Amerikietis Milton Peebles 11 metų vairavo sunkvežimį Amerikos keliuose, todėl dabar dalinasi patirtimi, kokias amerikietiškas vairavimo mokyklas geriau pasirinkti, į ką atreipti dėmesį, kokios baudos gresia už tachografo duomenų klastojimą. Bet apie viską nuo pradžių…

Mano, kaip sunkvežimio vairuotojo karjera prasidėjo, kai daugiau nei trejus metus vairavau Vokietijos armijos sunkvežimį. Man tai patiko, tačiau viskas susiklostė taip, kad tapau praktinio vairavimo instruktoriumi. Maždaug dvi savaites važinėdavau su naujais sunkvežimių vairuotojais, padėdamas jiems įtvirtinti turimas teorines žinias. Galėčiau pasakyti, kad kai kurie jų bus geri vairuotojai, kai kurie mane iš tikrųjų vertė nuogąstauti, dar kiti išvis nesuprato, ką veikia kelyje.

Jei norite Amerikoje tapti geru sunkvežimio vairuotoju, siūlau rasti mokyklą, kuri priklauso autotransporto įmonei. Bet kuri kita vairavimo mokykla siekia tik perduoti savo komercinę vairuotojo licenciją. Tai darydamos vairavimo mokyklos gauna šiek tiek pinigų iš Vyriausybės. Be to, šios mokyklos net bendradarbiaudamos su pervežimų bendrovėmis negali garantuoti darbo vietos. Vairavimo mokykla, priklausanti transporto įmonei, jūsų paslaugoms suteiks sunkvežimį su asmeniniu instruktoriumi ir užtikrins darbo vietą.

Jei manote, kad vilkiko vairuotojo darbas labai paprastas, klystate. Aš rašau Jums kaip sunkvežimio vairuotojas, kurio darbo stažas prie vairo – 11 metų. Vairuotojo darbas – tai daug daugiau, nei mokėti vairuoti, laikytis taisyklių ir reglamentų. Mokymosi metu, pirmiausiai, turite nepamiršti, kad esate stažuotojas – praktikantas, todėl kursų metu turite stengtis greitai perimti iš instruktoriaus visą informaciją. Be to, galiu pasakyti, kad parodydamas savo specializuotas žinias, galite maloniai nustebinti instruktorių ir gauti rekomendacijų. Iš praktikos dar galiu pasakyti, kad taip pat pasitarnautų gebėjimas išklausyti (tiek instruktorių, tiek bendrakeleivius). Agresyvus elgesys kelyje – auganti problema, o geras vairuotojas turi būti ir geras psichologas, kai sprendžiamos problemos kelyje. Jis turi mokėti atitinkamai reaguoti: jei reikia paguosti, jei reikia – patarti.

Mano 11 metų vairuotojo darbo patirtis parodė, kad JAV yra labai daug vairuotojų, kurie sukčiauja su tachografais. Taip jie uždirba daug daugiau. Federaliniai pareigūnai, žinoma, „medžioja“ tokius vairuotojus, o juos sugavę, skiria labai dideles baudas. Aš pats esu gavęs 900 dolerių baudą už nedidelę klaidelę mano tachografe, todėl manau, kad sukčiavimas tokios baudos nėra vertas. Dėl jo atsiranda įpročiai nesaugiai vairuoti ir mokamos didelės baudos. Jei sukelsite nelaimingą atsitikimą, kurio metu kas nors bus sužeistas ar net mirs, ir tachografe bus klaidingi parodymai, arba būsite išnaudojęs savo savaitės vairavimo valandų limitą, gali tekti sėsti ir į kalėjimą. Taip yra net tuomet, jei kaltas kitas asmuo.

Taip pat rekomenduoju atkreipti dėmesį ir į parkavimo vietą. Niekada nepalikite sunkvežimio įjungtomis arba išjungtomis šviesomis netoli valstybių sienų. Daugelyje valstybių už tai gausite baudą. Geriausia būtų, jei rastumėte saugią stovėjimo aikštelę, kurioje galėsite pasitikrinti savo nuvažiuotus kilometrus, tachografo duomenis ir saugiai laikyti vilkiką. Jeigu sustojimo metu laukiate užduoties, o paskui važiuojate į kitą sustojimą, šis veiksmas turi būti registruotas, nes naudojamas laikas, kai krovinys turi būti vežamas.

Kelyje galite pamiršti komfortą, kurį turėjote namuose. Taip, galite turėti televizorių, DVD grotuvą, daugelis pervežimų kompanijų turi TV antenas, pritaisytas ant sunkvežimių, bet nepaisant šių dalykų, sunkvežimyje gali būti labai nuobodu. Aš pats dažnai perku DVD filmus ir jais keičiuosi su kitais vairuotojais. Taip pat kelyje turiu nešiojamą kompiuterį, todėl galiu bendrauti su įvairiais žmonėmis. Jie man gali padėti pakliuvus į nepalankias ar sudėtingas situacijas.

Geri vairuotojai gauna didelius atlyginimus, jei kelyje praleidžia ne vieną savaitę, todėl privalo būti pasiruošę atsisakyti komforto dėl darbo ir pinigų. Taigi, jei Jūs tikrai norite vairuoti sunkvežimį, sužinokite apie visas mokamas paslaugas (licencijas, mokymus ir kt.) ir būkite kantrūs. Kantrybė Jums padės įžvelgti daugybę naujų dalykų supančioje aplinkoje.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Lietuvos pasienio pareigūnų profesinė sąjunga kreipėsi į Rusijos, Lenkijos ir Baltarusijos ambasadas Lietuvoje bei į Lietuvos nacionalinę vežėjų automobiliais asociaciją „Linava” dėl birželio 21 d. Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktuose nuo 16 iki 20 val. rengiamos protesto akcijos, prašydama visų supratimo ir palaikymo.

Pasienio pareigūnai birželio 21 d. nuo 16 iki 20 val. minėtuose pasienio kontrolės punktuose preciziškai tikrins kiekvieną per pasienio kontrolės punktą važiuojantį automobilį, žmones, jų dokumentus. Dėl to tą dieną gali tekti atvykstant ir išvykstant į/iš Lietuvos ilgiau užtrukti pasienio kontrolės punkte, teigiama pranešime spaudai.

Lietuvos pasienio pareigūnai prašo visų, tą dieną vyksiančių per minėtus pasienio kontrolės punktus, supratimo, palaikymo ir kantrybės, ir esant galimybei siūlo rinktis šalia esančius kitus pasienio kontrolės punktus.

Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos nariai pasieniečiai tokiu būdu prisijungs prie visų pareigūnų, kurie tą dieną 12 val. Vilniuje prie Seimo rinksis į mitingą, organizuojamą Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo ir reikalaus padidinti darbo užmokestį nemažiau, kaip trečdaliu; nustatyti 40 val. darbo savaitę; mokėti už viršvalandžius; sugrąžinti nesumokėtą darbo užmokesčio dalį; nubausti asmenis, kurie persekioja pilietiškus, sąžiningus pareigūnus; imtis priemonių, kurios paskatintų patyrusius pareigūnus likti tarnyboje.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Pranešimas dėl klaidinančios informacijos apie skrydžius iš Kauno į Reikjaviką vykdančios oro bendrovės

Nuo 2012 m. birželio 11 d. tarp Reikjaviko ir Kauno pradėti vykdyti nereguliarieji skrydžiai. Žiniasklaidoje ir kitur skelbiama informacija, kad  skrydžius vykdantis oro vežėjas yra Islandijos aviakompanija „WOW Air“. Tai klaidinanti informacija. Tikrasis oro vežėjas yra Lietuvos bendrovė UAB „Avion Express“. Pastarosios aviakompanijos kodas X9 yra nurodomas ir skrydžių tvarkaraštyje, ir keleivių aviabilietuose.

Islandijos bendrovė „WOW Air“ yra ne vežėja, o tik minėtųjų skrydžių organizatorė ir užsakovė. Kauno oro uosto paprašėme patikslinti jų interneto tinklapyje skelbiamą informaciją ir nurodyti, kad skrydį vykdantis oro vežėjas yra UAB „Avion Express“.

Тikimės, kad informacinė klaida nesukels nepatogumų keleiviams.

Civilinės aviacijos administracija

Graikijos krizė šiek tiek leido atsikvėpti ir Lietuvos vairuotojams – benzino kaina nuo istorinių aukštumų sumažėjo 30 ct iki 4,70-75 Lt/l. Tačiau kai kuriose pasaulio valstybėse litras benzino kainuoja tiek, jog Lietuvos vairuotojai gali gerokai nustebti . Telegraph.co.uk padarė tokių valstybių apžvalgą.

Alžyras. Benzino kaina 86 ct/l

Alžyras – vienas iš didžiausių naftos gamintojų Afrikoje. Per dieną vidutiniškai išgaunama 1,2 mln. barelių naftos, tad šioje šalyje litras benzino kainuoja apie 86 ct/l.

Omanas. Benzino kaina 86 ct/l


Omane litras benzino irgi kainuoja apie 86 ct. Kaip ir Alžyras, ši arabų valstybė gausiai išgauna naftos. Pastaruosius šešerius metus šalyje per dieną išgaunama apie 878 tūkst. barelių naftos.

Egiptas. Benzino kaina 82 ct/l

Kiekvieną dieną Sueco kanalu, kuris eina per rytinę Egipto dalį, transportuojama apie 1 mln. barelių naftos.

Kataras. Benzino kaina 65 ct/l

Kol nedideliame Arabų Emyrate nebuvo rasta nafta, ekonomikos ramstis buvo žvejyba ir perlų gavyba. Dabar Kataro 70 proc. pajamų gaunama iš naftos.

Kuveitas. Benzino kaina 60 ct/l

Kuveitas – 10-a pagal dydį naftos gavėja pasaulyje, šalyje išgaunama nafta sudaro apie 10 proc. pasaulio rezervų. Nepaisant to, vyriausybė kompensuoja tiek viešąjį transportą, tiek išlaidas benzinui.

Bahreinas. Benzino kaina 56 ct/l

Lyginant su kaimynėmis Artimuosiuose Rytuose, Bahreinas išgauna gana nedaug naftos. Visgi 60 proc. šalies ekonomikos remiasi naftos gavyba, kuri per pastaruosius 10 metų žymiai padidėjo.

Turkmėnistanas. Benzino kaina 52 centus

Turkmėnistane kiekvienas vairuotojas per mėnesį gauna 120 litrų benzino nemokamai. Na o jei benzino reikia daugiau, litras tekainuos 52 centus.

Libija. Benzino kaina 39 ct/l

Kai dirbama visu pajėgumu, Libija yra devinta didžiausia pasaulyje naftos gavėja.

Saudo Arabija. Benzino kaina 34 ct/l

Saudo Arabija – didžiausia pasaulyje naftos eksportuotoja. Tiesa, mažomis benzino kainomis naudojasi tik pusė gyventojų, kadangi moterims šioje šalyje draudžiama vairuoti.

Venesuela. Benzino litras 9 ct/l


Analitikų skaičiavimu, Venesuelos biudžetui išlaikyti mažas benzino kainas (dėl subsidijų ir negautų mokesčių) atsieina apie 56 mlrd. Lt. Tai dvigubai daugiau, nei švietimo ir sveikatos apsaugos biudžetas.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Laivų savininkai, dirbantys krovinių gabenimo šaldytuvais rinkoje, paskelbė apie pelno sumažėjimą 2012 m., praneša Prancūzijos žurnalas “Marine Marchande”. Kompanijos “Star Reefers” ataskaitos duomenimis gryni laivybos nuostoliai siekė 39 000 JAV dolerių. Tokio nuosmukio priežastys yra 12,9 proc. apyvartų sumažėjimas ir efektyvių išlaidų stabilumo praradimas.

Ataskaitoje pažymima, jog krovinių gabenimo laivu įkainiai pirmą 2012 m.  ketvirtį sumažėjo 54 proc. ir sudarė 39 centus už kubinį svarą (cbf). Pirmą kartą per pastaruosius 10 metų šioje rinkoje nėra pervežimų piko. Sunkumus šiame sektoriuje daugiausia lėmė reguliarių konteinerių linijų politika dempinguojant pervežimų įkainius. Tos pačios nuomonės laikosi Stokholmo kompanija NYKCool.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Esminė problema, su kuria susiduria ekspeditoriai, pageidaujantys apsidrausti  civilinės atsakomybės (CA) draudimu – tai jų pasamdytų vežėjų padaryta žala ir jos draudimas. Labai retai Lietuvos draudimo kompanijos apdraudžia ir trečiųjų šalių, pavyzdžiui vežėjų, padarytą žalą.

Ekspeditorių veiklą bei atsakomybę reglamentuoja LR Civilinis kodeksas bei kiti norminiai teisės aktai, kuriuose apibrėžta, kad ekspedicinę veiklą vykdančios įmonės atsakingos už sutarčiai vykdyti pasitelktų trečiųjų šalių veiką. Šiuo atveju, jei ekspeditorius praranda arba sugadina krovinį, prieš jo savininką ekspeditoriui tenka atsakomybė ir už jų partnerius, pavyzdžiui, vežėjus, kuriems ekspeditorius patikėjo vežti krovinį. Nepaisydamos to, didžioji dalis Lietuvos draudimo kompanijų trečiųjų asmenų padarytos žalos drausti nenori, nes tai finansiškai nuostolinga. Ekspeditorių nuomone, Lietuvos rinkoje iki šiol dar nėra patrauklaus ekspeditoriui draudimo,  dėl tos priežasties, Lietuvos ekspeditoriai dažniau renkasi užsienio draudikų paslaugas.

Kaip Lietuvos draudikai šią problemą sprendžia praktikoje?

Susisiekėme su keleto didžiųjų Lietuvos draudimo bendrovių atstovais, pasiteirauti, kokia situacija praktikoje – ką Lietuvos draudikai siūlo ekspeditoriams, ir ar  įmanoma susitarti dėl draudimo ne tik už savo, bet ir trečiųjų šalių padarytą žalą.

ADB „ERGO Lietuva“ Krovinių, technikos ir garantijų draudimo skyriaus vadovas Darius Bivainis, atskleidė, kad šią problemą sprendžia ekspeditoriams siūlydami du CA draudimo variantus. Pirmasis variantas apima atsakomybę tik už žalas, kilusias dėl ekspeditorių kaltės. Pavyzdžiui, draudimo bendrovė žalą atlygintų, jeigu ekspeditorius vežėjui pateiktų neteisingus duomenis apie tai, kokiu temperatūriniu rėžimu būtina vežti krovinį, ir krovinys sugestų. Šis draudimo apsaugos variantas neapima žalų, kilusių dėl trečiųjų šalių kaltės. „Tai reiškia, kad tokio pobūdžio žalas iš savo apyvartinių lėšų atlyginti turi pats ekspeditorius, nors jis ir įgyja regreso teisę į žalą sukėlusią trečiąją šalį,“ – sakė D. Bivainis. Antras draudimo variantas apima žalas, kilusias ne tik dėl ekspeditorių, bet ir jų partnerių kaltės. Pavyzdžiui, jeigu krovinys būtų apgadintas dėl vežėjo kaltės kilusio eismo įvykio metu, draudimo bendrovė krovinio savininkui atlygintų patirtą žalą. CargoNews duomenimis, antrame variante – apdrausta atsakomybė tik už samdytą pirmąjį ir vienintelį vežėją. Jei toliau samdomas ekspeditorius – jo atsakomybė neapdraudžiama.

AB „Lietuvos draudimas“ trečiųjų asmenų padaromos žalos nedraudžia. Anot Draudimo rizikos ir žalų departamento direktoriaus Juliaus Kondrato, ekspeditorius, organizuodamas krovinio pervežimo veiklą, kaip tik neturėtų prisiimti atsakomybės už visus vežėjus, kurių dažniausiai negali nei įtakoti, nei kontroliuoti.“ „Lietuvos draudimas“ siūlo drausti ekspeditoriaus veiklos CA, kuri apima atsakomybę dėl žalų krovinio nusiuntimo neteisingu adresu, klaidų ruošiant dokumentus, pristatymo terminų pažeidimo atvejais bei krovinių sandėliavimo, pakavimo, svorio tikrinimo, pakrovimo iškrovimo operacijų metu.

Nors draudimo bendrovė „PZU“ Lietuva“ neturi ekspeditorių CA draudimo paslaugos, tačiau vežėjams, teikiantiems ir pervežimo, ir ekspeditoriaus paslaugas, gali į vežėjo atsakomybės draudimo sutartį už papildomą įmoką įtraukti ir papildomą ekspeditoriaus CA draudimą. Tokiu atveju pagal standartinį draudimo variantą atlyginama žala, kilusi dėl tiesioginių ekspeditoriaus veiksmų.

Pabendravus su šalies draudimo bendrovių atstovais, paaiškėjo, kad dauguma vadovaujasi standartiniais ekspeditorių CA pasiūlymais, kurie šiandien nepateisina ekspeditorių lūkesčių. Kita vertus, šiuo metu rinkoje susiklostė  padėtis, kai ekspeditoriai, siekdami laimėti konkurencinėje kovoje vieni prieš kitus, prisiima visą atsakomybę dėl žalos, padarytos jų pasamdytų subkontraktorių. Kadangi šios rizikos patys ekspeditoriai negali nei įtakoti, nei kontroliuoti, todėl ir daugelis šalies draudikų tokios rizikos nedraudžia. „Lietuvos draudimo“ atstovo teigimu, šiuo metu Lietuvos ekspeditoriai sudaro ne krovinių ekspedijavimo sutartis (krovinio pervežimo organizavimo), o krovinių gabenimo. Dėl šios priežasties ir kyla daug neaiškumų tarp ekspeditorių ir draudikų. Anot pašnekovo, jei Lietuvoje būtų vieningos ekspedijavimo taisyklės, kaip NSAB galiojančios Skandinavijos šalyse, Estijoje, Latvijoje, neaiškumų pavyktų išvengti.

Patikimi ir konkurencingi ekspeditoriai neabejodami draudžia savo veiklą CA draudimu, tačiau tikėtina, kad norintiems tai daryti Lietuvoje, gerų sąlygų ir kainų dar teks palaukti.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Valstybės valdoma bendrovė “Lietuvos geležinkeliai” šiemet pirmąjį ketvirtį, neaudituotais duomenimis, uždirbo 22,53 mln. litų grynojo pelno, arba 2,3 karto mažiau negu pernai sausį-kovą, kai įmonės grynasis pelnas siekė 52,599 mln. litų.

Palyginamuoju metu geležinkelių įmonės ikimokestinis pelnas sumažėjo 1,9 karto iki 27,86 mln. litų, o pardavimo pajamos padidėjo 6,4 proc. iki 421,949 mln. litų, nurodė “Lietuvos geležinkeliai” tarpinėje pirmojo šių metų ketvirčio ataskaitoje.

Šiemet sausį-kovą “Lietuvos geležinkeliai” investavo 80,8 mln. litų, iš kurių didžiąją dalį – 78,1 proc., arba 63,1 mln. litų, sudarė nuosavos įmonės lėšos. “Investicijoms taip pat buvo panaudota 12,8 proc. europinės paramos lėšų, 2,3 mln. litų valstybės biudžeto lėšų, 2,6 mln. litų paskolos”, – rašoma pirmojo ketvirčio įmonės ataskaitoje.

Valstybei priklausantys “Lietuvos geležinkeliai” pernai, audituotais duomenimis, uždirbo 147,261 mln. litų grynojo pelno – 2,2 karto daugiau nei 2010-aisiais, kai jis buvo 65,437 mln. litų. Įmonės pajamos per metus padidėjo 18,8 proc. iki 1,622 mlrd. litų.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Nuo metų pradžios šalyje įsigalioję reikalavimai vairavimo mokykloms – filmuoti praktinio egzamino galutinę įskaitą ir kiti – vieniems mokyklų vadovams atrodo reikalingi, kitiems – užkraunantys papildomų rūpesčių. Vairavimo mokyklas vienijanti asociacija atkreipia dėmesį, kad daugelis reikalavimų yra nepagrįsti, o Susisiekimo ministerija esą nors pageidavimus išklauso, tačiau padaro atvirkščiai.

Laukė naujų reikalavimų

Vilniuje įsikūrusios vairavimo mokyklos vadovas Algimantas Žukauskas sako, kad nauji reikalavimai buvo laukti – taip nėra pagundos vairavimo instruktoriui ar vairavimo mokyklai piknaudžiauti ir viskas vyksta daug skaidriau, mokiniai mato savo klaidas. „Iškart kokybė pagerėjo. Laukiam dar ką nors naujo įdiegti“, – optimistiškai į naujus reikalavimus žvelgia A. Žukauskas.

Nuo sausio įsigalioję įstatymai numato, kad automobiliuose, kuriuose B kategorijos teisių siekiantys vairuotojai laiko mokyklinį vairavimo egzaminą, būtų įrengtos vaizdo kameros. Aukštesni reikalavimai buvo pakelti ir techninei mokymo bazei bei darbuotojų kvalifikacijos kėlimui. Mokyklos privalo turėti ar nuomotis uždarą aikštelę asfalto ar betono danga ne didesniu kaip 20 km spinduliu nuo savo patalpų. Tuo metu mokomieji automobiliai privalo būti ne senesni nei 15 metų. Vairavimo instruktoriai privalo laikyti egzaminą „Regitroje“ kas penkerius metus.

Kainas pakėlė simboliškai

Atsiradus naujiems reikalavimams vairavimo mokyklos patyrė didesnių išlaidų nei įprastai, tačiau A. Žukauskas sakė, kad kursai šioje mokykloje pabrango nežymiai – jeigu moksleiviams kursai anksčiau kainavo 1350 Lt, tai dabar – šimtu litų daugiau. „Kas tie keli šimtai, čia tiek įdiegta technikos, tiek kokybė pagerėjo, tai už kokybę visuomet reikia mokėti“, – priduria vairavimo mokyklos vadovas. J. Jasutis neslepia, kad jo vadovaujamoje mokykloje kursų kainos taip pat šiek tiek pakeltos.

J. Jasučio nuomone, ateinančių į vairavimo mokyklą srautas sumažėjo, tačiau tai esą galėjo paskatinti ne nauji reikalavimai, o bendra ekonominė situacija. „Jei praėjusiais metais buvome vieni pirmaujančių Lietuvoje, tai šiais metais tokių srautų tikrai nebus, trečdaliu turėtų sumažėti. Jei buvo informuota, kad dar yra apie 3 milijardus skolos už šildymą, ko gero yra problemos ir su vairavimo kursais. Anksčiau jeigu mokytis eidavo vienas žmogus, tai dar ir draugas iš paskos, o darbar pagalvoja, ar jam reikia“, – sakė J. Jasutis.

Lietuvoje veikiančių vairavimo mokyklų vienijančios asociacijos prezidentas Darius Lesickas:

Prisitaikymas prie naujų dalykų bet kokiu atveju yra komplikuotas, tuo labiau, kad daugelis tų reikalavimų yra tiesiog nepagrįsti argumentais. Ypač problema mokykloms su aikštelėmis, nepaaiškinama, kodėl atstumai iki aikštelės tam tikrais atvejais nustatyti net iki kilometrų. Ką reiškia Vilniuj 20 km, o išlyga,kad jei daugiau – reikia filmuoti visą mokymo procesą. Visiška nesąmonė, jei reikia vadovui, tai ir taip pasižiūrės, ką jo instruktorius veikia.

Mes siūlėme kitą variantą, kad ir tikrinimui būtų gerai ir transporto inspekcija nuolat galėtų pažiūrėti, kaip mokykla dirba – yra navigacinės sistemos, kai kurios mokyklos naudoja dėl savikontrolės. Gali žinoti, kur instruktorius buvo, kur važiuoja. Pasirodo, jiems nereikia, jiems reikia nufilmuoti, padėti į stalčių ir džiaugtis, kad nufilmuota. Tokie nesusipratimai yra ir kas verčia tai daryti? Kol kas rimto aiškumo neturime. Daryti vien todėl, kas po kurio laiko bus atšaukta, mums nelabai priimtina. Mūsų išklausoma, o padaroma visiškai atvirkščiai.

Mano žiniomis, prieš naujus metus šalyje vairavimo mokyklų buvo apie 350, dabar – 308. Vienos mokyklos veiklą sustabdo, kitos atsiranda. Žmonės, nesusiję su veikla, atidaro mokyklas tikėdamiesi, kad galima iš to uždirbti. Turime pavyzdžių, kai nemokami atlyginimai žmonėms vien todėl, kad išlaidos šiame versle labai didelės. Turime prieiti prie to, kad būtų nustatytos minimalios kainos, kaštai paruošti žmogui, tada tokių didelių kainų skirtumų nebūtų, žmonės suprastų, kiek reikia įdėti paruošimui, o vairavimo mokyklas turėtų atidaryti tik vairavimo profesionalai.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Dėl suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija įpareigota atlikti tris didelius darbus. Nors tai nėra lengva, tačiau direkcija tikisi įveikti visas povandenines gelmes.

Kai bus baigti didieji Klaipėdos laivybos kanalo gilinimo darbai, kuriuos atlieka olandų kompanija “Van Oord”, Uosto direkcija turės užtikrinti reikiamus gylius prie Kiaulės Nugaros salos, t. y. toje vietoje, kurioje planuojama statyti SGD terminalą. Techninis gilinimo darbų prie Kiaulės Nugaros projektas turėtų būti baigtas rengti šiemet iki rugsėjo 1 d., o patys gilinimo darbai turi būti atlikti iki kitų metų liepos 1 d. Preliminariais skaičiavimais, toje vietoje reikėtų iškasti 1,2 mln. kub. m grunto. Uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas priminė, kad olandų kompanija “Van Oord” per 47 dienas sugebėjo iškasti per 1 mln. kub. m grunto. Tad anot jo, tokia kompanija visus minėtus darbus galėtų atlikti per du mėnesius.

Bendrame SGD terminalo statybos grafike, patvirtintame Vyriausybės nutarimu, Uosto direkcijai tenka atsakomybė dėl visų navigacijos reikalų.

Klaipėdos uosto kapitono pavaduotojas Adomas Alekna informavo, jog gegužės 7-11 d. keturi Uosto kapitono tarnybos locmanai ir kapitono pavaduotojas dalyvavo SGD laivų įplaukimo ir išplaukimo iš Klaipėdos uosto bandymuose, kurie buvo atlikti Danijos jūrų instituto treniruoklyje. Liepos 1 d. danai turėtų pateikti išvadas ir rekomendacijas, kokioms sąlygoms esant laivai dujovežiai galės saugiai įplaukti į Klaipėdos uostą.

Anot A. Aleknos, preliminarūs bandymų rezultatai parodė, kad vėjo greičiui neviršijant 10 m/s, o srovės už uosto greičiui neviršijant 1 mazgo, tokie laivai į Lietuvos uostą galės saugiai įplaukti. Pasak A. Aleknos, jeigu bus patobulintas ir praplatintas Klaipėdos uosto laivybos kanalas, laivai dujovežiai galės plaukti ir esant stipresniam vėjui bei didesnei skersinei srovei.

Pirso statyba komplikuota

Trečias Uosto direkcijos darbas – pirso, prie kurio stovėtų laivas dujų saugykla, statyba. Pasak E. Gentvilo, SGD pirsas yra gana komplikuotas: jį kaip infrastruktūros dalį turi pastatyti Uosto direkcija, tačiau jo viduje turi būti daug visokių komunikacijų, vamzdynų ir kt. Tai, kas bus pirso viduje, pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą, yra suprastruktūra, kuria pasirūpinti privalu krovos kompanijai, šiuo atveju – AB “Klaipėdos nafta”.

“Pastačius pirsą atskirai, o paskui jame padedant gręžioti ir tiesti komunikacijas, darbai gali užtrukti apie 5 metus. Todėl esame sutarę su “Klaipėdos nafta”, kad viso pirso statyba vyks vienu metu. Mes perduosime savo įgaliojimų ir pinigų dalį “Klaipėdos naftai” pastatyti tą infrastruktūrinę pirso dalį, kuri vėliau turi atitekti Klaipėdos uosto direkcijai ir turėtų duoti vienokių ar kitokių pajamų. Ta vieta, kai reikia suderinti dviejų užsakovų infrastruktūros ir suprastruktūros statybas, yra komplikuočiausia”, – sakė E. Gentvilas. Jo teigimu, Uosto direkcija turės pasirašyt su “Klaipėdos nafta” bendradarbiavimo sutartį. E. Gentvilas mano, kad ji bus pasirašyta dar šį mėnesį. Joje bus aiškiai numatyta, ką turi padaryti viena ir ką turi padaryti kita pusė.

Beje, Seimas vakar priėmė SGD terminalo įstatymo projektą pagal kurį numatoma, kad Lietuvos teritorijoje SGD terminalas ir jo efektyvų veikimą užtikrinanti gamtinių dujų infrastruktūra turi būti įrengta iki 2014 m. gruodžio.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012 m. gegužės 31 d., siekiant plėsti projekto „Vikingas“ geografiją, prie 2009 metais pasirašyto Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos ir Turkijos susitarimo dėl IX transporto koridoriaus papildymo kroviniais, naudojant konteinerinį traukinį „Vikingas“, prisijungė Moldovos ekspeditorių ir muitinės operatorių asociacija AEM-TRANS.

Mišraus transporto traukinys „Vikingas“ – bendras Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos geležinkelių bei Klaipėdos, Iljičiovsko ir Odesos uostų projektas, geležinkeliais jungiantis Baltijos ir Juodąją jūras.

Konteinerinis traukinys „Vikingas“ kursuoja nuo 2003 m. vasario mėnesio. Tačiau tikrąjį pagreitį projektas įgijo 2008-aisiais kai jį pradėjo remti Europos Sąjunga, pagal rytų partnerystės programą.

„Vikingo“ privalumai yra laikas (nuo Odesos iki Klaipėdos traukinys nuvažiuoja per 56 valandas), supaprastintos muitinės procedūros bei kaina (transportavimo tarifai trečdaliu ar iki 50 procentų mažesni, nei vežant krovinius autotransportu). Išorinę Europos Sąjungos sieną traukinys „Vikingas“ kerta per 30 minučių, ir šiuo aspektu projektas neturi analogų visoje ES.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Klaipėdos uosto prieigose, jūroje, vakar popietę susidūrė du laivai. Avarijos kaltininkui – žvejybinio tralerio kapitonui nustatytas sunkus girtumas, praneša Lietuvos radijas.

Incidentas įvyko jūroje, apie 4 jūrmylės nuo uosto vartų. 90 metrų ilgio estų krovininis laivas stovėjo išmetęs inkarą – laukė leidimo įplaukti į uostą. Pamačiusi pavojingai artėjantį žvejybinį tralerį, estų įgula teigia keliskart signalizavusi, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko.

Į įvykio vietą atplaukę uosto priežiūros tarnybos pareigūnai pamatė, kad žvejybinio laivo kapitonas yra neblaivus. Krante policijos pareigūnai kapitonui nustatė 2,71 promilės girtumą.

Žmonės per incidentą nenukentėjo, abu laivai apgadinti, tačiau nestipriai. Kokia nuobauda bus skirta neblaiviam kapitonui, paaiškės atlikus avarijos tyrimą.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Valstybinė Kelių trasnporto inspekcija parengė ir LR Seimo Projektų registravimo posistemyje (TAPIS) paskelbė Inspekcijos viršininko įsakymo „Dėl Europos transporto ministrų konferencijos daugiašalės kvotos leidimų tarptautiniam krovinių vežimui kelių transporto priemonėmis ir Europos transporto ministrų konferencijos leidimų vežti perkraustomą turtą tarptautiniais maršrutais išdavimo tvarkos aprašo“ projektą.

Inspekcija prašo visuomenės ir jai atstovaujančių organizacijų atstovų pastabas ir pasiūlymus dėl šio teisės akto projekto pateikti Lietuvos Respublikos Seimo Teisės aktų projektų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemio (TAPIS) srityje „Pateikite pastabas ir pasiūlymus dėl šio teisės akto projekto“ iki 2012 m. birželio 22 d.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Vitrinoje stovinčiam naujam automobiliui gamintojas paprastai nurodo labai gražias ir sunkiai realybėje pasiekiamas degalų sąnaudas. Europos Sąjunga (ES) pagaliau atkreipė į tai dėmesį ir nuo 2014-ųjų pradės įvairių tipų bandymus, siekdama patobulinti dabartinę degalų sąnaudų skaičiavimo sistemą.

Jokių detalių kol kas nėra atskleista, ES atstovai pažadėjo tik viena: „Naujoji skaičiavimo sistema bus kur kas artimesnė tikram, o ne įdealistiniam pasauliui.“

2014-aisiais bus pradėti testai, o galutinę, nušlifuotą ir išbandytą metodiką ES žada pristatyti 2020 metais. Kaip greitai po šios datos bus pereita prie naujosios skaičiavimo metodikos, neprognozuojama. 2020 metai bus lemtingi visiems Senajam žemynui automobilius tiekiantiems gamintojams: nuo tų metų įsigalios ir naujos vidutinės CO2 emisijos normos – 95 g/km.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Trečiadienį Vyriausybė nusprendė nepritarti Mokesčio už transporto priemones įstatymo projektui. Projekte siūloma apmokestinti šalyje įregistruotus automobilius, kurių galia didesnė nei 150 kW, motociklus, galingesnius nei 50 kW, burines jachtas ir bendrosios aviacijos orlaivius, išskyrus oro balionus.

Vyriausybės nutarimas nepritarti siūlomam transporto priemonių mokesčius grindžiamas tuo, kad įstatymo projekte siūloma apmokestinti išskirtinai tik tam tikras transporto priemones bei nustatyti skirtingas apmokestinimo taisykles į tą pačią kategoriją patenkančiomis transporto priemonėmis. Kaip pavyzdys pateikiamas siūlymas apmokestinti burines jachtas, pamirštant pramoginius laivus (pvz. katerius).

Be to, minima, kad Europos Sąjungos praktikoje transporto priemonių mokestis yra siejamas su objektyviais parametrais, kaip CO2 emisija, priemonės amžius, vidaus degimo variklio galia, svoris ir t.t. Tokių parametrų pasigesta siūlomame projekte.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė teigė, kad Seimui svarstyti tokį įstatymo pasiūlymą būtų netikslinga: „Jis neatitinka automobilių apmokestinimo praktikos kitose valstybės. Siūlomas mokestis neveiktų nei kaip aplinkos apsaugos mokestis, nei kaip mokestis, finansuojantis kelių infrastruktūrą“.

Finansų ministrė teigė, kad transporto priemonių apmokestinimas turėtų būti svarstomas kartu kaip bendras dalykas diskusijose apie mokesčius ir jų sistemą. „Mano nuomone, transporto priemonių mokestis Lietuvoje galėtų ir turėtų būti. Trumpuoju laikotarpiu juo būtų greičiau panaikintas biudžeto deficitas. Toks mokestis būtų mažiau žalingas šalies ekonomikai nei pelno mokesčio, darbo apmokestinimo ar vartojimo mokesčių didinimas. Ilguoju laikotarpiu jis galėtų pakeisti dalį darbo apmokestinimo“, – savo poziciją išdėstė ministrė.

I. Šimonytė taip pat pabrėžė, kad, jos nuomone, savo kadencijos pabaigoje Vyriausybė neturėtų teikti sisteminių mokesčių pakeitimų.

Jai pritarė ir premjeras Andrius Kubilius: „Nemanau, kad kažkas iki rinkimų imtųsi esminių pertvarkų mokesčių sistemoje. Tikiu, kad atsakingos politinės partijos savo rinkimo programose aiškiai išdėstys nuostatas ir tokių pasiūlymų atžvilgiu“. Mokesčio už transporto priemones įstatymo projektas Vyriausybei buvo pateiktas praėjusių metų pabaigoje.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Erlandas Mikėnas UAB „Vedautos autotransportas“ vadovas  kreipėsi į teismą dėl  „Linavos“ duomenų gavimo, bet  Teismas ieškinio nepatenkino. Kaip paaiškėjo, daugiau nei pusė prašytos informacijos – viešai prieinama visiems asociacijos  „Linava“ nariams.

E. Mikėnas kandidatuodamas  į asociacijos „Linava“ prezidentus bei prezidiumo narius prašė suteikti informaciją,  motyvuodamas siekiu tinkamai pasirengti rinkiminiam kongresui.

Iš nutarties:

“Teismas pripažįsta, jog dalis reikalaujamos pateikti informacijos apie asociacijos „Linava“ veiklą ir duomenys ieškovei buvo pateikti, kita dalis – yra vieša arba ieškovui, kaip asociacijos nariui, prieinama informacija (ieškinio reikalavimų 1,2, 5, 6, 7, 8 punktai). “
“Susipažinti su informacija apie asociaciją „Linava“ galima internetiniame puslapyje, kuri yra vieša ir dalis – ne vieša informacija, kuri prieinama registruotiems asociacijos nariams, prisijungimo prie atsakovės kompiuterinės sistemos slaptažodžio ir vartotojo vardo panaudojimo būdu. Todėl ieškovė UAB „Vedautos autotransportas“ turėjo ir turi galimybę susipažinti su asociacijos „Linava“ dokumentais ir informacija apie jos veiklą (vieša ir nevieša informacija).”
Teismo sprendime minima, kad ieškovas reikalavo konfidencialios informacijos apie darbuotojų atlyginimus, priedus, kuri neatitinka LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų.  Be to ieškovo ”reikalavimų įvykdymui turėtų būti atliktas didelės apimties dokumentų paieškos darbas, padaryti paskaičiavimai, suvestinės ir visiškai neaiškus tokio darbo tikslas ir prasmė,” – dėstoma nutarime.
2012 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Nijolė Tankevičienė „Vedautos transporto“ ieškinio nepatenkino ir įpareigojo ieškovą valstybei atlyginti 11,60 Lt už pašto išlaidas.

Per 30 dienų UAB „Vedautos transportas“ gali šį sprendimą skųsti.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: [email protected]
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt