Skaičiuodami paskutines 2012-ųjų metų savaites, sudėliokime visus taškus ant „i“: kokie buvo metai sausumos transporto ir logistikos sektoriui bei, ko galima tikėtis iš ateinančiųjų 2013-ųjų metų.

Komplimentai transporto verslui


Įmonių riziką vertinančios kompanijos „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojo Romualdo Trumpos nuomone, šiandien pelnytai galima sakyti įvairius komplimentus transporto verslo sektoriui. Didžiausią sektoriaus dalį sudaro krovininis kelių transportas, o pagal apimtis šiemet labiausiai augo ekspedijavimo veikla. Transporto verslas šiemet nusipelnė pagyrų jau vien dėl to, kad:


- buvo ir yra greičiausiai po krizės atsigavusi, stabiliausia auganti ekonomikos šaka;

- tik transporto dėka paslaugų eksportas viršija paslaugų importą;

- auga sukuriama BVP dalis (nuo 2012-ųjų šakiniai duomenys rodomi su kitomis šakomis);

- sausumos transportas yra viena labiausiai į atnaujinimą investuojančių ūkio šakų – įsigyjamų vilkikų ir puspriekabių kiekiai viršija prieškrizinius 2007-ųjų rekordus.

Augo pajamos ir darbuotojų skaičius


„Creditreform Lietuva“ duomenys atskleidžia, kad su nedideliais stabtelėjimais kelių transporto įmonėse išliko pajamų ir darbuotojų skaičiaus augimas. Jei 2011 metus palygintume su 2010-aisiais, matytume, kad pajamos išaugo dviejuose trečdaliuose stambių, vidutinių ir mažų įmonių (turinčių virš 1 mln. Lt pajamas) ir net daugiau nei pusė smulkesnių įmonių didino pardavimus. Šis augimas išliko ir šių metų I-ąjį pusmetį.


R. Trumpos teigimu, krizės išvakarėse (2008 m. II ketvirtį) pelningai dirbo 47% sausumos transporto įmonių, o 2012 m. II ketvirtį – net 74%. Pervežimų verslas yra mažiau koncentruotas nei kitos veiklos, tačiau nuo 2012 m. pradžios pastebimas įmonių stambėjimas – didesnė augančio pajamų „pyrago” dalis atitenka vidutinėms ir stambioms įmonėms. Vis tik koncentracija transporto versle skiraisi nuo vidaus rinkoje dirbančių įmonių. „Transporte didžiosios įmonės ne nustumia mažuosius „į kelkraštį“, o pralenkia lėčiau augančius,“ – sakė R. Trumpa. Anot jo, pervežimų versle mažesnių rinkos dalyvių dalis kol kas iš dalies traukėsi ir todėl, kad dalis mažų įmonių pasiekė vidutinių lygį, o kai kurios vidutinės įmonės tapo stambiomis.


Kelių transporte ir ekspedijavimo veikloje sulėtėjo naujų įmonių steigimasis. Prie to prisidėjo ir aukštesni įėjimo į rinką barjerai – ne kiekvienas gali įsigyti lizingo būdu naują transporto priemonę ar turėti apyvartinio kapitalo (tai svarbiau ekspeditoriams). Kalbėdamas apie transporto verslo išskirtinumą, R. Trumpa pastebi, kad kelių transporto verslas lieka išskirtinis ir tuo, kad čia mažesnę kredito riziką turi ne stambios, o vidutinio dydžio įmonės. Būtent tokios įmonės plėtrą dažniau finansuoja savomis, o ne lizingo lėšomis.


Transportas perkamas iš skolinto kapitalo


R. Trumpa, labiausiai norėtų akcentuoti glaudų rizikos ir augimo ryšį. „Įmonių savininkai priima sunkius investicinius sprendimus. Neplečiantys savo auto parkų padedant lizingo kompanijoms, vežėjai neaugs, o tiems, kurie automobilius pirks per lizingo bendroves – teks prisiimti papildomą riziką,“ – sakė ekspertas. 2012 m. viduryje apie 700 didžiausių ir vidutinių įmonių tenkanti bendro transporto priemonių parko dalis per dvejus metus išaugo nuo 36 % iki 47%, tačiau šioms įmonėms tenkanti Lietuvos nuosavo TP parko dalis, padidėjo tik nuo 33% iki 38%.


Kaip sako kinų patarlė, saugiausia yra savo uoste, bet laivas skirtas ne buvimui uoste. Kol kas lizingo rizika pasiteisina – kartais net ir viršija lūkesčius. Finansiniai rodikliai tose įmonėse, kurios lizinguojasi daug TP, gerėja labai sparčiai. Ne viena įmonė, turėjusi neigiamą nuosavybę per dvejus metus sukaupė gerus finansinius rezervus. R. Trumpos teigimu, praktikoje gana dažnai lizinguojamo TP parko dalis per metus – pusantrų nukrenta nuo 60-70% iki 30-40%, o finansiniai rodikliai staiga pagerėja. Tačiau likvidumo rodikliai gerėja tik tose įmonėse, kurios sulėtino plėtrą, o kitose lieka minimalus ar neigiamas nuosavas apyvartinis kapitalas bei didelė priklausomybė nuo tiekėjų.


