Jeigu Lietuva nuspręstų nedidinti dyzelino akcizo iki reikalaujamo dydžio, tai būtų pirmas toks atvejis ES. Briuselis įspėja – mūsų šalis būtų nubausta. Tačiau Vyriausybė gali apkaltinti ES, kad ji skyrė per mažai pinigų Ignalinos atominei elektrinei uždaryti.

Rinkimai jau baigėsi, tačiau net ir juos laimėję politikai vis dar žarsto rinkėjų ausis maloninančius pažadus. Lietuva ketina derėtis dėl dyzelino akcizo. Taip pareiškė kandidatas į premjerus Algirdas Butkevičius.


Derėsis, jei bus įmanoma


ES nare tapusi Lietuva įsipareigojo 2013 metais pasiekti reikalaujamą minimalų dyzelino akcizo lygį. Iki šiol galiojo pereinamasis laikotarpis. Akcizas turėtų didėti nuo dabartinių 1043 litų už 1000 litrų iki 1140 litų. Skaičiuojant pagal dabartines kainas, litras dyzelino turėtų pabrangti 12 centų.


Kandidatas į premjerus A. Butkevičius prieš rinkimus kalbėjo, kad Lietuva gali derėtis dėl mažesnių dyzelino akcizų. Tą patį jis pakartojo ir vakar, jau paaiškėjus rinkimų rezultatams. „Stengsimės, kad dyzelino akcizas nebūtų didinimas. Kalbėsimės, aišku, neignoruosime ES reikalavimų, bet stengsimės, kad akcizas ir toliau nebūtų didinamas. Gal vyks derybos, jeigu tai bus įmanoma”, – vakar pareiškė A. Butkevičius.


Tiesa, socialdemokratų lyderis neįvardijo, kaip tokios derybos vyktų ir ką Lietuva siūlytų. ES istorijoje iki šiol nėra pasitaikę atvejų, kad šalis savavališkai taikytų mažesnius, nei reikalaujama, akcizus.


Primins Briuselio pažadą


Briuselis ne kartą pareiškė: jokių derybų negali būti, nes Baltijos šalims ir Lenkijai buvo pritaikytas ir taip ilgas pereinamasis laikotarpis. „Įsipareigojimų nevykdymo atveju Europos Komisija galėtų pradėti pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą”, – sakė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Spaudos ir informacijos skyriaus vadovas Giedrius Sudikas. Pasak jo, Lietuva teisiškai yra įsipareigojusi pagal Stojimo sutartį, kurią ratifikavo visos ES narės, todėl privalo jos laikytis. Ar gali būti, kad Lietuva ieško būdų nesilaikyti to, ką pasižadėjo prieš dešimtmetį?


„ES toje pačioje sutartyje pažadėjo tinkamą finansavimą uždarant Ignalinos atominę elektrinę, tačiau to nesilaiko. Kodėl tai negali būti mūsų korta derybose?“ – „Lietuvos rytui“ sakė pavardės nenorėjęs skelbti politikas, priklausantis vienai rinkimus laimėjusių partijų.


Buvusieji siūlo ramintis


Vyriausybė elektrinei uždaryti Briuselio prašo skirti 770 mln. eurų, tačiau Europos Komisija kalba tik apie 210 milijonų iki 2017 metų. Buvęs energetikos viceministras Romas Švedas anksčiau irgi piktinosi, kad ES nenori laikytis įsipareigojimų. Bet ar dėl to Lietuva irgi gali nesilaikyti kai kurių stojimo sutarties punktų? „Prisiimtus įsipareigojimus reikia vykdyti ir reikalauti, kad ir kita pusė vykdytų savuosius“, – vakar aiškino buvęs viceministras, tapęs nepriklausomu energetikos ekspertu. Jo įsitikinimu, nereikėtų siekti akcizų degalams ir IAE uždarymo klausimų.


Buvęs Ignalinos atominės elektrinės vadovas Osvaldas Čiukšys irgi mano, kad galbūt reikia ieškoti kitų argumentų dėl akcizų. „Elektrinės uždarymas – nepalyginti svarbesnis. Tinkamai nesutarus su ES dėl jo finansavimo, išlaidos guls ant Lietuvos žmonių pečių – jie jas padengs brangiau mokėdami už elektrą“, – teigė O. Čiukšys.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Finansinių sprendimų bendrovė “Union Tank” (UTA) pristato universalius, naujos koncepcijos UTA Multibox® daugiafunkcinius prietaisus, skirtus apmokėjimui už kelius Prancūzijoje, Ispanijoje ir Belgijoje.

Skirtingos Europos šalių kelių apmokėjimo rinkliavos, jų kainodara bei dažna naujienų kaita – tikras transportininkų galvos skausmas. Finansinius sprendimus teikianti bendrovė nuo š.m. lapkričio pristato universalų  elektroninį rinkliavų skaitytuvą. Jame įdiegtos keturios kelių mokesčių sistemos veikiančios Belgijoje, Ispanijoje ir Prancūzijoje (įskaitant ir nuo kitų metų balandžio įsigaliojančią “ecotax” sistemą). UTA Multibox® skaitytuvas sukurtas taip, kad ateityje galėtų aptarnauti ir kitas Europos šalių kelių mokėjimo sistemas. Jo pagalba galima realiu laiku stebėti transporto priemonės kelionę, taip pat galima planuoti tinkamiausius ir ekonomiškiausius maršrutus, nustatyti sustojimo, iškrovimo-pakrovimo taškus bei atlikti kitas funkcijas.


“UTA Multibox® yra visiškai naujos koncepcijos prietaisas, jungiantis daugiafukciškumą ir ypač paprastą naudojimą”, – tikina Ivona Vysocka, vežėjams paslaugų teikiančios bendrovės UTA atstovybės Lietuvoje TIMEX klientų aptarnavimo specialistė.


Prancūzija apmokestino daugiau kelių


A. Vysocka primena, kad nuo 2013 m. balandžio 20 d. Prancūzijoje įvedamas naujasis ekologinis mokestis “ecotax”. Iš pradžių jis galios tik Elzaso regiono greitkeliuose ir nacionaliniuose keliuose bei bus privalomas 12 t ir daugiau sveriančioms transporto priemonėms. Nuo 2013 m. liepos 20 d. “ecotax” mokestis bus taikomas visam krovininiam transportui virš 3,5 t važiuojančiam Prancūzijos nacionaliniais, vietiniais ir kitais keliais bei kai kuriomis Prancūzijos greitkelių atkarpomis. Tai reiškia, kad nuo šiol veiks dvi mokėjimo už kelius sistemos – viena greitkeliuose, kita – nacionaliniuose keliuose. Anot p. Vysockos, kol kas neaiškus tikslus mokesčio dydis, bet vertinama, kad jis gali siekti 0,12-0,14 EUR/km. „Dabar kai kurie vežėjai nori išvengti mokamų greitkelių ir naudojasi nacionaliniais keliais“, – pastebi p. Vysocka.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas


Šių metų spalio 23 dieną Liucernoje (Šveicarija) buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Baltijos šalių kelininkų asociacijos (BRA) ir Pasaulinės kelininkų asociacijos (PIARC). Tai didelis Baltijos kelininkų asociacijos, įkurtos dar 1932 metais ir atkurtos 1989-aisiais, įvertinimas.


Nuo Baltijos šalių sutartį pasirašė Lietuvos, kuri dabar pirmininkauja Baltijos šalių kelininkų asociacijai, atstovai: BRA pirmininkas Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius Skirmantas Skrinskas ir BRA sekretorius Tarptautinių ryšių skyriaus vedėjas Algirdas Radauskas, nuo PIARC: šios organizacijos prezidentė Anne Marie Leclerc ir generalinis sekretorius Jean-Francois Corte.


Taip pat Liucernoje vykusiame kasmetiniame PIARC tarybos posėdyje S. Skrinskas buvo perrinktas PIARC vykdomojo komiteto nariu.

LAKD inf


BaltarusijaBaltarusijos konsultatas informuoja apie darbo laiko pakeitimus. Nuo šiol kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną, įskaitant spalio mėn. 31 d. nedirbs.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį buvo išjungta analoginė antžeminė televizija ir pereita prie skaitmeninės televizijos. Pusantrų metų trukusi informacinė skaitmeninės televizijos plėtros skatinimo kampanija buvo sėkminga. Spalio mėnesį atliktų tyrimų duomenimis, absoliuti dauguma – 96 proc. Lietuvos gyventojų žinojo, kad, norint žiūrėti skaitmeninę televiziją, reikia turėti atitinkamą televizorių arba TV priedėlį, o beveik trys ketvirtadaliai gyventojų teigė jau dabar galį žiūrėti TV skaitmeniniu būdu.

„Viešinimo kampanija, kurios metu informuoti žmones apie laukiančius televizijos pokyčius buvo pasitelktos pačios įvairiausios priemonės ir kanalai, baigėsi. Kaip rodo apklausų rezultatai, žmonės, nemokamai žiūrintys televiziją su lauko, kolektyvinėmis ar kambarinėmis antenomis, buvo sėkmingai informuoti apie laukiančius pokyčius ir jiems spėjo pasirengti“,– teigia susisiekimo ministro patarėjas Martynas Čerkauskas.

Pasak M. Čerkausko, tie, kurie iki šiandien dar nepasirūpino tinkama įranga, visą lapkričio mėnesį, susidūrus su problemomis ar kilus klausimams, dar gali skambinti nemokama telefono linija 8 800 00150. Nemokamu telefono numeriu paskambinusiems gyventojams konsultantai suteiks svarbiausią informaciją apie analoginės antžeminės televizijos išjungimą, skaitmeninės televizijos pasirinkimo būdus, padės sprendžiant technologinius perėjimo sunkumus.

Susisiekimo ministerija taip pat primena, kad mažas pajamas gaunantys vieni arba bendrai gyvenantys asmenys, kurių vidutinės pajamos vienam asmeniui sudaro ne daugiau nei 525 Lt, iki lapkričio 20 d. dar gali kreiptis dėl vienkartinės kompensacijos už skaitmeninei TV žiūrėti reikiamos įrangos įsigijimą.

Analoginė antžeminė televizija Lietuvoje išjungta naktį iš sekmadienio į pirmadienį, 3 val. nakties. Apie tai, kad analoginės antžeminės TV transliavimas spalio 29 d. bus nutrauktas ir bus pereita prie skaitmeninės TV, žinojo 98 proc. minėtos apklausos dalyvių.

Susisiekimo ministerija

Prabėgusi savaitė visiems priminė apie artėjančią žiemą ir besikeičiančias vairavimo sąlygas, tuo metu vežėjų padangėje situacija buvo pakankamai gera ir sulaukta nemažai pozityvių žinių.

Valstybinė kelių transporto inspekcija informavo, kad Rusijos Federacijos transporto ministerija 2012 m. Lietuvos vežėjams papildomai skyrė 2000 leidimų vežti krovinius į (iš) trečiąsias šalis.


Taip pat pasiekė ir kitos geros žinios susijusios su krovinių gabenimu į Rusiją. Antradienį „Linavos mokymo centre“, asociacijos „Linava“ nariai ir kandidatai dalyvavo susitikime su kompanijos „Evrazoto“ iš Rusijos teisininku Aleksandru Žigulinu. Jis atsakė į vežėjų užduotus klausimus ir pateikė daug naudingos informacijos. Svarbiausia buvo susijusi su CMR važtaraščio pildymu. Teisininkas pateikė pavyzdžių, kaip reikia pildyti šį dokumentą pagal Lietuvos ir Rusijos susitarimą.


Taip pat „Linava“ informavo savo narius apie galimybę sutaupyti lėšų skirtų darbuotojų apmokymams. Asociacija planuoja teikti paraišką finansavimui iš Europos Sąjungos gauti pagal priemonę „Žmogiškųjų išteklių tobulinimas įmonėse“. Pasinaudojus šia parama bus padengta nemaža dalis vairuotojų kursų kainos, kurie sieks 95 kodo kvalifikacijos.


Austrija informavo kad nuo 2012 m. lapkričio 1 d. EEV ir EURO 6 kategorijos transporto priemonėms virš 7.5t leidžiama važiuoti naktį A12 greitkeliu (iš Zirl į Langkampfen). Visoms kitoms transporto priemonėms draudimas vairuoti naktį lieka galioti. Belieka tikėtis, kad ir kitos Europos šalys paseks Austrijos pavyzdžių ir pradės skatinti naujų transporto priemonių atitinkančių “Euro 6″ emisijos standartą naudojimą.


Kol kas tų naujų transporto priemonių nenuperkama tiek kiek norėtų pardavėjai, tačiau situacija rinkoje pakanakmai nebloga ir atitinka ekspertų prognozes. Automobilių gamintojų asociacija ACEA pateikė pirmų trijų metų ketvirčių pardavimų ataskaitą.


Taip pat pasiekė žinios, kad tunelyje, jungiančiame Austriją su Vokietija, 51 metų amžiaus lietuvio vairuojamas vilkikas dėl nenustatytų priežasčių išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir įsirėžė į ten važiavusį automobilį. Į avariją pakliuvo ir dar keli iš paskos važiavę automobiliai.


CargoNEWS.lt redakcija linki vairuoti saugiai, nepamiršti pasiruošti transporto priemonių žiemai ir išvengti pavojingų situacijų keliuose.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Prekyba degalais – rizikingas verslas. Ypač dabar, kai kainos ir pirkėjų elgesys yra neprognozuojami. Nedidelės konteinerinės degalinės pasmerktos išnykti. Bankrutavus savininkams jų net nepavyksta parduoti, rašo „Lietuvos rytas”.

„Prekiavome tiktai dujomis. Pasirodė, kad pragyventi iš vienos degalų rūšies sudėtinga”, – atsiduso jau bankrutavusiai bendrovei „Čia” vadovavęs Romas M.


Bendrovė prieš kelerius metus turėjo degalinių įvairiuose miestuose. Pradėjus verslą ambicijų netrūko – atidarytos degalinės Vilniuje, Kaune, Alytuje. Tačiau šiandien turėtas degalines nesėkmingai bandoma parduoti iš varžytynių.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Pirmasis sniegas paprastai keleriopai sumažina automobilių srauto greitį keliuose. Daugumą žmonių jis užklumpa nepasiruošusius ir netikėtai. Tai jau darosi tautiniu bruožu – ratus keičiame tik tada, kai pradeda snigti.

Žiemą geriausia vairuoti automobilį tiems, kurie yra puikiai pasiruošę šaltajam metų periodui. O pasiruošti reikia visiems, nes Marijos žemėje šaltasis metų periodas tęsiasi kartais daugiau nei pusmetį. Taigi, kaip sako BMW saugaus vairavimo mokyklos instruktorius Darius Grinbergas, „pirmiausia, ką reikia turėti galvoje, tai saugus greitis“. Pasak Dariaus, kelio ženklai riboja tik maksimalų greitį. Slidžiame kelyje net ir 30 km/val. kartais gali būti per daug.


Jei ryte automobilį radote apledėjusį ar apsnigtą (tokių ar panašių ženklų gali būti daugybė), tai turėtų būti pirmasis signalas, kad kelyje bus slidu. Neverskim kaltės kelininkams dėl savo klaidų. Jie daro viską, ką gali, tačiau šlapdribos ar plikledžio metu negalima važiuoti tokiu pačiu greičiu lyg danga būtų sausa, o laiku pabarstyti visų kelių paprasčiausiai neįmanoma.


Kitas dalykas, ką reikia žinoti važiuojant slidžiu keliu, yra švelnumas. Jo reikia ne tik bendraujant su savo šeimos nariais ar mylimaisiais. Vairuojant automobilį žiemą taip pat reikia vengti staigių ir „aštrių“ judesių. Anot Dariaus Grinbergo, „staigiai pasuktas vairas ar paspaustas akseleratorius gali dar labiau pabloginti padangų sukibimą. Šiuolaikiniuose automobiliuose įdiegtos stabilizavimo sistemos padės tik iki tam tikros ribos, todėl aklai pasitikėti jomis nereikėtų.“


Kaip sako liaudis, roges žiemai reikia ruošti vasarą. Taip pat ir su vairavimo įgūdžiais. Mokytis valdyti automobilį tada, kai tau reikia važiuoti, o lauke prisnigta, jau per vėlu. Tuo reikėtų pasirūpinti iš anksto. „Kiekvienos žiemos pradžioje internete, televizijoje, radijuje ir spaudoje galime surasti daugybę patarimų vairuotojams. Man visuomet buvo įdomu ar nors vienas pilietis yra pabandęs jais pasinaudoti tikroje situacijoje? Ar bent atsiminė, ką reikia daryti su akseleratoriumi, kai paslysta galiniai ratai? O juk ir žiemą, ir vasarą galioja tie patys fizikos dėsniai. Jei vairuotojas bent kiek susipažinęs su jais, jis suvoks, kad greitėjant labiau užkraunami galiniai ratai, o lėtėjant – priekiniai.


Manipuliuojant vairu, stabdžiu ir akseleratoriumi visuomet galima suteikti pagalbą net ir vienam slystančiam ratui. Tačiau tai daryti reikia mokėti, o šio privalomo meno išmokti iš savo neprofesionalo draugo, dėdės, tėtės, senelio ar laikraščio nepavyks. Šiuo atveju gali padėti teisingi refleksai, bet juos išugdys tik profesionalus instruktorius, kuris žino, kad jei paslydo galiniai automobilio ratai, tai tikrai ne visuomet akseleratorių reikia atleisti. Ir tai visiškai nepriklauso nuo to, kuriais ratais automobilis varomas. Viskas priklauso nuo vairuotojo. Vairuotojas už vairo turi vairuoti, o ne kalbėti telefonu, pasakoti anekdotus ar gerti kavą. Jei pamatytumėte pakilimo metu tuo užsiimantį lėktuvo pilotą, kažin ar tai suteiktų daugiau saugumo jausmo. Netikėtumų galima ir reikia laukti visada“, – sako D. Grinbergas.


Neprivalgei – neprilaižysi, tad jeigu nebesuspėjote pasimokyti, o važiuoti vis tiek reikia, turėkite galvoje kelis paprasčiausius dalykus, kurie padės išvengti netikėtumų.


Greitis.  Žiemą jį riboja ne kelio ženklai, o kelio dangos būklė. Jeigu įtariate, kad gali būti slidu, geriau važiuokit lėčiau ir atsargiau.


Švelnumas. Visur ir visada. Venkite staigių judesių vairu, staigių pedalo paspaudimų, nes slidžiame kelyje bet koks staigesnis judesys gali išprovokuoti automobilio slydimą.

Jeigu už lango temperatūra artima nuliui, važiuokite atsargiai net tada, kai kelias atrodo švarus. Ypač atsargūs būkite ant tiltų, viadukų ir pan, nes jie užšąla pirmiausia. Jeigu jaučiate, kad kelias slidus, laikykitės saugios distancijos iki priekyje važiuojančio automobilio, nes stabdymo atstumas tokiame kelyje padidėja keleriopai. Jeigu pajutote, kad automobilis slysta, nepasimeskite ir nepanikuokite. Jeigu nelaimė neišvengiama, bandykite nukreipti automobilį ne į kitą mašiną, geriau nuvažiuokite nuo kelio ar peršokite per šaligatvio bortelį. Stenkitės nepatirti tiesioginio smūgio. Jeigu matote, kad tikrai neišvengsite smūgio, paskutinę akimirką ištiesinkite ratus – tokį smūgį važiuoklė sugeria geriau.


Gerokai pasnigus suraskite laiko ir tuščią aikštelę, kur galėtumėte specialiai išprovokuoti automobilį ir bandyti jį suvaldyti. Tik neperlenkit lazdos! Jeigu leidžiatės į kelionę žiemą, nepamirškite šiltų rūbų, kastuvo, tempimo lyno ir pasirūpinkite, kad jūsų mobilusis telefonas visados būtų pakrautas.


Ir nesvarbu, kokį automobilį vairuojate, tobulinti įgūdžius niekada nevėlu, net didžiausiu profesionalu save laikančiam žmogui reikia tobulinti įgūdžius. „Beje, įprastame kelyje, nesvarbu, ar automobilis varomas galiniais, ar priekiniais ratais, paslydus jo galui, visada vairą suksime ta pačia kryptimi. Jei jums ši žinia netikėta, susimastykite ar tikrai vairuojate taip gerai, kaip galvojote.“ – sako Darius Grinbergas.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Sunku būtų įsivaizuoti XXI a. verslą, kuriame būtų netaikomos marketingo priemonės. Metų metus versle kuriamos ilgalaikės strategijos, siekiant užsitikinti kuo didesnį nuolatinių klientų ratą. Vis tik praktika rodo, kad dalis Lietuvos krovinių pervežimo, logistikos įmonių atstovai, kartais nemato nei laiko, nei noro investuoti į marketingo priemones, skirtas verslo efektyvumui stiprinti.

Ar transporto versle reikalingas marketingas?


Marketingas – tai procesas, kurio metu įmonės ištekliai derinami su esamais arba formuojamais klientų ar vartotojų poreikiais tokiu būdu, kad tai atitiktų visų suinteresuotų šalių poreikius ir lūkesčius. Dažniausiai versle naudojamos tradicinės marketingo priemonės – tai internetinės svetainės, firminis stilius, reklama, socialiniai tinklai, renginiai, prezentacijos, pardavimų skatinimas, verslo dovanos ir t.t. Stambioms tarptautinėms kompanijoms šiandien pagrindinis klausimas ne marketingo priemonių reikalingumas, tikslingų priemonių, garantuojančių efektyvumą, parinkimas. „Jei marketingo priemonės pasirinktos tiksliai – jos gali duoti naudos, t.y. pagerinti įmonės , ar konkrečios paslaugos žinomumą, kuris dažnai įtakoja kliento pasirinkimą perkant transporto-logistikos paslaugas. Tačiau tai priklauso nuo įmonės specifikos, tikslinio klientų rato, rinkos dydžio,“ – pasakoja „DHL Lietuva“ generalinis direktorius Mindaugas Pivoriūnas, kuris šiandien sunkiai įsivazduoja tarptautinės kompanijos veiklą be marketingo sistemos priemonių. Jam pritarė ir „DPD Lietuva“ atstovė spaudai Indrė Puišė, kurios teigimu, kiekvienas, net smulkiausias veiksmas anksčiau ar vėliau turės įtakos klientų pasirinkimui, o įtakos stiprumas priklausys nuo priemonių efektyvumo. ,,Nevykdant visiškai jokios marketingo veiklos, aršios konkurencijos rinkoje, sukurti pranašumą yra labai sudėtinga misija, – sakė I. Puišė.


Nors rinkos vilkai neabejoja marketingo būtinybe, dalis krovinių pervežimo ar logistikos kompanijų turi kitokią poziciją šiuo klausimu. Kompanijos „Marketingo pagalba“ vadovas Giedrius Budrys informavo, kad transporto, logistikos kompanijos kreipiasi retai. Pašnekovas mano, kad tokios įmonės išskaido savo veiklą ir pardavimo skatinimo darbus deleguoja darbuotojams, nes priešingu atveju, visiškai be marketingo toil nenuvažiuotų. Lietuvos Marketingo asociacijos (LIMA) valdybos narė Ieva Naujalytė portalui CargoNews sakė, kad iš visų Lietuvos įmonių, kurias vienija LIMA (apie 500), tik keletas užsiimančių logistikos ar siuntų pristatymo veikla, o krovinių pervežimo automobiliais atstovų asociacijoje visai nėra. Pašnekovės nuomone, greičiausiai taip yra dėl to, jog transporto ir logistikos įmonės neinvestuoja į marketingą arba nesamdo specialistų. Įprastai tokiose įmonėse marketingo skyriaus funkcijos užgula įmonės vadovo pečius arba kryptingai paskirstomos administracijos darbuotojams.


Nesureikšmindama marketingo įtakos verslui, dirba krovinių pervežimo kompanija „Revereis“. „Nematau jokio reikalo naudoti marketingo priemones ir į jas papildomai investuoti. Šiandien užsakymų turime gerokai daugiau, negu galimybių juos visus įvykdyti. Labai griežtai žiūrime į atliktų darbų kokybę ir mūsų klientai tai vertina,” – savo skeptišką poziciją marketingo atžvilgiu dėstė ,,Revereis” direktorius Dainius Petkus.


Tokių įmonių vadovai, kaip ir D. Petkus, teikdami kokybiškas paslaugas, užsitarnaują nemokamą reklamą „iš lūpų į lūpas“ ir jos, „DHL Lietuva“ vadovo teigimu, kokybiškai dirbančioms, gerą reputaciją turinčioms įmonėms, visiškai pakanka. „Kartais betarpiškas bendravimas su savo klientais, santykių palaikymas yra kur kas efektyvesnis, nei reklama, ar kiti pardavimo skatinimo veiksmai,“ – pripažino M. Pivoriūnas. Vis tik, anot jo, didžiosiosioms tarptautinėms įmonėms, teikiančioms savo paslaugas įvairiose pasaulio vietose, pasiekti visus savo klientus, sprendimus be tradicinio marketingo būtų labai sunku.


Ne visi sprendimai pasiteisina


Lietuvoje reklamos paslaugos yra ganėtinai brangios, todėl tradicinio marketingo keliu drąsiau eina tarptautinės kompanijos, kurios marketinginių priemonių efektyvumą yra patikrinusios patirtimi kitose šalyse. Nuo įmonės tikslų tikslo – populiarinti prekinį ženklą, pristatyti naujas paslaugas, užkariaui naujus klientus ir kt. –priklauso marketingo priemonės. Anot I. Puišės, dažnai nustebina verslininkai, kurie į marketingo veiklą investuoja ne pinigus, o savo laiką, energiją, vaizduotę, informaciją bei apsiginkluoja netradicinėmis marketingo priemonėmis. Rinkos ekspertai pataria, kad visuomet reikia sau atsakyti, ar mes norime tiesiog išleisti pinigus marketingui, ar mes norime parduoti daugiau, kiek žmonių pamatę įmonės plakatą pakelėje, reklamą viename ar kitame leidinyje, ateis pas mus kaip klientai. „Transporto industrija yra labai specifinė ir dideli marketingo biudžetai nėra garantas, kad išleisti piningai marketinginei kampanijai duos tiesioginę gražą pardavimams,“ – konstatavo M. Pivoriūnas, patikslindamas, kad labiausiai pasiteisina marketinginės priemonės, kurios yra arčiausiai kliento ir nėra universalių sprendimų tinkančių visiems. „DHL Lietva“ generalinio direktoriaus teigimu, kartais pakviesti klientus pas save, kad parodyt kaip kraunamos jų siuntos į geltoną DHL lėktuvą, ar pristatyti prekybos su Kinija specifiką, pasitelkiant ekspertus iš Kinijos yra kur kas efektyviau formuojant teigiamą kompanijos įvaizdį nei 5 aukštų namo dydžio plakatas pakelėje, rėkiantis „mes galime viską“.


Logistikos paslaugas teikiančios kompanijos „Baltic solutions“ vadovas Dmintrijus Juvko, pastebi, kad tradicinės marketingo priemonių veiksmingumą lemia ir pačios įmonės požiūris į esamą ar būsimą klientą. Pavyzdžiui, jei jos įgyvendinamos siekiant tiesiog manipuliuoti, D. Juvko nuomone, jos ne tik nenaudingos, o priešingai, gadina santykius ir mažina konkurencinį pranašumą. „Jeigu tu kažką padovanojai užsakovui ir lauki tik naudos – duos daugiau krovinių ir t. t – tai dažniausiai viskas ir lieka laukimo stadijoje,“ – sakė D. Juvko vertinantis tik tikrą partnerystę versle.


Kaip pamatuoti efektyvumą?


Marketingo profesionalai pataria, kad pasirinktos priemonės būtų efektyvios, reikia nustatyti tikslinę auditoriją, žinoti, kokio palsaugų vartotojo siekiame. Už marketingą įmonėje atsakingas asmuo norėdamas parengti efektyvią marketing kampaniją, turi atsakyti į vienintelį klausimą: “Kaip tai padės parduoti papildomą kiekį X paslaugų (pervežti daugiau krovinių)?”. Tai ir yra kertinis reklamos įvertinimo kriterijus. Taip pat pasirinktų priemonių efektyvumą galima patikrinti lyginant prieš priemonių taikymą buvusio laikotarpio veiklos rezultatus; pagal skirtumą tarp naujų ir esamų klientų. O svarbiausia, ieškoti  originalių, nestandartinių sprendimų, kurie nebūtinai gali būti brangūs.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas


Ricardas-MalkusLietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ rengia projektą ES paramai gauti – „Žmogiškųjų išteklių tobulinimas vežėjų automobiliais įmonėse“. Projekte dalyvaudami vežėjai galės gauti 70 proc. kompensaciją 95 kodo vairuotojų mokymams. Apie projektą ir jo naudą vežėjams, kalbiname asociacijos „Linava“ prezidento patarėją Ričardą Malkų.

Kuo ypatingas šis projektas?

Šis ES projektas yra skiriamas vairuotojų kvalifikacijos tobulinimui. Pagal ES direktyvą, nuo 2013 m. rugsėjo 10 d. keleivinių transporto priemonių, o nuo 2014 m. rugsėjo 10 d. ir krovininių transporto priemonių vairuotojams, vykstantiems į ES šalis, bus privaloma turėti 95 kodą. Projektas inicijuojamas dėl to, kad šiuo metu, kol kas tik nedidelė vairuotojų dalis turi kvalifikaciją, kuri greitai bus būtina.


Projektas gerokai palengvins įmonių vadovų finansinę galimybę suteikti vairuotojams kvalifikaciją. Pavyzdžiui, jei vairuotojas C ir CE kategorijų vairuotojo pažymėjimą gavo iki 2009 m. rugsėjo 10 d., tai jo mokymai projekto dalyviams kainuos ne 400 Lt. (vidutinė rinkos kaina), o tik apie 100 Lt. Jeigu minėtų kategorijų pažymėjimą vairuotojas gavo po 2009 m. rugsėjo 10 d., tai mokymai jam kainuos ne1400 Lt., o apie 300 Lt. Kadangi projekte dalyvauja tiek mažos (iki 50 darbuotojų), tiek ir vidutinės (nuo 51 iki 250 darbuotojų), bus taikomas 70 proc. kompensavimo intensyvumas. Šis projektas – nacionalinis interesas. Žinant, kiek tarptautinis autotransportas duoda naudos, kokį BVP sudaro, juokauti negalime, tad privalome rimtai parengti vairuotojus, kad netektų prisišaukti antros krizės.


Kokios įmonės gali dalyvauti šiame projekte?


Įmonė, norinti dalyvauti projekte, būtinai turi būti asociacijos „Linava“ narė arba kandidatė. Šis projektas skirtas smulkiam ir vidutiniam verslui, todėl jame gali dalyvauti įmonės, turinčios iki 250 darbuotojų. Taip pat dalyvaujančios įmonės turi neturėti „griekų“, tai yra, paraiškos pateikimo metu (2012 m. lapkričio – gruodžio mėn.) neturėti įsiskolinimų VMI ir „Sodrai“. Dar vienas svarbus kriterijus – įmonės nuostoliai negali viršyti 50% jos turimo kapitalo.


Kokia šio projekto apimtis ir kiek vairuotojų numatyta parengti?


Žinoma, šio projekto apimtis negalės patenkinti visų „Linavos“ narių vairuotojų kvalifikavimo. Numatoma, kad pagal šį projektą galima bus parengti apie 9 tūkst. vairuotojų. Asociacija „Linava“ toliau ieškos papildomo finansavimo narių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimui, ypač vairuotojų 95 kodo mokymams, bus deramasi su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Neturintys 95 kodo vairuotojai po kelių metų gali masiškai prarasti darbus, o tai bus didelė problema, kai vairuotojų trūkumas, kuris jau ir dabar egzistuoja, dar labiau išaugs.


Kur vyks šio projekto organizuojami vairuotojų kvalifikacijos kėlimo mokymai?


Mokymai bus vykdomi įvairiuose Lietuvos miestuose, todėl jo dalyviams nereikės važinėti į Vilnių.


Įmonių vadovai neretai baiminasi, kad jeigu jie investuos į vairuotojų mokymus, vairuotojai gali pereiti dirbti į kitą įmonę. Kokie saugikliai apsaugo darbdavius šioje situacijoje?


Tai nesunkiai išsprendžiama situacija. „Linavos“ Mokymo centro atstovai galės darbdaviams patarti, kokias juridines sutartis pasirašyti, kad vairuotojai sugrąžintų tą sumą, jei išeitų anksčiau nepradirbę tam tikro laiko.


Su kokiais dar iššūkiais gali susidurti įmonės dalyvaudamos projekte?


Problema darbdaviams iškyla tada, kai reikia vairuotoją mokslams išleisti 140 akademinių valandų. Vairuotojas atitraukiamas nuo darbo. Dėl to įmonės vadovas turėtų kruopščiau planuoti savo vairuotojų darbo laiką, kad po vieną ar po kelis vairuotojus vis galėtų išleisti į mokymus. Nors šis mokymų laikas santykinai atrodo ilgas, tačiau žmones reikia išleidinėti į mokymus jau dabar, kad 2014 m. atėjus, vežėjai turėtų suformuotas kvalifikuotų vairuotojų grupes.


Jei darbdavys nenori mokėti už savo vairuotojo mokymus, ar vairuotojas dirbantis įmonėje, „Linavos“ narėje, gali dalyvauti projekte, likusią 20-30 proc. kursų kainą padengdamas savo lėšomis?


Įmonei užtenka užregistruoti vairuotoją į šį projektą ir už mokymus reikės mokėti nebe 1400 Lt., o apie 300 Lt., Finansavimas teikiamas įmonei, tad įmonei tenkančią dalį turės sumokėti įmonė. Kaip jau buvo minėta anksčiau, galima sutartimis įtvirtinti, kad vairuotojas grąžintų darbdaviui tą sumą, jei nepradirbtų tam tikro laiko įmonėje.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas


Rusijos policija ir toliau aktyviai kovoja su avarijomis šios šalies keliuose, tačiau šį kartą panašu lazda gali būti perlenkta. Naujieji reikalavimai, jeigu jie įsigalios, gali smarkiai paveikti visus užsienio vežėjus, nors kol kas dar neaišku ar jiems bus taikomi šie reikalavimai.

Planuojama, kad vairuotojais dirbantys užsieniečiai norėdami važinėti Rusijos keliais turės išsilaikyti rusišką vairavimo egzaminą ir gauti rusišką leidimą vairuoti transporto priemones.


Kol kas kalbama apie vietinėje rinkoje dirbančius užsienio vairuotojus, kuriuos samdo vietinės bendrovės. Policijos duomenimis, dažniausiai tai būna maža įmonė, kuriai nelabai rūpi, kas vairuos jų transporto priemonę ir priima įvairių tautybių vairuotojus.


Rusai teigia, kad jų keliuose į daugybę eismo įvykių papuola autobusai, mikroautobusai ir sunkvežimiai, kuriuos vairuoja ne rusišką vairuotojo pažymėjimą turintys asmenys. Taip pat rusai teigia, kad tokiu atveju surasti juridinį asmenį, kuris būtų atsakingas už pervežimą dažniausiai būna sudėtinga. Kai kurie įvykiai baigiasi teismais, nes ikiteisminėje stadijoje sureguliuoti padarytos žalos atlyginimą būna sudėtinga.


Siūloma, kad užsienio vairuotojai išsilaikytų specialų atestatą, su kuriuo turėtų teisę važinėti Rusijos keliais, priešingu atveju jų teisės būtų laikomos negaliojančiomis. Tokie reikalavimai galiotų tik profesionaliems vairuotojams.


Rusai pateikė pavyzdžių, kad kai kuriose Europos šalyse tokie reikalavimai taip pat yra. Norint įsidarbinti vietinėje rinkoje reikia gauti specialius atestatus. Belieka tikėtis, kad Rusija šio reikalavimo netaikys užsienyje registruotų transporto priemonių vairuotojams.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas


Nuo šio sekmadienio, spalio 28 d., Baltijos šalių oro bendrovės „airBaltic“ lėktuvai pradės skraidyti pagal naują žiemos sezono tvarkaraštį. Jame oro bendrovė numato dažnesnius skrydžius įvairiomis kryptimis Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir NVS šalyse.

Šiemet „airBaltic“ keleiviams pasiūlys daugiau krypčių, kuriomis skrendama kelis kartus į dieną, nei pernai. Keleiviams šį žiemos sezoną oro bendrovė pristato skrydžius į Budapeštą ir Kišiniovą, o kryptimis į Londoną, Paryžių, Briuselį, Amsterdamą, Vieną, Miuncheną, Diuseldorfą, Oslą, Bergeną, Bilundą skraidys dažniau. Be to, „airBaltic“ bendradarbiauja su didžiosiomis pasaulio oro bendrovėmis, kad galėtų pasiūlyti bendrojo kodo skrydžius į oro uostus visame pasaulyje.

„airBaltic“ naująjį sezoną sutiks nuo 7 iki 8 išaugusiu savaitinių skrydžių į Londoną skaičiumi. Į Paryžių oro bendrovės lėktuvai skris 9 kartus į savaitę, o partnerystė su „AirFrance“ keleiviams leis keliauti daugiau nei 150 krypčių visame pasaulyje. Skrendantiems maršrutu Ryga-Briuselis šią žiemą bus siūlomi 10 savaitinių skrydžių, o  „airBaltic“ ir „Brussels Airlines“ bendradarbiavimas leidžia patogiai skristi į Afriką.

Oro bendrovė taip pat padidino skrydžių skaičių į Amsterdamą iki 9 kartų į savaitę ir stiprindama partnerystę su KLM, siūlo skrydžius po visą pasaulį. Be to, „airBaltic“ bendradarbiaudama su „Austrian Airlines“ į Vieną skraidys 10 kartų į savaitę, 3 kartais dažniau nei pernai. Oro bendrovės skrydžių skaičius į Miuncheną išaugo nuo 7 per savaitę pernai iki 10 per savaitę šiemet.

Žiemos sezonu „airBaltic“ skraidys 5 kartus į savaitę į Diuseldorfą. Neseniai pradėtas bendradarbiavimas su „airberlin“ jau palengvino keleivių iš Baltijos šalių susisiekimą su Kelno, Štutgarto, Niurnbergo ir kitų Vokietijos bei pasaulio miestų oro uostais. Į Bilundo ir Bergeno oro uostus „airBaltic“ skraidys 4 kartus į savaitę – vienu kartu į savaitę dažniau nei pernai.

„airBaltic“ iš Baltijos šalių oro uostų į Norvegijos sostinę Oslą šią žiemą skraidys 29 kartus į savaitę. Iš Rygos oro uosto šia kryptimi bus skrendama net 20 kartų.

Nuo šio žiemos sezono „airBaltic“ pagerins keleivių aptarnavimą savo paslaugas perkeldami į naują Kijevo Borispilio oro uosto terminalą D.

Oro bendrovė skraido į daugiau kaip 60 Europos, Skandinavijos, Rusijos, NVS šalių ir Viduriniųjų Rytų miestų. Lietuvoje „airBaltic“ vykdo skrydžius iš trijų Lietuvos oro uostų – Vilniaus, Kauno ir Palangos.

Visų skrydžių sąrašą galima rasti bendrovės internetiniame puslapyje www.airbaltic.com

A/S Air Baltic Corporation


Investicinis bankas „GILD Bankers“ išreitingavo Lietuvos įmones pagal jų akcijų vertę biržoje 2011 metais. Vertingiausių įmonių šimtuke 7 įmonės iš transporto sektoriaus.

Kaip skelbia dienraštis „Verslo žinios“, įmonės neįtrauktos į biržos sąrašus buvo reitinguojamos tarytum jų akcijomis būtų prekiaujama biržoje – akcijų vertė nustatyta pagal viešai prieinamą informaciją ir paliginamų – jų daugiklių vertinimo metodu.

Pirmąją vietą vertingiausių įmonių sąraše užima AB „Lietuvos geležinkeliai“, kuri bendrovės vertę padidino nuo 2,678 mlrd. Lt iki 3,024 mlrd. Lt. ir pagerino finansinius rezultatus. 8-oje šimtuko vietoje randame AB „Orlen Lietuva“, 32-oje – AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, 47-oje – UAB „Schmitz Cargobull Baltic“, 53-ioje – AB grupė „DFDS Seaways“, 75-oje – UAB „Girteka logistics“, 77-oje – UAB „Rivona“.

 

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

Automobilių gamintojų asociacija ACEA pateikė rugsėjo mėnesio vilkikų pardavimų ataskaitą. Įvertinę ją galime pateikti pirmųjų 3 metų ketvirčių rezultatus, kurie nėra itin džiuginantys pardavėjams, tačiau labai artimi jų prognozuotiems metų pradžioje.

Bendra situacija rinkoje negerėja. 8 mėnesį iš eilės krenta pardavimai, jei lyginsime juos su praėjusių metų analogiškais periodais. O bendras visų metų pardavimų sumažėjimas jau siekia beveik 8 proc.

Didžiausiose rinkose pardavimai ir toliau mažėja, vienintelė išimtis – Didžioji Britanija, kurioje metiniai pardavimai pakilo beveik 6 proc. Lietuvos pardavėjai taip pat neturėtų skųstis – čia išlaikomas praėjusių metų rezultatas ir nuosmukio nėra.

Kaimyninėje Lenkijoje taip pat šiuo klausimu situacija stabili, o būtent stabilumas lėmė, kad Lenkijos rinka šiuo metu yra 4 pagal dydį ES ir paliko sau už nugaros buksuojančias Ispaniją ir Italiją bei gero pardavimų lygio neišlaikiusią Olandiją.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas


Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU) per devynis šių metų mėnesius pasiekė 0,8 mln. Lt pelną.  Įmonės finansinis rezultatas yra 1,7 mln. Lt geresnis nei planuotas.

„Augant keleivių skaičiui, atsiranda naujų maršrutų, kurie didina skrydžių skaičių. Daugiau skrydžių atneša daugiau pajamų ir daugiau išlaidų, ir tam, kad oro uostas dirbtų pelningai, reikia ypač didelį dėmesį skirti sąnaudų kontrolei. Vilniaus oro uostas, turintis mažiausias rinkliavas Baltijos šalyse, padidino savo pajamas ir suvaldė išlaidas taip, kad per devynis šių metų mėnesius pasiekėme pelną,“ – sako TVOU generalinis direktorius Tomas Vaišvila.

2011 m. pirmieji trys ketvirčiai Vilniaus oro uostui atnešė 36,6 mln Lt pajamų, tokie patys siekiai buvo iškelti ir 2012 m., tačiau pasiektas 4,6 proc. geresnis rezultatas.

Vilniaus oro uostas šių metų sausio – rugsėjo mėnesiais aptarnavo 1,7 mln. keleivių, t.y. 29,91 proc.  daugiau  nei per tą patį laikotarpį 2011 m., ir įvykdė 22 634 skrydžius, pasiekdamas 8,84 proc. skrydžių augimą, lyginant su praėjusiais metais.

Šiais metais iš Vilniaus oro uosto buvo skraidoma 40-čia tiesioginių reguliarių maršrutų, reguliarius skrydžius vykdė 21-a oro linijų bendrovė.  

Tarptautinis Vilniaus Oro Uostas
 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt