Šiandien Vyriausybėje surengtas darbinis pasitarimas dėl susidariusios situacijos, kai Rusija nuo praėjusios Lietuvos vežėjams pradėjo taikyti išskirtinai griežtas patikros procedūras. Pasitarimui pirmininkavo Vyriausybės kancleris Alminas  Mačiulis.

Susisiekimo, užsienio reikalų ir žemės ūkio ministerijų vadovybės atstovai, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Muitinės departamento, vežėjų ir verslo asociacijų vadovai bei kiti specialistai aptarė gaunamą naujausią informaciją. Spręsdami susidariusias problemas, glaudžiai bendradarbiauja valstybės institucijų atstovai ir verslininkai, siekiama palaikyti aktyvius darbinius ryšius su atitinkamų Rusijos tarnybų pareigūnais.

Verslo atstovai informavo, kad Rusijos muitinė be didesnių trukdžių ėmė praleisti greitai gendančių produktų krovinius. Pasitarime dar kartą patikinta, kad imamasi visų priemonių ginant Lietuvos ekonominius interesus.

Susitikimo metu vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius pažymėjo, jog vežėjai palankiai vertina valstybės institucijų reakciją ir žingsnius sprendžiant iškilusias problemas. Dėl Rusijos diskriminacinių veiksmų Lietuvos Vyriausybė kreipėsi į atsakingas Europos Komisijos (EK) institucijas, apie susidariusią padėtį informavo aukštus Europos Sąjungos ir EK pareigūnus bei sulaukė operatyvios pagalbos.

Tolesni Lietuvos institucijų veiksmai bus aptarti pirmadienį įvyksiančiame Vyriausybės pasitarime.

Vyriausybės kanceliarija

Per 2013 m. sausio–rugpjūčio mėn. Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale krauta 28,4 mln. t jūrinių krovinių, bendras krovos pokytis sudarė +1,1 proc., palyginti su 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu. Klaipėdos uoste nagrinėjamu laikotarpiu krauta 22,3 mln. t, pokytis sudarė -2,7 proc. arba -620,3 tūkst. t, o Būtingės terminale – 6,0 mln. t krovinių, pokytis +18,3 proc. arba +937,7 tūkst. t.

Didžiausias krovinių augimas pagal kiekį per 2013 m. sausio–rugpjūčio mėn., palyginti su 2012 m. sausio–rugpjūčio mėn., Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale pasiektas dėl didesnės skystųjų krovinių krovos (padidėjimas siekia 7,2 proc., palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu), didžiausias augimas užfiksuotas kraunant žalios naftos produktus (+18,3 proc. arba + 937,7 tūkst. t).

Analizuojant pagal kitas krovinių grupes, biriųjų ir suverstinių krovinių Klaipėdos uoste krauta 8 727,5 tūkst. t, t. y. -3,2  proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu 2012 m. Gausiausiai buvo kraunami žemės ūkio produktai (+73,5 proc. arba +647,6 tūkst. t), pirminės ir apdorotos naudingosios iškasenos, statybinės medžiagos (+19,6 proc. arba +228,1 tūkst. t).

Didžiausias sumažėjimas biriųjų ir suverstinių krovinių grupėje užfiksuotas natūralių ir cheminių trąšų krovoje (-17,1 proc. arba 964,0 tūkst. t). Generalinių krovinių krovos sumažėjimas (-3,4 proc.) stebimas Klaipėdos uoste nuo metų pradžios. Iš viso tokių krovinių krauta 7 039,5 tūkst. t. Generalinių krovinių grupėje sumažėjimas užfiksuotas šiose krovinių grupėse: geležies ir plieno gaminiai, metalo konstrukcijos (-36,2 proc. arba -80,8 tūkst. t), pakuotos natūralios ir cheminės trąšos (-14,6 proc. arba -50,3 tūkst. t), mediena ir miškininkystės produktai (-11,8 proc. arba -43,7 tūkst. t). Konteinerizuotų krovinių krova, skaičiuojant TEU, augo ir sudarė 261 735 TEU per 2013 m. sausio–rugpjūčio mėn. (+4,7 proc. arba +11 688 TEU).

Per 2013 m. sausio–rugpjūčio mėn. užregistruotas 4 431 laivo įplaukimas į Klaipėdos uostą ir Būtingės terminalą, iš kurių Būtingės terminale prisišvartavo 60 laivų (+17,6 proc. arba 9 laivais daugiau, palyginti su 2012 m. sausio–rugpjūčio mėn.). Į Klaipėdos uostą iš viso įplaukė 4 371 laivas (-2,3 proc. arba -105 laivais mažiau, palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu).

Keleivių per nagrinėjamą laikotarpį apsilankė 208 065, t. y. -16,1 proc. arba 39 857 keleiviais mažiau negu per 2012 m. atitinkamą laikotarpį.

VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas

Danų laivybos kompaniją „Maersk“ prieš keletą metų užsisakė 20 gigantiškų konteinerinių laivų. Pirmasis jau pradėjo savo veiklą. Liepos mėnesį jis išplaukė iš Pietų Korėjos ir netrukus atplauks į Europą.
 
„MV Mærsk Mc-Kinney Møller“ vardu pavadintas laivas priskiriamas 3E klasės laivams. Tai pirmasis tokios klasės laivas. Jos pavadinimas kilęs iš prioritetų, keliamų tokiems laivams: ekonomija, energijos efektyvumas ir ekologiškumas. (Economy of scale, Energy efficient and Environmentally improved).
 
Laivas pavadintas kompanijos vadovo, kuris jai vadovavo nuo 1965 iki 1993 m., garbei. Tai ne tik daugiausiai konteinerių galintis gabenti, bet ir ilgiausias šiuo metu plaukiojantis laivas pasaulyje. Laivą statė „Daewoo Shipbuilding & Marine Engineering“ kompanija iš Pietų Korėjos.
 
Dvidešimties tokio tipo laivų gamybos sutartis buvo pasirašyta 2011 vasario 21 d. Darbai pradėti 2012 birželio 18.
 
Faktai apie laivą:
 
Krovinių talpa : 18,000 TEU (sudėjus visus į vieną liniją gautųsi 110 km. ilgio konteinerių juosta).
Ilgis: 400 m.
Grimzlė: 14.5 m.
Plotis: 59 m.
Aukštis: 73 m.
Optimalus greitis: 19 mazgų (35 km/h)
Maksimalus greitis: 25 mazgai (46 km/h)
Laivo be krovinio masė: 165,000 t.
Varikliai: Du „MAN“ dyzeliniai varikliai, kurių kiekvieno galia 32 MW.
Kuro sąnaudos: 168 g/kWh.
Sraigtai: Du sraigtai po 4 mentes. Sraigto skersmuo – 9,8 m.
Ekologija: 20 proc. mažesnė anglies dioksido emisija, jei lygintume su prieš tai buvusiais ekologiškiausiais konteineriniais laivais.
Įgula: įprastomis sąlygomis įgula sudarys 19 žmonių.
 
Kompanija „Maersk“ šiuos laivus eksploatuos gabendama konteinerius tarp Azijos ir Europos. 2008 m. dėl finansinės krizės buvo stipriai sumažėjęs konteinerių laivų poreikis, tačiau 2010 m. jis vėl stipriai šoktelėjo. Tuomet „Maersk“ fiksavo didžiausią pelną savo istorijoje ir buvo priimtas sprendimas užsakyti naujuosius laivus.
 
2013 m. šiai kompanijai iš viso bus pristatyti 5 tokie laivai, likę – 2014 ir 2015 m.. Šiuo metu „Maersk“ eksploatuoja apie 100 laivų, kurie gabena prekes tarp Europos ir Azijos. Naujųjų laivų nauda turėtų pasijausti 2014 m., kuomet jau bus naudojami bent 8-9 tokie gigantai.
 
Šiuo metu tokie laivai gali plaukioti tik Azijos ir Europos pakrantėmis. Nei vienam kitam žemyne nėra tinkamų uostų, kurie galėtų priimti šiuos laivus. Jie taip pat gali kirsti Sueco kanalą, tačiau Panamos kanalas jiems yra tabu. Jau dabar keletas Europos uostų yra gilinami arba svarsto tokios galimybes. Pritraukus tokio tipo laivus, galima kalbėti apie didelį regiono ekonominį potencialą ateityje. Arčiausiai Lietuvos tokiems laivams tinkantis uostas yra Švedijos mieste Geteborge.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Rusijos muitinėse nuo antradienio dar labiau sugriežtinta Lietuvos vežėjų patikra, taikoma nuo rugsėjo 11-osios. Padėtimi Latvijos ir Rusijos pasienyje, Terechovo poste, per kurį prarieda didžiausi srautai krovininių automobilių, domėjosi žurnalistė Zina Paškevičienė.
 
Daugiau nei savaitė ties Terechovo pasienio punktu šurmuliuoja nepatenkinti Lietuvos vairuotojai. Latvijos pasienyje didelių eilių nėra, tačiau įvažiavę į Rusijos teritoriją lietuvių automobiliai nukreipiami į patikros aikštelę. Ten liepiama išsikrauti visą krovinį – tai patvirtina ir vairuotojai, ir Latvijos pareigūnai.
 
Kitų šalių automobiliams pasienyje kliūčių nesudaroma. Apie situaciją lietuvių vairuotai vienas kitam žinias perduoda radijo ryšiu.
 
„Tikrina visur be išimties. Pažįstamas pasakojo, jog važiavo trimis krovininiais automobiliais. Vienas pravažiavo automobilį patikrinus rentgenu, kitas [pasienio poste] išbuvo parą, o trečias jau stovi dvi paras, laukdamas patikros“, – pasakojo kalbintas vairuotojas.
 
„Pravažiavau patikrinus rentgenu, nes mano vežamas krovinys geras, todėl praleido. Štai draugas jau laukia antrą parą – patikrinimui iškrauna visą krovinį“, – kalba kitas vairuotojas.
 
Paklausti, kodėl rusai taip elgiasi, vairuotojai įsitikinę – dėl susiklosčiusios situacijos kalta politika.
 
„Politika tokia, Lietuvos politika… Dėl to rusai ir pyksta“, – spėja viena vairuotojas, o jam paantrina kitas, pats pasiteiravęs muitinės pareigūnų, kodėl šie taip kruopščiai tikrinantys lietuvių automobilius.
 
„ [Viskas] dėl kažkokios politikos – esą Lietuva kišasi ne į savo reikalus“, – tokį atsakymą sakėsi išgirdęs vairuotojas.
 
Grįžtantys iš Rusijos vairuotojai tvirtina, kad ir Maskvoje muitinės patikrinimo laukė dvi paras.
 
Vairuotojai skundžiasi ne tik sugaištu laiku, bet ir gendančiais bei laiku užsakovams nepristatomais kroviniais, patiriamais dideliais nuostoliais, nukenčiančiu darbo užmokesčiu

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Rugsėjo 16-22 dienomis Europos miestams minint kasmetinę Judriąją savaitę žalieji kviečia šią savaitę palikti automobilį namuose ir rinktis aplinkai draugiškesnes transporto priemones, tokias kaip dviratis, autobusas ir troleibusas bei daugiau vaikščioti pėsčiomis. Šiemetinės Europos judriosios savaitės šūkis – „Švarus oras – tai tavo judėjimas“, kuris atkreipia dėmesį į transporto taršos problemą.

Akciją palaikantis Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Seimo narys Linas Balsys teigia, labai svarbu yra skatinti miesto gyventojus dažniau rinktis aplinką tausojančias susisiekimo priemones, nes tai prisideda prie oro taršos mažinimo, kuri itin aktuali didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

„Judrioji savaitė yra labai populiari visoje Europoje, todėl džiaugiuosi, kad ji populiarėja ir Lietuvoje. Pritariu raginimui kuo daugiau važinėti dviračiu ir visuomeniniu transportu . Pats stengiuosi kuo dažniau jomis vyksti į darbą. Automobiliu važiuoju tik būtinais atvejais, kai reikia ką nors pervežti, arba tenka vykti į susitikimus kituose miestuose, arba skubėti iš renginio į renginį", – sakė L. Balsys.

Pasak parlamentaro, Lietuvoje pagrindiniu oro teršėju šiandien vis dar išlieka transportas, pralenkdamas pramonę ir energetiką. O viena iš pagrindinių to priežasčių – senų (10-15 m.) automobilių naudojimas ir pernelyg dideli transporto srautai piko metu.

Pasak L. Balsio, viena diena be automobilio, kokia Vilniuje paskelbta šį sekmadienį, yra gera akcija, tačiau ji atskleidžia ir tiesą, jog šiandien visuomeninis transportas miestuose nėra pakankamai išvystytas.

„Turime skirti daug daugiau dėmesio miestų, ypač Vilniaus, transporto infrastruktūrai plėtoti. Esu Seime įregistravęs Metro koncesijos įstatymą, kurį palaiko didelė kolegų parlamentarų grupė. Šis įstatymas atvertų galimybę kardinaliai pakeisti miesto transportą, o pastačius lengvojo metro linijas, tai prikeltų miesto miegamuosius rajonus aktyviam gyvenimui, panaikintų transporto kamščius, o svarbiausia – pritrauktų ilgalaikes daugiamilijonines investicijas, kurios visam laikui liktų Lietuvoje“, – kalbėjo Seimo narys.

Judrioji savaitė visoje Europoje pradėta minėti laukiant Tarptautinės dienos be automobilio, kuri organizuojama rugsėjo 22 d. 1998 m. Prancūzijoje gimusi akcija greitai paplito po kitas valstybes, o įvertinus jos teigiamus rezultatus nuspręsta šią dieną paskelbti Tarptautine diena be automobilio.  Judriąją savaitę Europos miestuose organizuojamų renginių, akcijų tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į neigiamą transporto poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, skatinti gyventojus, ypač miestiečius, išsaugoti švarią aplinką.

Linas Balsys, Pirmininkas, Lietuvos žaliųjų partija

Neoficialiais duomenimis sugriežtintos patikros terminai Rusijos muitinėse pratęsti iki rugsėjo 23 dienos. Ketvirtadienio rytą prasidėjęs lietuviškų prekių stabdymas vidinėse Rusijos muitinėse ir toliau tęsiamas.
 
Iš pradžių buvo žadėta, kad lietuviškiems kroviniams taikoma nuodugni patikra turėjo tęstis iki pirmadienio. Šiuo metu ji vėl pratęsta. Rusijos muitinė jokių oficialių paaiškinimų iki šiol nepateikė. Rusijos Federalinės muitinės tarnybos vadovas Andrejus Beljaninovas Europos Sąjungos (ES) ambasadoriui Maskvoje Vygaudui Ušackui tikslios priemonių nutraukimo datos taip pat nepasakė.
 
Asociacija LINAVA pataria kaip elgtis vežėjams, Rusijos muitinei pareikalavus pateikti krovinį detaliam tikrinimui. Vairuotojas turi reikalauti iš muitinės pareigūno pateikti prekių apžiūros aktą, o paėmus prekių mėginius – mėginio paėmimo protokolą. Jei Rusijos muitinės pareigūnai atsisakytų pateikti minėtus dokumentus, apie tai privalote informuoti asociacijos nariams atstovaujančius teisininkus Rusijoje.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Lietuvos pašto duomenimis, per šių metų 9 mėnesius 9 iš 10 Lietuvoje siųstų siuntų buvo pristatytos gavėjams per vieną darbo dieną. Tokie rezultatai viršija pašto operatoriui keliamus reikalavimus – 85 proc. siuntų pristatyti per vieną darbo dieną.
„Nuo šių metų pradžios Lietuvos pašto siuntų pristatymo kokybės rodiklis nuolat augo ir rugpjūčio mėnesį pasiekė beveik 94 proc. Tokie rezultatai rodo, jog net ir pradėję nuo šių metų pradžios dirbti liberalizuotoje rinkoje gebame atitikti šiandienos klientų poreikius“, – sakė Lietuvos pašto Pašto tinklo tarnybos direktorė Inga Dundulienė.
I. Dundulienė pastebi, kad vis daugiau klientų tiek Lietuvoje, tiek į užsienio šalis siunčiamas siuntas registruoja. Tokiu atveju siuntai suteikiamas individualus kodas, kuris leidžia siuntėjui sekti siuntos judėjimo kelią.

Siunčiantiems vertingus daiktus Lietuvos paštas rekomenduoja tokią siuntą įvertinti. Jei siunta transportavimo metu būtų pažeista ar dingtų, tuomet bendrovė siuntėjui atlygintų siuntimo išlaidas bei visiškai kompensuotų sumą, kuria buvo įvertinta siunta.
Kad siunta kuo greičiau pasiektų gavėją, Lietuvos paštas primena atkreipti dėmesį į taisyklingą adresavimą. Adresuojant siuntą svarbu neužmiršti nurodyti ne tik taisyklingo adreso, bet ir pašto kodo. Siunčiant į užsienio šalis, šalies pavadinimas turi būti užrašytas spausdintinėmis raidėmis tos šalies arba anglų / prancūzų kalba.
Lietuvoje siuntos vidutiniškai pristatomos per 1 darbo dieną, į Europos šalis – 2-3 darbo dienas.

AB Lietuvos paštas

Rugsėjo 16 d. Vilniuje įvyko tarptautinė transporto konferencija „Kelių transporto rinkos konkurencingumas ir partnerystė. Problemų transformavimas į efektyvius sprendimus”. Konferencijoje dalyvavo apie 200 politikos, transporto ir prekybos lyderių iš visų 28 ES valstybių narių bei atstovai iš įvairių Rytų partnerystės šalių.
 
Dalyviai vieningai sutarė, kad būtina toliau skatinti kelių transporto augimą ir efektyviai spręsti iškylančias problemas. Dalyviai didelį dėmesį skyrė susitarimams,reglamentuojantiems supaprastintą tarptautinę prekybą ir pabrėžė, kad JT TIR konvencija visapusiškai turi vadovautis visos ją pasirašiusios šalys.
 
Konferencijoje savo pranešimus transporto temomis pristatė Lietuvos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, asociacijos LINAVA generalinis sekretorius Ričardas Malkus, Europos Komisijos (EK) viceprezidentas ir Europos transporto komisaras Siim Kallas, Tarptautinės kelių transporto sąjungos prezidentas Janusz Lacny, Europos komisijos DG MOVE Sausumos transporto padalinio vadovas Kristian Hedberg ir kt. Dalyviai patvirtino, kad siekiant užtikrinti ekonomikos augimą ir socialinius, aplinkosaugos, tvaraus judumo poreikius, visoms ES šalims reikia

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Tarptautinė vežėjų organizacija ieško būtų įtikinti Rusiją netaikyti naujų reikalavimų, kurie atsilieptų Lietuvos ir kitų šalių vežėjams. Šią tvarką teismui Rusijoje apskundė ir vietinė vežėjų asociacija.
 
Vilniuje surengtas vienas svarbiausių transporto ir logistikos verslui svarbiausių renginių – Trečioji Tarptautinės kelių transporto sąjungos IRU ir Europos Sąjungos kelių transporto konferencija. Viena iš jos aktualijų – Rusijos numatomi papildomi reikalavimai vežėjams.
 
Tarptautinės kelių transporto sąjungos generalinis sekretorius Umberto De Pretto sako, jog jo organizacija ieško galimybių, kad būtų atšaukti arba atidėti Rusijos ketinimai įvesti papildomus reikalavimus į Rusiją ar per ją tranzitu vežantiems prekes – be TIR knygelės turėti papildomas garantijas.
 
„Rusijos muitinės reikalaujama papildoma garantija gali kainuoti nuo 300 iki 3000 JAV dolerių. Toks sprendimas gali turėti neigiamos įtakos pačios Rusijos ekonomikai, nes šias lėšas turėtų sumokėti transportuojamos produkcijos vartotojas. Rusija tokius reikalavimus jau įvedė Tolimųjų rytų ir Sibiro regionų muitinėse. Europinėje dalyje tokie reikalavimai atidėti, tačiau kol kas nėra neatšaukti“, – aiškina U. De Pretto.
 
Dėl tokio sprendimo sunerimę ir Rusijos vežėjai.
 
„Mes tikimės, kad tarptautinė teisė galioja ir Rusijai. Ir dabar kompetentingos institucijos pažymi, kad papildomi TIR reikalavimai – neteisėti. Be to, mūsų organizacija tokį Rusijos muitinės sprendimą apskundė teismui“, – aiškina Andrejus Kurušinas, Rusijos vežėjų Asociacijos „ASMAP“ generalinis direktorius.
 
Kol kas neatšauktas ir Rusijos muitinės nurodymas vidiniuose postuose detaliai tikrinti Lietuvoje įkrautus krovinius. Lietuvos vežėjų asociacijos prezidentas Algimantas Kondrusevičius sako, kad vis dar aiškinamasi, kodėl kroviniams iš Lietuvos taikomas toks patikros režimas. Dėl to Užsienio reikalų ministerija Rusijai yra įteikusi notą.
 
„Esmė ta, kad Rusijoje tai taikoma neoficialiai. Nei mes neturime, nei jokios kitos valstybinės institucijos valstybinės neturi informacijos apie tokį režimą, apie priežastis“, – sako A. Kondrusevičius.
 
Neoficialiai kalbama, jog iš Lietuvos vežamos prekės papildomos patikros Rusijos pasienio postuose galėjo sulaukti dėl politinių motyvų, tai yra, per Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos tarybai keliamų problemų santykiuose su Rusija.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Nuo penktadienio, rugsėjo 20 d., „Air Lituanica“ pradeda skrydžius iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto (TVOU) į Prahos Vaclovo Havelo oro uostą (angl. Václav Havel Airport Prague), o nuo šeštadienio, rugsėjo 21 d. – į Miuncheno oro uostą

„Iš Vilniaus Prahos kryptimi paskutinį kartą skraidinama buvo prieš pusmetį, o į Miuncheną skrydžiai  buvo vykdomi tik 2010 m. vasarą. Todėl džiaugiamės galėdami papildyti TVOU reguliariųjų skrydžių žemėlapį dar dvejomis tiek verslo, tiek turizmo segmentams reikalingomis kryptimis,“ – teigia TVOU generalinis direktorius Gediminas Almantas.

Į Miuncheną bus skraidinama tris kartus per savaitę: antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais. Lėktuvas iš Vilniaus kils ryte 9 val. 50 min., o iš Miuncheno į Vilnių – 12.10 val. Kelionės trukmė į vieną pusę 2  val.

„Iki šiol susisiekimas oru su Pietų Vokietija nebuvo labai išplėtotas, o Miuncheno oro uostas yra vienas didžiausių oro uostų Vokietijoje. Be to, jis siekia stoti į Europos judriausių oro uostų gretas,“ – sako „Air Lituanica“ komercijos direktorius Simonas Bartkus, pridurdamas, jog Miunchenas yra svarbus verslo, parodų, konferencijų centras ne tik Vokietijoje, bet ir visoje Europoje. Taip pat Miunchenas yra įdomus ir turistams, ypač mėgstantiems slidinėjimą Alpių kalnuose.

„Air Lituanica“ skrydžiai į Prahos Vaclovo Havelo oro uostą bus vykdomi keturis kartus per savaitę: pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais. Lėktuvas iš Vilniaus kils ryte 9 val. 45 min. ir kelionė truks 1 val. 40 min. Iš Prahos į Vilnių kils 11.50 val. Kelionės trukmė 1 val. 25 min.

S. Bartkaus teigimu, Prahos kryptis orientuota ne tik į darbo tikslais skrendančius keleivius, tačiau ir į jungiamuosius skrydžius su „Czeck Airlines“. Per Čekijos sostinės oro uostą bus galima pasiekti ir Ameriką, Rusiją bei kitas Europos šalis.

Skrydžiai bus vykdomi antruoju „Air Lituanica“ orlaiviu „Embraer 175“, kuriame yra 86 vietos. Bilieto kaina iš Vilniaus į Prahą ir Miuncheną – nuo 149 Lt. 

Air Lituanica

Vilniuje Europos Sąjungos (ES) transporto ministrai išreiškė paramą Europos Komisijos iniciatyvai toliau vykdyti bendro Europos dangaus plėtrą, užtikrinant saugų ir efektyvų oro eismo valdymą. Toks politinis pritarimas pareikštas rugsėjo 16 d. sostinėje surengtame neformaliame ES transporto ministrų susitikime ir aukšto lygio debatuose tema „Bendras Europos dangus. Ateities vizija“.

„Bendra transporto erdvė yra viena iš veiksmingo Europos ekonomikos augimo sąlygų. Tam, kad būtų užtikrintas ES ekonomikos augimas ir efektyviai veiktų bendroji rinka, Europos oro navigacijos paslaugų teikimo sistema turi veikti nuosekliai, taip sukurdama prielaidas lengvesniam ir paprastesniam prekių, asmenų ir paslaugų judėjimui“, – sakė Lietuvos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Aukšto lygio debatuose buvo aptarta Bendro Europos dangaus iniciatyvos įgyvendinimo būsena, akcentuojant tolesnius numatomus veiksmus. ES transporto ministrai, oro vežėjų ir civilinės aviacijos oro navigacijos paslaugų teikėjų atstovai aptarė pasiekimus kuriant bendrą Europos dangų ir atkreipė dėmesį į poreikį paspartinti ES oro eismo valdymo modernizavimą.

Palaikydami bendro Europos dangaus iniciatyvą, ministrai sutarė aktyviai siekti svarbiausių šios iniciatyvos tikslų: gerinti skrydžių saugą, didinti oro erdvės pralaidumo pajėgumus, mažinti oro navigacijos paslaugų kainą, taip pat neigiamą orlaivių taršos poveikį aplinkai. Savo teigiamą požiūrį ir paramą bendro Europos dangaus plėtrai taip pat išreiškė pagrindinių bendro Europos dangaus naudotojų – oro vežėjų atstovai.

Ministro R. Sinkevičiaus teigimu, svarstant naujus pasiūlymus dėl bendro Europos dangaus kūrimo būtina įsiklausyti tiek į skirtingų ES valstybių, tiek ir į oro linijų bendrovių bei visų ES piliečių, kurie keliauja oro transportu, interesus. „Akivaizdu, kad bendro Europos dangaus tolesnė plėtra yra mūsų visų bendras prioritetas“, – pabrėžė ministras.

Bendro Europos dangaus pagrindiniai uždaviniai ir strateginės veiklos buvo suformuluotos dar 2004 m. priimtuose reglamentuose, papildytuose 2009 metais: patobulinti esamus skrydžių saugos standartus, padidinti oro eismo efektyvumą Europoje, pasiekti optimalų oro erdvės pralaidumą ir, kiek įmanoma, sumažinti skrydžių vėlavimus.

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu jau buvo pristatytas trečiasis bendro Europos dangaus teisės aktų paketas, vadinamasis „Bendrasis Europos dangus 2 plius“.

ES Tarybai pirmininkaujanti Lietuva sieks tobulinti Europos oro eismo vadybos sistemą, spręsti jos fragmentiškumo problemą. Europos Sąjungoje šią sistemą sudaro 28 nacionalinės administracijos, prižiūrinčios daugiau kaip 100 oro navigacijos paslaugų teikėjų ir besivadovaujančios skirtingomis sistemomis ir taisyklėmis. Šiuo atžvilgiu Europa smarkiai atsilieka nuo JAV, turinčių panašaus dydžio oro erdvę. Ekspertų teigimu, dėl oro erdvės fragmentacijos ES kasmet patiria apie 5 mlrd. eurų nuostolį. Išsprendus šią problemą padidėtų Europos oro transporto sistemos konkurencingumas.

Civilinės aviacijos sektorius turi didelę reikšmę ES ekonomikai. Europos Sąjungoje šiame sektoriuje dirba apie 7,8 mln. darbuotojų, o jo indėlis į ES bendrąjį vidaus produktą siekia 475 mlrd. eurų.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Italijos kelių policijos pareigūnai KET pažeidėjams nuo rugpjūčio 21 d. gali suteikti nustatytos piniginės baudos nuolaidą. Ji galios tik tuo atveju, jeigu bauda su nuolaida bus sumokėta ne vėliau kaip per penkias dienas nuo datos, nurodytos baudos kvite.
 
Kaip informuoja Vokietijos automobilininkų klubo ADAC saugaus eismo ekspertai, KET pažeidėjas, pvz., neleistinoje vietoje pastatęs savo transporto priemonę arba viršijęs leidžiamą greitį, nuo rugpjūčio paskutinės dekados jau gali tikėtis 30 proc. mažesnės baudos. Italijos kelių policijos pareigūnai tikisi, jog ši priemonė padės sumažinti biurokratines procedūras.
 
Pavyzdžiui, už leidžiamo greičio viršijimą už miesto ribų iki 10 km/h, vietoje 41 euro baudos per nustatytą penkių dienų laikotarpį pakaks sumokėti tik 28,70 eurus. Kai KET pažeidėją sustabdys kelių policijos pareigūnai, jis vietoje galės atsiskaityti ne tik grynaisiais pinigais, o pavedimu iš savo sąskaitos. Tuo tikslu nuo dabar Italijos kelių policininkai aprūpinti mobiliais kortelių nuskaitymo aparatais.
 
Jeigu KET pažeidėjas pranešimą apie jam skirtą baudą gaus paštu, jis nurodytą sumą su nuolaida taip pat privalės sumokėti pavedimu. Šiuo atveju nuolaidos galiojimo penkių dienų terminas pradedamas skaičiuoti nuo sekančios dienos po oficialaus baudos pranešimo įteikimo.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Penkių valstybių – Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos – transporto ministrai pasirašė deklaraciją dėl bendros „Rail Baltica“ įmonės steigimo ir bendradarbiavimo stiprinimo.

„Pasirašytas dokumentas išreiškia projekte dalyvaujančių šalių politinę valią ir susitarimą įgyvendinti projektą „Rail Baltica“ nutiesiant modernią, greitiesiems traukiniams pritaikytą geležinkelio liniją, sujungsiančią penkias valstybes. Tai svarbus žingsnis įgyvendinat Baltijos jūros regiono strategiją ir stiprinant regioninį bendradarbiavimą“, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Šia deklaracija visų projekte dalyvaujančių valstybių politikai patvirtina siekį gerinti gyventojų mobilumą regione, jų susisiekimo su kaimyninėmis Europos valstybėmis sąlygas. Tai žinia, kad didėjant krovinių srautams valstybėms rūpi ir ateityje išlikti tranzitinėmis, tuo pat metu tausojant aplinką ir vežant krovinius ekologiška transporto rūšimi – geležinkeliais.

Artimiausiu metu šalys partnerės numato pasirašyti akcininkų sutartį ir įsteigti bendrą įmonę, kuri administruos naujos europinės vėžės geležinkelio linijos tiesimą nuo Kauno iki Talino. Bendra įmonė bus atsakinga už lėšų iš ES fondų ir kitų šaltinių gavimą, konkursų projektavimo ir statybos darbams skelbimą ir statybos darbų koordinavimą.

Pirmajame etape „Rail Baltica“ projektą įgyvendins trys Baltijos valstybės, vėliau prisijungs ir Lenkija bei Suomija.

„Šiandieninis deklaracijos pasirašymas dar kartą patvirtina visų penkių regiono valstybių paramą projektui ir teikia vilties, kad esant vienybei ir bendroms pastangoms, per ateinantį dešimtmetį  projektas bus sėkmingai įgyvendintas“, – teigė ministras R. Sinkevičius.

„Rail Baltica“ geležinkelio linija yra viena iš strateginių Baltijos šalių transporto jungčių, įtraukta į pagrindinį transeuropinio transporto koridoriaus TEN-T tinklą. Šio tinklo plėtrai numatoma speciali Europos transporto jungčių finansavimo priemonė (angl. „Connecting Europe Facility“), pagal kurią tikimasi finansavimo ir projektui „Rail Baltica“.

Transeuropiniam transporto tinklui priklausanti „Rail Baltica“ pagerins Baltijos regiono susisiekimą su kitomis Europos Sąjungos šalimis, užtikrins Šiaurės–Pietų geležinkelių transporto ašies plėtrą. Tai sustiprins šalies tranzito galimybes ir tarptautinį konkurencingumą.

Numatoma, kad „Rail Baltica“ paskatins krovinių vežimą geležinkelių transportu ir taip padidins eksporto, importo bei tranzito galimybes. Geležinkelių infrastruktūros plėtra, steigiami logistikos centrai ir greitesnis susisiekimas su kaimyninėmis valstybėmis turės teigiamos įtakos verslo įmonių veiklai bei Lietuvos regionų investiciniam patrauklumui.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Rusijos Federalinės Muitinės Tarnybos (FMT) reikalavimas dėl papildomos nacionalinės garantijos sukėlė tarptautinį skandalą. Vežėjai ir importuotojai suka galvą, kaip toliau vykdyti pervežimus, o nacionalinės vežėjų asociacijos siekia šio sprendimo panaikinimo. Iki pastarųjų dienų dar ruseno viltis, kad ši parako statinė nesprogs ir sprendimas bus atšauktas. Tik penktadienį buvo gauta informacija, kad tvarkos įsigaliojimas vėl nukeliamas.
 
Nauja tvarka
 
Buvo žadėta, kad nuo 2013 m. rugsėjo 14 d. faktinis prekių įvežimas į Rusiją bus galimas tik vežėjui pateikus papildomą muitų ir mokesčių mokėjimo užtikrinimą. Vilkikai, važiuojantys į pasienį tik su TIR knygele, negalėtų kirsti Rusijos sienos.
 
Praeitą savaitę ir Lietuvos muitinė perspėjo vežėjus ruoštis tam, kad pervežant prekes į Rusiją pagal muitinės kontrolės procedūrą su TIR knygele, iš jų gali pareikalauti papildomų garantijų.
 
Kai kurie vežėjai jau naudojasi šia procedūra. Vladimiras Zvonariovas, Transporto ir logistikos mokslo ir mokomojo konsultacinio centro vadovas, sako, kad naujoji sistema veikia. Jis teigia, kad kroviniai jau pervežami pagal šią procedūrą. „Mano pažįstamas vežėjas jau seniau vežė krovinius pagal šią tvarką. Noriu atkreipti visų vežėjų dėmesį i tai, kad laidavimą įformindavo pats krovinio gavėjas. Logistikos grandinės planavimas tai krovinio gavėjo, o ne vežėjo uždavinys. Pažįstamam vežėjui rūpėjo tik tai, kokia ateitis laukia TIR sistemos Europoje. Ar nebus pigiau vežti krovinius pagal tranzito deklaraciją T1, T2,“ – sako jis.
 
Rekomendacijos vežėjams
 
Vežėjų asociacijų atstovai mano, kad Rusijos FMT sprendimas pažeidžia kai kurias tarptautinės ir nacionalinės teisės normas, tarp kurių ir 1975 m. TIR Konvencija, Muitų Sąjungos Muitinės kodekso nuostatos bei kiti norminiai teisės aktai muitinio reguliavimo srityje. Todėl Tarptautinė vežėjų asociacija (IRU) parengė vežėjams specialias rekomendacijas, kaip elgtis, kai prekių pervežimo metu muitinės įstaiga atsisako įforminti TIR knygelę dėl papildomos muitų ir mokesčių mokėjimo garantijos nepateikimo.
 
Rekomendacijose pabrėžiama, kad savanoriškas papildomos garantijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia jūsų savanoriška atsisakymą nuo TIR sistemos. Rekomenduojama fiksuoti atsisakymo įforminti TIR procedūrą faktą.
 
Tuo atveju, kai muitinės pareigūnas nepateikia vežėjui raštiško atsisakymo išleisti prekes pagal TIR procedūrą, vairuotojui rekomenduojama pateikti pareiškimą dėl atsisakymo įforminti TIR procedūrą aukštesniajam muitinės pareigūnui. Su detalesnėmis rekomendacijomis galite susipažinti čia.
 
Dar vienas patarimas – važiuoti per Baltarusiją. Asociacijos «Linava“ viceprezidentas Mečislavas Atroškevičius pabrėžė, kad iš Baltarusijos pusės nėra jokio palaikymo naujajai tvarkai. Tos šalies teritorijoje, anot jo, rusai neturi galimybės kontroliuoti situacijos.
 
Ar padės rekomendacijos?
 
„Muitinė elgiasi gudriai. Jie prašo, kad vairuotojas užpildytų prašymą. Galiausiai atrodo lyg pats vairuotojas prašė pilno patikrinimo ar iškrovimo arba, kad pats prašo užbaigti TIR procedūrą ir toliau nori vežti su konvojumi. Turi būti atvirkščiai. Reikia prašyti paaiškinti, kodėl turint TIR knygelę, reikalaujama dar kažkokia papildoma garantija,“ – kalba jis.
 
M. Atroškevičius sako, kad niekas nenorės važiuoti be TIR knygelės, nes tai yra pigesnis būdas. „Važiuojant be TIR knygelės, vilkikas į pasienį atvyksta neplombuotas. Važiuojant su T1 galima dėti plombą, bet galima jos ir nedėti. Tačiau kaip elgtis, jei tarkim latvių muitininkai nuimtų plombą ir patikrintų vilkiką? Muitininkas atgal savo plombos juk nekabins. T1 būtų uždaryta ir reikėtų važiuoti į Rusiją, bet tokiu atveju nebūtų muitinės dokumento. CMR nėra muitinės dokumentas, jame nėra plombos numerio. Dėl to įvažiuojant į Rusiją iš karto lauktų pilnas patikrinimas,“ – pasakoja jis.
 
V. Zvonariovas sako, kad tie vežėjai, kurie laikysis šių rekomendacijų, padarys labai didelę klaidą. „Jus išstums į ES teritoriją, vairuotojams nebeišduos Rusijos vizų, o jūsų verslas ta kryptimi bus sužlugdytas. Turėtumėte suprasti, kiek problemų kils. Manau, geriau neeksperimentuoti,“ – sako jis.
 
Anot V. Zvonariovo, vairuotojas lieka po kulkų kruša: „Vairuotojas turės kažką įrodyti ir sukelti konfliktą. Susitikime, kuris buvo organizuotas muitinės pareigūnų vienas vežėjas paminėjo šį scenarijų. Savo atsakyme Federalinės saugumo tarnybos atstovas patikino, jog kolapso pasienyje tikrai nebus. Rusijos teritorijoje galioja tam tikros taisyklės, ir visi, kas įvažiuoja į šalies teritoriją, turės jų laikytis“.
 
Tvarka gąsdina ne visus
 
Toli gražu ne visus vežėjus gąsdina nauji reikalavimai.
 
Smulkių ir vidutinių vežėjų asociacijos atsakingasis sekretorius Sigitas Žilius sako, kad konkurencija yra gerai, bet ji neturi bloginti mūsų situacijos“.
 
S. Žilius teigia, kad naujoji sistema nėra visiškai nenaudinga Lietuvos vežėjams, tačiau akcentuoja ir TIR privalumus: „Mažosioms kompanijoms, kurios naudojasi TIR sistema per kitas įmones nauja tvarka galbūt yra naudinga. Tai leistų tapti nepriklausomomis nuo didesnių kompanijų. Nebereikėtų naudotis kitų kompanijų vardu. Tačiau TIR sistema yra sena ir itin patikima sistema : valstybinės institucijos ją pripažįsta, muitinės pasitiki, vežėjai ja patenkinti“.
 
S. Žilius išskiria būtent mažąsias vežėjų kompanijas, kurioms galbūt naujoji sistema duos naudos, tačiau garantijų nėra jokių, o ypač žinant Rusijos nenuspėjamumą.
 
„Iki šiol mažam verslui prieinamų garantinių sistemų nebuvo. Negaliu tvirtinti, kad naujoji sistema bus patogi ir patikima. Blogai yra tai, kad naujoji sistema bus teikiama tik iš vienos pusės. Tai gali būti panaudota politiniams tikslams įgyvendinti. Jeigu Rusija bus geranoriška ir demokratiška, galbūt pasiūlys rinktis iš kelių garantinių sistemų. Muitinės tarpininkų darbas ir naujoji sistema greičiausiai nebus pigesni už TIR. Mažos įmonės gali palyginti tas sąnaudas su savo sąnaudomis. Jos dažnai naudojasi kitų įmonių administravimo paslaugomis. Tai nebūna už dyką. Maži vežėjai palygins tas kainas ir nuspręs, kuri tvarka jiems geresnė“.
 
Įmonės SIA „SOMTRANS“ direktorius Viačeslavas Malovas sako, kad niekada nebuvo TIR sistemos gerbėju. Jis mano, kad TIR sistema yra monopolistinė, o naujų sistemų įvedimas padės pagerinti konkurencijos sąlygas. Šis vežėjas jau kelias savaites gabena krovinius be TIR knygelės.
 
Šis sprendimas neišgąsdino ir įmonės „R GROUP“ vadovo Romano Pančišyno. Pokalbyje su CargoNEWS jis pasakė: „Manęs tai visiškai negąsdina. Šiuo metu beveik 40proc. krovinių pervežame be TIR knygelių. Kai kurios išlaidos be abejo padidės. Turime muitinės tarpininko licenciją, todėl krovinius vežame be jokių problemų. Nieko baisaus tame nematau, adaptuosimės“.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Vilniuje rugsėjo 16 d. Europos Sąjungos transporto ministrai aptars klausimus, susijusius su ambicinga Europos oro eismo valdymo struktūros reforma  „Bendras Europos dangaus“  (angl. Single European Sky – SES). Ministrai diskutuos apie tolesnį SES iniciatyvos įgyvendinimą instituciniu ir civilinės aviacijos oro navigacijos paslaugų teikėjų aspektu, įvertins galimybes sumažinti atotrūkį tarp nacionalinių ir regioninių oro erdvių.

„Turime progą tiek tarptautinę aviacijos bendriją, tiek Europos vyriausybes įtraukti į diskusiją dėl efektyvaus oro eismo valdymo sistemos sukūrimo Europoje ir už jos ribų. Šiandien SES iniciatyvos prioritetas - aiškus atsakingų nacionalinių ir ES institucijų funkcijų padalijimas, padėsiantis išvengti esamo dubliavimosi. ES transporto ministrų susitikime sieksime bendro sutarimo, kokių veiksmų turėtų imtis Europa, spręsdama skrydžių saugos, efektyvios oro eismo valdymo sistemos plėtros klausimus ir siekdama svarbiausių „Bendro Europos dangaus“  tikslų - pagerinti skrydžių saugą ir oro erdvės pralaidumą, sumažinti oro eismo valdymo sąnaudas ir neigiamą poveikį aplinkai“, – sako Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija