Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija informuoja, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. tarptautiniai pervežimai automobilių transportu Uzbekistano teritorija bus atliekami tik pasirašytų su Uzbekistanu tarptautinių (dvišalių) susitarimų dėl krovinių pervežimų automobilių transportu pagrindu.
Tuo atveju, jei su Uzbekistanu nebus pasikeista leidimais, tarptautiniai krovinių gabenimai Uzbekistano teritorija, išimties tvarka tik iki 2013 m. sausio 1 d. gali būti atliekami sumokėjus nustatytas rinkliavas už įvažiavimą ir tranzitą.
Primename, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Uzbekistano Respublikos Vyriausybės susitarimą dėl keleivių ir krovinių tarptautinių vežiojimų automobiliais 5 straipsnį nustatyta, kad krovinių vežiojimai autotransporto priemonėmis tarp Susitariančių šalių atliekami be leidimų. Krovinių vežiojimai autotransporto priemonėmis tranzitu per Susitariančių šalių teritorijas arba į/iš trečiąsias šalis atliekami su leidimais, kuriuos išduoda Susitariančių šalių kompetentingos įstaigos.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-09-05
Susisiekimo ministerija siūlo bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ perduoti 8 valstybinės žemės sklypus Telšiuose bei Telšių rajone. Sklypai reikalingi, geležinkeliams modernizuojant liniją Šiauliai–Klaipėda.
Šiuo metu sklypai priklauso valstybei – juos patikėjimo teise valdo Nacionalinės žemės tarnyba. Jų perdavimui reikalingas Vyriausybės pritarimas.
„Lietuvos geležinkeliai“ ketina tiesti antruosius kelius ruožuose Telšiai–Lieplaukė, Kūlupėnai–Kretinga, Pavenčiai–Raudėnai, Plungė–Šateikiai ir Telšiai–Dūseikiai. Telšių rajono savivaldybė dar pernai balandį patvirtino antrojo kelio ruože Telšiai–Lieplaukė specialųjį planą, tačiau jam įgyvendinti neužtenka šiuo metu geležinkeliui priklausančios žemės.
Šiame ruože bus tiesinamas kelias ir pertvarkoma rajoninio kelio pervaža. Po rekonstrukcijos padidinus traukinių greitį, pervaža neatitiks techninių reikalavimų, todėl ji turi būti pertvarkyta į dviejų lygių sankryžą – įrengtas viadukas ir žiedinė sankryža, rašoma dokumente.
Bendrovė „Kelprojektas“ jau paėmė visuomenės poreikiams žemės sklypus ir juose esančius gyventojų statinius, kurie trukdė projektui.
Į 0,5 mlrd. litų vertės „Lietuvos geležinkelių“ užsakymą tiesti antruosius kelius keturiuose geležinkelio ruožuose pretenduoja didžiausia Baltijos šalyse kelių ir tiltų tiesimo bendrovė “Kauno tiltai” kartu su koncerno “MG Baltic” valdoma Kauno statybų bendrove “Mitnija” – įmonių konsorciumas konkursui pateikė bendros 504,1 mln. litų vertės pasiūlymus.
Nutiesus antruosius kelius, keleiviniai traukiniai galės važiuoti iki 160 kilometrų, o krovininiai – iki 120 kilometrų per valandą greičiu. Projektus numatoma finansuoti Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir „Lietuvos geležinkelių“ lėšomis.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje Lietuvoje turėtų pradėti dirbti penki automobilių tikrinimo vartai, kurie skenuos automobilių numerius ir tikrins, ar jie drausti, techniškai tvarkingi, kiek sveria, kokiu greičiu važiuoja ir kitus parametrus.
„Šiandien yra analizuojama 14 vietų, bet prioritetinės būtų: kelias A10 ties Saločių muitine, kelias A6 ties Zarasais, kelias A5 ties Kalvarijos muitine, kelias A12 – Joniškio Kalvių pasienio postas, o penkta vieta apie 110-115 km kelio A1, šiek tiek už Kauno, važiuojant Klaipėdos link“, – DELFI pasakojo Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Egidijus Skrodenis.
Anot jo, jeigu paaiškėtų, kad įrengti tokius patikros punktus prioritetinėse vietose yra neefektyvu dėl blogos kelio dangos, toli esančio elektros įvado, naujos vietos būtų pasirenkamos iš sudaryto sąrašo.
Kol kas tikrins kartu su pareigūnais
Planuojama, kad šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje numatytos įrengti penkios pirmosios patikros vietos kol kas veiks kartu su pareigūnų patikrinimais – šiuo metu teisės aktai neleidžia automatiškai bausti pažeidėjų.
„Per pirmąjį etapą, kol vyks (patikros įrenginių) sertifikavimas, šiek tiek toliau nuo patikros punkto stovės Transporto inspekcijos automobilis, kuris realiu metu gaus duomenis apie automobilius, pavyzdžiui, su viršsvoriu, ir juos stabdys bei tikrins. Šiuo metu automobiliai tikrinami atsitiktine tvarka, todėl dažnai pasitaiko, jog tikrinami viršsvorio negabenantys automobiliai ir be reikalo naudojami resursai“, – sakė E. Skrodenis.
Pasak jo, tikėtina, jog apie metus galėtų užtrukti patikros vartų sertifikavimas, kol jie bus metrologiškai įteisinti, kartu bus keičiami ir teisės aktai.
„Lygiagrečiai vyks sertifikavimo procesas ir maždaug po metų, kai patikros postai bus sertifikuoti, kelių Transporto inspekcija galės nebestovėti ir skirtos nuobaudos bus pripažintos, o pažeidėjai privalės susimokėti, – tikisi E. Skrodenis. – O po to, tos penkios vietos įsijungs į bendrą sistemą. Tai yra normali praktika visoje Europoje – negali didelės investicijos padaryti neturėdamas patirties. Vadovaudamiesi įgyta patirtimi įrengtume didžiąją sistemą.“
Skaičiuojama, kad iš viso Lietuvoje galėtų būti 60 – 100 automobilių patikros vietų, o didžiosios sistemos diegimas galėtų prasidėti 2014 m.
„Matysime, kaip vyks eiga. Su greičio matuokliais buvo tokia praktika: mes įrengėme, o Administracinių teisės pažeidimų kodeksas nepasikeitė ir ta sistema negalėjo normaliai gyvuoti, pavyzdžiui, vairuotojų nebuvo galima nubausti turint vien automobilio numerį, bausti buvo galima tik užfiksavus vairuotojo veidą, o daugelyje nuotraukų veidas buvo prastai matomas. Taigi dabar norime, kad prieš pradedant veikti didžiajai sistemai, būtų ir atitinkama teisės aktų bazė“, – dėstė E. Skrodenis.
Mokesčių kol kas nerinks
Pirmose penkiose vietose galės būti įrengiami tiek vienodi, tiek skirtingi tikrinimo vartai, priklausomai nuo ten esančių klimatinių ir geografinių sąlygų.
„Visa sistema susidaro iš trijų komponentų, tai – mokesčio kontrolė, eismo kontrolė ir eismo stebėjimas. Pirmieji penki patikros punktai būtų eismo stebėjimo, nes mes galbūt galėtume rinkti duomenis apie pravažiuojančius automobilius, pro kurią muitinę jie įvažiavo, pro kurią išvažiavo, galėtume rinkti informaciją ir žmonėms pranešti apie eismo sąlygas, o dar vyktų ir eismo kontrolė. Tuose vietose būtų tikrinamas civilinės atsakomybės, techninės apžiūros, svorio bei gabaritų kontrolė“, – kalbėjo E. Skrodenis.
Įrengti vieną patikros punktą apytiksliai galėtų kainuoti apie 1 mln. Lt, tačiau kaina galėtų keistis priklausomai nuo to, kiek kainuotų iki patikros vartų nutiesti elektros jungtis, kiek kainuotų jų apšvietimas, ar reikėtų remontuoti kelią iki tokio patikros punkto, ar įrenginys stovės lygioje vietoje ir kitų sąlygų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Estiško dyzelinio kuro ateičiai iškilo grėsmė dėl griežtų anglies dvideginio normų, kurias yra nustatęs Europos klimato direktoratas, skelbia DELFI.ee.
Automobilių dyzeliniu kuru, kurį gamina įmonės „Viru Keemia Grupp“ (VKG) ir „Eesti Energia“, nebus galima prekiauti netgi pačioje Estijoje, jeigu Klimato politikos generaliniam direktoratui pavyks patvirtinti „iš piršto laužtus“ apribojimus, rašo „Eesti Päevaleht“.
Tokiu atveju Estijos cheminių medžiagų įmonėms, mėginančioms tapti šalies „degalų karalienėmis“, vietoje konkuravimo atviroje rinkoje tektų susitaikyti su stambių tarptautinių įmonių pranašumu.
„Gamyba iš mūsų pusės vyksta, bet mes prarasime labai daug pinigų, jeigu su savo dyzeliniu kuru nesugebėsime prasibrauti į atvirą rinką. Pardavimų schemoje smarkiai išaugs sąnaudos“, – sakė VKG valdybos pirmininkas Priitas Rohumaa.
„Kivioli Keemiatoostus“ ir degalinių tinklo „Alexela“ savininkas Heiti Haale buvo dar pesimistiškesnis. „Atsižvelgus į skalūnų alyvos vystymo projektų fazę, niekas neketina statyti gamyklos, kurios produkcijos pardavimai būtų sudėtingi ar ekonomiškai neefektyvūs“, – sakė jis.
Estijos aplinkos ministerijos vicekancleris Meelis Muntas Briuselyje kaip liūtas kovoja už tai, kad išgelbėtų estišką dyzelinį kurą nuo numatomų apribojimų. „Komisijai pateikti vieno kanadiečių mokslininko skaičiai, kurie rodo, kad iš skalūnų gaminamas dyzelinis kuras išskiria beveik dvigubai daugiau anglies dvideginio, negu kuras, gaminamas iš naftos. Tačiau šie skaičiai neįrodyti jokiomis analizėmis ar tyrimais“, – aiškino M. Muntas.
Estijos degalų gamintojams pasisektų išvengti kracho, jeigu M. Muntui pavyktų į nutarimą dėl direktyvos taikymo įtraukti atskirą punktą, pripažįstantį skalūnus netradiciniu energijos šaltiniu.
DELFI anksčiau skelbė, kad Lietuvoje ruošiamasi įdiegti naują sistemą, kuri nuskanavusi automobilio numerį patikrintų, ar lengvieji automobiliai yra drausti ir perėję techninę apžiūrą, o vilkikus dar ir pasvertų, įvertintų jų gabaritus ir patikrintų, ar vairuotojai sumokėjo už naudojimąsi keliais. Vyriausybė yra pritarusi Administracinių teisės pažeidimo kodekso pakeitimams, kurie buvo būtini, norint sutvarkyti baudų skyrimo mechanizmą. Nustatyta, kad užfiksavus pažeidimą, pažeidėjas gali būti nubaustas „už akių“, jei kviečiamas neatvyksta į įvykio nagrinėjimą.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Kuro kainoms baigiant pasiekti neregėtas aukštumas, vežėjai turi ieškoti būdų, kaip kompensuoti padidėjusias išlaidas. Vienas iš būdų apie kurį jau rašėme – grupinis degalų pirkimas geresnėmis kainomis. Tačiau kuro išlaidas vežėjams padėtų sumažinti akcizo dalies už dyzelinį kurą susigrąžinimas. Susigrąžinti vežėjai gali tūkstančius eurų, tačiau pasinaudoti šia galimybe neskuba.
Lietuvos vežėjai neišnaudoja visų galimybių
PVM susigrąžinimas už kelių mokesčius jau prieš daug metų konkurencingoje rinkoje vežėjams tapo įprastu reiškiniu, tačiau susigrąžinti akcizo dalies už dyzeliną vežėjai neskuba. Lietuvos, Estijos, Lenkijos vežėjams atrodo, kad akcizo dalies už dyzelinį kurą susigrąžinimas – ilga, varginanti, daug laiko ir pastangų reikalaujanti procedūra, kurios vertė neatperka sugaišto laiko.
Kuro kortelių operatoriaus „Union Tank” (UTA) atstovybės Lietuvoje, TIMEX klientų aptarnavimo specialistė Ivona Vysocka sakė, kad vežėjams gana sudėtinga savarankiškai rinkti informaciją, kokius dokumentus, kam ir kada reikia pateikti, už kokius laikotarpius grąžinama akcizo dalis, nes ši informacija nuolat kinta, todėl daug paprasčiau ir greičiau yra pasinaudoti tarpininkų (kuro kortelių operatorių) paslaugomis. Dar vienas dalykas bauginantis vežėjus yra tas, kad kas pusę metų reikia užpildyti lenteles pagal spidometro skaitiklio duomenis, tačiau anot I. Vysockos, tvarkingose įmonėse tokia informacija turėtų būti nesunkiai gaunama.
Pakalbinus akcizo dalį susigrąžinančius vežėjus paaiškėjo, kad visi formalumai sutvarkomi labai greitai. Penkių sunkvežimių parką šiuo metu valdanti UAB „Dargreta“ jau susitvarkė visus formalumus akcizo dalies grąžinimui iš Belgijos. Kaip pasakojo įmonės atstovas Arnas Manleika, visas dokumentacijos tvarkymas jiems užtruko apie keletą valandų. „Sunkiausia buvo išsiprašyti reikiamas pažymas iš banko, nes reikėjo, kad bankas ant savo firminio blanko anglų kalba atspausdintų raštą, kad esame jų klientai ir naudojamės sąskaita, todėl teko du kartus važiuoti į banką. Buhalterė pakėlė dokumentus, kokia buvo sunkvežimių rida ankstesniais metais ir viskas. Iš pradžių atrodė, kad kuro kortelių operatorius, tarpininkaujantis susigrąžinant akcizą, daug dokumentų prisiuntė, tačiau dauguma jų jau buvo užpildyti ir tereikėjo pasirašyti,“ – formalumų tvarkymo ypatumus atskleidė A. Manleika. 2010 metais įmonėje buvo 4 sunkvežimiai, tad viską susumavus paaiškėjo, kad įmonei priklausanti akcizo dalis už dyzelinį kurą apie 3000 eurų. Kaip sakė A. Manleika, dėl tokios sumos keletą valandų paplušėti su dokumentacija tikrai verta ir tik laiko klausimas, kada vežėjai aktyviai pradės susigrąžinti akcizą.
Vidutinės įmonės susigrąžina apie 4000 eurų
Akcizą šiuo metu galima sugrąžinti iš 5 valstybių: Slovėnijos, Ispanijos, Prancūzijos, Belgijos ir Italijos.
Daugiausia TIMEX, tarpininkaujančios susigrąžinant akcizo dalį, klientų susigrąžina akcizą iš Slovėnijos. Tai, anot I. Vysockos, įtakoja, kad Slovėnijos formalumai yra paprasčiausi, o grąžinimo terminai greičiausi. Įprastai metinės paraiškos teikiamos sausį ir jau metų pabaigoje yra išmokami pinigai. Priklausomai nuo įmonės maršrutų ir sunaudojamo kuro kiekio, vidutinė įmonė, turinti 10-20 sunkvežimių, iš Slovėnijos gali susigrąžinti apie 2000 eurų.
Belgija taip pat gana palanki šalis susigrąžinamo akcizo už dyzeliną atžvilgiu. Ši šalis grąžina dalį akcizo už praėjusį trejų metų laikotarpį. Vienas iš „Timex“ filialo klientų – pervežimų kompanija nuolat kurą pilanti Belgijoje – už 2010 m. susigrąžino apie 4000 eurų. Tai buvo nedidelė, 10 vilkikų turinti įmonė. Kaip sakė įmonės klientų aptarnavimo specialistė, susigrąžinti vertėtų net gi nedidelę sumą, nes kiekviena įmonė tikrai suras kur padėti ir 200 eurų.
Vežėjai, siekiantys susigrąžinti kuo daugiau, pildamiesi kurą turi įvertinti ne tik kuro kainą švieslentėje. „Pavyzdžiui, Liuksemburge patraukliai gali atrodyti kuro kaina švieslentėje, tačiau, Belgijoje vežėjai gautų nuolaidas ir dar galėtų susigrąžinti dalį akcizo. Viską reikia apskaičiuoti ir iš anksto planuoti, o ne pilti, kurą bet kur, kai jis pasibaigia,“ – sakė I. Vysocka. Šiuo metu Lietuvos vežėjai važiuojantys į Vakarus, daugiausia kurą pilasi Lenkijoje, Belgijoje, Liuksemburge, Ispanijoje, Austrijoje, Slovėnijoje.
Didžiausia grąžinamo akcizo dalis – Italijoje
Grąžinama akcizo dalis už dyzeliną ir jos grąžinimo ypatumai labai priklauso nuo pačios šalies politikos. Labai dažnai ši tvarka keičiasi ir grąžinamas akcizas tai mažėja, tai vėl kyla. Pavyzdžiui, Italijoje akcizo dalį galima susigrąžinti už praėjusį ketvirtį. Kai pasibaigia ketvirtis, vežėjai turi informaciją pateikti iki ketvirčio paskutinės dienos ir ne vėliau, o tuo metu Belgijoje, Prancūzijoje galima akcizą susigrąžinti už praėjusius 36 mėnesius. Dar vienas svarbus aspektas norint susigrąžinti akcizo dalį už dyzeliną – minėtose penkiose šalyse pildami kurą vežėjai turėtų atsiskaityti kuro kortelėmis. Ši taisyklė galioja, siekiant kokybiškai sukontroliuoti, ar kurą tikrai pylė sunkvežimio, o ne lengvojo automobilio vairuotojas, mat sąskaitose nurodytas transporto priemonės valstybinis numeris, kuris vėliau tikrinamas.
Šiuo metu didžiausias Europos Sąjungos grąžinamos akcizo dalies už dyzelinį kurą dydis yra Italijoje. Visai neseniai jis buvo padidintas iki 20,9 euro centų. Tuo metu mažiausias dydis yra Ispanijoje. Nors visai neseniai kai kuriose šios šalies vietose grąžinama akcizo dalis buvo padidinta: Valencijos, Balearų, Kastilijos ir La Mančos bei Kantabrios regionuose grąžinamo akcizo dalies dydis padidėjo nuo 0,1 iki 4,9 euro cento už litrą, o Kastilijos ir Leono regione – nuo 0,1 euro cento iki 2,5 euro centus už dyzelino litrą. Slovėnijoje grąžinamos akcizo dalies dydis dažnai keičiasi. Šiais metais jis jau pasikeitė tris kartus.
Tarpininkų paslaugos
Susigrąžinti dalį akcizo už dyzelinį kurą, vežėjams padeda tarpininkai, teikiantys kuro korteles. Jie nuolat domisi, kokie pokyčiai vyksta kiekvienoje akcizą grąžinančioje šalyje, kada reikia pateikti paraiškas, koks akcizo dydis, todėl visuomet pirmieji sužino svarbiausią informaciją. Bendradarbiaujantiems su tarpininkais vežėjams pradžioje reikėtų pateikti visus reikiamus dokumentus, o vėliau jau visus formalumus sutvarko tarpininkai. Jų paslaugos ypač turėtų būti aktualios smulkioms ir vidutinėms pervežimų kompanijoms, nes didieji vežėjai turi daugiau iniciatyvumo, žmogiškųjų išteklių, ir suinteresuotumo susigrąžinti akcizo dalį savomis jėgomis, tuo metu mažesniems – gali prireikti daug laiko ir pastangų perprasti visą tvarką ir sutvarkyti formalumus.
Tarpininkai padedantys vežėjams susigrąžinti dalį akcizo įprastai savo paslaugas teikia už suderintą komisinį mokestį. Kuo didesnė apyvarta – tuo mažesnis komisinis. Taip pat įtakos turi ir šalis, iš kurios susigrąžinama akcizo dalis. Svarbu paminėti, kad akcizo dalis grąžinama sumažinant sąskaitas už kurą (vykdoma tarpusavio užskaita). Tokiu būdu kuro sąskaitos sumažėja net 10-20 proc.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Per pirmąsias rugsėjo dienas Kauno teritorinės muitinės pareigūnai sulaikė daugiau nei trečdalį milijono vienetų kontrabandinių cigarečių, kurių vertė beveik 130 tūkst. Lt.
Didžiausi kontrabandinių rūkalų kiekiai buvo sulaikyti Kybartų kelio poste. Rugsėjo 1 d. į postą automobiliu „VW“ atvykęs LR pilietis K. L. deklaravo, kad draudžiamų prekių negabena. Tačiau muitinės pareigūnai, panaudoję mobiliąją kuro kiekio matavimo įrangą bei kitus įrankius, transporto priemonės kuro bake, už prietaisų skydelio, atsarginiame rate ir užpakalinėse durelėse surado daugiau nei 55 tūkst. vnt. nuo muitinės kontrolės slėptų „Denim“ ir „Bond Street“ cigarečių, kurių vertė beveik 20 tūkst. Lt.
Panašus atvejis Kybartų kelio poste buvo užfiksuotas ir sekmadienį, rugsėjo 2 d. Šį kartą muitininkai, pasitelkę mobiliąją kuro kiekio matavimo įrangą, LR piliečio A. L. vairuojamame automobilyje „Volvo“ surado daugiau nei 48 tūkst. vnt. kontrabandinių cigarečių „Viceroy“, kurių vertė beveik 17 tūkst. Lt. Cigaretės buvo slėptos degalų bake, po prietaisų skydeliu, bamperyje ir atsarginiame rate.
Šią naktį muitinės pareigūnams įkliuvo trys LR piliečiai, kurie vairuojamuose automobiliuose į Lietuvą nelegaliai bandė įvežti kontrabandinių rūkalų. Du pažeidėjai R. P. ir A. L. vairuojamuose automobiliuose slėpė daugiau kaip po 40 tūkst. vnt. cigarečių, kurių vertė didesnė nei 15 tūkst. Lt.
Visiems pažeidėjams surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai, o nelegalūs cigarečių kroviniai ir jas gabenusios transporto priemonės sulaikyti.
Kauno teritorinė muitinė
"Fortum" ir Suomijos inovacijų fondas "Sitra" padidino technologijos, leidžiančios išgauti energiją iš bangų, finansavimą. Projektą vysto Suomijos bendrovė "AW-Energy" Oy. Gavusi šį finansavimą, "AW-Energy" pradės komercinį "WaveRoller" įrenginio kūrimą ir pabaigs 3x100kW galios demonstracinės jėgainės Penichės mieste (Portugalija) bandymą.
"WaveRoller" – tai panardinamas bangų energijos keitiklis, kurio pagrindą sudaro atlenkiama plokštė, tvirtinama prie jūros dugno netoli kranto esančiame plote. Jis gamina elektros energiją iš bangų judėjimo ir yra sujungtas su krante esančiu elektros tinklu. Komercinio "WaveRoller" įrenginio kūrimo tikslas – paversti šią technologiją pelno šaltiniu ir padidinti bangų energijos gamybą.
Finansavimo padidinimas yra pasitikėjimo "WaveRoller" technologija, kurią sukūrė ir užpatentavo "AW-Energy", ženklas. "Fortum" ir "Sitra" su "AW-Energy"bendradarbiauti pradėjo 2008 metais. Bangų energija yra svarbi "Fortum" mokslinių tyrimų, kuriant tvarius energetikos sprendimus, dalis.
Pasak "Fortum" viceprezidento Per Langer, priežastys, kuriomis remiantis priimtas sprendimas pratęsti finansinę paramą, yra tiesiogiai susijusios su "Fortum" kuriama "Saulės ekonomikos" vizija. "Investicijos į atsinaujinančios energijos, tokios kaip bangų ir saulės energija, gamybos plėtrą yra svarbi mūsų strategijos dalis. Tvarumas yra "Fortum" strategijos pamatas ir mes tikime, kad ateityje energijos gamyba remsis efektyvia energetikos sistema ir energija tiesiogiai ar netiesiogiai gaunama iš saulės", - pažymėjo Per Langer.
Be "AW-Energy" skiriamos paramos, "Fortum" taip pat įgyvendina vieną didžiausių pasaulyje bangų energijos projektą Švedijos vakarinėje pakrantėje ir yra sudariusi partnerystės sutartį su Prancūzijos jūrų bendrove DCNS dėl bangų energijos plėtros ir bandymų Prancūzijoje.
"Ateitis priklauso atsinaujinančiai energijai, tad mums reikalingi novatoriški technologiniai metodai, tokie kaip, "AW-Energy" sukurta "WaveRoller" technologija. Tvari energija vaidins labai svarbų vaidmenį ateities energetikos rinkoje", – teigia "Sitra" direktorius Sami Tuhkanen.
"AW-Energy" taip pat neseniai sulaukė teigiamo Suomijos technologijų ir inovacijų finansavimo agentūros (TEKES) sprendimo dėl finansavimo. Gavusi bendrą finansavimą iš TEKES, "Fortum" ir "Sitra", "AW-Energy" užsitikrino 7,3 mln. eurų naujos kartos komercinio 500kW "WaveRoller" įrenginio kūrimui.
"WaveRoller" technologija turi daug pranašumų, tokių kaip nedidelis vizualinis poveikis ir santykinis nuolatinis elektros energijos atidavimas. Bendradarbiavimas su "Fortum", "Sitra" ir TEKES suteikia "AW-Energy" galimybę tęsti šios technologijos industrializavimą ir toliau plėtoti prieškomercinius projektus, dėl kurių dabar deramasi", - teigia "AW-Energy" generalinis direktorius John Liljelund.
Be "Fortum" ir "Sitra", "AW-Energy" akcininkai yra "Aura Capital" Oy, "John Nurminen" Oy, "Hytar" Oy ir keletas privačių investuotojų.
„Komunikacija ir konsultantai“
„Ford“ apklausa parodė, kad devyni iš dešimties vairuotojų, nori kompiuterinės pagalbos vairuojant. Tačiau daugiau nei pusė apklaustųjų, tikina, kad nenorėtų, jog automobilis perimtų visą kontrolę.
Apklausoje dalyvavo 2506 vyresni nei 18 metų vairuotojai. Vairuotojai teigia, kad nemaža dalis vairuotojų neprieštarauja, kad vairuojant, jiems pagelbėtų kompiuteriai. Taip pat apklausa parodė, kad daugelis nežino jog egzistuoja sistemos leidžiančios riboti maksimalų greitį ar blokuojančios telefonus. Taip pat ši apklausa parodė, kad nemaža dalis vairuotojų pripažįsta, jog vairuodami, kartais būna išsiblaškę ar pavargę.
Beveik pusė apklaustųjų prisipažino, kad yra užmigę vairuodami, arba bent žino, kad kažkam iš jų pažįstamų taip buvo nutikę. Taip pat šeši iš dešimties vairuotojų, dėl nelaimingų atsitikimų kaltina akluosius taškus, o keturi iš dešimties bijo lygiagretaus automobilio parkavimo. Nepaisant to, net 99 procentai apklaustųjų mano, kad yra geri vairuotojai. Daugelis pripažino, kad norėtų, jog būtų perspėjami jeigu važiuoja per arti kelio krašto.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Pastaruoju metu ir toliau kuro kainoms kylant pasigirsta vis daugiau priekaištų jo gamintojams, pardavėjams ar valdžios atstovams, kurie reguliuoja mokesčius. Pasiguosti galima tik tuo, kad kuro kainos kyla visoje Europos sąjungoje, tiesa, kai kur jos pakilo tik keliais euro centais, o yra šalių kuriose kaina šoktelėjo dešimtimis euro centų.
Šį kartą palyginsime dyzelino kainas su praėjusių metų gegužės kainomis, nuo kurios jau prabėgo 15 mėnesių. Pateiksime vidutines kuro kainas, kurios skirtingose degalinėse gali svyruoti, o be to įtaką galutinei vieno litro kainai gali turėti vežėjų turimi susitarimai su pardavėjais.
Visose be išimties Europos sąjungos valstybėse kuras brango. Lietuvoje per 15 mėnesių dyzelinas pabrango apie 15 euro centų. Panašus pokytis fiksuotas ir Belgijoje, Kipre, Olandijoje, Slovėnijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Belieka pavydėti Maltai ir Čekijai, kuriose kuras pabrango labai nežymiai – iki 2 euro centų. Labiausia kuras brango Švedijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Danijoje. Čia skirtumas, jei lygintume su praėjusių metų geguže, sudaro 20 ir daugiau euro centų.
Kaimyninėje Latvijoje kuras brango 10 euro centų, Estijoje – 9.
Šiuo metu brangiausias kuras yra Švedijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Šiose valstybėse jis kainuoja beveik 1,8 euro už litrą. Italijoje – 1,73 euro. Pigiausiai dyzelino galima įsipilti Liuksemburge – 1,32 Euro. Pigesnis nei Lietuvoje dyzelinas yra ir Maltoje bei Estijoje. Vidutinė vieno litro dyzelino kaina Europoje sudaro 1,496 Euro.
Kodėl kainos pasiekė rekordus
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius kalbėdamas apie pagrindinę priežastį lėmusią tokias aukštas kuro kainas akcentuoja valiutų kursų įtaką: „Šiandien kainos kyla, bet kyla ne dėl karinių neramumų, o dėl sustiprėjusio dolerio, kuriuo vykdomi atsiskaitymai už naftą.“ L. Vosyliui pritaria ir UAB „DKV Euro Service Baltikum“ direktorius Arturas Michejenko: „Dolerio stiprėjimas svarbus faktorius. Kuro kainos pas mus yra aukščiausios istorijoje, bet žiūrint naftos kainą dolerio atžvilgiu, tai ji siekia 112 dolerių už barelį. Kažkada buvo 145 ir kuras nekainavo tiek kiek dabar. Dolerio stiprėjimas padarė savo. Dėl to mūsų vežėjai ir gauna tokią kuro kainą.“
Kas bus rytoj?
Kalbėdami apie ateities prognozes abu pašnekovai tvirtino, kad prognozuoti naftos produktų kainas labai sudėtinga, tačiau tam tikras tendencijas įžvelgė.
L. Vosylius: „Dažnai po kainų kilimo būna stabilizavimasis arba net kritimas. Bankų analitikai vasaros pradžioje teigė, kad benzino kaina 5 lt. neperkops, bet yra kitaip. Naftos kainos sunkiai prognozuojamos, jos keičiasi banguojančiu ciklu. Vieną dieną kainos kyla, kitą krenta. Anksčiau buvo psichologinės ribos: 1 euras už litrą, 4,5 Lt. už litrą, o galiausiai ir 5 Lt. už litrą. Dabar lyg ir neliko psichologinių ribų, nes vartotojai susitaikė su esama padėtimi. Degalinės šiuo metu taiko mažas maržas ir jeigu jų netaikytų, degalų kaina vis tiek liktų didelė. Europos Sąjungos akcizai tas kainas daro europietiškas, gaila, kad atlyginimai Lietuvoje ne europietiški.“
A. Michejenko nuomone, dabartinė kaina nėra palanki vartotojams ir gali dar šiek tiek pakilti, bet labai nežymiai. „Mano nuomone, kuras gali dar šiek tiek pabrangti, bet yra tam tikra riba, virš kurios ir tiems kas parduoda, nebelabai apsimoka pardavinėti, nes paklausa gali pradėti kristi. Recesijos, kurią prognozavo, nėra, o ir kitų prielaidų artimoje perspektyvoje kainai kristi nėra. Kilti taip pat didelių perspektyvų nėra, bet šiek tiek gali. Pasaulyje padidėjo naftos gavyba, o kainos nekrenta, vadinasi yra paklausa, kol bus paklausa, tol kainos nekris. Dyzelino paklausa stipriai naftos kainos neįtakoja, nes nafta naudojama ne tik dyzelinui ar benzinui gaminti.“
Kalbėdamas apie artėjantį šaltąjį metų laikotarpį L. Vosylius rimtesnių priežasčių kisti kainoms taip pat neįžvelgė: „Antros klasės arktinio dyzelino, kuriuo prekiaujama žiemą, savikaina šiek tiek didesnė, ir jis truputį brangesnis, bet Lietuvoje kainos tiesiogiai priklauso nuo pasaulinių tendencijų ir didmenininkų diktuojamų kainų. Užsienyje pasitaiko, kad dėl prasidėjusių masinių atostogų ir padidėjusios paklausos pakyla kuro kainos, tačiau Lietuvoje tokio sezoniškumo požymių tikrai nėra.“
Belieka tikėtis, kad pastarojo meto kuro kainų kilimas netrukus baigsis, ir vežėjai galės tiksliau prognozuoti savo išlaidas kurui, kurios sudaro didžiąją dalį šio sektoriaus išlaidų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Kai kurie politikai ir verslo atstovai yra prasitarę, jei nebūtų ES lėšų, tai šiandien Lietuvoje apskritai viskas sustotų. Nuo ES lėšų priklausoma ne viena verslo šaka, o bet koks jų sumažėjimas gali pražudyti ne vieną įmonę.
Kelius tiesiančių, renovuojančių ir prižiūrinčių įmonių vadovai sako, kad šie metai jiems buvo patys sunkiausi, palyginti net su 1992-ųjų blokados metais. Jie tikina, kad juos pasiekia vis mažiau ES lėšų, neva dėl Susisiekimo ministerijos kaltės jos guli stalčiuje, o kelininkų įmonės likusios be darbo.
Dėl darbo apimčių mažėjimo per ketverius metus įmonėse darbo vietų sumažėjo trimis tūkstančiais. Ir procesas tęsiasi. Lietuvos kelininkai sako, kad Susisiekimo ministerijos tikinimai, jog nepanaudotos lėšos gali būti perkeltos į kitus metus nėra išeitis, nes perkeliant dideles sumas jų tiesiog nepavyks suvaldyti ir įsisavinti. O 1 litas, įdėtas į kelių tiesimą, į Lietuvos ekonomiką įlieja 5 litus. Susisiekimo ministerija atkerta, kad kelių įmonės esą finansuojamos net geriau nei pernai. Kita vertus, sako viceministras, privačios kompanijos konkurencinėje kovoje pačios atsako už savo verslą, pajamas ir pelnus.
Šią savaitę kelius tiesiančių, juos projektuojančių, kelių tiesimui naudojamų žaliavų įmonių vadovai rinkosi aptarti situaciją kelių tiesimo, atnaujinimo ir priežiūros srityje. „Šiaulių plento“ įmonių grupės vadovas teigė, kad jų įmonėse 2009-aisiais dirbo apie 2000 žmonių. Šiandien liko 750 darbuotojų. Esą ir iš jų, kai kurios grandys ne visada užimtos.
Asociacijos „Lietuvos keliai“vadovas sako, kad kelininkų darbų apimtys, palyginus su praėjusiais metais, sumažėjo trečdaliu, o lyginant dar su ankstesniu laikotarpiu – net dvigubai. Kelininkai skundžiasi, esą dėl Susisiekimo ministerijos kaltės jų nepasiekia Europos Sąjungos paramos lėšos. Pasak kelininkų asociacijos vadovo, jau pernai transporto bloke buvo nepanaudota numatytų pusę milijardo litų Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų.
„Kokią turim padėtį šiais metais: iš vieno milijardo asignavimų 2012 m. transporto infrastruktūros objektams per 7 mėn. buvo įsisavinta 200 milijonų. Per visą Lietuvą, per visas transporto rūšis. Reiškia dar 800 mln. neužkontraktuoti, dar plane. Ir kaip matom, kadangi turim nedaug iki metų galo laiko, mes nuogąstaujam“, – tvirtina asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomasis direktorius Rimvydas Gradauskas.
Karjerų asociacijos vadovas sako, kad padidinus mokesčius gamtos ištekliams, Lenkijos įmonėms apsimoka iš šios šalies savo transportu atvežti žvyrą net iki Kauno. O šiemet esą trečdaliu mažiau nei pernai sulaukta užsakymų ir iš kelininkų.
„Už visą kelių priežiūrą, už programas politiškai atsako Susisiekimo ministerija, o visą organizacinę dalį atlieka kelių direkcija. Yra dvi institucijos, iš kurios mes tikėjomės glaudesnio bendradarbiavimo, įtemto darbo ir rezultato“, – teigia Lietuvos karjerų asociacijos prezidentas Antanas Bartulis.
„Atvirai šnekant, tokios padėties, kokią turim 2012 metais, ir 1992-ais metais neturėjom, esant blokadai. Taip blogai nebuvo, kaip yra dabar. Ta prasme, kad yra visiškai sitemos išbalansavimas. Kas labiausiai kelia baimę, kad ir 2013-ais mes nematom prošvaiščių, kad kažkas gerėjimo link eitų“, – sako R. Gradauskas.
Susisiekimo viceministras tikina, kad šiemet kelininkų atliekamų darbų finansavimas dar geresnis nei pernai. O neįsisavintos ES paramos lėšos, esą bus perkeltos į kitus metus.
„ Konkursai yra nuolat skelbiami. Ir šį pavasarį, ir vasarą buvo skelbiami. Ir kada aš paklausiau, Kelių direkcijos pasitikslinau duomenis, liepos mėnesį buvo paskelbta konkursų 70- iai procentų visų projektų“, – tikina susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas.
„ Jeigu mes būtume kokioj Prancūzijoj, aš neabejoju, jei mes pareikštume, kad mažiname žmonių skaičių, tai tuoj pat būtų ir socialinės apsaugos ministras pas mus atvažiavęs priežasčių pasidomėt ir tas pats susisiekimo ministras paklaustų, kuo galiu čia padėt, kad šito nepadarytume, kaip galim išeiti iš tos padėties“, – sako R. Gradauskas.
„Kiekviena privati kompanija pati atsako už savo verslą, už savo pajamas ir už savo pelną. Galiu pasakyti, kad šiandien, lyginant su praėjusiais metais, valstybės užsakymų skaičius kelių sektoriuje nemažėja“, – teigia susisiekimo viceministras.
Finansų ministerijos duomenys patvirtina, kad, palyginus su kitomis ministerijomis, Susisiekimo ministerija mažiausiai pasirašiusi Europinių lėšų sutarčių. O kelių sektoriuje 2012-aisiais suplanuotomis ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamų sutarčių pasirašyta tik 23 procentai, o lėšų išmokėta 46 procentai.
„Tokios ministerijos, kaip Susisiekimo ministerija ar Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, laikotarpio pradžioje buvo pirmosios ministerijos, kurios startavo su labai geru projektų įgyvendinimu, ir dėl to susikrovė saugų lėšų panaudojimo ir sutarčių pasirašymo užnugarį ir galbūt šiek tiek sustojo laikotarpio viduryje“, – teigia Finansų ministerijos ES paramos departamento direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Dilba.
Finansų analitikai sako, kad įsisavinat ES lėšas trūksta valstybinės ilgalaikės strategijos.
„Per daugiau nei 8 metus buvimo Europos Sąjungoje mes gavom maždaug 35 milijardus litų paramos iš ES. Pagalvokime patys, ar mes gyvename geriau negu, pavyzdžiui, 2003 metais. Taip, BVP paaugo, tačiau žmonės ar gyvena geriau, ar Lietuvos konkurencingumas, eksporto struktūra, ekonomikos struktūra, ar ji iš esmės pasikeitė, objektyvus rodikliai rodo, kad nelabai. Trūksta strategijos, ilgalaikio mąstymo, trūksta sutarimo tarp pačių politinių partijų ir visuomenėje, o kam skirtos tos ES paramos lėšos? Deklaruojama, kad tai investicija į ateitį, tačiau visi ekonominiai parametrai ir kasdieniai žingsniai, sprendimai rodo, kad taip vargu ar yra“, – tikina kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ finansų analitikas Stasys Jakeliūnas.
Pasak analitikų, vien įsukus būsto renovavimo finansavimo mechanizmą, būtų sutaupytos energetinės sąnaudos, žmonės turėtų mažiau išlaidų, o padidėjus perkamajai galiai, daugiau lėšų gautų vietos verslas, kuris ir kuria darbo vietas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Viena didžiausių pasaulyje transporto priemonių ir techninių sistemų patikros įmonių „Dekra“ palygino „Michelin“ ir „Hankook“ kompanijų padangas skirtas vilkikams. Esminis testo kriterijus – padangų galimybės sumažinti kuro sąnaudas.
Testams buvo naudojami trys „Scania G420 4×2“ su maksimaliai pakrautomis puspriekabėmis „Schmitz-Cargobull“.
Ant pirmojo vilkiko buvo sumontuotos įprastos „Hankook“ padangos „AL02“ (valdančioji ašis), „DL02“ (varančioji ašis) ir „TH02“ (puspriekabė).
Antrasis naudojo „Hankook“ padangas skirtas kuro taupymui ir pasižyminčioms mažu pasipriešinimu riedėjimui. Vilkikas važiavo su „E-cube AL10“ (valdančioji ašis) ir „E-cube DL10“ (varančioji ašis) padangomis, o puspriekabė naudojo „E-cube TL10“ padangas.
Paskutinysis vilkikas naudojo „Michelin“ produkciją – „XZA 2 Energy“ (valdančioji ašis), „XDA 2+ Energy“ (varančioji ašis) ir „XTA 2+ Energy“ (puspriekabė). Šios padangos taip pat skirtos taupyti kurą ir pasižymi mažu pasipriešinimu riedėjimui.
Visos padangos buvo tikrinamos vienodomis sąlygomis ir per 9 dienas nuvažiavo daugiau nei 6000 km. „Dekra“ kompanijos bandymų poligone.
Galutinėje „Dekra“ ataskaitoje teigiama, kad ekonomiškos padangos, kurių mažas pasipriešinimas riedėjimui parodė geresnius rezultatus už įprastas padangas. Važiuojant pastoviu greičiu galima sutaupyti iki 5 proc. kuro. Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad „Hankook“ ir „Micehlin“ taupiosios padangos parodė iš esmės identiškus rezultatus.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-08-30
Rygoje esantis techninių apžiūrų centras „Auteko&Tuv“ pasiūlys vairuotojams užsukti ir naktį. Tiesa, tai bus vienkartinė akcija, kuri prasidės ketvirtadienį 20 val. vakaro ir užtruks iki 2 val. nakties, arba iki tol, kol bus paskutinis naktinis klientas, rašo Latvijos DELFI.
Šio neįprasto sumanymo tikslas – dar kartą priminti vairuotojams, kad rūpintis automobiliu yra būtina.
Žadama, kad akcijos metu automobilių diagnostika bus atliekama nemokamai. Po patikros vairuotojai gausprotokolą apie automobilio būklę. Į duomenų bazę bus įtraukta tik informacija, susijusi su technine apžiūra ir tik tiems vairuotojams, kurie susimokės už techninės apžiūros paslaugą.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
JAV Dalaso universiteto mokslininkai sukūrė automobilio katalizatorių, kurio darbinis tinklelis padengtas ne brangia platina, o mangana. Tai gerokai pigesnė ir ne tokia reta medžiaga.
Kol kas mokslininkai sukūrė tik katalizatorių, kuris skirtas dyzeliniams varikliams. Šie varikliai į aplinką išmeta gerokai daugiau azoto oksido (Nox). Nuo 2014 m. Europoje įsigalios nauji, daug griežtesni reikalavimai automobilių išmetimo sistemoms ir juose numatyta, kad būtent šio elemento į aplinką turi būti išmetama daug mažiau. Iki šiol manyta, kad naujuose EURO 6 normas atitinkančiuose katalizatoriuose teks naudoti dar daugiau platinos, t.y. jie bus dar brangesni. Tačiau Dalaso mokslininkų išradimas gali smarkiai sumažinti naujų išmetimo sistemų, o tuo pačiu ir paties automobilio, kainas.
Mokslininkai teigia, kad naujos kartos katalizatorius bus ne tik gerokai pigesnis, bet ir net 45 procentais efektyviau susidoroja su nuodingųjų dalelių neutralizavimu, negu tie, kuriuose naudojama platina.
Tiesa, tuo pat metu mokslininkai pripažįsta, kad be platinos apsieis, tačiau šiuose katalizatoriuose teko panaudoti kitus du itin retus metalus: samarį ir gadolinį.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Dėl rekonstruojamų intensyvaus eismo Kauno gatvių ieškoma būdų transporto spūstims bei avaringumui mažinti. Dėl uždaryto Panemunės tilto aplinkkeliuose itin išaugo transporto srautai. Čia susidarančias automobilių spūstis planuojama sumažinti įrengiant žiedines sankryžas bei praplatinant kelią.
Uždarius Panemunės tiltą, pagrindiniai transporto srautai buvo nukreipti aplinkkeliais, per Piliakalnio, Jiesios ir Vaidoto gatves. Jose išaugo transporto srautai, taip pat padidėjo avaringumas. Problemoms spręsti Saugaus eismo komisija pritarė siūlymui įrengti žiedines sankryžas Panemunėje, intensyviausio eismo gatvių sankryžose.
Anot savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo Pauliaus Kero, jas įrengus, padidėtų transporto pralaidumas, taip pat būtų užtikrintas eismo dalyvių saugumas. Taip pat pritarta siūlymui praplatinti ir plento atkarpą greta Kauno hidroelektrinės. Specialistų skaičiavimais, tai dukart padidintų eismo pralaidumą bei užtikrintų saugesnį eismą.
Darbams atlikti numatoma skirti 200 tūkst. lt. Juos pabaigti ketinama iki šių metų pabaigos.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Degalų kainoms nesiliaujant stebinti vairuotojų, politikai teigia, kad savo funkcijas aktyviau turėtų įgyvendinti Konkurencijos taryba. Dėl to sutinka Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis ir socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius, abu dalyvavę DELFI surengtoje TV diskusijoje „Kas geriau?“.
Tačiau E. Masiulis taip pat siūlo palengvinti degalų importą bei sumažinti importuojamų degalų kokybės standartus, nustatomus ministro įsakymais, o A. Butkevičius svarsto, kad pirminė užduotis – sumažinti „šešėlinę“ prekybą kontrabandiniais degalais Lietuvos pasienio zonose.
„Pritarčiau minčiai, kad reikia leisti daugiau degalų importuoti, bet yra kita aukštos kainos priežastis, kuri nebuvo paminėta – tai didžiulė kontrabanda. Jeigu mes nuvažiuosime į Suvalkiją arba prie Baltarusijos pasienio, tai, pavyzdžiui, kai kuriuose miesteliuose prie pasienio degalinės savo veiklą yra nutraukusios. Arba dirba tik dienos metu, nes paprasčiausiai neišgyvena, mat niekas neperka kuro. Šiuo metu „šelėlinė“ ekonomika siekia 30 proc. BVP. Tokios didžiulės šešėlinės ekonomikos nebuvo nuo nepriklausomybės atkūrimo laikotarpio ir, aš manau, kad čia naftos produktai kaip kontrabanda vaidina labai didelį vaidmenį“, – diskusijoje sakė A. Butkevičius.
Jis taip pat svarstė, kad dabartinė Vyriausybė padarė didelę klaidą, kad karpydama valstybės tarnautojų ir pareigūnų algas, nepamąstė kiek mažiau karpyti pasienyje dirbantiems žmonėms, kad šiems nebūtų akstino užsiimti kontrabanda. „Manau, klaida buvo padaryta, kad mažinant išlaidas darbo užmokesčiui algos buvo mažinamos ir pasienyje dirbantiems darbuotojams. Kada su jais pakalbi ir sužinai, kad jų atlyginimas yra tik 1200 Lt…“, – stebėjosi socialdemokratas.
E. Masiulis, kuris irgi laikosi nuomonės, kad Lietuvoje galėtų būti leista importuoti daugiau degalų, kad sustiprėtų konkurencija monopolininkei „Orlen Lietuva“, be kita ko, siūlo sumažinti kokybės standartus importuojamiems degalams – tokiu atveju, jo nuomone, kaina kristų. „Man atrodo, kad vienintelis kelias – konkurencijos įvedimas, reikia, kad tiekėjai leistų importuoti daugiau. Ten yra tokių subtilumų, kad ministro įsakymais yra nustatomi netgi kokybės parametrai. Šitoje vietoje, kiek žinau, Lietuvoje yra pakankamai aukštai iškelti kokybės parametrai, kurie atitinka „Orlen Lietuva“ gaminamos produkcijos parametrus. Ir tai šiek tiek irgi riboja prastesnės kokybės kuro įvežimą į Lietuvą ir kainos kritimą“, – teigė E. Masiulis.
Liberalų sąjūdžio pirmininkas taip pat svarsto, kad degalinėse parduodamų degalų kainą būtų galima sumažinti viešai kiekvieną rytą skelbiant, kur degalai kainuoja pigiau, kur brangiau. Tokiu atveju, jo nuomone, vairuotojai pirktų ten, kur pigiau, o konkurentai būtų priversti mušti kainas žemyn.
Paklaustas, kodėl Susisiekimo ministerija savo tinklalapyje neskelbia šios informacijos, jeigu tai galėtų padėti, E. Masiulis teigė, kad tai yra Energetikos ministerijos kompetencija, tad jeigu Susisiekimo ministerija skirtų žmogiškuosius išteklius šiam tikslui, būtų apkaltinta užsiimanti ne savo reikalais.
Tačiau dabartinė Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė, anot E. Masiulio, yra atlikusi tam tikrų veiksmų, siekdama numušti degalų kainą – sumažino privalomus rezervo kiekius, kuriuos turi laikyti importuotojai. Politiko teigimu, dėl to kaina nukrito 5-7 centais.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|