Baltarusijoje priimtas sprendimas dėl darbo dienų perkėlimo. Vežėjai turintys verslo reikalų šioje šalyje turėtų atkreipti dėmesį į tai ir planuoti savo veiklą atsižvelgdami į pasikeitimus.
 
Darbo diena iš pirmadienio gruodžio 24 d. perkeliama į šeštadienį, gruodžio 22 d.
 
Taip pat priimti sprendimai ir dėl kitų metų darbo dienų perkėlimo. Sausio 2 d. trečiadienis bus nedarbo diena, o už ją atidirbinėti reikės sausio 5 d. Šeštadienį.
 
Gegužės 10 d., penktadienis, taip pat bus nedarbo diena. Už ją baltarusiai dirbs gegužės 18 d, šeštadienį.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Pernai birželį Lietuvoje atidarytas tarptautinės logistikos kompanijos „JCL Logistics“ padalinys trims Baltijos šalims „JCL Logistics Baltics“ įmonių grupei atvėrė naujus krovinių gabenimo kelius tarp Europos, Baltijos, ir NVS šalių. Plėtros strategijos sėkmę patvirtina finansiniai rezultatai – Lietuvoje įsikūrusi įmonė šiemet ketina viršyti 10 mln. Lt planą ir metų
gale skaičiuoti 14 mln. Lt apyvartą.

„JCL Logistics Baltics“ padalinys Lietuvoje – vienas sparčiausiai augančių tarptautinėje logistikos bendrovių grupėje „JCL Logistics“, siūlančioje novatoriškus krovinių transportavimo  sprendimus. 2011 m. reguliariai gabenusi krovinius maršrutais tarp Beniliukso šalių, Vokietijos, Šveicarijos, Austrijos ir Baltijos šalių, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos bei Kazachstano, šiemet „JCL Logistics Baltics“ atvėrė naujas smulkių, dalinių ir pilnų krovinių gabenimo žeme linijas, sujungiančias Ispaniją, Prancūziją, Italiją su Baltijos ir NVS šalimis.

 Per pirmuosius veiklos metus Lietuvoje įsikūręs įmonės padalinys 2011 m. pasiekė 4,634 mln. Lt apyvartą ir pervežė 1365 krovinius. Šiemet „JCL Logistics Baltics“ pervežtų krovinių  skaičius išaugo kelis kartus, įmonė planuoja  pasiekti 14 mln. litų apyvartą. Visos „JCL Logistics“ grupės klientų skaičių  padidinęs padalinys Lietuvoje pusės užsakymų sulaukia iš Europos šalių, likusių – iš  Baltijos valstybių, Baltarusijos ir Rusijos. Apie 60 proc. visų kompanijos pervežamų krovinių keliauja į NVS šalis.

„Remdamiesi ilgamete „JCL Logistics“ grupės patirtimi, klientams teikiame integruotą logistikos paslaugą konkrečiam produktui – nuo specialistų atrinkimo, ruošimo, informacinių  technologijų diegimo iki produkto pakavimo, sandėliavimo, tarpininkavimo tvarkant formalias procedūras muitinėje, transportavimo. Manau, mūsų sėkmę lemia kūrybiškas požiūris į klientų poreikius ir siekis sumažinti jų patiriamus kaštus,“ – teigia  „JCL Logistics Baltics“ direktorė Ovidija Jankauskaitė.

Nemažiau nei plačiu klientų ratu ir siūlomų maršrutų gausa įmonė didžiuojasi aukštos kompetencijos darbuotojų kolektyvu, kuris lėmė jog šiuo metu trylika darbuotojų turintis  „JCL Logistics Baltics“ yra sėkmingiausiai startavęs padalinys grupės istorijoje ir toliau planuoja augimą: „2013 metais „JCL Logistics Baltics“ ketina plėsti savo veiklą atidarydama naujus krovinių gabenimo žeme maršrutus tiek Europoje, tiek už jos ribų. Tolimesnėje ateityje planuojama organizuoti krovinių pervežimą jūra, oru ir geležinkeliais,“ – teigė O. Jankauskaitė., „

„JCL Logistics“

Valstybės valdomi “Lietuvos geležinkeliai” skuba panaudoti europinės paramos lėšas ir skelbia vieną po kito konkursą geležinkelio infrastruktūrai plėtoti.
 
“Verslo žinios” rašo, kad kai kurie konkursai dėl neva didelių siūlomų kainų stringa ir skelbiami iš naujo, tačiau rangovai problemų nedramatizuoja, nes įgyvendinant didelės vertės projektus panašiai elgiasi daugelis užsakovų.
 
“2007-2013 metais geležinkelio projektams yra numatyta 1,653 mlrd. litų Europos Sąjungos struktūrinės paramos. Šiuo metu jau pasirašyta 807 mln. litų vertės sutarčių dėl paramos, rangovai parinkti, darbai vyksta arba jau atlikti. Iki naujųjų metų planuojame pasirašyti dar 400 mln. litų vertės sutarčių, konkursai jau paskelbti, todėl metams baigiantis turėsime sutarčių dėl 1,218 mlrd. litų paramos lėšų. O kitąmet pasirašysime sutartis visai likusiai 430 mln. litų paramos daliai”, – sakė “Lietuvos geležinkelių” generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas.
 
Transporto investicijų direkcijos direktorius Alminas Mačiulis sakė, kad skaičiuojant ir transeuropinio transporto tinklo plėtros lėšas, geležinkelio sektoriui numatyta net 1,9 mlrd. litų paramos lėšų. Iš jų išmokėta jau per 500 mln. litų, panašios vertės projektai jau pradėti įgyvendinti – vyksta konkursai techniniams projektams rengti arba rangos darbams atlikti.
 
“Projektai didžiuliai, jie pradedami planuoti prieš 5-10 metų, o per tą laiką reikšmingai pasikeičia ir skaičiai, ir poreikiai, ir reikalavimai. Kiek tenka susidurti, stambių projektų užsakymai visada turi panašių niuansų. Paprastai užsakovas elgiasi priklausomai nuo to, kokie jo prioritetai: arba iš naujo skelbia konkursą, arba derasi ir ieško kompromiso”, – sakė “Kauno tiltų” valdybos pirmininkas Nerijus Eidukevičius.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012 m. lapkričio 7 d. keitėsi eismo organizavimas tiesiamo Vilniaus pietinio išorinio aplinkkelio antrojo etapo darbų vykdymo vietoje, rekonstruojamoje Galvės ir Kirtimų gatvių sankirtoje.
 
„Demontavus pastolius pradėti darbai po Galvės viaduku, dėl ko teko keisti eismo organizavimą ir sumažėjo tos sankryžos pralaidumas. Darbų eigoje radome galimybių eismo organizavimą dar pakoreguoti, kad pralaidumas kiek padidėtų, o vairuotojai kuo mažiau gaištų. Kita vertus, visiškai pašalinti eismo trukdžių galimybės tikrai neturime“, – skubančių vairuotojų atsiprašo rangos darbus vykdančios AB „Panevėžio keliai“ atstovė ryšiams su visuomene Rasa Čepienė.
 
Rangovai tikisi vairuotojų tolerancijos ir geranoriškumo, kad tos sudėtingos eismo organizavimo prasme savaitės praeitų kaip galima sklandžiau. Esami papildomi eismo apribojimai Kirtimų-Galvės gatvių sankirtoje, atliekant darbus po statomu viaduku, galios iki gruodžio mėnesio pradžios. Žiemos sezonui darbai bus sustabdyti ir dar kartą pakoreguota eismo organizavimo schema, kad automobilininkų patiriami nepatogumai būtų kaip galima mažesni. Darbai sankryžoje bus tęsiami pavasarį.
 
Kaip jau buvo skelbta, Vilniaus pietinio išorinio aplinkkelio antrojo etapo vykdymo metu rekonstruojama 1,4 kilometro ilgio Kirtimų gatvės atkarpa, įrengiant keturių eismo juostų gatvę su skiriamąja juosta. Šiame etape Kirtimų gatvės sankirtoje su geležinkeliu rengiama dviejų lygių sankryža, pastatant 34 su puse metro ilgio ir beveik 7 metrų pločio geležinkelio viaduką. Taip pat naikinama vieno lygio sankryža su Granito gatve. Kirtimų gatvėje šioje vietoje įrengiama nuovaža link Galvės gatvės ir Granito gatvės žiedinė 30 metrų skersmens sankryža.
 
Kirtimų ir Galvės gatvių sankryža rekonstruojama į dviejų lygių sankryža. Statomo viaduko per Galvės gatvę ilgis – beveik 92 metrai, plotis – beveik 26 metrai. Galvės ir Kirtimų gatvių jungiamųjų kelių sankryžoje eismui reguliuoti bus įrengti šviesoforai.
 
Taip pat šiame etape naikinama vieno lygio Kirtimų-Fermentų ir akligatvinės gatvės sankryža. Kirtimų gatvė tiesiama taip, kad tiesioginio ryšio nei su Fermentų gatve, nei su pramoniniais objektais neturės. Susisiekimui su Fermentų gatve ir bei kitais objektais numatyta nuovaža, kuri su Fermentų gatve ir esamu akligatviu jungsis žiedinėje sankryžoje. Išorinis žiedo skersmuo – 40 metrų.
 
Kad transportas patektų į esamus pramoninius objektus, esančius šalia Kirtimų gatvės, statoma dubliuojanti gatvė. Į šią gatvę bus perkeltas visuomeninis transportas bei pėsčiųjų ir dviračių takas. Visoje rekonstruojamoje Kirtimų gatvės atkarpoje skiriamojoje juostoje rengiami atitvarai, panaikinant galimybę apsisukti ar atlikti kairiuosius posūkius. Pėsčiųjų ir dviračių takas tiesiamas vakarinėje Kirtimų gatvės pusėje. Taip pat statomas 43 metrų ilgio ir 4 metrų pločio pėsčiųjų viadukas, kuris sujungs pėsčiųjų ir dviračių takus.
 
Antrajam projekto etapui priklauso ir rekonstruojamas transporto mazgas, kur Kirtimų gatvė kertasi su veikiančia geležinkelio linija Vilnius-Kaunas. Senąjį viaduką rangovai demontavo ir stato naują 264 metrų ilgio estakadą virš esamo geležinkelio, toliau pratęsiant ją ir virš perspektyvinės geležinkelio linijos. Tai – ilgiausia estakada Vilniaus pietiniame išoriniame aplinkkelyje ir viena ilgiausių estakadų sostinėje.  Estakada suprojektuota iš dviejų dalių. Siauresnioji, 13 metrų pločio dalis, kurios betonavimas jau pradėtas, bus skirta įvažiavimui į Vilniaus miestą, o platesnioji, 16 metrų pločio, dalis bus skirta išvažiavimui iš miesto. Estakados dviejų dalių plotis su šalitilčiais – 30 metrų, ilgiausias tarpatramis siekia 42 metrus.
 
Vilniaus pietinio išorinio aplinkkelio statybos antrojo etapos rangos darbus vykdo jungtinės veiklos pagrindu apsijungusios trys šalies įmonės: „Panevėžio keliai“, „Lemminkainen Lietuva“ ir „Kauno tiltai“. Darbų kaina – 24 milijonai eurų. Tai – vienas didžiausių darbų apimtimi ir sudėtingiausių inžinerine prasme šiuo metu vykdomų Lietuvos sostinės susisiekimo infrastruktūros projektų. Užsakovė – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie LR susisiekimo minsiterijos. Vilniaus pietinis išorinis aplinkkelis yra Lietuvos teritoriją kertančio IXB tarptautinio transporto koridoriaus dalis. Aplinkkelis pagerins susisiekimą Minsko ir Klaipėdos kryptimis, nukreips tranzitinio transporto srautus nuo Vilniaus miesto, bus svarbus tiek keleiviniam transportui, tiek krovinių gabenimui.
 
Projektas „Traseuropinio tinklo kelias E85. Vilniaus miesto pietinio apvažiavimo tiesimas“ pradėtas įgyvendinti 2011 metų pavasarį. Šis į tris etapus išskaidytas projektas, kurio vykdymą planuojama baigti 2013 metų pabaigoje, taps patogia transporto jungtimi tarp Vilniaus-Kauno-Klaipėdos ir Vilniaus-Minsko magistralių. Pagal projektą, Vilniaus miesto pietinio išorinio aplinkkelio trasa, sutampanti su Kirtimų gatve bei krašto keliu Naujoji Vilnia-Rudamina-Pagiriai, tiesiama esamą 2 eismo juostų kelią rekonstruojant į 4 eismo juostų kelią su 2 metrų skiriamąja juosta. Esamos vieno lygio sankryžos rekonstruojamos į skirtingų lygių sankryžas.
 
Statinys priskiriamas ypatingų statinių kategorijai bei visuomenei svarbių statinių grupei. Aplinkkelio trasa sutampa su tarptautinio transporto koridoriaus trasa, todėl tiek kelio dangai, tiek eismo organizavimo priemonėms skiriamas ypatingas dėmesys.
 
Aplinkkelis priskiriamas A2 greito eismo gatvių kategorijai, taip pat magistralinių kelių pirmajai kategorijai. Vyraujanti statybos rūšis – nauja statyba ir rekonstrukcija. Aplinkkelio trijų etapų ilgis – 7 kilometrai 600 metrų. Darbai pirmajame etape praktiškai baigti, vykdomi antrojo ir trečiojo etapo darbai.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Italijos sunkvežimių gamintojas IVECO stiprina savo pozicijas Afrikos žemyne. Jau įsteigta bendra gamybos įmonė su Pietų Afrikos transporto priemonių gamintoju „Larimar Group“. Čia kasmet bus pagaminama po 7000 IVECO markės sunkvežimių ir 1000 autobusų.
 
Naujoji įmonė, kurioje dirbs apie 1000 darbuotojų, pavadinta “Newco”. 60 proc. jos kapitalo priklauso IVECO koncernui. Pasak IVECO sunkvežimių gamintojų, ateinančiais metais „Newco“ gamykloje pirmiausia bus pradėti surinkinėti „Eurocargo“ modeliai, vėliau – daugelis lengvųjų, vidutinės keliamosios galios ir sunkiųjų IVECO sunkvežimių.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Japoniją sukrėtusi Fukušimos atominės elektrinės avarija paskatino aršias diskusijas dėl atominės energetikos plėtojimo visame pasaulyje. Štai JAV inžinieriai pritaikė naują technologiją radioaktyviųjų atliekų gabenimui. Tai – speciali transporto priemonė, turinti net 192 ratus.
 
Tikriausiai žinote, jog atominėse elektrinėse sukauptas radioaktyvias atliekas reikia kažkur padėti. Prieš kelis metus JAV vakaruose esančioje San Onofrės atominėje elektrinėje buvo pakeistas garų generatorius, tačiau tik dabar mokslininkai surado būdą kaip senojį įrenginį pervežti į utilizavimo vietą Jutos valstijoje.
 
Gigantiškas agregatas buvo padalintas į keturias dalis – kiekviena iš jų yra 15 metrų ilgio bei beveik 5 metrų skersmens. Specialiai šiam projektui inžinieriai sukonstravo ilgesnę nei 120 metrų mašiną, kuri minėtas atliekas turės pervežti į utilizavimo vietą, esančią net už 1330 km nuo elektrinės. Teigiama, jog ši operacija truks apie tris savaites. Gigantiškas karavanas judės tik naktimis, kada eismas keliuose sumažėja.
 
Pakrauta specialioji transporto priemonė sveria daugiau nei 317 tonų, o maksimalus jos važiavimo greitis siekia vos 40 km/h. Mokslininkai teigia, jog radiacijos lygis aplink šį agregatą yra sąlyginai nedidelis: vieną valandą šalia generatoriaus stovintis žmogus radiacijos bus paveiktas tiek, kiek darydamasis rentgeno nuotrauką pas odontologą.
 
Teigiama, jog ši transporto priemonė, pritaikyta tokiam atstumui įveikti, gali būti pati didžiausia pasaulyje. Mokslininkai mano, kad tokia technologija bus naudojama ir ateityje.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Per 10 šių metų mėnesių Lietuvoje pastebimos geresnės sunkiojo transporto TA įveikimo tendencijos: vis daugiau transporto priemonių TA įveikia pirmo bandymo metu, o techniškai netvarkingoms priemonėms – taip pat prireikia mažiau bandymų nei pernai.
 
Per 10 šių metų mėnesių (sausis-spalis) TA Lietuvoje buvo pateikti 11020 N2 klasės (bendroji masė nuo 3,5 t. iki 12 t.) automobiliai ir 29723 N3 klasės (bendroji masė didesnė kaip 12 t.).  Vidutiniškai per mėnesį Lietuvoje TA pateikiama apie 4000 sunkvežimių.
 
Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta” duomenys atskleidžia, kad įveikti TA pirmo bandymo metu – misija įmanoma. Pirmojo bandymo šiemet užteko net 67 proc. N3 klasės automobiliams, tačiau kiek prasčiau sekėsi N2 klasei: vos daugiau nei kas antram automobiliui (57,9 proc.) užtekdavo pirmo TA bandymo. Tuo metu susitvarkę techninius defektus, antro bandymo metu TA įveikia beveik 90 proc. N2 ir N3 klasės automobilių. Svarbu paminėti, kad patiems netvarkingiausiems sunkiesiems automobiliams šiemet įveikti TA prireikdavo 4-5 bandymų. Tokių neprižiūrėtų egzempliorių buvo apie trisdešimt. Praėjusiais metais laimę įveikti TA aštuonis kartus bandė 2, septynis kartus – 4 vilkikai.
 
Krovinių pervežimo paslaugas teikiančios įmonės „Festina“ transporto skyriaus atstovas Jonas Kateiva, sakė, kad įmonėje yra žmogus, atsakingas už transporto techninę būklę. Prieš vežant transportą į TA, šis asmuo transporto priemonę apžiūri, atsižvelgdamas į vairuotojo rekomendacijas ar išvardintus trūkumus. Jeigu randama techninių defektų, prieš TA jie šalinami autoservise. Kuomet panaudojama, išankstinę TA prevenciją, 80-90 procentų „Festinos“ sunkiojo transporto, TA įveikia jau pirmo bandymo metu.
 
Kaimynai latviai spalio mėnesio TA duomenų dar neturėjo, tad pateikė 2012 m. sausio-rugsėjo informaciją. Per šį laikotarpį Latvijoje TA buvo pateikti 26 6246 N2 ir N3 automobiliai. Kaip CargoNews informavo transporto priemonių kontrolės ir sertifikavimo inspekcijos direktoriaus pavaduotojas Aldis Adins, pirmo bandymo metu TA įveikia 50,2 proc. N2 ir N3 klasių transporto priemonių, o antro TA bandymo pakanka 90 proc. vairuotojų.
 
Sunkvežimiai TA dažniausiai neįveikia dėl žibintų defektų
 
Lietuvoje ir Latvijoje pagrindinės TA neįveikimo priežastys panašios. 2012 m. tai – artimųjų šviesų žibintų, galinio tilto stabdymo jėgos ir veikimo pakabų sistemų defektai. Jei prisimintumėme 2011 m., pastebėtume, kad Lietuvoje sunkiojo transporto priemonės TA dažniausiai neįveikdavo dėl netvarkingos automobilių dokumentacijos (11,6 proc.). „Transekstos“ duomenys atskleidžia, kad 2012 m. vežėjai tokių klaidų nebedaro ir dokumentaciją pateikia tvarkingą, tad populiariausių TA neįveikimo priežasčių dešimtuke, šios problemos nebeliko.
 
Dažniausios TA neįveikimo priežastys

Kaip rodo Lietuvos vežėjų patirtis, ne visuomet pirmo bandymo metu neįveikus TA, reikia skubėti į autoservisą. Anot UAB „Festina“ atstovo, pagrindinė priežastis, kodėl nepavyksta TA atlikti pirmo bandymo metu, yra ta, kad serviso stendai nesutampa su TA centro stendais. „Įdomiausia tai, kad esame turėję ir tokių atvejų, kai nesutampa skirtingų TA filialų stendo parodymai, t.y. viename TA centre transporto priemonė neįveikia TA, tačiau viskas klostosi puikiai kitu adresu įsikūrusiame TA centre.“ Šią situaciją paprašėme pakomentuoti „Transekstos“ direktoriaus pavaduotoją Audrių Glėbų. „Visose TA atlikimo stotyse bandymų įrangai periodiškai atliekama metrologinė patikra. Matavimų duomenys (stabdžių, išmetimų, žibintų) automatiniu būdu perduodami į informacinę sistemą. Kiekvienu atveju reikėtų konkrečiai analizuoti situaciją,” – sakė A. Glėbus.
 
TA sėkmingai įveikia vis daugiau priekabų
 
Per 10 šių metų mėnesių, Lietuvoje TA buvo pateiktos 372 O3 klasės (kurių bendroji masė didesnė kaip 3,5 t., tačiau ne didesnė kaip 10 t.) ir 22676 O4 klasės (kurių bendroji masė didesnė kaip 10 t.) priekabos. Per dešimt metų mėnesių, šių klasių transporto priemonių TA buvo pateikta daugiau nei pernai per visus metus (25441). Pirmo bandymo metu TA įveikė 63.4 proc. O3 ir 71, 9 proc., O4 klasės priekabų. Labiausiai nepasisekė 60-čiai priekabų, kurioms įveikti TA prireikė 4-5 bandymų. Be to, jei praėjusiais metais TA įveikdavo vos kas trečia priekaba, šiais metais kas trečia TA neįveikia.
 
Pagrindinės priekabų TA neįveikimo priežastys – priekinės ir galinės ašių ratų stabdymo jėgos ir veikimo defektai, galinio ir viduriniojo (viduriniųjų) tilto (tiltų) stabdymo jėgos ir veikimo defektai. Praėjusiais metais šių klasių transporto priemonės TA neįveikdavo dėl netvarkingos dokumentacijos, tad kaip rodo „Transekstos“ duomenys, kaip ir vilkikų klasėse, netvarkinga dokumentacija nebėra pagrindinė TA neįveikimo kliūtis.
 
Vežėjams tinka TA centrų kokybė, bet ne kaina
 
Lietuvos vežėjai, apie TA centrus yra pakankamai geros nuomonės, tačiau juos neramina kaina. Šiandien N2 – N3 klasių vilkikams atlikti TA kainuoja 72-100 Lt. O3, O4 klasių priekaboms – 51-75 Lt., o prireikus daugiau bandymų, šie kainuoja po kelias dešimtis litų.
 
J. Kateiva Lietuvos TA veiklą palygino su panašiais centrais Belgijoje. „TA situacija Lietuvoje, lyginant su Belgija, yra nebloga: TA lapas išsamesnis; detalūs reikalavimai (pvz., įskeltas posūkio stikliukas) užtikrina transporto priemonės ir jos vairuotojo saugumą kelyje,“ – sakė krovinių pervežimo įmonės atstovas, negalėjęs to paties pasakyti apie TA kainas. „Kitose Europos šalyse TA kainuoja ženkliai mažiau nei Lietuvoje, pvz., Belgijoje TA kainuoja apie 40 proc. mažiau nei Lietuvoje. Taip yra todėl, kad Lietuvoje šią paslaugą teikia monopolinė bendrovė, o kitose šalyse TA atlieka sertifikuoti autoservisai,” – pasakojo J. Kateiva. Jo nuomone, siekiant padidinti konkurenciją ir mažinti paslaugos kainas, reikėtų į šią rinką įsileisti daugiau paslaugos teikėjų, t.y. leisti sertifikuotiems servisams teikti šią paslaugą. “Servisai dažnai turi geresnę programinę įrangą, t.y. specialiai skirtą „MAN“, „Volvo“, „Mercedes“, „DAF“, „Scania“ ar kt. vilkikams. Tuo metu TA centruose naudojama viena visiems skirta programinė įranga. Savaime suprantama, kad tokia įranga negali fiksuoti visų niuansų, o tai jau nemažas trūkumas,” – galimais TA sistemos tobulinimo sprendimais dalinosi transporto atstovas.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas