Protarpiais snyguriuoja Žemaitijoje ir vietomis šiauriniuose šalies rajonuose.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Eismo informacijos centro duomenimis, magistralinių kelių dangos drėgnos, provėžotos, kai kur padengtos šlapio sniego sluoksniu. Krašto kelių dangos provėžotos, padengtos privažinėtu arba šlapiu sniegu. Magistraliniuose ir krašto keliuose, didžiojoje šalies dalyje, platinami kelkraščiai, valomos sankryžos, vietomis barstomi pavojingi ruožai.
Šalčininkų rajone yra 3 proc. sunkiai išvažiuojamų rajoninių kelių. Likusių rajoninių kelių dangos padengtos prispausto sniego sluoksniu, slidžios, šie keliai yra valomi.
Vairuotojų prašome atkreipti dėmesį į pavojingus kelio ruožus ir sumažinti greitį prieš sankryžas, miško proskynas, važiuojant per tiltus ir viadukus. Vairuotojams taip pat verta žinoti, kad LAKD Eismo informacijos centro duomenys atnaujinami penkis kartus per parą.
LAKD Eismo informacijos centras
Pranešame, kad 2013 m. sausio 1 d. įsigalioja nauja Grynųjų pinigų deklaravimo forma (lietuvių, anglų ir rusų kalbomis). Naujoji Grynųjų pinigų deklaravimo forma pakeis nuo 2007 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikoje galiojančią nacionalinę Grynųjų pinigų deklaraciją ir bus vienoda visose Europos Sąjungos valstybėse narėse.
Nuo 2013 m. sausio 1 d. ne mažesnę kaip 10 000 eurų grynųjų pinigų sumą (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta) gabenantis asmuo, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, tokią pačią Grynųjų pinigų deklaravimo formą pildys tiek Lietuvos Respublikoje, tiek ir, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Ispanijoje.
Šie pakeitimai leis efektyviau taikyti nacionalines pinigų plovimo bei teroristų finansavimo prevencijos priemones – Grynųjų pinigų deklaravimo formoje reikės pateikti šiek tiek detalesnę informaciją apie gabenamų grynųjų pinigų kilmę, savininką ir numatomą panaudojimą.
Be to, naujoji Grynųjų pinigų deklaravimo forma bus atitinkamai pritaikyta Lietuvos Respublikoje vykdomai grynųjų pinigų gabenimo tvarkai, kai į Lietuvos Respubliką atvykstama iš kitų ES valstybių narių arba išvykstama į jas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
„Ryanair“, vienintelė ypatingai pigių skrydžių bendrovė Europoje, šiandien (gruodžio 19 d.) paskelbė apie naują maršrutą iš Vilniaus į Chaniją, Kreta. Skrydžiai naujuoju maršrutu pradedami nuo 2013 m. gegužės 1 d. ir bus vykdomi kartą per savaitę. Bilietų skrydžiams naujuoju maršrutu bus galima įsigyti internetu www.ryanair.com nuo rytojaus, gruodžio 20 d.
Elina Hakkarainen , „Ryanair“ Baltijos šalių pardavimų ir rinkodaros vadovė, sakė:
„Bendrovė „Ryanair“ džiaugiasi, galėdama anksčiau pasveikinti keleivius šv. Kalėdų proga ir paskelbti apie naująjį maršrutą iš Vilniaus į Chaniją. Nuo gegužės 1 d. Lietuvos keleiviai turės galimybę aplankyti nuostabią atostogų salą Kretą skrisdami tiesioginiu „Ryanair“ maršrutu iš Vilniaus į Chaniją. Patvirtinus naująjį vasaros maršrutą, „Ryanair“ 2013 m. vasaros sezono skrydžių iš Vilniaus tinklas išsiplėtė iki 15. Dabar keleiviams iš Lietuvos galime pasiūlyti dar daugiau kelionių vasaros atostogoms.
Naujojo maršruto iš Vilniaus proga, bendrovė „Ryanair“ rengiasi parduoti 100 000 bilietų už itin mažą kainą sausio mėnesio skrydžiams pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais. Bilietus galima bus įsigyti net 1000 maršrutų „Ryanair“ Europos skrydžių tinkle. Juos galima bus užsisakyti iki ketvirtadienio, gruodžio 20 d., vidurnakčio. Šie bilietai bus greitai išpirkti, todėl kviečiame paskubėti ir juos užsisakyti internetu www.ryanair.com.“
„RYANAIR“
Skaičiuodami paskutines 2012 m. savaites, galimae reziumuoti, kad transporto verslui šie metai buvo sėkmingi. Kas gi skatino transporto verslo augimą ir plėtrą?
2012 m. transportavimas buvo ir išlieka greičiausiai po krizės atsigavusia, stabiliausia augančia, viena labiausiai į atnaujinimą investuojančia ekonomikos šaka. Galima pasidžiaugti, kad vien 2012 m. įsigyjamų vilkikų ir puspriekabių kiekiai viršija prieškrizinius 2007-ųjų rekordus. Kaip CargoNews sakė verslo riziką vertinanti kompanijos „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa: „Įmonių savininkai priima sunkius investicinius sprendimus. Neplečiantys savo auto parkų padedant lizingo kompanijoms, vežėjai neaugs, o tiems, kurie automobilius pirks per lizingo bendroves – teks prisiimti papildomą riziką”.
„Creditreform Lietuva“ duomenys atskleidžia, kad 2012 m. buvo itin spartus ekonomikos, ypač eksporto, atsigavimas. Didžiausias pajamų augimas buvo ekspedijavimo veikloje. Tai lėmė efektyvus padėties tarp Rytų ir Vakarų išnaudojimas, patirtis, kontaktai. Taip pat išlošė ekpeditoriai išplėtę veiklos geografiją.
Krovinių pervežimo keliais įmonių augimą įtakojo keletas faktorių. Vienas svarbesnių – tai, kad nėra stiprios priklausomybės nuo pervežimo krypčių ar kelių krovinių rūšių. Daugelis įmonių drąsiai naudojosi lizingo paslaugomis ir atnaujino automobilių parkus. Įmonės, dirbančios su NVS šalimis, galiausiai išsprendė ne vienerius metus trukusias vežimo leidimų gavimo ir traktavimo problemas. Tai antroje metų pusėje vežėjams leido aktyviau dirbti su NVS šalimis.
Jei kalbėtumėme apie krovinių gabenimą geležinkeliais, anot R. Trumpos, galima būtų teigti, kad visas augimas čia buvo Baltarusijos dėka. Taip pat buvo geresnis ir efektyvesnis riedmenų panaudojimas. Bendrą augimą geležinkelių pervežimuose įtakojo ir vienkartinis vidaus pervežimų augimas, kuomet vasaros pabaigoje-rudens pradžioje buvo pervežami grūdai.
Uoste situaciją labiausiai gerino lankstus reagavimas į rinkos pasikeitimus ir investicijos į plėtra. Tai pat prisidėjo ir vienkartiniai veiksniai kaip grūdų derliaus transportavimas.
Lieka tikėtis, kad ir artėjančiais metais transporto sektorius sėkmingai augs ir vykdys atsakingą, pamatuotą plėtrą.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Po truputį senka Rusijos valdžios atstovų kantrybė ir jie nusiteikę padaryti galą betvarkei keliuose. Parlamentaras Vitalijus Milonovas užregistravo kelių eismo taisyklių pataisas, pagal kurias vairuotojams įvažiavusiems į pilną TP sankryžą ar degant geltonam šviesoforo signalui, būtų atimamos teisės.
Vairuotojai netektų teisės vairuoti TP nuo 3 iki 5 mėnesių. V. Milonovas taip pat siūlo už šį nusižengimą skirti ne 1 tūkst. rublių baudą, kaip numatyta dabar, o 5 tūkst. (4250 lt.).
Parlamentaro teigimu, šis nusižengimas yra vienas iš tų, kuris ir suformuoja didžiules spūstis Rusijos miestuose. Būna situacijų, kai dėl sankryžoje užstrigusių automobilių negali judėti kitos TP, kurios galėtų atlaisvinti miesto centrą, tačiau būna priverstos stovėti. Dauguma miestų sankryžų dėl to tenka reguliuoti policijos pareigūnams.
Ir nors Rusijos kelių eismo taisyklėse yra numatytas draudimas įvažiuoti į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui, tačiau patys policijos pareigūnai teigia, kad praktikoje nubausti už tai yra gerokai sunkiau.
Viskas turėtų gerokai pasikeisti kuomet šiuos pažeidimus automatiškai pradės fiksuoti speciali įranga: kameros ir naujos kartos šviesoforai. Planuojama, kad tai nutiks artimiausioje ateityje.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Lietuvoje protarpiais sninga arba snyguriuoja bei vietomis pusto pažeme.
Magistralinių ir krašto kelių dangos provėžotos, padengtos privažinėto sniego sluoksniu, vietomis susiformavę sniego liežuviai. Magistraliniai ir krašto keliai yra valomi didžiojoje šalies teritorijoje, o slidūs ir pavojingi ruožai taip pat ir barstomi.
Rajoniniuose keliuose situacija sudėtingiausia, čia yra užpustytų kelių ruožų, kurie neišvažiuojami. Iš viso Lietuvoje neišvažiuojamų ir sunkiai išvažiuojamų rajoninių kelių yra 13 proc. Daugiausiai Panevėžio (40 proc.), Marijampolės (30 proc.) ir Alytaus (27 proc.) apskrityse. Likusių rajoninių kelių dangos padengtos prispausto sniego sluoksniu, slidžios. Visoje šalyje rajoniniai keliai yra valomi.
Vairuotojų prašytume atsižvelgti į meteorologines sąlygas ir pasirinkti saugų greitį.
LAKD Eismo informacijos centras
„Volvo Group“ vadovybė priėmė sprendimą atlikti visų aptarnavimo stočių su „Volvo Trucks“ ir „Renault Trucks“ prekiniais ženklais auditą. Bus siekiama išsiaiškinti kokios yra galimybės didinti aptarnavimo centrų tankį ir gerinti kokybę pagal klientų poreikius.
Šiuo metu „Volvo Group“ priklauso jau minėti du sunkvežimių aptarnavimo centrai. Ateityje planuojama vienoje rinkoje palikti abu tinklus tik tuo atveju, jei jie abu turės stiprias pozicijas rinkoje. Kitose rinkose bus svarstoma galimybė viena iš tinklų integruoti į kitą ir taip pagerinti klientų aptarnavimą ir padidinti centrų skaičių.
Audito metu taip pat tikimasi padidinti teikiamų paslaugų kokybę atsižvelgiant į klientų poreikius.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Nuo ateinančių metų pradžios Turkijoje važinėjančių vilkikų laukia keletas pasikeitimų. Už kelius ir tiltus dabar bus mokama pagal naują greito tranzito sistemą „HGS“.
Ši sistema pakeis iki šiol veikusią kortelių sistemą „KGS“, kuria naudotis nebebus galima. Vietoje jos reiks naudoti „OGS“ ir „HGS“ korteles. Ne Turkijoje registruotų transporto priemonių vairuotojai ar savininkai turi tapti „HGS“ sistemos naudotoju.
Įsigyjantiems šias korteles reikės nurodyti automobilio valstybinius numerius ir pateikti vairuotojo pasą. Jas papildyti bus galima pašto ir telegrafo skyriuose bei kompanijos „PPTMatics“ ofisuose.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Naujosios Vyriausybės veiksmai, nukreipti į Lietuvos ekonomikos skatinimą, 2014-aisiais planuotą euro įvedimą gali pavėlinti mažiausiai metais. Prognozuojama, kad Lietuva prisijungimo prie euro zonos kriterijus anksčiausiai atitiks 2015 m., o svarbiausias iššūkis išliks infliacijos suvaldymas, teigiama audito ir verslo konsultacijų bendrovės „Ernst & Young“ kartu su „Oxford Economics“ atliktoje ketvirtinėje 2012 m. euro zonos ir jai nepriklausančių ES narių augimo prognozėje.
Prognozuojama, kad vidutinis infliacijos lygis Lietuvoje pasitinkant 2013-uosius viršys Mastrichto infliacijos kriterijų ir bus 3,2 procento. Deja, spartnesniam šio rodiklio mažėjimui ateityje trukdys kylančios energetinių išteklių kainos ir padidintas minimalus darbo užmokestis. Infliacija mažės vangiai ir nepaisant naujos valdžios pažadų mažinti PVM būtiniausiems maisto produktams, šildymui, keleivių vežimui, viešbučių paslaugoms. Pasak ekspertų, 2013 m. infliacijos lygis Lietuvoje sieks 2,8 procento.
„Ernst & Young“ ir „Oxford Economics“ ketvirtinėje prognozėje nurodo, kad Lietuvos ekonomika 2013 m. augs 3,3 proc., o šiemet – 3 procentais. BVP prieaugį kaip ir anksčiau lems pamažu stiprėjanti vidaus paklausa, taip pat iš lėto atsigaunantis eksportas ir investicijos. Pastebimesnis ekonomikos augimas numatomas 2014-2015 m. iki 5,5-6 procentų. Nepaisant to, didėjančios energijos sąnaudos išlieka dideliu rizikos faktoriumi vidutinės trukmės augimui, taip pat infliacijos, užsienio prekybos, o kartu ir mokėjimų balanso rodikliams, teigia ekspertai.
Prognozuojama, kad šalies mokėjimų balanso deficitas kasmet didės, o 2015 m. pasiek savo aukštumas ir bus 4 proc. nuo BVP. Šio deficito didėjimą Lietuvai pavyktų „amortizuoti“ aktyvesniu eksportu, jei nuo 2013 m. sparčiau atsigaus Europos eksporto rinkos ir valstybė daugiau dėmesio skirs tradicinių pramonės sektorių plėtros skatinimui.
Pasak Jono Akelio, „Ernst & Young“ vadovaujančio partnerio Baltijos šalyse, strateginė Lietuvos ekonomikos plėtros orientacija į vidutinės ir aukštos pridėtinės vertės paslaugų sektorius lėmė mažesnį valstybės dėmesį tradicinių pramonės sektorių, kaip chemijos, tekstilės, elektros įrangos, maisto ir kitų, skatinimui. „Aukštos pridėtinės vertės paslaugų ir aukštųjų technologijų sektoriai bendroje Lietuvos eksporto struktūroje kol kas sudaro tik 3 proc. viso eksporto vertės. Likusi dalis priklauso tradicinės pramonės produkcijai. Dėl ženkliai didesnio „svorio“ bendroje ekonomikos struktūroje nedideli teigiami pokyčiai tradicinės pramonės veiklose – inovatyvumo, efektyvumo, vadybinių gebėjimų, pardavimų skatinime – vidutinės trukmės perspektyvoje gali turėti didelį teigiamą poveikį šalies ekonomikai“, – teigė jis.
Apie „Ernst & Young” euro zonos ekonomikos prognozę
Tai – nepriklausoma ir išsami euro zonos šalių ir jai nepriklausančių ES narių ekonomikų ketvirtinė apžvalga. Ji ruošiama ir atnaujinama vadovaujantis Europos centrinio banko prognozių modeliu bendradarbiaujant su „Oxford Economics“. Daugiau informacijos: www.ey.com/eef
Ernst & Young Baltic
2012-12-19
Transporto sektorius itin gerai gyveno iki krizės laikotarpio, tad neretai statistiniai duomenys lyginimai su prieškriziniu periodu.
Įmonių riziką vertinančios „Creditreform Lietuva“ palygino 2012 m. I pusmečio su 2008 I pusmečiu (prieš krizę) duomenis, kiek buvo pervežta krovinių ir kaip keitėsi kelių transporto įmonių. Duomenys atskleidė:
– Pervežtų krovinių sumažėjo 14%, krovinių apyvarta viršijo prieškrizinių 2008 m. lygį 9%
– Vidaus pervežimuose krovinių sumažėjo 35,7% , krovinių apyvarta sumažėjo 3,5%
– Pervežimuose į Lietuvą krovinių padaugėjo 4,7% krovinių apyvarta sumažėjo 0,8%
– Pervežimuose iš Lietuvos krovinių padaugėjo 32,2% krovinių apyvarta padidėjo 25,6%
– Tranzito tonažas išaugo 25,6 % , krovinių apyvarta viršijo prieškrizinį lygį.
Tranzitiniai kroviniai pervežimo kompanijoms yra svarbiausi ir atneša didžiausią pelną. 2012 m. I pusmetį tranzitiniai kroviniai sudarė 24% pervežtų krovinių tonomis (2008 m. –15% ). Iš viso per metus krovinių kiekis ir apyvarta augo 7 %.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Belgijos keliais važinėjantys vairuotojai ir vežėjai turėtų atkreipti dėmesį į šioje šalyje galiosiančius kitų metų sunkiojo transporto apribojimus.
Pirmiausiai, reikia paminėti, kad Belgijoje nebus visoje šalyje galiojančių draudimų važiuoti šventinėmis ar nedarbo dienomis. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į kitus draudimus ypač jei krovinys yra negabaritinis.
Draudimai važiuoti automagistralėmis
• Negabaritinių krovinių vežimas draudžiamas nuo šeštadienio 06:00 iki pirmadienio 9:00.
• Negabaritiniai kroviniai kurių ilgis didesnis nei 30 m. arba aukštis didesnis nei 4,3 m arba plotis didesnis nei 3,5 m negali važinėti nuo 6:00 iki 21:00.
• Taip pat negabaritinių krovinių gabenimas draudžiamas sausio 1, gegužės 1, liepos 21, rugpjūčio 15, lapkričio 1, 11, ir gruodžio 25 dienomis bei nuo prieš tai esančios dienos 16:00. iki po to einančios dienos 09:00.
• Draudimas važiuoti nuo 6:00 iki 9:00 ir nuo 16:00 iki 21:00 galioja šiose automagistralių ruožuose:
• a. Žiedinis Antverpeno kelias R1, atkarpa tarp sankryžų №2 (Antwerpen-Noord) ir №6 (kairysis krantas).
• b. Žiedinis Briuselio kelias R0
• с. Šarlerua žiedas R9
• d. Automagistralė А604-А15 (atkarpa Seraing-Hognoul) ir Loncin sankryža Seraing-Hognoul kryptimi.
• е. Liege automagistralės atkarpa (atkarpa Е40/Е402-Е25) tarp Burenville (sankryža №33) ir Tilff (sankryža №42), o taip pat А003 tarp Loncin sankryžos ir Cheratte.
• Eismas draudžiamas nuo 06:00 iki 9:00 Briuselio kryptimi ir nuo 16:00 iki 21:00 priešinga krytimi šiuose keliuose:
• a. Automagistralėje А10 (Е40) Brussels-Oostende tarp Alost ir Briuselio;
• b. Automagistralėje А7 (Е19) Brussels-Mons tarp Hal ir Briuselio;
• c. Automagistralėje А3 (Е40) Brussels-Liege tarp Heverlee (sankryža E40/E314) ir Briuselio;
• d. Automagistralėje А1 (Е19) Brussels-Antwerp tarp Malines ir Briuselio;
• e. E411 (A4) Automagistralėje Brussels-Namur tarp Wavre (sankryža №8) ir Briuselio.
Draudimai kituose keliuose
• Megabaritinių krovinių vežimas draudžiamas nuo šeštadienio 6:00 iki pirmadienio 6:00.
• Jei negabaritinio krovinio plotis didesnis nei 4 m., arba ilgis didesnis nei 30 m., tuomet draudžiama važiuoti nuo 6:00 iki 21:00.
• Taip pat negabaritinių krovinių gabenimas draudžiamas sausio 1, gegužės 1, liepos 21, rugpjūčio 15, lapkričio 1, 11, ir gruodžio 25 dienomis bei nuo prieš tai esančios dienos 16:00. iki po to einančios dienos 06:00.
• Antverpene, Briugėje, Briuselyje, Šarlerua, Kortrijke, Gande, Hasselte, Lieže, Louvaine, Malinese, Monse, Namure, Ostendėje, Tournai ir Vervierse negalima gabenti negabaritinių krovinių nuo 07:00 iki 09:00 ir nuo 16:00 iki 18:00.
• Nuo birželio 27 d. iki rugsėjo 4 d. draudžiama negabaritinius krovinius gabenti penktadieniai nuo 15:00 iki 22:00.
Kiti reikalavimai
• Negabaritinius krovinius draudžiama gabenti kuomet keliai yra snieguoti arba apledėję, esant rūkui, lietui ar sniegui, kuomet matomumas ne didesnis nei 200 m.
• Negabaritinio krovinio vežėjas turi patikrinti kelią kuriuo bus gabenamas krovinys ne vėliau kaip likus 5 d. iki pervežimo.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Dėl siaučiančios pūgos eismo sąlygos sudėtingos. Vairuotojai, būkite atsargūs!
Vakarų ir vidurio Lietuvoje bei Alytaus apskrityje sninga arba snyguriuoja. Visoje šalies teritorijoje pusto pažeme.
Magistralinių ir krašto kelių dangos provėžotos, padengtos privažinėto sniego sluoksniu, vietomis susiformavę sniego liežuviai. Nuo ryto dirba visi regionai, Kauno regionas pradėjo 1:30 val., kiti apie 4:00 val. šiuo metu magistraliniai ir krašto keliai yra valomi Kauno, šiaulių bei Utenos apskrityse. Klaipėdos, Panevėžio, Telšių ir Vilniaus apskrityse valomi krašto keliai, kai kur slidūs ruožai barstomi.
Rajoniniuose keliuose situacija sudėtingiausia, čia yra užpustytų kelių ruožų, kurie neišvažiuojami. Iš viso Lietuvoje neišvažiuojamų ir sunkiai išvažiuojamų rajoninių kelių yra 10 proc. Daugiausiai Telšių (32 proc.), Kauno (17 proc.) ir Utenos (13 proc.) apskrityse. Likusių rajoninių kelių dangos padengtos prispausto sniego sluoksniu, slidžios. Visoje šalyje rajoniniai keliai valomi.
Dėl sudėtingų eismo sąlygų vairuotojų prašytume rinktis saugų, o ne maksimaliai leistiną, greitį, nes ant kelių yra susidariusių sniego liežuvių ir slidžių ruožų.
LAKD Eismo informacijos centras
UAB „Statoil Fuel & Retail Lietuva” informuoja, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. Ispanijos teritorijoje bus privalomi kelių mokėjimo aparatai BiBox. Nuo šios datos Statoil Routex kortelėmis atsiskaityti už Ispanijos kelius galimybės nebus.
Norėdami gauti daugiau informacijos dėl mokėjimo aparatų įsigijimo, kreipkitės tel. 8-5-2125171 arba el. paštu: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Nuo ateinančių metų sausio 1 d. sunkiasvorėms transporto priemonėms teks mokėti už važiavimą pagrindiniais Baltarusijos keliais. Visoms transporto priemonėms, kurių masė didesnė nei 3,5 t. planuojama įvesti 12 euro centų už kilometrą mokestį.
Atsakingų institucijų atstovai teigia, kad šis 12 Euro centų mokestis bus taikomas vilkikams ir kitiems dideliems sunkvežimiams, o lengviesiems ir vidutinės masės sunkvežimiams mokestis bus mažesnis.
Taip pat baltarusiai teigia, kad šiai dienai nėra jokių kliūčių, kurios galėtų trukdyti paleisti naująją sistemą. Visi darbai jau atlikti. Visiškam vairuotojų patogumui teliks luktelėti kol atsiras elektroninė mokėjimo už kelius sistema. Ji turėtų pradėti veikti liepos 1 d.
Naujoji elektroninė mokėjimo už kelius sistema veiks 2 700 km. kelių. Ji pradės funkcionuoti trimis etapais. Pirmajame jos pradės veikti rekonstruotuose atkarpose keliuose M1/E30 Minskas – Brestas, M4 Minskas – Mogiliovas ir M5 Minskas – Gomelis. Dėl kitų etapų tikslių darbų kol kas nėra žinoma.
Įmonėms teks palikti užstatą ir įsigyti specialų prietaisą skirtą mokėti už kelius elektroniniu būdu. Pradėjus rinkti mokesčius už kelius, tikimasi, kad atsiras papildomų lėšų kelių priežiūrai, o ateityje tai privilios didesnius tranzito srautus.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Vasaros sezoną Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ keleivius pradės skraidinti į Maltą. Ši šalis garsėja puikiomis sąlygomis nardyti jūroje ir poilsiauti, todėl „airBaltic“ tikisi pritraukti šiuo maršrutu skrisiančių turistų iš Baltijos, Skandinavijos, Rusijos ir NVS valstybių.
„airBaltic“ vykdomasis direktorius Michaelas Grimmas teigia, kad dar iki 2013 m. vasaros oro bendrovė pradės skraidyti iš viso šešiais naujais maršrutais, o Maltos oro uostas yra viena iš jų. Kiek anksčiau bendrovė yra pranešusi, kad pradės skraidyti į Sardinijos, Kipro, Vengrijos ir Kroatijos kurortus, o po Naujųjų metų pirmieji „airBaltic“ lėktuvai pakils į Prahą.
Oro bendrovės vadovo teigimu, „airBaltic“ jau dabar rengiasi kitam sezonui. „Džiaugiamės pristatydami Maltą kaip vieną iš naujų vasaros krypčių. Visgi, įgyvendindami „airBaltic ReShape“ verslo planą, telkiamės į populiarius maršrutus ir jau šią žiemą dvylika krypčių Europoje bei NVS šalyse skraidome dažniau“, – sako M. Grimmas.
Nuo gegužės lėktuvai iš Rygos oro uosto į Maltą skraidys kartą į savaitę – šeštadieniais, o iš Maltos į Rygą – sekmadienio rytais. Kelionė į Viduržemio salą ir iš jos „Boeing 737” lėktuvu truks apie pusketvirtos valandos, o lėktuvo bilietas kainuos nuo 293 litų, įskaičiavus oro uostų mokesčius ir rinkliavas.
Oro bendrovė skraido į daugiau kaip 60 Europos, Skandinavijos, Rusijos, NVS šalių ir Viduriniųjų Rytų miestų. Lietuvoje „airBaltic“ vykdo skrydžius iš trijų Lietuvos oro uostų – Vilniaus, Kauno ir Palangos.
A/S Air Baltic Corporation
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|