„Wizz Air“, didžiausia pigių skrydžių ir mažų sąnaudų oro linijų bendrovių grupė Vidurio ir Rytų Europoje, reaguoja į žiniasklaidoje pasirodžiusius Tarptautinio Vilniaus oro uosto vadovo teiginius, jog sutartys su pigių skrydžių bendrovėmis yra nenaudingos oro uostui.

 

Šiandien, rugsėjo 26 d., pirmą kartą iš Panerių geležinkelio stoties į Kostanajaus miestą Kazachstane išvyko konteinerinis traukinys „Baltijos vėjas“. Galutinį kelionės tikslą traukinys, gabenantis „Peugeot“ automobilių detales, pasieks per savaitę. Planuojama, kad pakrautas traukinys iš Lietuvos važiuos du kartus per mėnesį.

 

Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje trečiadienį dalyvavęs užsienio reikalų viceministras Rolandas Kriščiūnas pranešė gerą žinią – neoficialiai kalbama, kad lietuviškų automobilių stabdymas ir patikra  pasienyje turėtų baigtis jau ketvirtadienį. Jei ne, yra tam tikrų formalių kovos su Rusija priemonių. Tiesa, kada jų bus imtasi, kol kas neįvardijama.

 

 Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius 15min.lt nurodė, jog iki šiol iš Rusijos nėra gauta paaiškinimų, kodėl kroviniams iš Lietuvos taikomos sugriežtintos patikros procedūros. Pasak jo, verslininkai jau bando savo krovinius siųsti naujais maršrutais, kad aplenktų Lietuvą, tačiau problemų kyla ne visiems. Yra Lietuvos maisto produktų gamintojų, kurių kroviniai į Rusiją keliauja be gaišaties muitinėje.


Šiandien „Wizz Air“ paskelbė apie vienos dienos „Goodbye Summer“ (liet. „Viso gero, vasara“) skrydžių išpardavimą, nurėždami 20 proc. nuo visų kainų visais maršrutais, užsakant bilietus iki rugsėjo 25 d. vidurnakčio. Šia nuolaida gali pasinaudoti keleiviai, užsakantys pigių skrydžių bilietus bet kuria iš 95-ių „Wizz Air“ skrydžių krypčių.

 

Antradienį Vyriausybėje surengtas Valstybinės saugaus eismo komisijos posėdis. Jame pristatyti siūlomi Administracinių teisės pažeidimų kodekso bei Baudžiamojo kodekso pakeitimai, kuriais siekiama mažinti avaringumą ir griežtinant vairuotojų atsakomybę.

 

“Linava” informuoja, kad Muitinių bendradarbiavimo komiteto ministras Vladimiras Gošinas paskelbė, kad „vieno langelio“ užsienio prekybos sistema Muitų sąjungoje gali būti įgyvendinta per artimiausius dvejus metus. Anot jo, tikslus sistemos įgyvendinimo laikas priklausys nuo sprendimų operatyvumo.

 

Uosto direkcija maloniai kviečia dalyvauti Klaipėdos uosto forumo-parodos „Lietuvos transporto širdies – Klaipėdos uosto raida“ atidaryme 2013 m. spalio 2 d. (trečiadienį) 11.00 val. LR Vyriausybės rūmų II aukšto fojė (adresu: Gedimino pr. 11, Vilnius).

 

Viena didžiausių Kinijos transporto infrastruktūros projektavimo ir statybų įmonė „China Communications Construction Company Ltd.“ (CCCC) ir jos tarptautines investicijas vykdanti įmonė „CCCC International Holding Limited“ domisi galimybe investuoti į Klaipėdos išorinio giliavandenio uosto statybas. Susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas tai aptarė su pastarosios įmonės Infrastruktūros investicijų departamento vadovu Tang Jinsong.

 

„Pagal krovos augimą Klaipėdos uoste prognozuojama, kad apie 2020–2030 m. dabartinio uosto pajėgumai bus visiškai išnaudoti. Siekiant didinti uosto konkurencingumą ir krovos galimybes, pats laikas kalbėti apie ambicingiausius planus – išorinio giliavandenio uosto statybas“, – sakė susisiekimo viceministras S. Girdauskas.

 

Viceministro teigimu, diskusijos apie Klaipėdos išorinio giliavandenio uosto statybas sulaukia vis daugiau investuotojų dėmesio, todėl, jei nuspręstume jį statyti, turime būti išsirinkę ir patyrusį investuotoją, kuris užtikrintų papildomą krovinių srautą, nesudarydamas konkurencijos jau dirbančioms krovos kompanijoms, ir veiktų kaip uosto operatorius. Per artimiausius 2–3 metus planuojama parengti šio uosto techninę dokumentaciją.

 

Klaipėdos išorinis giliavandenis uostas, šiauriausias neužšąlantis Baltijos jūros uostas, būtų kuriamas strategiškai patogioje vietoje, galinčioje tapti Rytų–Vakarų transporto koridoriaus vartais į Rusijos, NVS, Skandinavijos ir kitas Europos šalis. Šiuo metu uosto statybai numatomos dvi galimos vietos – šalia Būtingės arba Melnragėje, uostą praplečiant į jūros pusę. Parenkant vietą bus atsižvelgiama į Klaipėdos regiono gyventojų interesus.

 

Uosto svarbą didina nuolat augantis krovinių srautas tarp Europos ir Tolimųjų Rytų. Naujasis uostas būtų geopolitiškai patogioje vietoje ir galėtų aptarnauti tranzitinius krovinius. Pastaruoju metu stiprėja bendradarbiavimas su Kinija, didelės viltys siejamos su šios šalies krovinių tranzitu.

 

Numatoma, kad išorinis giliavandenis uostas galėtų priimti „Baltmax“ tipo laivus, kuriems reikalingas 18 m gylis. Statant šį uostą būtų kuriama šiuolaikiška, patogi infrastruktūra, tiesiami privažiavimo keliai ir geležinkeliai.

 

2009 m. Vyriausybės sprendimu išorinio giliavandenio uosto projektas įtrauktas į 10-ies Lietuvos strategiškai svarbių projektų, kuriems tikslinga pritraukti privatų kapitalą, sąrašą. Praėjusiais metais Klaipėdos uoste buvo perkrauta 35,2 mln. tonų krovinių – tai maždaug dvigubai daugiau nei 1999 m.

 

Pastaruoju metu Klaipėdos uostui modernizuoti vykdomi stambūs projektai: šiemet baigtas uosto laivybos kanalo gilinimas ir platinimas, artimiausiu metu planuojama gilinti ir pietinę uosto dalį ties Malkų įlanka; kuriamas bendrovės „Mediterranean Shipping Company“ (MSC) konteinerių paskirstymo centras, baigiamas statyti naujas keleivinių ir krovininių keltų terminalas, statomas suskystintų gamtinių dujų terminalas, šalia uosto kuriamas Baltijos logistikos centras. Ekspertų vertinimais, įgyvendinus šiuos projektus maksimali uosto krova galėtų siekti apie 64 mln. tonų per metus. Uosto galimybes žymiai pralėstų naujasis giliavandenis uostas.

 

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

 

 Gerokai griežtesnė sunkvežimių patikra pasienio su Rusija ruožuose bėdų sukelia ne visiems – pradėjus kruopščiau tikrinti sunkvežimius, į Lietuvą įvežama mažiau kontrabandinių degalų, o dėl to didėja degalų pardavimas lietuviškose degalinėse, skelbia Lietuvos degalinių sąjunga.
 
„Kad benzino ir dyzelino degalinėse parduodama daugiau, pastebėjome iškart, kai susidarė eilės prie sienos. Ypačjaučiame, kad padidėjo pardavimas pasienio degalinėse. Tačiau degalų daugiau parduodama ne tik jose, bet ir visuose regionuose. Matome tendenciją, kad sugrįžo seni klientai“, – pirmadienį kalbėjo Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys.
 
„Kad benzino ir dyzelino pardavimas degalinėse padidėjo, pastebėjome iškart, kai susidarė eilės prie sienos“, – sakė V.Šukys.
 
Tiesa, kiek padidėjo benzino ar dyzelino pardavimas degalinėse, pašnekovas neatskleidė – esą apie skaičius kalbėti dar anksti ir juos bus galima pateikti anksčiausiai po mėnesio.
 
Jurbarko laikraštis „Mūsų laikas“ pranešė, kad Kidulių kaimo ir Šakių rajono degalinėse, palyginus degalų pardavimą rugpjūčio 1–15 ir rugsėjo 1–15 dienomis, benzino pardavimas padidėjo 40 proc., dyzelino – 12 procentų.
 
Pasak V.Šukio, Degalinių sąjunga jau anksčiau kreipėsi į Seimo Biudžeto ir finansų komitetą ir pateikė skaičiavimus, kad, sugriežtinus patikrą ir apribojus degalų įvežimą, padidėtų akcizo ir kitų mokesčių surinkimas į valstybės biudžetą. Tačiau esą Seimo biudžeto ir finansų komitetas į tai nereagavo, siūlymams priešinosi „Linava“.
 
Vilkikų eilės susidarė visuose pasienio su Rusija punktuose – Nidos, Ramoniškių, Panemunės, Kybartų. Panaši padėtis tęsiasi keletą savaičių.
 
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas neskubėjo daryti išvadų. Pasak jo, pirmiausiai reikėtų luktelėti mėnesį ar ketvirtį, kad pamatytume tikruosius rezultatus.
 
„Kai kurie turi dar daug atsargų prisivežę. Daug kas prisipirkę ne po kanistrą, o po daug, – kabėjo K.Glaveckas. – Reikia palaukti. Yra daug siūlymų, nežinau kurį Vyriausybė priims.“

 

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

Neoficialiais duomenimis sugriežtintos patikros terminai Rusijos muitinėse pratęsti iki rugsėjo 23 dienos. Ketvirtadienio rytą prasidėjęs lietuviškų prekių stabdymas vidinėse Rusijos muitinėse ir toliau tęsiamas.
 
Iš pradžių buvo žadėta, kad lietuviškiems kroviniams taikoma nuodugni patikra turėjo tęstis iki pirmadienio. Šiuo metu ji vėl pratęsta. Rusijos muitinė jokių oficialių paaiškinimų iki šiol nepateikė. Rusijos Federalinės muitinės tarnybos vadovas Andrejus Beljaninovas Europos Sąjungos (ES) ambasadoriui Maskvoje Vygaudui Ušackui tikslios priemonių nutraukimo datos taip pat nepasakė.
 
Asociacija LINAVA pataria kaip elgtis vežėjams, Rusijos muitinei pareikalavus pateikti krovinį detaliam tikrinimui. Vairuotojas turi reikalauti iš muitinės pareigūno pateikti prekių apžiūros aktą, o paėmus prekių mėginius – mėginio paėmimo protokolą. Jei Rusijos muitinės pareigūnai atsisakytų pateikti minėtus dokumentus, apie tai privalote informuoti asociacijos nariams atstovaujančius teisininkus Rusijoje.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

Lietuvos vežėjai iš Rusijos siunčia prieštaringas žinias: vieni tvirtina galintys sieną kirsti be problemų, kiti ir toliau stoja nuodugniai patikrai, todėl nesiimama spręsti, ar lietuviškų krovinių blokada jau baigėsi. Vidinėse Rusijos muitinėse prekės iš Lietuvos stringa jau daugiau nei savaitę.
 
Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ dar aiškinasi, ar Rusijos muitinė atšaukė, ar dar ne gerokai sugriežtintą lietuviškų krovinių patikrą.
 
