Naujienos

2012-11-30

2012 lapkričio 29 d. veiklą pradeda Lietuvos verslininkus bei mokslininkus vienijantis Vėjo ir saulės transporto aljansas (ViSATA). Jo tikslas yra atsinaujinančia energija varomo miesto transporto idėjos įgyvendinimas.

Aljanso steigėjai yra mokslinius tyrimus šioje srityje vykdantys Kauno technologijos ir Klaipėdos universitetai (KTU ir KU) bei juos finansuojanti inovacijų bendrovė „Vėjo projektai”. Iniciatyvos vystytojai tikisi, jog įsibėgėjant verslo ir mokslo bendradarbiavimui, prie aljanso jungsis dalyviai iš įvairių verslo, mokslo ir visuomeninio gyvenimo sričių.

„Turime progą pataikyti į dešimtuką, kurdami taupias ir draugiškas miestui transporto sistemas. Daugelis Europos ir pasaulio miestų jau pradeda elektrifikuoti miesto transportą. Lietuvos mokslininkų potencialas yra pajėgus išspręsti technologinius iššūkius, kurti bei eksportuoti pasaulinėje rinkoje paklausias elektrinio transporto inovacijas”, – sako „Vėjo projektų“ valdybos pirmininkas Alvydas Naujėkas.

Pasak jo, pagrindinis verslo ir mokslo bendradarbiavimo tikslas yra paversti atsinaujinančia energija varomą transportą komerciškai patraukliu. Tam Lietuvos mokslininkai kuria baterijų darbą bei energijos naudojimą transporte tobulinančias naujoves, į vieną sistemą integruoja geriausius komponentus ir naujausius išradimus. Tai yra aktualu elektros transporto gamybos įmonėms, transporto paslaugas teikiančioms kompanijoms bei savivaldybėms globaliu mastu.

Anot KU infrastruktūros ir plėtros prorektoriaus prof. dr. Rimanto Didžioko, bendradarbiaudamas su „Vėjo projektais“ universitetas dirba baterijų tyrimų srityje ir sukūrė unikalų elektrinės pavaros prototipą, kuris bus naudojamas elektrinių autobusų gamyboje. Jis tikisi, kad šio bendradarbiavimo vaisiai jau netrukus bus paklausūs tarptautinėje transporto inovacijų rinkoje.

„Tapsime naujovių poligonu tiesiogine to žodžio prasme – naujai kuriamame mokslo ir technologijų parke diegsime realiai mūsų teritorijoje veikiančią, atsinaujinančia energija kraunamų elektromobilių sistemą”, – teigia R. Didžiokas.

Pasak KTU mechanikos ir mechatronikos fakulteto dekano dr. Andriaus Vilkausko, Lietuvos mokslininkų potencialą iliustruoja pavyzdys, jog universitete lygiai prieš dešimtmetį pradėtos vystyti elektros pavarų diegimo technologijos buvo teigiamai įvertintos JAV transporto departamento specialistų, tačiau liko neįgyvendintos dėl bendradarbiavimo su verslu stokos. Dabar analogiškos užsienio mokslininkų idėjos plačiai taikomos serijinių elektrinių ir hibridinių automobilių gamyboje.

„Turime antrą galimybę įsilieti į perspektyvią elektrinio transporto vystymo sritį. Tai įgalina padaryti įgyta patirtis, bendradarbiavimas su verslu bei idėja šiam transportui naudoti atsinaujinančią energiją”, – sako A. Vilkauskas.

Europos Sąjunga (ES) artimiausiais dešimtmečiais siekia įgyvendinti strateginį tikslą sumažinti miesto transporto išskiriamą anglies dvideginio kiekį iki nulio. Daugelis Europos miestų, tarp jų ir kaimyninių valstybių sostinės, jau po kelerių metų ketina pradėti elektrifikuoti miesto transportą. Bendrovės „Vėjo projektai“ duomenimis, ES šiuo metu naudojama apie 900 tūkst. vien visuomeninio transporto priemonių, iš kurių kasmet atnaujinama apie 10 proc.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-11-30

Lapkričio 29 d. „Radison Blu Hotel Lietuva“ konferencijų centre įvyko konferencija „Saugus krovinių pakrovimas ir tvirtinimas – indėlis į JT kelių eismo saugos veiksmų dešimtmetį“. Konferencija organizavo „Linava“ kartu su draudimo kompanija „Rosgosstrakh“.

Konferencijoje dalyvavo nemažai svečių iš Lietuvos ir užsienio, kurie skaitė savo pranešimus vežėjams ir dalinosi patirtimi siekiant saugiai gabenti krovinius.

„Linavos“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius ir „IRU“ akademijos vadovas Patrickas Philippas pirmieji stojo prie tribūnos ir pasveikino susirinkusius dalyvius. Svečias iš „IRU“ akcentavo, kad krovinių tvirtinimas yra viena svarbiausių pervežimo proceso dalių ir investavę šiek tiek daugiau laiko jam atlikti vežėjai tikrai nieko nepraras, nes šiuo metu įvykstančių avarijų dėl neteisingo krovinių tvirtinimo keliuose yra per daug.

Kaip didžiausias problemas susijusias su krovinių tvirtinimu P. Philippas paminėjo bendrų visoje ES reikalavimų nebuvimą. Taip pat daug aiškiau turėtų būti išreikšta atsakomybė visiems dalyvaujantiems krovinio pakrovime. Bendrus standartus turėtų įsivesti ir puspriekabių gamintojai, kad visose jose būtų vienodos tvirtinimo sistemos.

„IRU“ atstovas taip pat paminėjo ir skirtingų transporto rūšių tvirtinimo harmonizavimą. Kaip pavyzdį jis pateikė jūrinį konteinerį, kuriame blogai pakrautos prekės gali sėkmingai būti atplukdytos iki iškrovimo uosto, bet gabenant jas vilkiku iškyla problemų dėl ašių apkrovos ar kitų aspektų.

Susisiekimo ministerijos saugaus eismo skyriaus vadovas Dr. Vidmantas Pumputis kalbėjo apie saugų krovinių tvirtinimą ir jo įtaką gabenimams. Pernai Lietuvoje užfiksuoti du vairuotojų mirties atvejai, kurie įvyko dėl blogo krovinio tvirtinimo. Tačiau susisiekimo ministerijos atstovas pasidžiaugė, kad šiuo klausimu Lietuvos vežėjai yra vieni geriausių Europoje. Pagal Vokietijoje surinktą informaciją, lietuviškais numeriais važinėjantys vilkikai šioje šalyje beveik visada krovinius būna pritvirtinę be priekaištų.

V. Pumputis pabrėžė, kad vežėjai yra viena labiausiai reglamentuotų verslo sričių. Čia yra reikalavimai darbo ir poilsio rėžimui, automobiliams, įvairiems žymėjimams ir t.t. Tad norint sėkmingai gabenti krovinius yra neišvengiamas personalo mokymas ir darbų kontrolė.

Anatolijus Šmeliovas, UAB „Russurvey“ direktoriaus pavaduotojas iš Baltarusijos pasidžiaugė, kad situacija Europoje yra žymiai geresnė nei Rusijoje. Čia, jo nuomone, trūksta elementariausių taisyklių kaip turi būti tvirtinami kroviniai. Pagal jo pateiktus skaičiavimus, kas ketvirtas sunkvežimis važiuojantis Maskvos žiediniu aplinkkeliu veža blogai pritvirtintą krovinį.

Taip pat kaip išskirtinumą vežant krovinius į Rusiją jis pabrėžė šios šalies dydį. Jei krovinys yra užplombuotas, tuomet gali tekti nuriedėti keletą tūkst. km. taip ir nepatikrinus ar šis gerai pritvirtintas. Įvertinus Rusijos kelius, nuo nuolatinės vibracijos diržai gali ir atsilaisvinti.

Kalbėdamas apie Baltarusiją, svečias pažymėjo, kad čia atvirkštinė situacija nei Rusijoje. Taisyklės sukurtos 2005 m., tačiau niekas jų netikrina, tad situacija primena Rusijos kelius. Kroviniai labai dažnai tvirtinami atsainiai, dėl to įvyksta eismo įvykiai. Policija tokius įvykius dažniausiai įvertina kaip vairuotojo klaidą ir jų statistikoje avarijų dėl blogo krovinių tvirtinimo yra labai nedaug, tad ir atitinkamų veiksmų jie nesiima.

Sorenas Christiansenas, „BOREAS“ vykdantysis direktorius ir saugaus krovinių tvirtinimo dėstytojas taip pat pateikė naudingos informacijos. Jis trumpai pristatė savo organizacija, kuri moko vairuotojus saugiai tvirtinti krovinius. Visi dėstytojai aktyviai dirba vairuotojais, todėl pateikia ne tik teorinės, bet ir praktinės informacijos.

Taip pat bendradarbiaudami su inžinieriais jie paskaičiavo daugumą krovinius veikiančių jėgų kurias jis ir pristatė. Kalbėta ir apie minimalų krovinio tvirtinimą, kad šis būtų visiškai saugus. Tokiu būdu taupomas laikas ir vežėjo išlaidos pervežimui.

„Linavos“ mokymo centro vadovas Osvaldas Manikas akcentavo, kad didesnę atsakomybę už krovinio tvirtinimą turėtų tekti siuntėjui, nes jis geriausiai žino jo specifikacijas ir gali jam parinkti tinkamą tarą bei tvirtinimo būdą.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Doc. Dr. Darius Bazaras pristatė tarptautinio tyrimo rezultatus, kurie nustebino jį patį ir salėje susirinkusius vežėjus. Tyrimo metu vežėjai vertindami labiausiai probleminius reikalavimus transporto verslui įvardijo darbo ir poilsio rėžimo, greičio, TP ir viršsvorio reikalavimus. Apklausos metu nei vienas vežėjas neišskyrė krovinių tvirtinimo kaip problematinio arba kaip reikalavimo, kurio nesilaikoma. D. Bazaras savo pristatymą pabaigė atvirtu klausimu: ar iš tikrųjų vežėjai taip gerai supranta krovinių tvirtinimą ir jį atlieka, o galbūt visiškai nekreipia į tai dėmesio?

Taip pat konferencijos metu kalbėta apie teismų praktiką susijusią su nuostoliais dėl blogai pritvirtinto krovinio, CMR konvencijos reglamentas šiuo klausimu bei draudimo kompanijų vertinimas įvykus įvykiui susijusiam su blogai pritvirtintu kroviniu.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-11-30

Statistikos departamento duomenimis, transporto įmonių pardavimo pajamos trečiąjį šių metų ketvirtį gerokai išaugo. Jos sudarė 6,0 mlrd. litų (2011 m. III ketv. – 4,9 mlrd. Lt) ir, palyginti su 2011 m. atitinkamu ketvirčiu, padidėjo 22,3 proc..

Labiausiai augo oro transporto bei sandėliavimo ir transportui būdingų paslaugų įmonių pardavimo pajamos – atitinkamai 61,4 ir 38,1 proc.. Pašto ir pasiuntinių (kurjerių) įmonių pardavimo pajamos padidėjo 6,8 proc. ir sudarė 77,3 mln. litų (2011 m. III ketv. – 72,4 mln. Lt).

Transporto ir sandėliavimo įmonių pajamos per devynis šių metų mėnesius išaugo 20,1 proc. ir siekė 16,7 mlrd. litų, pašto ir pasiuntinių (kurjerių) – 8,1 proc. ir sudarė 234,8 mln. litų.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-11-30

Pagaliau į Rusijos sostinę atkeliavusi žiema, kaip jau tapo įprasta, paralyžiavo visą didmiestį – dėl gausiai iškritusio sniego Maskvos gatvėse kilo tikras chaosas. Dar trečiadienį prasidėjusi smarki pūga per nepilną parą Maskvai padovanojo net trečdalį mėnesio kritulių normos, skelbia newsru.com.

Sinoptikų prognozės taip pat neguodžia: ketvirtadienį sniegas Maskvoje ir toliau kris, jį lydės smarkūs vėjai, gatves dengs plikledis. Penktadienį laukiama 2010 metais miestą iš rikiuotės išvedusios smarkios lijundros.

Sinoptikų duomenimis, prasidėjus pūgai, rajone Rusijos sostinės meteorologijos stotis užfiksavo 19 milimetrų kritulių (7 milimetrai iškrito dieną ir 12 milimetrų – naktį). Nuo trečiadienio 13 val. dienos iki 6 val. ryto ketvirtadienį Maskvoje iškrito nuo 14 iki 16 centimetrų sniego, „Interfax“ naujienų agentūrai sakė Rusijos sostinės mero pavaduotojas ūkio reikalams Igoris Pergamenščikas.

Tai reiškia, anot Rusijos Hidrometeorologijos biuro, jog per ne pilną parą Maskvoje iškrito beveik 35 proc. lapkričio kritulių normos, siekiančios 58 milimetrus. Kritulių rekordą pasiekė prie Maskvos esantis Naujosios Jeruzalės rajonas, kur naktį iš trečiadienį į ketvirtadienį iškrito 30 milimetrų kritulių.

Maskva ir toliau išlieka ciklono, atnešusio sniegą, įtakoje. Sinoptikai prognozuoja, jog ketvirtadienį Rusijos sostinėje gali iškristi dar 20 milimetrų kritulių. Remdamasis specialistų suteikta informacija, Maskvos mero pavaduotojas perspėjo: „dieną mieste gali iškristi dar 4-8 centimetrai sniego“.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-11-29

Lietuvos keliuose kitais metais atsiras kelio ženklai, skirti elektromobiliams. Visuomeninio transporto juosta galės važinėti ir lengvieji automobiliai, kuriuose važiuoja bent 4 eismo dalyviai.

Šie ir kiti pakeitimai numatyti atnaujintose Kelių eismo taisyklėse, kurioms šiandien pritarė Vyriausybė.

Kitąmet Kelių eismo taisyklėse atsiras trys ženklai, susiję su elektromobiliais. Jie žymės elektromobilių pakrovimo vietą, atvejus, kai kelio ženklai negalioja elektromobiliams, taip pat elektromobiliams bei kitoms elektra varomoms transporto priemonėms skirtą stovėjimo vietą.

Atnaujintos Kelių eismo taisyklės leis maršrutiniam transportui skirtomis juostomis važiuoti elektromobiliams bei lengviesiems automobiliams, kuriuose važiuoja ne mažiau kaip 4 eismo dalyviai. Tokios juostos bus žymimos elektromobilio ir simboliu 4+.

„Pastarasis pakeitimas padarytas pasiūlius Vilniaus miesto savivaldybei. Jis įvestas norint paskatinti žmones važiuojant piko metu kooperuotis, nevažinėti keliais atskirais automobiliais. Kurios visuomeninio transporto juostos bus skirtos tokiems automobiliams, spręs pačios savivaldybės“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Taisyklėse taip pat numatyta suvienodinti motociklų ir lengvųjų automobilių greitį automagistralėse ir greitkeliuose.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

2012-11-29

Eligijaus Masiulio buvimas Susisiekimo ministerijoje, o Andriaus Kubiliaus – Vyriausybėje Klaipėdos uosto istorijoje įsimins kaip laikotarpis, kai uoste buvo įšaldyta plėtra. Tai, kad uosto investicijos smarkiai apkarpomos, pripažino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos valdybos pirmininkas susisiekimo viceministras Arūnas Štaras, rašo “Klaipėda”.

“Šiuo metu uoste yra dvi didelės problemos. 2011 metais pasikeitė įmonių įstatymas. Nepavyko jo įgyvendinti. Buvome įsitikinę, kad Uosto direkcija – ypatingas subjektas Lietuvoje, todėl galės įrodyti Vyriausybei, kad turi strateginių projektų ir bus atleista nuo pelno mokesčio. Tai neįvyko. Taip pat stipriai uosto veiklą sujaukė suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projektas. “Klaipėdos naftai” pradžioje lyg ir nieko nereikėjo, bet vėliau atsirado sutartis, kuri “suvalgė” didžiąją dalį Uosto direkcijos investicinių pinigų. Kitoms investicijoms pinigų stokojama”, – dėstė A. Štaras. Tačiau uosto vystymas negali įstrigti. “Uoste dirbame su techniniais projektais, bet iki šiol girdėjome, kad direkcija neketina priimti naujų investicinių projektų nei 2013, nei 2014 metams. Ji laukia, kas bus toliau”, – pastebėjo Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos viceprezidentas Rimantas Juška.

Uosto direkcijos pinigų paėmimą valstybės biudžeto skoloms užkaišioti uosto kompanijos įvertino ypač nepalankiai. Iki to laiko, kol Susisiekimo ministerijai pradėjo vadovauti E. Masiulis, o Uosto direkcijai – E. Gentvilas, uoste niekas net ir nekalbėjo apie tai, kad direkcija gauna kokį nors pelną – buvo savaime suprantama, kad iš uosto veiklos gautos rinkliavos turi būti skiriamos uostui eksploatuoti ir tolesnei jo plėtrai. Dėl to Klaipėdos uostas visą laiką vystėsi neprašydamas pinigų iš valstybės biudžeto. Dabar Uosto direkcija yra įvaryta į kampą – jai užkrauti didžiuliai įpareigojimai dėl suskystintųjų gamtinių dujų terminalo infrastruktūros statybos ir atimti pinigai, kurie galėjo būti naudojami tolesniam Klaipėdos uosto vystymui. Todėl, pasak R. Juškos, nežinodama finansinių galimybių, direkcija užšaldo netgi tuos projektus, kuriems jau parinkti rangovai.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-11-29

Lapkričio 29 – gruodžio 1 d. Lietuvos muitinė dalyvaus Tarptautinėje verslo ir pasiekimų parodoje „Šiauliai 2012“ . Šiemet Lietuvos muitinei atstovaujančių Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnų įrengtame stende – kontrabandos ir jos slėptuvių pavyzdžiai, vyks konfiskuotų prekių aukcionas.

Muitinės dalyvavimo parodoje akcentas, nuolat sutraukiantis būrius dalyvių ir smalsuolių, – net du muitinės konfiskuotų prekių aukcionai, vyksiantys lapkričio 30 d. 13 val. ir gruodžio 1 d. 12 val. Aukcione parduodamų prekių sąrašą galite rasti čia.

Muitinės stendo lankytojai galės susipažinti su mobiliųjų grupių automobiliuose įdiegta įranga, lapkričio 30 d. 14–17 val. vyks muitinės kinologų ir tarnybinių šunų pasirodymai, o gruodžio 1 d., 15.00–17.30 val. – muitinės kinologų su tarnybiniais šunimis ir muitinės narų pasirodymai.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-11-29

Baltarusija gali atnaujinti naftos pirkimą ne iš Rusijos, jeigu nepavyks susitarti su Maskva dėl papildomų 4–5 mln. tonų naftos, interviu „Reuters“ sakė Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, informuoja DELFI.lv.

Baltarusija, kuri šiemet tikisi gauti iš Rusijos 21,5 mln. tonų naftos, prašo Rusijos kitais metais padidinti naftos tiekimą iki 23 mln. tonų, o Maskva grasina sumažinti tiekimą iki 18 mln. tonų. „Deramės, kad su šiomis apimtimis gautume trūkstamus 4–5 milijonus tonų. Manau, susitarsime… Jei ne, nepražūsime. Pasaulyje pakanka naftos. Prieš kelerius metus Rusija apskritai atsisakė tiekti naftą į Baltarusiją. Nepražuvome. Atsigabenome naftos iš Azerbaidžano ir Venesuelos“, – sakė A. Lukašenka.

Kilus Rusijos ir Baltarusijos ginčui dėl kainų, 2010–2011 m. Rusija nutraukė naftos „Urals“ tiekimą Baltarusijai. Tuo metu Minskas pirko lengvųjų rūšių naftos iš Venesuelos ir Azerbaidžano, kurią gabenosi per Ukrainos ir Baltijos valstybių uostus. Tačiau jau 2011 m. kovą „Azeri Light“ naftos tiekimą sustabdė, o 2012 m. į Baltarusiją grįžo rusiška nafta lengvatinėmis kainomis. Nuo birželio Baltarusija nustojo pirkti naftą iš Venesuelos.

Primename, kad nafta iš Venesuelos atkeliaudavo į Baltarusiją per Mūgos (Estija) ir Odesos (Ukraina) uostus. Iki tiekimo pradžios Baltarusijos valdžia aktyviai aptarinėjo venesuelietiškos naftos tiekimą per Ventspilio ir Rygos uostus. „Tačiau rusiška nafta ekonomiškai parankesnė. Nenorėtume jos netekti, esu įsitikinęs, kad to nebus“, – sakė Baltarusijos lyderis. A. Lukašenka teigė, jog manais į didesnes naftos tiekimo apimtis Rusija reikalauja garantijų dėl 2–3 mln. naftos produktų iš Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklų tiekimo į savo rinką. „Rusai primygtinai prašo, kad tiektume jiems 2–3 mln. tonų benzino. Esame pasirengę tiekti rinkos sąlygomis“, – sakė A. Lukašenka.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-11-29

Socialdemokratų kandidatas į susisiekimo ministrus Rimantas Sinkevičius teigia, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė susitikusi su juo domėjosi, kiek kandidatas į ministrus įsigilinęs į Lietuvos ir Europos susisiekimo bei tranzito problemas. Socialdemokratas taip pat patvirtino, kad šalies vadovė paprašė pakalbėti ir angliškai.

„Ji paprašė angliškai pakalbėti“, – DELFI sakė R. Sinkevičius, po susitikimo su D. Grybauskaite. R. Sinkevičius pripažino, kad kalbos yra ta sritis, kur visuomet galima tobulėti. Politikas nedaugžodžiavo apie susitikimą, tik sakė, kad susitikimas buvo trumpas ir gana konkretus. Jis sakė negalįs komentuoti savo vidinės būsenos po susitikimo, nes nežinąs, ką galvoja prezidentė.

Paklaustas, kokį įspūdį paliko susitikimas su prezidente, R. Sinkevičius buvo lakoniškas: „Koks čia įspūdis, prezidentė yra prezidentė“. „Jai buvo įdomu, kiek kandidatas žino Lietuvos susisiekimo ir tranzito problemas. Ir kiek žino europines problemas, visos Europos susisiekimo srityje“, – pasakojo R. Sinkevičius. R. Sinkevičius buvo pirmasis kandidatas į ministrus, susitikęs su šalies vadove. Antradienį į susitikimą atvyks socialdemokratų kandidatė į ūkio ministres Birutė Vėsaitė, taip pat Darbo partijos attsovės – Loreta Graužinienė ir Virginija Baltraitienė.

Prezidentė gavo ne visą ministrų sąrašą

Savo ruožtu prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė teigia, kad šalies vadovė iš paskirtojo premjero Algirdo Butkevičiaus gavo ne visą ministrų kabineto sąrašą.

„Prezidentė pradėjo susitikimus su pateiktais kandidatais į ministrus, tačiau prezidentė iš premjero A. Butkevičiaus gavo ne viską ministrų kabineto sąrašą, todėl kol nebus galutinai suderintas viso ministrų kabineto sąrašas, šitų darbo pokalbių su pateiktais kandidatais nekomentuojame“, – sakė D. Ulbinaitė.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-11-29

Kompanija „Paccar“, kuriai priklauso vilkikų gamintojas „DAF“ pranešė apie gerus šių metų veiklos rezultatus.

Kompanija taip pat pasidžiaugė, kad šiais metais pavyko rinkai pristatyti naująjį „DAF XF“ modelį su „Euro 6“ emisijos standartą atitinkančiu varikliu.

	Apyvarta doleriais	Grynasis pelnas doleriais
Trečio ketvirčio finansiniai rodikliai	3.82 mlrd.	233.6 mln.
Pirmų 9 2012 m. mėnesių finansiniai rodikliai	13.05 mlrd	858.1 mln.

Europa

Išleidę naująjį „DAF XF“ kompanija tikisi sustiprinti savo pozicijas Europoje. Šiuo metu kompanija užima 16 proc. Europos rinkos. Jų paskaičiavimais šiais metais Europoje bus nupirkta apie 215- 225 tūkst. vilkikų, o kitais metais galima tikėtis, kad šis skaičius sieks 210 250 tūkst. vnt. nepaisant to, kad nuo 2014 m. įsigalios „Euro 6“ standartas. „Paccar“ teigia, kad atsiras tikrai nemažai vežėjų, kurie įsigis ir „Euro 5“ emisijos klasės vilkikus.

Pietų Amerika

Čia kompanijai sekasi taip pat neblogai. Sėkmingai įžengus į Čilės, Peru ir Ekvadoro rinkas kompanija per pirmus 9 metų mėnesius pardavė 5 500 vnt. sunkvežimių. Tai 38 proc. daugiau nei analogišku periodu pernai.

Be to šiuo metu statoma gamykla Brazilijoje.

Rusija

Praėjusiais metais įkūrusi dukterinę kompanija šioje šalyje „Paccar“ stipriai nusitaikė į šią rinką. Iš viso čia jau veikia 13 pardavimo taškų, o per 2011 m. parduota 1 500 vnt. Šiais metais tikimasi paduoti 2 700 vnt.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-11-29

Inspekcija, vykdydama jai pavestas funkcijas, įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo nuostatas ir siekdama akcentuoti metodinės pagalbos ūkio subjektams teikimą kaip prevencinę priemonę, užkertančią kelią galimiems teisės aktų pažeidimams, sudaro galimybę ūkio subjektams, pageidaujantiems gauti metodinę pagalbą, iki 2012 m. gruodžio 1 d. raštu kreiptis į Inspekciją su prašymu įtraukti į 2013 m. planuojamų patikrinti ūkio subjektų sąrašą.

Atkreipiame dėmesį, kad ūkio subjektams, kuriems tikrinimo metu Inspekcijos pareigūnai teiks metodinę pagalbą, už nustatytus pažeidimus nebus taikomos poveikio priemonės, išskyrus atvejus, kai jos būtinos ir neišvengiamos, siekiant užkirsti kelią reikšmingos žalos ar pavojaus visuomenei, kitų asmenų interesams ar aplinkai atsiradimui.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-11-29

Artėjant šaltajam metų sezonui ir sniegui vežėjai, kurių vilkikai važiuoja į Turkiją, turėtų pasirūpinti, kad vilkikuose būtų žieminės grandinės, o taip pat, kad šie naudotų žiemos sezonui tinkamas padangas.

Reikalavime nėra nurodyta kuriose teritorijose ar kokiu periodu yra privaloma turėti grandines. Jos privalo būti vilkike jeigu tada kai sninga arba kelias yra apledėjęs. Kiekvienam vilkike turi būti bent viena pora grandinių.

Jei kelių transportą kontroliuojančios institucijos sustabdys vilkiką be grandinių, tuomet bus paskirta bauda ir draudžiama važiuoti toliau.

Žieminės padangos

Žiema tinkamomis važinėti padangomis vilkikai turi būti aprūpinti nuo gruodžio 1 d. iki balandžio 1 d. Toks reikalavimas priimtas šio mėnesio pradžioje. Už šio reikalavimo nesilaikymą vairuotojai gali gauti baudą iki 500 lirų (740 Lt).

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-11-29

ES pasipildžius naujomis narėmis iš Vidurio ir Rytų Europos, Vokietijos, kaip didžiausios Vakarų ir tranzito valstybės, automagistralėse ženkliai padidėjo krovininių transporto priemonių srautas.

Šios šalies krovinių vežėjams tai kelia nerimą dėl išaugusios konkurencijos, o Vokietijos krovinių gabenimo federalinės kontrolės žinybos BAG pareigūnai griežtina kontrolę keliuose ir konstatuoja, kad sunkvežimiai iš naujųjų ES valstybių neretai kelia grėsmę eismo saugumui dėl nepakankamai geros techninės būklės ir neteisingo arba nepakankamo krovinių tvirtinimo reikalavimų pažeidimų.

BAG kontrolės pareigūnai skelbia pavojaus signalą: sunkvežimiai, gabenantys krovinius Vokietijos automagistralėmis, dažnai būna nepatenkinamos techninės būklės. Kitas dažnas pažeidimas – blogai pritvirtinti arba apskritai nepritvirtinti kroviniai. Tai rodo BAG atliekami kontrolės rezultatai. Labiausiai susirūpinimą ir pavojų eismo saugumui kelia sunkvežimiai, priklausantys valstybėms, kurios į ES įstojo 2004 ir 2007 metais.

Neigiamos krovinių tvirtinimo tendencijos

Šį teiginį BAG pareigūnai patvirtina, pateikdami krovinių tvirtinimo būklės rezultatus, gautus atlikus sunkvežimių kontrolę Vokietijos keliuose. Nustatytų pažeidimų skaičius 2009 m. iš naujųjų ES valstybių dvigubai viršijo palyginus juos su analogiškais duomenimis iš 15 Vakarų Europos valstybių – ES senbuvių. Pasak Vokietijos BAG kontrolierių, šių pažeidimų skaičius ženkliai didėja. Vien krovinių tvirtinimo pažeidimų santykis tarp sunkvežimių iš naujųjų ES valstybių ir jos senbuvių 2010 ir 2011 m. apytikriai sudarė 4:1.

Sunkvežimiams su nepritvirtintais kroviniais – STOP

BAG pareigūnai pagal kontrolės statistikos duomenis pateikia išvadą, jog sunkvežimių su blogai ar visiškai nepritvirtintais kroviniais pažeidimų skaičius iš Rytų ir Vidurio Europos valstybių keturis kartus viršija šiuos duomenis iš 15 ES senbuvių. Kontrolės tarnybos pareigūnai, atsižvelgdami į pažeidimo pobūdį ir grėsmę saugiam eismui, skiria ne tik piniginę baudą, bet ir uždraudžia pažeidėjui tęsti kelionę, kol vairuotojas nepritvirtina krovinių pagal saugos reikalavimus. Pasak BAG prezidento Andreas Marquardt’o, tokie faktai rodo, jog reikalavimus pažeidęs vežėjas visada praranda daug laiko, o neretai ir piniginių išlaidų, kol krovinys teisingai pritvirtinamas, kartais jį net perkraunant.

Dar blogesnes tendencijas iliustruoja sunkvežimių techninės būklės patikros rezultatai. Vidurio ir Rytų Europos krovinius gabenančių transporto priemonių pažeidimų duomenis palyginus juos su ES senbuvių sunkvežimių pažeidimais 2010 m. apytikriai galima nustatyti santykiu 7:1, beje, 2011 m. šis santykis nežymiai pagerėjo – iki 6:1. BAG kontrolės pareigūnai, remdamiesi šiais rezultatais, pateikia išvadą, jog sunkvežimių ir jų priekabų techninei priežiūrai Rytų ir Vidurio Europos šalyse net keletą kartų mažiau skiriama dėmesio nei Vakarų Europos valstybėse, priklausančiose ES senbuvėms.

Pažeidimų statistika

2011 m. BAG kontrolės pareigūnai Vokietijos automagistralėse patikrino 258 521 sunkvežimį (2010 m. – 319 402 sunkvežimius), iš jų apie pusę sudarė Vokietijai priklausančios krovininės transporto priemonės – 128 897 (2010 m. – 166 621 sunkvežimis). Pagal pastarųjų patikros duomenis nustatyti 1072 krovinių tvirtinimo pažeidimai (2010 m. – 1008) ir 2939 techninės būklės reikalavimų pažeidimai (2010 m. – 1336).

BAG kontrolieriai atskirai pateikia ir senųjų bei naujųjų ES valstybių transporto priemonių patikros keliuose rezultatus. 2011 m. patikrinti 44 979 sunkvežimiai iš ES (be Vokietijos) senbuvių (2010 m. – 50 797 sunkvežimiai). Patikros metu užfiksuoti 345 krovinių tvirtinimo ir 993 techninės būklės pažeidimai (2010 m. atitinkamai – 316 ir 537 pažeidimai). Iš naujųjų ES valstybių 2011 m. patikrintos 84 645 krovininės transporto priemonės (2010 m. – 101 984). Pagal patikros rezultatus nustatyta 1500 krovinių tvirtinimo ir 5869 techninės būklės pažeidimai (2010 m. – atitinkamai 1342 ir 4094 pažeidimai).

Manipuliavimas skaitmeninių tachografų rodmenimis

Dėmesio verti kiti palyginimo duomenys, pagal kuriuos pažeidimų statistika ženkliai palankesnė sunkvežimių vairuotojams iš Vidurio ir Rytų Europos valstybių. Iš Vokietijos ir kitų ES valstybių senbuvių BAG pareigūnai nustatė 1,5 karto daugiau vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo pažeidimų nei iš naujųjų ES šalių. Šias tendencijas Vokietijos BAG kontrolieriai motyvuoja tuo, jog vežėjai iš Vakarų Europos dažniausiai naudoja skaitmeninius tachografus, kuriuos tikrinant paprasčiau nustatyti pažeidimus, nei tikrinant transporto priemones tebenaudojančias analoginius tachografus. Vidurio ir Rytų Europos vežėjai, BAG duomenimis, savo vilkikuose dar tebenaudoja daug analoginių kontrolės prietaisų. Tačiau kontroliuoti vairuotojų vairavimo ir poilsio laiką bei nustatyto režimo reikalavimų laikymąsi pastaruoju metu tapo problematiška dėl dažnai klastojamų skaitmeninių tachografų rodmenų.

BAG duomenimis tokių pažeidimų skaičius pernai išaugo apie 20 proc. Siekiant užkirsti kelią rodmenų klastojimui, šiemet organizuota nemažai specialių patikrinimų, kuriuose pagrindinę pažeidimų dalį sudarė skaitmeninių tachografų rodmenų manipuliavimo faktai, naudojant magnetus. Pareigūnai taip pat tikrino, ar vairuotojai arba jų įmonių specialistai kitais neleistinais būdais neklastojo kontrolės prietaisų rodmenų. Tuo tikslu dabar BAG pareigūnai naudoja specialią aukščiausio techninio lygio kontrolės įrangą, tačiau vis dėlto akcentuojama, jog bandymai manipuliuoti rodmenimis tampa vis profesionalesni, naudojant net atitinkamas IT programas, susijusias su variklio darbo valdymu. Kontrolieriai, reaguodami į tai, jau pasitelkė naujausias specialias programas, kurios gali atskleisti ir aukščiausio lygio skaitmeninių tachografų manipuliavimo faktus.

Pažeidimų palyginamoji lentelė

Lentelėje nurodytas tikslus santykis Vokietijos automagistralėse nustatytų transporto priemonių pažeidimų iš valstybių, įstojusių į ES 2004* ir 2007** m. ir 15 valstybių ES senbuvių.

	2011 m.		2012 m.
Valstybės	Krovinių tvirtinimas	Tech. būklė	Krovinių tvirtinimas	Tech. būklė
ES senbuvės	1	1	1	1
Naujos ES narės	4,25	7,62	4,35	5,91

*Estija, Latvija, Lietuva, Slovakija, Slovėnija, Čekija, Vengrija

** Bulgarija, Rumunija

Baudos

Už vairavimo ir poilsio režimo pažeidimus, priklausomai nuo pažeidimo trukmės, sunkvežimių vairuotojai Vokietijoje baudžiami nuo 50 iki 110 eurų, įmonių savininkams už tuos pačius pažeidimus nustatyta nuo 80 iki 200 eurų bauda.

Už duomenų nepateikimą apie darbo pobūdį per 28 prieš tai ėjusių kalendorinių dienų laikotarpį vairuotojui skiriama nuo 95 iki 1000 eurų bauda.

Už netinkamą krovinio tvirtinimą vairuotojui skiriami trys baudos taškai ir 80 eurų bauda, atsakingiems asmenims – trys baudos taškai ir 270 eurų bauda.

Kai transporto priemonė turi privalomą žymėjimą „Pavojingi kroviniai“, už transporto priemonės su šia žyma vairavimą, nurodymą arba leidimą vairuoti ją su nepakankamai pritvirtintu kroviniu ir vairuotojui, ir atsakingiems asmenims skiriama nuo 270 iki 800 eurų bauda.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-11-28

Savaitės pradžioje rašėme, kad transporto ir sandėliavimo įmonėse mirtingumas ir sunkūs sužalojimai dėl nelaimingų atsitikimų darbe, patys populiariausi lyginant su kitais verslo sektoriais. Dėl nemažėjančių nelaimingų atsitikimų darbe skaičiaus sunerimusi Valstybinė darbo inspekcija (VDI), regis, rado sprendimą – nuo 2013 m. netinkamai darbų saugą organizuojančioms įmonėms gali didėti „Sodros“ įmokų tarifai.

Valstybinė darbo inspekcija „Sodrai“ pateikė informaciją apie daugiau nei 60 Lietuvos įmonių, kurioms dėl įvairių darbo saugos pažeidimų kitais metais gali didėti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų tarifai. Devyniose iš šių įmonių dėl realios grėsmės darbuotojų saugai ir sveikatai buvo sustabdyti darbai, dar 55 įmonėse dirbant pavojingus darbus įvyko sunkūs ar mirtini nelaimingi atsitikimai. Kadangi 2012 m. daugiausiai nelaimingų atsitikimų darbe nutiko transporto ir sandėliavimo įmonėse, nedrausmingi šių sektorių atstovai bus įpareigoti didesnį dėmesį skirti darbų saugos reikalavimams, ne tik dokumentuose, bet ir praktikoje.

„Sodros“ vyresnioji patarėja Jolita Skinulytė-Niakšu Cargonews redakcijai sakė, kad draudėjai vienai ar kitai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei priskiriami jau ne pirmi metai. „Priklausomai nuo to, kokiai grupei priskiriamas draudėjas prie bendrojo draudėjų valstybinio pensijų, ligos ir motinystės, nedarbo socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų tarifo, prisideda dar ir atitinkamas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifas. Tokiu būdu bendras draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifas pirmai grupei yra 30,98 proc., antrai – 31,22 proc., trečiai – 31,70 proc., ketvirtai – 32,6 proc.,“ – dabar galiojančią draudimo sistemą komentavo J. Skinulytė-Niakšu. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo grupių įmokų tarifai apskaičiuojami, įvertinant kiekvieno draudėjo traumatizmo ir profesinio sergamumo rodiklius per praėjusius tris metus bei vidutinį metinį apdraustųjų skaičių. Draudėjams, pas kuriuos per pastaruosius trejus kalendorinius metus įvyko daugiausiai mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, pripažintų draudiminiais įvykiais, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifas būna aukščiausias. Šiai kategorijai priklauso ir transporto, sandėliavimo, statybos veiklas vykdančios įmonės.

Nauja yra tai, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. skirstant draudėjus į atskiras grupes bus atsižvelgiama ne tik į nelaimingus atsitikimus darbe, bet ir į VDI pateiktus duomenis apie draudėjams paskirtas administracines nuobaudas, padarytus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimus. duomenys, vadovaujantis papildytu Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, „Sodrai“ teikiami pirmą kartą. Kaip sakė Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Vilius Mačiulaitis, tikėtina, jog ši priemonė pasiteisins siekiant užtikrinti saugesnes darbo sąlygas bei skatins vadovus geriau kontroliuoti situaciją įmonėje.

Transportininkai sprendimą vertina kritiškai

Ar tikrai ši priemonė bus tokia veiksminga pasiteiravome transporto sektoriaus atstovų. Logistikos ir krovinių paslaugas teikiančioje įmonės „Festina“ personalo vadybininkė Jurgita Žukienė, kalbėdama apie saugą negailėjo karčių pastebėjimų valstybinių institucijų atžvilgiu. „Mūsų valstybės institucijų požiūris dėl darbuotojų saugos įmonėje organizavimo neinovatyvus, biurokratinis ir gremėzdiškas. Kasdien vis gausėjantis dokumentų, parašų ir žurnalų kiekis, deja, negali išsaugoti gyvybės kelyje. Darbų saugos reikalavimai bendrąja prasme yra reikalingi, tačiau pasigendame praktinio požiūrio – įmonių mokymo, švietimo, realijų įvertinimo. Valstybės pareigūnai koncentruoja dėmesį ir daug laiko bei lėšų skiria kontroliavimui, baudimui bei „kaltojo“ ieškojimui/radimui, užuot pasidalinę vertinga patirtimi, konsultuodami darbdavius bei kartu ieškodami veiksmingų būdų darbuotojų švietimui, ugdymui, informavimui,”– sakė J. Žukienė. Ši įmonė nuolat investuoja į darbų saugą, tačiau, jų nuomone, valstybės indėlis saugos darbe užtikrinimo klausimu yra nepakankamas.

Pasiteiravus apie naują VDI pasiūlymą „Sodrai”, J. Žukienė buvo negailestinga: „Šis sprendimas suinteresuotas įmones, pirmiausia, privers ieškoti ne būdų pagerinti darbų saugą, o lėšų didesniam tarifui sumokėti. Mūsų valstybėje įsigalėjęs valdymas bausmės principu. Užuot sprendusi problemas iš esmės, einama lengviausiu keliu – bausti. Ar mokėdama didesnius mokesčius įmonė bus pajėgi daugiau lėšų skirti darbų saugai? Ir ar tai garantuos saugumą“ – retoriškai klausia pašnekovė. Jos nuomone, gerokai efektyvesnis sprendimas būtų, nustačius darbų saugos reikalavimų nesilaikymą, ne padidinti „Sodros“ įmokų tarifus, o įpareigoti įmonę rengti papildomus mokymus, stebėti juos, analizuoti, patarti. „Festinos“ personalo specialistei norėtųsi, kad semtumėmės geros praktikos pavyzdžių iš ES valstybių patirties, kuomet valstybinės institucijos konsultuoja ir siekia partnerystės bendram tikslui pasiekti – darbuotojų sveikatos ir saugos užtikrinimui.

Vis tik statistika atskleidžia, kad daugelis verslininkų į darbų saugą žvelgia labai formaliai ir tam neskiria pakankamai dėmesio. Kita vertus, labai daug priklauso ir nuo paties darbuotojo. Vežėjų patirtis rodo, kad didžioji dalis rizikos būna iššaukta darbuotojo veiksmų – greičio viršijimas, KET pažeidimai, darbo saugos instrukcijų nesilaikymas ir pan. Tad darbe, pirmiausiai, kiekvienas turi pats rūpintis savo saugumu, nepriklausomai kokio pavojingumo veikloje dirbtų.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas