vairavimą išgėrus iki 200 tūkst. rublių (17 tūkst. Lt.) nieko nestebina. Taip pat siūlomos ir kitos naujos baudos už šį nusižengimą: skaičiuoti baudą procentais nuo metinių pajamų, skirti iki 480 valandų visuomenei naudingo darbo ar arešto iki 6 mėnesių.
Kitas, kiek “įdomesnis” baudos pasiūlymas įsigaliotų su draudimu sunkvežimiams važiuoti Maskvos žiediniu aplinkkeliu ir būtų taikomas visiems sunkvežimių vairuotojams nusižengusiems šiam reikalavimui. Bauda siektų 10 tūkst. rublių (850 Lt.).
Taip pat siūloma atimti iš vilkikų vairuotojų teises, jei šie važiuodami draudžiamu periodu sukėlė eismo įvykį arba dėl jų kaltės susiformavo kamščiai.
Lietuvos vežėjams svarbus įvykis įvyko ketvirtadienį kuomet priesaiką davė naujasis susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Nuo to, kaip jis diriguos, nemaža dalimi priklausys ir vežėjų verslas. Naujasis ministras teigė, kad ypatingų permainų ir revoliucijų nebus.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Vykdydama stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) įsipareigojimus Rusija turės keisti geležinkelio tarifų politiką Baltijos šalių kryptimi, o tai galėtų pagerinti konkurencinę aplinką valstybės valdomiems “Lietuvos geležinkeliams”.
Apie tarifų mažinimą šią savaitę Rygoje pareiškė Rusijos susisiekimo ministras Maksimas Sokolovas.
“Dabar patys svarstome, kokią tai įtaką turės mums, nes Latvija pakliūva į ilgesnį atstumą ir gauna smarkiai geresnes nuolaidas nei mes”, – teigė “Lietuvos geležinkelių” generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas.
Anot jo, kol kas sunku daryti išvadas dėl ateities, nes klaustukų dar labai daug, juolab kad svarbu ne tik Rusijos tarifai.
“Tai, kad jie tampa PPO nariais, vykdys įsipareigojimus, sakykime, blogiau nebus. Šiuo metu Rusijos kroviniai sunkiai per mus eina, nes dabar vis dėlto geresnės sąlygos vežti į Latviją. Bet jei tarifus ir sulygina, tai geležinkelių versle nėra lemiamas veiksnys. Yra vagonai, kiti dalykai – visas kompleksas faktorių, lemiančių, kad krovinys ateitų”, – teigė A.Šimėnas. Pasak jo, svarbūs ir kaimynų baltarusių sprendimai – turi būti suvienodinti vidaus ir tranzitinių vežimų tarifai.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Nuo šiandien pradeda veikti pirmieji Lietuvos pašto finansinių paslaugų skyriai „PayPost“. Iš viso šiandien duris klientams atvėrė 23 „PayPost“ skyrių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Kuršėnuose.
„Pirmieji „PayPost“ skyriai kol kas duris atvėrė didžiųjų miestų gyventojams, tačiau visai netrukus šiuos finansinių paslaugų teikimo vietų skyrius atidarysime visoje šalyje. Tikimės, kad pradėjusi veikti „PayPost“ skyriams gyventojams bus dar patogiau ir paprasčiau pasinaudoti finansinėmis paslaugomis“, – sakė Lietuvos pašto generalinė direktorė Lina Minderienė.
Nuo šiandien Vilniuje pradėjo veiki 9 „PayPost“ skyriai, Kaune ir Panevėžyje – po 5, Šiauliuose – 2, Klaipėdoje ir Kuršėnuose – po vieną. Iki metų pabaigos planuojama atidaryti dar apie 70 „PayPost“ skyrių Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Ukmergėje, Varėnoje, Lazdijuose, Joniškyje, Kelmėje, Mažeikiuose, Telšiuose, Utenoje, Biržuose ir kt.
Šiuo metu „PayPost“ skyriuose jau dirba daugiau kaip 20 naujų darbuotojų. Iki metų pabaigos „PayPost“ skyriuose turėtų dirbti apie 100 naujų darbuotojų.
„PayPost“ skyriuose gyventojai galės pasinaudoti įvairiomis finansinėmis paslaugomis – apmokėti mokesčius, išsiųsti ir atsiimti tarptautines perlaidas, įsigyti kelių įmonių vartojamąjį kreditą, Vyriausybės taupymo lakštų. Ateityje „PayPost“ skyriuose ketinama pasiūlyti ir naujų finansinių paslaugų, tokių kaip valiutos keitimą ar indėlių priėmimą.
Pradėjus veikti „PayPost“ skyriams, paštuose ir toliau gyventojai galės pasinaudoti visomis šiuo metu teikiamomis finansinėmis paslaugomis.
Akcinė bendrovė Lietuvos paštas – plačiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą turinti bendrovė Lietuvoje. Lietuvos paštas teikia pašto, logistikos bei finansinio tarpininkavimo paslaugas.
Akcinė bendrovė Lietuvos paštas
2012-12-17
Dėl siaučiančios pūgos eismo sąlygos yra sudėtingos. Pirmadienio naktį bei ankstų rytą visoje šalyje sninga ir dėl gūsingo vėjo pusto pažeme, informuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Magistralinių ir krašto kelių dangos provėžotos, padengtos privažinėto sniego sluoksniu, vietomis susiformavę sniego liežuviai. Magistraliniai ir krašto keliai yra valomi. Šalčininkų ir Marijampolės rajonuose yra sunkiai lengvajam transportui išvažiuojamų krašto kelių ruožų.
Rajoninių kelių dangos padengtos puraus arba prispausto sniego sluoksniu, slidžios.
Nors sekmadienį vakare buvo nuvalyti dauguma rajoninių kelių ir buvo likę tik 10 proc. neišvažiuojamų kelių, po nakties snigimo ir pustymo vėl neišvažiuojami apie 30 proc. Daugiausia neišvažiuojamų rajoninių kelių yra Utenos, Vilniaus, Alytaus, Kauno ir Marijampolės apskrityse bei Šilalės rajone. Šalčininkų ir Marijampolės rajonuose yra sunkiai lengvajam transportui pravažiuojamų krašto kelių ruožų.
Vairuotojų prašoma atsižvelgti į meteorologines sąlygas ir rinktis saugų, o ne maksimaliai leistiną greitį. Dėl pūgos eismo sąlygos išliks sudėtingos. Vairuotojai raginami būto atidūs.
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis dieną numatomas snygis, pūga, stiprus vėjas, vietomis gūsiai sieks 18 m/ s. Aukščiausia temperatūra nuo 4 iki 9 laipsnių šalčio.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-12-17
Skaičiuodami paskutines 2012-ųjų metų savaites, sudėliokime visus taškus ant „i“: kokie buvo metai sausumos transporto ir logistikos sektoriui bei, ko galima tikėtis iš ateinančiųjų 2013-ųjų metų.
Komplimentai transporto verslui
Įmonių riziką vertinančios kompanijos „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojo Romualdo Trumpos nuomone, šiandien pelnytai galima sakyti įvairius komplimentus transporto verslo sektoriui. Didžiausią sektoriaus dalį sudaro krovininis kelių transportas, o pagal apimtis šiemet labiausiai augo ekspedijavimo veikla. Transporto verslas šiemet nusipelnė pagyrų jau vien dėl to, kad:
- buvo ir yra greičiausiai po krizės atsigavusi, stabiliausia auganti ekonomikos šaka;
- tik transporto dėka paslaugų eksportas viršija paslaugų importą;
- auga sukuriama BVP dalis (nuo 2012-ųjų šakiniai duomenys rodomi su kitomis šakomis);
- sausumos transportas yra viena labiausiai į atnaujinimą investuojančių ūkio šakų – įsigyjamų vilkikų ir puspriekabių kiekiai viršija prieškrizinius 2007-ųjų rekordus.
Augo pajamos ir darbuotojų skaičius
„Creditreform Lietuva“ duomenys atskleidžia, kad su nedideliais stabtelėjimais kelių transporto įmonėse išliko pajamų ir darbuotojų skaičiaus augimas. Jei 2011 metus palygintume su 2010-aisiais, matytume, kad pajamos išaugo dviejuose trečdaliuose stambių, vidutinių ir mažų įmonių (turinčių virš 1 mln. Lt pajamas) ir net daugiau nei pusė smulkesnių įmonių didino pardavimus. Šis augimas išliko ir šių metų I-ąjį pusmetį.
R. Trumpos teigimu, krizės išvakarėse (2008 m. II ketvirtį) pelningai dirbo 47% sausumos transporto įmonių, o 2012 m. II ketvirtį – net 74%. Pervežimų verslas yra mažiau koncentruotas nei kitos veiklos, tačiau nuo 2012 m. pradžios pastebimas įmonių stambėjimas – didesnė augančio pajamų „pyrago” dalis atitenka vidutinėms ir stambioms įmonėms. Vis tik koncentracija transporto versle skiraisi nuo vidaus rinkoje dirbančių įmonių. „Transporte didžiosios įmonės ne nustumia mažuosius „į kelkraštį“, o pralenkia lėčiau augančius,“ – sakė R. Trumpa. Anot jo, pervežimų versle mažesnių rinkos dalyvių dalis kol kas iš dalies traukėsi ir todėl, kad dalis mažų įmonių pasiekė vidutinių lygį, o kai kurios vidutinės įmonės tapo stambiomis.
Kelių transporte ir ekspedijavimo veikloje sulėtėjo naujų įmonių steigimasis. Prie to prisidėjo ir aukštesni įėjimo į rinką barjerai – ne kiekvienas gali įsigyti lizingo būdu naują transporto priemonę ar turėti apyvartinio kapitalo (tai svarbiau ekspeditoriams). Kalbėdamas apie transporto verslo išskirtinumą, R. Trumpa pastebi, kad kelių transporto verslas lieka išskirtinis ir tuo, kad čia mažesnę kredito riziką turi ne stambios, o vidutinio dydžio įmonės. Būtent tokios įmonės plėtrą dažniau finansuoja savomis, o ne lizingo lėšomis.
Transportas perkamas iš skolinto kapitalo
R. Trumpa, labiausiai norėtų akcentuoti glaudų rizikos ir augimo ryšį. „Įmonių savininkai priima sunkius investicinius sprendimus. Neplečiantys savo auto parkų padedant lizingo kompanijoms, vežėjai neaugs, o tiems, kurie automobilius pirks per lizingo bendroves – teks prisiimti papildomą riziką,“ – sakė ekspertas. 2012 m. viduryje apie 700 didžiausių ir vidutinių įmonių tenkanti bendro transporto priemonių parko dalis per dvejus metus išaugo nuo 36 % iki 47%, tačiau šioms įmonėms tenkanti Lietuvos nuosavo TP parko dalis, padidėjo tik nuo 33% iki 38%.
Kaip sako kinų patarlė, saugiausia yra savo uoste, bet laivas skirtas ne buvimui uoste. Kol kas lizingo rizika pasiteisina – kartais net ir viršija lūkesčius. Finansiniai rodikliai tose įmonėse, kurios lizinguojasi daug TP, gerėja labai sparčiai. Ne viena įmonė, turėjusi neigiamą nuosavybę per dvejus metus sukaupė gerus finansinius rezervus. R. Trumpos teigimu, praktikoje gana dažnai lizinguojamo TP parko dalis per metus – pusantrų nukrenta nuo 60-70% iki 30-40%, o finansiniai rodikliai staiga pagerėja. Tačiau likvidumo rodikliai gerėja tik tose įmonėse, kurios sulėtino plėtrą, o kitose lieka minimalus ar neigiamas nuosavas apyvartinis kapitalas bei didelė priklausomybė nuo tiekėjų.
„Creditreform Lietuva“ duomenimis“, transporto įmonių tiekėjai nuolat peržiūri kreditavimo limitus. Deja, nedaug realiai kredituojamų įmonių turi puikius finansinius rodiklius. Neretai geresnius nuosavybės rodiklius turinčios įmonės turi daugiau teismų bei turto areštų – ir atvirkščiai. Idealių įmonių, kurios neturi negatyvo, yra augančios ir gali pasidžiaugti puikiais finansiniais rodikliais, Lietuvoje santykinai nedaug. „Tiekėjai ir vežėjai sėdi toje pačioje valtyje. Jei jie Jūsų nekredituos, sumažės pardavimai. Ten rizikuojama dideliais pinigais – arba prarastais pardavimais arba blogomis skolomis,“ – konstatuoja R. Trumpa.
Į ką atkreipti dėmesį 2013 m.?
Ne vienerius metus analizuojantis transporto rinką „Creditreform Lietuva“ ekspertas pažymi, į ką transporto verslo atstovai turėtų atkreipti dėmesį 2013-aisiais. Minėti faktoriai kol kas nekelia labai didelių grėsmių, tačiau situacijos stebėjimas ir analizė gali padėti priimti svarbius sprendimus.
1. Pervežimų kainos kelis ketvirčius neauga, kai darbo sąnaudos kyla, auga „kitos išlaidos“, o kuro sąnaudos svyruoja.
2. Daliai transporto įmonių, ypač smulkesnių, įtakos gali turėti ir numatomas minimalaus darbo užmokesčio didinimas.
3. Vyksta daug teismų, kai ieškovais yra transporto įmonės. Pagrindinės dvi ieškinių grupės – draudimo kompanijų ir teismai su darbuotojais.
4. Transporte bankrotų skaičiai geresni nei daugelyje ūkio šakų. Šiemet per 11 mėnesių bankrutuojančiomis tapo 84 kelių transporto įmonės, pernai per tą patį laikotarpį – 103. Tačiau smarkiai pagausėjo ekspedijavimo įmonių bankrotų – šiemet jų buvo 31, pernai – tik 18.
5. Auga momentinės skolos „Sodrai“, padengiamos per kelias dienas. Skolininkai „sluoksniuojasi“ – jų dažnumas sumažėjo, bet tose įmonėse, kurios turi skolų – jų sumos padidėjo;
6. Sausumos transporte nuosavo apyvartinio kapitalo dalis finansuojant apyvartines lėšas, krizės įkarštyje buvo neigiama, o vėliau viršijo 20%. Nuosavų lėšų dalis kelis ketvirčius mažėjo ir II ketvirtį sudarė tik 16%, tačiau III ketivrtį jau pašoko iki 27% . Logistikos įmonėse nuosavų apyvartinių lėšų dalis spalio 1 d. sudarė 65 % (prieš metus – 71%) .
7. Konkrečiose transporto įmonėse dažniau momentinių skolų turi būtent tos įmonės, kurios turi prastus likvidumo rodiklius,
8. Ekspeditoriams reikia daugiau apyvartinių lėšų – skirtumas tarp pirkėjų atsiskaitymo ir skolų vežėjams per metus padidėjo nuo 9 iki 19 dienų. Iš vienos pusės – reikia daugiau nuosavų apyvartinių lėšų, o iš kitos – bus mažiau naujų konkurentų. Savo ruožtu vežėjai turėtų įdėmiau stebėti ekspeditorių, ypač įsisteigusių prieš 3-6 metus, būklę.
Ekspeditoriams kitais metais nepakenks parengti ir „planą B“ tuo atveju, jei geležinkeliai ir uostas netektų ženklios dalies išorės krovinių. Niekas to nenorėtų, bet ruoštis netikėtumams visada verta.
Ekspeditorius ir savo transporto parką turinčius vežėjus gelbėja tai, kad didelę sąnaudų dalį sudaro kintamos išlaidos, ir jie neturi atsargų rizikos, tačiau toms įmonės, kurios investuoja tik skolintus pinigus, lieka tik tikėtis tolesnio augimo.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|