Valstybinės eismo saugumo komisijos posėdžio metu Susisiekimo ministerijoje pirmą kartą įteikti saugaus eismo eksperto garbės ženklai prie saugaus eismo gerinimo Lietuvos keliuose prisidėjusiems asmenims.
„Visuomenės švietimas ir ugdymas saugaus eismo srityje, atsidavimas ir energija vykdant tarnybines pareigas, ne vienerius metus drausminant Kelių eismo taisyklių pažeidėjus, ar net išgelbėta gyvybė – už tai šiandien noriu asmeniškai padėkoti ir įteikti saugaus eismo eksperto ženklus žmonėms, kurie ne tik kasdien atsakingai vykdo savo pareigas, bet kartu prisideda prie saugesnės visuomenės kūrimo“, – pabrėžė l. e. susisiekimo ministro pareigas Eligijus Masiulis.
Saugaus eismo eksperto garbės ženklu apdovanoti keturi nusipelnę asmenys, aktyviai prisidėję prie saugaus eismo gerinimo veiklos – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis viršila Jonas Dičius (už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą, indėlį drausminant Kelių eismo taisyklių pažeidėjus), Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 5-osios komandos budinčios pamainos vadas vidaus tarnybos leitenantas Arnoldas Braziūnas ir Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Komandos budinčios pamainos vadas vidaus tarnybos kapitonas Jonas Ruseckas (už profesionalumą likviduojant eismo įvykio padarinius, kurio metu, buvo išgelbėta žmogaus gyvybė), Kėdainių jaunimo mokyklos mokytojas metodininkas Rimantas Tepcovas (už aktyvų dalyvavimą visuomenės švietėjiškoje veikloje, ugdant vaikų, moksleivių, visuomenės sąmonę ir žinias saugaus eismo srityje).
Nusipelniusiems asmenims įteikti saugaus eismo eksperto garbės ženklai ir pažymėjimai.
Saugaus eismo eksperto garbės ženklas yra Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro apdovanojimas, skiriamas saugaus eismo srities darbuotojams ir kitiems asmenims, itin prisidėjusiems prie saugaus eismo gerinimo Lietuvos keliuose.
Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija
Asociacijos “Linava” nariai ir kandidatai kviečiami į asociacijos “LINAVA” Krovininio transporto tarybos išplėstinį posėdį, kuris įvyks 2012 m. lapkričio 28 d. 10.00 val. VšĮ “Linavos” mokymo centras” salėje (Jankiškių g. 41, Vilnius).
Posėdžio darbotvarkė:
1. Dėl transporto priemonių, laukiančių kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną Medininkų pasienio kontrolės punkte eilių formavimo, registravimo ir reguliavimo. Pranešėjas – Pasienio kontrolės punktų direkcijos atstovas.
2. Dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo bei kitų draudimo rūšių problematikos Lietuvoje. Pranešėjas – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro direktorius Algimantas Križinauskas.
3. Dėl Rusijos draudimo kompanijos „Rosgosstrakh“ galimų draudimo paslaugų teikimo Lietuvos vežėjams. Pranešėja – DK „Rosgosstrakh“ Transporto priemonių draudimo departamento direktoriaus pavaduotoja Natalija Polunina.
4. Kiti klausimai.
Būtina išankstinė registracija į posėdį būtina el. paštu: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Prieš savaitę žiniasklaidai paskelbus apie tai, kad Vilniaus gatvėse nebeliks greičio matuoklių, nes sutartis dėl jų eksploatavimo su bendrove „Urbico“ baigiasi, sostinės savivaldybė susigriebė tokią informaciją paneigti. Valdininkų teigimu, ši bendrovė prižiūri 7 matuoklius, tad tik tiek jų ir gali dingti iš gatvių, kiti 12 greitį matuos iki pat 2019 metų.
Bendrovės „Urbico“ vadovas Raimundas Mickūnas praeitą savaitę tvirtino, kad sutartis su jų įmone baigiasi jau gruodį, naujo konkurso niekas neskelbia, todėl greičio matuokliai ir dings iš Vilniaus gatvių. Vilniaus savivaldybė patikslino – ši bendrovė yra įrengusi tik 7 greičio matuoklius, tad tiek jų ir gali būti išmontuota.
Vilniaus savivaldybės pranešime rašoma, kad iš viso Vilniaus mieste šiuo metu yra 19 matuoklių. 12 iš jų įrengti pagal Automatizuotos šviesoforinio reguliavimo ir valdymo programą 2009 metais ir bus naudojami iki 2019 metų. Penki iš šių 12 mieste esančių matuoklių pritaikyti prie šviesoforų valdymo sistemos ir fiksuoja pažeidėjus, kurie važiuoja esant raudonam šviesoforo signalui, kiti 7 matuokliai fiksuoja su greičio viršijimu susijusius pažeidimus.
Likusius 7 Vilniaus mieste esančius matuoklius administruoja įmonė „Urbico“, su kuria sutartis baigiasi šių metų gruodžio pabaigoje. Tad vairuotojai įspėjami – Vilniaus mieste ir toliau fiksuojami pažeidėjai, kurie viršija greitį ar važiuoja degant raudonam šviesoforo signalui. Per pastaruosius kelis mėnesius pažeidėjų skaičius išaugo beveik dvigubai – rugsėjį policija nubaudė 209, spalį – 508 asmenis, nesilaikančius Kelių eismo taisyklių.
„Vilniaus mieste veikė ir veiks matuokliai, kurie fiksuoja pažeidėjus. Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybės specialistai analizuoja situaciją, susipažįsta su naujausiomis technologijomis bei jų įdiegimo galimybėmis, Vilniaus miesto savivaldybės partnerių užsienyje patirtimi diegiant saugumo sistemas. Taip pat rengiami teisės aktų pakeitimai, kad lėšos, surinktos iš baudų už greičio viršijimą, užfiksuotų greičio matavimo prietaisais, patektų į savivaldybės biudžetą. Įvertinus šią informaciją bus priimti sprendimai dėl naujų greičio matavimo prietaisų Vilniuje“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento direktorius Henrykas Surovičius.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Dėl techninių darbų Rusijos pusėje ketvirtadienį nuo 10 val. iki 10 val. 45 min. Lietuvos laiku bus sustabdytas eismas per Ramoniškių – Pogranyčnij pasienio kontrolės punktą.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba dar praėjusią savaitę gavo Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovybės Kaliningrade informaciją apie tai, kam minėtu laiku Pograničnij punkte bus atliekami skubūs elektros įrenginių remonto darbai. Tuo metu šiame punkte nebus tikrinami ir praleidžiami asmenys bei transporto priemonės.
Per Šakių rajone veikiantį Ramoniškių kontrolės punktą per parą į abi puses pastaruoju metu vidutiniškai vyksta apie 500 asmenų. Per parą sieną čia kerta apie 400 transporto priemonių.
Lietuvos pasienyje su Rusija, Vikaviškio rajone, dar veikia tarptautinis Kybartų – Černyševskojės punktas. Pagėgių savivaldybėje į Rusiją galima vykti per tarptautinį Panemunės – Sovetsko punktą, o Kuršių nerijoje dirba tarptautinis Nida – Morskojė kontrolės punktas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Maskvos žiediniu aplinkkeliu nuo kitų metų gegužės 1 d. sunkvežimiams nebus galima važinėti dienos metu. Ruošdamiesi šiam apribojimui, rusai jau ruošiasi statyti aikšteles, kuriose vilkikų vairuotojai galės sustoti pailsėti ir sulaukti laiko, kai galės išvažiuoti į kelią.
Nuo 2013 m. gegužės 1 d. sunkvežimiai, kurių bendroji masė didesnė nei 12 t. negalės važiuoti Maskvos žiediniu aplinkkeliu nuo 7 iki 22 valandos. Tranzitu vykstančioms transporto priemonėms, kurių bendroji masė didesnė nei 12 t., šis draudimas įsigalioja nuo vasario 1 d. Taip tikimasi sumažinti kamščius šiame kelyje.
Rusai žada, kad vilkikų vairuotojai dėl šio draudimo nenukentės. Bus specialiai įrengtos poilsio aikštelės. Kalbama ir apie tai, kad tai bus aukšto lygio stovėjimo aikštelės, kuriose vairuotojai galės tinkamai pailsėti. Aikštelėse bus viešbučiai, skalbyklos bei kita reikalinga įranga bei infrastruktūra.
Pradžiai planuojama įrengti 4 stovėjimo aikšteles, kurios talpins 1,5 tūkst. vilkikų. Ateityje šie skaičiai turėtų padvigubėti.
Rusai teigia, kad įvesti tokį draudimą jie buvo priversti, nes dabar Maskvos žiediniame aplinkkelyje 30 proc. transporto srauto sudaro sunkvežimiai. Įvertinus jų dydį ir manevringumą, galima teigti, kad jų pašalinimas iš šio kelio, kuomet jis būna labiausiai apkrautas, turėtų atnešti vietiniams gyventojams naudos ir bent kažkiek išspręsti susidariusias transporto problemas.
Patys maskviečiai tokią iniciatyvą vertina teigiamai, tačiau realios naudos tikisi ne anksčiau kaip po metų, kai susireguliuos transporto srautai.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Lapkričio 19 d. Medininkų pasienio poste vežėjus pasitiko staigmena – nauja eilių reguliavimo tvarka. Daugeliui Lietuvos ir kaimyninių šalių vežėjų nauja eilių reguliavimo tvarka tapo siurprizu, kuris nebuvo labai malonus ir šiandien vežėjai naujos tvarkos pliusų neįžvelgia.
Nuo šio pirmadienio lengvojo ir krovininio transporto priemonių palaukimo eilė formuojama kelyje A3 Vilnius – Minskas nuo priešais Medininkų PKP esančio stacionaraus posto ir toliau šiuo keliu Vilniaus link. Eilės pabaigoje dirba „Ekskomisarų biuro“ automobilis, pažymėtas skiriamaisiais ženklais, pasitinka iš Lietuvos į Baltarusiją vykstančias transporto priemones, kompiuteriu jas registruoja ir vairuotojams išduoda eilės registravimo patvirtinimus – spausdintus čekius. Čekyje nurodomas transporto priemonės numeris eilėje, automobilio markė, valstybinis registracijos numeris.
Pasienio kontrolės punktų direkcijos (PKPD) vadovas Arnoldas Tvaronavičius, kalbėdamas apie naująją tvarką pabrėžė, kad nereikia jos painioti su elektronine eilių sistema. „Elektroninės eilės projektas bus realizuotas tik tuomet, kai vairuotojai galės elektroninėje sistemoje pasirinkti interneto puslapius, galės juose pasirinkti sienos kirtimo laiką, pasienio punktą, kuriame norės kirsti sieną ir atvažiuoti į tą punktą lygiai tą valandą. Čia būtų –elektroninė eilė. Dabar tai, kas pradėta šiuo metu – paprasčiausias eilės sutvarkymas. Kai eilės niekas nereguliuoja, ji kartais išsigimta į negerus dalykus, kaip buvo Rusijos pasienyje, kuomet vairuotojai pardavinėdavo savo vietas eilėje,“ – naujos tvarkos ir elektroninių eilių skirtumus pabrėžė A. Tvaronavičius. PKPD vadovo teigimu, nauja eilių reguliavimo tvarka įvesta atsižvelgiant į tai, kad artėja prieššventinis periodas, kai pasienyje būna didžiausias vilkikų bumas, tad siekdami, kad viskas vyktų tvarkingai, PKPD atstovai kreipėsi į “Ekskomisarų biurą”, kad apsaugos darbuotojai pastatytų savo mobilų postą prie Medininkų pasienio kontrolės punkto.
Vežėjai nauja tvarka nesidžiaugia
Vos pradėjus veikti naujajai eilių reguliavimo tvarkai, vežėjams kilo daug klausimų, trūko informacijos, kaip reikėtų elgtis vienu ar kitu atveju. Kalbinti vežėjai kol kas paminėjo keletą pagrindinių problemų – tai aikštelės nebuvimas, tai, kad transporto priemonė palaukimo eilėje bus registruojama tik vieną kartą ir informacijos stoka.
Su rytų rinkomis dirbančios UAB „Eivoros“ direktorius Mindaugas Skarulskis, privalumų naujoje sistemoje kol kas neįžvelgė. „Aikštelės nėra, automobiliams nėra kur stovėti. Bent kol kas pliusų nematau. Be to, dar reikia šiek tiek laiko, kol suprasime, kas čia darosi. Kol kas nukreipiame automobilius per kitus pasienio punktus, kol viskas išaiškės,“ – sakė M. Skarulskis.
Naujos tvarkos Medininkuose privalumų neįžvelgė ir Latvijos krovinių kompanijos „Vikingauto trans“ vadovė Inga Rivča. „Eilėje Terechovo ir Luhamaa kontrolės punktuose aš matau tik privalumus, Medininkuose – aš jokių privalumų nematau – pas jus nėra stovėjimo terminalo, vežėjai turės laukti kelyje, kuris labai siauras. Automobilis užsiregistruos ir ką jis darys toliau – parą stovės kelyje ir vėliau turės apvažiuoti? Kaip tai atrodys? Taip išeina, kad mano kompanijos sunkvežimis laukia savo numeriuko parą, išvažiuoja į priešingą eismo juostą – ir kur jam važiuoti tada? Medininkų-Kamennyj Log punkte net apsisukti neįmanoma…“ – piktinosi I. Rivča. Ji nėra neigiamai nusiteikusi nei prieš elektronines eiles pasienyje, nei prieš tai, kad šaldytuviniai sunkvežimiai važiuotų be eilės, tačiau, jei įvedama nauja tvarka, turi būti viskuo pasirūpinta.
Asociacijos „Linava“ viceprezidentui ir UAB „Mečys“ vadovui Mečislovui Atroškevičiui nauja tvarka pasienyje taip pat buvo staigmena. Nors pačią iniciatyvą įvesti tvarką pasienyje M. Atroškevičius vertino teigiamai, anot jo, šiandieninėje sistemoje yra labai daug problemų. „Žmonės, kurie rengia šią sistemą nėra praktikai ir nesusiduria tiesiogiai su visa problematika, nesupranta apie darbo ir poilsio rėžimo ypatumus…“ – sakė M. Atroškevičius, kaip ir kiti vežėjai akcentuodamas stovėjimo terminalų problemą. Anot jo, jei nors laukuose būtų padaryta skaldos danga, vairuotojai galėtų ten ramiai stovėti ir ilsėtis, laukdami savo eilės.
Vežėjus neramina ir tai, kad transporto priemonės palaukimo eilėje bus registruojamos tik vieną kartą. Tos pačios transporto priemonės antrą kartą eilėje nebus registruojamos, jeigu ji nebus kirtusios Lietuvos sienos pagal pirmąjį išduotą čekį. Tokia transporto priemonė, privažiavus stacionarų postą, stebint bendrovės darbuotojui, bus apsukama 32,7 km. esančioje apsisukimo vietoje ir nukreipiama į palaukimo eilės pabaigą.
Vežėjus toks PKPD sprendimas ir stebina, ir piktina. „Neaišku, kodėl antra kartą mašina neregistruojama. O jeigu ji negalėjo išvažiuoti ir užstrigo eilėje? Ką jai daryti, kur važiuoti? Terechovo ir Luhamaa kontrolės punktuose net gi jei praleidi savo eilę, vis tiek atsistoji į eilę –gali paimti naują bilietuką, arba su senu atsistoti į „gyvą“ eilę, tačiau ne į eilės galą,“ – sakė I. Rivča.
Kaip Cargonews sakė PKPD vadovas, antras talonėlis nebus išduodamas dėl to, kad anksčiau dažnai pasitaikydavo atvejai, kuomet nesąžiningi vairuotojai perpardavinėdavo savo talonėlius kitiems. „O kam jiems reikalingas antras talonėlis? Jeigu jie neva netyčia praleidžia savo eilę, tuomet jau prasideda gudravimai. Tokiems gudriems piliečiams, linkusiems nusikalsti, galime pasakyti, kad daugiau to nebus,“ – kategoriškai konstatavo A. Tvaronavičius.
Latvijos vežėjai taip pat piktinosi informacijos stoka. Latvijos vežėjų asociacija „Latvijas Auto“ vežėjų apie naująją tvarką Medininkų pasienio poste savo vežėjų neinformavo, tad pirmą kartą apie naują tvarką jie sužinojo realiu laiku, kuomet jų vairuotojai jau buvo Medininkų pasienio poste. „Mane ištiko šokas, penktadienį vairuotojas stovėjo eilėje, ir aš tik iš jo pirmą kartą sužinojau apie naują tvarką, o tik vėliau perskaičiau Cargonews portale. Latvijos vežėjai neturi visiškai jokios informacijos iki šiol. Asociacija „Latvijas Auto“ privalėjo informuoti vežėjus apie naują tvarką kitoje šalyje. A. Tvaronavičius paklaustas, kaip buvo informuoti kaimyninių šalių vežėjai apie naująją tvarką pasienyje, paminėjo tik Baltarusijos atstovus. „Maždaug prieš mėnesį buvome susitikę su Balatarusijos muitinės pirmuoju pavaduotoju, kuris atvažiavo su dešimties žmonių lydinčia komisija. Drauge sprendėme Medininkų posto pralaidumo problemas ir užsiminėme, kad pradėsime reguliuoti eiles. Baltarusijos pusė labai apsidžiaugė ir paprašė juos pakviesti, kai šis projektas bus visiškai įgyvendintas,“ – sakė PKPD vadovas.
Kaip eilės tvarkomos realybėje
CargoNews redakcijai pavyko susisiekti su vienos Latvijos krovinių pervežimų kompanijos vairuotoju. Jis kaip tik antradienį jis stovėjo eilėje Medininkų pasienio punkte ir nauja tvarka jo nedžiugino. Kaip pasakojo vairuotojas, pirmiausiai, atvažiavo „Ekskomisarų biuro“ darbuotojai, iki tam tikros eilės dalies išdalino talonėlius ir dingo iš akiračio. Mobilaus posto darbuotojai nebepasirodė visą naktį, o vairuotojai tuo metu nežinojo, ar miegoti, ar laukti toliau… Kaip visuomet poilsiaujančių nebuvo ir visi dar negavę talonėlių „kovojo dėl savo vietos po saule“. Tik ryte atvyko „Ekskomisarų biuro“ darbuotojai ir vėl išdalino naujus talonėlius. Taip eilė judėjo vos po kelis metrus vis į priekį. Per radijo stoteles vairuotojai klausinėjo vienas kito, kas ir kaip informuos, kada ateis eilė važiuoti, tačiau nei vienas vairuotojas tikslios informacijos neturėjo. Anot Latvijos vairuotojo, Medininkų pasienio poste nuo lapkričio 19 d. niekas nepasikeitė išskyrus tai, kad apsaugos darbuotojai turi darbo.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Lapkričio 21 d. AB ,,Lietuvos geležinkeliai” ir VšĮ ,,Vilniaus logistikos parkas“ pasirašė sutartis su UAB „Autoverslas“ dėl verslo planų bei investicijų į Vilniaus viešąjį logistikos centrą (toliau – VLC). Šalys kartu sieks plėtoti VLC veiklą ir krovinių vežimus Lietuvos geležinkeliais. UAB „Autoverslas“ – viena pirmųjų įmonių, kuri Vilniaus VLC, esant tinkamoms sąlygoms, numato išsinuomoti apie 3,1 – 3,5 ha ploto žemės sklypą.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka, sveikindamas susirinkusius į sutarties pasirašymą, pasidžiaugė, kad Vilniaus VLC projektas įgauna vis didesnį pagreitį. „Ši sutartis suteikia inercijos vienam svarbiausių Lietuvos logistikos projektų – Vilniaus viešajam logistikos centrui. Kitų metų vasarą jau prasidės realūs statybos darbai. Džiaugiuosi, kad susidomėjimas šiuo projektu vis auga“, - sakė S. Dailydka.
UAB „Autoverslas“ generalinio direktoriaus Valdemaro Zakarausko teigimu, Vilniaus VLC projektas – puiki galimybė įgyvendinti savo strateginius planus ir tęsti verslo plėtrą. „Kartu sieksime bendrų, visoms pusėms naudingų tikslų. Mums projektas yra patrauklus tuo, kad jame yra geležinkelis. Tai patogu, mažesnės sąnaudos ir atsiranda papildomų galimybių užsakovams pasiūlyti patrauklesnių paslaugų“, - teigė V. Zakarauskas.
Po to, kai 2011 m. liepą „Lietuvos geležinkeliai“ ir Vilniaus miesto savivaldybė pasirašė VšĮ „Vilniaus logistikos parkas“ steigimo sutartį, imta aktyviai ieškoti investuotojų – su transporto ir logistikos veikla susijusių įmonių, kurios įsikurtų visiškai paruoštoje ir strategiškai labai patrauklioje Vilniaus VLC teritorijoje.
Geografiniu požiūriu pirmas VLC įsikurs nepaprastai patogioje vietoje - 15 km nuo Vilniaus centro, šalia Vaidotų geležinkelio stoties. VLC bus netoli Lenkijos bei savo prieigos prie Baltijos jūros neturinčios ir tinkamų sandėliavimo plotų poreikį jaučiančios Baltarusijos. Didelis Vilniaus VLC privalumas, kad jis bus šalia IX Transeuropinio transporto (kelių ir geležinkelių) koridoriaus, jungiančio Rytus ir Vakarus per Klaipėdos uostą bei I Transeuropinio transporto koridoriaus, jungiančio Pietinę Europą su Šiaurės valstybėmis. Taip pat iki planuojamo VLC bus pratęsiamas ir Vilniaus pietinis aplinkkelis, suteiksiantis nepaprastai patogias galimybes patekti į būsimą VLC teritoriją automobilių transportu.
Steigiamas Vilniaus VLC atneš neįkainojamą naudą regionui, paskatins miesto infrastruktūros bei smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą, sukurs daug naujų darbo vietų, pagerins verslo sąlygas regione. Tai bus naudinga ne tik partneriams ir investuotojams, bet ir visai Lietuvos transporto sistemai, kadangi bus skatinama krovinius vežti geležinkeliais. Projektas prisidės ir prie Europos "žaliųjų koridorių“ koncepcijos įgyvendinimo, nes didesnę krovinių vežimų dalį sudarys būtent intermodaliniai vežimai geležinkelių transportu tarptautiniais koridoriais.
Vilniaus viešasis logistikos centras – tai vieta, kur viskas bus vienoje vietoje – nuo degalinės ar autoserviso iki konteinerinio terminalo, nuo finansinių institucijų iki viešbučio. VLC atsiradimas sukurs naujų darbo vietų bei padės pritraukti papildomų krovinių srautų. Todėl šis projektas yra svarbus tiek municipaliniu, tiek valstybiniu, tiek regioniniu lygmeniu.
AB „Lietuvos geležinkeliai“
Partneriams, kurie dabar naudojasi Klaipėdos uosto schemomis, netrukus teks jas atnaujinti. 2013 metais smarkiai pasikeis ne tik šio Lietuvos (ES) uosto schema, bet ir pats uosto vaizdas.
Intensyvioje uosto vietoje greta vienos didžiausių laivų krovos kompanijos „Klaipėdos Smeltė“ atsiras naujas, modernus keleivių ir krovinių terminalas, skirtas aptarnauti ro-ro ir con-ro tipo laivus. Vienu metu terminale bus priimama ki 3 keltų, iš viso 6-9 keltai per dieną. Kuriama terminalo infrastruktūra leis aptarnauti ir kruizinius laivus. Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas (KKKT) per metus galės aptarnauti 1 mln. keleivių, pervežti apie 0,5 mln. automobilių ir 5 mln. tonų krovinių.
Dar 2009 m. rugsėjo mėnesį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija paskelbė terminalo infrastruktūros: krantinių, pirso bei dviejų hidraulinių rampų statybos darbų konkursą.2010 m. rugpjūčio mėnesį pasirašyta sutartis su konkurso laimėtoja AB „Latvijas tilti“. Ji turi būti įvykdyta iki 2013 metų vasaros. Krantinėms įrengti naudojamos Lietuvos valstybės ir Europos Sąjungos lėšos.
2012 metų liepos 19 d. terminalo statyboje buvo įkasta antroji simbolinė kapsulė. „Tai labai svarbus įvykis Lietuvai ir Klaipėdos uostui. Tikimės, jog, atidarius naują šiuolaikišką terminalą, turėsime daugiau keltų linijų iš Klaipėdos į kaimynines valstybes. Taip gerinsime susisiekimą Lietuvos ir Baltijos šalių gyventojams, Vakarų Lietuvos regionas taps patrauklesnis turizmui“, – sakė Lietuvos susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Pastačius krantines, kurių ilgis sieks 950 metrų, pirsą ir rampas, terminale vienu metu galės švartuotis trys ro-ro, ro-pax, kurie per metus galės pervežti 0,5 mln. automobilių, ir con-ro tipo laivai, gabensiantys konteinerius, taip pat keleiviniai jūrų keltai arba kruiziniai laivai. Naujojo Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo metiniai krovos pajėgumai išaugs iki 5 mln. tonų krovinių per metus.
Svarbi terminalo statybos dalis, užtikrinsianti greitą ir sklandų transporto srautų judėjimą į uostą ir iš jo, yra privažiuojamieji keliai ir Baltijos prospekto, jungiančio uostą su pagrindine automagistrale Vilnius-Klaipėda, rekonstrukcija.
Jau baigtos ilgą laiką vykusios derybos, kas prisiims atsakomybę ir finansinius šios projekto dalies įsipareigojimus, tad netrukus pajudės ir šio etapo darbai, kuriuos užbaigus, atsiras naujas autotransporto įvažiavimo ir išvažiavimo iš uosto kelias ir bus išspręstos transporto spūsčių, taršos ir triukšmo problemos.
Naujojo terminalo operatorius UAB Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas savo jėgomis įrengs suprastruktūros objektus: keleivių aptarnavimo ir biurų pastatą, patikros postus, automobilių stovėjimo ir krovinių sandėliavimo aikšteles, generalinių krovinių sandėlius ir kt. Per metus maždaug 20 hektarų plote operatorius planuoja įrengti visiškai naują terminalą, kuris bus pajėgus krauti apie 5 mln. tonų krovinių ir aptarnauti apie 1 milijoną keleivių.
„Darbai vyksta sklandžiai, projektas yra įgyvendinamas pagal bendrovės patvirtintą grafiką. Tai bus tikrai modernus ir pažangus terminalas, pastatytas atsižvelgiant į panašių terminalų Baltijos jūroje veiklos patirtį ir laivybos linijų reikalavimus“, – sako UAB Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo generalinis direktorius Benediktas Petrauskas.
Maksimalias veiklos apimtis ketinama pasiekti per 2-3 metus.
Jūrų keltų stotis
„Prieš statybos pradžią aplankėme kaimyninių ir tolimesnių uostų terminalus, sėmėmės geros patirties ir svarstėme, ką galime padaryti geriau“,- sako KKKT komercijos direktorius Arvydas Skuodas. Jis pabrėžia, kad terminalo tikslas – greitai pakrauti ir iškrauti laivą, įsodinti ir išsodinti keleivius. O tam reikalinga puikiai veikianti logistikos schema, gerai suderintas muitinės, pasienio ir kitų tarnybų darbas.
Keleivių ir krovinių vežėjų laiko taupymas prasidės gerai organizuotu įvažiavimu ir išvažiavimu iš terminalo, esančio, galima sakyti, pačiame miesto centre. Dėl to toks didelis dėmesys yra skiriamas viadukams, sankryžoms, privažiuojamiesiems ir įvažiavimo į terminalą keliams. Čia bus 7 įvažiavimo ir 3 išvažiavimo vartai, o terminalo viduje – 25 transporto sukaupimo juostos.
Krantinės su hidraulinėmis reguliuojamomis rampomis, tokios kaip Vokietijos uosto Kylio terminale, gerokai paspartins krovos laiką ir sutrumpins bendrą laivo stovėjimo terminale laiką.
Terminalas pasiruošęs priimti ir negabaritinius krovinius. Be ro-ro ir ro-pax krovinių, yra numatyta galimybė priimti con-ro tipo laivus, kurie surenka nišinius produktus arba, kitaip sakant, gabena „karštus“ krovinius. Numatyta vieta čia krauti ir sandėliuoti konteinerius.
Terminalo teritorijoje atsiras tikras jūros miesto simbolis – jūrų keltų stotis, kokias turi jūrų valstybių uostai. Ištaigingame aštuonių aukštų pastate įsikurs keleivių aptarnavimo kompleksas, terminale dirbančių tarnybų, laivybos kompanijų ir ekspeditorių biurai, kavinė, prekybos centras ir kt.
Keleivių patogumui netoli terminalo statomas naujas viešbutis.
Keltų linijų savininkai stebi terminalo statybą
Europos Komisijos išvadose dėl pagalbos teikimo šiam projektui pažymima, kad terminale ateityje galėtų veikti linijos į kitus Baltijos jūros pietinius regionus – Daniją, Lenkiją ir šiaurinius – Suomiją. Išvadose akcentuojama, kad šiuo metu visiškai neišnaudojamos gabenimo Baltijos jūroje šiaurės–pietų kryptimi galimybės, o rytų– vakarų kryptimi maršrutų yra pernelyg daug.
Investuotojai spaudžia operatorius paskelbti, kokios laivybos kompanijos ateis į naująjį terminalą.
Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo vadovas B. Petrauskas neskuba atversti visų kortų. Jis sako, kad komercinius susitarimus atskleisti dar anksti.
„Kalbamės su visomis Baltijos regione veikiančiomis laivybos kompanijomis. Jos akylai stebi pas mus vykstančius procesus, veiklą ir terminalo statybos tempus. Yra pasirašyti ketinimų protokolai, vyksta derybos. Pagrindinės keltų kryptys liks tos pačios – į Vokietiją ir Švediją, tačiau gali atsirasti ir nauja kryptis į šiaurę. Konkretūs maršrutai ir linijų operatoriai bus paskelbti likus keliems mėnesiams iki jų veiklos pradžios“, – sako Benediktas Petrauskas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Dabar automobilių gamintojas iš Štutgarto (Vokietija) kasmet tiekia į Rusiją po 7 000 variklių ir 15 000 ašių sunkvežimiams bei autobusams.
Jau anksčiau „Daimler“ ir „KamAz“ gamintojai sėkmingai sukūrė ir išbandė pirmuosius bendros gamybos sunkvežimius. Artimiausiu metu pagal bendrą gamybos plėtros planą ketinama pradėti Tatarstane ir „Daimler“ ašių gamybą.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Jau rašėme apie Latvijos pasienyje didėjančias vilkikų eiles. Nors tai ir yra įprastas reiškinys artėjant žiemos šventėms, šį kartą prabilta apie tai, kad pasieniečiai gali nesusitvarkyti su tokiu transporto srautu ir pasienyje gali susikaupti rekordinis vilkikų kiekis.
Patys latvių pareigūnai dirba pilnu pajėgumu ir per pastarąsias 24 valandas vien Terehovo punkte pro sieną praleido 450 vilkikų. Vilkikų vairuotojai kalba apie tai, kad tokiu tempu latviai priversti dirbti dėl nesenai praėjusios Latvijos nepriklausomybės dienos, kuri buvo lapkričio 18 d.
Patys latviai teigia, kad padidėjusioms eilėms yra logiškų priežasčių. Vienas iš jų – pasibaigę lenkų vežėjų tranzitiniai leidimai per Baltarusiją, dėl ko jiems tenka važiuoti į Rusiją per Latviją. Pasieniečiai pergyvena, kad padidėjusio srauto jie ir taip laukė ir tikėjosi, kad jis bus, bet neplanavo, kad pas lenkus baigsis leidimai, tad situacija darosi dar sudėtingesnė.
Vairuotojai juokauja, kad jei Latvijos pasienyje tenka eilėse laukti dvi paras, tai reiškia, kad kalėdos jau greitai. Kiekvienais metais situacija čia nesikeičia.
Latvių ir rusų verslininkai jau prabilo apie užburtą ratą. Kuo geriau vyksta prekyba tarp Rusijos ir ES, tuo didesnės eilės, kuo jos didesnės, tuo ilgiau reikia stovėti, o tai tą prekybą stabdo ir yra neišnaudojamos visos galimybės.
Terehovo postas pastatytas 1995 m. ir šiuo metu dirba visu pajėgumu. Nesenai čia atsirado eilių sistema, o tai šiek tiek palengvina vairuotojų dalią. Pasiėmus talonėlį, nebūtina stovėti eilėje, galima ramiai išsimiegoti. Vis tik esmės tai nekeičia. Latvijos pusė teigia, kad transporto srautai per šį postą kiekvienais metais išauga apie 15 proc. ir jie visiškai nenustebtų, jei gruodžio viduryje įvažiavimo į Rusiją lauktų gerokai daugiau nei 2000 vilkikų. Būtent toks rekordinis skaičius buvo užfiksuotas 2007 m.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas per šių metų devynis mėnesius, neaudituotais duomenimis, patyrė 1 065 tūkst. litų nuostolių. Jie tris kartus mažesni už 2011 metų to paties laikotarpio nuostolius, kurie siekė 3 273 tūkst. litų.
„Nors devynis šių metų mėnesius užbaigėme nuostolingai, vis dėlto Lietuvos pašto rezultatai nuosekliai gerėja. 2012-ųjų 9 mėnesių bendrosios pajamos, palyginti su 2011 m. pirmųjų trijų ketvirčių pajamomis, padidėjo 4,8 proc. Gerėjantys bendrovės rezultatai leidžia optimistiškiau galvoti ir apie metų pabaigą“, – teigė Lietuvos pašto generalinė direktorė Lina Minderienė.
Pardavimo pajamų per 2012 m. 9 mėnesius gauta 136 440 tūkst. Lt, arba 4,7 proc. daugiau, palyginti su 2011 m. to paties laikotarpio duomenimis.
Per 2012 m. sausį–rugsėjį daugiausia – 50,0 proc. – pardavimo pajamų gauta iš universaliųjų pašto paslaugų (UPP) teikimo. UPP generuojamos pajamos, palyginti su 2011 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 9,5 proc. – nuo 62 260 tūkst. Lt iki 68 149 tūkst. Lt.
2012 m. 9 mėnesių EBITDA buvo 4 915 tūkst. Lt, arba 22,3 proc. didesnė už 2011 m. to paties laikotarpio, kai ji siekė 4 019 tūkst. Lt.
Rugsėjo mėnesį Lietuvos paštas visiškai atnaujino kurjerių veiklą, kuri plėtojama LP EXPRESS vardu.
Per 9 šių metų mėnesius pajamų už kurjerių paslaugas dalis pardavimo pajamose sudarė 6,1 proc. ir, palyginti su 2011 m. sausio–rugsėjo duomenimis, išaugo 9,1 proc. Tokiems rezultatams daugiausiai įtakos turėjo išaugęs kurjerių paštu siunčiamų tarptautinių siuntų skaičiaus.
Akcinė bendrovė Lietuvos paštas
Lietuvos Respublikos užsienių reikalų ministerijos konsulinis departamentas informuoja, kad nuo 2012 m. spalio 19 d. įsigaliojo 2011 m. rugpjūčio 18 d. įstatymas, keičiantis Lenkijos kelių transporto įstatymą (toliau – įstatymas): nuo šiol transporto priemonės (jų junginiai), kurių matmenys su kroviniu ar be jo ir (ar) ašies (ašių) apkrova ir (ar) transporto priemonės (jų junginio) leidžiama bendroji masė viršija maksimalius leidžiamus dydžius privalo turėti didžiagabaritinio ir (ar) sunkiasvorio vežimo leidimą.
Didžiagabaritinės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės gali vykdyti vežimus tik su didžiagabaritinės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės atitinkamos kategorijos išduotu leidimu. Didžiagabaritinėms ir (ar) sunkiasvorėms transporto priemonėms išduodami septynių kategorijų leidimai.
I ir II kategorijos leidimai išduodami dalomiesiems kroviniams vežti, tuo tarpu III-VII kategorijos leidimai išduodami nedalomiems kroviniams.
Sutinkamai su įstatymo 140 ab str. 1 punktu, didžiagabaritinės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės vykimą be atitinkamo leidimo numatyta nuo 550 PNL iki 15 000 PNL bauda, priklausomai nuo transporto priemonės kategorijos bei pažeidimo rūšies.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-11-20
TOBB (Turkija) pranešė IRU, kad nuo gruodžio 1 d. iki balandžio 1 d. keleivinis ir krovininis transportas Turkijoje turi naudoti žiemines padangas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Artėjant žiemai tradiciškai didėja vilkikų eilės Latvijos – Rusijos pasienyje.
Vakar iš Latvijos įvažiavimo į Rusiją laukė apie 1 000 vilkikų. Šiandien situacija nežymiai pagerėjo. Burački – Terechovo poste ryte eilėje stovėjo apie 700 vilkikų, o Grebnevo – Ubylinka poste – 100.
Rusijos pusėje situacija geresnė. Čia eilėse įvažiuoti į Latviją laukė 250 vilkikų.
Rusijos – Estijos pasienyje į Rusiją įvažiavimo laukia apie 200 vilkikų.
Latvijos – Baltarusijos pasienyje Urbani – Silene ir Grigorovščina – Paternieki pagal Latvijos pasienio institucijų pateikiamą informaciją šiuo metu eilių nėra.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Dėl keliomis dešimtimis milijonų litų po pernai vykusio konkurso pabrangusios statybos Vyriausybė kreipsis į specialistus, prašydama išsiaiškinti brangimo priežastis. Dėl to projektas net gali būti įšaldytas arba skelbiamas naujas rangovo konkursas.
Palangos aplinkkelio statybas ketinta pradėti 2013 metų pradžioje. Šis aplinkkelis – tai daugiau kaip 8 kilometrų ilgio magistralinio kelio Klaipėda–Liepoja dalis. Dėl to į Palangą nebereikėtų užsukti Liepojos, Klaipėdos ir Šiaulių kryptimis važiuojančiam tranzitiniam transportui. Netoli Palangos esanti Vydmantų sankryža būtų rekonstruota į skirtingų lygių sankryžą, dar būtų įrengtos ir dvi naujos vieno lygio sankryžos, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba.
„Šitas projektas mums išspręstų pirmiausia automobilių srauto problemą, antra – jis ekologiškas. Mes turime daug problemų, kai žmonės išvažinėja iš Šventosios. Yra buvę taip, kad nuo oro uosto susidaro automobilių spūstys iki pat pagrindinės išvažiavimo sankryžos. Tai užkemša ir visą Vytauto gatvę, užkemša visą Liepojos plentą. Tai iš tikrųjų yra neekologiška ir taip neturėtų būti kurorte“, – sako Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Palangos aplinkkelis – pirmasis šalyje transporto infrastruktūros projektas, kuris bus įgyvendinamas viešosios ir privačios partnerystės būdu.
Beveik prieš dvejus metus Vyriausybė jam jau buvo pritarusi. Tada visi darbai vertinti daugiau kaip 88 milijonais litų. Tačiau rangovams konkurse pateikus daugiau kaip 100 milijonų litų vertės pasiūlymus, ministrų kabinetas dėl pabrangusio projekto turi apsispręsti iš naujo. Tačiau pirmadienį dėl to ir vėl nesusitarta.
„Pinigus reikia naudot atsakingai, reikia rimtai žiūrėti kodėl yra padidėjimas toks didelis nuo skaičiuojamosios vertės. Ir aš manau, kad ir visuomenė gali nesuprasti, kodėl mes imamės įgyvendinti tiek daug pabrangusį projektą. Todėl šiandieną yra sutarta Vyriausybės pasitarime, kad dar savaitę specialistai visgi aiškinsis iržiūrės konkrečiai kokiose sąmatos vietose tos sumos taip išaugo“, – sako jau laikinasis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Pasak ministro, nesuradus įtikinamų priežasčių kodėl projektas keliomis dešimtimis milijonų litų pabrango, jis gali būti „įšaldytas“ arba naujo rangovo konkursas skelbiamas iš naujo.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|