Nuo rytojaus Lenkijos policija organizuoja akciją, kurios metu kelyje Balstogė – Sokulka – Kuznica papildomai stebės čia važiuojančius vilkikus.
Pagrindinis akcijos tikslas – prižiūrėti vilkikų vairuotojus, kad šie, artėdami prie pasienio kirtimo punkto su Baltarusija arba stovėdami eilėse, nesudarytų pavojingų situacijų ir netrukdytų kitiems eismo dalyviams.
Lengvųjų automobilių vairuotojai skundžiasi, kad ypač rudens ir žiemos mėnesiais jie susiduria su įvairiais sunkumais važiuodami šiuo keliu, kurie kyla dėl neapdairaus vilkikų vairuotojų elgesio. Dažniausiai tai būna sunkūs kelių eismo taisyklių pažeidimai.
Kartu su policija aktyviau eismo dalyvius stebės ir pasienio, transporto inspekcijos bei muitinės pareigūnei.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Visiems puikiai žinomas sukčiavimo modelis, kai žmonėms skambina tam tikrų teisėsaugos institucijų atstovais apsimetę „pareigūnai“ ir prašo asmens duomenų, kuo puikiausiai veikia ir verslo pasaulyje.
Tik šiuo atveju sukčiams svarbiausia ne tiesiogiai iš patiklių žmonių išpešti pinigai, o konfidenciali informacija, kurią vėliau panaudojus pasiekiamas tas pats tikslas – laimimi didelės vertės konkursai ir už suteiktas paslaugas gaunamos milžiniškos sumos.
Veiksmų kompleksas
Bendrovės „Corporate Securitus“ saugumo specialistas Ernestas Lipnickas pasakojo, kad tam tikruose verslo sektoriuose rizikos yra vienodos, tačiau nėra optimalaus sprendimo varianto, kuris tiktų kiekvienai įmonei.
„Verslo rizikų nustatymas yra tas pats, kas žmogaus apsilankymas pas gydytoją. Skirtingus pacientus apžiūrėjęs gydytojas gali skirti ir šiek tiek panašų, ir visiškai priešingą gydymą. Reikia suprasti veiksmų komplekso būtinybę. Leidimų kontrolė gali veikti, IT priemonės gali būti apsaugotos, tačiau žmogiškieji ištekliai iš viso nevaldomi. Tada tikrai kils problemų, kurios atneš daug nuostolių“, – pasakojo E. Lipnickas.
Pavyzdžiui, nepaisant įvestos leidimų kontrolės, tam tikriems darbuotojams galima patekti į serverių centrą. Tada darbuotojas turi galimybę prieiti prie svarbios informacijos. O darbuotojai mėgsta bendrauti tarpusavyje. Kartais net nesuprasdami, kuris žmogus yra konkurentas, kuris „savas“ žmogus.
„Pasitaikė atvejų, kad prie butelio vienas kitam išsipasakoja. Išgirdęs svarbią informaciją, tas „draugas“ nueina kitą dieną pas valdžią ir papasakoja, ką sužinojo. Po to laukia skaudžios pasekmės. Prarandami dideli pinigai“, – pabrėžė E. Lipnickas.
Lengvai apgaunami
Pašnekovas pateikė dar vieną pavyzdį, kaip per neatidumą yra nutekinama konfidenciali informacija: „Įmonių darbuotojams, prisistatydamas tam tikros teisėsaugos institucijos atstovu, skamba nepažįstamas asmuo. Jis darbuotojo paprašo konfidencialios informacijos. Kone žadėdamas, kad tau už bendradarbiavimą bus garantuotas „medalis“. Darbuotojai patiki tokiomis melagystėmis. O po to pasirodo, kad skambino ne teisėsaugos institucijos darbuotojas, o sukčius arba gerai apmokytas profesionalas. Nors tas asmuo per tam tikrą laiką iš to paties darbuotojo gavo reikalingą informaciją net keletą kartų.
Taip informaciją renkantys sukčiai paprašo padaryti dokumentų kopijas, įrengti kažkokią specialią techniką ar panašių „paslaugų“. Darbuotojas tiki, kad elgiasi „kaip ir už Lietuvą“, galvoja, kad valstybei bus geriau, o pasirodo, kad jis tiesiogiai dirba konkurentui.“
Galima apsisaugoti
Anot E. Lipnicko, darbuotojus nuo minėtų spąstų galima apsaugoti. „Yra tam tikri indikatoriai, kurie padeda susigaudyti situacijoje. Tačiau reikia apmokyti darbuotojus, kad jie suprastų, jog iš jų norima išgauti informaciją. Galima paaiškinti, kad tam tikros frazės ir signalai reiškia, jog darbuotoju norima pasinaudoti“, – pasakojo E. Lipnickas. Anot jo, problema tik ta, kad Lietuvoje niekas nenori investuoti į verslo saugumą, nebent tie, kurie skaudžiai nusvyla: „Tam tikrose užsienio valstybėse apskritai niekas neklausia, ar reikia investuoti į verslo saugumą. Tuo tarpu Lietuvoje šis klausimas yra pagrindinis. Kam leisti pinigus, nes galbūt nieko nenutiks? Tuo tarpu stambios kompanijos sprendžia tik vieną galvosūkį – investicijų į saugumą prioritetus.“
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Spalio 4 d. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad leidinyje „Balsas.lt savaitė“ buvo skleidžiama netiksli informacija krovinių vežimo bendrovės „Transekspedicija“ atžvilgiu.
2011 m. vasario 14 d. -20 d. „Balsas.lt savaitė“ buvo paskelbta publikacija ,,Kaip slėpti skolas“ su poantrašte „Šalia feniksais iš bankrotų prisikeliančių įmonių kai kurie verslininkai imasi restruktūrizacijos ir taip išvengia prievolių kreditoriams“, kuriame buvo publikuota dezinformacija apie UAB ,,Transekspediciją“. Dėl šio straipsnio, UAB ,,Balsas.lt leidiniai“ gavo vieną griežtesnių Žurnalistų etikos inspektoriaus skiriamų sankcijų – įspėjimą. Nesutikdama su įspėjimu, bendrovė „Balsas.lt“ kreipėsi į teismą prašydama panaikinti inspektoriaus įspėjimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį patenkino ir panaikino Žurnalistų etikos inspektoriaus įspėjimą.
Žurnalistų etikos inspektorius ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Transekspedicija“ pirmos instancijos teismo sprendimą apskundė.
Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas apeliacinius skundus tenkino iš dalies. Teismas nustatė:
1. Kad publikacijoje neteisingai buvo teigta, kad ,,prieš dvejus metus buvo reorganizuota viena didesnių pervežimo kompanijų UAB ,,Transekspedicija““. Teismas nustatė, kad įmonė nebuvo reorganizuota, o jai pritaikyta atskyrimo procedūra. Tai reiškia, kad senoji UAB Transekspedicija toliau gyvuoja kaip du juridiniai asmenys – UAB ,,Transekspedicija“ ir UAB ,,Transekspedicija Invest“. Įmonė nebuvo likviduota. Teismas pažymėjo, kad bendra straipsnio tema, kaip rodo jo pavadinimas, paantraštė siejama su nesąžiningu bandymu išvengti skolų. Todėl tokiame kontekste yra didelis skirtumas, ar įmonė buvo reorganizuota ar atskirta, t.y. tai, ar aptariama bendrovė po atitinkamos procedūros tęsia savo veiklą, ar ne, yra pakankamai reikšmingas ir svarbus skirtumas.
2. Kad teiginys ,,būtent ši restruktūrizacija, pavadinimų keitimas ir atsakomybės perskirstymas sukėlė keblumų keletui mažų transporto kompanijų, siekiančių atgauti iš ,,Transekspedicijos“ anksčiau susidariusias skolas už suteiktas paslaugas (…)“ neatitinka tikrovės. UAB ,,Transekspedicija“ nebuvo restruktūrizuota. Teismas nurodė, kad ,,įvertinus visą straipsnio turinį matyti, kad restruktūrizavimo terminas vartojamas kartu su bankroto terminu, jis siejamas su tariamu piktybiniu įmonės vengimu mokėti skolas (…)“, UAB „Transekspedicija“ nebuvo restruktūrizuojama.
3. Kad teiginys ,,tokie perstumdymai įmonės struktūroje anaiptol ne naujovė. Jau dešimtmetį bendrovė ,,Kauno Transekspedicija“, vėliau virtusi ,,Transekspedicija“, skolinga kitai įmonei – bendrovei ,,Komlita“(…) neatitinka tikrovės. Teismas konstatavo, kad UAB ,,Kauno Transekspedicija“ pavadinimo nekeitė, abu ūkio subjektai nėra išregistruoti, o UAB ,,Transekspedicija“ Kauno filialas nėra bankrutavęs.
4. Kad teiginys ,,priminus anksčiau aprašytus teismuose atsidūrusius skolų išieškojimo atvejus, vadovas pratrūko (…)“, neatitinka tikrovės ir pažeidžia įstatymus. Savaitraštyje nurodyta, neva tai UAB Transekspedicija turi daug ginčų dėl skolų, tačiau taip nėra. Pats savaitraštis aprašė tik ginčą su UAB ,,Gepala“, o su UAB ,,Komlita“ teisminių ginčų nėra.
5. Kad savaitraščio nuomonė išreikšta apie UAB ,,Transekspediciją“ ,,šalia feniksais iš bankrotų prisikeliančių įmonių kai kurie verslininkai imasi restruktūrizacijos ir taip išvengia prievolių kreditoriams“ yra neetiška, apibendrinanti visus kitus tikrovės neatitinkančius faktus, išdėstytus straipsnyje, neabejotinai sietinus su UAB „Transekspedicija“. Teismas pažymėjo, kad toks teiginys – neetiškas. Pagal galiojančius įstatymus, viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai, draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Teismas konstatavo, kad „UAB balsas.lt savaitė“ minėtas teiginys panaudotas nesilaikant minėtų nuostatų.
Kaip teigia UAB „Transekspedicija“ vadovas Vidmantas Pelėda: „Yra ir daugiau teisinių procesų dėl dezinformacinio pobūdžio publikacijų. Gaila, kad dėl teismų užimtumo bylos užsitęsia, todėl padaryta žala atgaunama pavėluotai“.
Tai ne vienintelis teismas kilęs po šio straipsnio. Vasarą, Vilniaus miesto pirmasis teismas nustatė, kad minėtame straipsnyje pašnekovų išsakyti pasisakymai V. Pelėdos vadovaujamų įmonių dalykinės reputacijos nesumenkino.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-11-14
Seimo rinkimus laimėjusiems politikams greičiausiai nepavyks tesėti pažado nuo kitų metų nedidinti dyzelino akcizų. Dėl to dar labiau pakilusi šių degalų kaina užkraus sunkesnę naštą verslui ir gyventojams.
Socialdemokratų partijos lyderis A.Butkevičius po Seimo rinkimų žadėjo siekti, kad kitąmet dyzelino akcizas nedidėtų. “Stengsimės, kad dyzelino akcizas nebūtų didinamas. Kalbėsime, neignoruosime ir Europos Sąjungos (ES) reikalavimų, bet stengsimės, kad dyzelinui taikomas akcizas nebūtų didinamas, gal derybos kokios įvyks, jei tai bus įmanoma”, – iškart po rinkimų per spaudos konferenciją sakė A.Butkevičius.
“Lietuvos žinių” duomenimis, Lietuva beveik neturi galimybių nedidinti akcizo. Tai daryti verčia Lietuvos įsipareigojimai ES ir Europos Tarybos direktyva. Be to, dyzelino akcizas mūsų šalyje dabar mažiausias iš visų 27 ES šalių.
Atidėjimas nenumatytas
Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje Spaudos ir informacijos skyriaus vadovas Giedrius Sudikas LŽ patvirtino, kad ES direktyva dėl energijos apmokestinimo nustato minimalius ES lygmens dyzelino akcizo tarifus. Tačiau ES šalys gali taikyti didesnius tarifus ir daugelis jų tai daro.
“Šiuo metu Lietuvoje dyzelino akcizo tarifas yra mažesnis už minimalų bendrą ES tarifą. Dėl tokio tarifo taikymo Lietuvos stojimo į ES sutartyje buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis, kuris baigiasi 2013 m. sausio 1 dieną. Tad Lietuva yra teisiškai įsipareigojusi nuo 2013-ųjų sausio 1 dienos taikyti minimalų dyzelino akcizo tarifą. Visų ES narių ratifikuota stojimo sutartis, be minėto pereinamojo laikotarpio, nenumato minimalaus tarifo taikymo atidėjimo. Įsipareigojimų nevykdymo atveju EK galėtų pradėti pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą. Precedentų dėl įsipareigojimų nesilaikymo nustatant minimalų akcizo tarifą dyzelinui nėra buvę”, – tvirtino G.Sudikas.
Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vytautas Lenkutis LŽ patvirtino, kad Lietuvai nesilaikant direktyvos nuostatų EK gali pradėti ES teisės pažeidimo procedūrą ir kreiptis į Europos Teisingumo Teismą dėl finansinių sankcijų taikymo.
Europos Tarybos 2004 m. balandžio 29 d. priimta direktyva (ją Lietuva įsipareigojo vykdyti Stojimo sutartimi) leido dešimčiai naujų ES narių laikinai taikyti mažesnį kai kurių energijos išteklių apmokestinimo tarifą, nes 2003 m. priimtos normos šioms šalims galėjo sukelti rimtų ekonominių ir socialinių sunkumų. Direktyva numatė visų ES valstybių tarifus suvienodinti per tam tikrą pereinamąjį laikotarpį.
Lietuvai nuo 2004 m. gegužės 1 d. buvo nustatytas ne mažesnis kaip 245 eurų už tūkst. litrų energijos produktų tarifas, tarp jų ir taikomas gazoliams. Iki 2008 m. sausio 1 d. leista taikyti ne mažesnį kaip 274 eurų už tūkst. litrų mokestį, iki 2011 m. sausio 1 d. pasiekti 302 eurų, o iki 2013 m. sausio 1 d. – 330 eurų už tūkst. litrų akcizo dydį.
Tai, kad Lietuvai jokių išimčių išsiderėti nepavyktų, LŽ patvirtino ir Europos Parlamento (EP) narys socialdemokratas Vincas Justas Paleckis, tarp Europos šalių atstovų besidarbuojantis nuo 2004 metų.
“Pereinamasis laikotarpis akcizui yra numatytas ES sutartyje, todėl norint ją pakeisti reikia visų ES valstybių pritarimo. Akcizai yra mokesčių diskusijų klausimas, EP neturi teisinės galios daryti įtaką ES valstybių mokesčių politikai, ji gali tik duoti patarimų pateikdama teisinės galios neturinčias rezoliucijas”, – europarlamentaro poziciją LŽ dėstė jo padėjėjas Jurgis Gurstis. Anot jo, ir EK pareigūnai, ir Lietuvos mokesčių atašė patvirtino, kad Lietuva Stojimo sutartimi įsipareigojo padidinti dyzelino akcizus iki numatytos minimalios ribos nuo 2013 m. pradžios ir bet kokius pakeitimus šiuo klausimu turėtų tvirtinti likusios 26 ES valstybės narės.
Mažiausias tarifas ES
Banko “Nordea” ekonomistas Žygimantas Mauricas LŽ dėstė, kad dalis ES šalių taiko didesnį dyzelino apmokestinimo tarifą nei nustatymas minimalus – 33 euro centai už litrą, arba 1,14 lito, koks numatomas Lietuvoje po sausio 1 dienos. “Manau, šalys konkuruoja ir yra suinteresuotos, kad pereinamieji laikotarpiai, kai kurioms šalims leidę taikyti mažesnį apmokestinimą, kuo greičiau baigtųsi. Jeigu prašytume lengvatinį terminą pratęsti, manau, šansų turėtume labai nedaug”, – svarstė pašnekovas.
Pasak Ž.Maurico, šiuo metu Lietuvoje dyzelinui taikomas 30,2 euro cento, arba 1,04 lito, už litrą tarifas yra mažiausias ES. “Mažiau už dyzeliną moka tik Liuksemburgo gyventojai, tačiau taip yra todėl, kad ten nustatytas tik 7 proc. pridėtinės vertės mokestis, o dyzelino akcizas siekia minimalią 33 euro centų ribą”, – dėstė ekonomistas.
Lietuvos kaimynės Lenkija ir Latvija šiuo metu taiko 33 euro centų, Estija – 39 euro centų už litrą dyzelino apmokestinimo tarifą. Vokietijoje ir Italijoje jis gerokai didesnis ir siekia atitinkamai 47 ir 50 euro centų už litrą šių degalų.
Be Lietuvos, akcizų kartelę iki reikalaujamos 33 euro centų ribos nuo kitų metų turės kelti Rumunija ir Bulgarija, šiose valstybėse dabar taikomas atitinkamai 31 ir 32 euro centų tarifas. “Manau, kad dėl trijų šalių išsiderėti išimčių būtų sunkoka, nebent galutinį akcizo padidinimo terminą pavyks kiek nukelti”, – svarstė Ž.Mauricas.
Seimui pateiktame Finansų ministerijos Akcizų įstatymo pakeitimo projekte siūloma nuo kitų metų sausio 1 dienos padidinti akcizų tarifą, taikomą gazoliams, nuo šiuo metu esančio 1043 litų (302 eurų) iki 1140 litų (330 eurų) už 1000 litrų.
Dėl akcizo tarifo padidinimo vidutinė mažmeninė dyzelino litro kaina galėtų pakilti apie 0,12 lito už litrą. Valstybės biudžetas dėl to papildomai turėtų gauti apie 94 mln. litų pajamų. Naujus akcizus planuojama patvirtinti per antrąjį 2013 metų valstybės biudžeto svarstymą.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
„IRU“ pradės sertifikuoti muitinėse naudojamus rentgeno aparatus, skirtus transporto priemonių tikrinimui. Tikimasi, kad tai padės supaprastinti nesuderintus ir nereikalingus rentgeno patikrinimus šiuo metu atliekamus pasienyje.
„IRU“ akcentuoja, kad naudojant tokius prietaisus būtina užtikrinti, kad šie nebūtų kenksmingi vairuotojams ir palengvintų transporto judėjimą tarp šalių.
„IRU“ jau anksčiau yra išleidusi rezoliuciją šiuo klausimu. Jos pagrindinės gairės susijusios su vairuotojų sveikata ir transporto priemonių tikrinimo procedūrų mažinimu.
• Akcentuojama, kad rentgeno aparatų naudojimas pagreitina sienos kirtimo laiką, automobiliai nėra ardomi, tačiau ši technika turi būti visiškai saugi ir nekelti pavojaus nei vairuotojams, nei transporto priemonėms. Ji turėtų būti skirta kontrabandos ir nelegalų paieškai.
• Skirtingos procedūros ir skirtinga įranga, kurią naudoja atskiros šalys, turėtų būti suderintos tarpusavyje.
• Transporto priemonė gali būti vienos kelionės metu gali būti net kelis kartus patikrinta su rentgeno spinduliais. Valstybės turėtų bendradarbiauti ir pasitikėti kolegų atliktu darbu. Juo labiau, kad ir tarptautinės organizacijos skatina mažinti procedūrų kiekį.
• Trūksta informacijos apie tai, kaip šie spinduliai veikia vairuotojus.
„IRU“ skatina vyriausybes įsigyti tik kokybiškus rentgeno aparatus ir būtinai atsižvelgti į šiuos faktorius:
• Reikalauti iš gamintojo, kad šis pateiktų garantijas, kad įranga nekelia pavojaus žmonių sveikatai, kroviniui ar transporto priemonei.
• Teikti daugiau informacijos apie šią įrangą kelių transporto verslui.
• Pateikti aiškią informaciją apie tai, kaip turi elgtis vairuotojas tokios procedūros metu. Ši informacija turėtų būti procedūros atlikimo vietoje, o taip pat galima informuoti per vairuotojų ir darbdavių organizacijas.
• Taikyti rentgeno įrankius bei tikrinimo metodus, kurie užtikrintų, kad procedūros metu transporto priemonė stovi vietoje, o juda tik skanavimo įranga.
• Užtikrinti reguliarią skanavimo įrangos patikrą ir aprūpinimą reikiamomis medžiagomis, gerai apmokyti darbuotojus kaip reikia su juo dirbti.
• Suvienodinti patikrinimo procedūras visose muitinėse.
• Sudaryti sistemą, kuri leistų matyti kaip dažnai tokiu būdu yra tikrinama transporto priemonė, kad išvengti bereikalingų patikrinimų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Vykstantys į Ispaniją su UTA kuro ir nuolaidų kortele gali sutaupyti dar daugiau. Finansinių sprendimų bendrovė Union Tank (UTA) siūlo naują paslaugą – fiksuok savaitės kainą ir važiuok dar pigiau.
Nuo šiol atsiskaitant už degalus “RedTortuga” tinklo degalinėje La Jonquera vietovėje su UTA kortele galioja speciali kaina. Ji skelbiama pirmadieniais ir galioja visą savaitę. Tai gali būti ypač naudinga laikotarpiu, kai degalų kainos kinta beveik kiekvieną dieną.
“UTA klientai turi galimybę už fiksuotą kainą įsigyti degalų visą savaitę. Be to, naudojantis UTA kortele šioje degalinėje suteikiamos papildomos nuolaidos kurui ir neskaičiuojamas komisinis mokestis“, – sako Ivona Vysocka, paslaugų vežėjams teikiančios bendrovės UTA atstovybės Lietuvoje TIMEX kompanijos klientų aptarnavimo specialistė. Norintiems dar labiau sumažinti sąskaitas kurui, UTA siūlo greito PVM grąžinimo paslaugą ir primena, kad nuo š. m. rugsėjo 1 d. PVM Ispanijoje sudaro 21 procentų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-11-13
Vežėjai nuo šiol galės internetiniame puslapyje įvesti rajono ar miesto pavadinimą, pašto kodą ir sistema jiems pateiks kuro kainas šalia esančiose degalinėse. Lapkričio 8 d. Bundestagas priėmė įstatymą, pagal kurį degalinės turės pateikinėti kainas internete vos tik jie jas pakeis.
Šiuo metu benzinas Vokietijoje vidutiniškai kainuoja apie 1,6, o dyzelinas – 1,5 euro.
Vokietijos institucijos tiriančios kartelinius susitarimus, jau senai turėjo įtarimą, kad didžiausios naftos produktų pardavimo kompanijos gali turėti tokių susitarimų, tačiau įrodyti to nepavyko. Valdininkams pavyko pasiekti, kad nuo kitų metų sausio 1 d. visos Vokietijoje veikiančios degalinės privalo pranešti į bendrą sistemą pardavinėjamo kuro kainas, o joms keičiantis tai daryti nedelsiant.
Vokietijos automobilistų klubas „Adac“ atliko apklausą, kurios metu paaiškėjo, kad 40 proc. vairuotojų degalinėse nežiūri į kainas. Vieni turi pakankamai pinigų, kiti per daug skuba. Yra ir tokių, kurie tiesiog susitaikė su mintimi, kad kuras pastoviai brangsta. Manoma, kad dėl to pardavinėjant kurą kartais susidaro daugiau nei 10 euro centų skirtumas skirtingose degalinėse.
Pagal Vokietijos valdžios pateikiamą informaciją, liepos 1 d. Vokietijoje buvo 14 686 degalinės. 69 proc. iš jų priklausė penkiems didžiausiems tinklams.
Tikimasi, kad atsiradus naftos produktų kainoms internete, vairuotojai pasirinks pigesnes degalines ir sutaupys pinigų, o taip pat privers kitų degalinių operatorius suvienodinti kainas.
Internete šiuo metu yra puslapių, kuriuose yra pateikiamos kuro kainos, tačiau čia kainas pateikia patys pirkėjai, todėl informacija ne visada būna tiksli.
Antimonopolinių ir konkurencijos tarybos institucijų atstovai teigia, kad konkurencija Vokietijos degalinėse yra per maža, todėl tikimasi, kad naujoji duomenų bazė viską pakeis vartotojų naudai.
Valstybinis informacinis puslapis šia informacija žadėjo dalintis su visais suinteresuotais asmenimis ir ji bus prieinamas nemokamai ir galės būti talpinama kituose internetiniuose puslapiuose.
Degalinių savininkai ir naftos koncernai ilgai priešinosi tokiems pakeitimams, teigdami, kad pranešinėti apie kiekvieną kainų pasikeitimą sudarys per daug biurokratinių kliūčių verslui. Šis argumentas skamba gana keistai, nes sukurtoje sistemoje, jiems tereiks užpildyti specialią formą internete ir tai netruks ilgiau vienos minutės.
CargoNEWS redakcija gavus daugiau ir tikslesnės informacijos, plačiau informuos savo skaitytojus.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Vokietijos techninės kontrolės ir stebėsenos asociacija (TUV), atlikusi sunkvežimių tyrimą nustatė, kad „MAN“ bendrovės vilkikai tarp šios kategorijos komercinių transporto priemonių yra rečiausiai gendandys Europoje.
„Nepriklausomų ekspertų nuomonė, jog „MAN“ yra vienas patikimiausių vilkikų Europoje, yra dar vienas pavyzdys, kad bendrovė juda teisinga kryptimi. Galime tik pasidžiaugti, kad ilgamečiai tyrimai parengti kuo saugesnę ir patikimesnę transporto priemonę jau duoda savo vaisius“, – teigia „MAN Truck and Bus“ įgalioto atstovo šalyje, UAB „Adampolis“ generalinis direktorius Vidas Čebatavičius.
TUV asociacijos tyrime, kuriame dalyvavo visi pagrindiniai šios srities Europos gamintojai, šiemet pagrindiniais kriterijais buvo pasirinkta kėbulo, stabdžių, variklio ir matomumo sistemų įvertinimas.
Remiantis jo duomenimis, net pusė iki penkerių metų amžiaus „MAN“ vilkikų neturėjo jokių gedimų, o iki vienerių metų amžiaus – praktiškai 4 iš 5 „MAN“ gaminių buvo nepriekaištingi.
Tuo tarpu kitų gamintojų patikimumo ir saugumo rodikliai buvo net iki 30 proc. prastesni.
„MAN“ vilkikų pripažinimas patikimiausiu ir saugiausiu – nėra pirmasis šio gamintojo apdovanojimas. Vien per pastaruosius dvidešimt metų „MAN“ net 4 kartus triumfavo Europos metų sunkvežimių rinkimuose, o pernai Lietuvoje išrinktas ir ekomiškiausia šios kategorijos transporto priemone.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-11-13
Pastarųjų penkerių metų pokyčius šalies valstybinių kelių infrastruktūroje dauguma respondentų vertina teigiamai, parodė Lietuvos automobilių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos užsakymu daugiau kaip pusmetį trukusi ir atlikta socialinės informacijos ir mokymų agentūros “Sima” Lietuvos gyventojų reprezentatyvinė apklausa.
Nepaliaujamai augant transporto srautams, net 85 procentai apklaustųjų pasisako už tolesnes investicijas į valstybinės reikšmės kelių infrastruktūrą.
Palankiai apklausos dalyviai atsiliepė apie kelių ženklinimo darbus – juos teigiamai vertina apie 60 proc. respondentų. Didžioji dalis jų taip pat patenkinti tinklo tvorų nuo lauko gyvūnų įrengimais, žvyrkelių taisymu bei tiltų ir viadukų būkle.
Tuo tarpu kelių defektai, neasfaltuojami žvyrkeliai, kelių priežiūra žiemą, nepakankamas dėmesys pėsčiųjų ir dviračių takams sulaukė daugiausiai kritikos.
Nors absoliuti dauguma respondentų sutinka, jog investuoti į valstybinių kelių infrastruktūrą būtina, tačiau patys pasirengę finansiškai prisidėti prie situacijos Lietuvos keliuose gerinimo jaučiasi vos apie 20 proc. apklaustųjų.
Vertindami Europos Sąjungos lėšų, skirtų kelių infrastruktūrai gerinti, naudą, apie 80 proc. respondentų nurodė ją pirmiausia pastebintys važiuodami magistraliniais keliais, kurie tinkamai prižiūrimi tiek vasaros (apie 80 proc. apklaustųjų), tiek žiemos sąlygomis (apie 60 proc. respondentų).
Krašto kelių situacija sulaukė nuosaikių vertinimų, tačiau beveik pusė apklaustųjų mano, jog rajoninių kelių infrastruktūros plėtrai dėmesio skiriama nepakankamai, ypač žiemos metu.
Vienareikšmišku kelių infrastruktūros gerinimo prioritetu respondentai išskyrė kelių barstymą ir valymą žiemos metu. Taip pat daugiau lėšų ir dėmesio reikalaujama skirti žvyrkeliams asfaltuoti ir jau asfaltuotų kelių išdaužoms bei plyšiams taisyti; taip pat kelių apšvietimui.
Palankiai respondentai įvertino vandens nuvedimo nuo kelių sistemų situaciją, poilsinių aikštelių priežiūrą, krūmų pakelėse kirtimą ir žolės nušienavimą.
Dauguma respondentų teigia, kad dažniausiai incidentus kelyje lemia tokie techniniai trūkumai kaip netinkamose vietose ar nepakankamai gausiai įrengtos eismo saugumą užtikrinančios priemonės bei greitį mažinantys įrenginiai, netobulos kelių eismo taisyklės (KET). Išsakydami nuomonę apie avarijų priežastis, žmogiškiesiems faktoriams, tokiems kaip vairavimo kultūra ar nedrausmingas elgesys kelyje, respondentai teikė mažiau reikšmės.
Tai patvirtina ir saugaus eismo užtikrinimo priemonių vertinimai. Dauguma apklausos dalyvių mano, jog efektyviausiai eismo saugumą didina inžineriniai sprendimai ir griežtesnės nuobaudos už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Apskritai Lietuvos automobilių kelių direkcijos taikomas eismo saugumą didinačias priemones respondentai vertina pozityviai.
Absoliuti dauguma apklaustųjų (virš 80 proc.) sutinka, jog šviesą atspindinčios priemonės užtikrina didesnį saugumą keliuose. Jeigu jas naudoti atsisakoma, tai dažniausiai daroma iš praktinių ir socialinių paskaitų – atšvaitai laikomi nepatogiais ar nemadingais, taip pat respondentai neturi galimybių juos gauti nemokamai.
Socialinės informacijos ir mokymų agentūros “Sima” atliktoje apklausoje dalyvavo 1600 respondentų. Tarp apklaustųjų buvo 58,5 proc. moterų bei 41,5 proc. vyrų. Daugiau nei 70 proc. iš jų vairuoja automobilį.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Lapkričio 9 d. asociacijos “Linava” prezidentas A. Kondrusevičius ir sekretorius transporto politikai G. Ramaslauskas susitiko su Susisiekimo viceministru R. Vaštaku. Susitikime taip pat dalyvavo Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktorius G. Jakubauskas, direktoriaus pavaduotojas T. Pilukas ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko pavaduotojas R. Vilčinskas.
Susitikimo tikslas – aptarti “Linavos” pateiktą Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių pakeitimo projektą, kuriame siūloma keisti šių taisyklių reikalavimus vežėjo buveinei ir vežėjo valdymo centrui (netapatinant jų). Dėl šio klausimo sprendimo asociacijos “Linava” iniciatyva buvo nuolat rengiami pasitarimai su Susisiekimo ministerijos ir VKTI atstovais, gauti įvairių kompetentingų institucijų išaiškinimai, tačiau problema galutinai neišspręsta.
Problemų vežėjams kyla ir dėl reikalavimų, keliamų vežėjo transporto priemonių stovėjimo vietai. Išanalizavę kitų ES šalių patirtį šioje srityje galime teigti, jog Lietuvoje šie reikalavimai yra neproporcingi, sudarantys nepagrįstus administracinius barjerus vežėjų verslui. Susitikimo metu buvo pritarta mūsų pasiūlymui atsisakyti minėtų reikalavimų. Pasitarimo dalyviai sutiko su “Linavos” siūlymais, jog Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklėse pakaktų nustatyti, kad ne reiso metu draudžiama transporto priemones laikyti gatvėse, daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose bei kitose teisės norminiais aktais uždraustose vietose.
Pasitarimo metu Susisiekimo ministerijos, VKTI ir “Linavos” atstovams buvo pavesta įvertinti vežėjų ir VKTI pasiūlymus dėl reikalavimų vežėjo buveinei ir vežėjo valdymo centrui ir parengti galutinį suderintą Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių projektą, kuris bus teikiamas tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Bendrovė „SG dujos Auto“ trečiadienį turi pradėti vandenilinių degalų eksperimentinių tyrimų laboratorijos statybą, rašo „Verslo žinios”. Planuojama, kad investavus 7,6 mln. Lt, mokslininkams padedant, bus sudėliota metodika, kaip transporto priemonėse panaudoti vandenilio ir gamtinių dujų mišinį hidrometaną.
„Idėja kilo daugiau nei prieš 2 metus, nes pagrindinė įmonių grupės bendrovė „SG dujos“ dirba plėtodama gamtinių dujų panaudojimo galimybes transporto priemonėse. Vandenilis – viena iš degalų rūšių, apie kurią daug kalbama, galvojama. Tačiau panaudoti grynąjį vandenilį yra ganėtinai keblu, tad ieškoma tarpinių sprendimų – inovatyvių būdų vandenilį kombinuoti su jau plačiai naudojamomis degalų rūšis“, – pasakoja Vidas Korsakas, „SG dujos Auto“ direktorius.
Kitas tikslas – sukurti komercinį hidrometano gamybos modulį, kuris būtų panaudojamas kompresorinėse stotyse, degalų pylimo vietose. Anot V. Korsako, projektas įgyvendinamas kartu su moksliniais bendradarbiais, partneriais – Lietuvos energetikos institutu ir Vilniaus Gedimino technikos universitetu, juos domino tokia tyrimų kryptis, tačiau trūko reikalingos techninės įrangos.
Kaip bendrovė aiškina savo tinklalapyje, „hidrometanas – alternatyvus kuras, kuris be didelių investicijų gali būti panaudojamas šiuo metu transporte naudojamuose vidaus degimo varikliuose, jo infrastruktūros plėtrai, lyginant su gryno vandenilio gamybos infrastruktūra, reikalingos kur kas mažesnės investicijos. Hidrometanas, kaip kuras, galėtų būti naudojamas įvairiose transporto priemonėse, varomose benzinu ir dyzelinu. Pakeitimo galimybę jau įrodė suskystintų dujų naudojimas viešojo transporto autobusuose Lietuvoje. Vienas iš planuojamų vykdyti tyrimų uždavinių – pasiekti, kad hidrometano naudojimas būtų pigesnis už benzino ar dyzelino. 1 l hidrometano kaina turėtų būti panaši į 1 l suskystintų naftos dujų (SND) kainą, tačiau itin geresnės degimo savybės”.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Klaipėdos uosto vadovas pareiškė, kad Baltarusijos prezidento pareiškimas apie tai, kad didžioji dalis baltarusiškų krovinių iš Baltijos šalių uostų bus nukreipta per Rusiją, yra spaudimas Baltijos šalims mažinti pervežimo paslaugų kainas. Eugenijus Gentvilas pažymi, jog verslo santykiuose paprastai nugali verslo logika.
“Tai yra spaudimas Baltijos šalims, o ne koks nors galutinis sprendimas. Net jeigu Rusija lieptų ar prašytų baltarusiškus krovinius vežti per Rusijos uostus, ekonomika negali dirbti nenaudingai, nuostolingai. Naudinga yra vežti per čia – Lietuva yra suinteresuota išsaugoti puikius ekonominius santykius su Baltarusija. Aš manau, kad mes dalyvausime tolesniame pervežime”, – sakė Klaipėdos uosto vadovas.
“Aš manau, kad tai yra paspaudimas Baltijos šalims, tarp jų ir Klaipėdos uostui, ieškant galbūt dar palankesnių sąlygų”, – pridūrė E.Gentvilas. Be to, anot E.Gentvilo verslo požiūriu toks sprendimas nebūtų logiškas. “Verslo požiūriu logikos lyg ir nebūtų: tai yra vežti toliau, žinoma, galbūt galima atstumus atpirkti per suderėtus palankesnius tarifus, tačiau ir per Klaipėdą jie tikrai yra palankūs. Be to, suomių įlankoje esantys Leningrado srities uostai yra užšąlantys, ir jie turi didžiules problemas žiemos metu, todėl užtikrinti nepertraukiamą srautą būtų sudėtinga, todėl verslo logikos nematyčiau”, – kalbėjo E.Gentvilas.
Anot jo, automobiliai kažkada buvo gabenami per Sankt Peterburgą, tačiau prieš trejus metus jį dėl palankių tarifų ir kokybiško darbo nukonkuravo Klaipėda: “Dabar vežami “Belarus” traktoriai, MAZ sunkvežimiai, kita ratinė technika į Karibų baseino šalis per Klaipėdą”.
Jis prisiminė, jog tiek Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, tiek Baltarusijos ambasadorius Vladimiras Dražinas anksčiau yra teigiamai atsiliepę apie bendradarbiavimą su Klaipėdos uostu.“Prisiminkime, ką yra pasakęs ponas Lukašenka, būdamas Lietuvoje – kad labai viskas puikiai vyksta per Klaipėdos uostą. Praėjus daugiau laiko, Baltarusijos ambasadorius Vladimiras Dražinas kelis kartus yra pasakęs, kad bendradarbiavimas yra puikus ir ekonomiškai tenkinantis Baltarusiją. Todėl aš negaliu atrasti ekonominių motyvų ar nepasitenkinamų. Jeigu tie nepasitenkinimai būtų esamais tarifais – ar tai pervežimo, ar krovos, ar aptarnavimo tempais, tai būtų sprendžiama darbiniame lygyje. Tikrai tą galima spręsti, aš ne kiek neabejoju, kad net ir “Lietuvos geležinkeliai” ieškotų sprendimo būdų, tačiau niekas nesikreipė”, – kalbėjo E.Gentvilas.
Pasak Klaipėdos uosto vadovo, šiemet baltarusiškų krovinių apimtys Klaipėdos uoste išliko tokios pat, kaip ir pernai. Šiemet per 10 mėnesių uostas perkrovė apie 8 mln. tonų baltarusiškų krovinių – jie sudarė apie 30 proc. uosto krovos.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-11-13
Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet tarptautinė vežėjų sąjunga „IRU“ apdovanos geriausius profesionalius vairuotojus.
Šiemet „IRU“ garbės diplomus (IRU Diploma of Honour) gaus 1 041 vairuotojas iš 25 šalių.
Šie apdovanojimai įteikiami už ilgą ir saugų vairuotojo darbą.
Diplomus gali gauti ir krovinius ir keleivius savo šalyje arba tarptautiniais maršrutais vežantys vairuotojai. Vairuotojas privalo būti nuvažiavęs ne mažiau kaip 1 mln. km. Be to, per pastaruosius 20 m. vairuotojas turėjo vairuoti saugiau ir nesukelti rimtų eismo įvykių, kuriuose nukentėtų žmonės.
Taip pat jie neturi turėti sunkių kelių eismo, muitinės ar administracinių pažeidimų tose šalyse, kuriose važinėjo.
Deja, tačiau, šiais metais Lietuvos atstovai tokių apdovanojimų negaus. Praėjusiais metais tokių buvo 23.
Apdovanojimai iškeliaus po visą pasaulį.
| Šalis | Apdovanotų vairuotojų |
|---|---|
| Argentina | 4 |
| Austrija | 4 |
| Baltarusija | 90 |
| Belgija | 58 |
| Čekija | 40 |
| Danija | 11 |
| Estija | 1 |
| Suomija | 82 |
| Prancūzija | 10 |
| Vokietija | 227 |
| Vengrija | 67 |
| Kazachstanas | 2 |
| Makedonija | 6 |
| Moldova | 3 |
| Olandija | 111 |
| Norvegija | 2 |
| Lenkija | 55 |
| Portugalija | 3 |
| Rumunija | 10 |
| Rusija | 89 |
| Slovakija | 22 |
| Ispanija | 12 |
| Turkija | 82 |
| Ukraina | 38 |
| Jungtinė Karalystė | 12 |
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Jau nuo lapkričio 16 d. „Linavoje“ darbus pradės naujasis asociacijos generalinis sekretorius Ričardas Malkus. Susitikę su juo aptarėme veiklos prioritetus ir pirmuosius darbus, kuriuos svarbu atlikti asociacijos vežėjų gerovei.
Dalis vežėjų Jūsų dar nepažįsta. Papasakokite, kokiose transporto srityse dirbote anksčiau?
Savo darbų transporto srityje pradžia laikyčiau įvykį, kai Leningrado (St. Peterburgo) admirolo Makarovo aukštojoje inžinerinėje jūrų akademijoje apgyniau mokslų daktaro disertaciją vandens transporto srityje. Antrąja veiklos transporte gaire laikyčiau darbus nuo 1999 metų kovo mėnesio, man tapus susisiekimo viceministru. Šiose pareigose buvau atsakingas už tranzito politiką, vandens transportą bei dalinai už integraciją į ES. Pagal tuometinę tvarką, kaip už vandens transportą atsakingas viceministras, tapau ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto valdybos pirmininku. Svarbiausiu laimėjimu šiose pareigose vadinu tai, kad pavyko suderinti krovos kompanijų, kitų uoste veikusių verslo subjektų ir, svarbiausia, nacionalinius transporto interesus ir parengti ambicingą ilgalaikę Klaipėdos jūrų uosto strategiją. Nors keitėsi politinės valdžios bei uosto vadovai, šios programos laikantis, Klaipėdos uostas per beveik dešimtmetį tapo pirmaujančiu rytinėje Baltijos pakrantėje. Nuo 2001 m. dirbau krovinių pervežimo kompanijos vadovu ir nuo Klaipėdos regiono buvau išrinktas į „Linavos“ prezidiumą (iki 2003 m.). Čia mano iniciatyva buvo įsteigtas Transporto politikos komitetas. Manau, kad ir šiandien toks komitetas Prezidiume praverstų. Vėliau, mano veiklos buvo susiję su viešosios politikos tyrimais, vadybos mokymais bei konsultavimu. Dalyvavau keliuose tarptautiniuose projektuose, teko dirbti ne tik Lietuvoje, bet ir Makedonijoje, Kosove, Ukrainoje. 2010 m. gavau pasiūlymą tapti „Linavos“ Mokymo centro moksliniu vadovu, po metų perėjau dirbti į „Linavos“ sekretoriatą, kuriame dabar esu prezidento patarėjo transporto politikai pareigose. Tikiuosi, kad savo žinias ir patirtį galėsiu naudingai pritaikyti ir naujose generalinio sekretoriaus pareigose.
Generalinio sekretoriaus pareigas pradėsite eiti nuo lapkričio 16 d. Kokie bus Jūsų pirmieji darbai šiose pareigose?
Pirmas mano tikslas – tai visi darbai susiję su Lietuvos vežėjų užimamų rinkų ir jų teisėtų interesų gynimu, informacijos apie transporto procesų raidą rinkimu ir sisteminimu bei lobistine asociacijos veikla, kurios tikslas padėti valdžios institucijoms tobulinti savo sprendimus. Tai, žinoma, bus daroma atvirai ir skaidriai. Sakau tai, nes deja, mūsų visuomenėje kai kas lobizmą vis dar suvokia, kaip papirkinėjimą, apgavystes, ar intrigas.
Antras tikslas – suburti efektyviai veikiančią komandą. Vadovaujuosi požiūriu, kad naujas lyderis į seną komandą ateiti negali. Naujos komandos formavimas, tai nereiškia naujų žmonių surinkimo. Visų pirma, tai naujų tikslų, komandos narių interesų ir kiekvieno nario asmeninių įsipareigojimų suderinimas. Nesu autoritarinio tipo vadovas, visada siekiu kalbėtis ir ieškoti kompromisų, tačiau nesu linkęs vardan ramybės aukoti svarbiausių organizacijos tikslų.
Taip pat vienas iš pagrindinių darbų bus – asociacijas išlaidų optimizavimas. Būtent dėl to priekaištų sulaukdavo ankstesni generaliniai sekretoriai, tad sieksiu, kad vežėjų pinigai būtų naudojami tikslingai ir racionaliai.
Pakalbėkime apie asociacijos „skaudulius“. Kas Jūsų nuomone asociacijoje šiandien yra negerai?
Manau, didžiausia bėda, tai susipriešinimas asociacijos viduje. Žinoma, aš negaliu ir negalėsiu visiems nurodyti, tačiau kiek man suteiktos galios ir asmeniniai resursai leis, darysiu viską, kad priešprieša pasibaigtų. Turėtų būti siekiama teisingumo, puikiai žinau, kad vadovas privalo laikytis vienos svarbiausių vadovavimo taisyklių – būti visiems vienodai teisingu, taigi man negali būti gerų ir blogų, tinkamų ir ne visai tinkamų vežėjų ar sekretoriato darbuotojų vien dėl savo nuostatų. Vertinimas gali remtis tik objektyvia poelgių, veiksmų analize, faktais. Dažnai tenka išgirsti, kad asociacijoje trūksta vienybės, tačiau prasmingas vienybės siekis gali būti tik dėl kažko konkretaus. Pavyzdžiui jei vienybės siekiama dėl vežėjų gerovės, transporto klestėjimo, ar vežėjų verslo plėtros – tuomet puiku, mes privalome šnekėtis, ieškoti kompromisų, tačiau jei už tą vienybę ima agituoti kažkas, besisvaidantis kad ir populiariais, bet dažnai net šmeižikiško pobūdžio kaltinimais, jei tai individas, siekiantis bet kuria kaina tik tapti lyderiu, jei jam nesvarbu nei asociacijos interesai, nei vežėjų reputacija, kokių tuomet kompromisų jis galėtų tikėtis?
Konfliktai neretai iškelia neformalius lyderius, kurie tampa suinteresuoti, kad konflikto procesas tęstųsi. Tai natūralūs, seniai mokslininkų aprašyti procesai. Aš manau, kad visų dabartiniuose asociacijos konfliktuose dalyvaujančių pusių, siekiančių dirbti vežėjų labui, (išskyrus tuos, kurie turi vien tikslą „prasimušti“), svarbiausias tikslas yra konfliktus kuo greičiau išspręsti ir užbaigti.
Kokiomis priemonėmis Jūs sieksite užtikrinti vienybę asociacijoje?
Efektyvia veikla, atvirai dėstomais faktais – pirmiausiai, reikia žmonėms atvirai pasakyti, „kur karalius nuogas“, o po to jei kas negirdės, teks naudoti ir teisines ir kitas įvairias administravimo ar viešumo priemones.
Kaip vertinate kai kurių vežėjų veiksmus, kuriais siekiama sukompromituoti asociaciją „Linava“?
Šiuo metu man tenka rūpintis LR Seimo Konkurencijos tarybai paduotu skundu, kuriame teigiama, atseit, „Linava“ diskriminuoja vežėjus. Išanalizavęs skundo medžiagą, turiu vilties, kad mums atvirai bendraujant su komisijos darbuotojais pavyks įrodyti, kad besikreipiantieji buvo neteisūs. Tačiau mane neramina tai, kad asociacijos nariai pasirašę po šiuo skundu, neapsvarstė, kokios galimos tokio jų žingsnio pasekmės. Tarkim, jei vis tik paaiškėtų, jog tie ponai yra teisūs, tai vienintelė galima tokio žingsnio pasekmė – asociacija galėtų būti nubausta 10-15 proc. metinės apyvartos bauda, ir apie 4-6 mln. Litų suma būtų nurašyta iš asociacijos sąskaitos ne ginčo tvarka. Asociacijai liktų galimybė ginčyti tokį sprendimą teismuose, tikintis šiuos vežėjų pinigus atgauti. Tokiu atveju, asociacijai akivaizdžiai pritrūktų būtinų finansinių resursų, kuriuos kompensuoti turėtų tie patys vežėjai, greičiausiai, didinant TIR knygelių maržą. Su ginčais ir konfliktais, atrodo, jau pasiekėme absurdo ribą, nes konkurencijos taryba nenustatys, kuris kaltas, kuris ne, bus nubausti visi vežėjai. Todėl suprasdamas, kad nesutarimus būtina išsiaiškinti savo tarpe, sieksiu susitarimo, vežėjų supratimo, kad konfliktai asociacijoje baigtųsi ir visi galėtume sėkmingai dirbti vežėjų verslo sėkmei.
Kaip manote, kokios grėsmės šiuo metu labiausiai gali paveikti transporto verslą?
Dabar didžiausia grėsmė, tai kaip Damoklo kardas virš mūsų kabantis ekonominės krizės antrosios bangos dvelksmas, po truputį jau „kedenantis plaukus“ Vakarų Europoje. Jei tas vėjas sustiprės, tai turime suprasti, kad veikiame tarptautinėje rinkoje, ir Lietuvos vežėjams gyventi pasidarys sunkiau.
Kaip vertinate dabartinį asociacijos darbą su skolininkais? Ar, Jūsų nuomone, skolų išieškojimo darbai vyksta pakankamai efektyviai, kaip galima juos pagreitinti?
Skolos – tai neginčijamai vienas iš svarbiausių mano veiklos uždavinių. Kol dar nesu generaliniu sekretoriumi ir kol kas nemačiau visų finansinių dokumentų, tačiau Skolos negali nei užsisenėti, nei užsitęsti. Jos rodo, kad ne visiems vežėjams asociacija buvo teisinga, o vadovo vienas iš prioritetų, sugebėti parodyti, kad visiems esu vienodai teisingas, kad nėra vežėjų, nei geresnių, nei blogesnių. Juos gali vertinti prezidiumas įvairiais aspektais, kokią naudą atneša visam transporto procesams, pavyzdžiui, skirstant ETMK leidimus tiems, kurie turi mažesnės taršos automobilius.
Ar Jūsų nuomone teisinga sistema, kad ETMK leidimai skiriami būtent aukštesnės emisijos klasės automobilių parkus valdančioms bendrovėms?
Aš pats dalyvavau šiame procese sprendžiant, kaip reikėtų pasielgti prieš dešimtmetį dirbdamas Susisiekimo ministerijoje ir mano atsakymas vienareikšmiškai taip. Manau, ši nuostata labai teisinga, nes būtent tai per tam tikrą laiką padėjo Lietuvos vežėjų bendruomenei susikurti efektyvų, naują parką ir tai viena iš pagrindinių priežasčių kodėl jie šiandien konkurencingi. Jei jie būtų taupę, važiuotų senais automobiliais, tačiau būtų nekonkurencingi. Suprantu, kad smulkiesiems vežėjams šiuo klausimu yra sunkiau – jų resursai labiau riboti, tačiau jiems reikia ieškoti kitų galimybių, jie lankstesni ir lengviau randa savo nišas.
Viena iš generalinio sekretoriaus prerogatyvų priimti ir atleisti asociacijos darbuotojus, nustatyti jų atlyginimus. Kaip vertinate šiandieninį asociacijos darbuotojų kiekį ir atlyginimus? Ar planuojate permainas šioje srityje?
„Linavos“ kolektyvas, mano nuomone, tai pakankamai aukštos kvalifikacijos specialistai. Visų konfrontacijų metu, galėjo susilpnėti jų motyvacija (turiu omeny ne finansinę motyvaciją), galėjo pablogėti mikroklimatas, nes žmonės dažnai nežino, kas bus rytoj. Mano pareiga tas abejones panaikinti ir užtikrinti visapusišką darbuotojų motyvaciją.
Nesu naivus ir nemanau, kad gerą specialistą Lietuvoje galima nupirkti pigiai, nors dažnai ta klaida daroma. Mano nuomone, reikia žiūrėti į tai, kokią naudą žmogus atneša asociacijai. Galėčiau paklausti, ar vežėjų pasitikėjimas asociacija nauda, ar ne? Sakysite, be abejo nauda, o kaip ją pamatuoti? Pirmiausiai, turi būti keliami tikslai, kurie darbuotojo galimybes stiprintų. Formuluodamas tikslus, žvelgdamas į žmogaus kvalifikaciją, atliekamas funkcijas sieksiu optimizuoti personalo veiklą.
Ačiū už pokalbį.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-11-12
Pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo ministrų kabinetas pritarė pasiūlymui Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui sumažinti taikytą 50 proc. pelno mokestį iki 25 proc. 2013 m.
„Vyriausybė pritarė Vyriausybės pasitarimo protokolui, pagal kurį Klaipėdos valstybinis jūrų uostas už 2011 m. pelną sumokės 50 proc. pelno tarifą į valstybės biudžetą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos valstybinis jūrų uostas dalyvauja valstybei svarbių ekonominių projektų įgyvendinime, tokiame kaip suskystintų dujų terminalo projekto rengimas, taip pat siūloma atleisti nuo dalies pelno mokesčio 2013 m., nustatant 25 proc. tarifą“, – po pasitarimo komentavo susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Sumažintas tarifas būtų taikomas vienerius metus už 2012 m. pelną. Nors anksčiau buvo kalbėta apie trejų metų uosto planus, ministras teigė, kad spręsti dėl 2014-2015 m. pelno mokesčio kol kas per anksti.
Už 2011 m. gautą pelną 50 proc. pelno mokestis į biudžetą paliktas, nes jis buvo įskaičiuotas į 2012 m. biudžeto pajamas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|