Daugiau nei 20 metų priekabas gaminanti įmonė „Schmitz Cargobull Baltic“ pasinaudojusi ES parama kuria sunkvežimių puspriekabių bei priekabų ir kėbulų prototipus. Tikimasi, jog sukurti nauji produktai sudomins visos Europos, ypač Skandinavijos šalių pervežimo bendroves.
Plečia asortimentą
Puspriekabių bei sunkvežimių izoterminių kėbulų gamyba „Schmitz Cargobull Baltic“ užsiima jau nuo 1989-ųjų (buvusi UAB „Auviga“), o nuo 1999-ųjų juos gaminti imta pagal pažangesnes technologijas, kai tik įmonė buvo reorganizuota į visoje Europoje gerai žinomos „Schmitz Cargobull AG“ dukterinę įmonę. 2007-2009 metų laikotarpiu buvo gaminamos ir tentinės puspriekabės, bet dėl sumažėjusios rinkos krizės metu jų gamyba buvo sustabdyta. Įmonėje pagamintos transporto priemonės šiuo metu keliauja po visą Europą ir net Japoniją, Braziliją, Australiją.
Siekdama gaminti kuo įvairesnę produkciją ir patenkinti platesnio klientų rato poreikius „Schmitz Cargobull Baltic“ nusprendė sukurti ir nuosavus priekabų, puspriekabių bei sunkvežimių kėbulų prototipus. „Rinka svyruoja, ką parodė tentinių priekabų bei puspriekabių paklausa, tad geriau užimti iškart kelias nišas. Todėl nusprendėme sukurti nuosavus priekabų, puspriekabių bei kėbulų su pilnai atsidarančia šonine prototipus“, – sako bendrovės generalinis direktorius Raimundas Petrauskas.
Kuriant prototipus pasinaudota ES struktūrinių fondų parama pagal priemonę „Intelektas LT“. Pagal vykdomą projektą jau sukurti trys puspriekabės bei baigiami kurti priekabos ir sunkvežimio kėbulo, su pilnai atsidarančia šonine siena, prototipai.
Nors šiuo metu yra įvairiausių priekabų ir puspriekabių technologijų, dauguma jų yra užpatentuotos ir saugomos, tad „Schmitz Cargobull Baltic“ reikėjo pasinaudojant motininės įmonės patirtimi sukurti savo technologiją bei techninius sprendimus. Taiko naujas technologijas „Schmitz Cargobull Baltic“ pasitelkusi profesionalius inžinierius sukūrė puspriekabės bei priekabos prototipą, kuriose atsidaro vienas šonas, tad prekes galima krauti ne tik per priekabos galą, kaip įprasta.
„Tai daugeliu atveju supaprastina krovinio perkrovimą. Pavyzdžiui, daug patogiau perkrauti prekes iš traukinių vagonų ar pakrauti ilgus plieno ar medienos gaminius tiesiai gamyklose. Nusprendėme daugiau orientuotis į Skandinavijos rinką, tad priekabos bus ne tentinės, kurios netinka Skandinavijos klimatui, bet standžios konstrukcijos pagamintos iš termoizoliacinių plokščių“, – pasakoja R. Petrauskas.
Projekto įgyvendinimui iš ES struktūrinių fondų skirti 1,5mln. litų, bendra projekto vertė – 4,3 mln. litų. „Puspriekabės, priekabos, kėbulo prototipo kūrimas yra brangus. Reikia įsigyti įrangą bandymams, specialių bandymų rezultatus patvirtinti pas nepriklausomus ekspertus arba autorizuotose laboratorijose, samdyti profesionalius inžinierius, pritaikyti naujausias technologijas ir mokslo pasiekimus“, – sako R. Petrauskas.
Šiuo metu bendrovė specializuojasi gaminti izoterminius autotraukinius. Pastariesiems gaminami izoterminiai sunkvežimių kėbulai bei specialios priekabos, kuriose galima palaikyti norimą temperatūrą. „Gaminame autotraukinius iki 40t-60t bendrosios masės bei 100 kub.m naudingo tūrio. Tokie universalūs autotraukiniai paklausūs, mat leidžia vežėjams geriau išnaudoti priekabų savybes. Pavyzdžiui, vienu metu vežti ir salotas, ir šaldytą mėsą, kuriems reikalingas skirtingas temperatūros režimas“, – pasakoja „Schmitz Cargobull Baltic“ generalinis direktorius Raimundas Petrauskas. Be to izoterminiai autotraukiniai yra gaminami sustiprintos konstrukcijos (Heavy Duty) ir yra labiau pritaikyti Rytų Europos keliams.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos patvirtino naujus techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus. Naujieji reikalavimai įsigalios kovo 1 dieną ir bus taikomi atliekant motorinių transporto priemonių bei jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą.
Pasak Susisiekimo viceministro Vladislavo Kondratovičiaus, šie reikalavimai užtikrins išsamesnę transporto priemonių stabdžių sistemos, vairo mechanizmo, ratų ir padangų patikrą, pagerins automobilių techninę būklę ir eismo saugą keliuose.
Pavasarį įsigaliosiančiuose techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose numatyta nemažai pakeitimų, kurie palengvins transporto priemonių privalomąją techninę apžiūrą: atsisakyta dvigubo išmetamųjų dujų tikrinimo automobiliams su įrengta dujų įranga, t. y. jei transporto priemonėje su benzino varikliu įrengta maitinimo dujomis įranga, išmetamųjų dujų tikrinimas bus atliekamas tik varikliui veikiant maitinamam dujomis. Iš transporto priemonių valdytojų nebus reikalaujama pateikti suskystintų naftos dujų (SND) įrangos sumontavimo pažymą, kai transporto priemonėje bus įrengta maitinimo (SND) įranga ir transporto priemonės registracijos dokumente bus atitinkamas įrašas apie tai. Taip pat nebus laikomi trūkumais transporto priemonės pažeidimai, kurie nėra svarbūs eismo bei pėsčiųjų saugumui ir susiję su transporto priemonės estetine išvaizda: paviršiaus korozija, dažų dangos pažeidimai, nedideli įlenkimai ir pan. Naujieji reikalavimai leis transporto priemonėms, kurios pirmą kartą registruotos vėliau nei 2008 m. liepos 1 d. ir kuriose įrengta vidinė diagnostikos sistema (OBD), dujų teršalų matavimą pakeisti šios sistemos veikimo ir rodmenų įvertinimu.
Nauji reikalavimai parengti įgyvendinant Europos Komisijos direktyvą dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros, kuria siekiama gerinti eismo saugą keliuose, nustatyti suderintus techninės apžiūros metodus, užtikrinti, kad naudojamos transporto priemonės būtų tinkamai prižiūrimos ir tikrinamos, kad per visą naudojimo laiką būtų išsaugotos ir žymiai nepablogėtų jų eksploatacinės savybės.
Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija
2013 m. Uosto direkcija investicijoms numato skirti 328,0 mln. Lt be PVM.
Tinkamai subalansuotas valstybinis ir privatus finansavimas sudaro sąlygas Klaipėdos uoste rekonstruoti ir statyti infrastruktūros objektus, terminalus ir sandėlius, diegti naujausias technologijas, kelti personalo kvalifikaciją, plėsti teikiamų paslaugų spektrą, užtikrinti aukščiausią jų kokybę.
Uosto sėkmės garantas – sklandi ir sparčią uosto plėtrą užtikrinanti finansavimo sistema. Valstybinį finansavimą užtikrina Uosto direkcija. Jos pajamos, gaunamos iš uosto rinkliavų ir uosto žemės nuomos, taip pat ES paramos fondų ir bankų paskolos sudaro bendrą valstybinio finansavimo dalį, kuri skiriama uosto infrastruktūrai, privažiuojamiesiems keliams ir geležinkeliams vystyti, uosto akvatorijai gilinti, naujausioms informacinėms sistemoms ir technologijoms diegti, uostui augti.
Taip pat yra skiriama lėšų Klaipėdos miesto keliams tiesti ir rekonstruoti.
2013 metais investicijoms numatomą sumą – 328,0 mln. Lt be PVM – planuojama investuoti:
- krantinių statyba ir rekonstrukcija – 84,2 mln. Lt,
- gilinimas – 81,5 mln. Lt,
- geležinkelių statyba ir remontas – 23,0 mln. Lt,
- suskystintųjų gamtinių dujų terminalo infrastruktūrą įrengimas ir akvatorijos gilinimas – 82,8 mln. Lt,
- kiti infrastruktūros plėtros projektai – 39,0 mln. Lt,
- kiti projektai – 17,5 mln. Lt.
2013 m. Uosto direkcija planuoja gauti 166,8 mln. Lt pajamų, 93,9 mln. Lt. ES paramos bei pasiskolinti 146 mln. Lt.
VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas
Praėjusios savaitės pabaigoje žiniasklaidoje nuvilnijo žinia, kad nuo 2013 m. sausio 19 d. visi nauji ES išduodami vairuotojo pažymėjimai bus plastikinės kredito kortelės formos, visai Europai bendro standartinio formato, o jų apsaugos priemonės – didesnės.
Kaip mus informavo „Regitros“ atstovai, šiuo metu įvairiose ES valstybėse narėse galioja daugiau kaip 110 vairuotojo pažymėjimų pavyzdžių. Natūralu, kad tai kelia skaidrumo problemų eismą tikrinančioms policijos pajėgoms ir pasitaiko atvejų, kai klastojami vairuotojo pažymėjimai, kurie kartais būna kelių dešimtmečių senumo. Siekiant išvengti šių ir panašių problemų, Europos parlamento ir Tarybos direktyva 2006/126/EB įpareigoja valstybes nares imtis visų reikiamų priemonių, kad valstybėse būtų išduodami vieningo pavyzdžio vairuotojo pažymėjimai. Pagal nustatytą standartą vairuotojo pažymėjimo kortelė turi būti gaminama iš polikarbonato.
Atitinka daugumą reikalavimų Nauji ES išduodami bendro standarto vairuotojo pažymėjimai yra viena direktyvos dalis. Taip pat nustatytas ir laikotarpis, per kurį valstybės narės turi užtikrinti, kad visi apyvartoje esantys vairuotojo pažymėjimai direktyvos nuostatas atitiktų ne vėliau kaip iki 2033 m. sausio 19 d.
Kaip pažymėjo valstybės įmonės „Regitra“ atstovai, Lietuvoje išduodami vairuotojo pažymėjimai jau dabar atitinka daugumą direktyvoje keliamų reikalavimų, o naujojo pavyzdžio vairuotojo pažymėjimus įmonė planuoja pradėti išduoti 2013 m. antrajame pusmetyje.
