Antradienį Vyriausybėje surengtas Valstybinės saugaus eismo komisijos posėdis. Jame pristatyti siūlomi Administracinių teisės pažeidimų kodekso bei Baudžiamojo kodekso pakeitimai, kuriais siekiama mažinti avaringumą ir griežtinant vairuotojų atsakomybę.

 

“Linava” informuoja, kad Muitinių bendradarbiavimo komiteto ministras Vladimiras Gošinas paskelbė, kad „vieno langelio“ užsienio prekybos sistema Muitų sąjungoje gali būti įgyvendinta per artimiausius dvejus metus. Anot jo, tikslus sistemos įgyvendinimo laikas priklausys nuo sprendimų operatyvumo.

 

Uosto direkcija maloniai kviečia dalyvauti Klaipėdos uosto forumo-parodos „Lietuvos transporto širdies – Klaipėdos uosto raida“ atidaryme 2013 m. spalio 2 d. (trečiadienį) 11.00 val. LR Vyriausybės rūmų II aukšto fojė (adresu: Gedimino pr. 11, Vilnius).

 

Viena didžiausių Kinijos transporto infrastruktūros projektavimo ir statybų įmonė „China Communications Construction Company Ltd.“ (CCCC) ir jos tarptautines investicijas vykdanti įmonė „CCCC International Holding Limited“ domisi galimybe investuoti į Klaipėdos išorinio giliavandenio uosto statybas. Susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas tai aptarė su pastarosios įmonės Infrastruktūros investicijų departamento vadovu Tang Jinsong.

 

„Pagal krovos augimą Klaipėdos uoste prognozuojama, kad apie 2020–2030 m. dabartinio uosto pajėgumai bus visiškai išnaudoti. Siekiant didinti uosto konkurencingumą ir krovos galimybes, pats laikas kalbėti apie ambicingiausius planus – išorinio giliavandenio uosto statybas“, – sakė susisiekimo viceministras S. Girdauskas.

 

Viceministro teigimu, diskusijos apie Klaipėdos išorinio giliavandenio uosto statybas sulaukia vis daugiau investuotojų dėmesio, todėl, jei nuspręstume jį statyti, turime būti išsirinkę ir patyrusį investuotoją, kuris užtikrintų papildomą krovinių srautą, nesudarydamas konkurencijos jau dirbančioms krovos kompanijoms, ir veiktų kaip uosto operatorius. Per artimiausius 2–3 metus planuojama parengti šio uosto techninę dokumentaciją.

 

Klaipėdos išorinis giliavandenis uostas, šiauriausias neužšąlantis Baltijos jūros uostas, būtų kuriamas strategiškai patogioje vietoje, galinčioje tapti Rytų–Vakarų transporto koridoriaus vartais į Rusijos, NVS, Skandinavijos ir kitas Europos šalis. Šiuo metu uosto statybai numatomos dvi galimos vietos – šalia Būtingės arba Melnragėje, uostą praplečiant į jūros pusę. Parenkant vietą bus atsižvelgiama į Klaipėdos regiono gyventojų interesus.

 

Uosto svarbą didina nuolat augantis krovinių srautas tarp Europos ir Tolimųjų Rytų. Naujasis uostas būtų geopolitiškai patogioje vietoje ir galėtų aptarnauti tranzitinius krovinius. Pastaruoju metu stiprėja bendradarbiavimas su Kinija, didelės viltys siejamos su šios šalies krovinių tranzitu.

 

Numatoma, kad išorinis giliavandenis uostas galėtų priimti „Baltmax“ tipo laivus, kuriems reikalingas 18 m gylis. Statant šį uostą būtų kuriama šiuolaikiška, patogi infrastruktūra, tiesiami privažiavimo keliai ir geležinkeliai.

 

2009 m. Vyriausybės sprendimu išorinio giliavandenio uosto projektas įtrauktas į 10-ies Lietuvos strategiškai svarbių projektų, kuriems tikslinga pritraukti privatų kapitalą, sąrašą. Praėjusiais metais Klaipėdos uoste buvo perkrauta 35,2 mln. tonų krovinių – tai maždaug dvigubai daugiau nei 1999 m.

 

Pastaruoju metu Klaipėdos uostui modernizuoti vykdomi stambūs projektai: šiemet baigtas uosto laivybos kanalo gilinimas ir platinimas, artimiausiu metu planuojama gilinti ir pietinę uosto dalį ties Malkų įlanka; kuriamas bendrovės „Mediterranean Shipping Company“ (MSC) konteinerių paskirstymo centras, baigiamas statyti naujas keleivinių ir krovininių keltų terminalas, statomas suskystintų gamtinių dujų terminalas, šalia uosto kuriamas Baltijos logistikos centras. Ekspertų vertinimais, įgyvendinus šiuos projektus maksimali uosto krova galėtų siekti apie 64 mln. tonų per metus. Uosto galimybes žymiai pralėstų naujasis giliavandenis uostas.

 

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

 

 Gerokai griežtesnė sunkvežimių patikra pasienio su Rusija ruožuose bėdų sukelia ne visiems – pradėjus kruopščiau tikrinti sunkvežimius, į Lietuvą įvežama mažiau kontrabandinių degalų, o dėl to didėja degalų pardavimas lietuviškose degalinėse, skelbia Lietuvos degalinių sąjunga.
 
„Kad benzino ir dyzelino degalinėse parduodama daugiau, pastebėjome iškart, kai susidarė eilės prie sienos. Ypačjaučiame, kad padidėjo pardavimas pasienio degalinėse. Tačiau degalų daugiau parduodama ne tik jose, bet ir visuose regionuose. Matome tendenciją, kad sugrįžo seni klientai“, – pirmadienį kalbėjo Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys.
 
„Kad benzino ir dyzelino pardavimas degalinėse padidėjo, pastebėjome iškart, kai susidarė eilės prie sienos“, – sakė V.Šukys.
 
Tiesa, kiek padidėjo benzino ar dyzelino pardavimas degalinėse, pašnekovas neatskleidė – esą apie skaičius kalbėti dar anksti ir juos bus galima pateikti anksčiausiai po mėnesio.
 
Jurbarko laikraštis „Mūsų laikas“ pranešė, kad Kidulių kaimo ir Šakių rajono degalinėse, palyginus degalų pardavimą rugpjūčio 1–15 ir rugsėjo 1–15 dienomis, benzino pardavimas padidėjo 40 proc., dyzelino – 12 procentų.
 
Pasak V.Šukio, Degalinių sąjunga jau anksčiau kreipėsi į Seimo Biudžeto ir finansų komitetą ir pateikė skaičiavimus, kad, sugriežtinus patikrą ir apribojus degalų įvežimą, padidėtų akcizo ir kitų mokesčių surinkimas į valstybės biudžetą. Tačiau esą Seimo biudžeto ir finansų komitetas į tai nereagavo, siūlymams priešinosi „Linava“.
 
Vilkikų eilės susidarė visuose pasienio su Rusija punktuose – Nidos, Ramoniškių, Panemunės, Kybartų. Panaši padėtis tęsiasi keletą savaičių.
 
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas neskubėjo daryti išvadų. Pasak jo, pirmiausiai reikėtų luktelėti mėnesį ar ketvirtį, kad pamatytume tikruosius rezultatus.
 
„Kai kurie turi dar daug atsargų prisivežę. Daug kas prisipirkę ne po kanistrą, o po daug, – kabėjo K.Glaveckas. – Reikia palaukti. Yra daug siūlymų, nežinau kurį Vyriausybė priims.“

 

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

Neoficialiais duomenimis sugriežtintos patikros terminai Rusijos muitinėse pratęsti iki rugsėjo 23 dienos. Ketvirtadienio rytą prasidėjęs lietuviškų prekių stabdymas vidinėse Rusijos muitinėse ir toliau tęsiamas.
 
Iš pradžių buvo žadėta, kad lietuviškiems kroviniams taikoma nuodugni patikra turėjo tęstis iki pirmadienio. Šiuo metu ji vėl pratęsta. Rusijos muitinė jokių oficialių paaiškinimų iki šiol nepateikė. Rusijos Federalinės muitinės tarnybos vadovas Andrejus Beljaninovas Europos Sąjungos (ES) ambasadoriui Maskvoje Vygaudui Ušackui tikslios priemonių nutraukimo datos taip pat nepasakė.
 
Asociacija LINAVA pataria kaip elgtis vežėjams, Rusijos muitinei pareikalavus pateikti krovinį detaliam tikrinimui. Vairuotojas turi reikalauti iš muitinės pareigūno pateikti prekių apžiūros aktą, o paėmus prekių mėginius – mėginio paėmimo protokolą. Jei Rusijos muitinės pareigūnai atsisakytų pateikti minėtus dokumentus, apie tai privalote informuoti asociacijos nariams atstovaujančius teisininkus Rusijoje.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

Lietuvos vežėjai iš Rusijos siunčia prieštaringas žinias: vieni tvirtina galintys sieną kirsti be problemų, kiti ir toliau stoja nuodugniai patikrai, todėl nesiimama spręsti, ar lietuviškų krovinių blokada jau baigėsi. Vidinėse Rusijos muitinėse prekės iš Lietuvos stringa jau daugiau nei savaitę.
 
Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ dar aiškinasi, ar Rusijos muitinė atšaukė, ar dar ne gerokai sugriežtintą lietuviškų krovinių patikrą.
 
„Tam tikri kroviniai vis dar stoja patikrai, o tikrai be trukdžių važiuoja greitai gendantys produktai. Sulaukiame tikrai prieštaringų žinių, nes vieni sako pravažiuojantys laisvai, kiti sako, kad nuodugniai tikrina dv-tris iš važiuojančių šešių-septynių mašinų. Labai sunku pasakyti, ar tai yra pasirinktinis patikrinimas, ar sisteminga tvarka. Pasirinktinį patikrinimą muitinė gali daryti bet kada“, – DELFI sakė asociacijos atstovas spaudai Gytis Vincevičius.
 
Anksčiau neoficialiai buvo kalbama, kad griežtas tikrinimas turėtų baigtis pirmadienį, tačiau oficialių žinių nėra.
 
Penktadienį buvo pranešta, kad Terechovo pasienio punkte lietuviškiems vilkikams buvo imta taikyti ir priverstinį mokamą konvojų. Tačiau pirmadienį paaiškėjo, kad tai buvo tik vieno punkto taikoma tvarka.
 
„Linava“ skaičiuoja, kad dėl lietuviškų krovinių blokados vežėjai jau patyrė maždaug 35 mln. Lt tiesioginių nuostolių.
 
Penktadienį Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė mananti, kad Lietuva iš Rusijos patiria spaudimą dėl aktyvios Rytų partnerystės programos, kuria skatinami glaudesni posovietinių šalių santykiai su Europos Sąjunga (ES).
 
Tokiai nuomonei pritaria ir DELFI kalbintas politologas Nerijus Maliukevičius. Jos teigimu, Rusijos elgesys susijęs su Lietuvos pirmininkavimu ES tarybai, kuri spręs dėl Rytų partnerystės programoje dalyvaujančių šalių Asociacijos ir laisvosios prekybos sutarčių su ES pasirašymo.
 
Didžiausiu kąsneliu šiame žaidime laikoma Ukraina, dėl kurios vyksta slaptos užkulisinės kovos tarp ES ir Rusijos. Ukrainos verslininkai taip pat jau susidūrė su Rusijos sankcijomis.
 
Politologo nuomone, Rusijos spaudimo kulminacija turėtų būti lapkritį, kai ketinama pasirašyti Asociacijos ir laisvosios prekybos sutartis su ES.
 
„Linavos“ duomenimis, į Rusiją važiuoja maždaug 13 tūkst. Lietuvos vilkikų, o tai yra maždaug pusė visų tokių sunkiasvorių transporto priemonių.
 
DELFI primena, kad Rusija yra svarbiausia Lietuvos eksporto partnerė.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

2013 m. rugsėjo 25 d. (trečiadienis) 13.00–16.00 val. viešbučio „Europa City Aurora Klaipėda“ (Nemuno g. 51, Klaipėda) konferencijų salėje vyks Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdis.

 

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdyje bus svarstomi šie klausimai:

 

1. Dėl 2013 m. birželio 14 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdžio nutarimų vykdymo.
2. Dėl LR Vyriausybės nutarimo, kuriuo 0,4400 ha žemės sklypas, adresu: Kalnupės g. 2G, Klaipėdoje, kuriame įsikūrusi garažų bendrija ,,Klaipėdos pažanga“, būtų išbrauktas iš uosto teritorijos, kaip negalimas panaudoti uosto plėtrai.
3. Numatomo 2013 m. spalio 4 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdžio darbotvarkės klausimai:
3.1. Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros, statant išorinį giliavandenį uostą, parengiamųjų darbų įgyvendinimo.
3.2. Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros iki 2020 metų programos aptarimas.
3.3. Informacija dėl 2014–2020 m. ES paramos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūros projektams.
3.4. Dėl LR Vyriausybės 1994-05-16 nutarimo Nr. 376 1.2 punktu priskirtos rezervinės teritorijos tolimesnio išsaugojimo ir įtraukimo į uosto teritoriją galimybių.
3.5. Dėl AB „Smiltynės perkėla“ iškėlimo alternatyvos perspektyvoje.
3.6. Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos kanalo maksimalaus gilinimo ir platinimo galimybių plėtros plano.

 

2013 m. rugsėjo 25 d. (trečiadienis) 16.00–16.15 val. viešbučio „Europa City Aurora Klaipėda“ (Nemuno g. 51, Klaipėda) konferencijų salėje bus surengta SPAUDOS KONFERENCIJA Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdyje svarstytiems klausimams ir priimtiems nutarimams aptarti. Spaudos konferencijoje dalyvaus Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas

 

Daugiau nei savaitę tęsiasi lietuviškų prekių stabdymas vidinėse Rusijos muitinėse. Lietuviškiems kroviniams taikomą nuodugnią patikrą vežėjai jau pradėjo vadinti rusiška rulete. Griežtai tikrinami kroviniai parenkami be aiškios sistemos: kai kurie krovininiai automobiliai išmuitinami labai greitai, kiti kelias paras leidžia muitinės postuose.
 
Vyksta loterija
 
Vežėjai, kurių vilkikai kirto Rusijos sieną CargoNEWS pasakojo, kad muitininkai jokių paaiškinimų kodėl vyksta detalūs patikrinimai nepateikia. Transporto įmonės, gabenančios krovinius į Rusiją direktorė sako nežinanti, kokiu būdu parenkami automobiliai siunčiami į tokius patikrinimus: „Bendroje eilėje pasienyje buvo apie 200 mašinų ir maždaug ketvirtadalis jų buvo nusiųsta patikrinimui. Kokiu būdu mašinos buvo parenkamos, niekam neaišku. Šiuo metu mūsų įmonės automobilis taip pat stovi ir laukia detalaus patikrinimo. Stovime jau trečią dieną. Girdėjau, kad per parą gali patikrinti ir tik vieną automobilį. Neįsivaizduoju kiek ten užtruksime… Manau dar ilgai“.
 
UAB „L.Vaičiūno prekybos firma“ direktorius Linas Vaičiūnas sako, kad situacija Rusijos muitinėje galima pavadinti kompiuterine loterija. Monitoriuje raudona spalva išskiriami kroviniai, kurios reikia siųsti į patikrinimus. Anot vežėjo, patys muitininkai nesidžiaugia vykdomais patikrinimas: „ Jie ir negalėtų nieko padaryti, nes krovinius detaliam patikrinimui parenka programa. Jei programa nurodo, kad patikrinimas yra reikalingas, tai muitininkai negali forminti dokumentų kol ji nebus atlikta. Muitininkai jokios įtakos procesui nedaro“.
 
Anot L. Vaičiūno, žinių apie tai, kiek situacija dar gali tęstis nėra: „Tai tik spėlionės. Rusijos muitininkai nežino arba nesako. Vakar vieną mūsų įmonės mašiną patikrino. Ilgai stovėti neteko. Jei viskas vyksta sklandžiai, tai užtrunkama apie 2 paras. Yra specialiai pasamdyta firma, kuri krovinį iškrauna, pakrauna, nufotografuoja, suskaičiuoja. Mums pasisekė, paleido per 1 dieną“.
 
Situacija gerėja?
 
„Linavos“ prezidentas Algimantas Kondrusevičaus sako, kad savaitės pabaigoje situacija sušvelnėjo ir dalis vilkikų patikrinami greitai. Greitai gendantys produktai, anot jo, praleidžiami laisvai. Visiems kitiems kroviniams nuodugnius patikrinimus daro pasirinktinai.
 
Neoficialiais duomenimis sugriežtintos patikros terminai Rusijos muitinėse pratęsti iki rugsėjo 23 dienos. Kiti šaltiniai teigia, kad patikrinimas gali vykti ir iki rugsėjo 29 dienos. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius jau praeitą savaitę laišku informavo ES institucijas apie muitinėse pradėtą detaliąją patikrą. Europos Komisija antradienį paragino Rusiją nedelsiant panaikinti apribojimus lietuviškoms prekėms. Kol kas tai apčiuopiamo rezultato nedavė. Rugsėjo 11 dieną prasidėjęs lietuviškų prekių stabdymas vidinėse Rusijos muitinėse ir toliau tęsiamas.
 
A Kondrusevičius sako, kad valstybinės institucijos operatyviai reagavo į susiklosčiusią situaciją. Ketvirtadienį Vyriausybėje surengtas darbinis pasitarimas dėl situacijos, kai Rusijos muitinėse Lietuvos vežėjams pradėjo taikyti griežtas patikros procedūras. Dar vienas pasitarimas vyks šiandien.
 
Keliamos įvairios versijos
 
Oficialaus paaiškinimo, kodėl kroviniams iš Lietuvos taikomas toks patikros režimas kol kas nėra. Keliamos įvairios versijos. Anot kai kurių ekspertų, Rusijos muitinės veiksmai siejami su Lietuvos pirmininkavimu ES tarybai, o ypač su Rytų partnerystės iniciatyva. Lietuva šiuo metu pirmininkauja ES tarybai, kurioje bus sprendžiama dėl Rytų partnerystės programoje dalyvaujančių šalių Asociacijos ir laisvosios prekybos sutarčių su ES pasirašymo. Prieš Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Vilniuje lapkričio pabaigoje Rusija ėmėsi priemonių prieš Rytų partnerystės programos šalis – Moldovą ir Ukrainą.
 
Dar viena versija byloja apie tai, kas veiksmus pasienyje galėjo išprovokuoti Europos Komisijos ir Rusijos nesutarimai dėl TIR sistemos. Europos Komisija kartu su Tarptautine kelių transporto sąjunga „IRU“ ir nacionalinėmis vežėjų asociacijomis siekia, kad Rusija panaikintų numatomus papildomus reikalavimus Lietuvos ir kitų ES šalių vežėjams.
 
Anot A. Kondrusevičiaus, Rusija ES yra vienas iš svarbiausių prekybos partnerių, tačiau ir Europa Rusijai taip pat nemažiau svarbi. „Sis ryšis yra pernelyg stiprus, kad mes galėtume jo nepaisyti, įvedant tam tikrus administracinius apribojimus. Rusijos prekyba su ES šalimis sudaro daugiau kaip 50 proc. visos tos šalies vykdomos prekybos. Taip pat ir Europai Rusija yra vienas iš pagrindinių eksporto rinkų. Bet koks tos prekybos apsunkinimas iš tikrųjų reiškia nuostolius abiems,“ – sako jis.
 
UAB „Schenker“ vykdantysis direktorius Edmundas Daukantas mano, kad muitinės veiksmai yra susieti su politiniais sprendimais. „Tiesą sakant jau neatsimenu rudens, kai nebuvo bandoma padaryti kažkokių panašių tikrinimų. Tai kartojasi kasmet, po kurio laiko Rusijos muitinė pateikia argumentus apie tai, kad ne visi vežėjai buvo sąžiningi. Lietuvai tenka pripažinti, kad tame yra kažkiek tiesios. Vėliau reikalai susitvarko,“ – svarsto jis.
 
Patiria nuostolių
 
„Linava“ atstovai CargoNEWS teigė, kad nuostolius, kuriuos patiria Lietuvos vežėjai suskaičiuoti nėra taip paprasta. Skaičiuojama, kad vežėjai kasdien patiria apie 2 mln. litų nuostolių. Tačiau tiksliai, anot „Linavos“ atstovų, apskaičiuoti sudėtinga.
 
Vilkikas per tą laiką, kurį praleidžia muitinėje pinigų neuždirba. Toks patikrinimas gali užtrukti keletą dienų. Tai reiškia, kad bus daromas pilnas prekių iškrovimas, detaliai patikrinamas krovinys, paimami mėginiai ir siunčiami tyrimams. Transporto įmonių vadovai pasakoja, kad per šį laiką automobilis galėtų grįžti atgal ir važiuoti į reisą vėl. Dabar jis tiesiog stovi.
 
E.Daukantas sako, kad pagrindinė problema yra tai, kad Lietuvos vežėjai yra orientuoti į tranzitą. „Klientai, kurių krovinius jie veža, be abejonės seka ir mato šitas problemas, todėl gali pradėti ieškoti alternatyvų. Kitų šalių vežėjai gaus tam tikrų pranašumų. Ne vienas krovinio savininkas nenorėtų, kad jo krovinys vėluotų ar kiltų kitokių problemų vien dėl vežėjo. Dabar jaučiamas krovinių paaugėjimas ir tokie tikrinimai gali gana stipriai įtakoti mūsų vežėjų finansinę padėtį ir ateities verslo perspektyvas. Situacija kartojasi, todėl sudarant sutartis ateinantiems metams, užsakovai gali pradėti ieškoti alternatyvų ir rinktis kitų šalių vežėjus,“ – mano jis.
 
Asociacija LINAVA pataria kaip elgtis vežėjams, Rusijos muitinei pareikalavus pateikti krovinį detaliam tikrinimui. Vairuotojas turi reikalauti iš muitinės pareigūno pateikti prekių apžiūros aktą, o paėmus prekių mėginius – mėginio paėmimo protokolą. Jei Rusijos muitinės pareigūnai atsisakytų pateikti minėtus dokumentus, apie tai privaloma informuoti asociacijos nariams atstovaujančius teisininkus Rusijoje.

 

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ nuo kitų metų kovo pradės skraidyti į Aberdyną – miestą Škotijos rytuose. Naujuoju reisu oro bendrovės keleiviai leis iš Baltijos, Skandinavijos, Rusijos ir NVS valstybių skris per Rygos oro uostą.

„airBaltic“ kas mėnesį pasiekia gerų rezultatų. Tai reiškia, kad keleiviams vėl galime pasiūlyti skrydžius naujomis kryptimis už prieinamą kainą. Šiuo metu baigiame būtinus pasiruošimo darbus, kad naujuoju maršrutu Ryga-Aberdynas keleiviai galėtų skristi patogiai į ir iš Baku, Maskvos, Sankt Peterburgo, Varšuvos, Kijevo, Odesos ir Vilniaus“, – sako „airBaltic“ komercijos vadovas Michaelas Grimmas.
Aberdyno oro uosto vykdomoji direktorė Karol Benzi sako, kad naujoji skrydžių kryptis bus naudinga ir energetikos pramonės sektoriui. „Verslo klasės keleiviai turėtų palankiai įvertinti ne tik naujuosius skrydžius į Rygą, bet ir skrendant toliau. Be to, didžiausią poveikį pajaus keleiviai, kurie Latvijos sostinę renkasi trumpiems poilsio vizitams. Laukiame kol „airBaltic“ pradės vykdyti skrydžius į Aberdyną.“
„airBaltic“ lėktuvai iš Rygos oro uosto į Briuselį skraidys keturis kartus per savaitę – pirmadieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais ir sekmadieniais. Kelionė „Boeing 737” lėktuvu truks mažiau nei tris valandas, o lėktuvo bilietas kainuos nuo 135 litų, įskaičiavus oro uostų mokesčius ir rinkliavas.

Maršrutą įvertins abiejų šalių verslininkai ir naujų poilsio vietų ieškantys turistai. Ryga pastaruoju metu tampa trumpų poilsinių kelionių tikslu keleiviams iš Šiaurės Rytų Jungtinės Karalystės.
Oro bendrovė skraido į daugiau kaip 60 Europos, Skandinavijos, Rusijos, NVS šalių ir Viduriniųjų Rytų miestų. Lietuvoje „airBaltic“ skrydžius vykdo iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų.

„Air Baltic Corporation“

 

Lietuvos ekonomika gerokai tebelenks eurozonos vidurkį

 

„Pirmą sykį per paskutinius aštuonis ketvirčius EY prognozuoja santūrų augimą paskutiniam metų ketvirčiui ir ateinantiems metams. Kita vertus, sprendimų priėmėjų tai neturėtų užliūliuoti – finansavimo sąlygos ir darbo rinkos situacija išlieka nesvetingos. Todėl šį santykinai ramesnį periodą finansų rinkose reikėtų išnaudoti pertvarkoms įgyvendinti, ypač bankiniame sektoriuje“, - sakė EY grupės vyriausioji patarėja ekonomikos klausimais Marie Diron.

Pagrindiniai faktoriai, lemiantys eurozonos ūkio atsigavimą antrąjį šių metų ketvirtį, pasak EY ekspertų, yra išoriniai – atsigauna prekyba su pagrindiniais eurozonos partneriais JAV ir Jungtine karalyste. Prognozuojama, jog eksporto augimas tolydžio spartės – šiemet ūgtels 3,8 proc., 2014 m. 5,9 proc., ir 6,6 proc. 2015 metais.
Smarkiai silpnėjantis euras, kuris šiuo metu, skaičiuojama, pervertintas 8 proc., taip pat skatins eksportą.

Nedarbas eurozonos valstybėse pasieks rekordines aukštumas – 2014 m. viduryje jis sieks 12,6 proc., skirtumai tarp skirtingų šalių čia taip pat išliks dideli: Ispanijoje ir Graikijoje šis rodiklis bus atitinkamai 27,6 ir 29 proc., tuo tarpu Vokietijoje tik 5,4 proc. Gera žinia, jog po 2014 m. nedarbas pamažu ims mažėti.
Prognozėje taip pat akcentuojama, kad atsigauti ekonomikai trukdys didelis privataus ir viešojo sektoriaus įsiskolinimas bei prieinamo finansavimo stygius – šie kliuviniai dar stipriau lems tolesnį atotrūkį tarp periferinių ir centrinių eurozonos valstybių.

Lietuvos BVP augs keliskart sparčiau nei eurozonos vidurkis

Įvertinus Lietuvos pramonės augimo tendencijas pirmąjį pusmetį ir BVP paaugus liepą 2,8 proc., EY ekspertai nekeičia Lietuvos ūkio augimo prognozių – prognozuojamas augimas per 2013 m. 3,5 proc. – tai keliskart spartesnis augimas nei eurozonos vidurkis (-0,5).
Intensyvesnis Lietuvos eksportas į atsigaunančią eurozonos ekonomiką pagerins mokėjimų balansą (bus 0,6 proc. nuo BVP), o 2014-2015 m. jis bus nežymiai neigiamas (-0,5 – -1,7 proc.), nepaisant gan spartaus ir tvaraus 5-6 proc. BVP augimo.

„18 mėnesių trukusi rekordinė eurozonos recesija pasibaigė: tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus vartojimas bei kapitalinių investicijų apimtis turėtų pamažu įgauti pagreitį nuo 2014 metų. Tačiau geros žinios neturėtų užmigdyti verslininkų budrumo – atvirkščiai, bendrovėms reikia peržiūrėti savo verslų strategijas ir rinkos prognozes, užtikrinant, jog turės pakankamai reikalingų išteklių atsigaunančiai paklausai rinkoje: prekių ar paslaugų pasiūlą, darbuotojų bei reikiamą finansavimą. Be to, net ir trapioje ES ekonomikoje, kuri rodo atsigavimo ženklus, atsiranda naujų galimybių verslui ir svarbu nepavėluoti įšokti į pajudantį traukinį“, – sakė profesinių paslaugų bendrovės EY vadovaujantysis partneris Jonas Akelis.

Patvirtinusi siekį įsivesti eurą 2015 metais, kitąmet Lietuva sieks atitikti įstojimui į eurozoną reikalingus kriterijus – didžiausias iššūkis bus pasiekti reikiamą infliacijos ir kartu paskolų palūkanų lygį. Prognozuojama, kad metų pabaigoje bendras infliacijos rodiklis (šiuo metu 2 proc.) gerokai nukris žemiau esamo, 1,8 proc., eurozonos vidurkio (iki 1,1 proc.). Spaudimas Lietuvai kitąmet atitikti Mastrichto kriterijus bus ir dėl Latvijos, kuri jau 2014 m. sausį prisijungs prie eurozonos. Kitą vertus, valdžiai bus nelengva balansuoti tarp noro pažaboti infliaciją ir skatinti ekonomikos augimą (o tuo pačiu ir biudžeto deficito mažinimą) artėjančių 2016 m. rinkimų kontekste. Todėl nuo 2014 m. vėl tikėtinas infliacijos šuolis (iki 2,4 proc.) ir nežymus biudžeto deficito mažėjimas. Atidėjus euro įvedimo datą, vėliau sunku bus atitikti konvergencijos kriterijus, nors euro įvedimas ir pasitarnautų vis intensyvėjančiai prekybai su eurozonos valstybėmis.

Vis dėlto tikslas 2013 m. sumažinti biudžeto decifitą iki -2,5 proc. išlieka pasiekiamas ir tai pripažindama birželį ES nutraukė jo kontrolės procedūras. EY prognozuoja, jog šiemet jis bus -2,7 proc., o 2014-2016 metais toliau mažės (atitinkamai bus -2,1, – -1,6 ir -1.2 proc.).

Darbo rinka Lietuvoje atsigauna ne taip sparčiai kaip norėtųsi, vis dėlto antrajame ketvirtyje metinis atlyginimo vidurkis padidėjo 6 proc. (palyginimui eurozonoje – 1 proc.) – tai lėmė konkurencija dėl darbuotojų, kurių gretas gerokai praretino keleri emigracijos metai.

Eurozonos ekonomika ima leisti atsigavimo ūglius, tačiau augimo tempas bus vangus. Švelnėjanti valstybės finansų taupymo politika ir įsibėgėjanti pasaulinė prekyba metų pabaigoje turėtų paskatinti augimą, tačiau didesnį pagreitį įgauti trukdys 2014 metais kulminaciją pasieksiantis nedarbas ir tolesnis atsargus bankų skolinimas, skelbiama naujausioje EY ekspertų „Eurozonos ekonomikos prognozės" leidinyje.
Prognozuojama, kad eurozonos bendras šių metų BVP rodiklis smuktels 0,5 proc., tai šioks toks pagerėjimas palyginus su ankstesnio ketvirčio prognoze; 2014 m. jau tikimasi 0,9 proc. augimo. Vėlesniais metais – 2015-2017 – laukiama jau 1,5 proc. metinio BVP augimo. Dar labiau ryškės atotrūkis tarp centrinių ir periferinių eurozonos valstybių. Šiemet Vokietija išliks pagrindiniu eurozonos varikliu demonstruodama 0,6 proc. per metus augimą, tuo tarpu periferinės valstybės toliau smuks, tiesa, jau nebe tokiais tempais kaip ankstesniais metais. Sunkią finansinę situaciją pergyvenančios Italija ir Portugalija prognozuojama stabilizuos savo ekonomikas 2014 m., Graikijai teks palaukti iki 2015.

 

Prognozės Lietuvai
(metiniai pokyčiai procentais)
	2012	2013	2014	2015	2016	2017
BVP	3.7	3.5	4.6	5.7	5.7	5.3
Infliacijos lygis	3.1	1.1	2.4	2.3	2.1	2.1
Mokėjimų balansas (% nuo BVP)	-0.5	0.6	-0.5	-1.7	-2.2	-2.1
Valstybės biudžetas (% nuo BVP)	-3.3	-2.7	-2.1	-1.6	-1.2	-1.1
Trumpalaikių palūkanų norma (%)	0.1	0.5	0.5	0.3	0.3	0.6
Valiutos keitimo norma (vietos valiutos ir JAV dolerio santykis)	2.69	2.64	2.78	2.91	2.92	2.92

 

EY „Euro zonos ekonomikos prognozės“ leidinis

 

 Jau dvi savaitės Lietuvos–Rusijos pasienyje vyksta tai, ką premjeras Algirdas Butkevičius pavadino ekonominiu karu. Rusijos muitinių postuose genda lietuviški produktai, nes vežėjų vilkikai užlaikomi po keletą dienų. Lietuvos vežėjų paslaugų jau atsisako ne tik užsienio, bet ir mūsų šalies prekybininkai. Ko turi ir ko gali imtis Lietuva prieš tokį Rusijos elgesį? Ar apskritai Lietuva tinkamai reaguoja ir koordinuoja savo veiksmus?
 
Dėl pasienyje užlaikomų Lietuvoje pakrautų prekių Rusijoje mūsų įmonių produkciją pakeičia jos pačios ir kitų šalių gamintojų produktai. Per Rusijos žiniasklaidą šios šalies pirkėjai informuojami, kad lietuviški pieno produktai parduotuvių lentynose dingo, esą dėl juose aptiktų antibiotikų ir draudimo jais prekiauti. O tokius sveikatai kenkiančius produktus esą gamina keturios didžiausios mūsų šalies pieno bendrovės.
 
Kas tai – atsitiktinis Rusijos muitinės ir vyriausio higienisto sprendimas ar prieš Lietuvą nukreiptas veiksmų planas, parengtas ir koordinuojamas iš aukščiau. Planas, kuris, ko gero, tik įgauna pagreitį. Užsienio reikalų ministrui Lietuvoje pakrautų prekių judėjimo įvairūs suvaržymai neatrodo atsitiktiniai.
 
„Tie metodai tikrai nėra XXI amžiaus arba šalies, kuri nori save matyti didžiajame pasaulio galybių aštuonete, metodai. Mes, aišku, tokiais metodais nesivadovausim – ir ne tik todėl, kad taip kažko nepakeisim. Mes esam ES šalis. Bet ir nenurimsim, kol ta padėtis nepasikeis“, – tvirtina užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
 
Politologas Arūnas Molis teigia, kad iš tiesų nėra paprasta kovoti su valstybe, kuri taikosi į regioninės ar globalios veikėjos statusą: „Į tokius didžiosios kaimynės sprendimus greitai reaguoti ir pasiekti kažkokių rezultatų, jei šie sprendimai yra tikslingi ir yra diriguojami iš aukščiausių Rusijos sluoksnių, neįmanoma. Lygiai taip pat su tokiomis problemomis susidurtų ir suomiai, ir visi kiti, kas turi sieną su Rusija“.
 
Tačiau buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Mečys Laurinkus sako, šioje situacijoje pasigendąs tarpinstitucinės koordinacijos.
 
„Daug kitų faktų rodo, kad Lietuvoje jau ne vienerius metus panašiais klausimais mažai tariamasi. Tiesa, buvo surinkti ministrai, kiek supratau, gavo pylos. Bet manau, kad čia dabar ne ministrų problema yra, o valstybės vadovų pozicijos problema ir pozicijos aiškumo problema. O paskui jau galima tartis bendrame rate, kokių priemonių imtis. Atsakomųjų priemonių nebūtina vardinti, svarbu leisti suprasti, kad faktas yra nedraugiškas, kadangi nepaaiškintas. Ir kad mūsų valstybė turi teisę imtis visų priemonių“, – sako M. Laurinkus.
 
Politologas Nerijus Maliukevičius mano priešingai – koordinacijos tarp institucijų pakanka. Pasak politologo, Rusija siekia sukelti neadekvačią Lietuvos reakciją, ir situacijos nereikėtų vadinti ekonominiu karu.
 
„Tai savotiška ekonominė diversija ir provokacija, norinti mus išmušti iš tam tikrų vėžių, gal net priversti mus elgtis neadekvačiai. Aš manau, kad tas neadekvatus elgesys būtų irgi kažkokių ribojimų ieškojimas Rusijos rinkoms“, – teigia N. Maliukevičius.
 
A. Molis mano, kad Rusija ekonominiu karu siekia daryti įtaką ir Lietuvos vidaus gyvenimui, ir užsienio politikai būtent šiuo metu, kai mūsų šalis pirmininkauja ES Tarybai.
 
„Jei kalbame apie vidaus politiką, tai nieko nuostabaus, kad mūsų verslininkai tampa nepatenkinti. Greičiausiai jie visai teisingai atakuoja mūsų valdžią, kad neva niekas nėra daroma. Mūsų valdžios populiarumas tiek valstybės viduje, tiek išorėje smunka, susiduriama su tokiomis problemomis, su kuriomis nebuvo planuota susidurti pirmininkavimo laikotarpiu. Kalbant apie užsienio politiką, lygiai taip pat: mūsų prioritetai yra energetika, Rytų kaimynystė – tai yra tikslai, kurie tiesiogiai kertasi su Rusijos intencijomis šitame regione“, – teigia A. Molis.
 
N. Maliukevičius taip pat mano, kad Rytų partnerystės iniciatyva yra viena iš vilkikų blokados muitinėse priežasčių: „Kita priežastis yra ta, kad B. Obamos administracija aiškiai deklaravo tam tikrus Amerikos įsipareigojimus Europai ir tai buvo įgarsinta per Baltijos valstybių prezidentų vizitą Amerikoje“.
 
Ko gero, tik pasibaigus prekybiniam karui prieš Lietuvą, galėsime pasakyti, kokius tikslus Rusijai pavyko pasiekti. Didelę dalį į šalies biudžetą sunešantys šalies vežėjai baiminasi dar vieno – kad užsakovai, vengdami ateityje galimų nesusipratimų, gali pergrupuoti krovinių vežimą ir jų krovą per kitas šalis. Tad po šio karo taip pat paaiškės, ar Lietuva išliks krovinių tranzitine šalimi. Kol vežėjai nuogąstauja, politologai neabejoja, kad toks karas ne pirmas, bet ir toli gražu ne paskutinis. Todėl valstybė privalo būti pasirengusi tokiems atvejams.

 

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

 Viešojoje erdvėje pasklidusi informacija, jog padidėjo automobilių eilės prie Rusijos sienos, o Rusija griežtina lietuviškų maisto produktų įvežimo sąlygas sukėlė nerimo ir kelmiškiams vežėjams.
 
Tačiau prieš kelias dienas trys transporto paslaugų „Eglė“ vilkikai be didesnės gaišaties kirto Rusijos sieną ir sėkmingai pasiekė vieni Maskvą, kiti Novosibirską.
 
Problemų nebuvo, nes veža ne lietuviškas prekes
 
Įmonės „Eglė“ finansininkė Nijolė Eismontienė mano, jog kelmiškiams vairuotojams be didesnių kliūčių pasiekti tikslą pasisekė todėl, kad sunkvežimiai į Rusiją nevežė lietuviškų prekių. Pastaruoju metu į Rytus dažniausia vežami vaisiai iš Ispanijos ir elektronikos prekės iš Olandijos.
 
“Dvi savaites visa įmonė atostogavo, nes rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje, kai baigiasi derliaus nuėmimas, labai sumažėja krovinių, – pasakojo N.Eismontienė. – Sugrįžę po atostogų ir išgirdę apie eiles prie Rusijos sienos bei lietuviškų prekių blokadą, sunerimome. Bet vistiek turėjome vežti krovinius. Yra sutartys.
 
Į Rusiją išleidome tris vilkikus. Laukėme iš jų žinių. Paaiškėjo, jog sėkmingai pasiekė tikslą. Vairuotojai jau nuvažiavo net į Novosibirską ir išsikrovė prekes.“
 
Iš Lietuvos prekes pasiima patys rusai
 
12 vilkikų – šaldytuvų turinti transporto įmonė „Eglė“ perveža dažniausia vaisius ir kitokias maisto prekes. Tačiau, pasak vadybininkės Laimos Pečkauskienės, iš Lietuvos maisto prekes dažniausia pasiima patys rusai. Jie specialiai padidino savo krovininių automobilių parką, kad nereikėtų samdyti vežėjų iš kitų šalių.
 
Todėl Lietuvos vežėjams siūlomos labai mažos kainos. Tokių krovinių „Eglės“ įmonė nė neima.
 
Dažniausia į Vakarų šalis jos sunkvežimiai nugabena lengvus į kartonines dėžes supakuotus krovinius, o iš ten paima prekes Rusijai.
 
Kelionės į Rusiją, pasak vežėjų, niekuomet nebuvo labai lengvos. Vaisiai iš Ispanijos vežami į Lietuvą. Čia krovinys „performinamas“ ir vežamas į artimesnius ar tolimesnius Rusijos miestus. Tai pailgina krovinio kelionės laiką. Vaisiai iš Ispanijos iki Novosibirsko nukeliauja per 21 dieną.
 
Gali sutrukdyti darbymetį
 
Paprastai, pervežimo įmonės daugiausia darbo turi nuo spalio pabaigos iki balandžio mėnesio. Tačiau vežėjai baiminasi, jog dėl neprognozuojamų Lietuvos ir Rusijos santykių kelionės gali strigti ir mažėti įmonės pajamos.
 
„Kelionės jau ir taip pabrango dėl apmokestintų centrinių Baltarusijos kelių, – apgailestavo L.Pečkauskienė. – Nuo Naujųjų metų ketinama apmokestinti visus Prancūzijos kelius. Kol kas nėra kelių mokesčio tik Lietuvoje, Latvijoje ir Rusijoje. Jeigu vilkikų vairuotojams ilgiau teks stovėti prie Rusijos sienos, krovinių gabenimas dar labiau pabrangs.“
 
Pakeisti verslo kryptį dabar būtų sudėtinga. Per krizę įmonė pardavė tentais dengtus vilkikus, kad išgyventų. Į šaldytuvus krauti bet kokių prekių, pavyzdžiui, medienos, nesinori. Brangūs automobiliai gali sugesti.
 
Bendrovė verčiasi veždama taip vadinamus ekspedicinius krovinius. Kadangi iš lėšų, gaunamų už vežimą, turi išsilaikyti ir tarpininkas, vežėjams siūlomas mažesnis mokestis už paslaugą.
 
Pasak vadybininkės tolimi reisai į užsienį bendrovei kartais būna ir nuostolingi. Pelningesnis bendradarbiavimas tik su tiesioginiu partneriu Latvijos „Rimi“ prekybos centru.
 
Keliones Rytų kryptimi trikdo ir vairuotojų trūkumas
 
Šiuo metu „Eglės“ bendrovėje dirba trys vairuotojai iš Ukrainos. Telktis kitataučius tenka dėl rusų kalbą mokančių jaunų vairuotojų trūkumo. Vyresnioji rusų kalbą gerai mokėjusi karta jau eina užtarnauto poilsio. Jauni vairuotojai dabar mieliau važiuoja Vakarų kryptimi, nes moka anglų kalbą.
 
„Be užsieniečių šiandien jau neišsiverčia nė viena didesnė transporto įmonė,“ – sako N. Eismontienė. Tačiau ne Europos piliečių įdarbinimas kartais užtrunka kelis mėnesius. Kol pavyksta įdarbinti, kartais nebelieka ir darbo.
 
Transporto įmonė kreipiasi į Ukrainos įdarbinimo agentūras. Agentūros atrenka tinkamus darbuotojus, atsiunčia jų užpildytas anketas. Tenka išsiversti jų dokumentus, gauti leidimą dirbti Lietuvoje. Leidimą įmonė turi pristatyti darbo biržai. Pagaliau gaunamas darbo leidimas.
 
Užsieniečiai tuo tarpu savo šalyje tvarkosi darbo vizas. Kai pagaliau Transporto inspekcija duoda vairuotojo liudijimą, vairuotojas gali pradėti dirbti. O įmonės vadovai turi rūpintis, kad darbuotojas gautų leidimą gyventi Lietuvoje. Daugelis ukrainiečių gauna tik taip vadinamą C vizą, kuri suteikia teisę Lietuvoje būti tris mėnesius. Gavę D vizą gali gyventi Lietuvoje metus.
 
Kartais formalumų tvarkymas užtrunka taip ilgai, kad nebelieka ir darbo. Tenka atidėti žmogaus įdarbinimą pusmečiui. „Eglėje“ yra dirbę ir rusų, ir moldavų. Į Lietuvą važiuoja dirbti dėl didesnių atlyginimų ir didelio nedarbo jų šalyse.
 
Vyresni vairuotojai ugdosi pamainą
 
„Eglės“ vadovai džiaugiasi neseniai įdarbinę tris labai jaunus kelmiškius vairuotojus. Jiems susikalbėti Rusijoje ir priprasti prie vilkikų kaprizų bei tolimų kelionių ypatumų padeda vyresnieji vairuotojai.
 
Šiuo metu įmonėje dirba 27 žmonės. Vairuotojo atlyginimas – 1300 litų plius dienpinigiai. Į rankas gauna 3 – 5 tūkstančius litų, priklausomai nuo to, kiek reisų įveikė per mėnesį. Tolimųjų reisų vairuotojo darbas nėra lengvas ar paprastas. Vairuotojas gyvena tiesiog automobilyje. Čia miega, verdasi valgį, prausiasi, rengiasi. Prieš krizę, pasak L.Pečkauskienės, jie uždirbdavo daugiau. Tačiau krizė privertė taupyti

 

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

Ketvirtadienį Pabradėje duris atvėrė pirmoji Lietuvoje ir Baltijos šalyse Vandenilio kaip kuro ar kuro priedo, ekologiškų kuro priedų ir kuro sistemų eksperimentinių tyrimų laboratorija. Naujoji laboratorija tirs naujos ekologiško kuro rūšies – vandenilio ir gamtinių dujų mišinio (hidrometano) – panaudojimo transporto priemonėse galimybes.

 

Įmonių grupei „SG dujos“ priklausanti įmonė „SG dujos Auto“ šį projektą pradėjo įgyvendinti 2012 m. pabaigoje. Bendra projekto vertė – 7,6 mln. litų. Projektui skirta 5,3 mln. litų paramos suma iš ES struktūrinių fondų. Projektas vykdomas pagal ES fondų priemonę „Intelektas LT+“. Naujoji mokslo tyrimų laboratorija įkurta pasitelkus mokslo partnerius – Vilniaus Gedimino technikos universitetą bei Lietuvos energetikos institutą.

 

„Šiandien daugelis pasaulio šalių ieško veiksmingų būdų kaip spartinti ekologiško kuro plėtrą, todėl tikimės, kad naujoji laboratorija reikšmingai prisidės kuriant praktinius aplinką tausojančio kuro panaudojimo modelius“, - sakė Vidas Korsakas,  „SG dujos Auto“ direktorius.

 

Pasak V. Korsako, kadangi grynas vandenilis vis dar yra brangi ir sudėtinga naudoti kuro rūšis, nuspręsta ieškoti būdų kaip panaudoti vandenilį kartu su kitomis kuro rūšimis – pirmiausia su gamtinėmis dujomis. „Sieksime sukurti optimalios sudėties hidrometano mišinių paruošimo, užpildymo ir efektyvaus panaudojimo kelių transporto priemonėse sistemą, padėsiančią taupyti išteklius, įskaitant ir neigiamo transporto poveikio aplinkai mažinimą“, - sakė V. Korsakas.

 

Laboratorijoje bus nustatomos tinkamiausios vandenilio proporcijos, kad šis kuras galėtų būti naudojamas gamtinėmis dujomis varomuose automobilių varikliuose, atsižvelgiant į variklių technines charakteristikas. Ateityje planuojama tyrinėti didesnio sodrumo hidrometano mišinius, taip pat tirti vandenilio, kaip kuro priedo panaudojimą kitose  degalų rūšyse.

 

Pasak V. Korsako, laboratorijoje bus kuriami eksperimentiniai hidrometano gamybos moduliai, kuriuos būtų galima įdiegti degalinių ir viešojo transporto aptarnavimo infrastruktūroje. Toliau vystant projektą, planuojame hidrometano gamybos modulius eksportuoti į kitų šalių rinkas (Latviją, Estiją, Rusiją, Lenkiją, Vakarų Europos šalis, Kazachstaną ir t.t.).

 

UAB „SG dujos Auto“ priklauso „SG dujos“ įmonių grupei. „SG dujos“ yra suslėgtų gamtinių dujų kaip kuro rūšies pritaikymo Lietuvos transporte pradininkė ir lyderė, sėkmingai plėtojanti savo veiklą ir reikšmingai prisidedanti prie alternatyvaus kuro Lietuvoje plėtros. Šiuo metu įmonė savo veiklą yra sutelkusi trijuose Lietuvos miestuose – Klaipėdoje, Šiauliuose ir Kaune, padeda šių miestų autobusų parkams atsinaujinti gamtinėmis dujomis varomais autobusais, plėtoja suslėgtų gamtinių dujų infrastruktūrą. Bendrovė projektuoja, stato ir eksploatuoja gamtinių dujų kompresorines stotis, kuriose miestų autobusai galėtų greitai ir patogiai užsipildyti kuro talpas bei važiuoti naudodami šį pigų ir ekologišką kurą.

 

UAB „SG dujos Auto“

 

Vilkikai prie Rusijos sienos stovi eilėse, o traukiniai važiuoja be trikdžių. „Lietuvos geležinkeliai” tikina, kad yra pasirengę išvežti ir visus greitai gendančius produktus.
 
„Vežant į Muitų sąjungos šalis nėra jokių trukdžių. Turime ir laisvų vagonų greitai gendantiems produktams, todėl galime perimti mūsų maisto perdirbimo pramonės krovinius“, – dienraščiui „Verslo žinios” teigė Stasys Gudvalis, „Lietuvos geležinkelių“ Krovinių vežimo direkcijos direktorius.
 
Iš Rusijos nėra žinių, kad tvarka būtų keičiama. Kroviniai būtų nugabenti į bet kurią valstybę. Jei reikėtų, greitai gendantiems produktams skirtų riedmenų galima išsinuomoti iš kolegų.
 
Kaip dienraščiui komentavo Arijus Ramonas, įmonės „Arijus“ direktorius „kol kas nebuvo užstrigęs nė vienas sąstatas. Nepastebėjome jokių patikros tvarkos pasikeitimų. Deja, kol kas mūsų prekybininkai galimybe vežti geležinkeliu nesidomi”.
 
DELFI primena, kad nuo užpraėjusio ketvirtadienio ryto Rusijos muitininkai lietuviškos kilmės kroviniams ėmė taikyti nuodugnią patikrą. Tai reiškia, kad iškraunamas visas vilkikas ir tikrinamas vežamų prekių žymėjimas, svoris, gali būti imami prekių bandiniai ir tiriami keletą savaičių.
 
Dėl tokios situacijos vežėjai vengia vežti lietuviškus krovinius į Rusiją. Nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ skaičiuoja, kad viena prastovos diena įmonėms kainuoja 2 mln. Lt.
 
Tačiau vežėjai nėra vieninteliai, kurie šiuo metu turi problemų su Rusija. Buvo paskelbta ir apie griežtesnę lietuviškų pieno produktų kontrolę.
 
Taip pat ne vieną savaitę lengvieji automobiliai su lietuviškais numeriais negali įprastai kirsti sienos su Kaliningardo sritimi. Motyvuojant sistemos trikdžiais pasienyje lietuviams tenka palaukti ir visą parą.

 

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas