2012-12-21
• Baltijos oro šalių bendrovė pereina link lėktuvų parko, kurį sudarys tik „Bombardier CS300“ ir „Bombardier Q400 NextGen“ lėktuvai
• Pirmasis „CS“ serijos lėktuvas „airBaltic“ pasieks 2015 m. ketvirtąjį ketvirtį
• Video pranešimas žiniasklaidai anglų kalba: http://youtu.be/KNh-L8ZKAEM
Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ savo lėktuvų parką atnaujins įsigydama 10 naujų „Bombardier CS300“ lėktuvų. Oro bendrovė taip pat įgijo teisę pirkti papildomus 10 tokių pačių lėktuvų. Jei bendrovė pirktų 20 lėktuvų sandorio vertė siektų beveik 4 mlrd. litų (1,57 mlrd. JAV dolerių), o pirmasis orlaivis „airBaltic“ pasieks 2015 m. ketvirtąjį ketvirtį.
„airBaltic“ generalinis direktorius Martinas Gaussas teigia, jog efektyvus ir modernus lėktuvų parkas oro bendrovėms yra vienas iš svarbiausių verslo pamatų, o šis sprendimas „airBaltic“ yra labai svarbus. „Pasirinkome „CS“ serijos lėktuvus, nes atlikus išsamią esamų ir atnaujintų lėktuvų analizę ir įvertintus naujas technologijas, diegiamas į „Bombardier CS“ lėktuvus, rezultatai buvo vienareikšmiški“, – sako „airBaltic“ vadovas.
„Anksčiau šiais metais pradėjome įgyvendinti „ReShape“ verslo planą, kuriame numatyta pakeisti senus lėktuvus ir pereiti prie „žalesnių“ skrydžių. Tai įgyvendinti padės vien iš „Bombardier“ lėktuvų sudarytas parkas, kuriame ateityje bus daugiau „Q400 NextGen“ ir „CS300“ lėktuvų“, – teigia M. Gaussas.
Pasak jo, tiek „CS300“, tiek turbopropeleriniai „Q400 NextGen“ lėktuvai yra vieni iš našiausių savo klasėse. „Šie lėktuvai padės optimizuoti „airBaltic“ tinklą ir dėl savo eksploatacinių savybių, ekonomiškumo, aplinkosauginių savybių ir komfortiškumo keleiviams tobulai atitinka „ReShape“ verslo plano nuostatas“, – sako „airBaltic“ vadovas.
Užsakymas sudarytas remiantis šių metų liepą pasirašyta ketinimo sutartimi, kurią bendrovės pasirašė Farnborough oro šventės metu.
„Pasaulyje pripažinta kaip viena novatoriškiausių oro bendrovių „airBaltic“ demonstruoja augantį poreikį naujoms technologijoms, lankstumui ir efektyvumui, – sako „Bombardier Commercial Aircraft“ prezidentas Maikas Arkamonas. – Labai džiaugiamės, kad turimus aštuonis „Q400 NextGen“ lėktuvus „airBaltic“ papildys „CS“ serijos lėktuvais, kuriais galės įgyvendinti naujas iniciatyvas ir suderinti keleivių komfortą ir ekologiją.“
Skaičiuojama, kad naujųjų „CS“ serijos lėktuvų eksploatacijos sąnaudos yra 15 proc. mažesnės, o skrydžių metu sunaudojama net 20 proc. mažiau kuro. Numatoma, jog lėktuvai galės įveikti iki 5463 kilometrų skrydžius.
Oro bendrovė skraido į daugiau kaip 60 Europos, Skandinavijos, Rusijos, NVS šalių ir Viduriniųjų Rytų miestų. Lietuvoje „airBaltic“ skrydžius vykdo iš Vilniaus oro uosto.
Visą „airBaltic“ skrydžių tvarkaraštį galima rasti bendrovės internetiniame puslapyje: www.airbaltic.com.
Air Baltic Corporation
Muitinės departamentas prie LR Finansų ministerijos pranešė, kad gavo prašymą iš Latvijos Respublikos Valstybės pajamų tarnybos Nacionalinės muitinės valdybos informuoti Lietuvos vežėjus, vežančius krovinius kelių transportu, apie išankstinį deklaravimą.
Vadovaujantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 36a ir 182a straipsniais, įvežant prekes į Bendrijos muitų teritoriją arba išvežant iš jos turi būti pateikta išankstinė informacija apie prekes įvežimo/išvežimo muitinės įstaigai. Išankstinė informacija, kuri nurodoma įvežimo/išvežimo bendrosiose deklaracijose, apie prekes, vežamas kelių transportu, turi būti pateikiama ne vėliau kaip prieš vieną valandą iki atvykimo į Bendrijos muitų teritoriją/išvykimo iš jos. Pagal 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 įgyvendinimo nuostatas, 184c 842d straipsnius, nepateikus išankstinės informacijos nustatytais terminais arba ją pateikus pavėluotai gali būti taikomos nacionalinių teisės aktų nustatytos sankcijos.
Latvijoje artimiausiu metu numatoma įvesti administracines baudas už įvežimo/išvežimo bendrosios deklaracijos nepateikimą arba pavėluotą pateikimą Latvijos įvežimo/išvežimo muitinės įstaigai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją arba išvežant iš jos prekes: už pirmą pažeidimą – įspėjimas arba bauda nuo 5 iki 50 latų, o už kartotinį pažeidimą nuo 50 iki 100 latų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-12-21
Gruodžio 21 d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmuose Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis pasveikino ir įteikė 85 aukso ir 15 sidabro medalių apdovanojimus nominacijos „Lietuvos metų gaminys“ nugalėtojams. Aukso medalis Ekologijos ir aplinkosauginės pramonės grupėje už modernizuotą Vilniaus naftos produktų saugyklą skirtas ir „Lietuvos geležinkeliai“. Apdovanojimą atsiėmė bendrovės generalinis direktorius Stasys Dailydka.
„Džiaugiuosi, kad kasmetinės bendrovės investicijos nelieka nepastebėtos. Nuoširdžiai tikiu, kad nuolat modernėjantys Lietuvos geležinkeliai ir ateityje stebins įvairiais, visai šalies transporto sistemai naudingais projektais“ – sakė S. Dailydka
Naujos Vilniaus naftos produktų saugyklos statyba prasidėjo 2011 m. rugpjūtį, senosios saugyklos teritorijoje. Darbai buvo baigti šių metų birželį. Darbai prasidėjo nuo ardymo – demontuoti visi antžeminiai dyzelino rezervuarai, dauguma pastatų, taip pat požeminiai alyvai bei tepalams saugoti skirti rezervuarai, visi technologiniai įrenginiai, požeminės komunikacijos ir geležinkelio kelias. Metaliniai įrenginiai degazuoti, išvalyti, supjaustyti ir priduoti į metalo laužą. Taip pat nukasta ir išgabenta utilizuoti apie 1300 m3 naftos produktais užteršto grunto, taip atstatant saugyklos teritorijos ekologinę būklę.
Saugykloje įrengti šeši požeminiai (kiekvieno talpa – 83 m3) rezervuarai su dvigubomis sienelėmis, automatine sandarumo kontrolės sistema ir degalų apskaitos bei matavimo prietaisais. Taip pat pakloti nauji elektros, automatikos, naftos produktų tiekimo, gamybiniai, paviršinių nuotekų tinklai, statinių vidaus tinklai.
Modernizuota saugykla ne tik tapo ekologiškesnė – nauji naftos produktų saugojimo ir išdavimo principai leido pasiekti stulbinamų rezultatų, kadangi elektros energijos sąnaudos saugykloje sumažintos iki 80 proc.
AB „Lietuvos geležinkeliai“
UNTRR (Rumunija) primygtinai rekomenduoja vairuotojams vykstantiems tranzitu per Rumuniją į Bulgariją (dėl blogų oro sąlygų uždarytas sienos kirtimo punktas Ruse (Bulgarija)), susirasti automobilių stovėjimo aikštelę likus 100 km iki Giurgiu sienos kirtimo punkto, nes šioje srityje automobilių stovėjimo vietų skaičius yra ribotas.
Stovėjimo aikštelių sąrašą Rumunijoje rasite: http://www.untrr.ro/info-tari/parcari-romania.html
Kiekvieną dieną 1000 sunkvežimių kerta sieną iš Rumunijos į Bulgariją per Giurgiu-Ruse pasienio punktą.
Stovėjimo galimybė Muitinės teritorijoje yra iki 100 transporto priemonių.
Bulgarija – eismo apribojimai
AEBTRI (Bulgarija) pranešė IRU, kad dėl stipraus vėjo, sniego ir plikledžio:
- sienos kirtimo punktas Ruse yra uždarytas iki 2012 m. gruodžio 21 d. 12 val.
taip pat yra taikomi šie apribojimai:
- Razgrad ir Shumen rajonuose visas kelių tinklas yra uždarytas visų rūšių motorinėms transporto priemonėms;
- Veliko Tarnovo, Gabrovo, Stara Zagora, Haskovo, Kardjali, Yambol, Sliven, Targovishte, Dobrich, Silistra, Ruse, Varna ir Burgas rajonuose draudžiamas eismas visam kelių tinkle visoms motorinėms transporto priemonėms virš 3,5 t;
- Silven ir Stara Zagora rajonuose draudžiamas eismas visuose I-os ir II-os klasės keliuose visoms motorinėms transporto priemonėms virš 3,5 t;
- Ruse, Targovishte, Dobrich, Silistra, Varna, Burgas, Sliven ir Stara Zagora rajonuose visi III-ios klasės keliai yra uždaryti visų rūšių motorinėms transporto priemonėms.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-12-21
Gruodžio 19 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir viešojo konkurso laimėtoja UAB „Fima“ pasirašė sutartį dėl vietų užsakymo ir bilietų pardavimo sistemos sukūrimo bei įdiegimo. Įgyvendinus projektą bus visiškai atnaujintas kelionės bilietų pardavimo procesas vietinio susisiekimo maršrutuose bei sukurti patogesni bilietų įsigijimo būdai.
Įdiegus naująją sistemą bus realizuota bilietų rezervavimo ir įsigijimo internetu galimybė. Taip pat bus sukurtos naujos bilietų laikmenos, pakeisiančios popierinius terminuotus bilietus ir dalį vienkartinių bilietų, įdiegta moderni bilietų pardavimo ir patikros įranga. Sistemą planuojama įdiegti iki 2014 m. pabaigos.
Projekto įgyvendinimas suteiks dar platesnes lojalumo programos taikymo galimybes – su AB „Lietuvos geležinkeliai“ lojalumo kortele bus taikomos nuolaidos visose bilietų pardavimo vietose, taip pat ir traukiniuose.
AB „Lietuvos geležinkeliai“
Ispanijos kompanija Abertis, kuri valdo dalį Ispanijos greitkelių, tarp jų AP-7 (La Jonquera-Alicante) ir AP-68 (Bilbao-Zaragoza), panaikino galimybę už kelius mokėti kuro kortelėmis.
Nuo 2013 m. sausio 1 d. kelių mokestį už Ispanijos kelius, priklausančius operatoriui Abertis, nebebus galima sumokėti jokia kuro kortele. Toks sprendimas buvo priimtas siekiant sumažinti sukčiavimų su kuro kortelėmis skaičių. Už šias atkarpas vis dar galima bus atsiskaityti su banko kortelėmis ir grynaisiais pinigais. Tačiau toks mokėjimo būdas turi nemažai trūkumų. „Mokėdamas už kelius banko kortele arba grynaisiais pinigais vežėjas ne tik negauna nuolaidų, bet ir praranda galimybę susigrąžinti PVM, o tai yra nemaži pinigai. Juk Ispanijos keliai yra vieni brangiausių Europoje, o nuo šių metų rugsėjo mėnesio PVM Ispanijoje padidėjo nuo 18% iki 21%“, – sako Ivona Vysocka, paslaugų vežėjams teikiančios bendrovės UTA atstovybės Lietuvoje, kompanijos TIMEX, klientų aptarnavimo specialistė. Anot p. Vysockos, viena kelionė, pavyzdžiui iki Barselonos ir atgal, vienam vilkikui kainuoja apie 100 EUR. Nesunku paskaičiuoti, kokia suma gali susidaryti per metus.
Patogus būdas atsiskaityti už Ispanijos kelius, gauti nuolaidas ir susigrąžinti PVM yra UTA Multibox® prietaisas. Tai universalus, naujos koncepcijos daugiafunkcinius prietaisas, skirtas apmokėjimui už kelius ne tik Ispanijoje, bet ir Prancūzijoje (įskaitant nuo kitų metų įvedamą ecotaxe mokestį) bei Belgijoje (Liefkenshoek tunelis). Jo pagalba galima realiu laiku stebėti transporto priemonės kelionę, taip pat galima planuoti tinkamiausius ir ekonomiškiausius maršrutus, nustatyti sustojimo, iškrovimo-pakrovimo taškus bei atlikti kitas funkcijas. UTA Multibox® prietaisas sukurtas taip, kad ateityje galėtų aptarnauti ir kitas Europos šalių kelių mokėjimo sistemas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Per 2012 m. sausio–lapkričio mėn. Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale perkrauta 40,0 mln. t jūrinių krovinių, bendras krovos apimties pokytis sudarė -4,7 proc., palyginus su atitinkamu laikotarpiu 2011 m. 2012 m. sausio–lapkričio mėn. Klaipėdos uoste perkrauta 32,2 mln. t, pokytis -4,4 proc. arba -1,5 mln. t, o Būtingės terminale perpilta 7,8 mln. t, pokytis -6,2 proc. arba -0,5 mln. t.
Per 2012 m. sausio–lapkričio mėn., palyginti su 2011 m. atitinkamu laikotarpiu, išaugo žemės ūkio produktų (+905,6 tūkst. t), pirminių ir apdorotų naudingųjų iškasenų, statybinių medžiagų (+289,0 tūkst. t), rūdos (+179,2 tūkst. t) krova.
Didžiausias nuosmukis pagal apimtį 2012 m. sausio–lapkričio mėn., palyginti su 2011 m. atitinkamu laikotarpiu, susidarė dėl birių natūralių ir cheminių trąšų (-1 834,2 tūkst. t), naftos produktų (-913,0 tūkst. t) ir žalios naftos (-516,3 tūkst. t) krovos.
Pagal krovinių grupes skystųjų krovinių sumažėjo 7,2 proc., kurių perpilta 17 118,0 tūkst. (42,8 proc. bendros uosto krovos). 4,4 proc. mažiau perkrauta biriųjų ir suverstinių krovinių, šios krovinių grupės apimtis sudarė 12 821,5 tūkst. t (32,0 proc. bendros uosto krovos). Generalinių krovinių sumažėjo 0,8 proc., iš viso jų krauta 10 073,1 tūkst. t (25,2 proc. bendros uosto krovos).
Per 2012 m. sausio–lapkričio mėn. užregistruoti 6 755 laivų įplaukimai į Klaipėdos uostą ir Būtingės terminalą, iš kurių Būtingės terminale prisišvartavo 78 laivai (-7,1 proc. arba 6 laivais mažiau, palyginus su 2011 m. atitinkamu laikotarpiu). Į Klaipėdos uostą įplaukė 4 510 tarptautinių laivų (61 laivu arba 1,4 proc. daugiau, palyginus su 2011 metų sausio–lapkričio mėn.), 2 167 vietiniai laivai (40 laivų arba 1,9 proc. daugiau palyginus su 2011 metų sausio–lapkričio mėn.). 2012 metų sausio–lapkričio mėn. į Klaipėdos uostą įplaukė 6 677 laivai, t. y. 101 laivu daugiau arba +1,5 proc. palyginus su atitinkamu laikotarpiu 2011 m. Keleivių per nagrinėjamą laikotarpį apsilankė 321 342, t. y. 6,0 proc. arba 18 162 keleiviais daugiau negu per atitinkamą 2011 m. laikotarpį.
VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas
Automobilių gamintojus vienijanti asociacija „ACEA“ pateikė savo narių duomenis apie vilkikų pardavimus Europos Sąjungoje. Gauti rezultatai nedžiugina, tiesa, Lietuvoje situacija ne tokia ir prasta.
Pirmiausiai į akis krenta tai, kad lapkričio mėnesio vilkikų pardavimai, jei lygintume su analogišku periodu pernai, yra labiausiai smukę šiais metais. Parduota 17 proc. mažiau vilkikų nei pernai metų lapkritį. Tiesa, jei vertinsime faktinį parduotų transporto priemonių skaičių, tuomet rezultatas nėra toks jau ir blogas.
| Mėnuo | Parduota vilkikų vnt. | Pokytis lyginant su praėjusių metų analogišku periodu |
|---|---|---|
| Sausis 2012 m. | 18 949 | +3,9 % |
| Vasaris 2012 m. | 15 211 | -9,8 % |
| Kovas 2012 m. | 21 913 | -4,1 % |
| Balandis 2012 m. | 18 930 | -7 % |
| Gegužė 2012 m. | 18 562 | -14,2 % |
| Birželis 2012 m. | 19 012 | -4,6 % |
| Liepa 2012 m. | 17 336 | -7,3 |
| Rugpjūtis 2012 m. | 13 871 | -9,7 |
| Rugsėjis 2012 m. | 18 529 | -14,8 |
| Spalis 2012 m. | 20 294 | -5,6 |
| Lapkritis 2012 m. | 17 277 | -17 |
| Sausis - lapkritis 2012 m. | 199 848 | -8.4 |
Vertinant atskiras rinkas galima pastebėti, kad ir Vokietijoje ir Prancūzijoje eilinį mėnesį fiksuojamas nuosmukis, šį kartą pakankamai didelis. Ilgą laiką Europą už ausų tempusi Didžioji Britanija lapkritį taip pat fiksavo mažesnius pardavimus nei analogišku periodu pernai.
Lietuvoje ir kaimyninėje Lenkijoje užfiksuotas lengvas ūgtelėjimas. Metų eigoje ir Lenkija ir Lietuva išvengė didesnių svyravimų ir toliau išlaiko stabilias pozicijas.
Bendras ES parduotų vilkikų kiekis nuo metų pradžios yra 8,4 proc. mažesnis nei tokiu pačiu laikotarpiu pernai.
| Šalis | 2012 m. lapkritis | 2011 m. lapkritis | Pokytis | 2012 m. sausis - lapkritis | 2011 m. sausis - lapkritis | Pokytis |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Prancūzija | 2,857 | 3,424 | -16.6% | 33,824 | 36,710 | -7.9% |
| Vokietija | 4,072 | 5,354 | -23.9% | 51,147 | 55,689 | -8.2% |
| Didžioji Britanija | 2,775 | 3,099 | -10.5% | 26,388 | 5,848 | 2.1% |
| Lenkija | 1,338 | 1,228 | 9.0% | 13,080 | 13,247 | -1.3% |
| Lietuva | 173 | 165 | 4.8% | 2,543 | 2,529 | 0.6% |
| Latvija | 71 | 78 | -9.0% | 1,449 | 1,331 | 8.9% |
| Estija | 74 | 63 | 17.5% | 595 | 599 | -0.7% |
| Visa ES | 17,277 | 20,818 | -17.0% | 199,848 | 218,146 | -8.4% |
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Gruodžio 3–14 d. Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos surengtoje Pasaulinėje tarptautinių telekomunikacijų konferencijoje (WCIT-12) buvo peržiūrimas Tarptautinis telekomunikacijų reglamentas. Lietuvos delegacijai šioje konferencijoje vadovavo Susisiekimo ministerijos Informacinės visuomenės politikos departamento Elektroninių ryšių skyriaus vedėjas Saulius Štarolis.
1988 m. priimtas Tarptautinis telekomunikacijų reglamentas (ITR) reikšmingai prisidėjo prie pasaulio ir Lietuvos liberalios ir konkurencingos telekomunikacijų rinkos plėtros bei ypatingai prie pastaruoju dešimtmečiu spartaus interneto vystymosi. ITR ilgą laiką buvo vienas reikšmingiausių telekomunikacijų reguliavimo instrumentų pasaulyje.
Gruodžio 3–14 d. vykusioje konferencijoje Europos šalys pateikė tvirtinti ITR nuostatas, skatinančias konkurenciją telekomunikacijų rinkoje, siekiant skaidrių tarptautinio ryšio, ir ypač tarptautinio tarptinklinio ryšio kainų vartotojo naudai, taip pat nuostatas, skatinančias bendradarbiavimą, siekiant tarptautinių telekomunikacijų tinklų atsparumo ir pagarbos žmogaus teisėms.
Lietuvos delegacija kartu su kolegomis iš ITU valstybių narių (iš viso ITU vienija 193 valstybes) pastarąsias dvi savaites intensyviai dirbo siekiant adekvačių šių dienų informacinių technologijų iššūkiams ITR nuostatų. Atsižvelgiant į Lietuvos visuomenės, Vyriausybės, Europos Komisijos, Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencijos nuomones bei Europos Tarybos sprendimą, Lietuvos delegacijos nariai siekė kompromiso, kurio pagrindas buvo neįtraukti interneto valdymo ir reguliavimo klausimų į ITR.
Nemaža dalis ITU valstybių narių pakartotinai teikė siūlymus konferencijai, vienaip ar kitaip susietus su interneto klausimu, kas ateityje galėtų turėti neigiamos įtakos neutralaus interneto pažangai, žmogaus teisėms ir žodžio laisvei. Lietuvos delegacija kartu su kitomis valstybėmis pateikė konferencijai dokumentą, kuriame pasiūlė dar kartą patvirtinti valstybių įsipareigojimus žmogaus teisių srityje. Lietuva, kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, JAV, Kanada negalėjo pritarti galutiniam ITR variantui, kuris galėtų pažeisti pasaulinio interneto tinklo balansą, paremtą neutraliu ir liberaliu jo valdymu, kai verslas ir šalių vyriausybės bendradarbiauja lygiomis teisėmis.
Nepaisant pažangos, pasiektos svarstant ITR kitus telekomunikacijų klausimus (prieigos žmonėms su negalia, tarptautinių telekomunikacijų paslaugų konkurencinių kainų vartotojui ir kt.), Lietuva rezervavo savo teisę sugrįžti prie ITR svarstymo ir tvirtinimo proceso. Lietuva supranta kitų šalių susirūpinimą dėl tinklų saugumo, nepageidaujamų pranešimų ir domenų vardų valdymo problematikos ir yra pasiruošusi bendradarbiauti bei pasidalinti savo patirtimi kituose į šiuos klausimus orientuotuose tarptautiniuose forumuose (pavyzdžiui, Interneto valdymo forume– IGF).
Taip pat reikėtų akcentuoti, kad ITR peržiūros rezultatai neįtakos dabartinės Lietuvos telekomunikacijų veiklos, interneto neutralumo ir piliečių saviraiškos laisvės jame.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Šį trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje kartu su Lietuvos muitinės vadovu Antanu Šipavičiumi ir Valstybinės sienos apsaugos tarnybos vadovybe su Užsienio reikalų ministerijos, Susisiekimo ministerijos, Pasienio kontrolės punktų direkcijos atstovais Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius ir generalinis sekretorius Ričardas Malkus aptarė padėtį pasienio su Baltarusija kontrolės punktuose.
Pasak A. Kondrusevičiaus, posėdyje kalbėta apie pasienio kontrolės punktų pralaidumo ir infrastruktūros problemas, juose dirbančių tarnybų bendradarbiavimo klausimus, pareigūnų darbo aktualijas. „Pakartojome jau ne kartą mūsų teiktus sprendimo būdus – plėsti pasienio infrastruktūrą, atidaryti Adutiškio, Tverečiaus postus tarptautiniam sunkiajam transportui. Taip pat kalbėjome apie poilsio aikštelių-terminalų įrengimo būtinybę“, – trumpai susitikimą komentavo A. Kondrusevičius.
Žinybos, atsakingos už pasienio postų darbą taip pat svarstė siūlymus dėl galimų sprendimų pasienio kontrolės punktų pralaidumui didinti. Sutarta kiekvienai atsakingai žinybai įtraukti į prioritetinių užduočių planus pasienio problemų sprendimą ir ateityje nuolat keistis informacija apie padėtį Baltarusijos pasienyje.
Baltarusija dėl sumažėjusio pasienio pralaidumo Lietuvai įteikė notą, kurioje priminė, jog pagal esamus susitarimus šalys per parą privalo praleisti per Baltarusijos ir Lietuvos sieną 600 krovininių automobilių, ir prašė užtikrinti, kad to būtų laikomasi.
Jau ne pirmus metus Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje driekiasi ilgos valstybės sieną norinčių kirsti vilkikų eilės, o savaitgalį įsivyravus itin žemai oro temperatūrai susirūpinimą kelia jose laukiančiųjų vairuotojų saugumas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-12-20
Rusijai šiemet tapus Pasaulio prekybos organizacijos nare, laukiama teigiamų pokyčių, tačiau kol kas susiduriama ir su sunkumais.
Po aštuoniolikos metų derybų Rusija pagaliau tapo Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nare. Tikimasi, kad tai atvers tam tikras didesnes galimybes Lietuvos verslininkams, tačiau kol kas greitų pokyčių tikėtis neverta.
Pajus per kitus
Rusija – svarbi Lietuvos rinka. Tad šiai šaliai tapus PPO nare, mažėjantys muito mokesčiai, kiti įsipareigojimai mūsų verslininkams turėtų būti naudingi. Tiesa, kalbama, kad tai turėtų išryškėti per ilgesnį laiką, o kol kas akivaizdžių pokyčių gana mažai.
Vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius sako, kad kol kas vežėjai nelabai ką pajuto. Kartu abejojo, kad pajus tiesioginę naudą, greičiau per savo užsakovus – prekybininkus. Pastariesiems turėtų lengvėti prekybos režimai, mažėti muitai. Šioje srityje tikimasi teigiamų pokyčių ir aktyvesnės prekybos.
„Tikimės, kad augs prekyba tarp šalių, ir tai įkvepia, tačiau tiesiogiai įtakos nepajusime“, – sako jis.
A. Kondrusevičiaus teigimu, vežėjai didesnę tiesioginę įtaką pajuto ne Rusijai tapus Pasaulio prekybos organizacijos nare, o sukūrus Rytų muitų sąjungą. Šis žingsnis Lietuvos vežėjams buvo naudingas – sumažėjo sienų, kurias reikia kirsti, o kartu ir trukdžių.
Tiesa, dabar Rusijos muitinė turės keistis, atitikti tam tikrus standartus. Pasak A. Kondrusevičiaus, per dešimtmetį ji ir taip pasikeitė. Dabar vežėjai nebeturi tokių didelių problemų kaip kad buvo tuomet. Rusija nuėjo nemažą pasirengimo narystei kelią – reikėjo atitikti daug reikalavimų, atlikti pasiruošimo procedūrų.
Bent jau kirviu nebemojuos
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas taip pat sako, kad šalies verslas iš karto nepajus nieko. Viskas užtruks metus kitus. „Verslui svarbu tai, kad Rusija tampa labiau prognozuojama. Politiniais kirviais nemojuos kaip iki šiol“, – bene svarbiausią naudą įžvelgia jis.
Kitaip tariant, Rusija, keisdama prekybos sąlygas, turės pateikti labai rimtus argumentus, o ne priimti politinius sprendimus. Kartu D. Arlauskas perspėjo, kad tai nebus žaidimas į vieną pusę. Lietuviai turės problemų su rusais, turinčiais pigesnę energiją, – augs konkurencija. „Visumoje mums iš to daugiau naudos bus“, – pasvarstęs konstatuoja jis.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovo teigimu, Lietuva pasižymi kaip žemės ūkio produkcijos kraštas, o Rusijos rinka praktiškai yra neužkišama. Kartu priminė, kad Rusijos rinka saugo vartotojus, o kartais įvedami netarifiniai apribojimai. Tokių kartais būna ir mūsų šalyje. Pavyzdžiui, vaisiuose randama per daug herbicidų. Jei imamasi netinkamų apribojimų, galima kreiptis į PPO organizacijas dėl diskriminacijos.
Kita vertus, niekas neapsaugo nuo žinybų piktnaudžiavimo, kad ir mūsų šalies. D. Arlauskas priminė vilkikų eiles pasienyje.
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas taip pat sako, kad jokio poveikio kol kas nėra – nieko nepajuto. Jo manymu, Rusijai tapus PPO nare gal didesnės šalys ir išsprendė savo problemas, tačiau ne lietuviai.
Lengvai neatveria
„Schmitz Cargobull Baltic“ įmonės vadovas Raimundas Petrauskas sako, kad kol kas įmonė didesnių pokyčių dirbdama nepajuto. Įmonė į Rusiją eksportuoja apie 40 ir daugiau procentų produkcijos. Pastebėta, kad kaip atsvara mažėjantiems muitams turimas naujas mokestis – utilizavimo. „Pasunkėjo visi įėjimai į rinkas“, – sako jis. Muitai mažės dvejus trejus metus. R. Petrausko teigimu, niekada labai ir nesitikėta, kad Rusijai tapus PPO nare įmonei šioje rinkoje bus lengviau dirbti. Pasak vadovo, ilgai dirbant šioje rinkoje, žinant ją, mentalitetą, kitus dalykus, nesitikėta nieko.
„Labai sunku buvo patikėti, kad rusai štai taip lengvai ims ir atvers savo rinkas“, – aiškina jis.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Protarpiais snyguriuoja Žemaitijoje ir vietomis šiauriniuose šalies rajonuose.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Eismo informacijos centro duomenimis, magistralinių kelių dangos drėgnos, provėžotos, kai kur padengtos šlapio sniego sluoksniu. Krašto kelių dangos provėžotos, padengtos privažinėtu arba šlapiu sniegu. Magistraliniuose ir krašto keliuose, didžiojoje šalies dalyje, platinami kelkraščiai, valomos sankryžos, vietomis barstomi pavojingi ruožai.
Šalčininkų rajone yra 3 proc. sunkiai išvažiuojamų rajoninių kelių. Likusių rajoninių kelių dangos padengtos prispausto sniego sluoksniu, slidžios, šie keliai yra valomi.
Vairuotojų prašome atkreipti dėmesį į pavojingus kelio ruožus ir sumažinti greitį prieš sankryžas, miško proskynas, važiuojant per tiltus ir viadukus. Vairuotojams taip pat verta žinoti, kad LAKD Eismo informacijos centro duomenys atnaujinami penkis kartus per parą.
LAKD Eismo informacijos centras
Pranešame, kad 2013 m. sausio 1 d. įsigalioja nauja Grynųjų pinigų deklaravimo forma (lietuvių, anglų ir rusų kalbomis). Naujoji Grynųjų pinigų deklaravimo forma pakeis nuo 2007 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikoje galiojančią nacionalinę Grynųjų pinigų deklaraciją ir bus vienoda visose Europos Sąjungos valstybėse narėse.
Nuo 2013 m. sausio 1 d. ne mažesnę kaip 10 000 eurų grynųjų pinigų sumą (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta) gabenantis asmuo, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, tokią pačią Grynųjų pinigų deklaravimo formą pildys tiek Lietuvos Respublikoje, tiek ir, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Ispanijoje.
Šie pakeitimai leis efektyviau taikyti nacionalines pinigų plovimo bei teroristų finansavimo prevencijos priemones – Grynųjų pinigų deklaravimo formoje reikės pateikti šiek tiek detalesnę informaciją apie gabenamų grynųjų pinigų kilmę, savininką ir numatomą panaudojimą.
Be to, naujoji Grynųjų pinigų deklaravimo forma bus atitinkamai pritaikyta Lietuvos Respublikoje vykdomai grynųjų pinigų gabenimo tvarkai, kai į Lietuvos Respubliką atvykstama iš kitų ES valstybių narių arba išvykstama į jas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
„Ryanair“, vienintelė ypatingai pigių skrydžių bendrovė Europoje, šiandien (gruodžio 19 d.) paskelbė apie naują maršrutą iš Vilniaus į Chaniją, Kreta. Skrydžiai naujuoju maršrutu pradedami nuo 2013 m. gegužės 1 d. ir bus vykdomi kartą per savaitę. Bilietų skrydžiams naujuoju maršrutu bus galima įsigyti internetu www.ryanair.com nuo rytojaus, gruodžio 20 d.
Elina Hakkarainen , „Ryanair“ Baltijos šalių pardavimų ir rinkodaros vadovė, sakė:
„Bendrovė „Ryanair“ džiaugiasi, galėdama anksčiau pasveikinti keleivius šv. Kalėdų proga ir paskelbti apie naująjį maršrutą iš Vilniaus į Chaniją. Nuo gegužės 1 d. Lietuvos keleiviai turės galimybę aplankyti nuostabią atostogų salą Kretą skrisdami tiesioginiu „Ryanair“ maršrutu iš Vilniaus į Chaniją. Patvirtinus naująjį vasaros maršrutą, „Ryanair“ 2013 m. vasaros sezono skrydžių iš Vilniaus tinklas išsiplėtė iki 15. Dabar keleiviams iš Lietuvos galime pasiūlyti dar daugiau kelionių vasaros atostogoms.
Naujojo maršruto iš Vilniaus proga, bendrovė „Ryanair“ rengiasi parduoti 100 000 bilietų už itin mažą kainą sausio mėnesio skrydžiams pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais. Bilietus galima bus įsigyti net 1000 maršrutų „Ryanair“ Europos skrydžių tinkle. Juos galima bus užsisakyti iki ketvirtadienio, gruodžio 20 d., vidurnakčio. Šie bilietai bus greitai išpirkti, todėl kviečiame paskubėti ir juos užsisakyti internetu www.ryanair.com.“
„RYANAIR“
Skaičiuodami paskutines 2012 m. savaites, galimae reziumuoti, kad transporto verslui šie metai buvo sėkmingi. Kas gi skatino transporto verslo augimą ir plėtrą?
2012 m. transportavimas buvo ir išlieka greičiausiai po krizės atsigavusia, stabiliausia augančia, viena labiausiai į atnaujinimą investuojančia ekonomikos šaka. Galima pasidžiaugti, kad vien 2012 m. įsigyjamų vilkikų ir puspriekabių kiekiai viršija prieškrizinius 2007-ųjų rekordus. Kaip CargoNews sakė verslo riziką vertinanti kompanijos „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa: „Įmonių savininkai priima sunkius investicinius sprendimus. Neplečiantys savo auto parkų padedant lizingo kompanijoms, vežėjai neaugs, o tiems, kurie automobilius pirks per lizingo bendroves – teks prisiimti papildomą riziką”.
„Creditreform Lietuva“ duomenys atskleidžia, kad 2012 m. buvo itin spartus ekonomikos, ypač eksporto, atsigavimas. Didžiausias pajamų augimas buvo ekspedijavimo veikloje. Tai lėmė efektyvus padėties tarp Rytų ir Vakarų išnaudojimas, patirtis, kontaktai. Taip pat išlošė ekpeditoriai išplėtę veiklos geografiją.
Krovinių pervežimo keliais įmonių augimą įtakojo keletas faktorių. Vienas svarbesnių – tai, kad nėra stiprios priklausomybės nuo pervežimo krypčių ar kelių krovinių rūšių. Daugelis įmonių drąsiai naudojosi lizingo paslaugomis ir atnaujino automobilių parkus. Įmonės, dirbančios su NVS šalimis, galiausiai išsprendė ne vienerius metus trukusias vežimo leidimų gavimo ir traktavimo problemas. Tai antroje metų pusėje vežėjams leido aktyviau dirbti su NVS šalimis.
Jei kalbėtumėme apie krovinių gabenimą geležinkeliais, anot R. Trumpos, galima būtų teigti, kad visas augimas čia buvo Baltarusijos dėka. Taip pat buvo geresnis ir efektyvesnis riedmenų panaudojimas. Bendrą augimą geležinkelių pervežimuose įtakojo ir vienkartinis vidaus pervežimų augimas, kuomet vasaros pabaigoje-rudens pradžioje buvo pervežami grūdai.
Uoste situaciją labiausiai gerino lankstus reagavimas į rinkos pasikeitimus ir investicijos į plėtra. Tai pat prisidėjo ir vienkartiniai veiksniai kaip grūdų derliaus transportavimas.
Lieka tikėtis, kad ir artėjančiais metais transporto sektorius sėkmingai augs ir vykdys atsakingą, pamatuotą plėtrą.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|