Kai kurios naujovės įgyvendinamos jau šiuo metu.
Vykdant minėtos direktyvos reikalavimus, po 2013 m. sausio 19 d. užsakytuose vairuotojo pažymėjimuose bus pateikta daugiau informacijos apie suteiktą teisę vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemones, tai yra, bus išvardintos visos transporto priemonių kategorijos, kurias vairuoti asmuo turi teisę, nurodant kategorijos pirmojo išdavimo datą ir kiekvienos kategorijos galiojimo pabaigą.
Pateiks daugiau informacijos
Pavyzdžiui, jei bus išduodamas vairuotojo pažymėjimas vairuoti A kategorijos transporto priemones, tai vairuotojo pažymėjime bus taip pat nurodoma, kad asmuo gali vairuoti ir A1, A2 kategorijos transporto priemones.
O jei bus išduodamas vairuotojo pažymėjimas vairuoti B, C arba D kategorijų transporto priemones, tai vairuotojo pažymėjime bus taip pat nurodoma, kad asmuo gali vairuoti atitinkamai ir B1, C1, arba D1 kategorijų transporto priemones.
Išduodant vairuotojo pažymėjimą vairuoti bet kurios kategorijos motorines transporto priemones, bus nurodoma, kad asmuo turi teisę vairuoti ir AM kategorijos transporto priemones (mopedus).
Niekas iš esmės nepasikeitė, kadangi anksčiau minėta papildoma informacija buvo teisės aktuose, bet ne ant pačio vairuotojo pažymėjimo, taigi, naujasis, po 2013 m. sausio 19 užsisakytas vairuotojo pažymėjimas bus informatyvesnis.
Pažymėjimai vairuoti sunkiąja techniką galios 5 metus Taip pat, vykdant jau minėtos direktyvos reikalavimus, išduodant po 2013 m. sausio 19 d. užsakytus vairuotojo pažymėjimus vairuoti C, CE, C1, C1E, D, DE, D1 ir (arba) D1E kategorijų transporto priemones, bus nurodoma, kad teisė vairuoti šių kategorijų transporto priemones galioja 5 metus nuo vairuotojo pažymėjimo išdavimo dienos.
„Regitros“ duomenimis, 2013 m. sausio 1 d. Lietuvoje teisę vairuoti kelių transporto priemones turėjo 1 mln. 562 tūkst. Lietuvos gyventojų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Lietuvos pašto finansinių paslaugų tinklas „PayPost“ išsiplėtė iki 110 skyrių visoje Lietuvoje. Daugiausia „PayPost“ skyrių veikia Vilniuje – 30, Kaune – 16 ir Klaipėdoje – 7.
„Pirmuosius Lietuvos pašto finansinių paslaugų skyrius „PayPost“ atidarėme praėjusių metų pabaigoje, tačiau jau pastebime, kad gyventojai aktyviai naudojasi juose teikiamomis paslaugomis. Populiariausia paslauga – įmokų ir mokesčių surinkimas. Gyventojai taip pat aktyviai naudojasi tarptautinių perlaidų paslauga bei įsigyja Lietuvos pašto partnerių siūlomus vartojimo kreditus“, – sakė Lietuvos pašto Finansinių paslaugų departamento vadovė Neringa Knyvienė.
Pasak N. Knyvienės, daugiausia klientų sulaukia „PayPost“ skyriai, kurie įsikūrę didžiųjų miestų miegamuosiuose rajonuose, kuriuose nėra bankų skyrių ar kitų įstaigų, kuriose būtų galima pasinaudoti finansinėmis paslaugomis.
„PayPost“ skyriai duris klientams atvėrė ne tik didžiuosiuose šalies miestuose, bet ir tokiuose miesteliuose kaip Elektrėnai, Ignalina, Jonava, Jurbarkas, Kazlų Rūda, Naujoji Akmenė, Kelmė, Mažeikiai, Telšiai, Plungė, Lazdijai, Molėtai, Pakruojis, Šalčininkai, Skuodas, Rokiškis, Utena, Varėna ir kt.
„PayPost“ skyriuose galima pasinaudoti tik finansinėmis paslaugomis – apmokėti mokesčius, išsiųsti ir atsiimti tarptautines perlaidas, įsigyti kelių įmonių vartojamąjį kreditą, Vyriausybės taupymo lakštų. Ateityje „PayPost“ skyriuose ketinama pasiūlyti ir naujų finansinių paslaugų, tokių kaip valiutos keitimą ar indėlių priėmimą.
Akcinė bendrovė Lietuvos paštas
2013-01-23
Sausio 18 d., Lietuvos nacionalinėje vežėjų automobiliais asociacijoje „Linava“ lankėsi Pasienio kontrolės punktų direkcijos vadovas Arnoldas Tvaronavičius, Turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotojas Romas Judickas ir šio skyriaus Vyriausiasis specialistas Sigitas Valančius.
Asociacijos vadovams jie pristatė būsimus elektroninės eilės pasienio postuose diegimo etapus ir būsimus infrastruktūros pokyčius. Prieš atliekant galutinius diegimo darbus sutarta detalesnius būsimosios elektroninės eilės ir infrastruktūros darbus aptarti ekspertų lygmenyje su asociacijos „Linava“ specialistais.
