Lietuvoje šiuo metu eksploatuojama apie 384 kilometrai valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių. Krovininei laivybai užtikrinti infrastruktūra iki šiol nebuvo tinkama – Nemune formuodavosi seklumos, o Kaune nebuvo krovininės prieplaukos, sudarančios sąlygas gabenti krovinius maršrutu Kaunas–Klaipėda. Pastarosios statybos I etapo darbus, atliekamus ES paramos lėšomis, planuojama baigti dar šiemet, o tinkamą Nemuno farvaterį formuojančių bunų rekonstravimą ketinama tęsti ir naujuoju Europos Sąjungos (ES) finansiniu laikotarpiu.

Kiek daugiau nei prieš 20 metų transportininkų bendruomenėje kilęs aplinkosaugos vajus, tapo vienu pagrindinių technikos progreso varomųjų jėgų. Drakoniški mokesčiai taršiems automobiliams lėmė, kad nuo 1993-ųjų, kai įsigaliojo „Euro 1“ standartas, iki šių metų pradžios, kai variklių gamintojai gali siūlyti tik „Euro 6“ reikalavimus atitinkančią „geležį“, padėtis pasikeitė neatpažįstamai. Dabar 50 modernių sunkvežimių gamtą teršią maždaug tiek pat, kiek vienas krovininis automobilis prieš porą dešimtmečių.

Užsimojus Lietuvos transporto registre išgaudyti „automobilius-vaiduoklius“ nuo šių metų liepos 1-osios VĮ „Regitra“ pradėjo masiškai sustabdyti leidimus transporto priemonėms dalyvauti eisme. Priežastys, dėl kurių taikoma tokia griežta sankcija, yra trys: neatlikta transporto priemonės arba jos priekabos privalomoji techninė apžiūra, ji neapdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesumokėti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai. Per 90 dienų nepašalinus šių priežasčių, transporto registre atsiranda atitinkamas įrašas, apie įsigaliojusį draudimą, automobilis išregistruojama, o valstybinio registracijos numerio ženklai pripažįstami negaliojančiais ir privalo būti nedelsiant grąžinti „Regitrai“. Lietuvos vežėjai, kurių transportas dirba užsienio rinkose, būgštauja dėl šios tvarkos patirsiantys didelių nuostolių.

Lietuvos nacionalinė vežėjų asociacija “Linava” informuoja, kad Rusijos Federacijos tarptautinių vežėjų automobiliais asociacija ASMAP (toliau – ASMAP) išplatino informaciją apie tai, kad Rusijos vežėjai – šios asociacijos nariai – reikalauja iš Rusijos muitinės pareigūnų priimti įforminimui įvežamus krovinius su TIR knygelėmis, nepateikiant papildomos garantijos. Toks vežėjų reikalavimas grindžiamas 2014 m. gegužės 26 d. Rusijos Federacijos Aukščiausiojo arbitražinio teismo sprendimu, kuriuo buvo pripažintas neteisėtu 2014 m. vasario 18 d. Rusijos Federacijos muitinės tarnybos priimtas nurodymas Nr. 58-p „Dėl eksperimento vykdymo“. Vadovaudamiesi būtent šiuo nurodymo Rusijos Federacijo s muitinės tarnybos ir nepriimdavo TIR knygelių, reikalaudami pateikti papildomą garantiją.

Klaipėdoje, Šiauriniame rage, atidaroma vėtrungių alėja. Alėją sudaro keturi moduliai. Ant kiekvieno jų pritvirtinta po 5 vėtrunges. Kiekvienas modulis skirtas atskirai savivaldybei: Klaipėdos, Neringos miestų bei Šilutės ir Klaipėdos rajonų. Ant modulių pakabintos ir burės, kuriose pateikta informacija apie kiekvieną savivaldybę. Prie Klaipėdos savivaldybei skirto vėtrungių modulio atsiradimo prisidėjo ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Liepos 18 dieną, 10 val. Vilniuje, J. Lelevelio g. 6, atidaroma pirmoji Lietuvoje elektromobilių didelės galios įkrovimo prieiga. Atidarymo ceremonijoje šios prieigos kūrėjus pasveikins Susisiekimo ministerijos kancleris Tomas Karpavičius.

Muitinės departamentas atkreipia verslininkų, vežėjų ir įmonių, kurios importuoja prekes iš Krymo regiono į Europos Sąjungą (taip pat ir Lietuvą), dėmesį, kad 2014 m. birželio 23 d. buvo priimtas Tarybos reglamentas (ES) Nr.692/2014 dėl apribojimų, taikytinų Krymo ir Sevastopolio kilmės prekių importui į ES, taip reaguojant į Krymo pusiasalio aneksiją.

Lietuva, kaip ir bet kuri kita pasaulio valstybė, gali atverti naujas milijardų vertės globalios rinkos nišas. Raktas į jas – radikalios inovacijos. KTU profesoriaus Armino Ragausko teigimu, būtent inovacijos padėjo JAV po Didžiosios depresijos vėl atsistoti ant kojų ir tapti supervalstybe.

Liepos 19 d., šeštadienį, 11 val., Klaipėdos jūrinio miesto simbolio burlaivio „Meridianas“ paramos fondas kviečia klaipėdiečius ir miesto svečius į renginį, kurio metu bus pakeltos visos „Meridiano“ burės, atgimęs laivas bus pašventintas bei simboliškai perduotas miestui ir visuomenei.

Siekiant efektyviau užtikrinti saugią laivybą ir taršos iš laivų prevenciją, Lietuvoje bus įgyvendinamas naujas užsienio valstybių ir Lietuvos laivų kontrolės režimas. Tai numato Susisiekimo ministerijos parengti jūrų laivybos srities įstatymų pakeitimai, kuriems šiandien pritarė Vyriausybė.

Vilniuje pasirašytas Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos susitarimo ir ketinimų memorandumas dėl tarptautinio bendradarbiavimo intelektinių transporto sistemų (ITS) srityje, diegiant ITS nacionalinėse eismo valdymo sistemose ir magistralėje „Via Baltica“. Memorandumą pasirašė šių šalių valstybinės reikšmės keliais besirūpinančių direkcijų vadovai.

Sugriežtinus laivuose degalų sunaudojimo kontrolę, uosto direkcijos laivuose kasmet mažėja kuro sąnaudos. Remiantis 2014 m. liepos 10 d. Vidaus audito skyriaus išvadomis, visi KVJUD laivai 2014 m. I pusmetį sunaudojo 1972 litrais kuro mažiau negu 2013 m. I pusmetį.
Per 2013 m. pirmąjį pusmetį locavimu užsiimantys laivai sunaudojo 109 120 litrų dyzelino. Atlikti 3833 locavimai (pervežtas 4201 locmanas). Vidutiniškai vienam locavimui buvo sunaudojama 28,5 litro dyzelino.

2014 m. sausio–birželio mėn. Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale krauta 21,1 mln. t jūrinių krovinių: Būtingės terminale – 3,3 mln. t krovinių (pokytis -24,7 proc. arba -1 085,5 tūkst. t), o Klaipėdos uoste 17,8 mln. t (pokytis sudarė +2,9 proc. arba +494,0 tūkst. t).
2014 m. pirmasis pusmetis Klaipėdos uoste buvo įvairiapusiškas vertinant 2005–2014 metų pirmųjų pusmečių rezultatus. 2014 m. sausio–birželio mėn. Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale krauta 21,1 mln. t (trečias rezultatas minėtu laikotarpiu). Klaipėdos uosto 2014 m. pirmojo pusmečio krovos rezultatas – antras (17 756,7 tūkst. t). Rekordinis 2011 metų pirmasis pusmetis – tuomet krauta 18 412,2 tūkst. t.

Tik dvi dienos beliko iki didžiausių ir prestižiškiausių ne tik Baltijos šalyse 1000 km lenktynių, kurios šiemet jas rengiančiai „Promo events“, o kartu ir visiems dalyviams, bus jubiliejinės, jau penkioliktosios nuo 2000-ųjų nenutrūkstančioje renginio istorijoje.
Tad žiūrovai ir sportininkai jau laukia lenktynių starto, kai juos drauge su kitais garbiais renginio svečiais, drebindami Palangos, Kretingos ir Klaipėdos oro padangę, šeštadienį pasveikins du lenkų pilotuojami naikintuvai, kaip dalis NATO oro policijos misijos saugantys Baltijos šalių oro erdvę.

Klaipėdos laisvoji ekonominė zona pasirašė veiklos sutartį su pramoninio siuvimo įmone „Be-Ge Baltic“. Švedijos įmonių grupei priklausanti bendrovė 2015 m. pabaigoje Klaipėdos LEZ teritorijoje ketina atidaryti naują gamybinį pastatą. Taip siekiama patenkinti augančius rinkos poreikius ir efektyvinti veiklos procesus. Planuojamų investicijų suma – apie 8 mln. litų.