2012-11-29
Artėjant šaltajam metų sezonui ir sniegui vežėjai, kurių vilkikai važiuoja į Turkiją, turėtų pasirūpinti, kad vilkikuose būtų žieminės grandinės, o taip pat, kad šie naudotų žiemos sezonui tinkamas padangas.
Reikalavime nėra nurodyta kuriose teritorijose ar kokiu periodu yra privaloma turėti grandines. Jos privalo būti vilkike jeigu tada kai sninga arba kelias yra apledėjęs. Kiekvienam vilkike turi būti bent viena pora grandinių.
Jei kelių transportą kontroliuojančios institucijos sustabdys vilkiką be grandinių, tuomet bus paskirta bauda ir draudžiama važiuoti toliau.
Žieminės padangos
Žiema tinkamomis važinėti padangomis vilkikai turi būti aprūpinti nuo gruodžio 1 d. iki balandžio 1 d. Toks reikalavimas priimtas šio mėnesio pradžioje. Už šio reikalavimo nesilaikymą vairuotojai gali gauti baudą iki 500 lirų (740 Lt).
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
ES pasipildžius naujomis narėmis iš Vidurio ir Rytų Europos, Vokietijos, kaip didžiausios Vakarų ir tranzito valstybės, automagistralėse ženkliai padidėjo krovininių transporto priemonių srautas.
Šios šalies krovinių vežėjams tai kelia nerimą dėl išaugusios konkurencijos, o Vokietijos krovinių gabenimo federalinės kontrolės žinybos BAG pareigūnai griežtina kontrolę keliuose ir konstatuoja, kad sunkvežimiai iš naujųjų ES valstybių neretai kelia grėsmę eismo saugumui dėl nepakankamai geros techninės būklės ir neteisingo arba nepakankamo krovinių tvirtinimo reikalavimų pažeidimų.
BAG kontrolės pareigūnai skelbia pavojaus signalą: sunkvežimiai, gabenantys krovinius Vokietijos automagistralėmis, dažnai būna nepatenkinamos techninės būklės. Kitas dažnas pažeidimas – blogai pritvirtinti arba apskritai nepritvirtinti kroviniai. Tai rodo BAG atliekami kontrolės rezultatai. Labiausiai susirūpinimą ir pavojų eismo saugumui kelia sunkvežimiai, priklausantys valstybėms, kurios į ES įstojo 2004 ir 2007 metais.
Neigiamos krovinių tvirtinimo tendencijos
Šį teiginį BAG pareigūnai patvirtina, pateikdami krovinių tvirtinimo būklės rezultatus, gautus atlikus sunkvežimių kontrolę Vokietijos keliuose. Nustatytų pažeidimų skaičius 2009 m. iš naujųjų ES valstybių dvigubai viršijo palyginus juos su analogiškais duomenimis iš 15 Vakarų Europos valstybių – ES senbuvių. Pasak Vokietijos BAG kontrolierių, šių pažeidimų skaičius ženkliai didėja. Vien krovinių tvirtinimo pažeidimų santykis tarp sunkvežimių iš naujųjų ES valstybių ir jos senbuvių 2010 ir 2011 m. apytikriai sudarė 4:1.
Sunkvežimiams su nepritvirtintais kroviniais – STOP
BAG pareigūnai pagal kontrolės statistikos duomenis pateikia išvadą, jog sunkvežimių su blogai ar visiškai nepritvirtintais kroviniais pažeidimų skaičius iš Rytų ir Vidurio Europos valstybių keturis kartus viršija šiuos duomenis iš 15 ES senbuvių. Kontrolės tarnybos pareigūnai, atsižvelgdami į pažeidimo pobūdį ir grėsmę saugiam eismui, skiria ne tik piniginę baudą, bet ir uždraudžia pažeidėjui tęsti kelionę, kol vairuotojas nepritvirtina krovinių pagal saugos reikalavimus. Pasak BAG prezidento Andreas Marquardt’o, tokie faktai rodo, jog reikalavimus pažeidęs vežėjas visada praranda daug laiko, o neretai ir piniginių išlaidų, kol krovinys teisingai pritvirtinamas, kartais jį net perkraunant.
Dar blogesnes tendencijas iliustruoja sunkvežimių techninės būklės patikros rezultatai. Vidurio ir Rytų Europos krovinius gabenančių transporto priemonių pažeidimų duomenis palyginus juos su ES senbuvių sunkvežimių pažeidimais 2010 m. apytikriai galima nustatyti santykiu 7:1, beje, 2011 m. šis santykis nežymiai pagerėjo – iki 6:1. BAG kontrolės pareigūnai, remdamiesi šiais rezultatais, pateikia išvadą, jog sunkvežimių ir jų priekabų techninei priežiūrai Rytų ir Vidurio Europos šalyse net keletą kartų mažiau skiriama dėmesio nei Vakarų Europos valstybėse, priklausančiose ES senbuvėms.
Pažeidimų statistika
2011 m. BAG kontrolės pareigūnai Vokietijos automagistralėse patikrino 258 521 sunkvežimį (2010 m. – 319 402 sunkvežimius), iš jų apie pusę sudarė Vokietijai priklausančios krovininės transporto priemonės – 128 897 (2010 m. – 166 621 sunkvežimis). Pagal pastarųjų patikros duomenis nustatyti 1072 krovinių tvirtinimo pažeidimai (2010 m. – 1008) ir 2939 techninės būklės reikalavimų pažeidimai (2010 m. – 1336).
BAG kontrolieriai atskirai pateikia ir senųjų bei naujųjų ES valstybių transporto priemonių patikros keliuose rezultatus. 2011 m. patikrinti 44 979 sunkvežimiai iš ES (be Vokietijos) senbuvių (2010 m. – 50 797 sunkvežimiai). Patikros metu užfiksuoti 345 krovinių tvirtinimo ir 993 techninės būklės pažeidimai (2010 m. atitinkamai – 316 ir 537 pažeidimai). Iš naujųjų ES valstybių 2011 m. patikrintos 84 645 krovininės transporto priemonės (2010 m. – 101 984). Pagal patikros rezultatus nustatyta 1500 krovinių tvirtinimo ir 5869 techninės būklės pažeidimai (2010 m. – atitinkamai 1342 ir 4094 pažeidimai).
Manipuliavimas skaitmeninių tachografų rodmenimis
Dėmesio verti kiti palyginimo duomenys, pagal kuriuos pažeidimų statistika ženkliai palankesnė sunkvežimių vairuotojams iš Vidurio ir Rytų Europos valstybių. Iš Vokietijos ir kitų ES valstybių senbuvių BAG pareigūnai nustatė 1,5 karto daugiau vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo pažeidimų nei iš naujųjų ES šalių. Šias tendencijas Vokietijos BAG kontrolieriai motyvuoja tuo, jog vežėjai iš Vakarų Europos dažniausiai naudoja skaitmeninius tachografus, kuriuos tikrinant paprasčiau nustatyti pažeidimus, nei tikrinant transporto priemones tebenaudojančias analoginius tachografus. Vidurio ir Rytų Europos vežėjai, BAG duomenimis, savo vilkikuose dar tebenaudoja daug analoginių kontrolės prietaisų. Tačiau kontroliuoti vairuotojų vairavimo ir poilsio laiką bei nustatyto režimo reikalavimų laikymąsi pastaruoju metu tapo problematiška dėl dažnai klastojamų skaitmeninių tachografų rodmenų.
BAG duomenimis tokių pažeidimų skaičius pernai išaugo apie 20 proc. Siekiant užkirsti kelią rodmenų klastojimui, šiemet organizuota nemažai specialių patikrinimų, kuriuose pagrindinę pažeidimų dalį sudarė skaitmeninių tachografų rodmenų manipuliavimo faktai, naudojant magnetus. Pareigūnai taip pat tikrino, ar vairuotojai arba jų įmonių specialistai kitais neleistinais būdais neklastojo kontrolės prietaisų rodmenų. Tuo tikslu dabar BAG pareigūnai naudoja specialią aukščiausio techninio lygio kontrolės įrangą, tačiau vis dėlto akcentuojama, jog bandymai manipuliuoti rodmenimis tampa vis profesionalesni, naudojant net atitinkamas IT programas, susijusias su variklio darbo valdymu. Kontrolieriai, reaguodami į tai, jau pasitelkė naujausias specialias programas, kurios gali atskleisti ir aukščiausio lygio skaitmeninių tachografų manipuliavimo faktus.
Pažeidimų palyginamoji lentelė
Lentelėje nurodytas tikslus santykis Vokietijos automagistralėse nustatytų transporto priemonių pažeidimų iš valstybių, įstojusių į ES 2004* ir 2007** m. ir 15 valstybių ES senbuvių.
| 2011 m. | 2012 m. | |||
|---|---|---|---|---|
| Valstybės | Krovinių tvirtinimas | Tech. būklė | Krovinių tvirtinimas | Tech. būklė |
| ES senbuvės | 1 | 1 | 1 | 1 |
| Naujos ES narės | 4,25 | 7,62 | 4,35 | 5,91 |
*Estija, Latvija, Lietuva, Slovakija, Slovėnija, Čekija, Vengrija
** Bulgarija, Rumunija
Baudos
Už vairavimo ir poilsio režimo pažeidimus, priklausomai nuo pažeidimo trukmės, sunkvežimių vairuotojai Vokietijoje baudžiami nuo 50 iki 110 eurų, įmonių savininkams už tuos pačius pažeidimus nustatyta nuo 80 iki 200 eurų bauda.
Už duomenų nepateikimą apie darbo pobūdį per 28 prieš tai ėjusių kalendorinių dienų laikotarpį vairuotojui skiriama nuo 95 iki 1000 eurų bauda.
Už netinkamą krovinio tvirtinimą vairuotojui skiriami trys baudos taškai ir 80 eurų bauda, atsakingiems asmenims – trys baudos taškai ir 270 eurų bauda.
Kai transporto priemonė turi privalomą žymėjimą „Pavojingi kroviniai“, už transporto priemonės su šia žyma vairavimą, nurodymą arba leidimą vairuoti ją su nepakankamai pritvirtintu kroviniu ir vairuotojui, ir atsakingiems asmenims skiriama nuo 270 iki 800 eurų bauda.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-11-28
Savaitės pradžioje rašėme, kad transporto ir sandėliavimo įmonėse mirtingumas ir sunkūs sužalojimai dėl nelaimingų atsitikimų darbe, patys populiariausi lyginant su kitais verslo sektoriais. Dėl nemažėjančių nelaimingų atsitikimų darbe skaičiaus sunerimusi Valstybinė darbo inspekcija (VDI), regis, rado sprendimą – nuo 2013 m. netinkamai darbų saugą organizuojančioms įmonėms gali didėti „Sodros“ įmokų tarifai.
Valstybinė darbo inspekcija „Sodrai“ pateikė informaciją apie daugiau nei 60 Lietuvos įmonių, kurioms dėl įvairių darbo saugos pažeidimų kitais metais gali didėti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų tarifai. Devyniose iš šių įmonių dėl realios grėsmės darbuotojų saugai ir sveikatai buvo sustabdyti darbai, dar 55 įmonėse dirbant pavojingus darbus įvyko sunkūs ar mirtini nelaimingi atsitikimai. Kadangi 2012 m. daugiausiai nelaimingų atsitikimų darbe nutiko transporto ir sandėliavimo įmonėse, nedrausmingi šių sektorių atstovai bus įpareigoti didesnį dėmesį skirti darbų saugos reikalavimams, ne tik dokumentuose, bet ir praktikoje.
„Sodros“ vyresnioji patarėja Jolita Skinulytė-Niakšu Cargonews redakcijai sakė, kad draudėjai vienai ar kitai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei priskiriami jau ne pirmi metai. „Priklausomai nuo to, kokiai grupei priskiriamas draudėjas prie bendrojo draudėjų valstybinio pensijų, ligos ir motinystės, nedarbo socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų tarifo, prisideda dar ir atitinkamas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifas. Tokiu būdu bendras draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifas pirmai grupei yra 30,98 proc., antrai – 31,22 proc., trečiai – 31,70 proc., ketvirtai – 32,6 proc.,“ – dabar galiojančią draudimo sistemą komentavo J. Skinulytė-Niakšu. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo grupių įmokų tarifai apskaičiuojami, įvertinant kiekvieno draudėjo traumatizmo ir profesinio sergamumo rodiklius per praėjusius tris metus bei vidutinį metinį apdraustųjų skaičių. Draudėjams, pas kuriuos per pastaruosius trejus kalendorinius metus įvyko daugiausiai mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, pripažintų draudiminiais įvykiais, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifas būna aukščiausias. Šiai kategorijai priklauso ir transporto, sandėliavimo, statybos veiklas vykdančios įmonės.
Nauja yra tai, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. skirstant draudėjus į atskiras grupes bus atsižvelgiama ne tik į nelaimingus atsitikimus darbe, bet ir į VDI pateiktus duomenis apie draudėjams paskirtas administracines nuobaudas, padarytus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimus. duomenys, vadovaujantis papildytu Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, „Sodrai“ teikiami pirmą kartą. Kaip sakė Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Vilius Mačiulaitis, tikėtina, jog ši priemonė pasiteisins siekiant užtikrinti saugesnes darbo sąlygas bei skatins vadovus geriau kontroliuoti situaciją įmonėje.
Transportininkai sprendimą vertina kritiškai
Ar tikrai ši priemonė bus tokia veiksminga pasiteiravome transporto sektoriaus atstovų. Logistikos ir krovinių paslaugas teikiančioje įmonės „Festina“ personalo vadybininkė Jurgita Žukienė, kalbėdama apie saugą negailėjo karčių pastebėjimų valstybinių institucijų atžvilgiu. „Mūsų valstybės institucijų požiūris dėl darbuotojų saugos įmonėje organizavimo neinovatyvus, biurokratinis ir gremėzdiškas. Kasdien vis gausėjantis dokumentų, parašų ir žurnalų kiekis, deja, negali išsaugoti gyvybės kelyje. Darbų saugos reikalavimai bendrąja prasme yra reikalingi, tačiau pasigendame praktinio požiūrio – įmonių mokymo, švietimo, realijų įvertinimo. Valstybės pareigūnai koncentruoja dėmesį ir daug laiko bei lėšų skiria kontroliavimui, baudimui bei „kaltojo“ ieškojimui/radimui, užuot pasidalinę vertinga patirtimi, konsultuodami darbdavius bei kartu ieškodami veiksmingų būdų darbuotojų švietimui, ugdymui, informavimui,”– sakė J. Žukienė. Ši įmonė nuolat investuoja į darbų saugą, tačiau, jų nuomone, valstybės indėlis saugos darbe užtikrinimo klausimu yra nepakankamas.
Pasiteiravus apie naują VDI pasiūlymą „Sodrai”, J. Žukienė buvo negailestinga: „Šis sprendimas suinteresuotas įmones, pirmiausia, privers ieškoti ne būdų pagerinti darbų saugą, o lėšų didesniam tarifui sumokėti. Mūsų valstybėje įsigalėjęs valdymas bausmės principu. Užuot sprendusi problemas iš esmės, einama lengviausiu keliu – bausti. Ar mokėdama didesnius mokesčius įmonė bus pajėgi daugiau lėšų skirti darbų saugai? Ir ar tai garantuos saugumą“ – retoriškai klausia pašnekovė. Jos nuomone, gerokai efektyvesnis sprendimas būtų, nustačius darbų saugos reikalavimų nesilaikymą, ne padidinti „Sodros“ įmokų tarifus, o įpareigoti įmonę rengti papildomus mokymus, stebėti juos, analizuoti, patarti. „Festinos“ personalo specialistei norėtųsi, kad semtumėmės geros praktikos pavyzdžių iš ES valstybių patirties, kuomet valstybinės institucijos konsultuoja ir siekia partnerystės bendram tikslui pasiekti – darbuotojų sveikatos ir saugos užtikrinimui.
Vis tik statistika atskleidžia, kad daugelis verslininkų į darbų saugą žvelgia labai formaliai ir tam neskiria pakankamai dėmesio. Kita vertus, labai daug priklauso ir nuo paties darbuotojo. Vežėjų patirtis rodo, kad didžioji dalis rizikos būna iššaukta darbuotojo veiksmų – greičio viršijimas, KET pažeidimai, darbo saugos instrukcijų nesilaikymas ir pan. Tad darbe, pirmiausiai, kiekvienas turi pats rūpintis savo saugumu, nepriklausomai kokio pavojingumo veikloje dirbtų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Per 2012 m. sausio–spalio mėn. Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale perkrauta 36,1 mln. t jūrinių krovinių, bendras krovos apimties pokytis sudarė -5,7 proc., palyginus su atitinkamu laikotarpiu 2011 m. 2012 m. sausio–spalio mėn. Klaipėdos uoste perkrauta 29,2 mln. t, pokytis -5,1 proc. arba -1,6 mln. t, o Būtingės terminale perpilta 6,9 mln. t, pokytis -8,1 proc. arba -0,6 mln. t.
Per 2012 m. sausio–spalio mėn., palyginti su 2011 m. atitinkamu laikotarpiu, išaugo žemės ūkio produktų (+609,7 tūkst. t), pirminių ir apdorotų naudingųjų iškasenų, statybinių medžiagų (+394,0 tūkst. t), rūdos (+219,1 tūkst. t) krova. Didžiausias nuosmukis pagal apimtį 2012 m. sausio–spalio mėn., palyginti su 2011 m. atitinkamu laikotarpiu, susidarė dėl birių natūralių ir cheminių trąšų (-1 635,6 tūkst. t), naftos produktų (-838,3 tūkst. t) bei žalios naftos (-612,6 tūkst. t) krovos.
Pagal krovinių grupes skystųjų krovinių sumažėjo 8,6 proc., kurių perpilta 15 312,9 tūkst. (42,5 proc. bendros uosto krovos). 4,7 proc. mažiau perkrauta biriųjų ir suverstinių krovinių, šios krovinių grupės apimtis sudarė 11 618,6 tūkst. t (32,2 proc. bendros uosto krovos). Generalinių krovinių sumažėjo 1,6 proc., iš viso jų krauta 9 140,3 tūkst. t (25,3 proc. bendros uosto krovos).
Per 2012 m. sausio–spalio mėn. užregistruoti 5 974 laivų įplaukimai į Klaipėdos uostą ir Būtingės terminalą, iš kurių Būtingės terminale prisišvartavo 69 laivai (-9,2 proc. arba 7 laivais mažiau, palyginus su 2011 m. atitinkamu laikotarpiu). Į Klaipėdos uostą įplaukė 4 073 tarptautiniai laivai (27 laivais arba 0,7 proc. daugiau, palyginus su 2011 metų sausio–spalio mėn.), 1 832 vietiniai laivai (11 laivų arba 0,6 proc. daugiau palyginus su 2011 metų sausio–spalio mėn.). 2012 metų sausio–spalio mėn. į Klaipėdos uostą įplaukė 5 905 laivai, t. y. 38 laivais daugiau arba +0,6 proc. palyginus su atitinkamu laikotarpiu 2011 m. Keleivių per nagrinėjamą laikotarpį apsilankė 303 097, t. y. 7,1 proc. arba 20 217 keleivių daugiau negu per atitinkamą 2011 m. laikotarpį.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-11-28
Paskutiniuosius šiais metais duobių remonto darbus kelininkai planuoja baigti per šią savaitę. Šiuo metu baigiamos tvarkyti pavojingiausios Partizanų gatvės duobės, nurodo Kauno savivaldybė.
Pačioje prasčiausioje Partizanų gatvės atkarpoje nuo prekybos centro „Savas“ iki J. Urbšio katalikiškos vidurinės mokyklos buvo paklota nauja asfalto danga. Kitose šios gatvės atkarpose kelininkai nuo praėjusios savaitės tvarko pavojingiausias duobes.
Šią savaitę taip pat ketinama sutvarkyti didžiausią pavojų kauniečių automobiliams keliančias duobes L. Ivinskio ir Žemaičių gatvėse bei Ateities plente.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-11-28
Nuo lapkričio 1 dienos Europos Sąjungoje (ES) įsigaliojęs reikalavimas naujai žymėti padangas atvėrė kelią pigių padangų eksportui iš Kinijos. Vartotojai iš esmės nebus informuoti, ką įsigyja ir ko tikėtis kelyje, o pardavėjams palikta pavojinga laisvė siūlyti nesaugias padangas.
Naująjį padangų ženklinimą specialistai vertina labai skeptiškai, nes jis apima viso labo mažiau nei trečdalį svarbiausių padangos savybių, o apie žiemines padangas iš jo galima sužinoti tik vieną dalyką – tinkamumą važiuoti šlapia kelio danga.
Vartotojui paliekama per daug gyvybiškai jam svarbių nežinomųjų.
Žieminių tarytum neliko
“Naujose padangų etiketėse lengvai suprantamais paveiksliukais pateikiama informacija tiktai trimis pagrindiniais padangų veiksmingumo aspektais – koks degalų vartojimo efektyvumas, sukibimas su šlapia danga ir išorinis riedėjimo triukšmas. Tačiau geras gamintojas pasitelkia ne tris, o 50 kriterijų. Dauguma jų ypač svarbūs žiemą, nes tuomet, kai prastas oras ir sninga, padangos reikšmė važiavimo saugumui išauga keliskart. Atšiauriuoju metų laiku labai svarbu žinoti, kokiomis savybėmis padanga pasižymi važiuojant sniegu, ledu ar slidžia danga, tačiau iš naujųjų etikečių nieko nepaaiškėja. Keisčiausia, jog nepateikiama jokių žinių net apie tai, per kiek laiko padanga susidėvi”, – stebėjosi įmonės “Egzotika” savininkas Rokas Lipeikis.
Pasak verslininko, galbūt informacija apie padangos savybes šaltuoju metų laiku nėra labai svarbi didžiausių rinkų Europoje – Vokietijos ir Prancūzijos – vairuotojams, nes jie gyvena platumose, kuriose žiemos beveik nebūna. “Tačiau mes ir skandinavai esame šiauriečiai, todėl informacija apie padangos savybes žiemą mums neretai gali būti mirties ir gyvybės klausimas”, – sakė R.Lipeikis
Vokiečiai įžvelgė pavojų
Apie tai, kad naujo pavyzdžio padangų etiketėse nurodyta informacija yra ribota, žiniasklaidai jau prakalbo ir Vokietijos nepriklausoma testavimų organizacija TUV.
“Padangų etiketė šiek tiek primena žvakę: ji “truputį apšviečia”, tačiau atstoti deglo negali. Daug savybių tiesiog neatspindima. Geriausias to pavyzdys – žieminės padangos. Pirkėjai visiškai nėra informuojami apie tai, ką jie turi žinoti. Todėl vairuotojai privalo padangų pardavėjams užduoti papildomų klausimų ir nesitikėti, kad etiketė pasako viską, ką reikia žinoti”, – teigė vokiečių testavimo organizacijos Padangų ir ratų padalinio vadovas Michaelis Staude.
Didieji gamintojai susimovė?
Praėjusią savaitę naujovišku padangų žymėjimu jau reiškė abejones didžiausia pasaulyje padangų gamintoja “Goodyear”.
“Nauja ženklinimo sistema – tai tik pradinis taškas, nuo kurio pirkėjas turėtų pradėti domėtis preke. Vis dėlto reikia įvertinti ir kitus kriterijus, kurie nulemia padangų charakteristikas. Tarkime, kurdama naujas padangas, “Goodyear” kompanija atsižvelgia į pusšimtį įvairiausių veiksnių. O toks svarbus saugumui kriterijus kaip, pavyzdžiui, akvaplanavimas nėra atspindimas padangų etiketėse”, – piktinosi “Goodyear” inovacijų centro Liuksemburge vadovas Jeanas Pierras Jeusettas.
Ką iš tiesų norėjo pasakyti vartotojams “Goodyear” atstovas? ”Nors apie tai garsiai ir nekalbama, tačiau, mano nuomone, didieji padangų gamintojai pergudravo patys save. Neabejoju, kad būtent jų lobistai įkalbėjo Europos Komisiją priimti naują reglamentą, kuriame buvo numatytas ir naujoviškas padangų žymėjimas. Tačiau dabar paaiškėjo, jog jis skaudžiausiai kerta patiems idėjos autoriams. Todėl jau kalbama, kad netrukus ženklinimas vėl bus keičiamas”, – dienraščiui LŽ sakė padangomis prekiaujančios įmonės “Egzotika” savininkas R.Lipeikis.
Verslininkas atsisakė įvardyti, kokie gamintojai tai galėtų būti.
Kokiu tikslu reikėjo keisti padangų ženklinimą?
R.Lipeikis čia turi savo versiją. “Mano nuomone, garsūs pasaulio gamintojai ketino priremti prie sienos kinus, kurie pastaraisiais dešimtmečiais smarkiai didino padangų eksportą į ES. Matyt, buvo tikimasi, kad padidinus reikalavimus prastos kokybės kinų gamybos produkcijai ši taps nekonkurencinga. Juokas pro ašaras, tačiau kinai pergudravo garsiuosius gamintojus”, – savo nuomonę dėstė verslininkas.
Pagal R.Lipeikio versiją, tai buvo padaryta genialiai paprastai – gudruoliai mušti jų pačių korta.
“Kadangi priėmus naują ženklinimą padangos kokybę nusako tiktai trys parametrai, tai kinai tik juos ir padarė idealiai tobulus. Todėl dabar, jei spręstume vien iš naujųjų etikečių, Kinijos visiškai nežinomų gamintojų padangos yra daug geresnės nei garsiųjų pasaulio koncernų gaminiai. Kadangi jos dar ir kur kas pigesnės, garsiųjų gamintojų produkcija tiesiog įvaroma į kampą. Juk vartotojai yra linkę pasitikėti tuo, kas rašoma etiketėse. Tačiau tik nedaugelis jų supranta, kad skyrus didžiąją dalį gamintojo lėšų trims padangų parametrams pagerinti smarkiai nukenčia kiti keturiasdešimt septyni”, – patyrimu dalijosi padangų pardavimo įmonės vadovas.
R.Lipeikis tvirtino, jog naujausi garsiųjų pasaulio gamintojų ir testavimų organizacijų pareiškimai gali reikšti tik viena – po kurio laiko ką tik įsigaliojęs ženklinimas bus keičiamas. “Antraip nebūtų prasmės garsiems gamintojams investuoti milžiniškus pinigus į pačias brangiausias technologijas. Ir dėl to nukentėtų ne tik vartotojai, bet ir eismo saugumas Europoje apskritai”, – sakė pašnekovas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Los Andželo automobilių parodoje kasmetiniam Dizaino Iššūkio konkursui pristatytas ne vienas ateities patrulinis nebūtinai žmogaus valdomas policijos automobilis: tokia mašina gebės ne tik autonomiškai patruliuoti, bet ir bus aprūpinta lydinčiais autonominiais robotais.
Šių metų konkurso „Dizaino Iššūkis“ tema – 2025-ųjų kelių eismo patrulinis automobilis. Konkurso dalyviai – „General Motors“ (GM), „Subaru“, BMW, „Honda“ – fantazijos nežabojo, tačiau vieningai sutarė dėl tų pačių dalykų: ateityje mūsų laukia ne tik gausybė automobilių keliuose ir transporto spūstys, bet ir labai, labai daug dalinio arba visiško automobilių autonomiškumo bei robotikos.
Kai kurie konkurso „Dizaino iššūkis“ dalyviai šiemet daug dėmesio skyrė pareigūnų galias optimizuojančioms priemonėms (naudodami jas, pareigūnai mažomis sąnaudomis pasiekia kur kas geresnių rezultatų). Štai „Mercedes Benz“ pasiūlė pažangų, taupiai degalus vartojantį SUV klasės visureigį policijos pajėgoms, kuris keliuose išsiskirtų pašėlusio dydžio gabaritais. O štai GM pristato programuojamą trijų transporto priemonių elektrinę sistemą „Volt Squad“.
Tiesa, radikaliai naują požiūrį į ateities patruliavimą gatvėse demonstruoja koncernai „Honda“ ir „BMW“. Japonų gamintojo prototipas „CHP Drone Squad“ yra nebūtinai žmogaus valdoma sistema, kuri atliktų savotišką žvalgybininko funkciją. Tai reiškia, kad maždaug 2025 m. policijos darbas darysis vis autonomiškesnis, vis labiau robotizuotas ir dažniau valdomas nuotoliniu būdu.
„Honda CHP Drone Squad“ eskortą sudaro nebūtinai žmogaus valdomas automobilis „Auto-Drone“, atliekantis mobilios bazės funkciją, o jį kelyje lydi autonominiai motociklai „Moto-Drones“. Ir bazinis automobilis, ir jį lydintys motociklai keliuose veiks išvien ir galės rengti įvairias persekiojimo, apsupimo ir pan. užduotis.
Labai panašią koncepciją siūlo ir BMW. Jų projektas „E-Patrol“ yra žmogaus valdomas policijos patrulinis automobilis. Jo kūrėjai prognozuoja, kad Los Andžele 2025 m. bus labai daug, tačiau greitaeigių transporto priemonių, tad pažeidėjus vydamiesi intensyviame eismo sraute patrulinio automobilio pareigūnai į pagalbą galės pasitelkti bepilotes skraidykles arba autonominius keliu riedančius vienračius.
Skraidyklės ir vienračiai galės persekioti pažeidėjus net ir ten, kur patrulinis automobilis nepravažiuos. Tokiu būdu tą pačią užduotį galės vykdyti tas pats policijos ekipažas be jokio kolegų ekipažų pastiprinimo.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Lapkričio 28 d. dėl Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos (toliau – MDAS) atnaujinimo darbų nuo 9 iki 15 val. neveiks MDAS.
Šiuo laikotarpiu turi būti taikoma grįžtamoji procedūra ir su jos atlikimu susiję veiksmai, aprašyti 2009 m. birželio 25 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-356 patvirtintose taisyklėse.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad nurodytuoju MDAS neveikimo laikotarpiu teikiant muitinės deklaracijas Muitinės informacinių sistemų centro IT paslaugu centrui nereikia siųsti prašymų leisti taikyti grįžtamąją („popierinę“) procedūrą.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Asociacija “Linava” iš Latvijos muitinės gavo raštą, kuriuo informuojama, kad pastaruoju metu Latvijos KPP “Terehovo” yra padidėjęs krovininių transporto priemonių srautas, kai tuo tarpu su išvystyta infrastruktūra kituose Latvijos KPP krovininių transporto priemonių eilių nėra.
Todėl Latvijos muitinė rekomenduoja organizuojant krovinių pervežimus į/iš NVS šalis rinktis Grebnevo arba Paternieki kontrolės praleidimo punktus. Muitinės nuomone, šio pasiūlymo įgyvendinimas leistų vežėjams sutaupyti laiką ir pašalinti transporto priemonių prastovas pasienyje.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos bausmės vairuotojams, kurie ženkliai viršys leistiną greitį.
Pažeidėjai bus sodinami į kalėjimą nuo vienerių iki ketverių metų. Tiesa, dauguma numatytų greičio viršijimų galios lengviesiems automobiliams, nes vilkikai tokiais dideliais greičiais nevažinėja, tačiau sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojai turėtų būti ypač atidūs keliuose, kuriuose leistinas greitis 30 km/h. Jei policija čia užfiksuos transporto priemonę judančią 70 km/h ir didesniu greičiu, tuomet vairuotojui grės numatytos naujosios bausmės.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Siūlome susipažinti su visais apribojimais, kurie bus taikomi Lenkijoje kitais metais, o taip pat prisiminti ir nuolatos galiojančios sunkiojo transporto eismo apribojimus.
Bendri apribojimai
Transporto priemonėms, kurių maksimali leistina masė didesnė nei 12 t. negali važiuoti visoje Lenkijos teritorijoje šventinių dienų išvakarėse nuo 18:00 iki 22:00 (taikoma šventėms nuo c iki k punkto pateiktame sąraše žemiau).
Šventinėmis dienomis eismas draudžiamas nuo 8:00 iki 22:00.
| Diena | Šventė | |
|---|---|---|
| а) | Sausio 1 | Naujieji metai |
| b) | Sausio 6 | Trys karaliai * |
| с) | Kovo 31 | Pirma Velykų diena |
| d) | Balandžio 1 | Antra Velykų diena |
| e) | Gegužės 1 | Darbo diena |
| f) | Gegužės 3 | Konstitucijos diena |
| g) | Gegužės 19 | Šv. Trejybės diena |
| h ) | Gegužės 30 | Kristaus ėmimo į dangų diena |
| i) | Rugpjūčio 15 | Žolinės |
| j) | Lapkričio 1 | Visų šventųjų diena |
| k) | Lapkričio 11 | Konstitucijos diena |
| l) | Gruodžio 25 | Pirma Kalėdų diena |
| m) |
Gruodžio 26 | Antra Kalėdų diena |
_________
* Sausio 6 d. šventinės dienos apribojimai netaikomi.
Papildomi apribojimai
Transporto priemonėms, kurių maksimali leistina masė didesnė nei 12 t. negali važiuoti visoje Lenkijos teritorijoje nuo pirmo penktadienio po birželio 18 iki mokslo metų pradžios. Šiais metais tai bus nuo birželio 21 iki rugsėjo 1 d.
Apribojimai taikomi šio periodo penktadieniais 18:00 -22:00, šeštadieniais 08:00 – 14:00 ir sekmadieniai 08:00 – 22:00.
Jei šventinė diena šiuo laikotarpiu būna penktadienį, šeštadienį ar sekmadienį – tuomet taikomi bendri apribojimai nurodyti aukščiau.
Išimtys
1. Specialiųjų tarnybų TP;
2. TP, skirtos avarijoms likviduoti;
3. Gelbėjimo operacijų automobiliai;
4. TP, naudojamos stichinės nelaimės metu;
5. TP, gabenančios humanitarinę pagalbą;
6. Kelių tiesimo ir tvarkymo technika;
7. TP, vežančios stambius raguočius;
8. TP, surenkančios pieną, gyvulius ar grūdus;
9. TP, gabenančios mazuto, naftos produktus, kurą, atsargines dalis ir gėlą vandenį laivams;
10. TP, gabenančios televizijos ar radijo įrangą, kilnojamosios stotys;
11. TP, gabenančios įrangą, skirtą masiniams renginiams;
12. TP, kai jų didžiąją krovinio dalį sudaro spauda;
13. TP, gabenančios vaistus ir gydomąsias priemones;
14. TP, kurių didžiąją krovinio dalį sudaro pašto siuntos;
15. TP, nuo kurių darbo priklauso gamybos ciklai įmonėse, kurios dirba visą parą;
16. TP, vežančios pavojingus krovinius, kurias reikalaujama žymėti oranžine lentele;
17. TP, kurių didžiąją krovinio dalį sudaro greitai gendantys ar maisto produktai;
18. TP, skirtos betonui pervežti;
19. TP, skirtos buitinėms atliekoms surinkti;
20. TP, skirtos iš traukinių iškrautiems kroviniams pervežti ne toliau nei 50 km nuo pasikrovimo vietos;
21. TP, skirtos kombinuotiems pervežimams;
22. Žemės ūkio transporto priemonės;
23. TP, grįžtančios iš užsienio ir užbaigiančios reisą arba gabenančios krovinį gavėjui, kuris yra registruotas Lenkijos teritorijoje;
24. TP, įvažiavusios į Lenkijos teritoriją prieš įsigaliojant transporto apribojimams, gali judėti iki 50 km atstumu nuo sienos kritimo punkto ir TP, kurios pasienio zonoje laukia išvažiavimo iš Lenkijos teritorijos;
25. TP, naudojamos nemokamai medicininei priežiūrai.
Išimtys taikomos 6-21 punktuose išvardintoms ir tuščioms transporto priemonėms, vykstančioms į pasikrovimą arba grįžtančioms po išsikrovimo Lenkijos teritorijoje.
Greitai gendančių produktų sąrašas
mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai;
žuvys, vėžiagyviai, moliuskai ir kiti vandens bestuburiai;
pieno produktai, ypač jogurtas, kefyras, grietinė, pienas, sūris, sviestas ir ledai;
paukščių kiaušiniai, šviežios gėlės ir kambariniai augalai;
šviežios ir šaldytos daržovės, vaisiai ir grybai;
grūdai ir žemės ūkio produktai, skirti maisto gamybai;
pašarai ir augaliniai aliejai, grūdai, miltai, avižos, manai ir kukurūzai;
riebalai ir gyvūninės kilmės arba augalinės kilmės aliejus;
maisto konservai iš mėsos, paukštienos, žuvies, daržovių ir vaisių;
saldumynai ir kiti konditerijos kepiniai;
konservai iš javų, miltų, krakmolo, pieno miltelių ir duonos gaminių;
gaivieji nealkoholiniai gėrimai;
maisto pramonės likučiai ir atliekos, skirtos gyvūnų pašarams paruošti;
cukriniai runkeliai, bulvės, šviežios mielės.
Vietiniai apribojimai
| Miestas | Apribojimas | Kada taikomas |
|---|---|---|
| Varšuva | transporto priemonėms kurių maksimali leidžiama masė didesnė nei 16 t. | kasdien 7:00 – 10:00 ir 16:00 – 20:00. Draudimas galioja visoms transporto priemonėms vykstančioms tranzitu per Varšuvą. Alternatyvūs maršrutai keliais NR 50, 60 ir 62. Išimtys taikomos tik TP, turinčioms С16 kodo liudijimą. Šiuos dokumentus vežėjui duoda krovinio siuntėjas. Tokiu atveju vilkikų vairuotojams galioja tik kelio ženkluose numatyti draudimai. |
| Vroclavas | transporto priemonėms kurių maksimali leidžiama masė didesnė nei 18 t. | kasdien 06.00 - 09.00, 13.00 - 19.00 ir 22.00 - 04.00. |
| Elkas | transporto priemonėms kurių maksimali leidžiama masė didesnė nei 14 t. | visada. |
| Lomža | transporto priemonėms kurių maksimali leidžiama masė didesnė nei 10 t. | kasdien 22:00 – 06:00. |
| Poznanė | transporto priemonėms kurių maksimali leidžiama masė didesnė nei 16 t. | kasdien 07.00 - 09.00 ir 14.00 - 18.00. |
| Torūnė | transporto priemonėms kurių maksimali leidžiama masė didesnė nei 18 t. | kasdien 06.00 - 09.00 ir 13.00 - 19.00. |
| Gliwice | transporto priemonėms kurių maksimali leidžiama masė didesnė nei 12 t. | kasdien 00:00 – 04:00, 06:00 – 10:00 ir 14:00 – 18:00. |
| Nowa Sól | transporto priemonėms kurių maksimali leidžiama masė didesnė nei 15 t. | visada. |
| Sopotas ir Suvalkai | transporto priemonėms kurių maksimali leidžiama masė didesnė nei 18 t. (negalioja autobusams). | visada. |
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Asociacijos “Linava” nariai ir kandidatai kviečiami į asociacijos “LINAVA” Krovininio transporto tarybos išplėstinį posėdį, kuris įvyks 2012 m. lapkričio 28 d. 10.00 val. VšĮ “Linavos” mokymo centras” salėje (Jankiškių g. 41, Vilnius).
Posėdžio darbotvarkė:
1. Dėl transporto priemonių, laukiančių kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną
Medininkų pasienio kontrolės punkte eilių formavimo, registravimo ir reguliavimo.
Pranešėjas – Pasienio kontrolės punktų direkcijos atstovas.
2. Dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo bei
kitų draudimo rūšių problematikos Lietuvoje.
Pranešėjas – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro direktorius Algimantas
Križinauskas.
3. Dėl Rusijos draudimo kompanijos „Rosgosstrakh“ galimų draudimo paslaugų teikimo
Lietuvos vežėjams.
Pranešėja – DK „Rosgosstrakh“ Transporto priemonių draudimo departamento direktoriaus pavaduotoja
Natalija Polunina.
4. Kiti klausimai.
Būtina išankstinė registracija į posėdį būtina el. paštu: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-11-26
Praėjusi savaitė krovinių pervežimo verslui atnešė daug naujienų. Gausiai žinių pabėrė ne tik vietinės, bet ir kaimyninių šalių valstybinės institucijos. Taip pat netrūko kriminalų ir eismo įvykių.
Žinios iš užsienio
Iš Lenkijos atskriejo žinia, primenanti, kad nuo 2012 m. spalio 19 d. įsigaliojo įstatymas: nuo šiol transporto priemonės (jų junginiai), kurių matmenys su kroviniu ar be jo ir (ar) ašies (ašių) apkrova ir (ar) transporto priemonės (jų junginio) leidžiama bendroji masė viršija maksimalius leidžiamus dydžius privalo turėti didžiagabaritinio ir (ar) sunkiasvorio vežimo leidimą. Už sunkiasvorės transporto priemonės vykimą be atitinkamo leidimo numatyta nuo 550 PNL iki 15 000 PNL bauda, kuri priklausys nuo transporto priemonės kategorijos bei pažeidimo rūšies.
Vežėjams aktualią informaciją paskelbė ir BGL (Vokietija). Informuojama, kad nuo 2008 metų keliuose Europos greitkeliuose (dažniausiai Vokietijoje) pasikartoja atvejai, kai apšaudomi autovežiai arba kiti sunkvežimiai. Policija prašo vairuotojų būti itin atidžiais, stebėti automobilius kiekvieno sustojimo metu, o susidūrus su minėtais atvejais, būtinai pranešti atitinkamoms institucijoms.
Žinios iš pasienio postų
Lapkričio 19 d. Medininkų pasienio poste vežėjus pasitiko nauja eilių reguliavimo tvarka. Nors Pasienio kontrolės punktų direkcijos departamentamentas įvesdamas naująją eilių reguliavimo tvarką siekė sukurti geresnį sienų pralaidumą, Lietuvos ir kaimyninių šalių vežėjai sistemos privalumų neįžvelgia. Medininkų pasienio punkte labiausiai trūksta automobilių stovėjimo aikštelės, kurioje vairuotojai galėtų ilsėtis, kol pajudės eilė.
Praėjusią savaitę sulaukėme žinių ir iš Latvijos pasienio. Prieš savaitę (pirmadienį) iš Latvijos įvažiavimo į Rusiją laukė apie 1 000 vilkikų. Antradienį situacija nežymiai pagerėjo: Burački – Terechovo poste ryte eilėje stovėjo apie 700 vilkikų, o Grebnevo – Ubylinka poste – 100. Teigiama, kad viena iš išaugusių eilių priežasčių –tai pasibaigę lenkų vežėjų tranzitiniai leidimai per Baltarusiją, dėl ko jiems tenka važiuoti į Rusiją per Latviją. Tikėtina, kad artėjant šventėms, pasieniečiai gali nesusitvarkyti su tokiu transporto srautu ir pasienyje gali susikaupti rekordinis vilkikų kiekis.
Eismo įvykiai, kriminalai
Praėjusi savaitė keliuose sukėlė daug sumaišties. Dėl pablogėjusių oro sąlygų, vairuotojų neatidumo kilo daug avarijų, kuriose nukentėjo ar net žuvo žmonės. Aukų pareikalavo trečiadienio avarija Pasvalio raj., kuomet nuo kelio nuvažiavo ir užsimušė lenkų vilkiko vairuotojas. Manoma, kad lenkas vidurdienį užmigo. Taip pat parėjusią savaitę JAV įvyko masinė avarija, kurioje du žmonės žuvo ir apie 80 žmonių buvo sužeistų, kai greitkelyje dėl tiršto rūko susidūrė keliasdešimt transporto priemonių. Greitkelyje susidūrė ne tik lengvieji automobiliai, bet ir sunkvežimiai.
Lapkričio 22 d. Trakų policijos pareigūnai aptiko nelegaliai dyzeliną pardavinėjusią įmonę. Į šią įmonę atvykstantys sunkiasvoriai vilkikai su Kaliningrado srities valstybiniais numeriais vežė dyzeliną, kuris vėliau iš sunkiasvorių vilkikų degalų bakų buvo išsiurbiamas į dyzelino talpyklas, įrengtas įmonės teritorijoje esančiame garaže.
Prognozuojama, kad ši svaitė Lietuvoje bus lietinga, o savaitgalį paspaus šaltukas. Tikimės, kad šios oro sąlygos netrikdys Jūsų kelionių, kurių tikslus pasieksite saugiai.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Lapkričio 26 d. Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU) sulaukė dumilijoninio keleivio. Jis į sostinės oro uostą atskrido 11.20 val., aviakompanijos „SAS Scandinavian Airlines“ reisu Nr. SK 744 iš Kopenhagos.
„Labai džiaugiamės, kad būtent mūsų kompanijos skrydžiu Vilniaus oro uostas šiais metais pasiekė 2 mln. keleivių. Sveikiname visus skrydžio iš Kopenhagos keleivius ir Vilniaus oro uostą, sėkmingai auginantį keleivių srautus“, – su jubiliejiniu keleiviu TVOU sveikinos SAS atstovybės Lietuvoje vadovė Rūta Jucienė.
TVOU dviejų milijonų keleivių per vienerius metus sulaukia jau antrąjį kartą. Pirmą kartą 2 mln. keleivių riba buvo peržengta 2008 m. gruodžio 18 d. , o pirmąjį milijoninį keleivį TVOU aptarnavo 2005 m. spalio 1 d.
Šių metų sausio-spalio mėnesiais Vilniaus oro uostas aptarnavo 1,85 mln. keleivių, t. y. 28,39 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2011 m.
Vilniaus oro uostas
Lietuvos ir Baltarusijos informacinių technologijų kūrėjai planuoja kurti bendrą pasienio tarnybų informacinę sistemą, kuri sutrumpintų ir palengvintų sienos kirtimo procedūras.
Biurokratines tokio bendradarbiavimo kliūtis pašalins penktadienį pasirašytas tarpvyriausybinis susitarimas dėl bendradarbiavimo informacinių ir ryšių technologijų srityje.
Lietuvos pusėje diegiama elektroninė eilių tvarkymo sistema tikrai nesutrumpins gaišaties pasienyje, kol tokios sistemos nebus ir Baltarusijos pusėje. Nebūtinai tokios pat, bet jos turi būti tarpusavyje suderintos, – sako glaudesnio bendradarbiavimo siekiančių Lietuvos ir Baltarusijos informacinių technologijų asociacijų atstovai.
„Norime, kad Lietuvoje sėkmingai realizuoti projektai būtų pakartoti Baltarusijoje. Arba atvirkščiai, jei mes ką gero padarėme, pavyzdžiui, sukūrėme kokią gerą informacinę sistemą, kad galėtume ją pritaikyti Lietuvoje. Vėliau kartu eitume ir į trečiąsias šalis“, – sako Baltarusijos asociacijos „Infopark“ valdybos pirmininkas Vladimiras Basko.
„Visi puikiai žinome, kad vyksta pasaulyje visų rinkų globalizacija. Ir sistemos, kuriamos vienoje šalyje, yra sėkmingai diegiamos toje šalyje, vienos valstybės ribose, bet pirmiausia transportas reikalauja sistemų, kurios veiktų visų transporto koridorių trasos ilgyje“, – teigia „Infobalt“ asociacijos prezidentas Vytautas Vitkauskas.
Platesnių rinkų ir globalesnės veiklos norintys informacinių technologijų kūrėjai paragino ir politikus pasirašyti tarpvyriausybinio bendradarbiavimo susitarimą – kad abiejų šalių įmonės galėtų be kliūčių kurti ir įgyvendinti bendrus projektus.
Lietuvos informacinių technologijų kompanijos jau seniai yra nusiteikusios siūlyti savo produktus kitose valstybėse ir šios sutarties pasirašymas leis mūsų kompanijoms aktyviau eiti į Baltarusijos rinką.
„Didelių skirtumų tarp veikiančių informacinių technologijų sistemų nėra, bet norisi, kad jos nesiskirtų net detalėmis, o įgyvendinimas atvertų platesnes pritaikymo perspektyvas“, – sako Baltarusijos ryšių ir informatikos viceministras Sergejus Nesterovičius.
Artimiausiuose lietuvių ir baltarusių informacinių technologijų įmonių planuose – sukurti bendrą abiejų šalių pasienio tarnyboms tinkančią informacinę sistemą.
„Tai būtų viena sienos kirtimo sistema. Tokios pat procedūros vyktų ir Lietuvoje, ir Baltarusijoje. Vienoje sienos pusėje gautą informaciją apie automobilius, keleivius, krovinius matytų ir kitos šalies pareigūnai“, – sako V. Basko.
Baltarusijos atstovai tolesnį bendradarbiavimą įsivaizduoja, kaip šios srities įmonių klasterį arba aljansą, kuriantį produktus, pirmiausia – transporto ir logistikos informacines sistemas – tinkančias ir Rytų, ir Vakarų šalims.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|