Pastaruoju metu itin padaugėjo šalies vežėjų skundų dėl neva nepagrįstai brangstančio draudimo. Tačiau draudimo bendrovės BTA specialistai tikina, kad ši draudimo paslauga tiek į užsienį krovinius vežantiems vilkikų vairuotojams, tiek paprastiems vairuotojams brangsta pagrįstai. Draudikai teigia, kad per pastaruosius porą metų gerokai padidėjo tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimai užsienyje įvykstančių avarijų aukų artimiesiems ir teismo išlaidos bylose.
Vien pernai užsienyje patirtoms 2852 žaloms atlyginti draudimo bendrovė BTA išmokėjo 12 317 627 litus, dar 19 929 272 litų yra rezervuota. 2011 m. užsienyje patirtoms 2932 žaloms atlyginti bendrovė skyrė 10 892 183 Lt., dar likę rezervuota 19 379 605 Lt. Palyginimui: Lietuvoje 2012 m. užregistruotos 11091 žalos, joms atlyginti buvo skirta 20 887 180 Lt., o rezervuota 4 703 081 Lt. „Taigi, reziumuojant skaičius galima drąsiai teigti, kad dėl užsienyje įvykusios avarijos patiriami kur kas didesni nuostoliai nei panašios avarijos atveju Lietuvoje. O tai sąlygoja kur kas didesni nei Lietuvoje žalų atlyginimai, kurių iš avarijos kaltininkų pareikalauja žuvusių ar sužeistų aukų artimieji. Deja, dėl įvairių priežasčių jie turi tendenciją augti ir mes tai labai aiškiai juntame“, – sakė sakė draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina Karpova.
Pasak K.Karpovos, ypač sudėtinga situacija Lenkijoje, kur 2010 m. pasikeitus teismų praktikai asmens žala kompensuojama labai plačiam artimųjų ratui. Ivairių kompensacijų gali pareikalauti ne tik tiesiogiai įvykyje sužalotas asmuo ar žuvusios aukos artimiausi giminaičiai, bet ir kur kas tolimesni giminės ir netgi draugai, patyrę išgyvenimų ir nuostolių dėl jų artimųjų sužalojimų arba netekties.
Draudimo ekspertė pateikė ir porą atvejų, kuomet avarijų padariniai buvo itin skaudūs visomis prasmėmis. „Lenkijoje mūsų bendrovėje draustas vilkikas viršijo greitį apie 20 km/val. ir, nesilaikydamas tinkamų atsargumo priemonių esant blogoms oro sąlygoms, trenkėsi į šalikelėje stovintį kitą vilkiką. Bandydamas išvengti susidurimo mūsų draudėjo automobilis išvažiavo į priešingą eismo juostą, kur susidūrė su priešais atvažiuojančiu taksi automobiliu. Žuvo taksi vairuotojas ir du keleiviai, dar viena keleivė buvo sužalota. Avarijos aukos buvo kilusios iš labai plačių giminių ratų, todėl gauta itin daug pretenzijų iš jų tėvų, žmonų, vaikų, brolių, sesių, anūkų. Kai kurios pretenzijos jau sureguliuotos (baigėsi teisminiai procesai ar sudarytos taikos sutartys), bet 9 teisminiai procesai atskirose civilinėse bylose dar tebevyksta. Jau išmokėjome 1 303 980 Lt, tačiau dar lieka rezervuota 2 084 970 Lt teisminiams ginčams sureguliuoti“, – pasakojo K.Karpova.
„Kitas nemažiau skaudus atvejis taip pat registruotas Lenkijoje, kuomet dėl mūsų draudėjo kaltės į avariją papuolė net 2 automobiliai. Vienu automobiliu važiavusi jaunų lenkų pora žuvo, o kitu automobiliu važiavęs šveicaras buvo smarkiai sužalotas. Be tėvų globos liko keturi 9-13 metų amžiaus vaikai. Jiems paskirta globėja (vienuolė). Kiekvienam vaikui rezervuota po 350 000 Lenkijos zlotų žalos atlyginimo (tokiais atvejais, jei nepasiekiamas susitarimas dėl vienkartinės išmokos, priteisiamas išlaikymas iki pilnametystės). Siekiame ir rodome iniciatyvą greitai ir geranoriškai susitarti su nukentėjusiųjų globėja dėl pilno žalos vaikams atlyginimo. Bylos nagrinėjimas vyksta šeimos teisme, kad būtų užtikrintos vaikų teisės. Į šio teismo depozitinę sąskaitą mes iš anksto pervedėme pirminę kompensaciją vaikams. Jau iš viso šioje byloje išmokėjome 167 889 Lt, o 2 332 067 Lt yra rezervuota. Nukentėjusiai šveicarų porai rezervuota po 10 000 eurų už neturtinę žalą, o už BMW automobilį – 25 000 EUR turtinei žalai atlyginti“, – kalbėjo Karolina Karpova.
Pasak draudimo ekspertės, daug išlaidų draudimo kompanijos patiria ir teismuose. Ypač ilgai bylos vilkinamos Britų salyne. „Ten bylos sprendžiamos metų metus, ko pasekoje teisininkai uždirba didžiulius pinigus“, – reziumavo K.Karpova.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Šiandien, sausio 18 d., susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius lankysis Kaune, kur susitiks su Kauno miesto ir rajono merais bei valstybės įmonių „Kauno regiono keliai“ ir Vidaus vandens kelių direkcijos vadovais.
12.30 val. Kauno rajono savivaldybėje planuojamas ministro R. Sinkevičiaus susitikimas su rajono meru Valerijumi Makūnu, 13.20 val. Kauno miesto savivaldybėje – su meru Andriumi Kupčinsku.
14 val. ministras lankysis VĮ „Kauno regiono keliai“, 15 val. – VĮ Vidaus vandens kelių direkcijoje.
Vizito tikslas – susipažinti su VĮ „Kauno regiono keliai“ veikla ir aptarti Kauno regiono kelių priežiūros bei eismo saugos klausimus. Susisiekimo ministerijos vadovas taip pat domėsis Lietuvos vidaus vandens kelių tinklo ir valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių infrastruktūros plėtra pagal Susisiekimo ministerijos programą, vidaus vandens kelių eksploatavimu ir priežiūra.
„Vienas iš aktualių nūdienos transporto infrastruktūros klausimų – naujos Marvelės krovininės prieplaukos Kaune statyba, šio projekto finansavimas ir būtinų dokumentų parengimas, todėl noriu pats įvertinti, kaip vyksta darbai, ir aptarti ateities perspektyvas plėtojant krovinių vežimą vidaus vandens keliais“, – sakė ministras R. Sinkevičius.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Pernai per Klaipėdos uostą perkrauta 35 mln. tonų krovinių, ir nors krova – milijonu tonų mažesnė nei du 2011-aisiais, kai kurioms uosto bendrovėms rezultatus, nors ir nežymiai, net gi pavyko pagerinti.
Krovos kompanijų teigimu, norint išlaikyti ar net padidinti krovinių srautus, būtina gerinti uosto infrastruktūrą, gerinti pasienio pralaidumą, praneša LRT televizijos laida „Panorama“.
Kasmet didėjanti konkurencija tarp Rytų Baltijos uostų, kuriuose statomi nauji ir modernizuojami seni terminalai bei tobulinama infrastruktūra, pritraukiant krovinius – nemenkas iššūkis Klaipėdos uosto krovos kompanijoms.
Vis dėlto daliai jų pernai pavyko pagerinti užpernykščius krovos rezultatus. „Klasco“ pernai perkrovė beveik 50 tūkst. tonų daugiau nei užpernai. Beveik pusę visos krovos sudarė rusiški ir Baltarusiški kroviniai. Jų kiekis per metus beveik nepasikeitė.
„Stipriai išaugome perkraudami lietuviškus grūdus. Lyginant su praėjusiais metais, lietuviškų krovinių krova išaugo 2 kartus“, – teigė AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos“ komercijos direktorius Vytautas Kaunas.
Pasak bendrovių, vis dėlto vienas svarbiausių krovinių siuntėjų išlieka Baltarusija. Per Klaipėdos uostą vien trąšų perkraunama apie 6 mln. tonų. Esą norint dar daugiau uždirbti iš kaimyninės šalies, reikia gerinti uosto infrastruktūrą ir būtinai palengvinti krovinių kelionę per sieną.
„Viena tona krovinio, kuri važiuoja per Klaipėdos uostą, įvairiais skaičiavimais, sudaro ne mažiau 50 litų. Jeigu uostas iš viso perkrovė 35 mln. tonų, tai padauginkite iš 50 ir patys suskaičiuosite, kad mes kalbame apie milijardines sumas“, – kalbėjo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos“ generalinis direktorius Audrius Pauža.
Apie penktadalis krovinių uostą pasiekia vilkikais. Tačiau po keletą parų Lietuvos–Baltarusijos pasienyje prastovintys kroviniai jų siuntėjus verčia ieškoti kitų kelių.
Valdžia jau yra pažadėjusi sugalvoti, kaip išplėsti pasienio punktus ir pagreitinti transporto judėjimą.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Baltarusijos konsulatas pakeitė vizos anketoje 25 punktą ir dokumentus vizai gauti priims tik su nauja anketa.
Primename, kad šiame punkte reikia išvardinti tik 2013 m. vykusius važiavimus. Be to, būtina nurodyti tik tą laiką, kurį vairuotojas buvo Baltarusijoje (atimti laiką kurį jis buvo Rusijoje) ir įvertinti tai, kad su tranzitine viza negalima būti Baltarusijoje ilgiau kaip 2 d. o su darbo viza ne ilgiau kaip 180 d. per metus.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Tik šeši iš dešimties Lietuvos vairuotojų degalus perka oficialiose Lietuvos degalinėse. Likusieji 40 proc. ieško pigesnių alternatyvų – perka baltarusiškus degalus, vilkikų vairuotojų parduodamą kurą ar naudoja ūkininkams skirtus degalus. Tokią degalų pirkimo situaciją Lietuvoje parodė lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt sausio mėnesį atlikta portalo lankytojų apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 7 tūkst. respondentų.
Vos 53,8 proc. dyzelinių automobilių vairuotojų teigė, jog kurą perka oficialiose Lietuvos degalinėse. Daugiau nei dešimtadalis apklaustųjų prisipažino dyzeliną nelegaliai perkantys iš vilkikų vairuotojų, 16,9 proc. respondentų ieško baltarusiškų degalų, o likę 18,3 proc. renkasi ūkininkams skirtą dyzeliną arba ieško kitų būdų jo įsigyti nelegaliai. Benzinu varomų automobilių vairuotojai į degalines užsuka žymiai dažniau. 75 proc. respondentų, vairuojančių benzininius automobilius, degalus perka oficaliose degalinėse. 17,2 proc. ieško baltarusiško benzino, 6,7 proc. – neoficialių būdų įsigyti pigesnio kuro.
“Dyzelinių automobilių savininkai daug daugiau laiko praleidžia kelyje ir nuvažiuoja daugiau kilometrų, todėl jiems perkant pigesnį kurą susitaupo reikšmingesnė suma nei vairuojantiems benzininius automobilius. Be to, nelegalaus dyzelino pasiūla kur kas didesnė nei benzino ar kitų degalų”, – sako Autoplius.lt plėtros vadovas Viktoras Daukšas.
Remiantis apklausos duomenimis, 42,2 proc. dyzelinių automobilių vairuotojų per metus įveikia virš 16 tūkst. kilometrų. Tokį atstumą per metus nuvažiuoja perpus mažiau benzinu varomų automobilių. “Priežasčių, kodėl vis daugiau lietuvių dyzeliną perka nelegaliai, ieškoti toli nereikia, užtenka pažvelgti į skaičius: perkant nelegaliai, dyzelinas yra nuo 1 iki 1,5 lito už litrą pigesnis. Vadinasi, daugiau nei 42 proc. apklaustųjų, kurie per metus įveikia virš 16 tūkst. kilometrų, pirkdami kurą nelegaliai gali sutaupyti vidutinį mėnesio atlyginimą”, – skaičiuoja V. Daukšas.
Daugiau nei pusė vairuotojų važinės mažiau
Apklausa parodė, kad daugiau nei pusė vairuotojų bus priversti važinėti mažiau. Dalis vairuotojų netgi yra linkę atsisakyti nebūtinų pirkinių, kad sutaupytais pinigais padengtų augančias išlaidas degalams. Tam pasiryžtų 18,3 proc. apklaustųjų. O daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų pripažįsta, kad, nepriklausomai nuo degalų kainos, jie važiuos tiek pat kiek ir anksčiau.
“Dabartinę situaciją galima įvardinti taip: bandymas pažaboti dyzelinių automobilių populiarumą tik dar labiau paskatino nelegalią prekybą degalais. Vertindami šių ir praėjusių metų pradžioje atliktas apklausas, pastebime: dyzelino oficialiose degalinėse perka penktadaliu, o benzino dešimtadaliu mažiau respondentų nei pernai”, – sako V. Daukšas.
Beveik penktadalis vairuotojų prieš užkurdami automobilį skaičiuoja, ar nevertėtų trumpų atstumų įveikti pėsčiomis arba dviračiu. 11,5 proc. apklaustųjų su padidėjusiomis degalų kainomis planuoja “kovoti” keliaudami į darbą ar sodybą vienu automobiliu su kolegomis ar draugais. Šeimos, kurios turi du automobilius, degalams skirtus pinigus taupys naudodamiesi tik viena transporto priemone. Šį būdą taupyti renkasi beveik dešimtadalis respondentų.
Apklausa parodė, jog daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų degalams per mėnesį išleidžia nuo 200 iki 300 litų. Kiek daugiau – beveik trečdalis – per mėnesį įveikia daugiau kilometrų ir jų išlaidos degalams siekia 500 litų. 11,7 proc. apklaustųjų sakė degalams išleidžiantys nuo 500 iki 1 tūkst. litų.
Vairuotojai ir toliau naudos dyzeliną
Nors praėjusiais metais dyzeliniams automobiliams buvo sugriežtinta techninė apžiūra, o 2013-aisiais šie degalai tapo dar brangesni, jų kaina ir populiarumas išlieka didesnis. Apklausa parodė, kad pirmenybę dyzeliniams automobiliams ir toliau teiks 65,9 proc. dyzelinių automobilių vairuotojų.
Dar ištikimesni pasirinktiems degalams – benzinu ir dujomis varomų automobilių vairuotojai. Trys ketvirtadaliai planuoja būtent tokius automobilius vairuoti ir ateityje. 19,6 proc. šiuo metu į savo automobilius benziną pilančių vairuotojų ateityje svarsto pirkti dyzelinius automobilius.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Sausio 14 d. Lietuvos-Baltarusijos pasienio infrastruktūros ir punktų (PKP) darbo problemos aptartos Vyriausybės posėdyje bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) organizuotame pasitarime, kuriame sienos pralaidumo gerinimo klausimus su asociacijos „Linava“ vadovais – prezidentu Algimantu Kondrusevičiumi ir generaliniu sekretoriumi Ričardu Malkumi aptarė Vidaus reikalų, Susisiekimo, Užsienio reikalų ministerijų atstovai, Muitinės ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei Pasienio kontrolės punktų direkcijos vadovai.
Asociacijos „Linava“ iniciatyva LPK organizavo šį pasitarimą, siekdama diskutuoti, kas kliudo Lietuvos institucijoms kuo greičiau susitarti ir spręsti sienos pralaidumo gerinimo klausimą, kuris svarbus visam Lietuvos verslui ir valstybės ekonomikos plėtrai.
Verslo atstovai matydami, kad susiklosčiusios situacijos sprendimas Lietuvos – Baltarusijos pasienyje nepajudėjo iš vietos, o valstybės institucijos skirtingai mato problemos sprendimo kelius ir būdus, LPK prezidiumo nariai išdėstė savo pasiūlymus.
Pasitarime problemas pasienyje pristatęs LPK viceprezidentas A. Kondrusevičius pažymėjo, jog pernai eilės ties pasienio postais su Baltarusija bemaž padvigubėjo lyginant su 2011-aisiais. Jei prieš porą metų Medininkų kelio poste vidutiniškai lūkuriuodavo 150 vilkikų, tai pernai šis skaičius siekė apie 320 sunkvežimių. Nepaisant gerokai viršijamo pasienio postų projektinio pralaidumo, kurį didinti bandoma organizacinėmis priemonėmis, infrastruktūra yra nepakankama, trūksta ir pareigūnų. „Šia kryptimi kasmet tikimasi 5-7 proc. sunkiasvorių transporto priemonių srauto augimo. Dėl šios priežasties dabartinius PKP reikia nuolat modernizuoti, plėsti, aprūpinti juos reikiama technine įranga ir žmogiškaisiais ištekliais“, – priminė vežėjų poziciją asociacijos vadovas.
Pasak jo, pasienio postai yra mūsų valstybės logistikos infrastruktūros dalis ir jų darbas atsispindi uosto, logistikos centrų, krovinių vežėjų rodikliuose. „Tai yra vartai į NVS šalių rinkas, kuriose dirbdami vien kelių transporto atstovai per metus eksportuoja apie 4 mlrd. litų vertės paslaugų. Jei mūsų artimiausi kaimynai suskubs pirmieji padidinti PKP pralaidumą, galime netekti svarbios dalies krovinių srauto per Lietuvą, tuo pačiu pajamų netektų paslaugų sektorius“, – prognozavo A. Kondrusevičius.
Anot R. Malkaus, jei pasienio infrastruktūrą imtų gerinti Latvija, turinti tiesioginę sieną su Rusija, tranzito srauto praradimų neišvengtų ir kaimyninė Baltarusija.
LPK prezidiumo narys, asociacijos „Infobalt“ prezidentas Vytautas Vitkauskas pažymėjo, jog gerindama sienos pralaidumą su Rusija gerokai pasistūmėjo ir Suomija, kuri baigia įrengti modernią, itin didelio pajėgumo pasienio infrastruktūrą automobilių transportui Tarfianovkos pasienio punkte.
Vyriausybė perėmė iniciatyvą
Bene svarbiausiu pokyčiu, VRM viceministras Ž. Pacevičius įvardino šiandieniniame Vyriausybės posėdyje priimtus sprendimus tiesiogiai kuruoti greitesnį pasienio infrastruktūros vystymą. „Sakyčiau skirtumas yra tas, jog dabar ministrų kabinetas pats imasi šio klausimo priežiūros ir koordinuoja atskirų institucijų darbą“, – pažymėjo VRM viceministras.
Siekiant spręsti eilių Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje problemą, Užsienio reikalų ministerijai, Susisiekimo ministerijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Muitinės departamentui pavesta stiprinti bendradarbiavimą su atitinkamomis Baltarusijos institucijomis. Susisiekimo ministerija įpareigota pristatyti Pasienio kontrolės punktų plėtros strategijos priemonių plano projektą, kuriame būtų numatytos priemonės, skirtos PKP plėtrai ir pralaidumui gerinti.
Pasienio kontrolės punktų direkcijai pavesta kartu su suinteresuotomis bei atitinkamomis Baltarusijos institucijomis parengti bendrus PKP plėtros projektus ir siekti Europos Sąjungos fondų lėšų ar kitų finansavimo šaltinių jiems plėtoti, taip pat – užtikrinti modernių eismo valdymo priemonių diegimą PKP prieigose.
Susisiekimo ministerijai – atsakingiausios užduotys
Susisiekimo viceministras V. Kondratavičius patvirtino, jog ministerija imsis visų būtinų žingsnių, kad procesas pajudėtų iš mirties taško.
Kiek detaliau kaip šis procesas atrodys dėstė šiai ministerijai pavaldžios Pasienio kontrolės punktų direkcijos vadovas Arnoldas Tvaronavičius, sakydamas, jog iki šių metų pabaigos jo vadovaujama tarnyba turėtų baigti elektroninės eilės projekto įgyvendinimą. „Tai reiškia, kad sieną norintis kirsti vežėjas išanksto turės užsiregistruoti į laisvą sistemoje langelį. Tokiu būdu nereikės visiems fiziškai stovėti ir laukti savo eilės“, – sakė jis, tačiau vėliau pripažino, jog be specialių poilsio aikštelių vežėjams laukti tokia sistema galėtų veikti sunkiomis sąlygomis.
Jis pripažino, jog šiandien Medininkų PKP veikianti eilių kontrolės sistema tėra vilkikų registravimo ir eilės priežiūros įrankis, skirtas tvarkai palaikyti.
Antrasis žingsnis – į tarptautinius bus pertvarkomi dvišaliai pasienio postai, kur sieną kirsti galėtų vilkikai vykstantys be krovinių.
Trečias etapas, kurį ketinama įgyvendinti kelerių metų perspektyvoje – esminė Medininkų posto rekonstrukcija, turinti padvigubinti šio posto pralaidumą. Šalia esamo PKP statant dar vieną tikimasi atvykstančiųjų iš Baltarusijos sunkvežimių ir lengvųjų automobilių srautą nukreipti dabartiniu postu, o naujais pastatytasis aptarnautų išvykstančiuosius iš Lietuvos. „Bendriems rekonstrukcijos darbams kartu su Baltarusija tikimės gauti 20 mln. eurų ES fondų lėšų 2014-2020m. finansinės paramos periodu, tačiau reikės ir nemažų įdėjimų iš biudžeto, todėl finansavimo klausimas išlieka itin svarbus“, – tikino A. Tvaronavičius.
Baltarusija jau turi programą
Valentinas Novikovas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojas teigė, jog būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Baltarusija jau turi pasitvirtinusi 2011-2015 m. pasienio infrastruktūros plėtros programą.
Edminas Bagdonas, Užsienio reikalų ministerijos Rytų partnerystės departamento direktorius patvirtino, jog ES yra numačiusi lėšas įvairiose programose pasienio infrastruktūros, tad dėl konkrečių terminų ir bendradarbiavimo vystant pasienio infrastruktūrą kalbama įvairaus lygio susitikimuose. „Šis klausimas aptariamas bemaž visuose susitikimuose, nuolat susitinka ir atsakingų tarnybų vadovai, todėl visos sąlygos lyg ir sudarytos“, – pastebi jis.
Antanas Šipavičius, Muitinės departamento generalinis direktorius tikino, jog nekantriai laukiama infrastruktūros plėtros, nes vien organizacinės priemonės padidintų pasienio su Baltarusija pralaidumą, tačiau nepašalintų problemos. „Šiuo metu pasienio punktuose esanti infrastruktūra mus verčia dirbti ir balansuoti ant tokios ribos, kad mes kartais esame priversti įtemptai dirbti tam, kad būtų pakankamas kontrolės lygis. Kova su kontrabanda ir kitais pažeidimais nesumažės“, – užtikrino jis.
Sigitas Paulauskas, LPK Lietuvos-Baltarusijos ekonominio bendradarbiavimo tarybos pirmininkas teigė, jog Medininkų pasienio punktas turi tapti prioritetiniu, o Lietuva su Baltarusija turi susitarti, kaip spręsti ketverius metus neišsprendžiamą problemą. „Jei laiku neišspręsime šios problemos, tai visiems atsibos ir kroviniai keliaus per Lenkiją, per kitus pasienio punktus. Mes turime išsikelti sau strateginį uždavinį tapti kaip konkurencingu prekių srautų koridoriumi“, – dėstė jis.
Diskusija įgavo kur kas platesnį pobūdį, nes anot „Linavos“ prezidento, klausimas yra kur kas platesnis, nei eilių pasienyje problemos išsprendimas. „Sienos pralaidumo problema daro neigiamą įtaką visos Lietuvos verslo tranzito sistemos konkurencingumui. Nepaisant to, ar mes gilinsime Klaipėdos jūrų uostą, ar gerinsime kelių tinklą, jeigu pasienio postai nebus pakankamai paruošti srautams, mes nebūsime patrauklūs potencialiems savo klientams ir turėsime mažesnes galimybės uždirbti pinigus“, – antrino A. Kondrusevičius.
Jis išdėstė asociacijos poziciją, jog priimtinas problemos sprendimo būdas yra pasienio infrastruktūros plėtra – deramas pasienio postų išplėtimas, važiuojamųjų juostų, muitinės ir pasienio apsaugos pareigūnų darbo vietų didinimas bei saugių laukimo terminalų transporto priemonėms įrengimas, elektroninių eilių reguliavimo sistemos įdiegimas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2013 m. pradžioje 92.122 Lietuvos įmonėse buvo įdarbinta 1,257 mln. darbuotojų. Per praėjusius metus darbuotojų pagausėjo 21,7 tūkst. – 1,8% daugiau nei užpernai. 2012 m. darbuotojų skaičius augo dvigubai lėčiau nei 2011-aisiais, kai jis ūgtelėjo 3,6%. Per 2012 metus labiausiai dirbančiųjų pagausėjo prekybos, pramonės, transporto, paslaugų šakose, tačiau jų sumažėjo statybų, finansinio tarpininkavimo ir energetikos įmonėse.
Lietuvoje pernai susiklostė gana stabili tendencija, kad darbuotojų skaičius mažėja vidutinio dydžio įmonėse, nesikeičia mažose, o visas gausėjimas tenka tik aktyviai steigiamoms smulkioms, taip pat stambiausioms įmonėms. Pastaruoju atveju didesnę įtaką pernai turėjo ne tolesnis esamų stambių įmonių didėjimas, bet vidutinių įmonių augimas bei reorganizacijos – naikinant filialus bei biudžetinių organizacijų teritorinius padalinius.“
2013 m. sausio 1 d. stambūs darbdaviai (per 250 darbuotojų) buvo įdarbinę 28,4% Lietuvos darbuotojų, vidutinio dydžio įmonėse (50 – 249 darb.) dirbo 29,4%, mažose (10 – 49 darb.) – 24,7%, o smulkiose (iki 9 darb.) – 17,6%.
58% metinio darbuotojų skaičiaus augimo teko ne daugiau 9 darbuotojų turinčioms smulkioms įmonėms, 39% – stambiausioms, įdarbinusioms per 250 darbuotojų. Tuo tarpu mažose įmonėse darbuotojų skaičius augo nežymiai, o vidutinėse (50-249 darb.) – mažėjo, visų pirma dėl jų augimo ar stambinimo.
Per 2012 metus darbuotojų skaičius labiausiai ūgtelėjo pramonėje – 2,6 tūkst. (arba +1,4%) – daugiausia augo baldų gamybos, taip pat metalų apdirbimo ir mašinų gamybos šakose. Darbuotojų gausėjo ir prekyboje – 2,5 tūkst (+1,1%), iš to skaičiaus didmeninei prekybai teko 1,4 tūkst., transporte – 1,5 tūkst. (+1,5%), gausiausiai – ekspedijavimo veikloje, administracinėje ir aptarnavimo veikloje – 1,8 tūkst., (+4,2%) – pusė augimo teko įdarbinimo įmonėms. Ženklus augimas buvo ir smulkesnėse IT programavimo (1,0 tūkst.), konsultavimo (0,5 tūkst.) ūkio šakose.
Tačiau darbo vietų per metus sumažėjo statybos įmonėse – 4,0 tūkst. (-4,4%), iš jų pastatų statyboje mažėjo 2,8 tūkst., infrastruktūros objektų statyboje – 0,8 tūkst. darbuotojų. Per metus pastebimai darbuotojų mažėjo finansinio tarpininkavimo įmonėse (1,4 tūkst., -7,0%). Nuosaikiau mažėjo dirbančiųjų energetikos, vandens ir nuotekų ūkio įmonėse. Darbuotojų mažėjo ir smulkesnėse leidybos, žvejybos, maitinimo šakose bei siuvimo pramonės įmonėse.
Darbuotojų skaičius per praėjusius metus išaugo 34 iš 60 savivaldybių. Didžiausias santykinis augimas buvo Kauno (+10%), Širvintų (+10%). Panevėžio (+5%) rajonuose, tačiau absoliučiais skaičiais 70% metinio augimo teko Vilniaus mieste registruotiems darbdaviams – visų pirma dėl teritorinių filialų naikinimo. Labiausiai per metus darbuotojų mažėjo Telšių ir Pakruojo rajonų įmonėse (-6%), po 4-5 % dirbančiųjų mažėjo Molėtų, Prienų, Zarasų, Plungės, Ignalinos rajonuose.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos informavo, kad 2012 m. gruodžio 20 d. įvykusio susitikimo su Baltarusijos Respublikos Valstybinio muitinės komiteto vadovybe buvo svarstomi klausimai, susiję su privalomos išankstinės informacijos apie įvežamas prekes į Baltarusijos Respubliką kelių transporto priemonėmis teikimu.
Baltarusijos Respublikos muitinės tarnybų atstovai informavo, kad nuo 2012 m. birželio 17 d. įdiegta elektroninė išankstinės informacijos teikimo sistema. Išankstinė informacija apie įvežamas prekes kelių transporto priemonėmis turi būti pateikta prieš dvi valandas iki prekių pateikimo muitinei. Pateikus išankstinę informaciją apie įvežamas prekes sutrumpėja tranzito procedūros įforminimo laikas. Baltarusijos Respublikos muitinės tarnybų atstovai pažymėjo, kad elektroniniu būdu perduodami duomenys apie prekes turi būti tikslūs ir atitinkantys pateiktus dokumentus (prekių aprašymas, jų kodas pagal suderintą sistemą, svoris ir pan.).
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Šalies pramonininkai ir vežėjai, dėl susidariusios sudėtingos situacijos Lietuvos-Baltarusijos pasienyje susitikime su valdžios institucijų atstovais išdėstė problemas, dėl patiriamų nuostolių ir nepatogumų kertant pasienio postus.
Lietuvos–Baltarusijos pasienis yra dviejų didelių ekonominių erdvių susisiekimo vieta – Europos sąjungos ir Muitų sąjungos. Per šiuos pasienio punktus vykdomi vieni pagrindinių tranzito ir prekių mainų su kaimyninėmis ir kitomis NVS valstybėmis.
Anot Algimanto Kondrusevičiaus, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento ir Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ vadovo, „net į Lietuvą įvažiuojančios tuščios transporto priemonės, dėl ribotos infrastruktūros ir dėl to neefektyvaus Lietuvos pasienio tarnybų darbo, priverstos stovėti pasienyje iki 20 valandų ir daugiau. Didelės eilės susidaro ir išvažiuojant iš Lietuvos. Prastovos trunka paromis, vienos paros krovininio automobilio prastovos nuostoliai sudaro 500-700 Lt.
Per metus ši suma vienam vilkikui gali viršyti 50 tūkst. litų. Esančių perėjimo punktų projektinis apkrovimas išnaudojamas 100 proc., o piko valandomis – apkraunamas ir 130-150 proc. Dėl šių priežasčių menkinamas ne tik Lietuvos kaip tranzito valstybės patrauklumas, o darbo sąlygos visoms pusėms tampa kantrybės išbandymu“, – sako A. Kondrusevičius.
Susitikime su atsakingomis valstybės žinybomis LPK Lietuvos – Baltarusijos ekonominio bendradarbiavimo verslo tarybos ir „Vakarų medienos grupės“ valdybos pirmininkas Sigitas Paulauskas sakė, kad „srautams per pagrindinį Medininkų pasienio postą nuo jo atidarymo 1998 m. išaugus nuo 200 tūkst. iki 1 mln. 200 tūkst. per metus, automobilių aptarnavimui numatytos techninės ir krovinio elektroninio deklaravimo priemonės problemos iš esmės neišspręs. Norit išlaikyti esamus tranzito koridoriaus srautus regione, Lietuvos ir Baltarusijos valstybių Vyriausybės turi numatyti lėšas esminei infrastruktūros plėtrai“.
„Dėl tokių ilgų prastovų patiriami dideli nuostoliai, vežėjai negali laiku atlikti įsipareigojimų užsakovams. „Lietuvos ir Baltarusijos prekybos apimtis nuolat auga, praėjusiais metais ji pasiekė rekordinį lygį. Akivaizdu, kad prastas sienos pralaidumas negali būti prekybos augimą stabdančia kliūtimi“, – teigia advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ vadovaujantis partneris Irmantas Norkus.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) duomenimis, 2012 m. maisto, chemijos bei metalų gaminių eksportas į Baltarusiją pernai išaugo 35 proc., medienos gaminių eksportas paaugo 5 proc. Sparčiai augančios NVS rinkos vis labiau prisideda prie Lietuvos eksporto apimčių didėjimo. NVS rinkų dalis Lietuvos eksporto struktūrose padidėjo nuo 23 proc. 2009 m. iki 30 proc. 2012 m.
Atsižvelgdama į savo narių susirūpinimą, dėl negerėjančios situacijos Lietuvos – Baltarusijos pasienyje kertant pasienio postus, Lietuvos pramonininkų konfederacija pakvietė neatidėliotinai spręsti ir sklandžiau derinti Vidaus reikalų, Užsienio reikalų, Susisiekimo, Ūkio ministerijų, Valstybinės sienos apsaugos tarnybos ir Muitinės departamento vadovų ir kitų institucijų veiksmus, kurie padėtų efektyviai spręsti problemą.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2013-01-15
Bavarijos žemės (Vokietija) vidaus reikalų ministerija parengė ir pristatė saugaus eismo programą „Per Bavariją – saugiai į tikslą!“ Šiame dokumente iki 2020 m. numatyta įgyvendinti 32 priemones, padėsiančias pagerinti eismo saugumą Bavarijos automobilių keliuose.
Pasak programos sudarytojų, pagrindinis jos įgyvendinimo tikslas – sumažinti žuvusių ir sužeistų eismo dalyvių skaičių Bavarijos žemės miestų gatvėse ir keliuose. Bavarijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, praėjusiais metais šio regiono automobilių keliuose žuvo 780 eismo dalyvių, 53 000 buvo sužeista.
Pagrindinės naujosios programos priemonės skirtos informacijos plėtrai, eismo reguliavimui ir transporto priemonių bei jų vairuotojų kontrolei stiprinti, kelių infrastruktūrai plėsti ir gerinti, o taip pat transporto priemonių eismo saugumą užtikrinančiai įrangai tobulinti.
Pasak Bavarijos žemės vidaus reikalų ministro Joachimo Hermanno, viena iš svarbiausių kelių infrastruktūros gerinimo priemonių – stovėjimo ir poilsio aikštelių sunkvežimiams prie automagistralių plėtra. Neseniai įrengtų 2000 stovėjimo aikštelių tinklą šiais ir ateinančiais 2013 m. papildys dar 1500 aikštelių prie pagrindinių automagistralių. Daug dėmesio bus skirta ir automagistralėse esančių kelio ženklų atnaujinimui arba naujų įrengimui su patikslinta ar papildyta informacija. Kita iš saugų eismą užtikrinančių priemonių programos dalis – sugriežtinta sunkvežimių vairuotojų kontrolė pagrindinėse automagistralėse A3, A8 ir A94, siekiant nustatyti, kaip jie laikosi vairavimo ir poilsio režimo reikalavimų, o taip pat sugriežtinta patikra, ar vairuotojai nėra apsvaigę nuo alkoholio ar kitų narkotizuojančių medžiagų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ didina skrydžių į Moldovos ir Olandijos sostines skaičių. Pirmasis papildomas skrydis į Kišiniovą yra numatytas jau sausio 16 d., o į Amsterdamą oro bendrovė dažniau skraidyti pradės nuo kovo 3 dienos.
„Įgyvendindami „airBaltic ReShape“ verslo planą, telkiamės į populiarius maršrutus ir jau šią žiemą į dvyliką Europos bei NVS šalių skraidome dažniau. Džiaugiamės, kad į Kišiniovą ir Amsterdamą galime skristi dažniau“, – sako „airBaltic“ komercijos vadovas Michaelas Grimmas.
„airBaltic“ skrydžių į Amsterdamą skaičius išaugs iki 11 kartų per savaitę, šiuo metu oro bendrovė šiuo maršrutu vykdo 10 skrydžių per savaitę. Augantis skrydžių šia kryptimi skaičius sutvirtins bendradarbiavimą su oro bendrove KLM, su kuria „airBaltic“ vykdo bendro kodo skrydžius. Tokia partnerystė oro bendrovių keleiviams leidžia nesunkiai keliauti po įvairius miestus visame pasaulyje. Skrydžių į Kišiniovą skaičių „airBaltic“ padidins nuo dviejų iki trijų per savaitę.
Kiek anksčiau oro bendrovė 2013-ųjų vasaros sezonui pristatė šešias naujas skrydžių kryptis: į Prahos, Hevizo-Balatono, Olbios (Sardinija), Rijekos, Larnakos ir Maltos oro uostus.
A/S Air Baltic Corporation
Asociacija „Transeksta“ informuoja, kad sukurta techninės apžiūros skaidrumo ir efektyvi transporto priemonių būklės patikrinimo sistema sudarė sąlygas įgyvendinti susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus pasirašytą įsakymą dėl griežčiau reglamentuojamos kontrolierių atsakomybės.
R. Sinkevičiaus nuomone, norint, kad privalomoji techninių apžiūrų sistema veiktų skaidriai ir efektyviai, būtina griežta kontrolierių atsakomybė už transporto priemonių būklės patikrinimo objektyvumą.
„Jei kontrolieriai bandys neleistinai pasipelnyti iš savo veiklos, tikrindami transporto priemonių techninę būklę, arba nepastebės pavojingų trūkumų privalomosios techninės apžiūros metu – jie praras darbą. Priėmus šį įsakymo pakeitimą, neabejoju, kad nesąžiningų kontrolierių gerokai sumažės“, – sakė susisiekimo ministras R. Sinkevičius.
Gatvėje pastebėtam netvarkingam automobiliui – didesnis dėmesys
„Transeksta“ informuoja, kad centralizuotoje techninės apžiūros duomenų bazėje (CTADB) įdiegtas vidaus kokybės kontrolės modulis nuolat seka į vieningą informacinę sistemą patenkančius patikros rezultatus, juos analizuoja ir automatiškai išskiria rizikos atvejus.
Dėl to kiekviename techninės apžiūros centre nuolatos vykdomos pakartotinės patikros, transporto priemonei dar neišvykus iš TA stoties.
Be to, informacinėje sistemoje stebima realiu laiku vykdoma patikra suteikia galimybę TAC atsakingiems darbuotojams užblokuoti patikros procesą bet kuriame jo etape ir atlikti kontrolinį tikrinimą. Tokia praktika taikoma kilus įtarimams dėl kontrolierių darbo objektyvumo techninės apžiūros metu.
Vidaus kokybės kontrolės modulis analizuoja ir seka tendencingas rizikas, pavyzdžiui po įvairias šalies TA stotis „migruojančius“ automobilius ar akivaizdžiai netvarkingas transporto priemones, kurioms patikrą vykdo tas pats kontrolierius.
Į CTADB sistemą galima įvesti ir atsitiktinai gatvėje pastebėto techniškai netvarkingo automobilio duomenis. Jam atvykus į TAC, CTADB kontrolės modulis informuoja apie padidintos rizikos atvejį.
Tarp naujovių, susijusių su griežčiau reglamentuojama kontrolierių atsakomybe – transporto priemonės pažymėjimas savininkui grąžinamas tik pasibaigus techninei apžiūrai, nepriklausomai nuo jos rezultato. Tuo siekiama išvengti atvejų, kai netvarkingų transporto priemonių savininkai išvažiuoja iš TAC nesibaigus kontroliniam tikrinimui.
Pagal griežčiau reglamentuojamą kontrolierių atsakomybės tvarką už bandymą neleistinai pasipelnyti iš savo veiklos tikrinant transporto priemonių techninę būklę arba pavojingų trūkumų nepastebėjimą privalomosios techninės apžiūros metu jiems gresia leidimo panaikinimas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Inspekcijos pareigūnai, 2012 m. gruodžio mėn. kontroliuodami, ar transporto priemonių bendroji masė, ašies ir (ar) ašių apkrova ir (ar) matmenys su kroviniu ar be jo neviršija leidžiamų, patikrino 270 transporto priemonių.
Pareigūnai nustatė, kad 22 Lietuvoje ir 8 užsienio šalyse registruotų transporto priemonių vairuotojai padarė pažeidimų, iš kurių:
1. 8 transporto priemonės viršijo leidžiamą bendrąją masę;
2. 9 transporto priemonės viršijo leidžiamą ašies ir (ar) ašių apkrovą;
3. 4 transporto priemonės viršijo maksimalius leidžiamus matmenis;
4. 9 transporto priemonės viršijo ir leidžiamą bendrąją masę, ir ašies, ir (ar) ašių apkrovą.
Per šį laikotarpį:
1. didžiausia bendroji masė nustatyta patikrinus:
1.1. UAB „Malmedis“ priklausančią transporto priemonę „Volvo“, valst. Nr. DHN 348, kurios bendroji masė siekė 59,2 t (leidžiama – 40,00 t);
1.2. Švedijoje registruotą transporto priemonę DAF, valst. Nr. TCP052, kurios bendroji masė siekė 45,99 t (leidžiama – 40,00 t);
2. didžiausia ašies ir (ar) ašių apkrova nustatyta patikrinus:
2.1. UAB „Geserga“ priklausančią transporto priemonę MAN, valst. Nr. DRK 681, kurios ašių grupės apkrova siekė 29,45 t (leidžiama – 18,00 t);
2.2. Lenkijoje registruotą transporto priemonę MAN, valst. Nr. GS53071, kurios varančiosios ašies apkrova siekė 15,87 t (leidžiama – 11,50 t).
Už nustatytus pažeidimus vairuotojams surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai ir iš 17 transporto priemonių vairuotojų, tarp kurių 16 važiavo be leidimo viršijant leidžiamą bendrąją masę ir (ar) ašių apkrovą ir 1 – be leidimo viršijant leidžiamus matmenis, kol bus pašalinti nustatyti pažeidimai, paimti transporto priemonių registracijos liudijimai.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2013-01-15
Viena pirmųjų metų savaičių buvo paženklinta ne viena vilkiko avarija. Belieka guostis tuo, kad kitos praėjusią savaitė pasiekusios žinios nieko blogo vežėjams nežadėjo.
Dauguma važinėjančių į Rusiją vežėjų jau žino, kad artimiausiu metu apmokestinti federalinių kelių neplanuojama. Nors ir buvo minčių nuo šių metų pradžios rinkti mokesčius už važiavimą šiais keliais, vis tik tokios mintys nukeltos beveik dviem metams.
Siekdami palengvinti Lietuvos vežėjų darbą rytų rinkose, antradienį Lietuvos-Baltarusijos verslo tarybos posėdyje ir vėliau vykusių dalykinių pietų metu Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos “Linava” prezidentas Algimantas Kondrusevičius Baltarusijos ambasadoriui Vladimirui Dražinui pristatė mūsų šalies vežėjų problemas ir aptarė galimus jų sprendimo būdus.
Sausio 10 d., ketvirtadienį vykusiame „Linavos“ prezidiumo posėdyje pritarta šių metų biudžeto projektui kuris, po audito bendrovės atlikto 2012 m. finansinio-mokestinio patikrinimo bus pristatytas Kongresui.
Vežėjai kurių įmonėse dirba vairuotojai iš trečiųjų šalių turėtų atkreipti dėmesį į naują tvarką. Nuo 2013 m. sausio 19 d. įsigalios nauji vairuotojo pažymėjimų išdavimo tvarkos reikalavimai, taikomi trečiųjų šalių piliečiams.
Nedidelės permainos ir kaimyninės Lenkijos keliuose. Ministrų taryba priėmė Susisiekimo, statybos ir jūros reikalų ministerijos pateiktą reglamentą, keičiantį reglamentą dėl valstybinės reikšmės kelių ir jų atkarpų, už kuriuos elektroniniu būdu yra renkamas mokestis. Tad šioje šalyje atsiranda nauji kelių ruožai už kuriuos reikės mokėti naudojantis “ViaToll” sistema.
Avarijos
Iškritus gausiam sniegui, Lietuvoje viena po kitos pasipylė vilkikų avarijos. Ketvirtadienį Vilniuje susidūrė sunkvežimis ir lengvasis automobilis. Tos pačios dienos naktį skaudi nelaimė įvyko ir magistralėje “Via Baltica”. Į Lietuvą įvažiavęs vilkikas (su lietuviškais numeriais) dėl kol kas nežinomų priežasčių išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, ją kirto ir nuvažiavo nuo kelio. Sunkiasvorėje mašinoje prispaustas vairuotojas žuvo.
Taip pat neišvengta avarijų ir kelyje “Kaunas – Klaipėda” bei kituose svarbiuose valstybinės reikšmės keliuose.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Sausio 10 d., ketvirtadienį vykusiame Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidiumo posėdyje pritarta šių metų biudžeto projektui kuris, po audito bendrovės atlikto 2012 m. finansinio-mokestinio patikrinimo bus pristatytas Kongresui.
Biudžeto projektas suformuotas vadovaujantis Biudžeto komiteto siūlymais ir atsižvelgus į numatytą asociacijos veiklos programą. Nutarta, jog dėmesys šiemet turėtų būti skiriamas asociacijos darbui vežėjams strategiškai svarbiose tarptautinėse rinkose, dalyvavimui IRU renginiuose, susitikimuose su kitų valstybių atsakingomis institucijomis, svarbiose parodose ar kituose dalykiniuose renginiuose. Asociacijos „Linava“ prezidiumui buvo pristatytas ir šių svarbių asociacijai bei vežėjams renginių sąrašas. Turint omenyje, kad šiemet Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungai mūsų šalyje įvyks daugiau kaip 200 įvairaus pobūdžio teminių renginių, o kai kurie jų bus tiesiogiai susiję su transporto politika, dalyvavimą juose ir būtinus pasirengimus siekiama iš anksto numatyti.
Šiemet numatyta lėšų būtinų paslaugų, tokių kaip PVM grąžinimas, vizų išdavimas plėtrai, taip pat kitų vežėjams svarbių veiklų palaikymui. Planuojama atnaujinti IT sistemas ir moderninti asociacijos teikiamas elektronines paslaugas bei informacijos pateikimo sistemas.
Prezidiumo sprendimu atlikta ir finansinių rodiklių korekcija, nurašant beviltiškas įmonių skolas.
Prezidiumo sprendimu atsakomybė už Muitinės Konvenciją dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis priskirta asociacijos generaliniam sekretoriui Ričardui Malkui.
Svarstyti ir patvirtinti šešių narių prašymai leisti po reorganizacijos ar individualių įmonių statusą pakeitus į uždarųjų akcinių bendrovių, išlaikyti narystę asociacijoje. Pristačiusi visus dokumentus asociacijos „Linava“ narių gretas papildė keleivių vežimo bendrovė „Modobaltic“.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|