Pokalbis su naujuoju „Linavos“ generaliniu sekretoriumi Ričardu Malkumi

2012 11 13


Jau nuo lapkričio 16 d. „Linavoje“ darbus pradės naujasis asociacijos generalinis sekretorius Ričardas Malkus. Susitikę su juo aptarėme veiklos prioritetus ir pirmuosius darbus, kuriuos svarbu atlikti asociacijos vežėjų gerovei.

Dalis vežėjų Jūsų dar nepažįsta. Papasakokite, kokiose transporto srityse dirbote anksčiau?

Savo darbų transporto srityje pradžia laikyčiau įvykį, kai Leningrado (St. Peterburgo) admirolo Makarovo aukštojoje inžinerinėje jūrų akademijoje apgyniau mokslų daktaro disertaciją vandens transporto srityje. Antrąja veiklos transporte gaire laikyčiau darbus nuo 1999 metų kovo mėnesio, man tapus susisiekimo viceministru. Šiose pareigose buvau atsakingas už tranzito politiką, vandens transportą bei dalinai už integraciją į ES. Pagal tuometinę tvarką, kaip už vandens transportą atsakingas viceministras, tapau ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto valdybos pirmininku. Svarbiausiu laimėjimu šiose pareigose vadinu tai, kad pavyko suderinti krovos kompanijų, kitų uoste veikusių verslo subjektų ir, svarbiausia, nacionalinius transporto interesus ir parengti ambicingą ilgalaikę Klaipėdos jūrų uosto strategiją. Nors keitėsi politinės valdžios bei uosto vadovai, šios programos laikantis, Klaipėdos uostas per beveik dešimtmetį tapo pirmaujančiu rytinėje Baltijos pakrantėje. Nuo 2001 m. dirbau krovinių pervežimo kompanijos vadovu ir nuo Klaipėdos regiono buvau išrinktas į „Linavos“ prezidiumą (iki 2003 m.). Čia mano iniciatyva buvo įsteigtas Transporto politikos komitetas. Manau, kad ir šiandien toks komitetas Prezidiume praverstų. Vėliau, mano veiklos buvo susiję su viešosios politikos tyrimais, vadybos mokymais bei konsultavimu. Dalyvavau keliuose tarptautiniuose projektuose, teko dirbti ne tik Lietuvoje, bet ir Makedonijoje, Kosove, Ukrainoje. 2010 m. gavau pasiūlymą tapti „Linavos“ Mokymo centro moksliniu vadovu, po metų perėjau dirbti į „Linavos“ sekretoriatą, kuriame dabar esu prezidento patarėjo transporto politikai pareigose. Tikiuosi, kad savo žinias ir patirtį galėsiu naudingai pritaikyti ir naujose generalinio sekretoriaus pareigose.

Generalinio sekretoriaus pareigas pradėsite eiti nuo lapkričio 16 d. Kokie bus Jūsų pirmieji darbai šiose pareigose?

Pirmas mano tikslas – tai visi darbai susiję su Lietuvos vežėjų užimamų rinkų ir jų teisėtų interesų gynimu, informacijos apie transporto procesų raidą rinkimu ir sisteminimu bei lobistine asociacijos veikla, kurios tikslas padėti valdžios institucijoms tobulinti savo sprendimus. Tai, žinoma, bus daroma atvirai ir skaidriai. Sakau tai, nes deja, mūsų visuomenėje kai kas lobizmą vis dar suvokia, kaip papirkinėjimą, apgavystes, ar intrigas.

Antras tikslas – suburti efektyviai veikiančią komandą. Vadovaujuosi požiūriu, kad naujas lyderis į seną komandą ateiti negali. Naujos komandos formavimas, tai nereiškia naujų žmonių surinkimo. Visų pirma, tai naujų tikslų, komandos narių interesų ir kiekvieno nario asmeninių įsipareigojimų suderinimas. Nesu autoritarinio tipo vadovas, visada siekiu kalbėtis ir ieškoti kompromisų, tačiau nesu linkęs vardan ramybės aukoti svarbiausių organizacijos tikslų.

Taip pat vienas iš pagrindinių darbų bus – asociacijas išlaidų optimizavimas. Būtent dėl to priekaištų sulaukdavo ankstesni generaliniai sekretoriai, tad sieksiu, kad vežėjų pinigai būtų naudojami tikslingai ir racionaliai.

Pakalbėkime apie asociacijos „skaudulius“. Kas Jūsų nuomone asociacijoje šiandien yra negerai?

Manau, didžiausia bėda, tai susipriešinimas asociacijos viduje. Žinoma, aš negaliu ir negalėsiu visiems nurodyti, tačiau kiek man suteiktos galios ir asmeniniai resursai leis, darysiu viską, kad priešprieša pasibaigtų. Turėtų būti siekiama teisingumo, puikiai žinau, kad vadovas privalo laikytis vienos svarbiausių vadovavimo taisyklių – būti visiems vienodai teisingu, taigi man negali būti gerų ir blogų, tinkamų ir ne visai tinkamų vežėjų ar sekretoriato darbuotojų vien dėl savo nuostatų. Vertinimas gali remtis tik objektyvia poelgių, veiksmų analize, faktais. Dažnai tenka išgirsti, kad asociacijoje trūksta vienybės, tačiau prasmingas vienybės siekis gali būti tik dėl kažko konkretaus. Pavyzdžiui jei vienybės siekiama dėl vežėjų gerovės, transporto klestėjimo, ar vežėjų verslo plėtros – tuomet puiku, mes privalome šnekėtis, ieškoti kompromisų, tačiau jei už tą vienybę ima agituoti kažkas, besisvaidantis kad ir populiariais, bet dažnai net šmeižikiško pobūdžio kaltinimais, jei tai individas, siekiantis bet kuria kaina tik tapti lyderiu, jei jam nesvarbu nei asociacijos interesai, nei vežėjų reputacija, kokių tuomet kompromisų jis galėtų tikėtis?

Konfliktai neretai iškelia neformalius lyderius, kurie tampa suinteresuoti, kad konflikto procesas tęstųsi. Tai natūralūs, seniai mokslininkų aprašyti procesai. Aš manau, kad visų dabartiniuose asociacijos konfliktuose dalyvaujančių pusių, siekiančių dirbti vežėjų labui, (išskyrus tuos, kurie turi vien tikslą „prasimušti“), svarbiausias tikslas yra konfliktus kuo greičiau išspręsti ir užbaigti.

Kokiomis priemonėmis Jūs sieksite užtikrinti vienybę asociacijoje?

Efektyvia veikla, atvirai dėstomais faktais – pirmiausiai, reikia žmonėms atvirai pasakyti, „kur karalius nuogas“, o po to jei kas negirdės, teks naudoti ir teisines ir kitas įvairias administravimo ar viešumo priemones.

Kaip vertinate kai kurių vežėjų veiksmus, kuriais siekiama sukompromituoti asociaciją „Linava“?

Šiuo metu man tenka rūpintis LR Seimo Konkurencijos tarybai paduotu skundu, kuriame teigiama, atseit, „Linava“ diskriminuoja vežėjus. Išanalizavęs skundo medžiagą, turiu vilties, kad mums atvirai bendraujant su komisijos darbuotojais pavyks įrodyti, kad besikreipiantieji buvo neteisūs. Tačiau mane neramina tai, kad asociacijos nariai pasirašę po šiuo skundu, neapsvarstė, kokios galimos tokio jų žingsnio pasekmės. Tarkim, jei vis tik paaiškėtų, jog tie ponai yra teisūs, tai vienintelė galima tokio žingsnio pasekmė – asociacija galėtų būti nubausta 10-15 proc. metinės apyvartos bauda, ir apie 4-6 mln. Litų suma būtų nurašyta iš asociacijos sąskaitos ne ginčo tvarka. Asociacijai liktų galimybė ginčyti tokį sprendimą teismuose, tikintis šiuos vežėjų pinigus atgauti. Tokiu atveju, asociacijai akivaizdžiai pritrūktų būtinų finansinių resursų, kuriuos kompensuoti turėtų tie patys vežėjai, greičiausiai, didinant TIR knygelių maržą. Su ginčais ir konfliktais, atrodo, jau pasiekėme absurdo ribą, nes konkurencijos taryba nenustatys, kuris kaltas, kuris ne, bus nubausti visi vežėjai. Todėl suprasdamas, kad nesutarimus būtina išsiaiškinti savo tarpe, sieksiu susitarimo, vežėjų supratimo, kad konfliktai asociacijoje baigtųsi ir visi galėtume sėkmingai dirbti vežėjų verslo sėkmei.

Kaip manote, kokios grėsmės šiuo metu labiausiai gali paveikti transporto verslą?

Dabar didžiausia grėsmė, tai kaip Damoklo kardas virš mūsų kabantis ekonominės krizės antrosios bangos dvelksmas, po truputį jau „kedenantis plaukus“ Vakarų Europoje. Jei tas vėjas sustiprės, tai turime suprasti, kad veikiame tarptautinėje rinkoje, ir Lietuvos vežėjams gyventi pasidarys sunkiau.

Kaip vertinate dabartinį asociacijos darbą su skolininkais? Ar, Jūsų nuomone, skolų išieškojimo darbai vyksta pakankamai efektyviai, kaip galima juos pagreitinti?

Skolos – tai neginčijamai vienas iš svarbiausių mano veiklos uždavinių. Kol dar nesu generaliniu sekretoriumi ir kol kas nemačiau visų finansinių dokumentų, tačiau Skolos negali nei užsisenėti, nei užsitęsti. Jos rodo, kad ne visiems vežėjams asociacija buvo teisinga, o vadovo vienas iš prioritetų, sugebėti parodyti, kad visiems esu vienodai teisingas, kad nėra vežėjų, nei geresnių, nei blogesnių. Juos gali vertinti prezidiumas įvairiais aspektais, kokią naudą atneša visam transporto procesams, pavyzdžiui, skirstant ETMK leidimus tiems, kurie turi mažesnės taršos automobilius.

Ar Jūsų nuomone teisinga sistema, kad ETMK leidimai skiriami būtent aukštesnės emisijos klasės automobilių parkus valdančioms bendrovėms?

Aš pats dalyvavau šiame procese sprendžiant, kaip reikėtų pasielgti prieš dešimtmetį dirbdamas Susisiekimo ministerijoje ir mano atsakymas vienareikšmiškai taip. Manau, ši nuostata labai teisinga, nes būtent tai per tam tikrą laiką padėjo Lietuvos vežėjų bendruomenei susikurti efektyvų, naują parką ir tai viena iš pagrindinių priežasčių kodėl jie šiandien konkurencingi. Jei jie būtų taupę, važiuotų senais automobiliais, tačiau būtų nekonkurencingi. Suprantu, kad smulkiesiems vežėjams šiuo klausimu yra sunkiau – jų resursai labiau riboti, tačiau jiems reikia ieškoti kitų galimybių, jie lankstesni ir lengviau randa savo nišas.

Viena iš generalinio sekretoriaus prerogatyvų priimti ir atleisti asociacijos darbuotojus, nustatyti jų atlyginimus. Kaip vertinate šiandieninį asociacijos darbuotojų kiekį ir atlyginimus? Ar planuojate permainas šioje srityje?

„Linavos“ kolektyvas, mano nuomone, tai pakankamai aukštos kvalifikacijos specialistai. Visų konfrontacijų metu, galėjo susilpnėti jų motyvacija (turiu omeny ne finansinę motyvaciją), galėjo pablogėti mikroklimatas, nes žmonės dažnai nežino, kas bus rytoj. Mano pareiga tas abejones panaikinti ir užtikrinti visapusišką darbuotojų motyvaciją.

Nesu naivus ir nemanau, kad gerą specialistą Lietuvoje galima nupirkti pigiai, nors dažnai ta klaida daroma. Mano nuomone, reikia žiūrėti į tai, kokią naudą žmogus atneša asociacijai. Galėčiau paklausti, ar vežėjų pasitikėjimas asociacija nauda, ar ne? Sakysite, be abejo nauda, o kaip ją pamatuoti? Pirmiausiai, turi būti keliami tikslai, kurie darbuotojo galimybes stiprintų. Formuluodamas tikslus, žvelgdamas į žmogaus kvalifikaciją, atliekamas funkcijas sieksiu optimizuoti personalo veiklą.

Ačiū už pokalbį.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt