Valstybės valdoma bendrovė “Lietuvos geležinkeliai” šiemet pirmąjį ketvirtį, neaudituotais duomenimis, uždirbo 22,53 mln. litų grynojo pelno, arba 2,3 karto mažiau negu pernai sausį-kovą, kai įmonės grynasis pelnas siekė 52,599 mln. litų.

Palyginamuoju metu geležinkelių įmonės ikimokestinis pelnas sumažėjo 1,9 karto iki 27,86 mln. litų, o pardavimo pajamos padidėjo 6,4 proc. iki 421,949 mln. litų, nurodė “Lietuvos geležinkeliai” tarpinėje pirmojo šių metų ketvirčio ataskaitoje.

Šiemet sausį-kovą “Lietuvos geležinkeliai” investavo 80,8 mln. litų, iš kurių didžiąją dalį – 78,1 proc., arba 63,1 mln. litų, sudarė nuosavos įmonės lėšos. “Investicijoms taip pat buvo panaudota 12,8 proc. europinės paramos lėšų, 2,3 mln. litų valstybės biudžeto lėšų, 2,6 mln. litų paskolos”, – rašoma pirmojo ketvirčio įmonės ataskaitoje.

Valstybei priklausantys “Lietuvos geležinkeliai” pernai, audituotais duomenimis, uždirbo 147,261 mln. litų grynojo pelno – 2,2 karto daugiau nei 2010-aisiais, kai jis buvo 65,437 mln. litų. Įmonės pajamos per metus padidėjo 18,8 proc. iki 1,622 mlrd. litų.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Nuo metų pradžios šalyje įsigalioję reikalavimai vairavimo mokykloms – filmuoti praktinio egzamino galutinę įskaitą ir kiti – vieniems mokyklų vadovams atrodo reikalingi, kitiems – užkraunantys papildomų rūpesčių. Vairavimo mokyklas vienijanti asociacija atkreipia dėmesį, kad daugelis reikalavimų yra nepagrįsti, o Susisiekimo ministerija esą nors pageidavimus išklauso, tačiau padaro atvirkščiai.

Laukė naujų reikalavimų

Vilniuje įsikūrusios vairavimo mokyklos vadovas Algimantas Žukauskas sako, kad nauji reikalavimai buvo laukti – taip nėra pagundos vairavimo instruktoriui ar vairavimo mokyklai piknaudžiauti ir viskas vyksta daug skaidriau, mokiniai mato savo klaidas. „Iškart kokybė pagerėjo. Laukiam dar ką nors naujo įdiegti“, – optimistiškai į naujus reikalavimus žvelgia A. Žukauskas.

Nuo sausio įsigalioję įstatymai numato, kad automobiliuose, kuriuose B kategorijos teisių siekiantys vairuotojai laiko mokyklinį vairavimo egzaminą, būtų įrengtos vaizdo kameros. Aukštesni reikalavimai buvo pakelti ir techninei mokymo bazei bei darbuotojų kvalifikacijos kėlimui. Mokyklos privalo turėti ar nuomotis uždarą aikštelę asfalto ar betono danga ne didesniu kaip 20 km spinduliu nuo savo patalpų. Tuo metu mokomieji automobiliai privalo būti ne senesni nei 15 metų. Vairavimo instruktoriai privalo laikyti egzaminą „Regitroje“ kas penkerius metus.

Kainas pakėlė simboliškai

Atsiradus naujiems reikalavimams vairavimo mokyklos patyrė didesnių išlaidų nei įprastai, tačiau A. Žukauskas sakė, kad kursai šioje mokykloje pabrango nežymiai – jeigu moksleiviams kursai anksčiau kainavo 1350 Lt, tai dabar – šimtu litų daugiau. „Kas tie keli šimtai, čia tiek įdiegta technikos, tiek kokybė pagerėjo, tai už kokybę visuomet reikia mokėti“, – priduria vairavimo mokyklos vadovas. J. Jasutis neslepia, kad jo vadovaujamoje mokykloje kursų kainos taip pat šiek tiek pakeltos.

J. Jasučio nuomone, ateinančių į vairavimo mokyklą srautas sumažėjo, tačiau tai esą galėjo paskatinti ne nauji reikalavimai, o bendra ekonominė situacija. „Jei praėjusiais metais buvome vieni pirmaujančių Lietuvoje, tai šiais metais tokių srautų tikrai nebus, trečdaliu turėtų sumažėti. Jei buvo informuota, kad dar yra apie 3 milijardus skolos už šildymą, ko gero yra problemos ir su vairavimo kursais. Anksčiau jeigu mokytis eidavo vienas žmogus, tai dar ir draugas iš paskos, o darbar pagalvoja, ar jam reikia“, – sakė J. Jasutis.

Lietuvoje veikiančių vairavimo mokyklų vienijančios asociacijos prezidentas Darius Lesickas:

Prisitaikymas prie naujų dalykų bet kokiu atveju yra komplikuotas, tuo labiau, kad daugelis tų reikalavimų yra tiesiog nepagrįsti argumentais. Ypač problema mokykloms su aikštelėmis, nepaaiškinama, kodėl atstumai iki aikštelės tam tikrais atvejais nustatyti net iki kilometrų. Ką reiškia Vilniuj 20 km, o išlyga,kad jei daugiau – reikia filmuoti visą mokymo procesą. Visiška nesąmonė, jei reikia vadovui, tai ir taip pasižiūrės, ką jo instruktorius veikia.

Mes siūlėme kitą variantą, kad ir tikrinimui būtų gerai ir transporto inspekcija nuolat galėtų pažiūrėti, kaip mokykla dirba – yra navigacinės sistemos, kai kurios mokyklos naudoja dėl savikontrolės. Gali žinoti, kur instruktorius buvo, kur važiuoja. Pasirodo, jiems nereikia, jiems reikia nufilmuoti, padėti į stalčių ir džiaugtis, kad nufilmuota. Tokie nesusipratimai yra ir kas verčia tai daryti? Kol kas rimto aiškumo neturime. Daryti vien todėl, kas po kurio laiko bus atšaukta, mums nelabai priimtina. Mūsų išklausoma, o padaroma visiškai atvirkščiai.

Mano žiniomis, prieš naujus metus šalyje vairavimo mokyklų buvo apie 350, dabar – 308. Vienos mokyklos veiklą sustabdo, kitos atsiranda. Žmonės, nesusiję su veikla, atidaro mokyklas tikėdamiesi, kad galima iš to uždirbti. Turime pavyzdžių, kai nemokami atlyginimai žmonėms vien todėl, kad išlaidos šiame versle labai didelės. Turime prieiti prie to, kad būtų nustatytos minimalios kainos, kaštai paruošti žmogui, tada tokių didelių kainų skirtumų nebūtų, žmonės suprastų, kiek reikia įdėti paruošimui, o vairavimo mokyklas turėtų atidaryti tik vairavimo profesionalai.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Dėl suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija įpareigota atlikti tris didelius darbus. Nors tai nėra lengva, tačiau direkcija tikisi įveikti visas povandenines gelmes.

Kai bus baigti didieji Klaipėdos laivybos kanalo gilinimo darbai, kuriuos atlieka olandų kompanija “Van Oord”, Uosto direkcija turės užtikrinti reikiamus gylius prie Kiaulės Nugaros salos, t. y. toje vietoje, kurioje planuojama statyti SGD terminalą. Techninis gilinimo darbų prie Kiaulės Nugaros projektas turėtų būti baigtas rengti šiemet iki rugsėjo 1 d., o patys gilinimo darbai turi būti atlikti iki kitų metų liepos 1 d. Preliminariais skaičiavimais, toje vietoje reikėtų iškasti 1,2 mln. kub. m grunto. Uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas priminė, kad olandų kompanija “Van Oord” per 47 dienas sugebėjo iškasti per 1 mln. kub. m grunto. Tad anot jo, tokia kompanija visus minėtus darbus galėtų atlikti per du mėnesius.

Bendrame SGD terminalo statybos grafike, patvirtintame Vyriausybės nutarimu, Uosto direkcijai tenka atsakomybė dėl visų navigacijos reikalų.

Klaipėdos uosto kapitono pavaduotojas Adomas Alekna informavo, jog gegužės 7-11 d. keturi Uosto kapitono tarnybos locmanai ir kapitono pavaduotojas dalyvavo SGD laivų įplaukimo ir išplaukimo iš Klaipėdos uosto bandymuose, kurie buvo atlikti Danijos jūrų instituto treniruoklyje. Liepos 1 d. danai turėtų pateikti išvadas ir rekomendacijas, kokioms sąlygoms esant laivai dujovežiai galės saugiai įplaukti į Klaipėdos uostą.

Anot A. Aleknos, preliminarūs bandymų rezultatai parodė, kad vėjo greičiui neviršijant 10 m/s, o srovės už uosto greičiui neviršijant 1 mazgo, tokie laivai į Lietuvos uostą galės saugiai įplaukti. Pasak A. Aleknos, jeigu bus patobulintas ir praplatintas Klaipėdos uosto laivybos kanalas, laivai dujovežiai galės plaukti ir esant stipresniam vėjui bei didesnei skersinei srovei.

Pirso statyba komplikuota

Trečias Uosto direkcijos darbas – pirso, prie kurio stovėtų laivas dujų saugykla, statyba. Pasak E. Gentvilo, SGD pirsas yra gana komplikuotas: jį kaip infrastruktūros dalį turi pastatyti Uosto direkcija, tačiau jo viduje turi būti daug visokių komunikacijų, vamzdynų ir kt. Tai, kas bus pirso viduje, pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą, yra suprastruktūra, kuria pasirūpinti privalu krovos kompanijai, šiuo atveju – AB “Klaipėdos nafta”.

“Pastačius pirsą atskirai, o paskui jame padedant gręžioti ir tiesti komunikacijas, darbai gali užtrukti apie 5 metus. Todėl esame sutarę su “Klaipėdos nafta”, kad viso pirso statyba vyks vienu metu. Mes perduosime savo įgaliojimų ir pinigų dalį “Klaipėdos naftai” pastatyti tą infrastruktūrinę pirso dalį, kuri vėliau turi atitekti Klaipėdos uosto direkcijai ir turėtų duoti vienokių ar kitokių pajamų. Ta vieta, kai reikia suderinti dviejų užsakovų infrastruktūros ir suprastruktūros statybas, yra komplikuočiausia”, – sakė E. Gentvilas. Jo teigimu, Uosto direkcija turės pasirašyt su “Klaipėdos nafta” bendradarbiavimo sutartį. E. Gentvilas mano, kad ji bus pasirašyta dar šį mėnesį. Joje bus aiškiai numatyta, ką turi padaryti viena ir ką turi padaryti kita pusė.

Beje, Seimas vakar priėmė SGD terminalo įstatymo projektą pagal kurį numatoma, kad Lietuvos teritorijoje SGD terminalas ir jo efektyvų veikimą užtikrinanti gamtinių dujų infrastruktūra turi būti įrengta iki 2014 m. gruodžio.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012 m. gegužės 31 d., siekiant plėsti projekto „Vikingas“ geografiją, prie 2009 metais pasirašyto Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos ir Turkijos susitarimo dėl IX transporto koridoriaus papildymo kroviniais, naudojant konteinerinį traukinį „Vikingas“, prisijungė Moldovos ekspeditorių ir muitinės operatorių asociacija AEM-TRANS.

Mišraus transporto traukinys „Vikingas“ – bendras Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos geležinkelių bei Klaipėdos, Iljičiovsko ir Odesos uostų projektas, geležinkeliais jungiantis Baltijos ir Juodąją jūras.

Konteinerinis traukinys „Vikingas“ kursuoja nuo 2003 m. vasario mėnesio. Tačiau tikrąjį pagreitį projektas įgijo 2008-aisiais kai jį pradėjo remti Europos Sąjunga, pagal rytų partnerystės programą.

„Vikingo“ privalumai yra laikas (nuo Odesos iki Klaipėdos traukinys nuvažiuoja per 56 valandas), supaprastintos muitinės procedūros bei kaina (transportavimo tarifai trečdaliu ar iki 50 procentų mažesni, nei vežant krovinius autotransportu). Išorinę Europos Sąjungos sieną traukinys „Vikingas“ kerta per 30 minučių, ir šiuo aspektu projektas neturi analogų visoje ES.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Klaipėdos uosto prieigose, jūroje, vakar popietę susidūrė du laivai. Avarijos kaltininkui – žvejybinio tralerio kapitonui nustatytas sunkus girtumas, praneša Lietuvos radijas.

Incidentas įvyko jūroje, apie 4 jūrmylės nuo uosto vartų. 90 metrų ilgio estų krovininis laivas stovėjo išmetęs inkarą – laukė leidimo įplaukti į uostą. Pamačiusi pavojingai artėjantį žvejybinį tralerį, estų įgula teigia keliskart signalizavusi, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko.

Į įvykio vietą atplaukę uosto priežiūros tarnybos pareigūnai pamatė, kad žvejybinio laivo kapitonas yra neblaivus. Krante policijos pareigūnai kapitonui nustatė 2,71 promilės girtumą.

Žmonės per incidentą nenukentėjo, abu laivai apgadinti, tačiau nestipriai. Kokia nuobauda bus skirta neblaiviam kapitonui, paaiškės atlikus avarijos tyrimą.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Valstybinė Kelių trasnporto inspekcija parengė ir LR Seimo Projektų registravimo posistemyje (TAPIS) paskelbė Inspekcijos viršininko įsakymo „Dėl Europos transporto ministrų konferencijos daugiašalės kvotos leidimų tarptautiniam krovinių vežimui kelių transporto priemonėmis ir Europos transporto ministrų konferencijos leidimų vežti perkraustomą turtą tarptautiniais maršrutais išdavimo tvarkos aprašo“ projektą.

Inspekcija prašo visuomenės ir jai atstovaujančių organizacijų atstovų pastabas ir pasiūlymus dėl šio teisės akto projekto pateikti Lietuvos Respublikos Seimo Teisės aktų projektų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemio (TAPIS) srityje „Pateikite pastabas ir pasiūlymus dėl šio teisės akto projekto“ iki 2012 m. birželio 22 d.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Vitrinoje stovinčiam naujam automobiliui gamintojas paprastai nurodo labai gražias ir sunkiai realybėje pasiekiamas degalų sąnaudas. Europos Sąjunga (ES) pagaliau atkreipė į tai dėmesį ir nuo 2014-ųjų pradės įvairių tipų bandymus, siekdama patobulinti dabartinę degalų sąnaudų skaičiavimo sistemą.

Jokių detalių kol kas nėra atskleista, ES atstovai pažadėjo tik viena: „Naujoji skaičiavimo sistema bus kur kas artimesnė tikram, o ne įdealistiniam pasauliui.“

2014-aisiais bus pradėti testai, o galutinę, nušlifuotą ir išbandytą metodiką ES žada pristatyti 2020 metais. Kaip greitai po šios datos bus pereita prie naujosios skaičiavimo metodikos, neprognozuojama. 2020 metai bus lemtingi visiems Senajam žemynui automobilius tiekiantiems gamintojams: nuo tų metų įsigalios ir naujos vidutinės CO2 emisijos normos – 95 g/km.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Trečiadienį Vyriausybė nusprendė nepritarti Mokesčio už transporto priemones įstatymo projektui. Projekte siūloma apmokestinti šalyje įregistruotus automobilius, kurių galia didesnė nei 150 kW, motociklus, galingesnius nei 50 kW, burines jachtas ir bendrosios aviacijos orlaivius, išskyrus oro balionus.

Vyriausybės nutarimas nepritarti siūlomam transporto priemonių mokesčius grindžiamas tuo, kad įstatymo projekte siūloma apmokestinti išskirtinai tik tam tikras transporto priemones bei nustatyti skirtingas apmokestinimo taisykles į tą pačią kategoriją patenkančiomis transporto priemonėmis. Kaip pavyzdys pateikiamas siūlymas apmokestinti burines jachtas, pamirštant pramoginius laivus (pvz. katerius).

Be to, minima, kad Europos Sąjungos praktikoje transporto priemonių mokestis yra siejamas su objektyviais parametrais, kaip CO2 emisija, priemonės amžius, vidaus degimo variklio galia, svoris ir t.t. Tokių parametrų pasigesta siūlomame projekte.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė teigė, kad Seimui svarstyti tokį įstatymo pasiūlymą būtų netikslinga: „Jis neatitinka automobilių apmokestinimo praktikos kitose valstybės. Siūlomas mokestis neveiktų nei kaip aplinkos apsaugos mokestis, nei kaip mokestis, finansuojantis kelių infrastruktūrą“.

Finansų ministrė teigė, kad transporto priemonių apmokestinimas turėtų būti svarstomas kartu kaip bendras dalykas diskusijose apie mokesčius ir jų sistemą. „Mano nuomone, transporto priemonių mokestis Lietuvoje galėtų ir turėtų būti. Trumpuoju laikotarpiu juo būtų greičiau panaikintas biudžeto deficitas. Toks mokestis būtų mažiau žalingas šalies ekonomikai nei pelno mokesčio, darbo apmokestinimo ar vartojimo mokesčių didinimas. Ilguoju laikotarpiu jis galėtų pakeisti dalį darbo apmokestinimo“, – savo poziciją išdėstė ministrė.

I. Šimonytė taip pat pabrėžė, kad, jos nuomone, savo kadencijos pabaigoje Vyriausybė neturėtų teikti sisteminių mokesčių pakeitimų.

Jai pritarė ir premjeras Andrius Kubilius: „Nemanau, kad kažkas iki rinkimų imtųsi esminių pertvarkų mokesčių sistemoje. Tikiu, kad atsakingos politinės partijos savo rinkimo programose aiškiai išdėstys nuostatas ir tokių pasiūlymų atžvilgiu“. Mokesčio už transporto priemones įstatymo projektas Vyriausybei buvo pateiktas praėjusių metų pabaigoje.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Erlandas Mikėnas UAB „Vedautos autotransportas“ vadovas  kreipėsi į teismą dėl  „Linavos“ duomenų gavimo, bet  Teismas ieškinio nepatenkino. Kaip paaiškėjo, daugiau nei pusė prašytos informacijos – viešai prieinama visiems asociacijos  „Linava“ nariams.

E. Mikėnas kandidatuodamas  į asociacijos „Linava“ prezidentus bei prezidiumo narius prašė suteikti informaciją,  motyvuodamas siekiu tinkamai pasirengti rinkiminiam kongresui.

Iš nutarties:

“Teismas pripažįsta, jog dalis reikalaujamos pateikti informacijos apie asociacijos „Linava“ veiklą ir duomenys ieškovei buvo pateikti, kita dalis – yra vieša arba ieškovui, kaip asociacijos nariui, prieinama informacija (ieškinio reikalavimų 1,2, 5, 6, 7, 8 punktai). “
“Susipažinti su informacija apie asociaciją „Linava“ galima internetiniame puslapyje, kuri yra vieša ir dalis – ne vieša informacija, kuri prieinama registruotiems asociacijos nariams, prisijungimo prie atsakovės kompiuterinės sistemos slaptažodžio ir vartotojo vardo panaudojimo būdu. Todėl ieškovė UAB „Vedautos autotransportas“ turėjo ir turi galimybę susipažinti su asociacijos „Linava“ dokumentais ir informacija apie jos veiklą (vieša ir nevieša informacija).”
Teismo sprendime minima, kad ieškovas reikalavo konfidencialios informacijos apie darbuotojų atlyginimus, priedus, kuri neatitinka LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų.  Be to ieškovo ”reikalavimų įvykdymui turėtų būti atliktas didelės apimties dokumentų paieškos darbas, padaryti paskaičiavimai, suvestinės ir visiškai neaiškus tokio darbo tikslas ir prasmė,” – dėstoma nutarime.
2012 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Nijolė Tankevičienė „Vedautos transporto“ ieškinio nepatenkino ir įpareigojo ieškovą valstybei atlyginti 11,60 Lt už pašto išlaidas.

Per 30 dienų UAB „Vedautos transportas“ gali šį sprendimą skųsti.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Birželio 9–10 dienomis Klaipėdos rajono Karklės kaime įsikūrusioje poilsiavietėje „Žilvitis“ jau aštuntąjį kartą vyko Lietuvos kaimo bendruomenių sąskrydis. Iš įvairių Lietuvos kampelių autobusais ir nuosavomis mašinomis į Karklę susirinko apie pusantro tūkstančio bendruomeniečių. Šis jau tradiciniu tapęs renginys į pajūrį pakvietė ir jauną, ir seną, bendruomeniškos idėjos pagauti dalyviai ten suvažiavo net šeimomis. Ir šį kartą sąskrydyje dalyvavę kaimiškųjų bendruomenių atstovai „paragavo“ visko: klausė sveikinimų ir kalbų, demonstravo jėgas įvairiose sporto rungtyse, simboliškai varžėsi pristatydami savąjį kraštą tradiciniais valgiais ir kiemelių puošyba, demonstravo sodžiaus vertybes ir istorinę patirtį. Linksmų ir šventiškų sąskrydžio dienų pakilios dvasios neįveikė nei žvarbokas pajūrio vėjas, nei trumpalaikis lietus.

Šiemet Lietuvos kaimo bendruomenių sąskrydžio dienomis buvo paminėta graži sukaktis – šios sąjungos 10-metis. Ta proga Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungai ir jos pirmininkei Guodai Burokienei išsakyta daug gražių žodžių ir palinkėjimų.

Oficialiame sąskrydžio atidaryme kalbėjęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotojas Algimantas Janušauskas pasidžiaugė, kad kartu su Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga organizuojamas konkursas „Eismo saugumas bendruomenėse“ sėkmingai vyksta jau treti metai iš eilės. Laikas parodė, kad konkursas sukėlė didžiulį kaimo bendruomenių susidomėjimą, kasmet į jį įsijungia vis daugiau kolektyvų, pasiūlo naujų ir įdomių formų, kuriomis saugus eismas skleidžiamas tarp bendruomeniečių. Šis sąskrydis tapo dar viena proga pakviesti į judėjimą už saugų eismą ir tas bendruomenes, kurios iki šiol šiame masiniame renginyje dar nedalyvavo. Pasiūlyta dažniau naudoti saugaus eismo priemones (liemenes, atšvaitus ir kt.), kurias šiam konkursui įgyvendinti nuolat teikia Kelių direkcija.

Pasibaigus teatralizuotam sąskrydžio atidarymui, bendruomeniečiai skubėjo ruoštis stilizuotoms sporto rungtims, pristatė savojo krašto savitumus. Prasidėjo kaimynų kiemelių lankymas, patiekalų degustavimas.

Visiems labai patiko akcija-atrakcija „Atgal į gamtą“, kurios metu bendruomeniečiai demonstravo originalius savos gamybos galvos apdangalus. Po įdomių ir azartiškų sporto varžybų ant ilgiausios Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos 10-mečio vėliavos buvo piešiama visų sąskrydyje dalyvavusių bendruomenių heraldika.

Visiems įsiminęs šio konkurso darbas buvo sukurtas kolektyvinėmis vaikų pastangomis – ant didžiulės baltos drobės jie nutapė Saugaus eismo vėliavą, kurią padovanojo Lietuvos automobilių kelių direkcijai. Vaikai savo išmonę demonstravo olimpiniu principu – svarbu dalyvauti, o ne laimėti.

Atrodo, kad vykusiuose konkursuose ir renginiuose pralaimėjusiųjų nebuvo – įvairių dovanų gausa lydėjo kiekvieną bendruomenę (iš viso dalyvavo 22-jų savivaldybių bendruomenių atstovai). Kolektyvų programose buvo daugybė atrakcijų ir pramogų. Dalyviai, pasitelkę išmonę ir fantaziją, kūrybingai rungtyniavo, koncertavo ir linksminosi. Drąsesnieji, nepabūgę šaltoko jūros vandens, išsimaudė Baltijos bangose. Gera nuotaika, besišypsančios akys ir linksmi veidai liudijo, kad kartu praleistas laikas padėjo atitrūkti nuo kasdienybės, pailsėti, pasisemti energijos ir idėjų.

LAKD

Pirmasis Wizz Air ambasadorius Europoje – lietuvis

„Wizz Air“ – didžiausia pigių skrydžių ir mažų sąnaudų bendrovė Vidurio ir Rytų Europoje – šiandien paskelbė du naujus „Wizz Air“ ambasadorius Lietuvoje. Wizz ambasadorių programos tikslas – pažymėti aukščiausios kokybės paslaugas, kurias teikia geriausi skrydžių palydovai. Daugiau nei 12 000 Lietuvos keleivių ir svečių balsavo ir rinko ambasadorius, atstovausiančius puikiam „Wizz Air“ klientų aptarnavimui ir Lietuvos svetingumui.

Iš aštuonių lietuvių finalistų buvo išrinkti tik du – Marija Masidlauskaitė (21 m.) iš Klaipėdos ir Deividas Bendžius (19 m.) iš Jurbarko. Deividas – pirmasis Wizz ambasadorius Europoje. Ir Marija, ir Deividas atstovaus „Wizz Air“ ir Lietuvos svetingumui 9 šalyse, kurias jungia pigių skrydžių oro transporto bendrovė „Wizz Air“.

„Didžiuojuosi galėdama savo šalies ir „Wizz Air“ vardu su šypsena pasitikti ir pasveikinti visus „Wizz Air“ keleivius. Man patinka dirbti skrydžių palydove ir nepaprastai džiaugiuosi, kad tiek daug keleivių išrinko mane kaip atstovę mūsų vertybėms, draugiškumui ir svetingumui,“ sakė Marija.

„Iki šiol sunku patikėti, kad keleiviai išrinko mane atstovauti „Wizz Air“ Lietuvoje. Visuomet stengiuosi gerai atlikti savo darbą ir didžiuojuosi įmone, kurioje dirbu“, sakė Deividas.

„Wizz Air“ bendrovėje vadovaujamasi principu, kad Lietuvos kultūrą, gastronomiją ir svetingumą geriausiai pristato jos žmonės, todėl mums nepaprastai malonu, kad daugiau nei 12 000 Lietuvos keleivių sprendė, kas atstovaus Lietuvos svetingumui ir puikiai „Wizz Air“ paslaugų kokybei. Marijai ir Deividui linkime sėkmės susidorojant su naujais iššūkiais. Keleiviai keliaujantys su „Wizz Air“ skrydžių metu galės susipažinti su abiem naujaisiais ambasadoriais. Siekdami atšvęsti naujų ambasadorių Lietuvoje paskyrimą, siūlome pirkti bilietus tik už 47 Lt. Kadangi šie bilietai yra labai pigūs ir jų kiekis ribotas, kviečiame keleivius kuo greičiau užsisakyti skrydžius mūsų interneto svetainėje wizzair.com,” pažymėjo Daniel de Carvalho, „Wizz Air“ Verslo komunikacijų vadovas.

Vilniaus oro uostas

Koncerno „Achemos grupė“ narė bendrovė „Klaipėdos laivų remontas“ baigė 1885 metais statyto istorinio laivo „Oscar II“ atnaujinimą, atlikti unikalūs darbai laivą prikėlė naujam gyvenimui.

Pasak „Klaipėdos laivų remonto“ generalinio direktoriaus Alvydo Butkaus, įmonėje suremontuoti visi pagrindiniai laivo techniniai mazgai ir agregatai, įrengtas originalus laivo vidaus interjeras. Darbai užtruko puse metų, o bendra jų apimtis vertinama apie 1,7 mln. litų.

„Oscar II“, kurio ilgis - 25 metrai, plotis - 5,4 metro, gramzda – 2,2 metro, buvo pakeltas plaukiojančiu doku. Pakeista apie 20 tonų metalo konstrukcijų, imituojant originalų kniedytą korpusą. Laive įrengta nauja elektros instaliacija, vamzdynas. Suremontuoti tiek pagrindinis, tiek ir pagalbinis varikliai, pakeista greičių dėžė. Visas laivas perdažytas.

Ypatingo kruopštumo pareikalavo naujo interjero įrengimas buvusiame krovininiame triume. Apatiniame denyje buvo įrengta prabangi pokylių salė, išskirtinė jos interjero dalis - ąžuoliniai laiptai papuošti lietuvio kalvio pagamintais turėklais. Salėje įrengtas baras, šalia - sanitarinis mazgas ir dušas, dvi kajutės. Paklotos ypač patvarios ir brangios tiko medienos grindys.

Išoriniuose laivo deniuose įrengtos naujos maumedžio grindys, pakeisti porankiai, durys. Naudota geriausia mediena - tikas, maumedis, ąžuolas ir raudonmedis. Viršutiniame „Oscaro II denyje pastatyta tentu dengiama pavėsinė, kurioje svečiai galės jaustis patogiai netgi esant blogam orui.

Visame laive įrengta garso sistema, skirta ne tik linksmintis, bet ir girdėti laivo kapitono komandas. Po rekonstrukcijos „Oscar II“ yra pritaikytas plukdyti 40 keleivių ir įgulos narių.

„Tai pirmas mūsų toks didelis istorinio laivo rekonstrukcijos projektas, tačiau matome galimybes plėstis šioje rinkoje. Norvegijoje ir kitose Šiaurės Europos valstybėse yra labai nemažai istorinių laivų ir jų, kaip pramogos ant vandens, populiarumas auga“, - sako A.Butkus.

Anot jo, bendrovė jau yra suplanavusi plačiau pristatyti savo paslaugas būtent Norvegijoje.

Laivo kapitonas norvegas Gunnar Borg-Vatne sakė, kad Norvegijoje plaukioja apie 60 panašaus amžiaus ir tipo laivų kaip „Oscar II“. Jis įsitikinęs, kad tokie remonto darbai, kurie buvo atlikti Klaipėdoje, Norvegijoje kainuotų 4-5 kartus daugiau ir dar nebūtų garantijos, kad visi užsakovo pageidavimai būtų įgyvendinti.

„Oscar II“ pastatytas 1885 metais "Sandnæs, Stavanger, Høgsfjord Steamship Company Sandnæs" (Norvegija) laivų statykloje. Buvo pritaikytas vežti apie 200 keleivių. Dabartinį savo pavidalą įgavo po rekonstrukcijos 1903 metais. Nuo 1955 metų buvo pertvarkytas gabenti krovinius, jam suteiktas „Havas“ pavadinimas. 1999 metais pasikeitus savininkams sugražintas pavadinimas „Oscar II“, po rekonstrukcijos nuo 2004 metų plukdo žmones iš Stavangerio uosto. Dabartinis savininkas - Dampskipsselskapet Oscar II A/S.

„Klaipėdos laivų remonte“ dirba 100 darbuotojų. Bendrovė yra Kruizinių laivų terminalo ir Klaipėdos pilies uosto operatorius, taip pat vysto nekilnojamojo turto projektą „Jūros vartai“. 2012 metais bendrovės iniciatyva pradedamas organizuoti vasaros renginių ciklas „Jūros vartų vasara“.

Koncernas "Achemos grupė

Š. m. gegužės mėn. perkrauta 2,71 mln. t, tai 16,4 proc. arba 532,5 tūkst. t mažiau nei 2011 m. gegužės mėnesį. 2012 m. gegužės mėnesį per Būtingės terminalą importuota 100,1 tūkst. t naftos. 2012 m. gegužės mėn. krovos rodiklius labiausiai įtakojo naftos produktų krova dėl iš anksto suplanuoto Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos kapitalinio remonto. 2012 m. konteinerių krovos mėnesio vidurkis išlieka pastovus. Perkrautų konteinerių krovos sumažėjimas 2012 m. gegužės mėn. fiksuojamas dėl to, kad praėjusių metų gegužę buvo registruota  rekordinė konteinerių apyvarta, kuri buvo pasiekta dėl planuojamos pakeisti muitų sistemos lengviesiems automobiliams į NVS šalis.


Pagal krovinių grupes gegužės mėnesį didėjo:

Birieji ir suverstiniai kroviniai +0,5proc., iš viso perpilta 1 257,0 tūkst. t

Pagal krovinių grupes gegužės mėnesį mažėjo:

Generaliniai kroviniai  -9,2 proc., iš viso krauta 920,4 tūkst.

Skystieji kroviniai -45,4 proc., iš viso krauta 536,1 tūkst. t


Trąšų krova 2012 m. gegužės mėn. sudarė 937,9 tūkst. t, t. y. -11,0 proc. arba 116,2 tūkst. t mažiau palyginti su 2011 m. gegužės mėn. Naftos produktų 2012 m. gegužės mėn. perpilta 431,4 tūkst. t, pokytis -49,5 proc. arba -423,2 tūkst. t mažiau nei 2011 m.atitinkamu laikotarpiu. 2012 m. gegužės mėn. ro-ro krovinių krauta 416,7 tūkst. t, tai yra -2,4 proc. arba 10,1 tūkst. t mažiau nei atitinkamu 2011 m. laikotarpiu. Skaičiuojant vienetais šių krovinių perkrauta 22 466 vnt., t. y. -0,6 proc. arba 137 vnt. mažiau palyginti su praėjusių metų gegužės mėnesiu. Konteinerių (skaičiuojant TEU) krovos apimtys sudarė 31 201 TEU, tai yra -33,1 proc. arba -15 426 TEU mažiau nei atitinkamu 2011 m. laikotarpiu. Tonažo atžvilgiu konteinerizuotų krovinių apyvarta taip pat mažėjo, jų krauta 18,0 proc. arba 82,7 tūkst. t mažiau palyginti su 2011 m. atitinkamu laikotarpiu, iš viso perkrauta 376,7 tūkst. t.


Per š. m. gegužės mėn. Klaipėdoje iš viso apsilankė 35 924 keleiviai, t. y. 17,5 proc. arba 5 352 keleiviais daugiau nei 2011 metų gegužės mėnesį. Iš jų kruiziniai keleiviai sudarė 5 572, pokytis +52,3 proc. arba 1 913 kruizinių keleivių daugiau nei atitinkamu laikotarpiu 2011 metais.

Klaipėdos uoste š. m. gegužės mėn. užregistruotas 625 laivų įplaukimas, t. y. 15,5 proc. arba 84 laivais daugiau nei praeitų metų gegužės mėnesį.

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija

Metų metais pro budinčius policininkus pravažiavę vairuotojai „pamirksėdami“ apie tai perspėdavo priešpriešiais atvažiuojančias mašinas, kad šios sumažintų greitį. Tačiau toks draugiškas bendradarbiavimas gali pasibaigti po to, kai Didžiosios Britanijos policija ėmė bausti „mirksinčius“ vairuotojus, rašo britų dienraštis „The Daily Mail“.

Vykdydama kovos su greičio viršytojais kampaniją Lankašyro (Lancashire) grafystės policija skyrė 23 baudas už greičio viršijimą, o 20 vairuotojų nubaudė už „netinkamą priekinių žibintų naudojimą“.

Kritikai sako, jog taip policija tiesiog pinigaujasi, o tai pakenks visuomenės pasitikėjimui policija. O įvairias paslaugas vairuotojams teikianti kompanija AA sako, jog 30 svarų sterlingų baudos už „mirksėjimą“ sukuria „teisinį ir moralinį minų lauką.“

Savo ruožtu policininkai sako, jog kitų vairuotojų perspėjimas yra pavojinga praktika. „Jie potencialiai kelia grėsmę žmonių gyvybėms, nes „pamirksėjimas“ kitiems vairuotojams priverčia juos kelioms sekundėms sumažinti greitį, tačiau neskatina žmonių keisti savo įpročių. Su greitį viršijančiais vairuotojais reikia kalbėtis, kad jie rimtai pagalvotų apie savo neatsakingą vairavimo būdą“, – sakė Lankašyro policijos pareigūnas Entonis Grėjus (Antony Gray).

Savo ruožtu AA atstovas sakė: „Manau, kad tai sukuria teisinį ir moralinį minų lauką. Žmonės turi skirtingą nuomonę apie tai, kas yra socialinis ir antisocialinis elgesys. Tai labai sudėtinga. Jei kas nors vagiliauja parduotuvėje, ir jūs tam žmogui sakote, jog parduotuvėje yra policijos pareigūnas, tai tokiu atveju jūs padedate vagišiui ar užkertate kelią vagystei?“

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Valstybinės kelių inspekcijos pareigūnai, 2012 m. gegužės mėn. kontroliuodami, ar transporto priemonių bendroji masė, ašies ir (ar) ašių apkrova ir (ar) matmenys su kroviniu ar be jo neviršija leidžiamų, patikrino 565 transporto priemones. Pareigūnai nustatė, kad 68 Lietuvoje ir 18 užsienio šalyse registruotų transporto priemonių vairuotojai padarė pažeidimų.

Inspekcija užfiksavo šiuos pažeidimus:

  1. 17 transporto priemonių viršijo leidžiamą bendrąją masę;
  2. 17 transporto priemonių viršijo leidžiamą ašies ir (ar) ašių apkrovą;
  3. 11 transporto priemonių viršijo maksimalius leidžiamus matmenis;
  4. 40 transporto priemonių viršijo ir leidžiamą bendrąją masę, ir ašies ir (ar) ašių apkrovą;
  5. 1 transporto priemonė viršijo ir leidžiamą bendrąją masę, ir leidžiamą ašies ir (ar) ašių apkrovą, ir maksimalius leidžiamus matmenis.

Už nustatytus pažeidimus vairuotojams surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai ir iš 46 transporto priemonių vairuotojų, tarp kurių 44 važiavo be leidimo viršijant leidžiamą bendrąją masę ir (ar) ašių apkrovą ir 2 – be leidimo viršijant leidžiamus matmenis, kol bus pašalinti nustatyti pažeidimai, paimti transporto priemonių registracijos liudijimai.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: [email protected]
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt