Remiantis 2013 m. sausio 4 d. duomenimis, 2012 metais Klaipėdos uoste perkrauta 35,24 mln. tonų jūrinių krovinių, tai yra 1,35 milijono tonų arba 3,7 procentais mažiau nei 2011 metais. 2012 m. krovos apyvarta – 35,24 mln. tonų – antras geriausias metų krovos rezultatas Klaipėdos uosto istorijoje.
2011 2012 Pokytis, proc.
Bendra krova 36,59 mln.t 35,24 mln.t -3,7
Konteineriai 382 185 TEU 381 278 TEU -0,2
4,27 mln.t 4,36 mln.t +2,2
Trąšos 11,61 mln.t 9,73 mln.t -16,2
Naftos produktai 9,14 mln.t 8,26 mln.t -9,6
Ro-Ro 261 196 vnt. 264 448 vnt. +1,2
4,91 mln.t 4,84 mln.t -1,5
Esminės priežastys, turėjusios įtakos krovinių perkrovimo pokyčiams Klaipėdos uoste šiais metais:
1. Vangesnis importas ir eksportas į (iš) NVS šalis (-ių).
2. Vertinant 2012 m. konteinerių krovos (TEU) rezultatus Klaipėdos uoste reikėtų atkreipti dėmesį, kad 2011 m. kovo–birželio mėn. Klaipėdos uoste buvo ypač intensyvus lengvųjų automobilių, gabenamų konteineriais, importas iš JAV dėl grėsmės, kad nuo 2011 m. liepos 1 d. į Baltarusiją, Rusiją ir Kazachiją įsigalios didesni muitai. Įsigaliojus naujai tvarkai, natūralu, jog Klaipėdos uoste po pernykščio antplūdžio jaučiamas konteinerių krovos atoslūgis. Kita vertus, iš esmės pasiektos pernykštės apimtys rodo, kad konteinerizacija bei plataus vartojimų prekių paklausa ir toliau auga.
3. Trąšų apyvartos sumažėjimui 2012 metais įtakos turėjo mažesnė trąšų paklausa.
4. Pagrindinė priežastis, nulėmusi naftos produktų krovos kritimą 2012 m., buvo AB „ORLEN Lietuva“ valdomos naftos perdirbimo gamyklos, esančios Mažeikių raj., kapitalinio remonto darbai. AB „ORLEN Lietuva“ valdomos naftos perdirbimo gamyklos produkcija sudaro apie ½ visų AB „Klaipėdos nafta“ perpilamų naftos produktų.
5. Nuo 2012 m. pradžios konkuruojančios laivybos linijos veikiančios kaimyniniuose uostuose, pradėjo mažinti (dempinguoti) kainas, siekdamos padidinti savo patrauklumą. Tai sudarė laikinas prielaidas dalies Ro-Ro krovinių persiskirstymui Baltijos jūros regione.
6. Pasikeitusi situacija Rusijos geležinkelių vagonų ir platformų nuosavybėje turėjo įtakos jų trūkumui Klaipėdos uoste, todėl dalis buvusių Klaipėdos uosto klientų naudojosi Latvijos uostų paslaugomis, nes juose dėl didesnio rusiškų krovinių eksporto buvo daugiau rusiškų vagonų bei platformų.
2012 metais pasiekti rekordai:
1. Klaipėdos uoste 2012 m. sausio 20 d. priimtas DIDŽIAUSIOS TALPOS KONTEINERVEŽIS – 277,3 m ilgio, 40,00 m pločio ir 14,5 m grimzlės, 5762 TEU talpos – laivas „MSC Krystal“.
2. 2012 m. liepos mėn. pasiekta rekordinė ratinių krovinių (RO-RO) MĖNESIO APYVARTA (įskaitant vagonus) – 25 404 vnt.
3. Preliminariais duomenimis 2012 m. gruodžio mėn. pasiektas RINKLIAVŲ, SURINKTŲ PER MĖNESĮ, rekordas – 13,4 mln. litų.
VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas
Per tris dienas, nuo gruodžio 31 d. iki sausio 3 d., dyzelino kainos sostinės degalinėse ūgtelėjo iki 10 centų, rodo DELFI surinkta informacija iš „Statoil“, „Lukoil“ ir „Neste“ degalinių. Per tris dienas dyzelinas 10 centų pabrango „Lukoil“ ir „Statoil“ degalinėse. „Lukoil“ šis kuras pabrango nuo 4,54 iki 4,64 lito už litrą, o „Statoil“ nuo 4,57 iki 4,67 lito už litrą.
Per šį laikotarpį 4 centais pabrango ir A95 markės benzino litras, atitinkamai „Lukoil” iki 4,76 lito, o “Statoil” iki 4,79 lito.
„Neste“ degalinėje dyzelinas pabrango 5 centais, iki 4,56 lito, o A95 markės benzino kaina nepasikeitė ir sudarė 4,69 lito.
DELFI primena, kad sausį baigėsi pereinamasis laikotarpis, kai Lietuva galėjo taikyti sumažintą dyzelino akcizą. Finansų ministerija yra skelbusi skaičiavimus, kad dėl didinamo akcizo vidutinė dyzelino litro kaina degalinėse galėtų padidėti apie 12 centų.
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius trečiadienį LRT radijo laidai „Ryto garsai“ sakė, jog degalinių tinklai savarankiškai sprendė, kaip keisis dyzelino kainos dėl akcizų, todėl kai kuriose degalinėse kainos nekito, o kai kuriose augo 2, 5 ar 7 centais.
„Buvo skaičiuota, kiek turėtų pasikeisti vieno litro dyzelino kaina, jeigu naftos produktų kaina, kuri, kaip žinia, sudaro didžiąją kainos dalį, išliktų tokia pati. Vakar dienai pasaulinė naftos produktų kaina ir „Platz“ indeksas, nuo kurio priklauso mūsų didmeninė kaina, kuria remiasi didmenininkė „Orlen Lietuva“, šiek tiek smuko, dėl to didmenininkas pateikė mums mažmenininkams tik 9 centų pabrangimą“, – teigė L.Vosylius.
Pasak L. Vosyliaus, pastaruoju metu Lietuvoje vyko dyzelizacija, tačiau kitų šalių patirtis rodo, kad dyzelino ir benzino kainos supanašėja, tokia tendencija pastebima ir Lietuvoje. O jeigu būtų nuspręsta sumažinti benzino akcizą iki minimumo, tuomet, pasak jo, dyzelinas galėtų būti ir brangesnis už benziną.
Tačiau „Danske bank“ finansų analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė primena, jog dyzelino brangimą pajus ne tik vairuotojai, bet ir produktus bei paslaugas perkantys gyventojai, nes dyzelino brangimas padidins infliaciją.
„Kol kas mes matome palaipsnį šito mokesčio (akcizo dyzelinui – DELFI) padidėjimo poveikį galutinei dyzelino kainai, nes kaip ir sako teorija, iš tiesų tų teorinių mokesčių padidinimo poveikį gali pasidalinti gamintojas, pardavėjas ir vartotojas. Tai priklauso nuo rinkos savybių. Mūsų atveju, galiausiai tai yra įskaičiuojama į galutinę kainą ir mokesčių padidėjimo našta tenka vartotojui. Greičiausiai mes ir matysime tokią tendenciją – palaipsnį dyzelino brangimą. Aišku tai turės poveikį vartojimo indeksui – infliacijai“, – radijo laidai sakė ji.
Finansų ministerija yra skelbusi, kad nors Lietuva ir didina akcizą dyzelinui, jis ir toliau liks vienas mažiausių Europos Sąjungoje.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2013-01-02
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|