„Tam tikri kroviniai vis dar stoja patikrai, o tikrai be trukdžių važiuoja greitai gendantys produktai. Sulaukiame tikrai prieštaringų žinių, nes vieni sako pravažiuojantys laisvai, kiti sako, kad nuodugniai tikrina dv-tris iš važiuojančių šešių-septynių mašinų. Labai sunku pasakyti, ar tai yra pasirinktinis patikrinimas, ar sisteminga tvarka. Pasirinktinį patikrinimą muitinė gali daryti bet kada“, – DELFI sakė asociacijos atstovas spaudai Gytis Vincevičius.
 
Anksčiau neoficialiai buvo kalbama, kad griežtas tikrinimas turėtų baigtis pirmadienį, tačiau oficialių žinių nėra.
 
Penktadienį buvo pranešta, kad Terechovo pasienio punkte lietuviškiems vilkikams buvo imta taikyti ir priverstinį mokamą konvojų. Tačiau pirmadienį paaiškėjo, kad tai buvo tik vieno punkto taikoma tvarka.
 
„Linava“ skaičiuoja, kad dėl lietuviškų krovinių blokados vežėjai jau patyrė maždaug 35 mln. Lt tiesioginių nuostolių.
 
Penktadienį Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė mananti, kad Lietuva iš Rusijos patiria spaudimą dėl aktyvios Rytų partnerystės programos, kuria skatinami glaudesni posovietinių šalių santykiai su Europos Sąjunga (ES).
 
Tokiai nuomonei pritaria ir DELFI kalbintas politologas Nerijus Maliukevičius. Jos teigimu, Rusijos elgesys susijęs su Lietuvos pirmininkavimu ES tarybai, kuri spręs dėl Rytų partnerystės programoje dalyvaujančių šalių Asociacijos ir laisvosios prekybos sutarčių su ES pasirašymo.
 
Didžiausiu kąsneliu šiame žaidime laikoma Ukraina, dėl kurios vyksta slaptos užkulisinės kovos tarp ES ir Rusijos. Ukrainos verslininkai taip pat jau susidūrė su Rusijos sankcijomis.
 
Politologo nuomone, Rusijos spaudimo kulminacija turėtų būti lapkritį, kai ketinama pasirašyti Asociacijos ir laisvosios prekybos sutartis su ES.
 
„Linavos“ duomenimis, į Rusiją važiuoja maždaug 13 tūkst. Lietuvos vilkikų, o tai yra maždaug pusė visų tokių sunkiasvorių transporto priemonių.
 
DELFI primena, kad Rusija yra svarbiausia Lietuvos eksporto partnerė.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

2013 m. rugsėjo 25 d. (trečiadienis) 13.00–16.00 val. viešbučio „Europa City Aurora Klaipėda“ (Nemuno g. 51, Klaipėda) konferencijų salėje vyks Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdis.

 

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdyje bus svarstomi šie klausimai:

 

1. Dėl 2013 m. birželio 14 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdžio nutarimų vykdymo.
2. Dėl LR Vyriausybės nutarimo, kuriuo 0,4400 ha žemės sklypas, adresu: Kalnupės g. 2G, Klaipėdoje, kuriame įsikūrusi garažų bendrija ,,Klaipėdos pažanga“, būtų išbrauktas iš uosto teritorijos, kaip negalimas panaudoti uosto plėtrai.
3. Numatomo 2013 m. spalio 4 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdžio darbotvarkės klausimai:
3.1. Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros, statant išorinį giliavandenį uostą, parengiamųjų darbų įgyvendinimo.
3.2. Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros iki 2020 metų programos aptarimas.
3.3. Informacija dėl 2014–2020 m. ES paramos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūros projektams.
3.4. Dėl LR Vyriausybės 1994-05-16 nutarimo Nr. 376 1.2 punktu priskirtos rezervinės teritorijos tolimesnio išsaugojimo ir įtraukimo į uosto teritoriją galimybių.
3.5. Dėl AB „Smiltynės perkėla“ iškėlimo alternatyvos perspektyvoje.
3.6. Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos kanalo maksimalaus gilinimo ir platinimo galimybių plėtros plano.

 

2013 m. rugsėjo 25 d. (trečiadienis) 16.00–16.15 val. viešbučio „Europa City Aurora Klaipėda“ (Nemuno g. 51, Klaipėda) konferencijų salėje bus surengta SPAUDOS KONFERENCIJA Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdyje svarstytiems klausimams ir priimtiems nutarimams aptarti. Spaudos konferencijoje dalyvaus Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.


VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas

 

Daugiau nei savaitę tęsiasi lietuviškų prekių stabdymas vidinėse Rusijos muitinėse. Lietuviškiems kroviniams taikomą nuodugnią patikrą vežėjai jau pradėjo vadinti rusiška rulete. Griežtai tikrinami kroviniai parenkami be aiškios sistemos: kai kurie krovininiai automobiliai išmuitinami labai greitai, kiti kelias paras leidžia muitinės postuose.
 
Vyksta loterija
 
Vežėjai, kurių vilkikai kirto Rusijos sieną CargoNEWS pasakojo, kad muitininkai jokių paaiškinimų kodėl vyksta detalūs patikrinimai nepateikia. Transporto įmonės, gabenančios krovinius į Rusiją direktorė sako nežinanti, kokiu būdu parenkami automobiliai siunčiami į tokius patikrinimus: „Bendroje eilėje pasienyje buvo apie 200 mašinų ir maždaug ketvirtadalis jų buvo nusiųsta patikrinimui. Kokiu būdu mašinos buvo parenkamos, niekam neaišku. Šiuo metu mūsų įmonės automobilis taip pat stovi ir laukia detalaus patikrinimo. Stovime jau trečią dieną. Girdėjau, kad per parą gali patikrinti ir tik vieną automobilį. Neįsivaizduoju kiek ten užtruksime… Manau dar ilgai“.
 
UAB „L.Vaičiūno prekybos firma“ direktorius Linas Vaičiūnas sako, kad situacija Rusijos muitinėje galima pavadinti kompiuterine loterija. Monitoriuje raudona spalva išskiriami kroviniai, kurios reikia siųsti į patikrinimus. Anot vežėjo, patys muitininkai nesidžiaugia vykdomais patikrinimas: „ Jie ir negalėtų nieko padaryti, nes krovinius detaliam patikrinimui parenka programa. Jei programa nurodo, kad patikrinimas yra reikalingas, tai muitininkai negali forminti dokumentų kol ji nebus atlikta. Muitininkai jokios įtakos procesui nedaro“.
 
Anot L. Vaičiūno, žinių apie tai, kiek situacija dar gali tęstis nėra: „Tai tik spėlionės. Rusijos muitininkai nežino arba nesako. Vakar vieną mūsų įmonės mašiną patikrino. Ilgai stovėti neteko. Jei viskas vyksta sklandžiai, tai užtrunkama apie 2 paras. Yra specialiai pasamdyta firma, kuri krovinį iškrauna, pakrauna, nufotografuoja, suskaičiuoja. Mums pasisekė, paleido per 1 dieną“.
 
Situacija gerėja?
 
„Linavos“ prezidentas Algimantas Kondrusevičaus sako, kad savaitės pabaigoje situacija sušvelnėjo ir dalis vilkikų patikrinami greitai. Greitai gendantys produktai, anot jo, praleidžiami laisvai. Visiems kitiems kroviniams nuodugnius patikrinimus daro pasirinktinai.
 
Neoficialiais duomenimis sugriežtintos patikros terminai Rusijos muitinėse pratęsti iki rugsėjo 23 dienos. Kiti šaltiniai teigia, kad patikrinimas gali vykti ir iki rugsėjo 29 dienos. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius jau praeitą savaitę laišku informavo ES institucijas apie muitinėse pradėtą detaliąją patikrą. Europos Komisija antradienį paragino Rusiją nedelsiant panaikinti apribojimus lietuviškoms prekėms. Kol kas tai apčiuopiamo rezultato nedavė. Rugsėjo 11 dieną prasidėjęs lietuviškų prekių stabdymas vidinėse Rusijos muitinėse ir toliau tęsiamas.
 
A Kondrusevičius sako, kad valstybinės institucijos operatyviai reagavo į susiklosčiusią situaciją. Ketvirtadienį Vyriausybėje surengtas darbinis pasitarimas dėl situacijos, kai Rusijos muitinėse Lietuvos vežėjams pradėjo taikyti griežtas patikros procedūras. Dar vienas pasitarimas vyks šiandien.
 
Keliamos įvairios versijos
 
Oficialaus paaiškinimo, kodėl kroviniams iš Lietuvos taikomas toks patikros režimas kol kas nėra. Keliamos įvairios versijos. Anot kai kurių ekspertų, Rusijos muitinės veiksmai siejami su Lietuvos pirmininkavimu ES tarybai, o ypač su Rytų partnerystės iniciatyva. Lietuva šiuo metu pirmininkauja ES tarybai, kurioje bus sprendžiama dėl Rytų partnerystės programoje dalyvaujančių šalių Asociacijos ir laisvosios prekybos sutarčių su ES pasirašymo. Prieš Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Vilniuje lapkričio pabaigoje Rusija ėmėsi priemonių prieš Rytų partnerystės programos šalis – Moldovą ir Ukrainą.
 
Dar viena versija byloja apie tai, kas veiksmus pasienyje galėjo išprovokuoti Europos Komisijos ir Rusijos nesutarimai dėl TIR sistemos. Europos Komisija kartu su Tarptautine kelių transporto sąjunga „IRU“ ir nacionalinėmis vežėjų asociacijomis siekia, kad Rusija panaikintų numatomus papildomus reikalavimus Lietuvos ir kitų ES šalių vežėjams.
 
Anot A. Kondrusevičiaus, Rusija ES yra vienas iš svarbiausių prekybos partnerių, tačiau ir Europa Rusijai taip pat nemažiau svarbi. „Sis ryšis yra pernelyg stiprus, kad mes galėtume jo nepaisyti, įvedant tam tikrus administracinius apribojimus. Rusijos prekyba su ES šalimis sudaro daugiau kaip 50 proc. visos tos šalies vykdomos prekybos. Taip pat ir Europai Rusija yra vienas iš pagrindinių eksporto rinkų. Bet koks tos prekybos apsunkinimas iš tikrųjų reiškia nuostolius abiems,“ – sako jis.
 
UAB „Schenker“ vykdantysis direktorius Edmundas Daukantas mano, kad muitinės veiksmai yra susieti su politiniais sprendimais. „Tiesą sakant jau neatsimenu rudens, kai nebuvo bandoma padaryti kažkokių panašių tikrinimų. Tai kartojasi kasmet, po kurio laiko Rusijos muitinė pateikia argumentus apie tai, kad ne visi vežėjai buvo sąžiningi. Lietuvai tenka pripažinti, kad tame yra kažkiek tiesios. Vėliau reikalai susitvarko,“ – svarsto jis.
 
Patiria nuostolių
 
„Linava“ atstovai CargoNEWS teigė, kad nuostolius, kuriuos patiria Lietuvos vežėjai suskaičiuoti nėra taip paprasta. Skaičiuojama, kad vežėjai kasdien patiria apie 2 mln. litų nuostolių. Tačiau tiksliai, anot „Linavos“ atstovų, apskaičiuoti sudėtinga.
 
Vilkikas per tą laiką, kurį praleidžia muitinėje pinigų neuždirba. Toks patikrinimas gali užtrukti keletą dienų. Tai reiškia, kad bus daromas pilnas prekių iškrovimas, detaliai patikrinamas krovinys, paimami mėginiai ir siunčiami tyrimams. Transporto įmonių vadovai pasakoja, kad per šį laiką automobilis galėtų grįžti atgal ir važiuoti į reisą vėl. Dabar jis tiesiog stovi.
 
E.Daukantas sako, kad pagrindinė problema yra tai, kad Lietuvos vežėjai yra orientuoti į tranzitą. „Klientai, kurių krovinius jie veža, be abejonės seka ir mato šitas problemas, todėl gali pradėti ieškoti alternatyvų. Kitų šalių vežėjai gaus tam tikrų pranašumų. Ne vienas krovinio savininkas nenorėtų, kad jo krovinys vėluotų ar kiltų kitokių problemų vien dėl vežėjo. Dabar jaučiamas krovinių paaugėjimas ir tokie tikrinimai gali gana stipriai įtakoti mūsų vežėjų finansinę padėtį ir ateities verslo perspektyvas. Situacija kartojasi, todėl sudarant sutartis ateinantiems metams, užsakovai gali pradėti ieškoti alternatyvų ir rinktis kitų šalių vežėjus,“ – mano jis.
 
Asociacija LINAVA pataria kaip elgtis vežėjams, Rusijos muitinei pareikalavus pateikti krovinį detaliam tikrinimui. Vairuotojas turi reikalauti iš muitinės pareigūno pateikti prekių apžiūros aktą, o paėmus prekių mėginius – mėginio paėmimo protokolą. Jei Rusijos muitinės pareigūnai atsisakytų pateikti minėtus dokumentus, apie tai privaloma informuoti asociacijos nariams atstovaujančius teisininkus Rusijoje.

 

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ nuo kitų metų kovo pradės skraidyti į Aberdyną – miestą Škotijos rytuose. Naujuoju reisu oro bendrovės keleiviai leis iš Baltijos, Skandinavijos, Rusijos ir NVS valstybių skris per Rygos oro uostą.


„airBaltic“ kas mėnesį pasiekia gerų rezultatų. Tai reiškia, kad keleiviams vėl galime pasiūlyti skrydžius naujomis kryptimis už prieinamą kainą. Šiuo metu baigiame būtinus pasiruošimo darbus, kad naujuoju maršrutu Ryga-Aberdynas keleiviai galėtų skristi patogiai į ir iš Baku, Maskvos, Sankt Peterburgo, Varšuvos, Kijevo, Odesos ir Vilniaus“, – sako „airBaltic“ komercijos vadovas Michaelas Grimmas.
Aberdyno oro uosto vykdomoji direktorė Karol Benzi sako, kad naujoji skrydžių kryptis bus naudinga ir energetikos pramonės sektoriui. „Verslo klasės keleiviai turėtų palankiai įvertinti ne tik naujuosius skrydžius į Rygą, bet ir skrendant toliau. Be to, didžiausią poveikį pajaus keleiviai, kurie Latvijos sostinę renkasi trumpiems poilsio vizitams. Laukiame kol „airBaltic“ pradės vykdyti skrydžius į Aberdyną.“
„airBaltic“ lėktuvai iš Rygos oro uosto į Briuselį skraidys keturis kartus per savaitę – pirmadieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais ir sekmadieniais. Kelionė „Boeing 737” lėktuvu truks mažiau nei tris valandas, o lėktuvo bilietas kainuos nuo 135 litų, įskaičiavus oro uostų mokesčius ir rinkliavas.


Maršrutą įvertins abiejų šalių verslininkai ir naujų poilsio vietų ieškantys turistai. Ryga pastaruoju metu tampa trumpų poilsinių kelionių tikslu keleiviams iš Šiaurės Rytų Jungtinės Karalystės.
Oro bendrovė skraido į daugiau kaip 60 Europos, Skandinavijos, Rusijos, NVS šalių ir Viduriniųjų Rytų miestų. Lietuvoje „airBaltic“ skrydžius vykdo iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų.


„Air Baltic Corporation“

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt