Šių metų pradžioje turėjęs įsigalioti sunkesnėms nei 12 t. transporto priemonėms mokestis už važiavimą federaliniais Rusijos keliais atidėtas beveik dviem metams.
Planuojama, kad mokestis bus pradėtas rinkti 2014 m. lapkritį. Tokius pakeitimus patvirtino ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Buvo planuojama, kad nuo šių metų sausio 1 d. Rusijoje turėjo pradėti veikti sistema, kuri fiksuotų transporto priemonių judėjimą federaliniais keliais ir rinktų kelių mokestį už naudojimąsi jais, tačiau kol kas ši sistema dar neveikia ir vežėjai gali lengviau atsipūsti.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ pateikia penkias svarbiausias įžvalgas ir prognozes, kokių naujovių ir pokyčių aviacijos sektoriuje galima tikėtis šiemet.
Neramumai Europoje paveiks ir skrydžių rinką. Dėl nesiliaujančių problemų dėl įsiskolinimų ir besitęsiančių taupymo priemonių, Europos ekonomika ir toliau turės kovoti su kylančiais iššūkiais. Oro bendrovėms tokia situacija prognozuoja mažėjantį keleivių skaičių ir nuolat peržiūrimus įmonių biudžetus, kai leidžiamos tik itin svarbios verslo kelionės. Šiuos iššūkius oro bendrovės bandys įveikti vykdydamos konsolidaciją ir restruktūrizacija ir taip didindamos savo efektyvumą, kad galėtų pasiūlyti žemas bilietų kainas bei individualiai pritaikytas paslaugas. Pigių skrydžių bendrovės bandys pritraukti daugiau verslo reikalais skrendančių keleivių siūlydamos priskiriamas vietas ir daugiau lankstumo keliaujant. Tradicinės, hibridinės ir nišinės oro bendrovės ir toliau siūlys kuo platesnį paslaugų spektrą, įtraukdamos individualius poreikius atitinkančias kelionių paslaugas už prieinamą kainą. Siekdamos apsidrausti nuo sumažėjusios verslo kelionių paklausos, oro bendrovės daug dėmesio skirs skrydžiams poilsinių kelionių maršrutais vasarą.
Oro bendrovės ir toliau modernizuos savo lėktuvų parkus. Nepaisant prognozių, jog naftos kainos mažės, išlaidos kurui sudaro didelę bendrovių išlaidų dalį. Tai skatina oro bendroves atnaujinti savo lėktuvų parkus visiškai naujais, atnaujintais arba turbopropeleriniais lėktuvais.
Didės pajamos iš papildomų šaltinių. Oro bendrovės, veikiančios kaip prekybos centrai ir parduodančios įvairiausias prekes ir paslaugas nuo papildomų leidimų bagažui ir automobilių nuomos iki draudimo, akinių ar lakštinių, pakeitė šios verslo šakos pagrindus. Papildomos pajamos yra itin svarbios finansiniam oro bendrovių gyvybingumui, nes padengia nuostolius kitose srityse. Be to, jos užtikrina geresnį ir teisingesnį paslaugų teikimą – su nedaug bagažo keliaujantys keleiviai nebesubsidijuoja skrendančių su sunkiu bagažu. Jei registracijos metu bagažo mokestis yra sumokamas atskirai nuo bilieto kainos, papildomi produktai (planšetiniai kompiuteriai skrydžio metu, galimybė naudotis bevieliu internetu, įsigyti gėlių ar ypatingų gėrimų bei patiekalų) suteikia daugiau vertės, kai suteikiami papildomai už simbolinį mokestį, o ne įtraukiami į bilieto kainą. 2013 m. oro bendrovės pradės siūlyti naują papildomų produktų asortimentą nuo atskiros registracijos oro uoste iki modernių prietaisų pramogauti skrydžių metu, turinio asmeniniams įrenginiams ir įvairių rinkodarinių eksperimentų, kuriais bus norima ištirti galimų naujoviškų produktų pardavimų potencialą.
Individualiems poreikiams pritaikomos paslaugos taps rinkos standartu. Oro bendrovės siūlo dešimtis individualiai pritaikomų ir šimtus papildomų paslaugų, tačiau jos keleiviams pasiekiamos tik vežėjų interneto svetainėse. Tarptautinė oro transporto asociacija kuria naujus standartus, kurie leis keleiviams pasiūlyti visas oro bendrovių teikiamas paslaugas per kitus kanalus, pavyzdžiui, kelionių agentūras. Individualiems poreikiams pritaikytos kelionės taps nauju rinkos standartu, kiekvienam keleiviui leisiančiu gauti jam reikalingas paslaugas.
Ateitį nulems „žalieji“ skrydžiai. Kovos su klimato kaita politikos formavimas oro bendrovėms išlieka potencialia finansine grėsme, nors ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų leidimų prekybos sistemos priėmimas buvo atidėtas, kol bus pasiektas globalus sutarimas. Blogėjanti Europos valstybių finansinė padėtis gali paskatinti vyriausybes įvesti „žaliuosius“ mokesčius, kurie užkamšytų biudžetų spragas keleivių sąskaita. Tai, kartu su augančiomis kuro kainomis, skatins oro bendroves taikyti „žaliųjų“ skrydžių praktiką. 2013-aisiais kils įvairių „žaliuosius“ skrydžius palaikančių iniciatyvų: nuo biokuro naudojimo iki novatoriškų sprendimų padėsiančių taupyti kurą, mažinant skrydžių laiką ir netiesioginių maršrutų skaičių.
A/S Air Baltic Corporation
Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo informacijos centro duomenimis, vandens gylis krašto kelio Nr. 206 Šilutė - Rusnė apsemtame ruože, kurio ilgis 440 metrų (nuo 6,30 iki 6,74 km), nuslūgo iki 55 cm. Eismas draudžiamas, lengvąsias transporto priemones ir gyventojus (keleivius) VĮ "Klaipėdos regiono keliai" perkelia specialiomis transporto priemonėmis.
Sninga Zarasų rajone. Protarpiais snyguriuoja Alytaus ir Vilniaus apskrityse.
Magistralinių ir krašto kelių dangos daugiausia sausos, vietomis drėgnos.
Rajoniniai keliai, daugiausia miškingose vietose, padengti prispausto sniego sluoksniu, provėžoti, slidūs. Utenos apskrityje barstomi.
Vairuotojai, atsižvelkite į eismo intensyvumą ir pasirinkite saugų greitį!
LAKD Eismo informacijos centras
Daugelis valstybės įmonės „Regitra“ paslaugų, susijusių tiek su egzaminais, tiek su vairuotojų pažymėjimų išdavimu, jau nebe pirmi metai pristatomos internete, socialiniame tinkle „Youtube“ ir kasmet sulaukia vis didesnio interneto lankytojų susidomėjimo.
Numatoma Vairuotojų portalo plėtra
„Portalo aktyvų naudojimą liudija tai, kad 2012 m. portalu vairuotojo pažymėjimą užsisakė per 6000, 2011 m. – 5000 asmenų“, – pasakoja „Regitros“ IT departamento direktorius Vytautas Jasiulevičius.
Ateityje „Regitra“ planuoja plėsti elektroninių paslaugų spektrą ir dar daugiau paslaugų perkelti į elektroninę erdvę. Dabar Vairuotojų portale galima ne tik užsisakyti vairuotojo pažymėjimą, bet ir, jį gavus, aktyvuoti, o praradus, apie tai operatyviai pranešti „Regitrai“.
Vairuotojų portale taip pat sudaryta galimybė peržiūrėti informaciją apie „Regitroje“ laikytų egzaminų rezultatus, turėtus vairuotojo pažymėjimus, keisti savo asmeninius nustatymus, tikslinti savo kontaktinius duomenis. Taip pat laukiami pasiūlymai ir pastabos, kaip patobulinti portalo veiklą.
Vairuotojų portalas yra ES finansuojamo projekto „Vairuotojų pažymėjimų išdavimo/keitimo paslaugų perkėlimo į elektroninę terpę“ dalis, jis atidarytas 2010 m.
Prisijungti prie Vairuotojų portalo galima įvairiai – tiek „Regitros“ interneto puslapyje, tiek per „Elektroninius valdžios vartus“. Jungiantis prie Vairuotojų portalo, reikia identifikuoti asmens tapatybę. Tai galima padaryti trimis būdais – su asmens tapatybės kortele su integruotais skaitmeniniais sertifikatais, per savo elektroninį banką ar elektroninį prisijungimą prie kredito unijos, arba su skaitmeniniu sertifikatu ar mobiliųjų operatorių išduotu elektroniniu parašu. Svarbu, kad vairuotojo pažymėjimo užsakymo momentu galiotų vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma, kuri anksčiau buvo pateikta „Regitrai“.
Vairuotojo pažymėjimai keičiami tiems asmenims, kurie gyvena Lietuvoje, yra čia deklaravę savo gyvenamąją vietą.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Prabėgus žiemos šventėms ir atėjus naujiesiems metams dažniausiai grįžtame prie savo darbų po laisvadienių. Tačiau ir švenčių metu transporto sektorius nestovi vietoje. Siūlome susipažinti su reikšmingiausias šventinio laikotarpio įvykiais transporto sektoriuje.
Šventės transporto sektoriuje prasidėjo prisimenant tuos, kurie tuo metu dirbo. “Linavos” prezidentas Algimantas Kondrusevičius ir Generalinis sekretorius Ričardas Malkus kartu su kitais “Linavos” darbuotojais per kūčių pietus aplankė Medininkų pasienio poste eilėse stovinčius vilkikų vairuotojus.
Jiems buvo išdalinti kūčiūkai ir kalėdaičiai, bei palinkėta gerų švenčių ir ateinančių metų. “Linavos” prezidentas vylėsi, kad artimiausiu metu pasienio postuose iškils laukimo terminalai ir bus įdiegta elektroninė eilių sistema. eilės ir yra didžiausia problema, ypač prieš šventes. Po jų paprastai jos dingsta, ne išimtis buvo ir šie metai.
Iš karto po švenčių sulaukta pakankamai gerų žinių iš Rusijos. Gruodžio 20 d. Smolensko apskrities arbitražinis teismas priėmė Lietuvos įmonei palankų sprendimą ginče su transporto inspekcija dėl jos skirtos baudos dėl trišalio leidimo neturėjimo. Šis precedentas gali būti labai naudingas Lietuvos vežėjams ateityje.
Nuo sausio 1 d. įsigalios įvairūs nauji reikalavimai vežėjams ir Europoje ir Lietuvoje. VKTI informavo apie naują sunkesnių nei 40 t. TP važiavimo tvarką.
Vis tik žinios nuo sausio 1 d. nebuvo pačios geriausios. Sausį baigėsi pereinamasis laikotarpis, kai Lietuva galėjo taikyti sumažintą dyzelino akcizą. Finansų ministerija yra skelbusi skaičiavimus, kad dėl didinamo akcizo vidutinė dyzelino litro kaina degalinėse galėtų padidėti apie 12 centų. Šiuo metu jau kalbama, kad dyzelinas pabrango apie 10 cnt.
Taip pat įvyko ir nemažai skaudžių įvykių. Naktį į pirmadienį Klaipėdoje, Artojo gatvėje esančiame garaže, degė sunkvežimiai. Marijampolėje vilkiko kabinoje rastas pusnuogio vyro lavonas. Pareigūnų duomenimis, 44 m. Rusijos pilietis P. V. rastas sėdintis, atsirėmęs į prietaisų skydelį. Vyro lavonas, pirminės apžiūros metu – be išorinių smurto žymių.
Pranešta ir apie kraupią avariją Vokietijoje, kuri įvyko dėl vairuotojo neapdairumo ir kvailumo, kuris nusprendė pasišalinti iš įvykio vietos. Vis tik avarijos kaltininkas iš Latvijos buvo sulaikytas.
Taip pat primename, kad vis dar galite rinkti metų vilkiką. Nugalėtojas bus paskelbtas artimiausiu metu. Na, o ištikimiausiems automobilinio sporto mėgėjams linkime gerų emocijų stebint prasidėjusias “Dakaro” ralio lenktynes ir tegul nugali stipriausias.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Remiantis 2013 m. sausio 4 d. duomenimis, 2012 metais Klaipėdos uoste perkrauta 35,24 mln. tonų jūrinių krovinių, tai yra 1,35 milijono tonų arba 3,7 procentais mažiau nei 2011 metais. 2012 m. krovos apyvarta – 35,24 mln. tonų – antras geriausias metų krovos rezultatas Klaipėdos uosto istorijoje.
2011 2012 Pokytis, proc.
Bendra krova 36,59 mln.t 35,24 mln.t -3,7
Konteineriai 382 185 TEU 381 278 TEU -0,2
4,27 mln.t 4,36 mln.t +2,2
Trąšos 11,61 mln.t 9,73 mln.t -16,2
Naftos produktai 9,14 mln.t 8,26 mln.t -9,6
Ro-Ro 261 196 vnt. 264 448 vnt. +1,2
4,91 mln.t 4,84 mln.t -1,5
Esminės priežastys, turėjusios įtakos krovinių perkrovimo pokyčiams Klaipėdos uoste šiais metais:
1. Vangesnis importas ir eksportas į (iš) NVS šalis (-ių).
2. Vertinant 2012 m. konteinerių krovos (TEU) rezultatus Klaipėdos uoste reikėtų atkreipti dėmesį, kad 2011 m. kovo–birželio mėn. Klaipėdos uoste buvo ypač intensyvus lengvųjų automobilių, gabenamų konteineriais, importas iš JAV dėl grėsmės, kad nuo 2011 m. liepos 1 d. į Baltarusiją, Rusiją ir Kazachiją įsigalios didesni muitai. Įsigaliojus naujai tvarkai, natūralu, jog Klaipėdos uoste po pernykščio antplūdžio jaučiamas konteinerių krovos atoslūgis. Kita vertus, iš esmės pasiektos pernykštės apimtys rodo, kad konteinerizacija bei plataus vartojimų prekių paklausa ir toliau auga.
3. Trąšų apyvartos sumažėjimui 2012 metais įtakos turėjo mažesnė trąšų paklausa.
4. Pagrindinė priežastis, nulėmusi naftos produktų krovos kritimą 2012 m., buvo AB „ORLEN Lietuva“ valdomos naftos perdirbimo gamyklos, esančios Mažeikių raj., kapitalinio remonto darbai. AB „ORLEN Lietuva“ valdomos naftos perdirbimo gamyklos produkcija sudaro apie ½ visų AB „Klaipėdos nafta“ perpilamų naftos produktų.
5. Nuo 2012 m. pradžios konkuruojančios laivybos linijos veikiančios kaimyniniuose uostuose, pradėjo mažinti (dempinguoti) kainas, siekdamos padidinti savo patrauklumą. Tai sudarė laikinas prielaidas dalies Ro-Ro krovinių persiskirstymui Baltijos jūros regione.
6. Pasikeitusi situacija Rusijos geležinkelių vagonų ir platformų nuosavybėje turėjo įtakos jų trūkumui Klaipėdos uoste, todėl dalis buvusių Klaipėdos uosto klientų naudojosi Latvijos uostų paslaugomis, nes juose dėl didesnio rusiškų krovinių eksporto buvo daugiau rusiškų vagonų bei platformų.
2012 metais pasiekti rekordai:
1. Klaipėdos uoste 2012 m. sausio 20 d. priimtas DIDŽIAUSIOS TALPOS KONTEINERVEŽIS – 277,3 m ilgio, 40,00 m pločio ir 14,5 m grimzlės, 5762 TEU talpos – laivas „MSC Krystal“.
2. 2012 m. liepos mėn. pasiekta rekordinė ratinių krovinių (RO-RO) MĖNESIO APYVARTA (įskaitant vagonus) – 25 404 vnt.
3. Preliminariais duomenimis 2012 m. gruodžio mėn. pasiektas RINKLIAVŲ, SURINKTŲ PER MĖNESĮ, rekordas – 13,4 mln. litų.
VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas
Per tris dienas, nuo gruodžio 31 d. iki sausio 3 d., dyzelino kainos sostinės degalinėse ūgtelėjo iki 10 centų, rodo DELFI surinkta informacija iš „Statoil“, „Lukoil“ ir „Neste“ degalinių. Per tris dienas dyzelinas 10 centų pabrango „Lukoil“ ir „Statoil“ degalinėse. „Lukoil“ šis kuras pabrango nuo 4,54 iki 4,64 lito už litrą, o „Statoil“ nuo 4,57 iki 4,67 lito už litrą.
Per šį laikotarpį 4 centais pabrango ir A95 markės benzino litras, atitinkamai „Lukoil” iki 4,76 lito, o “Statoil” iki 4,79 lito.
„Neste“ degalinėje dyzelinas pabrango 5 centais, iki 4,56 lito, o A95 markės benzino kaina nepasikeitė ir sudarė 4,69 lito.
DELFI primena, kad sausį baigėsi pereinamasis laikotarpis, kai Lietuva galėjo taikyti sumažintą dyzelino akcizą. Finansų ministerija yra skelbusi skaičiavimus, kad dėl didinamo akcizo vidutinė dyzelino litro kaina degalinėse galėtų padidėti apie 12 centų.
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius trečiadienį LRT radijo laidai „Ryto garsai“ sakė, jog degalinių tinklai savarankiškai sprendė, kaip keisis dyzelino kainos dėl akcizų, todėl kai kuriose degalinėse kainos nekito, o kai kuriose augo 2, 5 ar 7 centais.
„Buvo skaičiuota, kiek turėtų pasikeisti vieno litro dyzelino kaina, jeigu naftos produktų kaina, kuri, kaip žinia, sudaro didžiąją kainos dalį, išliktų tokia pati. Vakar dienai pasaulinė naftos produktų kaina ir „Platz“ indeksas, nuo kurio priklauso mūsų didmeninė kaina, kuria remiasi didmenininkė „Orlen Lietuva“, šiek tiek smuko, dėl to didmenininkas pateikė mums mažmenininkams tik 9 centų pabrangimą“, – teigė L.Vosylius.
Pasak L. Vosyliaus, pastaruoju metu Lietuvoje vyko dyzelizacija, tačiau kitų šalių patirtis rodo, kad dyzelino ir benzino kainos supanašėja, tokia tendencija pastebima ir Lietuvoje. O jeigu būtų nuspręsta sumažinti benzino akcizą iki minimumo, tuomet, pasak jo, dyzelinas galėtų būti ir brangesnis už benziną.
Tačiau „Danske bank“ finansų analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė primena, jog dyzelino brangimą pajus ne tik vairuotojai, bet ir produktus bei paslaugas perkantys gyventojai, nes dyzelino brangimas padidins infliaciją.
„Kol kas mes matome palaipsnį šito mokesčio (akcizo dyzelinui – DELFI) padidėjimo poveikį galutinei dyzelino kainai, nes kaip ir sako teorija, iš tiesų tų teorinių mokesčių padidinimo poveikį gali pasidalinti gamintojas, pardavėjas ir vartotojas. Tai priklauso nuo rinkos savybių. Mūsų atveju, galiausiai tai yra įskaičiuojama į galutinę kainą ir mokesčių padidėjimo našta tenka vartotojui. Greičiausiai mes ir matysime tokią tendenciją – palaipsnį dyzelino brangimą. Aišku tai turės poveikį vartojimo indeksui – infliacijai“, – radijo laidai sakė ji.
Finansų ministerija yra skelbusi, kad nors Lietuva ir didina akcizą dyzelinui, jis ir toliau liks vienas mažiausių Europos Sąjungoje.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Didžiojoje šalies dalyje protarpiais lyja arba dulksna, Rokiškio rajone lietus pereinantis į šlapdribą, tik vakarų Lietuvoje bei Marijampolės apskrityje be kritulių.
Šalies magistralinių ir krašto kelių dangos šlapios. Klaipėdos ir švėkšnos rajonuose ant krašto kelių susiformavo plikledis, šie slidūs ruožai barstomi.
Rajoniniai keliai, daugiausia miškingose vietose, apledėję, kai kur padengt prispausto sniego sluoksniu, provėžoti, slidūs. Rajoninių kelių dangos šiurkštinamos Vilniaus apskrityje, valomos Panevėžio apskrityje.
Vairuotojų prašytume atsižvelgti į meteorologines sąlygas ir rinktis saugų, o ne maksimaliai leistiną greitį.
Vandens lygis krašto kelio Nr. 206 šilutė–Rusnė ruože nuo 5,10 iki 7,15 km išlieka 90 cm. Lengvųjų transporto priemonių perkėlimas specialiomis VĮ";Klaipėdos regiono keliai" transporto priemonėmis yra nutrauktas, gyventojų (keleivių) perkėlimas vyksta specialiu autobusu.
LAKD Eismo informacijos centras
Protarpiais lyja arba dulksna vakarų ir vidurio Lietuvoje, o rytiniuose šalies rajonuose vietomis lietus pereinantis į šlapdribą.
Šalies magistralinių ir krašto kelių dangos šlapios.
Rajoniniai keliai apledėję, kai kur padengti prispausto sniego sluoksniu, provėžoti, slidūs. Barstomi Alytaus apskrityje ir Raseinių rajone, valomi Panevėžio apskrityje ir Ignalinos rajone.
Vairuotojai, pasirinkite saugų greitį, atsižvelgdami į meteorologines sąlygas.
Apsemto krašto kelio Nr. 206 šilutė–Rusnė ruože nuo 6,31 iki 6,72 km vandens gylis vis dar kyla, šiuo metu yra 25 cm, eismas draudžiamas. Lengvosios ransporto priemonės keliamos specialiomis VĮ "Klaipėdos regiono keliai" transporto priemonėmis.
Eismo informacijos centras
Per 2012 metus 6243 įmonėms buvo įregistruota 12139 turto areštai – 7,9% daugiau nei 2011 metais. Areštų skaičių augino mažos ir vidutinės įmonės. Pirmosiose pagausėjo areštus patyrusių įmonių, o vidutinių įmonių segmente padaugėjo areštų, tenkančių vienai įmonei.
Turto valdymo apribojimus patyrusių įmonių labiausiai pagausėjo prekybos, maitinimo ir paslaugų šakose, o įregistruotų turto areštų skaičius – statybos įmonėse. Taip teigia rizikos vertinimo įmonė „Creditreform Lietuva“, išanalizavusi Centrinės hipotekos įstaigos Turto areštų aktų registro įrašus.
Skaičiuojant nuo metų pradžios, įregistruotų turto areštų skaičius ėmė viršyti pernykštį lygį liepos mėnesį, o turto areštų patyrusių įmonių tapo daugiau nei pernai spalio mėnesį.
„Šiek tiek padidėjus tarpusavio kreditavimui išaugo ir turto areštų skaičius. Turto areštus patyrusių mažųjų įmonių padaugėjo tose šakose, kur įmonės buvo aktyviau steigiamos, – pastebi UAB „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa. – Turto areštus patyrusių įmonių daugėjo mažmeninės prekybos, paslaugų ir maitinimo šakose. Artimiausiais mėnesiais smulkiose šių šakų įmonėse padėtis neturėtų gerėti. Kol kas turto areštų statistika kiek geresnė „sunkiose“ ūkio šakose. Pramonėje, statyboje, transporte sumažėjo turto areštus patyrusių įmonių, tačiau vidutinėse šių šakų įmonėse pagausėjo įregistruojamų turto areštų skaičius – tai atspindi įmonių būklės sluoksniavimąsi.“
Turto valdymo apribojimus patyrusių įmonių sumažėjo 24 savivaldybėse.
Ženkliausiai šis skaičius traukėsi Kaune (-73, – 8,6%). Daugiau turto areštų buvo įregistruota Vilniaus mieste (+207, + 9,3%). Dvigubas turto areštų šuolis Visagine (nuo 29 iki 58) susijęs su bendrai pablogėjusia prekybos ir statybų įmonių būkle šiame mieste.
2012 m. turto areštus pirmąsyk patyrė 2574 įmonės. „Naujokės“ sudarė 41 proc. visų įmonių, kurių turtas pernai buvo areštuotas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
SEB bankas prisideda prie pirmojo Baltijos šalyse tarptautinio konteinerių skirstymo centro Klaipėdos uoste statybų – krovos bendrovei „Klaipėdos Smeltė“ suteikė 32,5 mln. eurų ( apie 112 mln. litų) paskolą. Šios lėšos bus skirtos specialiai krovos įrangai pirkti ir įrengti. Pastačius modernų krovinių skirstymo centrą į Klaipėdos uostą tikimasi pritraukti didžiuosius konteinerinius laivus iš Pietų ir Šiaurės Amerikos, kitų tolimųjų šalių ir uosto krovos apimtis padidinti iki keturių kartų.
„Tokio krovinių skirstymo centro nėra nei Latvijoje, nei Estijoje, todėl šis projektas Lietuvai ir Klaipėdos uostui suteikia didelį konkurencinį pranašumą plečiant laivybos sektoriaus veiklą ir didinant krovinių tranzitą per Klaipėdos uostą. Be to, bus sukurta ne vienas šimtas naujų darbo vietų. Atsižvelgdami į tai ir suteikėme reikiamą projektui finansavimą“, – sakė Aivaras Čičelis, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius.
SEB bankas
Remiantis preliminariais, dar negalutiniais 2012 m. gruodžio 31 d. duomenimis, 2012 metais Klaipėdos uoste jau perkrauta 35,12 mln. tonų jūrinių krovinių, tai yra 1,47 milijono tonų arba 4 procentais mažiau nei 2011 metais.
Patikslinti 2012 metų krovos apyvartos duomenys bus pateikti 2013 m. sausio mėn. pradžioje.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2013-01-02
Nuo Naujųjų metų didėja akcizas dyzeliniam kurui. Ekspertai prognozuoja, kad dyzelinas vartotojams turėtų brangti bent 12 centų už litrą. Pasak, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos, kuro kaina gali šoktelėti jau sausio pradžioje, skelbia LNK Žinios.
Akcizas dyzelinui didėja dėl ES direktyvos, pagal kurią jis turi būti ne mažesnis nei 330 eurų už tūkstantį litrų, tai yra šimtu litų didesnis nei buvo iki šiol.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Pajūryje ir pietiniuose šalies rajonuose protarpiais lietus arba dulksna. Rytiniuose šalies rajonuose lietus, vietomis pereinantis į šlapdribą, kitur be kritulių. Tauragės apskrityje - rūkas, matomumas 150-300 m.
Vilniaus rajone keliuose formuojasi plikledis, čia barstomi krašto keliai.
Likusioje šalies teritorijoje magistralinių ir krašto kelių dangos daugiausia šlapios.
Didžioji dalis rajoninių kelių apledėję, vietomis padengti prispausto sniego sluoksniu, provėžoti, slidūs. Valomi Kauno ir Panevėžio apskrityse.
Vairuotojai, kadangi yra slidžių kelio ruožų, nedarykite staigių manevrų keliuose.
Eismo informacijos centras
Ruro sritis paskelbta didžiausia Vokietijoje ekologine zona. Į jos miestus, kaip informuoja Vokietijos automobilių klubas ADAC, nuo sausio 1 d. galės važiuoti tik transporto priemonės, turinčios žalią arba geltoną lipduką.
Vairuotojai automobilių, kurie neturės jokio lipduko arba jis bus raudonas, už įvažiavimą į šio Vokietijos angliakasybos regiono miestus privalės sumokėti 40 eurų baudą.
Aplinkosaugos specialistų tyrimų duomenimis, didžiausias dulkėtumo koncentracijos lyderis Vokietijoje dabar yra prie Reino – Hernės kanalo esantis Herne miestas. Čia 2011 m. iki lapkričio pabaigos net 67 kartus buvo viršyta ES nustatyta paros taršos norma. Pagal ES direktyvą vidutinė paros taršos norma – 50 mikrogramų vienam kub. metrui aplinkos oro negali būti viršijama daugiau kaip 35 kartus per metus. Šios direktyvos ekologinių reikalavimų pažeidimo kartu su Herne zona praėjusiais metais nepasisekė išvengti dar 6 Ruro regiono miestuose: Duisburge, Dortmunde, Essene, Gelsenkirchene, Oberhause ir Schwerte.
Dulkių dalelytės yra tokios smulkios, kad jos nepastebimai patenka į plaučius ir medikų duomenimis kvėpavimo organuose gali sukelti uždegimus, navikų vystymąsi, astmą, bronchitą ir net vėžinius susirgimus. Labai didelės koncentracijos gali grėsti ir padidinta širdies infarkto rizika.
ADAC abejoja, ar žaliųjų zonų įvedimas ir jų plėtra su griežtinamais reikalavimais yra vienintelė teisinga priemonė prieš medikų įspėjamus pavojus, kadangi dulkėtumo koncentraciją didina ne tik seni automobiliai, bet ir pramonės įmonės. Suprantama, jog naujieji reikalavimai apribos piliečių su automobiliais mobilumą ir prekių bei krovinių pristatymo galimybes, kadangi miestai, kaip ekonomikos ir ūkio plėtros zonos turi būti laisvai pasiekiami.
Ekologinių zonų plėtra kituose Vokietijos regionuose
Pastaruoju metu Vokietijoje vis daugiau rajonų patenka į griežtų reikalavimų ekologines zonas. Į daugelį Reino – Westfalijos žemės miestų jau šiek tiek anksčiau buvo galima įvažiuoti tik su žaliais arba geltonais lipdukais. Nuo sausio 1 d. kartu su Ruro regiono ekologinėmis zonomis jos plečiamos ir Hagene, Kelne, Langenfelde, Mönchengladbache ir Remscheide. Griežčiausi reikalavimai taikomi Krefeldo ir Dinslakeno ekologinėse zonose – į šiuos miestus po keleto mėnesių galės įvažiuoti tik „žalieji“ automobiliai.
Skaitytojams primename, jog tokie pat reikalavimai nuo sausio 1 d. įsigalioja ir Bavarijos sostinės Miuncheno ekologinėje zonoje. Čia nuo 2011 m. spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. galiojo pereinamasis laikotarpis, leidžiantis netrukdomai važinėti ir transporto priemonėms su geltonais lipdukais. Nuo sausio 1 d. vairuotojai, kurių transporto priemonės neturės žalio lipduko, Miuncheno ekologinėje zonoje turės sumokėti 40 eurų baudą ir gaus vieną baudos tašką.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|