Asociacijos prezidentas Algimantas Kondrusevičius, generalinis sekretorius Ričardas Malkus pristatė asociacijos poziciją, dėl stovėjimo-palaukimo aikštelių būtinumo, taip pat išreiškė vežėjų pageidavimus didesnį dėmesį skirti Medininkų posto fizinio pralaidumo didinimui, būtinoms rekonstrukcijoms kituose pasienio postuose su Baltarusija.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Pradėjo veikti naujas portalas, skirtas vienam iš Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai prioritetų – ES Baltijos jūros regiono strategijai. Interneto svetainėje baltijosjurosregionas.lt lietuvių ir anglų kalbomis galima susipažinti su strategijos įgyvendinimo aktualijomis ir ieškoti partnerių naujiems tarptautiniams projektams vykdyti.
Aplink Baltijos jūrą įsikūrusios šalys turi didžiulį potencialą, kurį gali išnaudoti veikdamos kartu, derindamos veiksmus ir padėdamos viena kitai. ES Baltijos jūros regiono strategija, kuria remiantis koordinuojami ir derinami šio regiono valstybių sprendimai, padeda išnaudoti šalių galimybes. Svetainė baltijosjurosregionas.lt padės skatinti tarptautinį bendradarbiavimą Baltijos jūros regione.
Svetainėje įdiegta nesudėtinga keitimosi kontaktais sistema, kuria siekiama paskatinti skirtingų įstaigų ir organizacijų bendradarbiavimą. Norintys daugiau sužinoti apie ES Baltijos jūros regiono strategiją svetainėje atras aktualijas, susijusias su Strategijos įgyvendinimu, informaciją apie planuojamus renginius ir vykdomų projektų aprašymus.
Ši strategija yra pirmoji, skirta išskirtinai vienam Europos Sąjungos makroregionui. Ja siekiama pagerinti Baltijos jūros ekologinę būklę, suvienyti regioną ir padidinti jo gyventojų gerovę. Šių tikslų siekiama įgyvendinant beveik 90 prioritetinių projektų energetikos, aplinkosaugos, inovacijų, mokslinių tyrimų, švietimo, turizmo ir kitose srityse. Lietuva kartu su Švedija ir Suomija koordinuoja prioritetines organizuoto nusikalstamumo kontrolės, žemės ūkio ir transporto sritis.
Interneto svetainė baltijosjurosregionas.lt yra viešinimo kampanijos, skirtos visuomenei pristatyti ES Baltijos jūros regiono strategiją, sudedamoji dalis. Strategija įgyvendinama vykdant Lietuvos užsienio reikalų ministerijos ir Europos Komisijos pasirašytą Valdymo partnerystės susitarimą.
Ūkio reikalų ministerija
Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ pradėjo įgyvendinti naują žaliųjų skrydžių turbopropeleriniais lėktuvais projektą AMBER. Jo metu bus pakeistos kai kurios Rygos oro uosto procedūros, o tai leis sumažinti sunaudojamo kuro kiekį ir emisijas. Kartu su projekto partneriais „airBaltic“ sieks sutrumpinti kelionių atstumus bei tobulinti skrydžių trajektorijas, kad būtų aplenkiamos gyvenvietės ir žmonėms netrukdytų lėktuvų triukšmas.
„Labai malonu, kad pirmieji Rygos oro uoste įdiegsime palydoviniu ryšiu kontroliuojamas procedūras turimiems moderniausiems „Bombardier Q400 NextGen“ lėktuvams ir pristatysime aplinkai labiau draugiškus skrydžius. Šį projektą įgyvendiname kartu su bendrovėmis „Quovadis“, „Latvijas Gaisa Satiksme“, Latvijos civilinės aviacijos agentūra ir Rygos oro uostu“, – sako „airBaltic“ generalinis direktorius Martinas Gaussas.
Pagrindinis AMBER projekto tikslas yra įdiegti naujas atvykimo į Tarptautinį Rygos oro uostą procedūras, sumažinti anglies dvideginio emisijas ir triukšmo oro uoste ir jo apylinkėse lygį, ypač kurortinėje Jurmalos teritorijoje. Nauja skrydžių trajektorija bus iki 30 jūrmylių trumpesnė nei iki šiol ir leis anglies dvideginio emisijas sumažinti iki 300 kilogramų kiekvieno „Q400 NextGen“ lėktuvo skrydžio metu.
„Naujosios procedūros, kurios įsigalios „Bombardier Q400 NextGen“ turbopropeleriniams lėktuvams ilgainiui taps prieinamos visiems į Rygą skrendantiems lėktuvams, kurie turės reikalingą įrangą. Procedūros bus pritaikomos ir 2015 m. pradėsiančiuose skraidyti „Bombardier“ CS-serijos reaktyviniams lėktuvams. Šie lėktuvai ir taip labai efektyviai naudoja kurą, o šios procedūros jiems suteiks dar daugiau privalumų skrendant iš Rygos“, – teigia „airBaltic“ skrydžių valdymo viceprezidentas kapitonas Paulsas Calitisas.
Iki 2013-ųjų pavasario bus vykdomi AMBER projekto pirminio projektavimo ir bandymų simuliatoriumi darbai. Naujų procedūrų pilotai ir skrydžių vadovai bus mokomi realistiškuose simuliatoriuose. Šių metų vasarą tikimasi atlikti 100 bandomųjų skrydžių, o jų metu išmetamo anglies dvideginio kiekis bus matuojamas ir taps atskaitos tašku žaliesiems skrydžiams turbopropeleriniais lėktuvais vertinti.
AMBER projektą įgyvendina „airBaltic“ kartu su „Airbus“ dukterine įmone “Quovadis”, kuri specializuojasi modernių skrydžių valdymo sprendimų kūrime, ir Latvijos oro navigacijos paslaugų teikėjas „Latvijas Gaisa Satiksme“. Projektą iš dalies finansuoja „Single European Sky“ oro eismo valdymo tyrimų programa SESAR. Šiuo projektu SESAR galės įrodyti, kad visa komercinės aviacijos bendruomenė, įskaitant regionines oro bendroves, gali keistis ir mažinti poveikį aplinkai.
A/S Air Baltic Corporation
2013-01-22
Į Europą atslinkęs sniegas ir šaltis didžiojoje žemyno dalyje sukėlė oro, geležinkelio ir kelių eismo chaosą.
Skrydžiai vėlavo ar buvo atidėti ir kituose Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos oro uostuose.
Sutriko ir traukinių, kursuojančių tarp Britanijos ir kontinentinės Europos, eismas – dėl greičio ribojimų šiaurės Prancūzijoje „Eurostar“ atšaukė šešis traukinius iš Londono į Briuselį bei Paryžių.
Dėl lijundros ir sniego ypač sudėtingos sąlygos buvo geležinkelyje ir keliuose, tad įvyko daugybė avarijų.
Pietvakarių Vokietijoje policija užfiksavo daugiau kaip tūkstantį su prastomis oro sąlygomis susijusių nelaimių, o šiaurės rytuose, netoli Berlyno, teko uždaryti visą greitkelio dalį.
Belgijoje mikroautobusui nuslydus nuo kelio, apsivertus ir užsidegus, žuvo du žmonės, dar trys rimtai sužeisti, pranešė vietos tarnybos.
Maskvoje prisnigus 50 centimetrų, gatvėse susidarė transporto spūstys, tačiau snygiui gerai pasirengusių oro uostų darbias nesutriko.
Per keturias dienas Rusijos sostinėje iškritusio sniego kiekis viršijo viso sausio mėnesio vidurkį, teigė Maskvos vicemeras Piotras Biriukovas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
KLAIPĖDOS UOSTO, BŪTINGĖS TERMINALO IR KITŲ BALTIJOS JŪROS RYTINĖS PAKRANTĖS UOSTŲ KROVOS APŽVALGA
2012 m. sausio–gruodžio mėn.
Per 2012 m. Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale krauta 43,76 mln. t jūrinių krovinių, bendras krovos pokytis sudarė -3,9 proc., palyginus 2011 metais. Klaipėdos uoste nagrinėjamu laikotarpiu krauta 35,24 mln. t, pokytis -3,7 proc. arba -1,35 mln., o Būtingės terminale – 8,52 mln. t krovinių, pokytis -4,6 proc. arba -0,4 mln. t.
Didžiausias krovinių augimas Klaipėdos uoste pagal apimtį per 2012 m., palyginus su 2011 m., pasiektas dėl išaugusios žemės ūkio produktų (+1 147,7 tūkst. t), pirminių ir apdorotų naudingųjų iškasenų, statybinių medžiagų (+227,5 tūkst. t), rūdos (+157,4 tūkst. t), konteinerizuotų krovinių (+92,5), durpių (+88,5 tūkst. t) krovos.
Krovos apimties nuosmukis 2012 m. palyginti su 2011 m., susidarė daugiausia dėl birių natūralių ir cheminių trąšų (-1 880,8 tūkst. t), naftos produktų (-879,2 tūkst. t) bei žalios naftos (-413,4 tūkst. t) krovos sumažėjimo.
Pagal krovinių grupes skystųjų krovinių sumažėjo 6,1 proc., kurių perpilta 18 746,3 tūkst. t (42,8 proc. bendros uosto krovos). Generalinių krovinių sumažėjo 0,7 proc., iš viso jų krauta 10 951,8 tūkst. t (25,0 proc. bendros uosto krovos). 3,2 proc. mažiau perkrauta biriųjų ir suverstinių krovinių, šios krovinių grupės apimtis sudarė 14 603,8 tūkst. t (32,2 proc. bendros uosto krovos).
Per 2012 m. užregistruoti 7 414 laivų įplaukimų į Klaipėdos uostą ir Būtingės terminalą, iš kurių Būtingės terminale prisišvartavo 85 laivai (-5,6 proc. arba 5 laivais mažiau, palyginus su 2011 m.). Į Klaipėdos uostą įplaukė 4 953 tarptautiniai laivai (114 laivų arba 2,4 proc. daugiau, palyginus su 2011 m.), 2 376 vietiniai laivai (152 laivais arba 6,8 proc. daugiau, palyginus su 2011 metais). 2012 metais į Klaipėdos uostą įplaukė 7 329 laivai, t. y. 266 laivais daugiau arba +3,8 proc. palyginus su 2011 m. Keleivių per nagrinėjamą laikotarpį apsilankė 340 067, t. y. 5,0 proc. arba 16 243 keleiviais daugiau negu per 2011 metus. Kruizinių laivų keleivių 2012 m. atvyko 26 769, t. y. +24,6 proc. arba +5 291, lyginant su 2011 metais.
VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas
2013-01-22
Informuojame, kad įgyvendinant 2010 m. liepos 5 d. Komisijos direktyvos 2010/48/ES dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros nuostatas, Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos patvirtino naujus Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus, kurie įsigalios 2013 m. kovo 1 d.
Direktyvoje 2010/48/ES yra nurodyta, kas ir kaip turi būti tikrinama transporto priemonėje pateikus ją techninei apžiūrai. Lyginant šios direktyvos nuostatas su ankstesnėmis Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų, patvirtintų Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290, nuostatomis, atsirado kai kurių papildomų reikalavimų transporto priemonių tikrinimui. Todėl naujuose Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose nustatyti papildomi reikalavimai patikrinti:
1. stabdžių valdymo įtaisų (pedalo ir (ar) svirties) eigą bei jų valdymo metu kylančią įvaržą ar atsirandantį laisvumą;
2. automatinį priekabos stabdžių suveikimą, atjungiant atitinkamas jungtis;
3. transporto priemonės vairo mechanizmo veikimą susukant vairuojamus ratus iki kraštinių padėčių tiek esant pakeltiems (arba ant specialių stovų pastatytiems), tiek įprastine apkrova apkrautiems ratams;
4. transporto priemonės visus ratus ir padangas, kurie turi būti apžiūrimi sukant virš žemės pakeltą ratą arba virš duobės pastatytą transporto priemonę stumdant pirmyn ir atgal;
5. ratų guolių sukimosi įvaržą bei laisvumą, veikiant ratą šonine ir (ar) radialine kryptimi;
6. vairo kolonėlę (motociklo šakę) ir vairo padėties fiksavimo įtaisą;
7. stabdžių skysčio indikatoriaus veikimą.
Be to, naujuose Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose prie kiekvienos tikrinamos pozicijos yra nurodomas tai pozicijai skirtas tikrinimo būdas.
Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose numatyta ir daugiau pakeitimų, kurie transporto priemonių valdytojams palengvins privalomosios techninės apžiūros atlikimą:
1. atsisakyta dvigubo išmetamųjų dujų tikrinimo automobiliams su įrengta maitinimo dujomis įranga, t. y. jei transporto priemonėje su benzininiu varikliu įrengta maitinimo dujomis įranga, išmetamųjų dujų tikrinimas bus atliekamas tik varikliui veikiant maitinamam dujomis;
2. iš transporto priemonių valdytojų nebus reikalaujama pateikti suskystintų naftos dujų (SND) įrangos sumontavimo pažymos, kai transporto priemonėje bus įrengta maitinimo (SND) įranga;
3. atsisakyta trūkumų, kurie daugiausia yra susiję su transporto priemonės estetine išvaizda (paviršine korozija, dažų dangos pažeidimais, nedideliais įlenkimais ir pan.) ir nėra svarbūs eismo saugumo bei pėsčiųjų saugos požiūriu;
4. numatyta galimybė transporto priemonėms, kurios pirmą kartą registruotos po 2008 m. liepos 1 d. ir kuriose įrengta vidinė diagnostikos sistema (OBD), dujų teršalų matavimą pakeisti šios sistemos veikimo ir rodmenų įvertinimu.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Šiemet Kelių eismo taisyklėse atsirado trys ženklai, susiję su elektromobiliais. Jie žymės šių transporto priemonių įkrovimo vietą, atvejus, kai kelio ženklai elektromobiliams negalioja, kitoms elektra varomoms transporto priemonėms skirtą stovėjimo vietą.
„Lietuvai labai aktualu mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, didinti atsinaujinančių išteklių naudojimą. Sprendimo teisę turinčioms institucijoms yra gyvybiškai svarbu turėti nepriklausomą ir argumentuotą nuomonę apie elektra varomo transporto plėtrą ir tinkamą šių transporto priemonių infrastruktūros kūrimą.
Vyriausybės programoje esame numatę skatinti elektromobilių plėtrą Lietuvoje, plėtoti elektromobilių įkrovos stočių tinklą, valstybinio ir viešojo sektoriaus automobilius nuosekliai pakeisti elektra varomu transportu“, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, šiandien pats išbandęs elektromobilį ir jo įkrovimo stotelę.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
2013-01-21
Žiema vis labiau rodo savo galią. Lauke nuolatos snyguriuoja, šąla, vairavimo sąlygos sudėtingos. Gaila, bet praėjusią savaitę nepavyko išvengti gausybės eismo įvykių į kuriuos pateko ir vilkikai. Tiesa, ne visos žinios buvo tokios prastos.
Kriminalai ir avarijos
Savaitė prasidėjo avarija Klaipėdos rajone, kur susidūrus vilkikui ir lengvajam automobiliui tik per stebuklą išvengta aukų. Avarijos metu buvo užtverta kelio dalis. Laimei, eismas nebuvo intensyvus. Labiausiai gaila, kad avarijos buvo galima išvengti, o ji įvyko dėl kvailai pasielgusio vilkiko vairuotojo kaltės.
Jau kitą dieną pranešta apie tai, kad Vilniuje, Nemenčinės plente susidūrė penki lengvieji automobiliai, miškovežis ir keleivinis autobusas. Dėl masinės avarijos buvo suparalyžiuotas eismas Nemenčinės plentu.
Vidury savaitės pasiekė liūdnos žinios iš Švedijos. E4 greitkelyje netoli Helsingborgo esant tirštam rūkui ir slidžiam keliui susidūrė apie 100 automobilių. Avarijoje žuvo Lietuvos pilietis, kuris susidūrus pirmiesiems automobiliams ėjo atgal ir bandė perspėti kitus vairuotojus apie avariją priekyje. Lietuvį pražudė jį kliudęs vilkikas.
Dvi ne tokios skausmingos avarijos įvyko kelyje “Via Baltica”. Trečiadienį vairuotojui nesuvaldžius vilkiko ir šiam apsivertus ant kelio pažiro gabentos kriaušės, o šeštadienio rytą apsivertė lenkų dujovežis.
Taip pat dėka pilietiško vilkiko vairuotojo poelgio, sulaikytas visiškai girtas Baltarusis taip pat vairavęs vilkiką. Kitas vilkiko vairuotojas iš Lietuvos susidūręs su korumpuotais policininkais nepasimetė ir padėjo juos sulaikyti.
Stiprinamas Europos sąjungos valstybių bendradarbiavimas siekiant užtikrinti saugų eismą. Šalys pradės tarpusavyje keistis informacija apie vairuotojų padarytus nusižengimus ir taip privers juos susimokėti už nusižengimus padarytus kitose valstybėse.
Vilkikai
Metų pradžioje CargoNEWS skaitytojai išrinko geriausių metų vilkiką. Juo tapo naujasis “Volvo FH”. Taip pat naujų vilkikų mėgėjai nepraleido pro akis fakto, kad keliuose pastebėtas naujasis “Mercedes Titan Actros SLT”. Pirmosios jo nuotraukos jau paviešintos.
Kitos žinios
Rusijos transporto ministerija ir eismo priežiūros institucijos nori įvesti 100 tūkst. rublių (8 500 Lt.) baudą visiems, kurie pagal įstatymą turėtų naudoti, bet nesinaudoja sistema „GLONASS“. Tad vežėjai turėtų pasirūpinti, kad jiems negrėstų šios sankcijos.
Baltarusijoje eilinį kartąpabrango kuras. Ateityje jos ir toliau turėtų brangti, kol pasieks kitos Muitų sąjungos valstybės Rusijos lygį.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ vadovai apie aktualias kelių transporto sektoriui problemas kalbėjosi su naujuoju susisiekimo viceministru Vladislavu Kondratovičiumi, kuris su Susisiekimo ministerijos skyrių vadovų delegacija sausio 16d. viešėjo pagrindinėje asociacijos buveinėje. Jam įteikti vežėjų siūlymai.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2013-01-21
Vežėjams ir logistams gabenantiems krovinius iš rytų į vakarus ir iš vakarų į rytus pastoviai tenka bendrauti su Lietuvos muitinės pareigūnais. Vieniems tai sekasi daryti geriau, kitiems blogiau. Pažvelkime kaip praėjusiais Lietuvos transporto sektoriaus atstovams sekėsi bendradarbiauti su muitine, kokios buvo jų didžiausios klaidos ir ką reikėtų išnaudoti labiau.
Elektroninis deklaravimas, didžiausios klaidos
Muitinės atstovė spaudai Gintarė Vitkauskaitė pasidžiaugė, kad verslas šiuo metu nesusiduria su rimtesnėmis problemomis naudojantis jų elektroninėmis paslaugomis. 99 proc. deklaracijų yra pateikiamos būtent tokiu būdu.
Muitinės atstovė kalbėdama apie elektroninės paslaugas, siūlo verslininkams jas labiau išnaudoti: „Elektroninio deklaravimo privalumai ne visiškai išnaudojami tais atvejais, kai verslininkų importuojamoms arba eksportuojamoms prekėms taikomos netarifinio reguliavimo priemonės, t. y. reikia pateikti popierinius dokumentus, tokius kaip licencijos ar leidimai. Taip pat sunkumų sukelia ir tai, kad Lietuvos verslo atstovai daugiausia naudojasi vienkartinėmis garantijomis, kurias popierines reikia pateikti kaskart, deklaruojant prekes. Lietuvos muitinė ragina verslo atstovus aktyviau naudoti bendrųjų garantijų teikiamais privalumais. Bendrąją garantiją vieną kartą pateikus teritorinei muitinei, jos limitas kontroliuojamas automatiniu būdu muitinės informacinėmis sistemomis. Norėtųsi ir didesnės pačių verslininkų iniciatyvos, siekio plačiau naudotis bendrosiomis, o ne vienkartinėmis garantijomis.“
Taip pat G. Vitkauskaitė atkreipia dėmesį, kad dažniausiai daromos deklaracijos klaidos yra susijusios su neteisingai nurodytu transporto priemonės valstybiniu numeriu, krovinio svoriu, gabenamų pakuočių skaičiumi. Tokiu atveju verslininkams primenama, kad deklaruojantys prekes elektroniniu būdu verslininkai turi galimybę iki prekių pateikimo muitinei pataisyti deklaracijų duomenis.
Nors prievolė pateikti išankstinius muitinės deklaracijų duomenis Lietuvoje ir visose kitose Europos Sąjungos šalyse įsigaliojo nuo 2011 m. sausio 1 d., vis dar pasitaiko atvejų, kai tokie duomenys muitinei nepateikiami. „Prekių importuotojai ir eksportuotojai privalo muitinei teikti išankstines elektronines deklaracijas. Muitinė, nustačiusi, kad išankstinė informacija apie jai pateiktas įvežtas prekes nepateikta arba pateikta pavėluotai, reikalauja, kad už išankstinės informacijos pateikimą atsakingas asmuo (vežėjas) ją pateiktų. Už išankstinės informacijos nepateikimą arbą pavėluotą jos pateikimą muitinė gali taikyti sankcijas, viena jų – prekių sulaikymas iki pateikiama išankstinė informacija ir atliekama saugai ir saugumui užtikrinti skirta rizikos analizė ir jos vertinimas.“ – teigia G. Vitkauskaitė.
AEO sertifikatai
AEO (Įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statusas) sertifikatu itin patenkinti verslininkai, kurie jau turi šias privilegijas. Šiuo metu Lietuvoje yra 22 įmonės, turinčios AEO sertifikatą, tačiau tai kol kas nėra populiaru tarp Lietuvos verslininkų. Pernai sertifikuota tik 1 įmonė. Patys muitininkai tokį bendradarbiavimą vertina teigiamai: „Įmonės, turinčios AEO sertifikatą – patikimos muitinės partnerės. Kol kas problemų nebuvo, įmonės laikosi prisiimtų įsipareigojimų.“
Planuojami palengvinimai verslui
G. Vitkauskaitė kalbėjo ir apie ateities planus, kurie turėtų palengvinti dalies verslininkų darbą su muitine. Artimiausi planuojami pakeitimai susiję su prekių deklaraciją. „Viena iš perspektyvinių vizijų – teikti verslui papildomą paslaugą, kuria naudodamiesi verslininkai galėtų elektronines deklaracijas pateikti ir įforminti muitinėje 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę. Tokiu būdu deklaracijas galės pateikti verslininkai, naudojantys bendrąją garantiją. Tuomet, jeigu prekėms nereikės taikyti fizinio tikrinimo, visos importo deklaracijos bus įforminamos elektroniniu būdu ir verslininkams nereikės vykti į muitinės įstaigą, kurioje forminama deklaracija. Pradžioje numatoma sukurti bandomąjį tokios paslaugos modelį siekiant išsiaiškinti jos poreikį.“
2013 m. problemų sprendimo metai?
Kalbant apie problemas, visada pirmiausiai pastebimos didžiulės eilės pasienyje su rytų kaimynėmis. Pati muitinė jau ne kartą yra akcentavusi, kad mielai padėtų Lietuvos vežėjams ir atidarytų papildomus sienos kirtimo postus bei įrengtų laukimo terminalą su elektroninėmis eilėmis, bent jau Medininkų pasienio poste.
Muitinės vaidmuo čia yra pakankamai paprastas. Iš esmės muitinė viską ką galėjo jau padarė. Dabar eilė kitoms valstybinėms institucijoms. Pasienio kontrolės punktų direkcijai pavesta kartu su suinteresuotomis bei atitinkamomis Baltarusijos institucijomis parengti bendrus PKP plėtros projektus ir siekti Europos Sąjungos fondų lėšų ar kitų finansavimo šaltinių jiems plėtoti, taip pat – užtikrinti modernių eismo valdymo priemonių diegimą PKP prieigose.
Iš Baltarusijos pusės problemų šiuo klausimu kilti neturėtų. Kaimynai jau turi pasitvirtinę 2011-2015 m. pasienio infrastruktūros plėtros programą.
Kita problema kurią kelią vežėjai – elektroninių eilių ir terminalo trūkumas. Elektroninių eilių link jau pajudėta pernai ir žadama, kad šių metų pabaigoje jos jau turėtų funkcionuoti. Kiek detaliau kaip šis procesas atrodys dėstė šiai ministerijai pavaldžios Pasienio kontrolės punktų direkcijos vadovas Arnoldas Tvaronavičius, sakydamas, jog iki šių metų pabaigos jo vadovaujama tarnyba turėtų baigti elektroninės eilės projekto įgyvendinimą. „Tai reiškia, kad sieną norintis kirsti vežėjas iš anksto turės užsiregistruoti į laisvą sistemoje langelį. Tokiu būdu nereikės visiems fiziškai stovėti ir laukti savo eilės“, – sakė jis, tačiau vėliau pripažino, jog be specialių poilsio aikštelių vežėjams laukti tokia sistema galėtų veikti sunkiomis sąlygomis.
Belieka palinkėti, kad visos už šiuos projektus atsakingos institucijos rastų bendrą kalbą ir tarpusavyje ir su Baltarusių kolegomis bei kuo greičiau išspręstų šias problemas. Galbūt net pasitelkus privatų kapitalą. Vežėjai galėdami greičiau ir patogiau kirsti valstybės sieną turėtų papildomai uždirbti ir daugiau sumokėti mokesčių į valstybės biudžetą. Tad pralaimėjusių neturėtų būti.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Šių metų Kelių eismo taisyklių naujovė – trys ženklai, susiję su elektromobiliais. Jie žymės elektromobilių pakrovimo, jų bei kitų elektra varomų transporto priemonių stovėjimo vietas, atvejus, kai kelio ženklai elektromobiliams negalioja.
Vienas naujųjų ženklų - „Elektromobilių įkrovimo vieta“ - jau įrengtas ir Susisiekimo ministerijos vidiniame kieme, šalia veikiančios elektromobilių krovimo stotelės. Tikimasi, kad įkrovimo stotelės įrengimas ministerijos darbuotojus ir svečius paskatins aktyviau naudotis elektra varomomis transporto priemonėmis, domėtis žaliosiomis technologijomis, o šiuo pavyzdžiu seks ir kitos įstaigos.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|