Jokios gamtos taršos, begarsis variklis ir svarbiausia – minimalios sąnaudos verslui. Tokį tikslą užsibrėžę unikalaus elektromobilio „JonElis“ kūrėjai, pradeda teikti „žaliojo pervežimo“ paslaugas. „Green Express“ tikslas – visus turimus įprastiniu kuru varomus krovininius autobusiukus perdaryti į elektrinius ir pasiūlyti ekologišką paslaugą už prieinamą kainą.
Kelerių metų įdirbis Tiek elektromobilių, tiek krovinių pervežimo versle „Green Express“ – ne naujokai, tačiau iki šiol šias verslo sritis vystę atskirai, elektromobilių kūrėjai nutarė suvienyti jėgas ir pasiūlyti iki šiol naują paslaugą Lietuvoje. „Vien elektra varomo transporto idėją turėjome jau seniai, tačiau nebuvome sukūrę tam tinkamo elektrinio variklio. Šiandien tokį jau turime ir žinome, kad jis veikia puikiai. Tokio tylaus, švaraus ir pigaus krovinių pervežimo būdo Lietuvoje dar niekas nėra išbandęs“,- džiaugiasi „Green Express“ vadovas Jonas Navickas.
„Green Express“ veikla apima ne tik pervežimus – įmonė teikia ir prekių sandėliavimo, prekių ženklinimo ir pakavimo, komponentų elektromobiliams gamybos paslaugas. Nauda gamtai ir kišenei Galbūt įsigyti elektromobilį asmeniniam naudojamui daugeliui kol kas per didelė prabanga, tačiau elektra varomas krovininis ar keleivinis transportas atsiperka gana greitai. Todėl „Green Express“ vadovas J.Navickas sako nebijantis konkurencijos. „Vežiodami krovinius elektromobiliais ne tik rūpinamės gamta, bet ir galime pasiūlyti mažesnius paslaugų įkainius“,- tikina J.Navickas. Nesunku paskaičiuoti, kad įprasto krovinio autobusiuko 100 kilometrų sąnaudos – nuo 35 iki 50 litų. Tuo tarpu, elektra varomas automobilis autobusas šį atstumą nuvažiuos vos už 10 litų.
Ambicingi planai Kol kas įmonės garaže stovi du darbui paruošti elektromobiliai, tačiau kelių artimiausių mėnesių planuose – visų turimų transporto priemonių perdarymas iš įprastu kuru varomų automobilių į elektromobilius. „Automobilius į elektromobilius perdarinėjame jau seniai. Lietuvos keliuose sutiktumėte ne vieną elektromobilį, kuriame įmontuota mūsų sukurtas unikalus elektrinis variklis. Todėl nusprendėme panaudoti savo žinias kuriant pirmąją „žaliojo pervežimo“ paslaugą Lietuvoje ir bent maža dalimi prisidėti prie švaresnės aplinkos“, – sako pirmosios krovinius elektromobiliais gabenančios įmonės vadovas J. Navickas. Estijoje užregistruota jau daugiau nei pusę tūkstančio elektromobilių, tuo tarpu Lietuva šiuo skaičiu gerokai atsilieka. Štai Prancūzijoje vien 2011 m. buvo užregistruota 5000 elektromobilių, tuo tarpu Lietuvoje – vos 50. Be to, reikėtų paminėti, kad į šį skaičių yra įtrauktos ir visos dviratės elektrinės transporto priemonės, todėl vien elektra varomų automobilių Lietuvoje yra vos keli.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-10-23
Biokuras turėjo padėti sumažinti priklausomybę nuo naftos bei išmetamo anglies dvideginio kiekį. Dabar gi Europos Sąjunga spaudžia stabdžio pedalą – biokuro gamyba skatina maisto produktų brangimą, rašo portalas BFM.ru kartu su „Deutsche Welle“.
2009 metais Europos Sąjunga nusprendė iki 2020 metų biokuro dalį transporto sektoriuje padidinti iki 10 procentų. Šiuo sprendimu buvo siekiama dviejų tikslų: sumažinti priklausomybę nuo naftos bei dujų tiekimo ir tuo pačiu sumažinti į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekį.
Biokuro gamyba stipriai išaugo, palaipsniui susireguliavo ir jo realizavimas. Nepaisant to, Europos Sąjunga prabilo apie atsitraukimą, mat pernelyg daug žemės ūkio plotų skirta biodegalų gamybai, pernelyg daug grūdų ir augalinio aliejaus keliauja ne ant stalo, o į automobilių kuro bakus.
Norėjo kaip geriau
Apie politikos pokyčius prabilo iškart du Europos Sąjungos komisarai: energetikos sektorių kuruojantis vokietis Guentheris Oettingeris ir klimato apsauga besirūpinanti danė Connie Hedegaard. „Padarėme išvadas ir nusprendėme įšaldyti kviečių, rapsų, kukurūzų ir kitų kultūrų naudojimą biokuro gamybai dabartiniame 5 procentų lygyje“, – pareiškė G. Oettingeris.
C. Hedegaard paaiškino, kad „turtinga Europa“ turi užduoti sau retorinį klausimą: „Ar mes norime degalų gamybai naudoti maisto produktus, kurių ir be to trūksta? O gal verčiau juos taupiai vartoti, o biokurui ieškoti kitų resursų?“.
Tik čia iškyla problema – Europos Sąjunga biokuro gamintojams garantavo aukštas subsidijas. Daugelis ūkininkų nusprendė, kad pigiau tiesiog vietoje perdirbti grūdus bei aliejinius augalus ir investavo nemažas lėšas į techninio spirito ir pramoninės alyvos gamybos įrangą.
Abejotinas poveikis
Humanitarinės organizacijos iš pat pradžių įspėjo, kad biokuro gamyba pasaulio rinkoje sukels augalinių maisto produktų deficitą. Iš tikrųjų, pastaraisiais metais maisto produktų kainos pasaulyje stipriai išaugo. Iš dalies tą lėmė spekuliavimas, tačiau savo neigiamą vaidmenį atliko ir biokuras.
Europoje ir Jungtinėse Valstijose biokuro gamyba ūkininkams dažnai buvo pelningesnė nei grūdų ar kitų kultūrų pardavimai. Daugelyje besivystančių šalių buvo pradėti kirsti miškai, kurių vietose atsiradę nauji plotai buvo skiriami techninių žemės ūkio kultūrų auginimui. Todėl netgi kalbant apie klimato apsaugą, biokuro gamybos teigiamas poveikis, švelniai tariant, yra abejotinas.
Ar vertėjo pradėti?
Suprantama, daugelis ūkininkų susiruošė kovoti su Europos Sąjungos ketinimais apriboti žemės ūkio kultūrų naudojimą biokuro gamybai. Vokietijos ūkininkų asociacijos prezidentas Joachimas Rukwiedas įsitikinęs, kad Europos Sąjunga „pasavo spaudžiama vienašališkos diskusijos apie lėkštės ir degalų bako konkurenciją“. Federalinė bioenergetikos sąjunga tokius Briuselio planus vertina kaip „esminį pasitikėjimo griovimą“.
Mėgindami numalšinti dėl to kilusią pasipiktinimo bangą, Europos komisarai G. Oettingeris ir C. Hedegaard tvirtina, kad subsidijos bus mažinamos palaipsniui. Pareigūnai tikina, kad ir ūkininkai, ir gamintojai turės pakankamai laiko naujoms technologijoms įsisavinti. Kalbėdamas apie naujas technologijas, G. Oettingeris turi omenyje biokuro gamybą iš maistui netinkamų žaliavų, pavyzdžiui, atliekų ir dumblių.
Tik ar išvis vertėjo pradėti tokią plataus masto ir brangiai kainuojančią biokuro gamybos didinimo kampaniją, jeigu ji išsilaikė vos trejus metus. Atsakydamas į šį klausimą žurnalistams, G. Oettingeris nuoširdžiai pareiškė: „Esu įsitikinęs, kad po trejų metų prieš jus atsiskaitinės daugiau žinantys eurokomisarai. Tačiau iš to, ką žinome šiandien, mes pabandėme suformuluoti optimalius pasiūlymus“.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012 m. spalio 12 d. Kijeve (Ukraina) įvyko AB „Lietuvos geležinkeliai“ forumas „Lietuva–Ukraina: krovinių vežimo geležinkelių transportu plėtros galimybės“, kurio metu pasirašytas keturšalis ketinimų protokolas tarp, AB „Ukrainos geležinkeliai“, AB „Lietuvos geležinkeliai“, asociacijų LINEKA ir Ukrainos transporto-ekspedicinių įmonių „Ukrzovništrans“.
Šalys susitarė bendradarbiauti plėtojant krovinių srautus tarp Ukrainos ir Lietuvos, toliau vystant vežimų srautus į Skandinavijos valstybes, Turikiją, taip pat Balkanų pusiasalio, Artimųjų Rytų ir Kaukazo regionų valstybes.
Ekspeditorių asociacijos įsipareigojo ieškoti efektyviausių logistinių sprendimų krovinių transportavimui naudojant kombinuotų pervežimų technologijas, FIATA dokumentus ir formas, išnaudoti šalių žinias ir infrastruktūrą. Taip pat populiarinti traukinio “Vikingas” projektą.
Forume LINEKA narių interesus atstovavo bei ketinimų protokolą pasirašė asociacijos viceprezidentas Arijus Ramonas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-10-23
2012 m. spalio 25 d. (ketvirtadienį) į Berlyną (Vokietija) vyks rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas dalyvauti East West Transport Corridor (EWTC) asociacijos forume.
EWTC asociacijos rengiamame forume Berlyne dalyvaus Lietuvos susisiekimo viceministras A. Štaras bei Baltarusijos susisiekimo viceministras V. Dervenkovas. Viceministrai susitiks ir dvišaliam pokalbiui, kuriame tarp siūlomų aptarti klausimų yra ir Baltarusijos krovinių kiekio Klaipėdos uoste didinimas.
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
Investuotojai ragina būsimąją Vyriausybę nepradėti drastiškų mokesčių reformų ir nespręsti socialinių problemų mokesčių lengvatomis. Lietuvos stabilumui ir konkurencingumui didinti siūloma reguliuoti sveikatos ir socialinį draudimą, jungti žemės bei nekilnojamojo turto mokestį bei naikinti PVM lengvatas. Investuotojų nuomone, būsimajai Vyriausybei nereikia išradinėti dviračio, o įgyvendinti bent dalį investuotojų teikiamų pasiūlymų, kaip, pavyzdžiui, tęsti kovą su šešėline ekonomika ir mažinti grynųjų pinigų naudojimą.
Visos šios ir dar daugiau nuodėmių bei rekomendacijų pateikiama šviežiai pristatytame asociacijos „Investors‘ Forum“ analitiniame leidinyje apie Lietuvos mokesčių sistemą.
„Investuotojai, kurie stebi nesubalansuotą ir nuolat kintančią šalies mokesčių politiką, vis atsargiau vertina Lietuvą kaip investicijoms patrauklią šalį. Todėl kviečiame būsimąją Vyriausybę imtis ne revoliucinių, o evoliucinių pokyčių, įvertinant poveikį nacionalinei ekonomikai ir pokyčius kaimyninėse šalyse, su kuriomis Lietuva yra priversta kovoti dėl investicijų“, - sako Kęstutis Lisauskas, „Investors‘ Forum“ mokesčių grupės vadovas, „Ernst & Young“ partneris . Jo teigimu, progresinių mokesčio tarifų įvedimas nepadidins socialinio teisingumo, o sulėtins Lietuvos ūkio atsigavimą – vartojimas mažės, šešėlinė ekonomika didės, todėl mokesčių bus surenkama mažiau.
Investuotojai atkreipia dėmesį, kad „naktinė“ mokesčių reforma 2008 m. gruodį sujaukė ne tik pelno mokesčio įstatymą, bet ir visą mokesčių sistemą, kurią sutvarkyti prireikė dviejų metų. Dėl šios priežasties valdantiesiems rekomenduojama nedaryti drastiškų pokyčių Lietuvos mokestinėje sistemoje, nemažinti mokesčių, nežinant, kaip kompensuoti biudžeto įplaukų netektį. PVM sumažinimas naudą atneštų gamintojams ir prekeiviams, o galutinis vartotojas naudos iš to nepajustų. Kitas pavyzdys - 2009 m. sumažinus akcizą dyzelinui, kuro kaina degalinėse po kelių mėnesių vėl grįžo į pradinį lygį.
„Dabar jau visiems turėtų būti aišku, kad pelno mokesčio tarifo didinimas sumažintų Lietuvos konkurencingumą pritraukiant investicijas ir, labai tikėtina, paskatintų kapitalo traukimąsi iš Lietuvos bei mokesčių slėpimą“, - sako Rūta Skyrienė, Investors‘ Forum vykdomoji direktorė. Pasak R. Skyrienės, kadangi darbdavių sąnaudos yra didžiausia kliūtis šalies konkurencingumui, būtina įvesti valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) „lubas“ visoms mokėtojų grupėms.
Būsimai valdžiai siūloma užtikrinti socialinį teisingumą vienodu pajamų apmokestinimu, nepriklausomai nuo veiklos formų, o kartu įvesti visuotinį turto ir pajamų deklaravimą. Investuotojų vertinimu, padidinus nekilnojamojo turto mokesčio bazę gyventojams, šis mokestis buvo pavadintas prabangos mokesčius. Kita vertus, nuo 2013 metų įsigaliojus žemės mokesčio apskaičiavimo naujovėms, ne vienam gyventojui padidėjęs žemės mokestis (4 proc.) ir turto mokestis (3 proc.) gali tapti nepakeliama prabanga. Todėl šiuos mokesčius investuotojai ragina sujungti, o jų visuotinumo siekti plečiant bazę ir mažinant tarifą.
„Šešėlinė ekonomika negali egzistuoti be grynųjų pinigų, todėl investuotojus džiugina, kad vis geriau administruojami atsiskaitymai grynaisiais pinigais, tačiau padaryta toli gražu ne viskas“, - teiga Rūta Skyrienė. Anot jos, atlikę bandomuosius pirkimus Gariūnų turgavietėje, asociacijos mokesčių grupės nariai mano, kad šią turgavietę dar anksti paleisti iš akiračio. Be to, investuotojai kviečia toliau visomis įmanomomis priemonėmis tobulinti mokesčių administravimą. Sveikintinus valstybės žingsnius reguliuojant taksi verslo „šešėlio“ mažinimą, investuotojų manymu, taip pat reikėtų tęsti. Siekiant Lietuvos konkurencingumo mokesčių srityje, nuolatos stebėti kaimynines jurisdikcijas ir laiku reaguoti į jų pakeitimus
Investuotojų forumas
2012 m. spalio 19 d. vakare žemsiurbė „Chabira“ buvo išplukdyta prie krantinės Nr. 131 A (operatorius – AB „Vakarų laivų gamykla“) supjaustyti į metalo laužą.
Žemsiurbė „Chabira“ yra 42,06 m ilgio, 7,20 m pločio ir 2,92 m grimzlės.
Laivas š. m. vasario pabaigoje nugrimzdo prie krantinės Nr. 59, kuria naudojasi UAB Vakarų Baltijos laivų statykla.
Laivas „Chabira“ buvo iškeltas ir išgabentas supjaustyti į metalo laužą. Tuo pasirūpino jį įsigijusi UAB „Subarė“.
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
2012-10-22
Spalio 20 dieną Eismo informacijos centras ir internetinė svetainė eismoinfo.lt paminėjo savo pirmąjį gimtadienį.
Atidžiau apžvelgę pirmuosius metus, turime pripažinti, kad metai nebuvo lengvi: naujas Eismo informacijos centras Lietuvoje, nauja internetinė svetainė www.eismoinfo.lt, tobulinama Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinė sistema, senos kelių oro sąlygų stotelės keičiamos naujomis, statomos šiuolaikinės vaizdo kameros. Viskas nauja, todėl netrūko nei darbo trikdžių, nei įvairiausių techninių nesklandumų, dėl kurių dar kartą atsiprašome.
Pradėdami antruosius metus turime kuo pasidžiaugti.
Eismo informacijos centras veikia kiekvieną dieną 24 valandas per parą. Jo tikslas – rinkti, kaupti, sisteminti ir teikti visuomenei bei Kelių direkcijos darbuotojams informaciją apie eismo sąlygas valstybinės reikšmės keliuose, koordinuoti kelių priežiūros veiksmus – buvo įgyvendintas. Eismo informacijos centre pasikeisdami dirba septyni operatoriai, kurių pagrindinės funkcijos rinkti informaciją apie situaciją keliuose, kelių būklę, oro sąlygas. Ši informacija gaunama iš automatinių kelių oro sąlygų stotelių, hidrometeorologijos tarnybos orų prognozių, valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčių įmonių darbuotojų, policijos ir bendrojo pagalbos centro darbuotojų bei vairuotojų skambučių. Surinktą informaciją operatoriai apibendrina ir pranešimus (žiemos metu mažiausiai 5 kartus per parą) publikuoja interneto svetainėje www.eismoinfo.lt, išsiunčia žiniasklaidos atstovams, informuoja Kelių direkcijos ir kelius prižiūrinčių įmonių darbuotojus.
Internetinė svetainė www.eismoinfo.lt per dieną sulaukia tūkstančių lankytojų. Ji pasiekiama per standartines interneto naršykles, o išmaniesiems telefonams pritaikyta svetainės versija m.eismoinfo.lt. Svetainėje lankytojai gali rasti daug naudingos informacijos kelionei suplanuoti, tai yra, informacija apie eismo ir oro sąlygas, apie kelio dangos būklę ir remonto darbus, jų trukmę ir apylankas, perspėjimai apie eismo apribojimus dėl gamtinių sąlygų ir įspėjimai apie eismui pavojingas kliūtis bei eismo sutrikimus. Planuojantys vykti valstybinės reikšmės keliais, pasidomėję šia informacija, gali suplanuoti kelionės maršrutą bei laiką, atsižvelgdami į eismo sąlygas ir esamus eismo apribojimus. Duomenys svetainėje pateikti tekstine bei garsine forma ir interaktyviame žemėlapyje, kuriame vizualiai atsispindi situacija keliuose. Žemėlapyje, paspaudus ant pasirinktos Kelių oro sąlygų stotelės, galima sužinoti naujausią informaciją apie situaciją konkrečioje vietoje ir pamatyti realų vaizdą per kamerą. KOS stotelių informacija atnaujinama kas 15 minučių. Ši informacija naudingiausia žiemą, nes prieš išvykdamas į tolimesnę kelionę, gali žinoti, kokios eismo sąlygos yra tavo numatytame maršrute. Atsivertus žemėlapį su pavaizduotais eismo apribojimais, pamatai kuriuose keliuose vyksta darbai, o paspaudęs ant darbų ženklo gali sužinoti, kokie konkrečiai darbai vykdomi, koks yra apribojimas ir kada jis baigsis. Ši informacija aktualesnė šiltuoju metų laiku.
Pagrindinę informaciją Eismo informacijos centras gauna iš automatinių kelių oro sąlygų stotelių (sutrumpintai – KOS). Valstybinės reikšmės keliuose jos pradėtos steigti 1998 m. Tai šalia kelio esantis įrenginys su jutikliais, matuojančiais įvairius kelio ir oro sąlygų parametrus. Šiuo metu yra 93 KOS stotelės iš kurių 50 seniausiai įrengtų buvo šiais metais modernizuotos. Informacija iš KOS įrenginių surenkama į eismo informacinę sistemą, kurioje ji apdorojama ir pateikiama interneto svetainės eismoinfo.lt lankytojams ir ne tik jiems. Informaciją apie kelių būklę galima sužinoti ne tik svetainėje eismoinfo.lt, bet duomenys iš Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinė sistemos nemokamai automatiniu būdu teikiami ir partneriams (kurių šiuo metu yra septyni ir vis pasirašomos naujos sutartys), kurie informaciją apie kelių būklę ir eismo sąlygas platina per savo internetines svetaines ar programėles išmaniesiems telefonams. Ir tai dar ne viskas. Artimiausiu metu pasirodys dar viena nauja programėlė išmaniesiems telefonams. Nuolat atnaujinami pranešimai apie eismo, oro sąlygas, kliūtis kelyje, eismo apribojimus dėl darbų ar eismo įvykių, draudžiamą eismą ir apylankas vairuotojus pasieks jiems esant kelyje. Šią programėlę bus galima nemokamai parsisiųsti iš Google Play arba Apple iTunes programėlių parduotuvių.
Eismo informacijos centras dėkoja eismo dalyviams už teikiamą informaciją bei pastabas ir tikisi, kad vis daugiau vairuotojų prieš tolimesnę kelionę valstybinės reikšmės keliais pasižiūrės eismoinfo.lt ir žinos, kas jų laukia kelyje, susiplanuos patogiausią maršrutą ir visos kelionės bus saugios ir be nemalonių netikėtumų.
Eismo informacijos centras
Į kvietimą prisijungti prie „Europos nakties be eismo įvykių“ atsiliepė 13 naktinių klubų Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Šiuose klubuose šeštadienio naktį lankytojai raginti nesėsti prie vairo išgėrus. Visose akcijoje dalyvaujančiose susibūrimo vietose organizatoriai drauge su informacine medžiaga išdalino ir per 1000 vienkartinių alkotesterių.
„Šia akcija norėjome dar kartą atkreipti tiek vairuotojų, tiek važiuojančių su apsvaigusiu vairuotoju keleivių dėmesį. Kasmet neblaivūs asmenys keliuose sukelia po kelis šimtus autoavarijų. Šiais metais neblaivių vairuotojų sukeltuose autoįvykiuose jau nukentėjo 250 eismo dalyvių, 15 žmonių žuvo. Keleiviai, kurie rizikuoja sėsdamiesi šalia išgėrusio vairuotojo, yra ne mažiau atsakingi už tuos, kurie išdrįsta vairuoti būdami apsvaigę nuo alkoholio. Apsvaigęs vairuotojas negali blaiviai įvertinti situacijos“, – pažymi susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Mėnesio pradžioje susisiekimo ministras raštu kreipėsi į populiariausius didžiųjų Lietuvos miestų naktinius klubus, prašydamas prisijungti prie socialinės akcijos „Europos naktis be eismo įvykių“. Ši socialinė visuomeninė akcija Europoje vyksta jau keletą metų, tačiau Lietuvoje ji rengiam pirmą kartą.
Dalyvaujančių akcijoje barų šeimininkai sako įvertinantys šios akcijos naudą ir tiki, kad galbūt ji privers žmones susimąstyti ir susilaikyti nuo vairavimo išgėrus ne tik akcijos dieną.
„Į barus žmonės ateina atsipalaiduoti, pabendrauti su draugais. Kartais planuotas pusvalandžio pasibuvimas ir vienas kokteilis ar alaus bokalas virsta keliais. Ne visada klientai gali objektyviai įvertinti, ar po keleto gėrimų dar gali vairuoti, ar jau reiktų automobilį palikti mieste ir grįžti taksi. Esame tos pačios visuomenės nariai, todėl mums rūpi, kad žmonės ne tik patys saugiai grįžtų namo, bet ir nesukeltų pavojaus kitiems. Esant įtarimui, kad klientas gali neblaivus sėsti prie vairo – visada įspėjame jį ar jo kolegas ir kol kas nepasitaikė atvejų, kad į tai nebūtų atsižvelgta. Sveikiname tokias akcijas – bendromis pastangomis visada galima pasiekti daugiau“, – sako prie akcijos prisijungusių sostinės barų „Piano Man“ ir „Gringo“ vadovas Saulius Galdikas.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Vežėjų ir draudikų priešprieša pastaruoju metu pakankamai stipri. Vežėjai kaltina draudimo kompanijas nesąžiningomis kainomis ir karteliniais susitarimais, šie atsikerta, kad jie ir taip patiria nemažai išlaidų, kurių nesimato avarijos vietoje.
Draudimo bendrovės „BTA“ atstovai sutiko pasidalinti informacija apie žalos atlyginimus Jungtinėje Karalystėje ir paaiškinti, kodėl draudimas čia didesnis. Visų pirma, padaroma žala transporto priemonėms čia yra didesnė nei rytų Europoje – naujesni ir brangesni automobiliai, o ir pačių įvykių būna daugiau. BTA Žalų reguliavimo departamento direktorės pavaduotojas Artur Senčenko teigia: „Paprastai vidutinio eismo įvykio metu padaroma žala svyruoja nuo 2.000 iki 4.000 eurų.“
Šiai minčiai pritaria ir draudimo bendrovės „If“ rinkodaros departamento vadovė Orijana Mašalė: „Lietuvos įmonių vilkikai Didžiojoje Britanijoje, lyginant su kitomis Europos šalimis, padaro žymiai daugiau eismo įvykių, ypač daug avarijų įvyksta žiedinėse sankryžose. Galbūt daugiausiai įtakos tam turi faktas, kad šioje valstybėje eismas vyksta kaire kelio puse ir suveikia vairuotojų įpročių efektas. Svarbu pažymėti, kad Didžiojoje Britanijoje patiriamos vidutinės žalos dydis yra pats didžiausias visoje Europoje. Tačiau draudimo įmoka kiekvienu atveju vertinama individualiai.“
Vis tik padaryta žala transporto priemonei nėra pagrindinis kriterijus vertinant draudimo bendrovių išlaidas. Dažnai įvykus eismo įvykiui nukentėję britai kreipiasi ne tik į draudimo bendrovę, bet ir į advokatus, kad šie juos atstovautų teisme. Nukentėjusieji reikalauja, kad kaltininko draudimo bendrovė atlygintų išlaidas advokatams ir atlygintų neturtinę žalą.
Taip pat Didžiojoje Britanijoje susiformavusi praktika, kad po eismo įvykio, kol automobilis yra tvarkomas ar laukiama draudimo bendrovės išmokos, yra nuomojamas pakaitinis automobilis. Įstatymai šiose salose yra gana palankūs šiuo klausimu nukentėjusiajam. „Pagal UK galiojančią praktiką, nukentėjusiam kreipiantis dėl atstovavimo žalos byloje į advokatą, taip pat nuomojantis pakaitinį automobilį, kurio nuomos kaštai priklauso ne tik nuo nuomos laikotarpio, bet ir nuo transporto priemonės markės ir modelio, draudiko išmoka šioms išlaidoms dengti gali sudaryti nuo 2.000 iki 7.000 eurų, o kitais atvejais ir iki 10.000 eurų.“ – pasakoja A. Senčenko.
Taip pat niekam ne paslaptis, kad vakaruose yra itin populiarus reikalavimas atlyginti neturtinę žalą. Patiriami sveikatos sutrikimai ir jų gydymo išlaidų padengimas yra savaime suprantamas dalykas, tačiau dažniausiai draudikams dar tenka pridurti ir keletą sumų, kurios kompensuoja nukentėjusiojo avarijos metu patirtus nepatogumus.
A. Senčenko gana tiksliai apibūdina šias išlaidas: „Vidutiniškai neturtinė žala, kai eismo įvykyje yra nukentėjęs vienas asmuo, Anglijoje sudaro apie 2.500 eurų. Sudėtingesnė situacija yra ir reikalaujama neturtinės žalos suma visuomet yra ženkliai didesnė, kai tokių nukentėjusių yra keli. Be abejo, jeigu byla pasiekia ir kol ji pasiekia teismą, išlaidos, kurios susidaro aiškinantis įvykio aplinkybes, nukentėjusiajam tikrinantis sveikatą ir pateikiant dokumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo paprastai yra dvigubai didesnės, nei jos būtų įvykį reguliuojant ikiteisminėje stadijoje.“
Tiesa, įvykus eismo įvykiui ne visada prireikia teismų. Iš pradžių draudikas atlieka įvykio tyrimą, aiškinasi įvykio aplinkybes ir pan. Dėl laiko bei didėjančių finansinių kaštų tiriant bylą, pirmiausiai šalys siekia susitarti dar ikiteisminiame bylos procese, kitais atvejais nepavykus to padaryti – byla keliauja į teismą.
O. Mašalė kalbėdama apie išlaidas nukentėjusiajam, pabrėžia, kad neretai bent pusė išmokos būna skirta ne nukentėjusio automobilio taisymui: „Kalbant apie neturtines žalas, jos bendrą draudimo išmoką didina net iki 50 proc.“ O. Mašalė pasidžiaugė tuo, kad jų kompanija ypatingai daug papildomų išlaidų kol kas neturėjo: „Neturtinių žalų atvejų užsienio valstybėse turime palyginti nedaug.“
Kaip sumažinti išlaidas?
BTA atstovo nuomonė sutampa su jo kolegės pastebėjimu, tačiau „BTA“ atstovas pabrėžia svarbą taupyti ir teikti kvalifikuotą pagalbą savo klientams: „kiek anksčiau, išmokos dalis, skirta advokato, neturtinės žalos ir/ ar pakaitinio automobilio išlaidų kompensavimui sudarydavo beveik 50% draudimo išmokos. Kai BTA įsteigė filialą Didžiojoje Britanijoje ir žalas reguliuoja tiesiogiai, per filiale įsteigtą Žalų reguliavimo padalinį, nuo 2012 metų minėtos išlaidos pradėjo mažėti ir šiuo metu sudaro iki 40% išmokamos draudimo išmokos sumos. Kadangi įvykių administravimo specifika Didžiojoje Britanijoje yra kiek kitokia nei Lietuvoje ar kitose ES valstybėse, kai, pavyzdžiui, policija, atvykusi į įvykio vietą iš esmės įvykio neformina, bet tik padeda eismo įvykio dalyviams apsikeisti duomenimis, tad daug kas paliekama spręsti draudikų lygmenyje. “BTA pradėjus žalas reguliuoti tiesiogiai, situacija išties keičiasi – raginame nukentėjusį, ar kaltininką, kuris yra draustas mūsų bendrovėje susisiekti su mūsų atstovais, duodame nurodymus, ką ir kaip fiksuoti įvykio metu, kad ateityje žalos byla būtų kuo operatyviau išnagrinėta ir sureguliuota,“ – sakė A. Senčenko.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Įprastai rugsėjo–gruodžio mėnesiais krovinių pervežimo įkainiai šoktelėdavo 20–30 proc., penktadaliu išaugdavo krovinių srautai, tačiau tokių tendencijų vežėjai jau nebejautė 2011 m. rudenį Jau pernai prieššventinio periodo rinka buvo gerokai sulėtėjusi. Įsibėgėjus 2012-ųjų rudeniui, vežėjai ir vėl jaučiasi sutrikę: vilkikų parkai padidinti, krovinių lyg ir turėjo būti daugiau, tačiau rinkoje, deja, vėl matomas sąstingis.
Dirbantiems rytų rinkose – sunkiau
Šiemet daugelis Lietuvos krovinių vežimo kompanijų vykdė planinę automobilių parkų plėtrą, tikėdamiesi, augančių krovinių srautų ir aukštesnių frachtų. Nors ACEA duomenimis, per pirmuosius 8 metų mėnesius Lietuvoje parduota gerokai mažiau vilkikų nei pernai tuo pačiu metu, pardavėjai džiūgauja, kad patys geriausi pardavimų rezultatai buvo pasiekti rugsėjo mėnesį ir toliau prognozuoja vilkikų pardavimų augimą.
Tuo metu vežėjai, atsinaujinę transporto parkus, nekantraudami laukė rudens, iš kurio tikėjosi pagausėjusio krovinių derliaus ir, žinoma, aukštesnių frachtų, tačiau bent kol kas, daugeliui vežėjų bent kol kas ruduo nieko gero neatnešė. „Šiemet labai silpni buvo visi metai, todėl labai laukėme priešventinio periodo, kuomet per spalį, lapkritį, gruodį anksčiau pavykdavo uždirbti dvigubai nei kitais mėnesiais,“ – pasakojo komercinės įmonės „Ekosig“ vadovas Sigitas Česnavičius, tačiau anot jo, pelningasis sezonas šiuo metu dar neatėjo: „nei krovinių padaugėjo, nei frachtai pakilo“. Visų metų silpnumą patvirtina ir Lietuvos Statistikos departamento duomenis, atskleidžiantys, kad antrąjį metų ketvirtį visų rūšių transportu krovinių vežta 3,4 procento mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (2012 m. II ketv. – 27,7 mln. t, 2011 m. II ketv. – 28,7 mln. t).
S. Česnavičius, atstovaujantis nedidelę krovinius į rytus vežančią kompaniją, sakė, kad „iki šiol tokio „stebuklo“ dar nebuvo“, tačiau vilties neprarado ir tikisi, kad nors ir pavėluotas, bet sezoninis vežėjų verslo pagyvėjimas dar ateis.
Kiti vežėjai dirbantys su rytų rinkomis, atskleidė, kad vežimo įkainiai ne tik, kad neaugo, bet ir sumažėjo. Tam įtakos turėjo Rusijos ir Lenkijos susitarimas dėl papildomų leidimų apsikeitimo dar šiems metams, susilpninęs Lietuvos vežėjų konkurencingumą. Ne ką mažesne kliūtimi tapo ir eilės pasienyje. Lietuvos-Baltarusijos pasienyje, iš kaimyninės šalies pusės, pastarosiomis savaitėmis driekiasi kilometrinės krovininio transporto eilės, kurios vežėjams atneša milžiniškus nuostolius. Susisiekimo ministerijos teigimu, jau spalį Medininkų pasienio punkto projektinis pralaidumas padidės nuo 2900 iki 3200 automobilių per parą.
Dirbantys vakaruose gyvena geriau?
Krovinių vežimo kompanijos dirbančios Europos Sąjungoje išvengia nemažai kliūčių, su kuriomis susiduria rytuose dirbantys vežėjais (leidimai, eilės pasienyje ir t.t.), todėl situaciją vertina ramiai. Nors pelningasis „prieškalėdinis“ periodas vėluoja beveik pas visus, transporto sektoriaus atstovai nusiteikę pozityviai.
Ekspedijavimo kompanijos „Mdi transport“ vadovas Darius Eidukonis patvirtino, kad „prieškalėdinis“ laikotarpis kol kas neprasidėjo. „Šiuo metu jaučiamas importo krovinių stygius ir didesni krovinių srautai yra eksportuojami,“ – situaciją apibūdino D. Eidukonis. Jo nuomone, greičiausiai krovinių skaičiaus padidėjimas prasidės lapkričio viduryje. Kitos ekspedinės kompanijos „Baltic solutions“ direktorius Dmitrij Juvko atskleidė kad: „Pagyvėjimas transporto rinkoje jaučiamas, tačiau jei lygintume jį su praėjusiais metais, šiemet jis vėlesnis. Pernai sezoninį atsigavimą jautėme jau rugsėjo pradžioje. Dabar rinkoje jaučiama dinamika, nes krovinių kiekis didėja, bet tai sezoniškumas, kuris yra visada, ką bedarytum, ar kokia finansinė situacija būtų pasaulyje“.
Vakarų rinkose dirbantys vežėjai, kol kas nemato pagrindo nerimauti ir situaciją vertina kaip stabilią. Vienos didžiausių krovinių pervežimo ir logistikos kompanijos „Finėjas“ komercijos direktorius Aidas Plaščinskas sakė: „Šventės dar toli ir kol kas prieššventinio periodo labai nesijaučia. Šiuo metu situacija dirbant su Europos Sąjungos rinka stabili. Kuro kainos stabilizavosi, frachtai truputį kilstelėję, bet nedaug.“
Dėl visko kalta ne tik situacija
Nors daugelis transporto verslo atstovų konstatavo, kad šiais metais prieššventinis periodas gerokai vėluoja, ne visi linkę kaltinti tik tai situaciją rinkoje. D. Juvko sako, kad frachtų įkainiai ir krovinių srautai labai priklauso ir nuo pačios įmonės įdirbio ir požiūrio į darbo, todėl negalima kaltinti vien tik situacijos. „Mano nuomone, daug priklauso nuo to, kaip pati įmonė žiūri į savo klientą. Kas tau jis yra – pinigų uždirbimo mašina, ar žmogus, kuriuo tu rūpiniesi, maksimaliai gerai įvykdai užsakymus, ir dar parodai dėmesį, pavyzdžiui, prieš šventes… Logistikos verslas kiekvieną dieną keičiasi, pasaulis keičiasi, o jei pats nesikeiti, tai negali ir krovinių daugėti,“ – sakė D. Juvko, atskleisdamas kliento vertinimo svarbą.
“Linavos” prognozės: kiti metai turėtų būti stabilūs
Vežėjų asociacijos “Linava” prezidentas Algimantas Kondrisevičius pastebi, kad jau keletą metų didelių prieššventinių pakilimų ir kritimų joms pasibaigus neliko. Anot jo, darbas tapo stabilesnis ir kiek daugiau prognozuojamas, nes krovinių savininkai ir siuntėjai kitaip planuoja savo logistikos grandines, jie gabena iš anksto numatę kokių prekių poreikis tam tikru metu bus. “Tai dalinai ir modernių tiekimo grandinės valdymo technologijų taikymo pasekmė, nes planuoti krovinių srautus daugelyje strambių prekybos ir gamybos įmonių padeda programinė įranga bei logistikos profesionalai,” – sakė A. Kondrusevičius.
Kalbėdamas apie vežėjų darbą skirtingose rinkose, asociacijos prezidentas atkreipė dėmesį į konkurenciją, kuri šiuo metu didėja vežant krovinius rytų kryptimi. ”Situacija, kuri tęsėsi nuo 2009-ųjų, kai sunkumų įvažiuojant į Rusiją turėjome ir mes ir kitos kaimyninės šalys iš esmės baigėsi šį rudenį šalims susitarus trejiems metams dėl pakankamo leidimų kiekio. Turime aiškią perspektyvą keliems metams į priekį, o tai vežėjų versle retas reiškinys,” – situaciją rytų rinkoje apibūdino A. Kondrusevičius. Kalbėdamas apie vakarų kryptis, prezidentas sakė, kad dirbantiems vakaruose niekuomet nebuvo lengva dėl nuožmios konkurencijos su kolegomis iš Rytų ir Vidurio Europos šalių, o dabar ir eurozonos problemos kiek koreguoja jų darbą.
Pagal “Linavos” prezidento prognozes, jei kitais metais, jei pasaulyje neįvyks ypatingų ekonominių kataklizmų, turėtume dirbti panašiu tempu, nes krovinių srautas iš vakarų į rytus tebėra dominuojantis kelių transporte. “Kol turime žinias ir sugebame dirbti netrukdomi išorinių ir vidinių jėgų, tol galime užimti šią rinkos nišą,” – sakė A. Kondrusevičius.
Nors tarptautinių gabenimų rinkoje vyrauja rimtis ir susikaupimas, vežėjai, jau išgyvenę vieną krizę, per daug nesibaimina. Šiuo metu daugeliui svarbiausia išlaikyti stabilumą ir kaupti apyvartines lėšas. Vis tik, iki didžiųjų metų švenčių laiko dar yra, todėl tikėkimės, kad kalbintų vežėjų prognozės išsipildys ir ruduo bus finansiškai geras.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Nenumaldomai artėja lapkričio 1 d. kai įsigalios Europos Sąjungos padangų žymėjimą reguliuojanti direktyva nuo pagal kurią visos padangos, pagamintos nuo 2012 m. liepos 1 d. privalės būti pažymėtos pagal naują standartą. Ar vežėjams perkantiems padangas, iki šiol buvo svarbūs tie kriterijai, kurie nuo lapkričio bus žymimi specialiuose lipdukuose ir padės lengviau išsirinkti padangas?
Naujas padangų žymėjimas
Nuo lapkričio 1 d. visos naujos transporto priemonių padangos Europos Sąjungoje turės būti ženklinamos pagal degalų sutaupymo efektyvumą, sukibimą su kelio danga ir triukšmingumą. Pagrindinis naujojo žymėjimo siekis –padidinti saugumą keliuose, ekonominius ir ekologinius rodiklius, skatinti efektyvų kuro sunaudojimą, mažinti sunkiasvorių automobilių skleidžiamą triukšmą.
Kaip teigiama dar 2009 m. priimtame Europos Parlamento ir tarybos reglamente, naujoji sistema nukreipta ne tik į vartotojus, tačiau ir į padangų gamintojus. Įvedus naują žymėjimą, padangų gamintojai bus priversti pasitempti, ir rinkai siūlyti kuo aukštesnės kokybės produkciją. Praėjus metams po direktyvos patvirtinimo prasidėjo konkretūs darbai: sukurta dešimties laboratorijų grandinė ir pradėtas tyrimas, kuriame buvo bandomos garsių gamintojų – „Apollo Vredestein“, „Bridgestone“, „Continental“, „Goodyear“, „Michelin“ ir „Pirelli“ – padangos. Tyrimo metu nustatyta, kad net 20–30 proc. degalų transporto priemonės sunaudoja dėl padangų, o ypač dėl jų pasipriešinimo riedėjimui. Todėl, sumažinus padangų pasipriešinimą riedėjimui, kelių transporto priemonės daug efektyviau naudotų degalus, o kartu ir išmestų mažiau teršalų. Kaip teigiama Europos Parlamento ir tarybos reglamente, sutaupytų degalų kaina visiškai kompensuoja ir net viršija didesnę padangų kainą, kurią lemia išaugusios gamybos sąnaudos.
Padangų pardavėjai tiki žymėjimo nauda vežėjams
Susisiekėme sus keliais skirtingais sunkvežimių padangų pardavėjais. Dauguma jų, tiki, kad Europos Sąjungos nutarimas dėl padangų žymėjimo, nebus dar vienas biurokratinis sprendimas, o suteiks realią naudą galutiniams pirkėjams. AB „Vilniaus Lytagra“ vadybininkas Martynas Misiūnas sakė: „Naująjį padangų žymėjimą vertinu gerai, ir, manau, jis tikrai bus naudingas pirkėjams. Vežėjai, perkantys padangas, iš karto gaus svarbią informaciją. Jiems nereiks abejoti, ar pardavėjas tiesą sako. Viskas bus parašyta, tad pirkėjas matys, ką perka.“
Kitos kompanijos specialistas įžvelgė dar vieną svarbų aspektą, į kurį dėmesį reikėtų atkreipti krovinius Skandinavijos kryptimis vežantiems vežėjams. Anot, UAB „Autotrade“ Vilniaus atstovybės vadovo Arvydo Sinkevičiaus, šis žymėjimas tinkamas vasarinėms padangoms. „Jei žmogus žiemines padangas rinksis pagal tai, kad būtų mažiausias pasipriešinimas riedėjimui ir mažiausias triukšmo lygis, nemanau, kad išsirinks geriausią variantą žiemai.“
Svarbu paminėti, kad naujasis žymėjimas, padangų kainų neįtakos. „Gamintojai daro žymiai daugiau nei šie trys testai, todėl dėl naujo žymėjimo padangų kaina neturėtų keistis,“ – patikino A. Sinkevičius. Be to, vienas iš naujojo žymėjimo tikslų yra tas, gamintojai didintų atsakomybę vartotojų atžvilgiu ir kokybišką produktą siūlytų nebūtinai už aukščiausią kainą. Tikimasi, kad gamintojai, norėdami užkariauti didesnę rinkos dalį, dar labiau tobulins padangas ir sieks, kad jos būtų už kuo mažesnę kainą.
Padangų prekybininkus dėl naujojo žymėjimo nuo lapkričio 1 d. tikrins ir kontroliuos Valstybinė ne maisto produktų inspekcija. Kaip CargoNews informavo šios inspekcijos Paslaugų kontrolės skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Leopoldas Konopackas, 2012 metų ketvirtą ketvirtį inspekcija suplanavusi transporto priemonių sudėtinių dalių (tame tarpe padangoms) atlikti 8 patikrinimus ir 28 vertinamuosius vizitus. Prekių, kurios nepaženklintos teisės aktų nustatyta tvarka, pardavimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkoje – pardavėjams užtraukia įspėjimą arba baudą: individualia veikla besiverčiantiems fiziniams asmenims 50-150 Lt., įmonių darbuotojams – 200-500 Lt. Pakartotiniai pažeidimai bus baudžiami dar didesnėmis baudomis.
Vežėjai mažai kreipia dėmesį į naujame žymėjime rodomus parametrus
Sena britų aristokratų išmintis sako „Nesame tokie turtingi, kad pirktume pigius daiktus“. Ar šiuo posakiu vadovaujasi ir Lietuvos vežėjai pasiteiravome pas padangų prekybininkus. „Mano nuomone, šiais laikais gera kaina už gerą kokybę yra lemiamas pasirinkimo kriterijus, o vėliau, gal bus kreipiamas dėmesys ir į kitus aspektus,“ – sakė Vilniaus serviso „Autotrekas atstovas „Giedrius Uždavinys. Anot jo, kriterijai gali kiek pasikeisti įvedus naują žymėjimą. Tuomet vežėjai pirkdami padangas galės palyginti jas pagal skirtingus kriterijus. G. Uždavinys pabrėžė, kad šiandien techniniai parametrai labiau rūpi tiems vežėjams, kurie ieško kokybiškų padangų ir yra pasiruošę už jas mokėti daugiau.
„Autotrade“ atstovas kalbėdamas apie vežėjų padangų pasirinkimo ypatumus pastebėjo, kad vežėjams svarbiausia kuo didesnė rida ir, kad padangos tiktų restauravimui. Tas segmentas, vežėjų, kuriam svarbiausia kaina, dažniausiai važinėja regioniniais keliais arba jiems visiškai neturi įtakos padangų amžius. „Pavyzdžiui, jei vairuotojas užvažiuos ant aštresnės plytos ar kitos kliūties, padanga gali suplyšti nors ji ir būtų nauja. Taigi, tokie vežėjai renkasi kuo pigesnį variantą,“ – sakė A. Sinkevičius.
Kaip jau minėjome, padangos bus žymimos pagal tris esminius kriterijus padangų sukibimą su danga, kuro ekonomiją ir triukšmingumo lygį. Kalbintų specialistų teigimu, iki šiol vežėjams iš šių trijų kriterijų svarbiausias buvo sukibimas su kelio danga. Tai ypač aktualu vykstantiems į Skandinavijos šalis, arba perkantiems padangas žiemą. Kuro ekonomijos vežėjai pirkdami padangas kol kas neįvertina. Nors dabar yra naujų padangų, kurios padeda sumažinti kuro sąnaudas, tačiau anot A. Sinkevičiaus, kuro ekonomiją labai dažnai pakeičia vairuotojas neteisingai pakraudamas sunkvežimį ar net nupildamas kurą savoms reikmėms. Paskutinis naujojo žymėjimo aspektas – padangų keliamas triukšmo lygis – vežėjams rūpi mažiausiai ir iki šiol šiuo aspektu praktiškai niekas nesidomėjo.
Kaip matome, vežėjams ne visuomet svarbūs padangų, pagamintų po 2012 m. liepos 1 d. parametrai, bus privalomi nuo lapkričio 1 d. Tačiau daugelis prekybininkų jau sulaukė iš gamintojų naujų padangų su naujuoju žymėjimu. Reglamento rengėjai tikisi, kad nauji standartai padės vežėjams pasirinkti saugias, ekonomiškas ir patikimas padangas, bet ar toks nutarimas pasiteisins praktikoje, laikas parodys.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Kompanija „Continental“ sukūrė padangas skirtas „MAN Concept S“ vilkikui. Teigiama, kad šis vilkikas jau dabar demonstruoja kokie jie bus ateityje, tad padangų gamintojas savo ruožtu bando pritaikyti padangas būtent ateities transporto priemonėms.
Jau dabar kuro ekonomija yra vienas iš svarbiausių faktorių pervežimų versle. Taupūs vilkikai yra paklausūs, tačiau savo žodį siekiant maksimalaus taupumo turi tarti ir padangų gamintojai. Jie taip pat turi siekti maksimalaus kuro taupumo.
Pasibaigusioje komercinio transporto parodoje Hanoveryje buvo pristatytas „MAN Concept S“ vilkikas, ant kurio buvo sumontuotos naujosios „Continental“ padangos. „Continental EcoPlus S“ padangos buvo kurtos specialiai šiam vilkikui. Jų dydis ir išvaizda pritaikyta prie vilkiko ir jo dizaino, tačiau esminiai kriterijai liko tie patys: ilgaamžiškumas ir kuo mažesnis pasipriešinimas riedėjimui.
Kol kas detalesnės informacijos gamintojas nepateikia, tačiau akcentuoja, kad jų ateities padangos bus kuriamos pagal konkrečius vilkikus, kad, kuo labiau atitiktų konkretaus vilkiko ekonomiškumo reikalavimus.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012 metų rugsėjo 18 dieną premium klasės padangų gamintojas Hankook sėkmingai pristatė e-Cube MAX sunkvežimių padangų seriją Hanoveryje. Radialinių komercinių transporto priemonių padangų e-Cube MAX koncepcija sukurta siekiant maksimalaus efektyvumo ir energijos vartojimo taupymo. Šios padangos draugiškos aplinkai.
Nauja Hankook sunkvežimių padangų serija susideda iš priekinės ašies AL10, varančiosios ašies DL10 + ir priekabos TL10 + + padangų. Kuriant šias padangas vis didesnis dėmesys buvo skiriamas tolimųjų reisų transporto priemonių sklandumui ir važiavimo veiksmingumui užtikrinti. Siekiant šio tikslo, priekinės ašies padangoms AL10+ buvo panaudota nauja Spiralinė technologija. Naujoji technologija efektyviai sumažina kuro sąnaudas ir paailgina padangų gyvavimo laiką. Be to, šios technologijos dėka, užtikrinamos geresnės vairavimo stabilumo ir pasipriešinimo riedėjimui savybės. Varančiosios ašies DL10+ padangos sukurtos su 3 dimensijų skirtingomis lamelėmis, kurios suteikia geresnį valdymą ir stabilumą. Patentuota Hankook dizaino technologija užtikrina subalansuotą padangų slėgio pasiskirstymą. Padangų protektorius sustiprintas struktūrizuotos juodos anglies pluošto mišiniu, kuris suteikia saugumo.
„Naujoji e-Cube MAX serija yra logiškas papildymas mūsų e-Cube serijai, kuri jau ypač sėkmingai įsitvirtinusi rinkoje ir net pranoksta ją savo draugiškumu aplinkai bei ekonominiu veiksmingumu. Ekologija ir ekonomika vis labiau tampa lemiamu veiksniu pirkimo sprendimo priėmimui sunvežimių sektoriuje, – aiškino Hankook padangų prezidentas ir generalinis direktorius Europoje Jin-Wook Choi, – „Mes nuolat investuojam į mokslinius tyrimus ir plėtrą, kad pasiūlytume savo klientams modernius su aukščiausiu techniniu lygiu padangų sprendimus.”
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012 m. spalio 17 d. (trečiadienį) apie 13.00 val. prie krantinės Nr. 69, kurios operatorius – KJKK „Bega“, buvo prišvartuotas iki šiol didžiausios talpos į Klaipėdos uostą atplaukęs sausakrūvis laivas „Venus Horizon“.
„Venus Horizon“ ilgis – 235 m, plotis– 38 m, o DWT – 95 755 tonų. Su Kipro vėliava plaukiojantį laivą agentuoja KJKK „Bega“. Iš prie krantinės Nr. 69 prišvartuoto laivo bus iškraunami sojos rupiniai.
Š. m. kovo mėn. Klaipėdos uoste prie AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos KLASCO naudojamos krantinės Nr. 5 buvo prišvartuotas šiek tiek mažesnės talpos sausakrūvis laivas „Venus Heritage“, į kurį buvo pakrauta 74,3 tūkst. t trąšų. Šio laivo ilgis – 235 m, plotis – 38 m, o DWT – 95 650 tonų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-10-21
Baltijos valstybių uostai pajėgūs atlaikyti stiprėjančią Rusijos uostų konkurenciją. Net ir varžydamiesi dėl klientų krovinių kaimynai ketina koordinuoti veiksmus ir nesileisti manipuliuojami.
Netoli Estijos sienos sparčiai plėtojamas Rusijos Ust Lugos uostas, veiklą pradėjęs prieš 7 metus, pernai perkrovė 25 mln. tonų krovinių, šių metų plane – 40 mln. tonų. Pagal apyvartą Rusijoje jis atsidūrė ketvirtoje pozicijoje, po Novorosijsko, Primorsko ir Sankt Peterburgo, o ateinančiais metais tarp pirmūnų turėtų kilti dar aukščiau. Į sukurtą naują logistikos atšaką krypsta ir natūralus Maskvos regiono vartojimo prieaugis, ir anksčiau per kitus Baltijos uostus gabenti kroviniai. Šiuo metu veikia 9 iš numatytų statyti 20 terminalų, tačiau ir dabartinis jų apkrovimas kelia įtampą Suomijos bei rytinės Baltijos pakrantėje.
Stiprėja vidinė Rusijos uostų konkurencija. Sankt Peterburgo 9 mėnesių apyvarta smuktelėjo 3,5 proc., iki 43,3 mln. tonų, dalies naftos krovinių neteko ir gretimai esantis Vysockas. Visų Rusijos uostų apyvarta per 9 mėnesius, palyginti su pernai, padidėjo 5,2 proc., iki beveik 420 mln. tonų.
Nukentėjo ne visi
Baltijos valstybių uostai per 9 mėnesius krovė 111,43 mln. tonų krovinių, panašiai tiek pat kaip pernai. Ust Lugos įtaką jie jaučia nevienodai. Talino jungtinio uosto krova, oficialios statistikos duomenimis, pernai buvo 2010 metų lygio, o šiemet mažėja. Per 9 mėnesius apyvarta krito 18,3 proc., iki 22,5 mln. tonų. Šį skirtumą lėmė penktadaliu sumenkusi rusiško tranzito dalis. Tačiau Talino uosto ekonomiką stabilizuoja jūrų turizmas – laivų keleivių padaugėjo 5 proc., iki 6,8 milijono.
Arčiausiai Rusijos sienos esantis estų Silamejės uostas, pagal interneto svetainėje pateiktą prognozę, tikisi 1 mln. tonų didesnės apyvartos – iš viso 6 mln. tonų.
Latvių sėkmė
Latvijos uostai apdoroja maždaug pusę visų per Baltijos valstybių uostus gabenamų krovinių, šiemet iki spalio krovė 57 mln. tonų. Trys pagrindiniai išsiskiria gerėjančiais rezultatais, ypač Ventspilis (+15 proc., iki 24,3 mln. tonų) ir Liepoja (+49 proc., iki 5,3 mln. tonų), sulaukusi lietuviškų grūdų. Rygos uosto apyvarta padidėjo 8,8 proc., iki 27,39 mln. tonų. Bet mažiesiems latvių uostams sekasi sunkiau – jie šiemet dešimtadalį kiekio prarado ir krovė lygiai 1 mln. tonų vietos krovinių, daugiausia – medienos.
Stabdo krantinių statyba
Rygai nusileidęs Klaipėdos uostas šiemet vejasi pernykščius rekordinius rodiklius. Trijų ketvirčių apyvarta 5,4 proc. mažesnė nei pernai, nesiekia 26 mln. tonų. Uosto vadovybė tai aiškina neritminga baltarusiškų trąšų prekyba ir Mažeikių naftos gamyklos remontu. Tačiau krovos kompanijų atstovai pažymi, kad veiklą, be kita ko, apsunkina lėti krantinių statybų tempai. Dėl metais vėliau įrengto laivų švartavimo pirso “Begoje”, kuris išbandomas tik šiomis dienomis, kompanija teigia negalėjusi priimti 0,5 mln. tonų žemės ūkio produktų.
Dalysis informacija
Latvijos transporto ministras Aivas Ronis nurodo, kad dabartinis Europos Sąjungos finansavimo laikotarpis Baltijos valstybėms buvo sėkmingas – padidėjo sektoriaus konkurencingumas. Sukurta gera antžeminė transporto infrastruktūra. Latviai akylai stebi ne tiek statybų bumo apimtą Ust Lugą, kiek Klaipėdos uostą, su kuriuo varžosi dėl Baltarusijos krovinių.
“Nekonkuruojame su Rusijos uostais, jie krauna savo eksportą ir importą, be to, Rusija tampa tranzito šalimi Azijos kroviniams. Kai Ventspilyje nebeliko “Belkalio” trąšų, šnairavome į Klaipėdą, įkalbinėjome baltarusius grįžti. Šiemet Latvijos geležinkelių apyvarta ir be trąšų padidėjo. Sulaukėme daug paklausimų iš Lietuvos dėl grūdų eksporto per Liepoją”, – kalbėjo jau antrą kartą šiemet Klaipėdoje apsilankęs Latvijos transporto ministras A.Ronis.
Pasak Lietuvos susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio, Klaipėdos uostui gali turėti įtakos Ust Lugos trauka, nors rusiški kroviniai čia sudaro tik 13 proc. visos apyvartos. “Nesame pririšti prie Rusijos, galime priimti įvairius krovinius. Prarastus jų kiekius ateityje kompensuos Europos ir Azijos prekyba”, – pažymėjo E.Masiulis.
Dėl tranzito konkuruojančių valstybių ministrai pažymėjo, kad apkarto situacija, kai klientai laksto pas abiejų šalių geležinkelininkus derėdamiesi dėl vis didesnių nuolaidų. Svarstoma, kad varžydamiesi dėl krovinių uostai koordinuotų geležinkelių veiksmus, jog “krovinių siuntėjai informacija nemanipuliuotų”.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|