Dėl konkurencingo transporto sektoriaus pobūdžio gali kilti sveikatos darbe stiprinimo ir komercinių sunkumų, su kuriais susiduria įmonės, interesų konfliktų. Kita vertus, dalis transporto įmonių pripažįsta, kad veiksmingai sustiprinus sveikatą darbe galima ne tik išvengti sveikatos problemų, bet ir daug sutaupyti, pavyzdžiui, sumažinus neatvykimų į darbą skaičių.
Šiame straipsnyje pateiksime įvairiose Europos šalyse taikomas geriausias įmonių praktikas susijusias su vairuotojų geros sveikatos užtikrinimu.
Belgija
Įmonė „Van Dievel“ yra visu pajėgumu dirbanti transporto bendrovė, kuri gabena prekes 500 km. spinduliu nuo Briuselio – į Nyderlandus, Liuksemburgą, Vokietiją, Prancūziją ir iš šių šalių. Įmonėje dirba apie 90 vairuotojų, jai priklauso apie 60 sunkvežimių ir 120 specializuotų priekabų.
2001 m. įmonės direktorius pradėjo šį projektą, nes darbuotojai dažnai skundėsi nugaros problemomis. „Van Dievel“ jau ilgą laiką sveikatą ir saugą darbe laiko prioritetu. Čia dirba gydytojas, kuris yra sveikatos darbe specialistas. Jis kiekvienais metais atlieka darbuotojų medicininę apžiūrą.
Kadangi gydytojas labai gerai pažįsta įmonę ir vairuotojus, darbuotojai juo pasitiki. Gydytojo buvo paprašyta pamokyti darbuotojus ir vadovybę apie raumenų ir kaulų sistemos problemas ir ligas. Nuo to prasidėjo sveikatos stiprinimo projektas. Įmonė kartu su nepriklausoma sveikatos darbe (ergonomikos) tarnyba išanalizavo vairuotojų darbo sąlygas ir pradėjo ieškoti būdų jas pagerinti. Už darbuotojų sveikatą atsakingas gydytojas, glaudžiai bendradarbiaudamas su nepriklausomu ergonomu ir aštuoniais įmonės darbuotojais, parengė specialią vairuotojams skirtą mokymo programą ir lankstinuką, kad parodytų, kaip sveikai dirbti ir išvengti raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų.
Lankstinuke taip pat pateikiama bendro pobūdžio patarimų apie subalansuotą mitybą, taisyklingą sėdėjimą ir gulėjimą, pratimus, padedančius išvengti raumenų ir kaulų sistemos pažeidimų, specialių patarimų vairuotojams, pavyzdžiui, dėl tinkamos padėties sėdint prie vairo, kaip tinkamai įlipti ir išlipti iš transporto priemonės ir kaip kilnoti ir elgtis su sunkiais kroviniais. Gausiai iliustruoti (kad būtų lengviau naudotis) lankstinukai dalijami naujiems įmonės vairuotojams.
Po vienerių metų įmonė įvertino projektą ir nustatė, kad išplatinus lankstinuką ir surengus mokymus imta gauti mažiau pranešimų apie problemas. 2002 m. įmonė už savo veiksmus laimėjo Europos sveikatos klubo apdovanojimą „Sveikata ir įmonės“. Projektas buvo pagrįstas įmonės ilgalaike sveikatos ir saugos kultūra. Vadovybė rėmė ir skatino projektą. Jame aktyviai dalyvavo vairuotojai.
Suomija
Projektu „Tvarkingi sunkvežimių vairuotojai“ siekta spręsti įvairius rizikos veiksnius, įskaitant sveikatos stiprinimą tarp vairuotojų, padedant darbdavio įvairių profesijų darbuotojų sveikatos paslaugos teikėjui. Visų pirma įmonės atliko vairuotojų sveikatos patikrinimą. Tai darė įmonės gydytojas, sveikatos darbe specialistas.
Patikrinimu buvo siekiama nustatyti svarbiausias vairuotojų problemas, susijusius su fizine sveikata ir nutukimu, pavyzdžiui, miego apnėją. Nustačius problemas, vairuotojus dėl sveikatos preliminariai konsultavo įmonės gydytojas, vėliau jie buvo siunčiami pas specialistą, kad būtų atlikti tolesni diagnostiniai tyrimai ir suteiktas gydymas. Įmonė, siekdama toliau spręsti nutukimo problemą ir skatinti vairuotojų sveikatą apskritai, pradėjo teikti kiekvienam vairuotojui pietų dėžutės paslaugą. Į pietų dėžutę dedama įvairių sveikų maisto produktų; įmonė taip pat teikia informaciją ir rekomendacijas dėl sveikos mitybos principų. Trečioji sveikatos stiprinimo darbe programos sudėtinė dalis – darbuotojų psichologo įtraukimas planuojant pamainas ir maršrutus; tuo pirmiausia siekiama pagerinti grafikus, kad vairuotojai turėtų pakankamai laiko pailsėti. Įvertinus šią intervencinę priemonę pasirodė, kad ja patenkinti ir vadovai, ir vairuotojai.
Projektu taip pat buvo skatinama geresnė aplinka darbe, teigiamas požiūris į darbą ir aukštesnė vairuotojų saugos kultūra.
Italija
ATM valdo viešojo transporto paslaugas Milane ir 72 aplinkiniuose miestuose. Organizacijoje dirba daugiau kaip 8 700 darbuotojų 28 skirtingose vietose; aptarnaujamoje teritorijoje iš viso yra 2,6 mln. gyventojų.
Įmonė pripažįsta, kad darbuotojams reikia tinkamos darbo ir gyvenimo pusiausvyros, nepriklausomai nuo to, ar jie dirba vairuotojais, ar biuro darbuotojais, ir nuo to, ar dirbama įprastu darbo laiku, ar pamainomis. To siekiant reikia skirti dėmesio įvairiems veiksniams, pavyzdžiui, sveikam gyvenimo būdui, subalansuotai mitybai ir sveikatos kultūrai apskritai.
Dėl šios priežasties ATM savo žmogiškųjų išteklių departamente įsteigė specialų skyrių (DRU-S), kurį sudaro vadovas ir du ekspertai: psichologas ir mitybos specialistas, rengiantys konsultavimo susitikimus, kuriuose teikiami praktiniai patarimai ir rekomendacijos dėl sveikos mitybos, fizinės mankštos ir įtampos darbe valdymo.
Šis skyrius, stiprindamas darbuotojų sveikatą ir gerovę, nuo 2005 m. surengė daugybę integruotų komunikacijos iniciatyvų, kurios buvo parengtos kartu su visuomenės sveikatos institucijomis. Pavyzdžiui, visiems darbuotojams į namus pristatomas įmonės žurnalas, kuriame pateikiama aiški ir įdomi informacija apie mitybą ir sveiką gyvenimo būdą.
Vadinamoji ATM socialinė sistema iš esmės pagrįsta įmonės darbuotojų poreikių tyrimu ir darbo vietoje pasitaikančių rizikingų įvykių kokybine ar kiekybine analize. Šie įvykiai aprašomi kartą per mėnesį rengiamoje vidinėje ataskaitoje, kurioje taip pat apibūdinamos problemoms spręsti taikytos priemonės ir informuojama apie naujas sveikatos ir saugos tendencijas.
ATM socialinė sistema aiškiai rodo, kad darbuotojų poreikiai yra pagrindinis veiksmų, susijusių su sveikata ir sauga, motyvas.
Veiklos srityje pradedama nuo kiekvieno darbuotojo istorijų, kurios perduodamos ATM žmogiškųjų išteklių valdymo veiklos skyriui.
ATM, žmogiškuosius išteklius valdydama visaapimančiu metodu, taiko veiksmus, kuriais siekiama suteikti darbuotojams tam tikrų galių ir sukurti abipusišką įmonės ir atskirų darbuotojų atsakomybę. Įmonė apgalvoja ir sujungia individualias, socialines ir profesines savo darbuotojų dimensijas, kad patenkintų išreikštus poreikius, informuodama, konsultuodama ir bendradarbiaudama su vietos institucijomis.
Pavyzdžiui, įmonė organizuoja mokymo kursus, skirtus naujiems vairuotojams ir apskritai darbuotojams ir vairuotojams. Kursuose aptariamos šios temos: sveika mityba, lėtinės ligos ir rizikos veiksnių prevencija, taip pat sveika gyvensena, daugiausia dėmesio skiriant darbo ir gyvenimo pusiausvyrai ir kt. Darbuotojams, kurių darbinė veikla gali kelti riziką tretiesiems asmenims, rengiami specialūs kursai, kuriais siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui narkotikais ir alkoholiu.
Strategijos srityje paminėtinos naujoviškos socialinės taisyklės, kurias parengė ir remia aukščiausia įmonės vadovybė. Taisyklės yra atsakas į įmonės padėtį; jomis remiantis numatoma strategija ir prevencijos bei sveikatos stiprinimo intervencinės priemonės, skirtos darbuotojų asmeninėms ir darbo sąlygoms pagerinti. Pagrindiniai šių taisyklių tikslai: sveikatos stiprinimas, tvarkaraščio organizavimas, lygios galimybės, socialinis būstas (pirmiausia pažeidžiamoms darbuotojų grupėms, pavyzdžiui, darbuotojams migrantams ar išsiskyrusiems asmenims), darbuotojų įtraukimas, socialinis ligų valdymas, susižalojimų prevencija, naujoviškos nedarbingų darbuotojų profesinio perkvalifikavimo priemonės, lyties, amžiaus ir etninių skirtumų valdymas ir darbo bei gyvenimo pusiausvyra.
Jeigu Jūsų įmonė taip pat aktyviai rūpinasi vairuotojų sveikata, būtinai susisiekite su mumis ir mes su mielu noru šį straipsnį papildysime ir lietuviška praktika.
Parengta pagal Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros medžiagą.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012 m. gruodžio 27 d. (ketvirtadienį) 11.00–12.30 val. Uosto direkcijos didžiojoje konferencijų salėje (2 a.) LR Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir LR susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius susitiks su Uosto direkcijos, uosto įmonių ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovais.
Bus pristatomi ir aptariami Uosto direkcijos vykdomi ir numatyti strateginiame plane infrastruktūros plėtros projektai, įskaitant SGD terminalo infrastruktūrą, taip pat Uosto direkcijos finansinės galimybės; svarbiausi Klaipėdos uosto infrastruktūros vystymo prioritetai, perspektyvinių krovinių generavimo skatinimui ir kiti aktualūs transporto sistemos klausimai.
VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Eismo informacijos centro duomenimis, magistralinių kelių dangos daugiausia drėgnos, vietomis provėžotos, kai kur padengtos šlapio sniego sluoksniu, barstomos šiaurės Lietuvoje, valomos Marijampolės, šiaulių ir Utenos apskrityse. Krašto kelių dangos provėžotos, vietomis padengtos privažinėtu arba šlapiu sniegu.
Krašto keliuose, didžiojoje šalies dalyje, platinami kelkraščiai, šiaurės Lietuvoje barstomi pavojingi jų ruožai.
Protarpiais snyguriuoja Telšių apskrityje.
Visi rajoniniai keliai yra išvažiuojami. Rajoninių kelių dangos padengtos prispausto sniego sluoksniu, slidžios. Didžiojoje šalies teritorijoje šie keliai valomi ir barstomi pavojingi jų ruožai.
Vairuotojų prašytume atsižvelgti į meteorologines sąlygas ir rinktis saugų, o ne maksimaliai leistiną greitį. Vairuotojams taip pat verta žinoti, kad Eismo informacijos centro duomenys svetainėje www.eismoinfo.lt atnaujinami penkis kartus per parą.
LAKD Eismo informacijos centras
Šį ketvirtadienį, Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius ir generalinis sekretorius Ričardas Malkus susitiko su naujuoju susisiekimo ministru Rimantu Sinkevičiumi.
Susitikime aptartos pasienio infrastruktūros problemos ir galimi jų sprendimo būdai. Taip pat įteiktas asociacijos vežėjams aktualių problemų sąrašas.
Ministras pažymėjo, jog atsižvelgs į asociacijos siūlomus problemų sprendimo būdus ir kels atskiras temas Vyriausybėje.
„Pateikėme visam Lietuvos kelių transporto sektoriui aktualias problemas, kurių neatidėliotinas ir savalaikis sprendimas pagerintų vežėjų verslo sąlygas, užtikrintų kokybiškesnių transporto paslaugų teikimą bei panaikintų rinkoje esančius konkurencinius iškraipymus“, – po susitikimo teigė A. Kondrusevičius.
Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ pateikti siūlymai susisiekimo ministrui:
1. Dėl efektyvesnio Lietuvos – Baltarusijos pasienio postų pralaidumo užtikrinimo.
Didelės krovininių transporto priemonių eilės visuose veikiančiuose sienos perėjimo punktuose su Baltarusija. Prastovos siekia keletą parų, vienos paros krovininio automobilio prastovos nuostoliai sudaro 500-700 Lt. Menkinamas Lietuvos, kaip tranzito valstybės patrauklumas. Esančių perėjimo punktų pralaidumas nuolat siekia apie 100 proc., o piko valandomis – net 130-150 proc.
Siūlome:
• Plėsti ir modernizuoti veikiančių sienos perėjimo punktų infrastruktūrą, numatant atitinkamą finansavimą;
• Diegiant elektroninių eilių reguliavimo sistemą būtina įrengti transporto priemonių stovėjimo terminalą (palaukimo aikštelę) Medininkų poste;
• Atidaryti naujus perėjimo punktus krovininio transporto eismui (Adutiškio, Tverečiaus, Šumsko).
2. Dėl profesionalių vairuotojų trūkumo.
Šiuo metu transporto įmonėms, asociacijos “Linava” narėms, trūksta apie 1500 vairuotojų. Vidutinis vairuotojų amžius transporto įmonėse siekia 40 –50 metų. Šis rodiklis kasmet prastėja, vairuotojai palieka tarptautinių vežimų rinką, o naujų darbuotojų rengimas yra nepakankamas.
Siūlome:
• Sukurti Lietuvoje kelių transporto priemonių vairuotojų-profesionalų rengimo sistemą bei vairuotojų pradinei profesinei kvalifikacijai ir kvalifikacijos periodiniam tobulinimui pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/59/EB skirti finansavimą iš ES fondų.
• Viena iš vairuotojų trūkumo priežasčių yra šios profesijos nepatrauklumas dėl labai specifinių darbo sąlygų, susijusių su nuolatinėmis komandiruotėmis, padidinta profesine įtampa ir atsakomybe, sveikatos rizikos faktoriais ir pan. Todėl papildomų socialinių garantijų paketo įgyvendinimas, pvz., numatant tolimųjų reisų vairuotojams galimybę skirti pensiją anksčiau nustatyto senatvės pensijos amžiaus, galėtų prisidėti prie profesijos populiarinimo.
3. Dėl pakankamo finansavimo kelių infrastruktūros gerinimui ir plėtrai, didinant Lietuvos kaip tranzito valstybės patrauklumo, užtikrinimo.
Būtina skirti pakankamą finansavimą kelių priežiūrai bei plėtrai. Lietuvos kelių būklė pastaraisiais metais prastėja. Šiuo metu pagrindinė mokesčių našta už naudojimąsi kelių infrastruktūra tenka tik sunkiajam krovininiam transportui, kuriam naudotojo mokestis šiais metais buvo padidintas vidutiniškai 89 proc.
Siūlome:
• Grąžinti 2008 metais galiojusį reglamentavimą, kuomet Kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti buvo skiriama 80 proc. akcizo pajamų, gautų už realizuotus degalus, vietoj šiuo metu numatytų 55 proc. Akcizo mokestis geriausiai atitinka principus “naudotojas moka” ir “teršėjas moka”. ES degalų apmokestinimo akcizais teisinės nuostatos numato, jog iš akcizų surinktos lėšos turi būti skiriamos kelių infrastruktūros statybos bei remonto kaštams padengti.
4. Dėl užsienio šalių vežėjų kontrolės stiprinimo Lietuvoje.
Krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais rinkos apsaugai visos valstybės skiria ypatingą dėmesį, siekdamos užtikrinti lygias ir sąžiningas konkurencines sąlygas vežėjams. Pagrindinė vežimų rinkos apsaugos priemonė yra kelionės leidimas, kurių naudojimą reglamentuoja Lietuvos pasirašytos tarpvalstybinės sutartys.
Leidimų kontrolę Lietuvoje vykdo Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos ir Muitinės departamentas, tačiau muitinės pareigūnams nesuteikta teisė skirti baudas už leidimų naudojimo tvarkos pažeidimus. Mūsų nuomone, leidimų kontrolė Lietuvos teritorijoje šiuo metu yra nepakankama ir užsienio šalių vežėjams išlieka galimybės pažeidinėti leidimų naudojimo tvarką.
Siūlome:
• suteikti teisę muitinės pareigūnams skirti baudas užsienio vežėjams už leidimų neturėjimą ar netinkamą jų naudojimą;
• įgalioti policijos pareigūnus keliuose kontroliuoti kaip užsienio vežėjai naudoja kelionės leidimus;
• sukurti bendrą leidimų kontrolės duomenų bazę, kuria naudotųsi visų leidimus kontroliuojančių tarnybų (VKTI, muitinės ir policijos) pareigūnai;
• padidinti baudas už leidimų naudojimo tvarkos pažeidimus iki kaimyninių valstybių baudų lygio.
5. Dėl Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo
Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas numato, kad vežėjų išlaidos (negautos pajamos), susijusios su lengvatų taikymu vežant keleivius vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo autobusais ir troleibusais, kompensuojamos iš savivaldybių biudžetų. Iki 2006m. Vietos savivaldos įstatyme lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų skaičiavimas ir mokėjimas buvo priskiriamas prie valstybinių (perduotų savivaldybėms) funkcijų, kurių vykdymui į savivaldybių biudžetus buvo pervedamos tikslinės paskirties lėšos, skirtos vežėjams. Todėl savivaldybės negalėjo minėtų lėšų naudoti kitiems tikslams. 2005 m. gruodžio 22 d. priėmus Vietos savivaldos įstatymo 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. X-472, savivaldybių funkcija – „keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimas, lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų skaičiavimas ir mokėjimas“ traktuojama kaip priskirtoji (ribotai savarankiška) savivaldybių funkcija. Tai reiškia, kad nuo 2006 m. sausio 1 d. lengvatinis keleivių vežimas kompensuojamas tiesiogiai iš savivaldybių biudžetų.
Būtų logiška ir teisinga, kad lėšas, reikalingas transporto lengvatų kompensacijoms, turėtų skirti tas subjektas, kuris nustato transporto lengvatas. Seimui nustačius papildomas asmenų, kuriems taikomos transporto lengvatos, kategorijas, didėja kompensacijų poreikis – savivaldybėms tokia finansinė našta tampa nebepakeliama.
Siūlome:
Lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų mokėjimo funkciją perkelti iš savivaldybės biudžetų valstybės biudžetui, t.y. atitinkamai pakeisti LR Vietos savivaldos įstatymą.
6. Dėl Reglamento (ES) Nr. 181/2011 įgyvendinimo
Keleivių vežėjams rūpestį kelia ir nuo kitų metų kovo 1-osios įsigaliosiantis Reglamentas (ES) Nr. 181/2011, apibrėžiantis autobusais vežamų keleivių teises. Buvo tikėtasi, jog prieš Reglamento įsigaliojimą Susisiekimo ministerija parengs norminį dokumentą Reglamento įgyvendinimui šalyje, tačiau buvo nueita lengviausiu keliu, tiesiog įtraukiant į Kelių transporto kodeksą vienintelį sakinį, kad keleivių teises apibrėžia šis ES reglamentas. Kadangi Susisiekimo ministerija jau perdavė Kelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektą Seimui, asociacija LINAVA pasiūlymą, kad būtų numatytas pereinamasis laikotarpis kai kurių Reglamento nuostatų įsigaliojimui (Reglamentas tokią galimybę numato), išsiuntė Seimo posėdžių sekretoriatui.
7. Dėl teisės aktų pakeitimo
Š.m. spalio 25 d. Susisiekimo ministerijai išsiuntėme raštą Nr. 32-1335 su pasiūlymais pakeisti kai kurias Kelių transporto kodekso ir Transporto lengvatų įstatymo nuostatas. Taip pat gruodžio 7 d. kreipėmės raštu Nr. 32-1494 dėl mokyklinių autobusų apiforminimo (ženklinimo).
Prašome atsižvelgti į mūsų pateiktus pasiūlymus ir inicijuoti atitinkamų teisės aktų pakeitimus.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-12-21
• Baltijos oro šalių bendrovė pereina link lėktuvų parko, kurį sudarys tik „Bombardier CS300“ ir „Bombardier Q400 NextGen“ lėktuvai
• Pirmasis „CS“ serijos lėktuvas „airBaltic“ pasieks 2015 m. ketvirtąjį ketvirtį
• Video pranešimas žiniasklaidai anglų kalba: http://youtu.be/KNh-L8ZKAEM
Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ savo lėktuvų parką atnaujins įsigydama 10 naujų „Bombardier CS300“ lėktuvų. Oro bendrovė taip pat įgijo teisę pirkti papildomus 10 tokių pačių lėktuvų. Jei bendrovė pirktų 20 lėktuvų sandorio vertė siektų beveik 4 mlrd. litų (1,57 mlrd. JAV dolerių), o pirmasis orlaivis „airBaltic“ pasieks 2015 m. ketvirtąjį ketvirtį.
„airBaltic“ generalinis direktorius Martinas Gaussas teigia, jog efektyvus ir modernus lėktuvų parkas oro bendrovėms yra vienas iš svarbiausių verslo pamatų, o šis sprendimas „airBaltic“ yra labai svarbus. „Pasirinkome „CS“ serijos lėktuvus, nes atlikus išsamią esamų ir atnaujintų lėktuvų analizę ir įvertintus naujas technologijas, diegiamas į „Bombardier CS“ lėktuvus, rezultatai buvo vienareikšmiški“, – sako „airBaltic“ vadovas.
„Anksčiau šiais metais pradėjome įgyvendinti „ReShape“ verslo planą, kuriame numatyta pakeisti senus lėktuvus ir pereiti prie „žalesnių“ skrydžių. Tai įgyvendinti padės vien iš „Bombardier“ lėktuvų sudarytas parkas, kuriame ateityje bus daugiau „Q400 NextGen“ ir „CS300“ lėktuvų“, – teigia M. Gaussas.
Pasak jo, tiek „CS300“, tiek turbopropeleriniai „Q400 NextGen“ lėktuvai yra vieni iš našiausių savo klasėse. „Šie lėktuvai padės optimizuoti „airBaltic“ tinklą ir dėl savo eksploatacinių savybių, ekonomiškumo, aplinkosauginių savybių ir komfortiškumo keleiviams tobulai atitinka „ReShape“ verslo plano nuostatas“, – sako „airBaltic“ vadovas.
Užsakymas sudarytas remiantis šių metų liepą pasirašyta ketinimo sutartimi, kurią bendrovės pasirašė Farnborough oro šventės metu.
„Pasaulyje pripažinta kaip viena novatoriškiausių oro bendrovių „airBaltic“ demonstruoja augantį poreikį naujoms technologijoms, lankstumui ir efektyvumui, – sako „Bombardier Commercial Aircraft“ prezidentas Maikas Arkamonas. – Labai džiaugiamės, kad turimus aštuonis „Q400 NextGen“ lėktuvus „airBaltic“ papildys „CS“ serijos lėktuvais, kuriais galės įgyvendinti naujas iniciatyvas ir suderinti keleivių komfortą ir ekologiją.“
Skaičiuojama, kad naujųjų „CS“ serijos lėktuvų eksploatacijos sąnaudos yra 15 proc. mažesnės, o skrydžių metu sunaudojama net 20 proc. mažiau kuro. Numatoma, jog lėktuvai galės įveikti iki 5463 kilometrų skrydžius.
Oro bendrovė skraido į daugiau kaip 60 Europos, Skandinavijos, Rusijos, NVS šalių ir Viduriniųjų Rytų miestų. Lietuvoje „airBaltic“ skrydžius vykdo iš Vilniaus oro uosto.
Visą „airBaltic“ skrydžių tvarkaraštį galima rasti bendrovės internetiniame puslapyje: www.airbaltic.com.
Air Baltic Corporation
Muitinės departamentas prie LR Finansų ministerijos pranešė, kad gavo prašymą iš Latvijos Respublikos Valstybės pajamų tarnybos Nacionalinės muitinės valdybos informuoti Lietuvos vežėjus, vežančius krovinius kelių transportu, apie išankstinį deklaravimą.
Vadovaujantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 36a ir 182a straipsniais, įvežant prekes į Bendrijos muitų teritoriją arba išvežant iš jos turi būti pateikta išankstinė informacija apie prekes įvežimo/išvežimo muitinės įstaigai. Išankstinė informacija, kuri nurodoma įvežimo/išvežimo bendrosiose deklaracijose, apie prekes, vežamas kelių transportu, turi būti pateikiama ne vėliau kaip prieš vieną valandą iki atvykimo į Bendrijos muitų teritoriją/išvykimo iš jos. Pagal 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 įgyvendinimo nuostatas, 184c 842d straipsnius, nepateikus išankstinės informacijos nustatytais terminais arba ją pateikus pavėluotai gali būti taikomos nacionalinių teisės aktų nustatytos sankcijos.
Latvijoje artimiausiu metu numatoma įvesti administracines baudas už įvežimo/išvežimo bendrosios deklaracijos nepateikimą arba pavėluotą pateikimą Latvijos įvežimo/išvežimo muitinės įstaigai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją arba išvežant iš jos prekes: už pirmą pažeidimą – įspėjimas arba bauda nuo 5 iki 50 latų, o už kartotinį pažeidimą nuo 50 iki 100 latų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-12-21
Gruodžio 21 d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmuose Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis pasveikino ir įteikė 85 aukso ir 15 sidabro medalių apdovanojimus nominacijos „Lietuvos metų gaminys“ nugalėtojams. Aukso medalis Ekologijos ir aplinkosauginės pramonės grupėje už modernizuotą Vilniaus naftos produktų saugyklą skirtas ir „Lietuvos geležinkeliai“. Apdovanojimą atsiėmė bendrovės generalinis direktorius Stasys Dailydka.
„Džiaugiuosi, kad kasmetinės bendrovės investicijos nelieka nepastebėtos. Nuoširdžiai tikiu, kad nuolat modernėjantys Lietuvos geležinkeliai ir ateityje stebins įvairiais, visai šalies transporto sistemai naudingais projektais“ – sakė S. Dailydka
Naujos Vilniaus naftos produktų saugyklos statyba prasidėjo 2011 m. rugpjūtį, senosios saugyklos teritorijoje. Darbai buvo baigti šių metų birželį. Darbai prasidėjo nuo ardymo – demontuoti visi antžeminiai dyzelino rezervuarai, dauguma pastatų, taip pat požeminiai alyvai bei tepalams saugoti skirti rezervuarai, visi technologiniai įrenginiai, požeminės komunikacijos ir geležinkelio kelias. Metaliniai įrenginiai degazuoti, išvalyti, supjaustyti ir priduoti į metalo laužą. Taip pat nukasta ir išgabenta utilizuoti apie 1300 m3 naftos produktais užteršto grunto, taip atstatant saugyklos teritorijos ekologinę būklę.
Saugykloje įrengti šeši požeminiai (kiekvieno talpa – 83 m3) rezervuarai su dvigubomis sienelėmis, automatine sandarumo kontrolės sistema ir degalų apskaitos bei matavimo prietaisais. Taip pat pakloti nauji elektros, automatikos, naftos produktų tiekimo, gamybiniai, paviršinių nuotekų tinklai, statinių vidaus tinklai.
Modernizuota saugykla ne tik tapo ekologiškesnė – nauji naftos produktų saugojimo ir išdavimo principai leido pasiekti stulbinamų rezultatų, kadangi elektros energijos sąnaudos saugykloje sumažintos iki 80 proc.
AB „Lietuvos geležinkeliai“
UNTRR (Rumunija) primygtinai rekomenduoja vairuotojams vykstantiems tranzitu per Rumuniją į Bulgariją (dėl blogų oro sąlygų uždarytas sienos kirtimo punktas Ruse (Bulgarija)), susirasti automobilių stovėjimo aikštelę likus 100 km iki Giurgiu sienos kirtimo punkto, nes šioje srityje automobilių stovėjimo vietų skaičius yra ribotas.
Stovėjimo aikštelių sąrašą Rumunijoje rasite: http://www.untrr.ro/info-tari/parcari-romania.html
Kiekvieną dieną 1000 sunkvežimių kerta sieną iš Rumunijos į Bulgariją per Giurgiu-Ruse pasienio punktą.
Stovėjimo galimybė Muitinės teritorijoje yra iki 100 transporto priemonių.
Bulgarija – eismo apribojimai
AEBTRI (Bulgarija) pranešė IRU, kad dėl stipraus vėjo, sniego ir plikledžio:
- sienos kirtimo punktas Ruse yra uždarytas iki 2012 m. gruodžio 21 d. 12 val.
taip pat yra taikomi šie apribojimai:
- Razgrad ir Shumen rajonuose visas kelių tinklas yra uždarytas visų rūšių motorinėms transporto priemonėms;
- Veliko Tarnovo, Gabrovo, Stara Zagora, Haskovo, Kardjali, Yambol, Sliven, Targovishte, Dobrich, Silistra, Ruse, Varna ir Burgas rajonuose draudžiamas eismas visam kelių tinkle visoms motorinėms transporto priemonėms virš 3,5 t;
- Silven ir Stara Zagora rajonuose draudžiamas eismas visuose I-os ir II-os klasės keliuose visoms motorinėms transporto priemonėms virš 3,5 t;
- Ruse, Targovishte, Dobrich, Silistra, Varna, Burgas, Sliven ir Stara Zagora rajonuose visi III-ios klasės keliai yra uždaryti visų rūšių motorinėms transporto priemonėms.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-12-21
Gruodžio 19 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir viešojo konkurso laimėtoja UAB „Fima“ pasirašė sutartį dėl vietų užsakymo ir bilietų pardavimo sistemos sukūrimo bei įdiegimo. Įgyvendinus projektą bus visiškai atnaujintas kelionės bilietų pardavimo procesas vietinio susisiekimo maršrutuose bei sukurti patogesni bilietų įsigijimo būdai.
Įdiegus naująją sistemą bus realizuota bilietų rezervavimo ir įsigijimo internetu galimybė. Taip pat bus sukurtos naujos bilietų laikmenos, pakeisiančios popierinius terminuotus bilietus ir dalį vienkartinių bilietų, įdiegta moderni bilietų pardavimo ir patikros įranga. Sistemą planuojama įdiegti iki 2014 m. pabaigos.
Projekto įgyvendinimas suteiks dar platesnes lojalumo programos taikymo galimybes – su AB „Lietuvos geležinkeliai“ lojalumo kortele bus taikomos nuolaidos visose bilietų pardavimo vietose, taip pat ir traukiniuose.
AB „Lietuvos geležinkeliai“
Ispanijos kompanija Abertis, kuri valdo dalį Ispanijos greitkelių, tarp jų AP-7 (La Jonquera-Alicante) ir AP-68 (Bilbao-Zaragoza), panaikino galimybę už kelius mokėti kuro kortelėmis.
Nuo 2013 m. sausio 1 d. kelių mokestį už Ispanijos kelius, priklausančius operatoriui Abertis, nebebus galima sumokėti jokia kuro kortele. Toks sprendimas buvo priimtas siekiant sumažinti sukčiavimų su kuro kortelėmis skaičių. Už šias atkarpas vis dar galima bus atsiskaityti su banko kortelėmis ir grynaisiais pinigais. Tačiau toks mokėjimo būdas turi nemažai trūkumų. „Mokėdamas už kelius banko kortele arba grynaisiais pinigais vežėjas ne tik negauna nuolaidų, bet ir praranda galimybę susigrąžinti PVM, o tai yra nemaži pinigai. Juk Ispanijos keliai yra vieni brangiausių Europoje, o nuo šių metų rugsėjo mėnesio PVM Ispanijoje padidėjo nuo 18% iki 21%“, – sako Ivona Vysocka, paslaugų vežėjams teikiančios bendrovės UTA atstovybės Lietuvoje, kompanijos TIMEX, klientų aptarnavimo specialistė. Anot p. Vysockos, viena kelionė, pavyzdžiui iki Barselonos ir atgal, vienam vilkikui kainuoja apie 100 EUR. Nesunku paskaičiuoti, kokia suma gali susidaryti per metus.
Patogus būdas atsiskaityti už Ispanijos kelius, gauti nuolaidas ir susigrąžinti PVM yra UTA Multibox® prietaisas. Tai universalus, naujos koncepcijos daugiafunkcinius prietaisas, skirtas apmokėjimui už kelius ne tik Ispanijoje, bet ir Prancūzijoje (įskaitant nuo kitų metų įvedamą ecotaxe mokestį) bei Belgijoje (Liefkenshoek tunelis). Jo pagalba galima realiu laiku stebėti transporto priemonės kelionę, taip pat galima planuoti tinkamiausius ir ekonomiškiausius maršrutus, nustatyti sustojimo, iškrovimo-pakrovimo taškus bei atlikti kitas funkcijas. UTA Multibox® prietaisas sukurtas taip, kad ateityje galėtų aptarnauti ir kitas Europos šalių kelių mokėjimo sistemas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Per 2012 m. sausio–lapkričio mėn. Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale perkrauta 40,0 mln. t jūrinių krovinių, bendras krovos apimties pokytis sudarė -4,7 proc., palyginus su atitinkamu laikotarpiu 2011 m. 2012 m. sausio–lapkričio mėn. Klaipėdos uoste perkrauta 32,2 mln. t, pokytis -4,4 proc. arba -1,5 mln. t, o Būtingės terminale perpilta 7,8 mln. t, pokytis -6,2 proc. arba -0,5 mln. t.
Per 2012 m. sausio–lapkričio mėn., palyginti su 2011 m. atitinkamu laikotarpiu, išaugo žemės ūkio produktų (+905,6 tūkst. t), pirminių ir apdorotų naudingųjų iškasenų, statybinių medžiagų (+289,0 tūkst. t), rūdos (+179,2 tūkst. t) krova.
Didžiausias nuosmukis pagal apimtį 2012 m. sausio–lapkričio mėn., palyginti su 2011 m. atitinkamu laikotarpiu, susidarė dėl birių natūralių ir cheminių trąšų (-1 834,2 tūkst. t), naftos produktų (-913,0 tūkst. t) ir žalios naftos (-516,3 tūkst. t) krovos.
Pagal krovinių grupes skystųjų krovinių sumažėjo 7,2 proc., kurių perpilta 17 118,0 tūkst. (42,8 proc. bendros uosto krovos). 4,4 proc. mažiau perkrauta biriųjų ir suverstinių krovinių, šios krovinių grupės apimtis sudarė 12 821,5 tūkst. t (32,0 proc. bendros uosto krovos). Generalinių krovinių sumažėjo 0,8 proc., iš viso jų krauta 10 073,1 tūkst. t (25,2 proc. bendros uosto krovos).
Per 2012 m. sausio–lapkričio mėn. užregistruoti 6 755 laivų įplaukimai į Klaipėdos uostą ir Būtingės terminalą, iš kurių Būtingės terminale prisišvartavo 78 laivai (-7,1 proc. arba 6 laivais mažiau, palyginus su 2011 m. atitinkamu laikotarpiu). Į Klaipėdos uostą įplaukė 4 510 tarptautinių laivų (61 laivu arba 1,4 proc. daugiau, palyginus su 2011 metų sausio–lapkričio mėn.), 2 167 vietiniai laivai (40 laivų arba 1,9 proc. daugiau palyginus su 2011 metų sausio–lapkričio mėn.). 2012 metų sausio–lapkričio mėn. į Klaipėdos uostą įplaukė 6 677 laivai, t. y. 101 laivu daugiau arba +1,5 proc. palyginus su atitinkamu laikotarpiu 2011 m. Keleivių per nagrinėjamą laikotarpį apsilankė 321 342, t. y. 6,0 proc. arba 18 162 keleiviais daugiau negu per atitinkamą 2011 m. laikotarpį.
VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas
Automobilių gamintojus vienijanti asociacija „ACEA“ pateikė savo narių duomenis apie vilkikų pardavimus Europos Sąjungoje. Gauti rezultatai nedžiugina, tiesa, Lietuvoje situacija ne tokia ir prasta.
Pirmiausiai į akis krenta tai, kad lapkričio mėnesio vilkikų pardavimai, jei lygintume su analogišku periodu pernai, yra labiausiai smukę šiais metais. Parduota 17 proc. mažiau vilkikų nei pernai metų lapkritį. Tiesa, jei vertinsime faktinį parduotų transporto priemonių skaičių, tuomet rezultatas nėra toks jau ir blogas.
| Mėnuo | Parduota vilkikų vnt. | Pokytis lyginant su praėjusių metų analogišku periodu |
|---|---|---|
| Sausis 2012 m. | 18 949 | +3,9 % |
| Vasaris 2012 m. | 15 211 | -9,8 % |
| Kovas 2012 m. | 21 913 | -4,1 % |
| Balandis 2012 m. | 18 930 | -7 % |
| Gegužė 2012 m. | 18 562 | -14,2 % |
| Birželis 2012 m. | 19 012 | -4,6 % |
| Liepa 2012 m. | 17 336 | -7,3 |
| Rugpjūtis 2012 m. | 13 871 | -9,7 |
| Rugsėjis 2012 m. | 18 529 | -14,8 |
| Spalis 2012 m. | 20 294 | -5,6 |
| Lapkritis 2012 m. | 17 277 | -17 |
| Sausis - lapkritis 2012 m. | 199 848 | -8.4 |
Vertinant atskiras rinkas galima pastebėti, kad ir Vokietijoje ir Prancūzijoje eilinį mėnesį fiksuojamas nuosmukis, šį kartą pakankamai didelis. Ilgą laiką Europą už ausų tempusi Didžioji Britanija lapkritį taip pat fiksavo mažesnius pardavimus nei analogišku periodu pernai.
Lietuvoje ir kaimyninėje Lenkijoje užfiksuotas lengvas ūgtelėjimas. Metų eigoje ir Lenkija ir Lietuva išvengė didesnių svyravimų ir toliau išlaiko stabilias pozicijas.
Bendras ES parduotų vilkikų kiekis nuo metų pradžios yra 8,4 proc. mažesnis nei tokiu pačiu laikotarpiu pernai.
| Šalis | 2012 m. lapkritis | 2011 m. lapkritis | Pokytis | 2012 m. sausis - lapkritis | 2011 m. sausis - lapkritis | Pokytis |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Prancūzija | 2,857 | 3,424 | -16.6% | 33,824 | 36,710 | -7.9% |
| Vokietija | 4,072 | 5,354 | -23.9% | 51,147 | 55,689 | -8.2% |
| Didžioji Britanija | 2,775 | 3,099 | -10.5% | 26,388 | 5,848 | 2.1% |
| Lenkija | 1,338 | 1,228 | 9.0% | 13,080 | 13,247 | -1.3% |
| Lietuva | 173 | 165 | 4.8% | 2,543 | 2,529 | 0.6% |
| Latvija | 71 | 78 | -9.0% | 1,449 | 1,331 | 8.9% |
| Estija | 74 | 63 | 17.5% | 595 | 599 | -0.7% |
| Visa ES | 17,277 | 20,818 | -17.0% | 199,848 | 218,146 | -8.4% |
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Gruodžio 3–14 d. Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos surengtoje Pasaulinėje tarptautinių telekomunikacijų konferencijoje (WCIT-12) buvo peržiūrimas Tarptautinis telekomunikacijų reglamentas. Lietuvos delegacijai šioje konferencijoje vadovavo Susisiekimo ministerijos Informacinės visuomenės politikos departamento Elektroninių ryšių skyriaus vedėjas Saulius Štarolis.
1988 m. priimtas Tarptautinis telekomunikacijų reglamentas (ITR) reikšmingai prisidėjo prie pasaulio ir Lietuvos liberalios ir konkurencingos telekomunikacijų rinkos plėtros bei ypatingai prie pastaruoju dešimtmečiu spartaus interneto vystymosi. ITR ilgą laiką buvo vienas reikšmingiausių telekomunikacijų reguliavimo instrumentų pasaulyje.
Gruodžio 3–14 d. vykusioje konferencijoje Europos šalys pateikė tvirtinti ITR nuostatas, skatinančias konkurenciją telekomunikacijų rinkoje, siekiant skaidrių tarptautinio ryšio, ir ypač tarptautinio tarptinklinio ryšio kainų vartotojo naudai, taip pat nuostatas, skatinančias bendradarbiavimą, siekiant tarptautinių telekomunikacijų tinklų atsparumo ir pagarbos žmogaus teisėms.
Lietuvos delegacija kartu su kolegomis iš ITU valstybių narių (iš viso ITU vienija 193 valstybes) pastarąsias dvi savaites intensyviai dirbo siekiant adekvačių šių dienų informacinių technologijų iššūkiams ITR nuostatų. Atsižvelgiant į Lietuvos visuomenės, Vyriausybės, Europos Komisijos, Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencijos nuomones bei Europos Tarybos sprendimą, Lietuvos delegacijos nariai siekė kompromiso, kurio pagrindas buvo neįtraukti interneto valdymo ir reguliavimo klausimų į ITR.
Nemaža dalis ITU valstybių narių pakartotinai teikė siūlymus konferencijai, vienaip ar kitaip susietus su interneto klausimu, kas ateityje galėtų turėti neigiamos įtakos neutralaus interneto pažangai, žmogaus teisėms ir žodžio laisvei. Lietuvos delegacija kartu su kitomis valstybėmis pateikė konferencijai dokumentą, kuriame pasiūlė dar kartą patvirtinti valstybių įsipareigojimus žmogaus teisių srityje. Lietuva, kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, JAV, Kanada negalėjo pritarti galutiniam ITR variantui, kuris galėtų pažeisti pasaulinio interneto tinklo balansą, paremtą neutraliu ir liberaliu jo valdymu, kai verslas ir šalių vyriausybės bendradarbiauja lygiomis teisėmis.
Nepaisant pažangos, pasiektos svarstant ITR kitus telekomunikacijų klausimus (prieigos žmonėms su negalia, tarptautinių telekomunikacijų paslaugų konkurencinių kainų vartotojui ir kt.), Lietuva rezervavo savo teisę sugrįžti prie ITR svarstymo ir tvirtinimo proceso. Lietuva supranta kitų šalių susirūpinimą dėl tinklų saugumo, nepageidaujamų pranešimų ir domenų vardų valdymo problematikos ir yra pasiruošusi bendradarbiauti bei pasidalinti savo patirtimi kituose į šiuos klausimus orientuotuose tarptautiniuose forumuose (pavyzdžiui, Interneto valdymo forume– IGF).
Taip pat reikėtų akcentuoti, kad ITR peržiūros rezultatai neįtakos dabartinės Lietuvos telekomunikacijų veiklos, interneto neutralumo ir piliečių saviraiškos laisvės jame.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Šį trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje kartu su Lietuvos muitinės vadovu Antanu Šipavičiumi ir Valstybinės sienos apsaugos tarnybos vadovybe su Užsienio reikalų ministerijos, Susisiekimo ministerijos, Pasienio kontrolės punktų direkcijos atstovais Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius ir generalinis sekretorius Ričardas Malkus aptarė padėtį pasienio su Baltarusija kontrolės punktuose.
Pasak A. Kondrusevičiaus, posėdyje kalbėta apie pasienio kontrolės punktų pralaidumo ir infrastruktūros problemas, juose dirbančių tarnybų bendradarbiavimo klausimus, pareigūnų darbo aktualijas. „Pakartojome jau ne kartą mūsų teiktus sprendimo būdus – plėsti pasienio infrastruktūrą, atidaryti Adutiškio, Tverečiaus postus tarptautiniam sunkiajam transportui. Taip pat kalbėjome apie poilsio aikštelių-terminalų įrengimo būtinybę“, – trumpai susitikimą komentavo A. Kondrusevičius.
Žinybos, atsakingos už pasienio postų darbą taip pat svarstė siūlymus dėl galimų sprendimų pasienio kontrolės punktų pralaidumui didinti. Sutarta kiekvienai atsakingai žinybai įtraukti į prioritetinių užduočių planus pasienio problemų sprendimą ir ateityje nuolat keistis informacija apie padėtį Baltarusijos pasienyje.
Baltarusija dėl sumažėjusio pasienio pralaidumo Lietuvai įteikė notą, kurioje priminė, jog pagal esamus susitarimus šalys per parą privalo praleisti per Baltarusijos ir Lietuvos sieną 600 krovininių automobilių, ir prašė užtikrinti, kad to būtų laikomasi.
Jau ne pirmus metus Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje driekiasi ilgos valstybės sieną norinčių kirsti vilkikų eilės, o savaitgalį įsivyravus itin žemai oro temperatūrai susirūpinimą kelia jose laukiančiųjų vairuotojų saugumas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-12-20
Rusijai šiemet tapus Pasaulio prekybos organizacijos nare, laukiama teigiamų pokyčių, tačiau kol kas susiduriama ir su sunkumais.
Po aštuoniolikos metų derybų Rusija pagaliau tapo Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nare. Tikimasi, kad tai atvers tam tikras didesnes galimybes Lietuvos verslininkams, tačiau kol kas greitų pokyčių tikėtis neverta.
Pajus per kitus
Rusija – svarbi Lietuvos rinka. Tad šiai šaliai tapus PPO nare, mažėjantys muito mokesčiai, kiti įsipareigojimai mūsų verslininkams turėtų būti naudingi. Tiesa, kalbama, kad tai turėtų išryškėti per ilgesnį laiką, o kol kas akivaizdžių pokyčių gana mažai.
Vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius sako, kad kol kas vežėjai nelabai ką pajuto. Kartu abejojo, kad pajus tiesioginę naudą, greičiau per savo užsakovus – prekybininkus. Pastariesiems turėtų lengvėti prekybos režimai, mažėti muitai. Šioje srityje tikimasi teigiamų pokyčių ir aktyvesnės prekybos.
„Tikimės, kad augs prekyba tarp šalių, ir tai įkvepia, tačiau tiesiogiai įtakos nepajusime“, – sako jis.
A. Kondrusevičiaus teigimu, vežėjai didesnę tiesioginę įtaką pajuto ne Rusijai tapus Pasaulio prekybos organizacijos nare, o sukūrus Rytų muitų sąjungą. Šis žingsnis Lietuvos vežėjams buvo naudingas – sumažėjo sienų, kurias reikia kirsti, o kartu ir trukdžių.
Tiesa, dabar Rusijos muitinė turės keistis, atitikti tam tikrus standartus. Pasak A. Kondrusevičiaus, per dešimtmetį ji ir taip pasikeitė. Dabar vežėjai nebeturi tokių didelių problemų kaip kad buvo tuomet. Rusija nuėjo nemažą pasirengimo narystei kelią – reikėjo atitikti daug reikalavimų, atlikti pasiruošimo procedūrų.
Bent jau kirviu nebemojuos
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas taip pat sako, kad šalies verslas iš karto nepajus nieko. Viskas užtruks metus kitus. „Verslui svarbu tai, kad Rusija tampa labiau prognozuojama. Politiniais kirviais nemojuos kaip iki šiol“, – bene svarbiausią naudą įžvelgia jis.
Kitaip tariant, Rusija, keisdama prekybos sąlygas, turės pateikti labai rimtus argumentus, o ne priimti politinius sprendimus. Kartu D. Arlauskas perspėjo, kad tai nebus žaidimas į vieną pusę. Lietuviai turės problemų su rusais, turinčiais pigesnę energiją, – augs konkurencija. „Visumoje mums iš to daugiau naudos bus“, – pasvarstęs konstatuoja jis.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovo teigimu, Lietuva pasižymi kaip žemės ūkio produkcijos kraštas, o Rusijos rinka praktiškai yra neužkišama. Kartu priminė, kad Rusijos rinka saugo vartotojus, o kartais įvedami netarifiniai apribojimai. Tokių kartais būna ir mūsų šalyje. Pavyzdžiui, vaisiuose randama per daug herbicidų. Jei imamasi netinkamų apribojimų, galima kreiptis į PPO organizacijas dėl diskriminacijos.
Kita vertus, niekas neapsaugo nuo žinybų piktnaudžiavimo, kad ir mūsų šalies. D. Arlauskas priminė vilkikų eiles pasienyje.
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas taip pat sako, kad jokio poveikio kol kas nėra – nieko nepajuto. Jo manymu, Rusijai tapus PPO nare gal didesnės šalys ir išsprendė savo problemas, tačiau ne lietuviai.
Lengvai neatveria
„Schmitz Cargobull Baltic“ įmonės vadovas Raimundas Petrauskas sako, kad kol kas įmonė didesnių pokyčių dirbdama nepajuto. Įmonė į Rusiją eksportuoja apie 40 ir daugiau procentų produkcijos. Pastebėta, kad kaip atsvara mažėjantiems muitams turimas naujas mokestis – utilizavimo. „Pasunkėjo visi įėjimai į rinkas“, – sako jis. Muitai mažės dvejus trejus metus. R. Petrausko teigimu, niekada labai ir nesitikėta, kad Rusijai tapus PPO nare įmonei šioje rinkoje bus lengviau dirbti. Pasak vadovo, ilgai dirbant šioje rinkoje, žinant ją, mentalitetą, kitus dalykus, nesitikėta nieko.
„Labai sunku buvo patikėti, kad rusai štai taip lengvai ims ir atvers savo rinkas“, – aiškina jis.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|