„Creditreform Lietuva“ duomenimis“, transporto įmonių tiekėjai nuolat peržiūri kreditavimo limitus. Deja, nedaug realiai kredituojamų įmonių turi puikius finansinius rodiklius. Neretai geresnius nuosavybės rodiklius turinčios įmonės turi daugiau teismų bei turto areštų – ir atvirkščiai. Idealių įmonių, kurios neturi negatyvo, yra augančios ir gali pasidžiaugti puikiais finansiniais rodikliais, Lietuvoje santykinai nedaug. „Tiekėjai ir vežėjai sėdi toje pačioje valtyje. Jei jie Jūsų nekredituos, sumažės pardavimai. Ten rizikuojama dideliais pinigais – arba prarastais pardavimais arba blogomis skolomis,“ – konstatuoja R. Trumpa.


Į ką atkreipti dėmesį 2013 m.?


Ne vienerius metus analizuojantis transporto rinką „Creditreform Lietuva“ ekspertas pažymi, į ką transporto verslo atstovai turėtų atkreipti dėmesį 2013-aisiais. Minėti faktoriai kol kas nekelia labai didelių grėsmių, tačiau situacijos stebėjimas ir analizė gali padėti priimti svarbius sprendimus.


1. Pervežimų kainos kelis ketvirčius neauga, kai darbo sąnaudos kyla, auga „kitos išlaidos“, o kuro sąnaudos svyruoja.


2. Daliai transporto įmonių, ypač smulkesnių, įtakos gali turėti ir numatomas minimalaus darbo užmokesčio didinimas.

3. Vyksta daug teismų, kai ieškovais yra transporto įmonės. Pagrindinės dvi ieškinių grupės – draudimo kompanijų ir teismai su darbuotojais.

4. Transporte bankrotų skaičiai geresni nei daugelyje ūkio šakų. Šiemet per 11 mėnesių bankrutuojančiomis tapo 84 kelių transporto įmonės, pernai per tą patį laikotarpį – 103. Tačiau smarkiai pagausėjo ekspedijavimo įmonių bankrotų – šiemet jų buvo 31, pernai – tik 18.

5. Auga momentinės skolos „Sodrai“, padengiamos per kelias dienas. Skolininkai „sluoksniuojasi“ – jų dažnumas sumažėjo, bet tose įmonėse, kurios turi skolų – jų sumos padidėjo;

6. Sausumos transporte nuosavo apyvartinio kapitalo dalis finansuojant apyvartines lėšas, krizės įkarštyje buvo neigiama, o vėliau viršijo 20%. Nuosavų lėšų dalis kelis ketvirčius mažėjo ir II ketvirtį sudarė tik 16%, tačiau III ketivrtį jau pašoko iki 27% . Logistikos įmonėse nuosavų apyvartinių lėšų dalis spalio 1 d. sudarė 65 % (prieš metus – 71%) .

7. Konkrečiose transporto įmonėse dažniau momentinių skolų turi būtent tos įmonės, kurios turi prastus likvidumo rodiklius,

8. Ekspeditoriams reikia daugiau apyvartinių lėšų – skirtumas tarp pirkėjų atsiskaitymo ir skolų vežėjams per metus padidėjo nuo 9 iki 19 dienų. Iš vienos pusės – reikia daugiau nuosavų apyvartinių lėšų, o iš kitos – bus mažiau naujų konkurentų. Savo ruožtu vežėjai turėtų įdėmiau stebėti ekspeditorių, ypač įsisteigusių prieš 3-6 metus, būklę.

Ekspeditoriams kitais metais nepakenks parengti ir „planą B“ tuo atveju, jei geležinkeliai ir uostas netektų ženklios dalies išorės krovinių. Niekas to nenorėtų, bet ruoštis netikėtumams visada verta.


Ekspeditorius ir savo transporto parką turinčius vežėjus gelbėja tai, kad didelę sąnaudų dalį sudaro kintamos išlaidos, ir jie neturi atsargų rizikos, tačiau toms įmonės, kurios investuoja tik skolintus pinigus, lieka tik tikėtis tolesnio augimo.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

Rusijos konsulatas Vilniuje praneša, kad nuo š. m. gruodžio 31 d. iki 2013.01.09 d. konsulatas nedirbs.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

Pasienyje su Baltarusija ties Medininkais eilėse ketvirtadienį ryte laukė apie 700 vilkikų. Pasak nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos “Linava” atstovo, eilės šiek tiek sumažėjo, nes savaitės viduryje sunkvežimių srautas paprastai būna mažesnis.
 
“Trečiadienis būna geriausias eilių prasme, todėl ir šiandien mažiau vilkikų. Panašu, kad pamaina pareigūnų dirba darniai, pralaidumas yra gan geras”, – BNS teigė Gytis Vincevičius. Tačiau jis teigė, kad greičiausiai dalis vairuotojų šventes sutiks pasienyje.
 
G.Vincevičius teigė, kad ties Medininkais yra susidariusios dvi vilkikų eilės: greitai gendančių produktų vežėjų ir kitų sunkvežimių, o tai ilgina pastarųjų laukimą. Be to, pasak vairuotojų, pasienio postuose sniegas valomas nelabai operatyviai, todėl kyla rizika, kad sunkvežimių eilė gali įstrigti.
 
“Linavos” atstovas teigė, kad ties Medininkais iš Baltarusijos pusės laukė 300 sunkvežimių, iš Lietuvos – apie 400, ties Lavoriškių pasienio postu – atitinkamai 240 ir 150 vilkikų, Šalčininkuose – atitinkamai 190 ir 220, o ties Raigardu – 200 ir 100.
 
Praėjusį antradienį ties Medininkais iš Baltarusijos pusės eilėje laukė 510, o iš Lietuvos – 480 vilkikų.
 
Teigiama, kad eilės pasienyje praėjusią savaitę gerokai išaugo po to, kai po keturis mėnesius trukusio tyrimo buvo sulaikyti 29 Medininkų poste dirbę muitininkai. Jie įtariami piktnaudžiavimu tarnyba ir kyšininkavimu.
 
Medininkai yra pagrindinis kontrolės postas prie sienos su Baltarusija – per jį per parą paprastai pravažiuoja apie 600 sunkvežimių.

 

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas


16-ajai Lietuvos Respublikos Vyriausybei pradėjus savo veiklą, Susisiekimo ministerijoje darbą pradeda naujasis susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

 

Šiandien, pirmąją savo darbo dieną, susisiekimo ministras R. Sinkevičius susitiko su ministerijos kolektyvu. Naująjį ministrą Susisiekimo ministerijos darbuotojams pristatė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

 

„Dėkodamas buvusiam ministrui už jo nuveiktus darbus, pristatau naująjį, kurio laukia ambicingi uždaviniai. Esu įsitikinęs, kad tolerancija ir susitelkimas į komandą leis pasiekti puikių darbo rezultatų“, – sveikindamas naująjį ministrą sakė Ministras Pirmininkas.

 

Susisiekimo ministro pareigas pradedantis eiti R. Sinkevičius pabrėžė, kad rezultatas – yra didžioji atsakomybė, kurios reikalaus tiek iš savęs, tiek ir iš viso kolektyvo.

 

„Įvertindamas tai, kad transportas yra viena svarbiausių Lietuvos sričių, į laukiančius darbus žiūriu atsakingai ir rimtai. Tikiu, kad kvalifikuotas ir energingas kolektyvas padės sėkmingai įgyvendinti naujosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą ir pasiekti užsibrėžtus tikslus“, – ministerijos darbuotojams kalbėjo susisiekimo ministras R. Sinkevičius.

 

Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija

 

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) ir Policijos departamento vadovai patvirtino ketinimą praktiškomis priemonėmis skatinti eismo saugą.
 
LAKD vadovas Skirmantas Skrinskas perdavė Policijos generaliniam komisarui Sauliui Skverneliui pirmuosius švediškus elektroninius padangų protektoriaus gylio matuoklius.
 
Šie prietaisai greitai ir naudingai „nušviečia“ padangos būklę – tai ypač svarbu važinėjant žiemą. Policijos vadovas žadėjo, kad pareigūnai iš pradžių naudos matuoklius saugaus eismo akcijų metu įspėdami, o ne bausdami vairuotojus dėl netinkamos padangų būklės.
 
Kelių direkcija rekomenduoja vairuotojams nelaukti, kol kelių policininkai patikrins padangų protektoriaus tinkamumą, bet patiems pasirūpinti tuo iš anksto. Lengvųjų automobilių padangų protektoriaus gylis nuo lapkričio 10 d. iki balandžio 1 d. turi būti ne mažesnis kaip 3,0 mm. Nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti automobilius, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t., su vasarinėmis padangomis.

 

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ nuo kitų metų gegužės pradės skraidyti į Sardiniją. Tai vienas iš šešių naujų maršrutų, kuriais oro bendrovė skraidins keleivius vasaros sezonu. Į Italijos saloje esantį Olbijos miestą „airBaltic“ skraidins Baltijos, Skandinavijos, Rusijos ir NVS valstybių turistus.

 

„airBaltic“ vykdomasis direktoriaus Michaelo Grimmo teigimu, vykdydama „airBaltic ReShape“ verslo planą, bendrovė atsisakė keleiviams nereikalingų maršrutų. „Susitelkėme į populiarius maršrutus ir jau šią žiemą dvylika krypčių Europoje bei NVS šalyse skraidome dažniau“, – sako M. Grimmas.

 

Kiek anksčiau bendrovė yra paskelbusi, kas vasaros sezonu skraidys į Kipro, Vengrijos ir Kroatijos kurortus, o po Naujųjų metų pirmieji „airBaltic“ lėktuvai pakils į Prahą. „Džiaugiamės galėdami pristatydami Olbiją kaip vieną iš naujų vasaros krypčių“, – sako „airBaltic“ vadovas.

 

Nuo gegužės 4-osios „airBaltic“ lėktuvai iš Rygos oro uosto į Sardiniją skraidys dukart per savaitę. Kelionė „Boeing 737” lėktuvu truks apie tris valandas, o lėktuvo bilietas kainuos nuo 293 litų, įskaičiavus oro uostų mokesčius ir rinkliavas.

 

A/S Air Baltic Corporation

 

Gruodžio 12 d. Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste pradėjo dirbti nauji vadovai. Medininkų kelio posto viršininku paskirtas Arūnas Sarulis – iki šiol jis dirbo Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus viršininku. Taip pat poste paskirti nauji visų pamainų viršininkai – juos pakeitė pareigūnai iš kitų Vilniaus teritorinės muitinės postų.
 
Šiuo metu visos Medininkų kelio posto muitinės pareigūnų pamainos yra sukomplektuotos, jose dirba 19 – 20 pareigūnų – tiek, kiek numatyta posto pareigybių sąraše. Prieššventiniu laikotarpiu siekiant, kad Lietuvos – Baltarusijos pasienyje laukiantys vairuotojai sparčiau įformintų muitinės procedūras, Medininkų kelio poste talkina mobiliosios muitinės kontrolės grupės, muitinės posto veiklą koordinuoja ir Muitinės departamente sudarytos darbo grupės nariai.
 
Medininkų kelio posto vadovybė pakeista po to, kai gruodžio 5 d. po ilgalaikio Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų ir Muitinės kriminalinės tarnybų tyrimo įtarimai piktnaudžiavimu tarnyba buvo pareikšti 30 šio kelio posto pareigūnų. Šiuo metu visi įtariami asmenys yra nušalinti nuo pareigų.
 
Muitinės departamento vadovybės nuomone, tik aktyvi pačios institucijos kova su pareigūnų piktnaudžiavimu tarnyba bei netolerancija nusikalstamų veikų padarymui sustiprins muitinės autoritetą ir pasitikėjimą šia institucija. Lietuvos muitinė ir ateityje nesitaikstys su bet kokiomis korupcijos apraiškomis savo veikloje, todėl bet kokie bandymai neteisėtai pasipelnyti valstybinę sieną kertančių asmenų sąskaita bus vertinami kaip muitinės pareigūno vardo diskreditavimas ir nusikalstamas piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos.
 
Lietuvos muitinės vadovybė prašo visus asmenis nesitaikstyti su galima muitinės pareigūnų savivale ar piktnaudžiavimu ir pranešti apie korupcijos atvejus nemokamu Muitinės departamento pasitikėjimo telefonu 8 800 555 44 arba elektroniniu paštu
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. .


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

Šiandien, gruodžio 13 dieną, Europos pigių skrydžių aviakompanija „Ryanair“ skelbia naują maršrutą iš Kauno (KUN) į Kagliarį (CAG). Pirmasis reisas įvyks 2013 metų balandžio 2 dieną. Skrydžiai bus vykdomi du kartus per savaitę – ketvirtadieniais ir šeštadieniais. Bilietai šia kryptimi parduodami nuo rytojaus, gruodžio 14 dienos. Bilietų kaina nuo 189 litų.

 

“Ryanair” pardavimų ir rinkodaros vadovė Šiaurės ir Baltijos šalims Elina Hakkarainen:

 

“Aviakompanija Ryanair džiaugiasi galėdama pristatyti naują vasaros kryptį iš Kauno į Kagliarį Sardinijos saloje. Šis naujas maršrutas, prasidėsiantis balandžio mėnesį, suteiks lietuviams dar didesnį vasaros atostogų krypčių  pasirinkimą!”

 

“Šios puikios žinios proga, aviakompanija siūlo įsigyti 2013 metų sausio mėnesiui net 100 tūkst. bilietų nuo 42 litų pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais visomis kryptimis Europoje. Specialus pasiūlymas galioja perkant bilietus iki gruodžio 17 d. Paskubėkite juos įsigyti www.ryanair.com” Holdings plc

 

Ryanair Holdings plc

 

Visoje Vokietijos teritorijoje galioja tam tikri sunkvežimių eismo apribojimai, kuriuos turėtų žinoti visi vežėjai dirbantys šioje rinkoje.
 
Sekmadieniais ir šventinėmis dienomis Vokietijoje nuo 00:00 iki 22:00 val. draudžiamas sunkesnių nei 7,5 t. maksimalios leistinos masės TP eismas.
 
Yra ir kitų papildomų apribojimų. Šeštadieniais nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d. draudžiamas sunkiasvorių eismas nuo 7:00 iki 20:00 šiuose keliuose ar jų atkarpose:
 
А1 nuo Köln-westo per Wuppertalį, Kameno sankryžos ir Munsterio iki Cloppenburgo kelių susijungimo ir nuo Oyten kelių susijungimo iki Horsto sankryžos,
А2 nuo Oberhauseno sankryžos iki Bad Oeynhauseno sankryžos,
A3 nuo Oberhauseno sankryžos iki Cologne-east sankryžos, nuo Mönchhofo sankryžos per Frankfurt sankryza iki Nürnbergo sankryžos,
A4/E40 nuo kelių susijungimo Herleshausene iki Nossen sankryžos,
A5 nuo Darmstadto sankryžos per Karlsruhe iki Neuenburgo sankryžos,
A6 nuo kelių susijungimo Schwetzingen-Hochenheime iki Neuenburg-south sankryžos,
А7 nuo Schleswig/Jagel kelių susijungimo iki Hamburg-Schnelsen-north kelių susijungimo, nuo Soltau-East kelių susijungimo iki Göottingen-north kelių susijungimo, nuo Schweinfurt/Werneck sankryžos, iki Füssen pasienio punkto,
А8 nuo Karlsruhe sankryžos iki Munich-west kelių susijungimo ir nuo Munich-Ramersdorf kelių susijungimo iki Bad Reichenhall kelių susijungimo,
А9/Е51 Nuo Berlyno žiedinio kelio iki Munich-Schwabing sankryžos,
A10 Nuo Berlyno žiedinio kelio, (išskyrūs atkarpą tarp Berlin- Spandau kelių susijungimo per Havellando sankryžos iki Oranienburgo sankryžos ir atkarpa tarp Spreeau sankryžos ir Werderio sankryžos),
А45 nuo Dortmund-south kelių susijungimo per Westhof ir Gambach sankryža iki Seligenstadto sankryžos,
А61 nuo Meckenheimo sankryžos per Koblenzo sankryžą iki Hockenheimo sankryžos,
А81 nuo Weinsbergo sankryžos iki Gärtringeno sankryžos,
А92 nuo Munich-Feldmoching sankryžos iki Oberschleissheim kelių susijungimo ir nuo Neufahrno sankryžos iki Erdingo kelių susijungimo,
А93 nuo Inntalo sankryžos iki Reischenharto kelių susijungimo,
А99 nuo Munich-south-west sankryžos per Munich-west, Munich-Allach, Munich Feldmoching, Munich-north, Munich-east, Munich-south Munich/Eschenried sankryžas,
А215 nuo пересечения Bordesholm iki слияния ikiрог Blumental,
А831 nuo Stuttgart-Vaihingen susijungimo iki пересечения автомагистрали Stuttgart,
А980 nuo Allgäu sankryžos iki Waltenhofen kelių susijungimo
А995 nuo Sauerlacho kelių susijungimo iki Munich-south sankryžos,
B31 nuo Stockach-east kelių susijungimo automagistralėje А98 iki Sigmarszello susijungimo magistralėje А96,
B96/Е251 nuo žiedinio Neubrandenburgo kelio iki Berlyno.
 
Išimtys galiojančios visada:
 
Vykdant pervežimus į/iš geležinkelio stoties iš krovinio siuntėjo ar vežant gavėjui bet ne toliau kaip 200 km.
 
Vykdant pervežimus į/iš uosto iš krovinio siuntėjo ar vežant gavėjui bet ne toliau kaip 150 km.
 
Gabenantiems greitai gendančius produktus ar tuščioms transporto priemonėms, važiuojančioms atlikti tokį pervežimą.
 
TP atliekančioms įstatymuose numatytas privalomas visuomenės apsaugos ar kitas funkcijas.
 
Visiems kitiems nenurodytiems atvejams galioja tik tada, jei gaunamas specialus leidimas.

 

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

Gruodžio 13-ają Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) ir Policijos departamento vadovai patvirtino ketinimą praktiškomis priemonėmis skatinti eismo saugą. LAKD ir Kelių policija jau ne vienerius metus vykdo bendras saugaus eismo akcijas Saugokime vieni kitus kelyje, ,,Saugokime jaunas gyvybes keliuose ir kt. bei užtikrina darnų stacionarių greičio matuoklių darbą valstybinės reikšmės keliuose.
 
Šįkart LAKD vadovas S. Skrinskas perdavė Policijos generalinis komisarui S. Skverneliui pirmuosius Švediškus elektroninius padangų protektoriaus gylio matuoklius. Šie prietaisai greitai ir naudingai nušviečia padangos būklę - tai ypač svarbu važinėjant žiemą. Policijos vadovas žadėjo, kad pareigūnai iš pradžių naudos matuoklius saugaus eismo akcijų metu įspėdami, o ne bausdami vairuotojus dėl netinkamos padangų būklės.
 
Kelių direkcija rekomenduoja vairuotojams nelaukti, kol kelių policininkai patikrins padangų protektoriaus tinkamumą, bet patiems pasirūpinti tuo anksto. Lengvųjų automobilių padangų protektoriaus gylis nuo lapkričio 10 d. iki balandžio 1 d. turi būti ne mažesnis kaip 3,0 mm. Nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti automobilius, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t., su vasarinėmis padangomis.

 

Lietuvos automobilių kelių direkcijos

 

Šiandien paskutinėje šių metų plenarinėje sesijoje Strasbūre Europos Parlamentas 482 balsais už, 48 prieš ir 83 susilaikius patvirtino Lietuvos europarlamentaro, Liberalų ir demokratų aljanso „Už Europą“ (ALDE) frakcijos nario ir koordinatoriaus žmogaus teisių klausimais Leonido Donskio parengtą EP metinį pranešimą dėl žmogaus teisių ir demokratijos padėties pasaulyje 2011 m. ir ES politikos šioje srityje.

 

Metiniame pranešime, kurio pagrindiniu pranešėju dirbo L. Donskis ir kuris vadinamas vienu svarbiausių ES dokumentų žmogaus teisių klausimais, įvertinta žmogaus teisių padėtis pasaulyje bei ES veiksmai žmogaus teisių srityje 2011 metais, taip pat pateiktos rekomendacijos, kaip ES siekti efektyvesnių rezultatų šioje prioritetinėje ES politikos sferoje.

 

„ES negali nekalbėti vienu balsu, kai prabylama apie žmogaus teises kaip esminį kriterijų vertinant valstybių politikos civilizuotumą, jų demokratinius kredencialus ir patikimumą moderniojo jautrumo formų požiūriu. Todėl viliuosi, kad šis pranešimas taps vienu iš ES politikos įrankių siekiant įgyvendinti minėtuosius tikslus ir harmonizuoti mūsų kalbėjimą bei paversti mūsų veikimą efektyvesniu“, - trečiadienį žmogaus teisių tematikai skirtuose debatuose Strasbūre kalbėjo Leonidas Donskis.

 

Ruošdamas metinį pranešimą Leonidas Donskis siekė, kad dokumentas ne tik atspindėtų 2011 metus žmogaus teisių požiūriu, įvardintų ir registruotų šios srities problemas, bet ir būtų strategiškas – teiktų gaires bei orientyrus ES žmogaus teisių politikai. Tarp pagrindinių aspektų, į kuriuos pranešėjas atkreipia dėmesį dokumente, - ES atsakomybė už trečiųjų šalių ir viso pasaulio žmogaus teisių gynėjus ir disidentus kaip pagrindinius ES partnerius žmogaus teisių ir demokratijos plėtros srityje; pamatinių žmogaus teisių punktai tarptautiniuose prekybos susitarimuose tarp ES ir trečiųjų šalių, ypač neadekvatūs ir realiai neveikiantys šių susitarimų stebėsenos mechanizmai bei neišdirbta sankcijų taikymo sistema pažeidus susitarimus; ypatingas dėmesys Rusijai ir Kinijai kaip žmogaus teises nuolat paminančioms pasaulio galioms ir Tibetui, siekiančiam išsaugoti savo tapatybę ir susiduriančiam su Kinijos absoliučiu nelankstumu. Siekiant spręsti šią dramatišką situaciją L. Donskis pranešime siūlo įsteigti ES specialiojo įgaliotinio Tibetui pareigybę.

 

EP šiandien patvirtintoje ataskaitoje daug kalbama ir apie dvigubų standartų ES žmogaus teisių politikoje vengimą, raginant žmogaus teisių ir demokratijos principus vienodai taikyti santykiuose su visomis trečiosiomis šalimis, nesvarbu, kokios patrauklios ekonomine ar politine prasme jos bebūtų. Taip pat daug dėmesio skiriama 2011 metais nuvilnijusio Arabų pavasario įtakos pasaulinei žmogaus teisių ir demokratijos situacijai vertinimui bei naujųjų technologijų teikiamų galimybių bei pavojų analizei. Leonidas Donskis pranešime nevengia kritikos ir pačiai ES – ragina ES įmones netiekti savo produktų bei paslaugų trečiosioms šalims, kai jos gali pasitarnauti tikslams, prasilenkiantiems su ES propaguojamomis vertybėmis – pavyzdžiui, medžiagų, iš kurių vėliau gali būti gaminamos mirtinos injekcijos nuteistiesiems mirties bausme, arba informacijos, susijusios su naudojimusi telekomunikaciniais bei interneto tinklais, kuri vėliau gali padėti susekti disidentus bei žmogaus teisių gynėjus.

 

Šiandien įvykęs balsavimas užbaigė pusę metų trukusį pagrindinio dokumento pranešėjo L. Donskio darbą konsultuojantis su žmogaus teisių ekspertais, nevyriausybinėmis organizacijomis, ruošiant pranešimo projektą, derinant kitų EP narių ir frakcijų pateiktus pasiūlymus, ieškant kompromisų bei pateikiant galutinį ataskaitos tekstą balsavimui plenarinėje sesijoje. Galite plačiau susipažinti su dokumento rengimo procesu: L. Donskio paskyrimu pagrindiniu pranešėju, konsultacijomis, dokumento projekto pristatymu, pasiūlymų bei kompromisų teikimu, balsavimu EP Užsienio reikalų komitete. 

 

Europos Parlamento nario Leonido Donskio biuras

 

Vasaros sezoną Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ keleivius pradės skraidinti į vieną iš Kroatijos didmiesčių Rijeką. Turtinga istorija išsiskiriantis Adrijos uostamiestis yra gerai  integruotas į šalies ir tarptautinius transporto tinklus, todėl „airBaltic“ tikisi pritraukti šiuo maršrutu skrisiančių turistų iš Baltijos, Skandinavijos, Rusijos ir NVS valstybių.

 

„airBaltic“ vykdomasis direktorius Michaelas Grimmas teigia, kad dar iki 2013 m. vasaros oro bendrovė pradės skraidyti iš viso šešiais naujais maršrutais, o Rijekos oro uostas yra viena iš jų. Kiek anksčiau bendrovė yra pranešusi, kad pradės skraidyti į Kipro ir Vengrijos kurortus, o po Naujųjų metų pirmieji „airBaltic“ lėktuvai pakils į Prahą.

 

Oro bendrovės vadovo teigimu, „airBaltic“ jau dabar rengiasi kitam sezonui. „Džiaugiamės pristatydami Rijeką kaip vieną iš naujų vasaros krypčių. Visgi, įgyvendindami „airBaltic  ReShape“ verslo planą, telkiamės į populiarius maršrutus ir jau šią žiemą dvylika krypčių Europoje bei NVS šalyse skraidome dažniau“, – sako M. Grimmas.

 

Nuo birželio 6-osios „airBaltic“ lėktuvai iš Rygos oro uosto į Rijeką skraidys kartą į savaitę – ketvirtadieniais. Kelionė „Boeing 737” lėktuvu truks mažiau nei pustrečios valandos, o lėktuvo bilietas kainuos nuo 190 litų, įskaičiavus oro uostų mokesčius ir rinkliavas.

 

Oro bendrovė skraido į daugiau kaip 60 Europos, Skandinavijos, Rusijos, NVS šalių ir Viduriniųjų Rytų miestų. Lietuvoje „airBaltic“ vykdo skrydžius iš trijų Lietuvos oro uostų – Vilniaus, Kauno ir Palangos.

 

A/S Air Baltic Corporation

 

Pateikiama eismo apribojimus, galioantys transporto priemonėms ir jų junginiams, kurių bendroji maksimali masė didesnė nei 7,5 t.
 
Sunkiojo transporto apribojimai taikomi savaitgaliais ir priešventinėmis dienomis. Nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d. draudžiamas eismas nuo šeštadienio 15:00 iki sekmadienio 22:00, o taip pat priešventinę dieną nuo 22:00 iki 22:00 šventinę dieną.
 
Šie apribojimai šiek tiek keičiasi nuo rugsėjo 1 d. iki birželio 31 d. Tuomet apribojimai įsigalioja šeštadieniais arba prieššventinėmis dienomis nuo 22:00 ir galioja iki sekmadienio arba šventinės dienos 22:00.
 
Jei šventinės dienos sutampa su savaitgaliu arba būna prieš jį, tuomet apribojimai galioja nuo pirmos nedarbo dienos 8:00 iki paskutinės nedarbo dienos 22:00.
 
Žiemos metu, nuo lapkričio 4 d. iki kovo 1 šie apribojimai negalioja „Euro 3“ ir aukštesnės emisijos klasės vilkikams vykdantiems tarptautinius pervežimus.
 
Išimtys
 
•Spec. paskirties transporto priemonės atliekančios savo darbą.
•TP gabenančios humanitarinę pagalbą.
•Gabenantiems gėles ir augalus.
•Gabenantiems pašto siuntas, spaudą.
•TP atliekančios komunalines paslaugas.
•„Euro 3“ ir aukštesnės emisijos klasės TP gabenančios suskystintas dujas.
•Kelių priežiūrai skirtos TP.
•TP gabenančios nuimtą derlių.
•TP gabenančios gyvūnus, šviežius pieno produktus ar kitus greitai gendančius produktus.
•Vasarinių apribojimų metu TP važiuojančios nuo pasienio iki išsikrovimo ar pirmojo išsikrovimo punkto.
•TP gabenančios krovinius į ar iš geležinkelio stoties, oro uostų, upių uostų jei krovinys atgabenamas arba išgabenamas draudimo metu.
•Kombinuoto pervežimo atveju, jei šis atitinka susitarimus tarp ES šalių ir Vengrijos.
•TP važiuojančios tarp kombinuotų pervežimų terminalų norėdamos pasikrauti arba išsikrauti.
•TP judančios nuo Vengrijos sienos prie artimiausios stovėjimo aikštelės, nurodytos atitinkamų institucijų.
 
Vairuotojai taip pat turėtų atkreipti dėmesį, kad vasarinių apribojimų metu, nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d. išimtys negalioja, tai yra draudžiamas bet koks sunkesnių nei 7,5 t. transporto priemonių eismas šiais keliais:
 
- Automagistralė М7;
- Kelias Nr.2 tarp Budapešto ir Parassapuszta;
- Autostrada 2А;
- Kelias Nr.6 tarp Dunaiujvaros ir Budapešto;
- Kelias Nr.7;
- Kelias Nr. 10 tarp Dorogo ir Budapešto;
- Kelias Nr. 11 tarp Esztergomo ir Budapešto;
- Kelias Nr. 12;
- Kelias Nr. 1201;
- Kelias Nr. 51 tarp jo sankryžos su keliu Nr. 510 iki Dömsödo;
- Kelias Nr.71;
- Kelio Nr.76 atkarpos tarp sankryžų su keliais Nr. 71 ir Nr. 7 bei tarp Zalaapati ir sankryžos su keliu Nr. 71;
- KeliasNr.55 tarp Alsonyek ir Baja;
- KeliasNr.82 tarp sankryžos su Nr.8 ir Veszpremvarsany;
- KeliasNr.84 tarp Sumego sankryžos su keliu Nr.71;
- KeliasNr.33 tarp Dormando ir Debreceno;
- KeliasNr.86 tarp Janossomorja ir Nemesbödo bei tarp Körmendo ir Zalabaksa;
- KeliasNr.37 tarp Miskolco ir Satoraljaujhely;
- KeliasNr.38 tarp sankryžos su keliu Nr.37 ir Rakamaz
Norintys gauti leidimą judėti Vengrijos keliais apribojimų metu turi kreiptis į atitinkamos transporto institucijas adresu: Nemzeti Közlekedesi Hatosag Pf 08 1389 Budapest Pf. 102,
www.nkh.hu.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

Transporto priemonių, kurių bendroji masė didesnė kaip 3,5 tonos, vairuotojai nuo ateinančių metų sausio 1 d. privalės mokėti didesnį kelių mokestį. Austrijos automagistralių eksploatavimo kompanijos „Asfinag“ duomenimis, mokesčio tarifas sunkvežimiams ir autobusams vidutiniškai didės apie 3 proc.
 
Be to, nuo 2013 m. sausio 1 d. bus padidintas ir specialaus mokesčio automagistralėje A12 tarifas. Tarp Kufstein (Kufšteino) ir kelių sankirtos Innsbrukas – Amras 75 km ruože bus taikoma kelių mokesčio priemoka kiekvienam nuvažiuotam kilometrui. Bendras kelių mokesčio dydis nuo sausio 1 d. čia išaugs apie 15 proc., iki 2015 m.- apie 25 proc. Gautos pajamos iš padidinto mokesčio, pasak “Asfinag” administracijos, bus skirtos Brenner tunelio finansavimui.
 
Austrijoje kelių mokesčio dydis sunkiasvorėms transporto priemonėms priklauso nuo jų ašių skaičiaus, euro emisijos klasės ir nuvažiuoto atstumo. Sunkiasvorės transporto priemonės pagal emisijos klasę Austrijoje suskirstytos į 4 grupes, pagal ašių skaičių – į 3 kategorijas.
 

Konkretūs kelių mokesčio tarifai nurodyti lentelėje.

 

Tarifų grupės pagal emisijos klasę2 kategorija
2 ašys
3 kategorija
3 ašys
4 kategorija
4 ir daugiau ašių
A Euro emisijos klasė Euro 6 0,149 0,2086 0,3129
B Euro emisijos klasė Euro EEV 0,155 0,2170 0,3255
C Euro emisijos klasė Euro 4 ir 5 0, 170 0,2380 0,3570
D Euro emisijos klasė nuo Euro 0 iki 3 0,193 0,2702
0,4053

 
Nurodyti mokesčio tarifai, Austrijoje įsigaliosiantys nuo 2013 m. sausio 1 d. transporto priemonėms, kurių bendroji masė daugiau kaip 3,5 tonos. Tarifai eurais už 1km, įskaitant 20 proc. PVM.
 
Galioja visoms transporto priemonėms, kurių bendroji masė didesnė kaip 3,5 t, – visiems sunkvežimiams, autobusams ir mobiliems gyvenamiesiems nameliams visose Austrijos automagistralėse ir greitkeliuose.

 

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

Pirmuosius žiemos bandymus patyrė ir vairuotojai, ir kelininkai. Pastarieji teigia, kad žiemai yra pasirengę tiek, kiek lėšų buvo skirta. Iki šios dienos valstybinės reikšmės keliais važiuojantys vairuotojai didesnių priekaištų kelininkams neturėjo.
 
Lietuvos automobilių kelių direkcijos Kelių priežiūros skyriaus duomenimis, šiųmetiniams žiemos darbams valstybinės įmonės, atsakingos už valstybinių kelių priežiūrą (už miestų gatves atsakingos savivaldybių atitinkamos tarnybos!), yra sukaupusios daugiau kaip 40 tūkst. tonų techninės druskos ir 60 tūkst. kubinių metrų smėlio ir druskos mišinio, kurių sandėliai vėl papildomi antroje žiemos pusėje.
 
Keliams nuo sniego ir ledo vaduoti parengta 900 kelių valymo ir barstymo mechanizmų, iš kurių 150 šlapios druskos ir 50 specializuotų smėlio barstytuvų. Vairuotojams pravartu žinoti, kad esant stipriam pustymui ar pūgai, atviruose kelio ruožuose danga gali būti nebarstoma, siekiant neleisti susidaryti dar storesniam sniego sluoksniui ant dangos. Todėl važiuojant tokiu keliu, reikia būti labai atidžiam ir pasirinkti saugų greitį.
 
Anot LAKD kelių priežiūros specialistų, didžiausias vargas laukia kilus pūgai, pustant ar esant lijundrai. Tad patyrę kelių prižiūrėtojai žino, kurie ruožai greičiau apledėja ar užpustomi sniegu tuomet išilgai kelio stato sniegatvores, efektyviai mažinančias kelių valymo išlaidas. O jos nemenkos. Vienas automobilinis barstytuvas, vežantis 8,9 tonas druskos, per dvi valandas vieno reiso metu nuvalo ir pabarsto 30 km kelio. Vieno reiso kaina 3 tūkst. litų. Vieną kartą pabarstyti visus pagrindinius šalies kelius kainuoja apie 1 mln. litų. Nuvalyti ir  pabarstyti kelius pasnigus reikia 3,4 valandų. Iš viso Lietuvoje žiemą nuolat barstoma apie 9 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių.
 
Tikėtina, vairuotojams bus pravartu žinoti, kad tam pačiam kiekiui ledo ištirpdyti esant -5 C reikia 2 kartus, esant -10 C - 3 kartus, o esant -15 C - net 8 kartus daugiau druskos nei esant -2 C. Esant temperatūrai, žemesnei nei -15 C, valgomoji druska (NaCl) ledo ar sniego nebetirpdo visiškai.
 
Visose kelių priežiūros mašinose yra įmontuoti GPS įrenginiai. Tad visų mašinų judėjimas matomas viename valdymo centre.
 
Ir bene svarbiausia žinia vairuotojams – visa pagrindinė informacija yra nuolat atnaujinama LAKD Eismo informacijos centro puslapyje
www.eismoinfo.lt. Vairuotojų patogumui taip pat skelbiame atsakingų tarnybų budėtojų telefonus, kuriais galima skambinti visą parą.
 
LAKD Eismo informacijos centras: tel. (8 5) 2329677; mob. tel. (8 615) 49300

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt