Gruodžio 4 d. vyko asociacijos „Linava“ prezidiumo posėdis. Jo metu aptarta, kaip vykdomas 2012 m. biudžetas, planuoti kitų metų biudžeto darbai, svarstyti kiti aktualūs klausimai dėl skolų išieškojimo, konfidencialios informacijos pateikimo tvarkos.
Biudžeto vykdymas vertintas dviprasmiškai
Vienas iš kertinių posėdžių klausimų buvo asociacijos biudžeto aptarimas. Kaip sakė kalbinti prezidiumo nariai, posėdžio metu dar kartą buvo pristatytas biudžetas už 10 šių metų mėnesių.
Asociacijos prezidentas Algimantas Kondrusevičius kalbėdamas apie biudžetą sakė: „Biudžete buvo padaryta šiokių tokių klaidų, bet pajamų biudžetas vykdomas, išlaidų taip pat, kai kas yra viršyta, už ką turėsime kongresui atsiskaityti. Prezidiumo narys ir UAB „Daimanta“ vadovas Dainius Abramavičius jį paantrino: „Kai kurios pajamos viršija, pvz. už TIR knygeles, išlaidų kai kurie punktai irgi yra viršyti. Mes paprašėme, kad tie punktai, kuriuose išlaidos buvo viršytos, būtų detalizuoti, kodėl, nes norime tai išsiaiškinti, kad galėtume teisingą sprendimą priimti kitiems metams.“
Ilgas diskusijas sukėlė, kad į 2012 metų biudžetą nebuvo įtrauktos apie 1,5 mln. Lt. vertės pajamos gaunamos iš narystės mokesčio. Anot posėdžio dalyvių, Finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas, prezidiumo narys Vidas Augaitis ilgai nenorėjo pripažinti šios klaidos ir jį koreguoti. „Man labai keista, kad Finansų ir biudžeto komisijos pirmininkas V. Augaitis labai „draskėsi“, nenorėjo pripažinti, kad šis punktas nebuvo įtrauktas. Jis niekaip nenorėjo pripažinti, kad tai buvo padaryta, nors tai elementarus darbinis klausimas. Tuomet generalinis sekretorius tiesiog paprašė, kad reikia koreguoti, nes biudžetą priėmė kongresas, todėl kongresas gali vėl jį koreguoti,“ – sakė D. Abramavičius, susilaikydamas nuo kaltinimų V. Augaičiui ir jo komitetui, kol nežino kokiais sumetimais tas punktas buvo neįtrauktas. Jis neįžvelgia kliūčių, dėl kurių pajamų gautų už narystę asociacijoje nebūtų galima įtraukti į 2013 m. biudžetą. D. Abramavičius stebėjosi, kad neproduktyviai naudojamas posėdžio laikas ir klausimui, kurį galima buvo išspręsti per 5 min, prireikė 1,5 val. diskusijų. Prezidiumo nario UAB „Arčia“ vadovo Antano Kačinsko nuomone, ši klaida nebuvo padaryta sąmoningai. „Nieko mes čia nepraradome, pinigai neprapuolė, tiesiog reikia atidžiau dirbti,“ – sakė A. Kačinskas.
Finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas Vidas Augaitis CargoNews redakcijai sakė, kad vežėjai tikrai neturėtų supykti, jei per kongresą sužinos, kad mes padirbėjome vežėjų labui, ir asociacija yra dar geresnėje finansinėje padėtyje, nei tikėtasi. “Manau, mūsų už tai vežėjai labai nebars. Visi tai žinojo, kad bus papildomos pajamos, tiesiog atskiroje eilutėje mes neįvardinome, kad tai bus pajamos už narystės mokestį, bet kitais metais mes tai būtinai išryškinsime. Manau, jei būtumėme išlaidavę labai, tai būtų daug blogiau nei dabar. Posėdyje dėl to diskutavome tris valandas, neva kokią didelę klaidą padarėme. Aš siūlau didesnį dėmesį skirti išlaidoms, TIR knygelių piginimui, o ne į kokią eilutę įtrauktos papildomos pajamos,” – situaciją komentavo V. Augaitis.
Svarstant biudžetą iškilo 2013 m. biudžeto koregavimo klausimas. Kaip sakė A. Kondrusevičius: „Gaila, kad ne visi suprato kai kurių finansinių rodiklių, tarp jų kai kurių senų beviltiškų skolų nurašymo, koregavimo prasmę.“ Anot prezidento, beviltiškos skolos dabar kaip asociacijos finansinis veidrodis, todėl jas reikia susitvarkyti.
Vakar dėl biudžeto konkretūs sprendimai priimti nebuvo. Tai planuojama padaryti dar iki šių metų pabaigos.
Ar asociacijai reikalingas PVM grąžinimo skyrius?
Dar vienas iš posėdyje aptartų klausimų buvo „Linavos“ PVM grąžinimo skyriaus veikla ir perspektyvos. Posėdyje pasigirdo nuomonių, kad šis skyrius asociacijai nenaudingas ir reikėtų jo veiklą nutraukti. A. Kondrusevičius šiuo klausimu buvo kategoriškas. „Aš tokius pasvaičiojimus, uždaryti PVM grąžinimo skyrių, vadinu pigaus populiarumo ieškojimu. Tuomet galima viską uždaryti, visą „Linavą“, uždaryti ir palikti tik TIR pardavimus.“ Prezidento nuomone, tikslai nutraukti šio skyriaus veiklą gimsta siekiant tam tikrų tikslų. „Viena audito kompanija, kuri prieš 10 metų, buvo mūsų didelis konkurentas PVM susigrąžinimo veikloje, rekomendavo „Linavai“ atsisakyti asociacijai nebūdingų veiklų: PVM susigrąžinimo, TIR išdavimo… Taip siekiama sumažinti rinkos konkurenciją, lygiai taip pat kaip draudimo srityje. Dėl to dabar draudikai vežėjams „rankas išsukinėja,“ – sakė A. Kondrusevičius. Anot jo, PVM grąžinimo skyriaus perspektyva gera ir kaip rodo ES praktika, PVM susigrąžinimas – vežėjų asociacijoms atneša daugiausiai pajamų.
PVM skyrius kol kas nenagrinėtas. Nusprendėme, kad reikia daugiau informacijos.D. Abramavičiaus nuomone, kažkada PVM skyrius labai gerai dirbo ir vežėjams atnešė nemažai naudos. „Išdraskyti ir viską uždaryti labai paprasta, bet kai vėliau reikės viską atnaujinti ir iš naujo ieškoti klientų tai labai sunkus darbas, tuo labiau, kai jau padarytas nemažas įdirbis, bus sunku,“ – sakė D. Abramavičius, pridurdamas, kad reikia pažiūrėti, ar šis skyrius rentabilus ir daryti viską, kad pritraukti vežėjus naudotis šia paslauga.
Kiti klausimai
Posėdyje taip pat nagrinėta kaip vyksta skolų išieškojimas. Posėdyje dalyvavo Finansinių tyrimų biuro (FTB) atstovai, kurie pristatė, kaip vykdomi skolų išieškojimai, kokios problemos, ko reikėtų iš prezidiumo narių. „Labai geranoriškai viskas vyksta, po truputį viskas išieškoma, tačiau negerai, kad kai kurioms skoloms jau suėjęs senaties terminas,“ – sakė D. Abramavičius. Asociacijos prezidentas šio klausimo detalizuoti nepanoro: „Skolų išieškojimą tegu vertina tie, kurie labai nori vertinti. Aš manau, kad procesas turi vykti nuosekliai. Kad skolas nėra taip paprasta išieškoti, tai čia žino kiekvienas vežėjas“. Kitas prezidiumo narys V. Augaitis, kalbėdamas apie skolų išieškojimo procesą, negailėjo pagyrų naująjam asociacijos “Linava” generaliniam sekretoriui. ”Mano nuomone, naujas generalinis sekretorius Ričardas Malkus dirba labai teisinga linkme ir jeigu jo kibirkštėlė neužges ir dirbs taip toliau, viskas asociacijoje judės į gerą. Tikimės, kad naujas generalinis sekretorius pateiks FTB visus reikiamus dokumentus ir taip paskubins visą skolų išieškojimo procesą. Labai daug vilčių dedu į naują generalinį sekretorių,” – sakė V. Augaitis.
Pastaruoju metu nemažą ažiotažą sukėlęs ir prieštaringai vertinamas informacijos konfidencialumo klausimas taip pat liko be sprendimo. Prezidiumo nariai padiskutavo, apsikeitė nuomonėmis, ir nutarė, kad tokiam sprendimui dar ne laikas. Detaliau viską išanalizavę, prezidiumo nariai, tikisi sprendimą priimti kitų metų pradžioje.
Kalbinti prezidiumo nariai sakė, kad per ilgai laiko buvo skiriama diskusijoms ir dar tikrai yra vietos tobulėti, kad posėdžiai taptų konstruktyvesni.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Baltijos šalių oro bendrovės „airBaltic“ lėktuvai nuo Naujųjų metų pradės skraidyti nauja kryptimi – į Čekijos sostinę Prahą. Oro bendrovė tikisi į istorinę Bohemijos sostinę skraidinti keleivius ir iš Skandinavijos, Rusijos ir NVS valstybių.
„Įgyvendindami „airBaltic ReShape“ verslo planą, telkiamės į populiarius maršrutus ir dvylika krypčių Europoje bei NVS šalyse jau šią žiemą skraidysime dažniau, – sako generalinis „airBaltic“ direktorius Martinas Gaussas. – Iki kitos vasaros planuojame atidaryti iš viso šešis naujus maršrutus ir pristatysime juos, kai tik baigsime derybas su partneriais.“
„airBaltic“ vadovas tikisi, kad naujasis maršrutas į Prahą oro bendrovei bus naudingas kaip ir kiti skrydžių tinklo patobulinimai. „Dėl „ReShape“ programos sėkmės, per trečiąjį šių metų ketvirtį „airBaltic“ uždirbo daugiau nei 23,8 mln. litų grynojo pelno“, – teigia M. Gaussas.
Lėktuvai iš Rygos oro uosto į Prahą skraidys tris kartus per savaitę – antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais. Kelionė turbopropeleriniu „Bombardier Q400 NextGen” truks apie dvi valandas, o lėktuvo bilietas kainuos 239 litus, įskaičiavus mokesčius, rinkliavas ir įvairių paslaugų įkainius.
A/S Air Baltic Corporation
2012-12-05
Redakcija pasiekė žinios apie naujas ekologines zonas Švedijoje.
Ekologinėse zonose esančiose Stokholme, Geteborge, Malmėje, Lunde, Helsingborge, Upsaloje ir Molndalyje keliami nauji reikalavimai dyzelinėms sunkiasvorėms transporto priemonėms.
„Euro 2“ ir „Euro 3“ emisijos klasę atitinkančios transporto priemonės į šias ekologines zonas gali važiuoti 8 metus po pirmosios jų registracijos. Tai reiškia, kad „Euro 3“ vilkikai galės čia važinėti ilgiausiai iki 2015 m. su sąlyga, kad yra pirmą kartą registruoti 2007 m.
„Euro 4“ transporto priemonės galės važinėti šiose zonose iki 2016 m. Aukštesnės klasės vilkikams šis reikalavimas galios iki 2020 m. Tiesa, kol kas nežinoma, kaip bus su „Euro 6“ vilkikais. Gali būti, kad jiems bus leista važinėti ilgiau.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-12-05
Atsiskaitymai už suteiktas paslaugas – transporto verslo „variklis“. Deja, jis taip pat linkęs gesti – atsiskaitymai dėl pagrįstų ir nepagrįstų priežasčių neretai yra vilkinami. Vežėjų praktikoje gana dažnai pasitaiko, kuomet atsiskaitoma gerokai vėliau ir tik po ilgų raginimų arba…
Atsimušė į sieną “bankrotas”
Verslininkų bendradarbiavimo sutartys, kuriose įtvirtinama sąlyga, jog visus nesutarimus Sutarties Šalys ketina spręsti derybų keliu, kartais tampa beprasmėmis. Dažnai Sutarties dalyvis, kuris yra skolingas pradeda slapstytis (taip tyliai ir bankrutuoja) ar nepaiso geranoriškai sudarytų ir nustatytų skolos mokėjimo grafikų. Kartais laukti skolos yra tiesiog beprasmiška. Tokius skolininkus belieka „pažadinti“ su ketinimu skolą išieškoti teisminiu keliu, nors praktika rodo, kad tai ne visuomet veiksminga. Skolininkas gali pateikti motyvuotus ar nemotyvuotus prieštaravimus, siekdamas vilkinti laiką iki bankroto.
Prieš kiek daugiau nei mėnesį į Cargonews redakciją kreipėsi krovinių pervežimo ir ekspedijavimo įmonės „Revereis“ direktorius Dainius Petkus. Jį neramino jo įmonės skolininkės UAB „Darminija“ situacija ir jau tuomet vyras įtarė galimai planuojamą bankrotą. „…Vežėjai palikti likimo valiai ir jiems patiems tenka ieškoti būdų, kaip atgauti sunkiai uždirbtus pinigus, bet daugumai ši sunki kelionė baigiasi prie betonines sienos su užrašu „bankrotas”. Tada ir prasideda grandininė reakcija: keleto aferistų apgautas, įmonės savininkas, dažnai pats pristygsta apyvartinių pinigų, pradeda vėluoti atsiskaityti su savo tiekėjais ir neretai daugelio metų įdirbis tampa sąžiningu bankrotu“, – Cargonews redakcijai tuomet rašė D. Petkus. Tuo metu D. Pekus įtarė, kad jo skolininkė „Darminija“ planuoja bankrotą, todėl sąmoningai vengia atsiskaityti tiek su juo, tiek su kitais kreditoriais, kurių buvo ne vienas. Prie tokių minčių, D. Petkų vedė surinkta detali informacija apie įmonę, jos akcininkus, akcininkų ryšius su kitomis įmonėmis, skolas, vykdomus teisminius procesus su kitais kreditoriais…
Svarbu paminėti, kad „Darminijos“ kreditorius „Revereis“ dar rugsėjo mėnesį kreipėsi į Ukmergės rajono apylinkės teismą, siekdamas susigrąžinti pinigus už atliktas paslaugas. Tačiau pagal įstatymų numatytą tvarką rugsėjo 6 d. „Darminija“ pateikė nemotyvuotus prieštaravimus, taip, anot D. Petkaus, siekdami vilkinti visą procesą iki bankroto skelbimo.
Kreditorius siekia ikiteisminio tyrimo
Planuotai ar neplanuotai, bet Vilniaus Apygardos teismo spalio 22 d. sprendimu, šiai įmonei pradėta bankroto procedūra.
„Darminijos“ kreditorius kompanija „Revereis“, įtardama, kad tai nebuvo atsitiktinis bankrotas, lapkričio 28 d. kreipėsi į LR Generalinę prokuratūrą, kad ši pradėtų ikiteisminį tyrimą kompanijos „Darminija“ ir jai vadovavusio Mindaugo Drižio atžvilgiu.
Savo pareiškime prokuratūrai, D. Pekus, kuriam „Darminija“ buvo skolinga beveik 20 tūkst. Lt., aiškina, kad „Darminija“ balanso duomenimis 2011-12-31 šios įmonės turtą sudarė 116150 Lt., per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 111044 Lt. Tos pačios datos pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, per 2011 m. įmonė patyrė 30142 Lt. nuostolių. Įmonės finansinė būklė 2012 m. ir toliau blogėjo. Kaip pareiškime teigė D. Petkus, akivaizdu, kad jau 2011 m. įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, kas pagal LR įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. leidžia daryti išvadą, kad jau 2011 m. „Darminija“ buvo nemoki. Kaip teigiama pereiškime, tokius faktus „Darminijos“ vadovas visiškai ignoravo. Anot D. Petkaus, siekdamas apsaugoti įmonės kreditorių interesus jis turėjo kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo arba bankroto iškėlimo, tačiau to ne tik nepadarė, bet ir prieš pat bankroto iškėlimą, kreipėsi į kompaniją „Revereis“, bei įgijo paslaugų bendrai už 19552,52 Lt. (už kurias sumokėjo tik 2800 Lt.).
D. Petkus pažymi, kad pagal LR BK 182 str. 1 d. numato atsakomybę asmeniui (fiziniam ir juridiniam), kuris apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.
Lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra paskyrė šį pareiškimą toliau nagrinėti Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui Dariui Valkavičiui.
M. Drižys neigė nesąžiningus veiksmus
„Darminijos“ vadovas M. Drižys gaudamas nuolatinius D. Petkaus raginimus atsiskaityti, teisindavosi prasta situacija įmonėje. Spalio 18 d. (likus 4 d. iki bankroto paskelbimo) M. Diržys „Revereis“ vadovui rašė: „Kaip ir minėjau, įmonė yra šiuo metu sunkioje finansinėje padėtyje, ir tikrai ne dėl to, kad pinigai buvo įsidėti į kišenę ar kur kitur. Man pačiam kelios įmonės paskelbė bankrotą ir tiesiog nebesugebėjau tinkamai vykdyti finansinių įsipareigojimų, nes suma neapmokėta liko tikrai ženkliai didesnė už tai, ką aš jums esu skoloje. Turbūt buvo ir mano kažkur padarytų klaidų, nes tai pirma įmonė, kuriai vadovavau ir pradėjau dirbti su transportu gerai apie ji nenusimanydamas. Turbūt tai ir buvo mano klaida,” – situaciją laiške komentuoja M. Drižys. Sunkią įmonės situaciją M. Drižys siekė įrodyti atsiųsdamas teismo nutartį, kurioje matyti, kad jo vadovaujama įmonė yra kreditorius ir bankrutuojanti „ITJ logistika“ „Darminijai“ skolinga beveik 26 tūkst. Lt. Spalio 19 d. Jis rašydamas laišką D. Petkui pabrėžė, kad jokių nesąžiningų veiksmų ar bandymų pasipelnyti iš jo pusės nebuvo ir nebus.
Ar tai tiesa, lai aiškinasi Kauno prokurorai, o kaip jiems seksis, informuosime kitoje straipsnio dalyje, nes D. Pekus pasiryžęs eiti iki galo, kol visa ši istorija paaiškės: “Mano tikslas, kad kuo daugiau sąžiningų ir tuo pačiu, nesąžiningų kolegų sužinotų šia istoriją. Sąžiningus noriu įspėti, kad ant to paties grėblio neužliptų , o nesažiningus-informuoti, kad ne visi skolas pamiršta ir nurašo į beviltiškas, net nepabandę apginti savo interesų”.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Lietuva ir Baltarusija turi panašumų. Biudžete pristigus pinigų Lietuva apmokestino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją ir kitas valstybės įmones. Iš Uosto direkcijos, atmetus išlaidas, paimta 50 proc. rinkliavų. Uostui suduotas ekonominis smūgis, pradeda stigti pinigų investicijoms.
Drastiškai pasielgė ir Baltarusijos valdžia. Ji papildomai apmokestino valstybinę kompaniją „Beloruskalij“. Už kiekvieną į užsienį išvežta toną kalio trąšų uždėta 33 JAV dolerių eksporto rinkliava.
Ji mokama po to, kai iš kompanijos „Beloruskalij“ atskaitomi visi mokesčiai. Eksporto rinkliava skaičiuojama atbuline data ir pradedama fiksuoti nuo šių metų sausio 1 dienos.
Baltarusijos vicepremjeras tikino, kad valstybė turi teisę paimti dalį viršpelnių iš tų valsybės įmonių, kurios dirba rentabiliai.
Panašiu eksporto mokesčiu Baltarusijoje rengiamasi papildomai apmokestinti ir naftos produktų perdirbimo įmones.
Kompanija „Beloruskalij“ gali tapti netgi Baltarusijos gelbėjimo įrankiu. Buvęs Baltarusijos nacionalinio banko pirmininkas Stanislavas Bogdankevičius teigė, kad 2013 metais Baltarusija turi sumokėti keturių milijardų JAV dolerių valstybės skolą. Jo nuomone, sumokėti skolas Baltarusija galės tik pardavusi kompaniją „Beloruskalij“.
Trąšoms jau įvesti, naftos produktams Baltarusijoje planuojami nauji eksporto mokesčiai. Neapmokestinti kol kas lieka tik garsieji eksportiniai „Belarus“ traktoriai.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-12-04
Pranešame, kad trečiadienį, gruodžio 5 d., nuo 8 iki 10.30 val. dėl programinės įrangos versijos keitimo darbų neveiks NCTS sistemos moduliai MCC ir GMS bei Verslininko portalas (https://trader.cust.lt). Minėtu laikotarpiu Bendrijos/bendrojo tranzito procedūrų bei TIR knygelių įforminimas bus vykdomas taikant „Grįžtamosios procedūros“ reikalavimus.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigalioja reikalavimas, kad krovininės transporto priemonės ant varančiųjų ašių turi naudoti žiemines padangas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Sostinės Vakarinio aplinkkelio antrame etape jau atlikta beveik 60 proc. visų darbų, juos planuojama baigti 2014 m. pradžioje. Įpusėjusias Vakarinio aplinkkelio antro etapo statybas šiandien apžiūrėjo susisiekimo ministras Eligijus Masiulis ir Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Antrajame etape nuo L. Asanavičiūtės iki Ozo gatvių bus nutiesta 2,84 km ilgio atkarpa ir joje pastatyti 3 viadukai (ties L. Asanavičiūtės ir D. Gerbutavičiaus gatve, ties Pilaitės prospektu ir pėsčiųjų viadukas ties V. Maciulevičiaus gatve).
„Vilniaus infrastruktūrai nuo 2009 iki 2012 metų Susisiekimo ministerija skyrė beveik 600 mln. litų. Šiomis lėšomis buvo ne tik tvarkomos ir prižiūrimos gatvės, bet ir finansuojami Gariūnų tilto bei kelio, Žirnių gatvės, Goštauto viadukų ir kt. infrastruktūros projektai. Tarp jų – ir Vilniaus vakarinis aplinkkelis“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
„Vakarinio aplinkkelio I etapo darbai buvo užtęsti ir vėlavo dvejus metus. Dėl to svarbu, kad II etapo statybos vyksta sparčiai, ir jos bus užbaigtos jau už pusantrų metų. Tikimės, kad kitais metais jau pradėsime ir parengiamuosius III etapo darbus. Beje savivaldybė lyginant su ankstesniais metais savo vykdomuose projektuose įsisavina ne 51% , kaip buvo anksčiau, bet 75 % Europos sąjungos lėšų“, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Vakarinis aplinkkelis tiesiamas Lazdynuose, Karoliniškėse ir Pilaitėje link Ukmergės plento. Projektas susideda iš trijų etapų: I etapas, vykęs 2009 m. vasario mėnesį ir 2011 m. sausio mėnesį, – nuo Oslo iki L. Asanavičiūtės g. Šiuo metu jau vykdomas II etapas, jį planuojama baigti 2014 m. pradžioje.
Vakarinio aplinkkelio III etapą planuojama suskirstyti į A ir B dalis. IIIA etapo metu bus nutiesta gatvė nuo Ozo g. iki Šiaurinės g., o IIIB etapo metu – nuo Šiaurinės g. iki Ukmergės g. Šiandien ministras ir meras aptarė galimus finansavimo šaltinius III etapui.
Vakarinio aplinkkelio viso projekto vertė gali siekti 655 mln. litų, iš kurių didžioji dalis – Europos Sąjungos lėšos.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad iki 2013 m. kovo 31 d. nuo 7 val. iki 20 val. dėl vandentiekio tinklų ir Geležinio Vilko ir A. Goštauto gatvių sankryžos rekonstrukcijos darbų, Geležinio Vilko gatvės dalyje tarp Savanorių prospekto ir T. Narbuto gatvės bus draudžiamas krovininių automobilių transporto eismas, kurių bendra masė didesnė nei 7,5 tonos.
Taip pat rekonstrukcijos metu nuo 6 val. iki 22 val. bus draudžiama važiuoti didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis Geležinio Vilko gatve ir pagrindinėmis gatvėmis, kuriomis bus nustatytos apylankos maršrutai Vilniaus mieste.
Geležinio Vilko gatvės dalyje tarp A. Goštauto ir V. Pietario gatvių iki 2013 m. kovo 31 d. taip pat bus susiaurinta važiuojamoji dalis iš keturių eismo juostų iki dviejų eismo juostų. Todėl vairuotojams patariame prieš įvažiuojant į darbų zoną stebėti vairuotojų informavimo švieslentes ir vadovautis tuo metu skelbiamomis rekomendacijomis dėl spūsčių apvažiavimo kitomis Vilniaus miesto pagrindinėmis ir aptarnaujančiomis gatvėmis.
Krovininių automobilių vairuotojams siūloma iš A1 į A2 arba A14 (nuo Kauno, Ukmergės ar Molėtų) aplenkti Vilnių ir važiuoti 108 ir 172 krašto keliais per Dūkštą ar Maišiagalą. Iš A3, A15 į 106 krašto kelią link A1, toliau į 108 krašto kelią link A2 arba A14.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Šengeno erdvei priklausanti Norvegija nuo gruodžio 3 d. laikinai atnaujino pasienio tikrinimus prie savo vidaus sienų. Tai yra papildoma saugumo priemonė, kurios imamasi rengiantis Nobelio Taikos premijos įteikimo ceremonijai. Šis apdovanojimas šiemet skiriamas Europos Sąjungai.
Kaip informuoja Norvegijos teisėsaugininkai, vidaus sienų kontrolė bus vykdoma iki gruodžio 12 d. Manoma, kad ši priemonė leis tinkamai užtikrinti viešąją tvarką bei užkirsti kelią galimiems neramumams Nobelio Taikos premijos įteikimo ceremonijos metu ir po jos. Norvegijos policijos pareigūnai taip pat ketina imtis ir kitų papildomų saugumo priemonių, kurios bus taikomos atsižvelgiant į turimą išankstinę informaciją.
Valstybės, priklausančios Šengeno erdvei, yra panaikinusios tarpusavio vidaus sienų kontrolę, tačiau kiekviena šalis ją gali laikinai atnaujinti, kai yra būtina imtis tam tikrų saugumo priemonių siekiant efektyviau užkirsti kelią rimtiems vidaus saugumo ir viešosios tvarkos pažeidimams.
Atnaujinus vidaus sienos kontrolę visų šalių, taip pat ir Lietuvos, piliečiai, įvažiuojantys į Norvegiją, šios valstybės pareigūnams privalės pateikti galiojantį kelionės dokumentą – piliečio pasą arba asmens tapatybės kortelę. Valstybės sienos apsaugos tarnyba primena, kad jokie kiti dokumentai vykti į užsienio valstybę netinka, t. y. į kitą šalį negalima įvažiuoti turint tik vairuotojo pažymėjimą, gimimo liudijimą ir pan.
Tai ne pirmas kartas, kai Šengeno erdvės narė pasinaudoja teise laikinai atnaujinti savo valstybės vidaus sienų kontrolę. Paskutinį kartą tokių papildomų saugumo priemonių ėmėsi Lenkija, kuri šią vasarą kartu su Ukraina rengė Europos futbolo čempionatą.
Anksčiau dėl didelių sporto renginių bei įvairių aukščiausio rango politikų susitikimų savo vidaus sienų kontrolę buvo atnaujinusi Austrija, Vokietija, Portugalija, Latvija, Prancūzija, Suomija ir kai kurios kitos Šengeno erdvės šalys.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Praėjusią savaitę Lietuvoje įsitvirtino ir kalendorinė, ir tikra žiema, tad nieko keisto, kad transporto sektorių pasiekdavusios žinios taip pat buvo susijusios su šaltuoju metų laiku. Tiesa, buvo ir kitokių naujienų.
Žiema
Pirmieji žiemos jėgą pajuto Maskvos gyventojai. Į Rusijos sostinę atkeliavusi žiema, kaip jau tapo įprasta, paralyžiavo visą didmiestį – dėl gausiai iškritusio sniego Maskvos gatvėse kilo tikras chaosas. Dar trečiadienį prasidėjusi smarki pūga per nepilną parą Maskvai padovanojo net trečdalį mėnesio kritulių normos.
Vokietijos krovinių gabenimo kontrolės federalinė žinyba BAG pateikė svarbią informaciją apie tai, kokių kategorijų automobiliams privalomos žieminės padangos ir kokioms transporto priemonėms taikomos išimtys. Taip pat pateikti ir reikalavimai sunkiasvorėms transporto priemonėms Turkijoje, kurioje šiais metais atsirado naujų reikalavimų.
Darbdaviams reiktų susirūpinti tinkamomis žiema skirtomis važinėti padangomis savo transporto priemonėms. Didžiojoje Britanijoje apklausus įvairių šalių vilkikų vairuotojus paaiškėjo, kad tik 38 proc. vairuotojų žino kokios turi būti padangos ant vilkiko.
Lietuva
Pirmadienį, apie 7.30 val., Klaipėdos rajone,13-ajame magistralės Klaipėda-Kaunas kilometre, vilkikas kliudė virš magistralės kybantį tiltą. Vilkiko vairuotojas, 23 metų marijampolietis Mindaugas, į uostą atvežęs 26 tonas grūdų, juos sėkmingai iškrovė ir tuščias važiavo magistrale namo, kai staiga pajuto stiprų smūgį. Įvykio metu vairuotojas nenukentėjo.
Praėjusią savaitę Lietuvos vežėjams buvo pristatytas geriausias 2013 m. vilkikas “Iveco Stralis Hi-Way”. Redakcijos atstovai taip pat buvo nuvykę susipažinti su šiuo naujuoju vilkiku. Plačiau apie tai skaitykite čia.
Ateityje planuojama riboti atsiskaitymą grynaisiais pinigais. Taip siekiama užtikrinti sąžiningą mokesčių mokėjimą. Taip pat nuo 2013 metų sausio 1 dienos įsigaliosiantis pataisytas Mokesčių administravimo įstatymas suteiks galimybių mokesčių administratoriams visiškai uždrausti atsiskaitymus grynaisiais iki metų tiems juridiniams asmenims, taip pat individualią veiklą vykdantiems fiziniams asmenims, kurie buvo nustatyti slepiantys mokesčius.
Lapkričio 29 d. „Radison Blu Hotel Lietuva“ konferencijų centre įvyko konferencija „Saugus krovinių pakrovimas ir tvirtinimas – indėlis į JT kelių eismo saugos veiksmų dešimtmetį“. Konferencija organizavo „Linava“ kartu su draudimo kompanija „Rosgosstrakh“. Jos metu dalyviai buvo supažindinti su naujausiomis krovinių tvirtinimo tendencijomis, teisės aktais ir kitais svarbiais aspektais.
Savaitės pabaigoje sužinota ir apie besitęsiantį “Linavos” teismų maratoną. Lapkričio 29 d. Vilniaus Apygardos teismas išnagrinėjęs vežėjų skundus, nutarė atnaujinti bylą, kurioje sprendžiamas 2011 m. spalio asociacijos „Linava“ kongrese vykusių rinkimų teisėtumas. Teismas toliau bylą nagrinės iš esmės ne rašytinio, o žodinio proceso tvarka, kviesdamas byloje dalyvaujančius asmenis.
“Arocs”
Vokiečių sunkvežimių gamintojas “Mercedes” pastaruoju metu nusprendė visiškai atnaujinti savo sunkvežimių gamą. Nesenai pristatę naujuosius „Actros“ ir „Antos“ dabar „Mercedes“ rinkai pristatys atnaujintus statybos darbams skirtus „Arocs“ sunkvežimius.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Namuro regiono krizių centras (Belgija) informavo IRU, kad Valonija (Pietinė Belgijos dalis) diegia sistemą, kuri prieš kelias valandas įspės vežėjus apie bet kokius numatomus eismo apribojimus.
Kiekvieną žiemą Belgijoje dėl įvairių priežasčių būna draudžiamas sunkiasvorių transporto priemonių eismas įvairiais keliais. Belgijoje, o ypač Valonijoje tokie draudimai dažnai sujaukia vežėjų planus, nes blokuoja didžiąją daugumą pagrindinių jungčių tarp Liuksemburgo, Namuro, Briuselio, Liežo, Mastrichto.
Dėl eismo apribojimų sunkiasvorės transporto priemonės priverstos stovėti ir atsiranda nuostoliai vežėjui, gavėjui ir kitiems pervežime dalyvaujantiems asmenims.
Siekdami išvengti tokių situacijų, pietų Belgijoje yra kuriama sistema, kuri informuos vežėjus apie planuojamus eismo draudimus. Tokiu būdu vežėjai galės pasirinkti kitus maršrutus ir išvengti važiavimo uždarytais keliais.
Ši sistema bus visiškai nemokama, o vežėjai kurie norėtų naudotis šia informacija turėtų užsiregistruoti adresu http://trafiroutes.wallonie.be. Informacija bus pateikiama SMS žinute nurodytu telefono numeriu.
Taip pat primename, kad taikant sunkiasvorių transportų priemonių žieminius apribojimus, šie galioja tik toms transporto priemonėms, kurios ilgesnės nei 13 m.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pabrėžia, kad pradedantieji vairuotojai kitų metų sausį neprarastų vairuotojų pažymėjimų, jei Seimas pusantrų metų nevilkintų svarbaus įstatymo priėmimo.
Vyriausybė dar 2011 m. pirmoje pusėje pritarė Susisiekimo ministerijos teiktoms įstatymo pataisoms, kurios panaikintų reikalavimą visiems pradedantiesiems vairuotojams po dviejų metų vėl eiti papildomai mokytis vairuoti.
Tačiau nuo 2011 m. vasaros Seimas nesugebėjo priimti šio įstatymo, kuris šiuo metu įstrigęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete.
Reikalavimas pradedantiesiems vairuotojams po dviejų metų eiti į papildomus kursus buvo įvestas 2007 m., kai susisiekimo ministru dirbo dabartinis paskirtasis premjeras Algirdas Butkevičius. Dabartinė Vyriausybė ne kartą inicijavo šio įstatymo atšaukimą. Tačiau Seimas tik atidėdavo įstatymo įsigaliojimą vėlesniam laikui.
„Mes manome, kad įstatyme numatytas reikalavimas visiems vairuotojams laikyti papildomus kursus yra neteisingas. Papildomai mokytis turėtų tik tie, kurie vairuodami padarė nusižengimų“, - sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Susisiekimo ministerija šiandien dar kartą kreipsis į Seimo pirmininką su prašymu paskubinti tūkstančiams vairuotojų svarbaus įstatymo svarstymą.
„Susidaro įspūdis, kad naujo įstatymo priėmimas yra tyčia vilkinamas, kad įsigaliotų senasis. Mūsų nuomone, prieš keletą metų toks įstatymas buvo priimtas norint pasipinigauti ir lobistai, matyt, labai stengiasi, kad jis liktų“, – sakė Eligijus Masiulis.
Pagal 2004-2008 m. kadencijos Seimo priimtą įstatymą, visi dviejų metų stažą turintys vairuotojai prieš gaudami naują vairuotojo pažymėjimą turėtų už savo pinigus išlaikyti papildomus vairavimo kursus. Jie būtų laikomi keturiuose privačiuose monopolisto statusą turinčiuose centruose, kurie taip ir neatsirado.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
2012-12-03
Iš Briuselio milijardų, skirtų transporto koridoriaus „Rytai–Vakarai“ projektams, trokšta pasipelnyti ir tarptautinės kompanijos, ir vos kelis arus turintys valstiečiai Politikus, anksčiau užėmusius aukštus postus, gąsdina valdžių kaita. Jie baiminasi, kad bus į šoną nustumti nuo infrastruktūros projektų dabartiniai rangovai, o jų vietas užims kitos įmonės, artimesnės naujai valdžiai.
Vien į Susisiekimo ministerijos žinioje esantį „Rytų–Vakarų“ transporto koridorių investicija siekia 3,8 milijardo litų.
Buvęs vadovas įžvelgia pavojų
Europos Sąjungos transporto koridoriai apima krovinių gabenimo vandens keliais, automagistralėmis ir geležinkeliu sistemą. Šie koridoriai ES erdvę išraižo įvairiomis kryptimis, o kai kuriems jų skiriamas ypatingas dėmesys, plečiant ir gerinant infrastruktūrą (logistikos centrai, uostai, geležinkeliai ir kt.). Lietuvą kertantis transporto koridorius „Rytai-Vakarai“ (East–West Transport Corridor) yra išskirtas kaip „žaliasis transporto koridorius“, skatinantis draugišką aplinkai transporto mazgų plėtrą iš Rytų į Vakarus ir kertantis Baltijos jūrą. Vyriausybė 2009 m. spalio 28 d. pripažino šį koridorių, kuriam suteiktas IX B kodas, valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Šis koridorius apima ne tik magistralę „Vilnius–Kaunas–Klaipėda“, bet ir Klaipėdos uostą, sukuriantį apie 18 mlrd. litų BVP bei geležinkelį.
Iš Klaipėdos uosto direkcijos generalinio direktoriaus pareigų pasitraukęs ir Seime pradėjęs dirbti Eugenijus Gentvilas baiminasi, jog naujoji valdžia gali kėsintis į kai kuriuos projektus bei proteguoti įmones, įgyvendinančias infrastruktūros plėtrą „Rytų–Vakarų“ koridoriuje. „Per Lietuvą einančiam transporto koridoriui skiriamos ES struktūrinių fondų lėšos. Tai automagistralė, uosto farvateris, kurie aptarnauja tą devintąjį koridorių“, – aiškino E. Gentvilas. Bendra valstybės ir ES biudžetų investicija į šį koridorių 2007–2013 m. sieks iš viso 3,8 mlrd. litų. Panašią sumą numatoma skirti ir 2014–2020 metais, bet tikslūs skaičiai paaiškės tuomet, kai ES šalys galutinai susitars dėl bendrijos biudžeto.
Įžvelgia protekcijų galimybę
Pasak E. Gentvilo, konkurencijos sumažėjimas kelia didžiausią nerimą. „Jei iki man ateinant vadovauti Klaipėdos uoste dėl konkursų varžydavosi vidutiniškai 2 įmonės, tai per mano vadovavimo laikotarpį konkursuose dalyvaudavo vidutiniškai 6 įmonės“, – akcentavo E. Gentvilas. Be to, pasak E. Gentvilo, anksčiau konkursus laimėdavo išimtinai 4 įmonės, susijusios tų pačių asmenų ryšiais. Paprašytas patikslinti, ką turįs galvoje, E. Gentvilas įvardijo statybos UAB „Klaipėdos hidrotechnika“. „Ji buvo pirminė kompanija, iš kurios atsirado UAB „Hidrostatyba“, o šios savininkai įsigijo UAB „Lokys“. Kiti vadovai, išėję iš „Klaipėdos hidrotechnikos“ tapo UAB „Josef Mobius Bau-Aktiengesellschaft“ bendrasavininkais“, – sakė E. Gentvilas. Prieš trejus metus E. Gentvilas uostą vadino „auksine višta“, aplink kurią sukasi daugybė interesų.
„Projektams finansavimą, aišku, gaudavo Susisiekimo ministerija, o uosto direkcija skelbdavo konkursus, – šiandien sako E. Gentvilas. – Didžiausiu savo laimėjimu laikyčiau tai, kad į konkurenciją dėl atskirų projektų įsijungė danai, vokiečiai, latviai, estai, nors anksčiau dirbdavo tik lietuviai“. Traukdamasis iš Klaipėdos uosto vadovo posto E. Gentvilas tikino, kad „formuojasi gana kreiva valdančioji koalicija, kuri man politiškai nepriimtina“. Jis neslėpė, kad trauktis jį privertė politinė situacija, nes naujasis Susisiekimo ministerijos vadovas Klaipėdos uosto direktoriaus kėdėje veikiausiai norės matyti kitą žmogų. Didelė tikimybė, kad susisiekimo ministru bus paskirtas socialdemokratas Rimantas Sinkevičius. Traukdamasis iš posto E. Gentvilas gavo 37,7 tūkst. Lt išeitinę išmoką.
Iš Nacionalinės žemės tarnybos – tyla
„Rytų–Vakarų“ transporto koridoriuje Lietuvoje jau arba dar bus įgyvendinti iš viso 28 projektai. Bendra projektų vertė siekia nei daug, nei mažai – 3,8 milijardo litų, o iš jų 3,2 mlrd. Lt sudaro ES fondų pinigai.
Vienas stambiausių projektų – automagistralės „Vilnius–Kaunas–Klaipėda“ keliui atnaujinti, estakadoms statyti. Bendra šiai magistralei skirtų šešių projektų vertė siekia beveik 660 mln. litų. Geležinkelio ruožui „Vilnius–Kaunas“ rekonstruoti, kad traukiniai galėtų važiuoti iki 160 km/val. greičiu, numatyta 305 mln. litų. Vien su Klaipėdos uostu susijusių projektų finansinė vertė siekia per 70 mln. Lt. Kodėl dėl valdžių kaitos taip pergyvena E. Gentvilas irgi nesunku nuspėti. Kai „Rytų–Vakarų“ transporto koridorių Andriaus Kubiliaus Vyriausybė paskelbė valstybinės svarbos ekonominiu projektu, buvo atvertas kelias žemės sklypus, susikoncentravusius ties svarbiausiomis transporto arterijomis, ne tik paimti visuomenės poreikiams, bet ir išnuomoti valstybės žemę ne aukciono tvarka. Kiek žemės sklypų be jokių aukcionų jau spėta išparceliuoti, Nacionalinė žemės tarnyba nesugebėjo atsakyti. Ar nebuvo padaryta jokių pažeidimų ir ar viskas vyko vadovaujantis įstatymais, veikiausiai turėtų pasidomėti naujoji Susisiekimo ministerijos valdžia ar net Valstybės kontrolė.
Projektus stabdo savininkų godumas
Susisiekimo ministro patarėjo pareigas laikinai einantis Martynas Čerkauskas negalėjo pasakyti. „Šiuo metu teismuose yra 3 bylos. Jose valstybę atstovauja Lietuvos automobilių kelių direkcija, bet procesų buvo ir daugiau“, – paaiškino M. Čerkauskas. Kiek tiksliai sklypų jau paimta visuomenės poreikiams, M. Čerkauskas negalėjo pasakyti. Jis tik nurodė teisme vykstančius procesus. Taip magistralėje „Vilnius–Kaunas–Klaipėda“ ties Grigiškėmis (Vilniaus r.) sklypų savininkai už 40 arų plotą reikalauja iki triskart didesnės sumos, nei sklypai verti. Panaši istorija susiklostė ir ties Žiežmariais (Kaišiadorių r.), ir Trakų rajone, netoli Stirnių už „Tvirtovės“ restorano. Į susisiekimo ministro postą pretenduojantis Rimantas Sinkevičius sakė, jog už visuomenės poreikiams paimamą žemę valstybė žemės savininkams atlygins teisinga kaina.
„Nenormalu, kai žemės savininkai už žemės ūkio paskirties hektarą reikalauja 1 mln. litų, bet kai paklausi, kiek savininkas už tą žemę sumokėjo žemės mokesčio, pasirodo, jog tas hektaras vertas 1000 ar 2000 litų“, – tikino R. Sinkevičius.
Atsisakys Marvelės prieplaukos
Paklaustas, kokios pozicijos Susisiekimo ministerija, jei jis bus paskirtas ministru, laikysis „Rytų–Vakarų“ transporto koridoriaus atžvilgiu, R. Sinkevičius pabrėžė, jog projektai nebus stabdomi. „Tai valstybės prestižo reikalas, kad per tą transporto koridorių krovinių srautai tik didėtų, bet visas kalbas, neva nauja valdžia kažką ims proteguoti, laikau nepagrįstu politikavimu“, – akcentavo R. Sinkevičius. Vis dėlto R. Sinkevičius atskleidė, jog tam tikrų veiksmų bus imtasi. „Manęs visiškai netenkina ES lėšų panaudojimas Susisiekimo ministerijos žinioje esantiems projektams. Šių lėšų panaudojimas kol kas siekia tik šiek tiek daugiau nei 40 proc. Ir nors kai kurie projektai jau panaudojo iki 80 proc. ES pinigų (ir tai neblogas rezultatas), vis dėlto yra projektų, kur procentinė išraiška siekia „nulį“. Tai nepriimtina“, – teigė R. Sinkevičius.
Jis taip pat planuoja ir peržiūrėti kai kurių projektų pagrįstumą. Ketinama visiškai atsisakyti prieplaukos Nemune statybos ties Kaunu. „Ta prieplauka suplanuota prie Marvelės, kur veikia Kauno miesto biologiniai valymo įrenginiai, nuo kurių sklinda nemalonus dvokas. Jau ir žmonės juokauja, kad tai bus ne Marvelės, o Smarvelės prieplauka. Jei norime vystyti turizmą, tai leiskite paklausti, ką tie turistai galvos, susidūrę su nemaloniu dvoku“, – retoriškai klausė R. Sinkevičius. Pašnekovas taip pat pabrėžė, jog didžiausias prioritetas iš visų projektų bus teikiamas Klaipėdos uosto gilinimo darbams, nes jie būtini suskystintų gamtinių dujų terminalo projektui. Minėti darbai kainuos apie 200 mln. Lt.
Transporto indėlis į BVP –18 mlrd. litų
„Rytų–Vakarų“ transporto koridoriui plėtoti 2009 m. tarptautiniai partneriai įsteigė asociaciją EWTC II. Minėtos asociacijos prezidentu yra išrinktas laikinojo premjero A. Kubiliaus patarėjas Algirdas Šakalys. Panašu, kad ši asociacija labiau rūpinasi iniciatyvomis, siekiančiomis gauti ES finansavimą iš 2014–2020 m. bendrijos biudžeto. „Asociacija apjungia partnerius iš 13 šalių, kuriose yra iš viso 37 konkretūs subjektai“, – aiškino A. Šakalys. Pasak jo, transporto koridorių sistema visoje Europoje sukurta tam, kad palengvintų krovinių gabenimą iš Azijos į Vakarų Europą, tačiau šio tikslo kol kas nėra pavykę niekam pasiekti. „Iki šios dienos buvo mėginta net 18 kartų sukurti tam tikrą sistemą, kuri užtikrintų kaip įmanoma spartesnį krovinių pergabenimą, tarkime, iš Kinijos į pietų Prancūziją, bet visi mėginimai buvo nesėkmingi“, – kalbėjo A. Šakalys. Įvairūs skaičiavimai rodo, kad krovinių gabenimo srautai tarp Azijos ir Europos yra rekordiniai. 2010 m. į Europą buvo pergabenta krovinių už 552 milijardus eurų. Skandinavijos šalims ir Lietuvai iš šios sumos teko tik 2,3 proc. Tačiau net ir šie skaičiai yra įspūdingi. Pavyzdžiui, Klaipėdos jūrų uostas sukuria 5 proc. Lietuvos BVP, o visa šalies transporto sistema – apie 18 mlrd. Lt. A.Šakalys viliasi, jog EWTC rinkos dalis iki 2030 m. padidės iki 5 proc., o 2050 m. – iki 10 proc.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-12-03
Tikriausiai ne vienas vairuotojas vietoje tiesaus kelio rinktųsi vingiuotą ruožą. Ypač – kalbant apie sportinių mašinų savininkus.
Deja, Lietuvoje smagių vingiuotų kelių, kur entuziastas galėtų pasidžiaugti savo automobilio valdymo savybėmis, beveik nėra. Tuo tarpu dažnas pilietis, greitkeliu važiuojantis išilgai Lietuvos neabejotinai nuobodžiauja.
Visgi, valstybėse, kurios savo teritorijoje turi ir nemažai kalvų ar net ir kelių kilometrų aukščio kalnus, vairuotojai gali pilnavertiškai pasidžiaugti vairavimo malonumu. Štai, sakykime, įžymus „Stelvio pass“ kelio ruožas Italijoje posūkių gausa bei aukščio amplitude Europoje tikriausiai neturi jokių konkurentų.
Tuo tarpu kitose valstybėse yra nemažai tiesių, lyg styga, kelių, kuriais važiuoti būtų nuobodžiau nei tinginiauti. Savaime suprantama, didžioji dauguma tokių greitkelių yra nutiesta per dykumas.
Siūlome susipažinti su nuobodžiausiais keliais pasaulyje. Priminsime, jog šis sąrašas sudarytas jalopnik.com skaitytojų.
10) 17-asis greitkelis Kolorado valstijoje, JAV
77 km – nedidelis atstumas, tačiau kai kelias yra tiesus, kaip styga – kelionė smarkiai prailgsta. Maksimalus leistinas važiavimo greitis šiame greitkelyje – 120 km/h.
9) 10W greitkelis, Arizonos valstijoje, JAV
128 kilometrų ilgio tiesiojoje yra du posūkiai, kurių, važiuojant maksimaliu leistinu 120 km/h greičiu, nesijaus. Iš abiejų pusių kelią supa dykuma, taigi nuobodžiauti teks kiek ilgiau nei valandą.
8 ) I-80W greitkelis, Nebraskos valstija, JAV
135 km nuobodybės. Šiame kelio ruože dažniausiai kursuoja sunkvežimiai, tačiau važiuojant nuo Linkolno miesto, likus nedideliam atstumui iki kelio pabaigos bus vienas statesnis posūkis. Jeigu iki jo neužmigsite – kelionės tikslą tikriausiai pasieksite be jokių nuotykių.
7) SK-33 greitkelis, Saskačevane, centrinės Kanados provincijoje
Beveik 140 km kelio atkarpa draugiškoje valstybėje – greičiausias kelias į Redžainos miestą.
6) „Eyre“ greitkelis, Australija
Šis greitkelis yra pats ilgiausias tiesaus kelio ruožas visoje Australijoje. Apie jį užsimenama net ir kelio ženklais.
5) Kelias iš Šiaurės Dakotos valstijos į Kanadą
Šiaurės Dakotoje, JAV vairuotojų nuomone, yra daug smagių kelio atkarpų, tačiau vienas greitkelis į tokią kategoriją neįsispraudžia. Kiek ilgesnė nei 150 km atkarpa Kanados link tikrai nepatiks mažalitražinių automobilių savininkams.
4) 15/64 greitkelis iš Teksaso į Oklahomos valstiją, JAV
171 km ilgio tiesus greitkelis driekiasi per tris valstijas. Įsivaizduojate, trys valstijos ir nė vieno posūkio. O ir greičio viršyti nė nemėginkite.
3) 46 greitkelis, Šiaurės Dakotos valstija, JAV
Šis 190 km ilgio greitkelis taip pat nepopuliarus tarp posūkių mėgėjų. Neviršijant leistino 120 km/h greičio kelio atkarpą įveiksite per kiek daugiau nei pusantros valandos.
2) 10-asis greitkelis, Saudo Arabija
Beveik 260 km ilgio tiesiąją būtų galima įveikti automobiliu be vairaračio. Maksimalus leistingas greitis šiame kelio ruože – 120 km/h.
1) Greitkelis iš Jordanijos į Bahreiną
Nors ir šis kelias nėra tiesus, kaip styga, posūkių čia taip pat nesijaus. Negana to, šio greitkelio ilgis siekia net 1072 km. Vien sužinojus apie tokią nuobodžią kelio atkarpą, kaip mat ima miegas. Negana to, net ir turinti Saudo Arabijos naftos magnatai su savo superautomobiliais yra priversti šiame kelyje laikytis maksimalaus leistino 120 km/h greičio.
Kaip manote, ar tokie keliai yra saugūs, ar kaip tik pavojingi? Juk pernelyg tiesios atkarpos kelia nuobodulį, o dėl to vairuotojai gali užmigti.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|