Rugsėjo 16 d. Vilniuje įvyko tarptautinė transporto konferencija „Kelių transporto rinkos konkurencingumas ir partnerystė. Problemų transformavimas į efektyvius sprendimus”. Konferencijoje dalyvavo apie 200 politikos, transporto ir prekybos lyderių iš visų 28 ES valstybių narių bei atstovai iš įvairių Rytų partnerystės šalių.
 
Dalyviai vieningai sutarė, kad būtina toliau skatinti kelių transporto augimą ir efektyviai spręsti iškylančias problemas. Dalyviai didelį dėmesį skyrė susitarimams,reglamentuojantiems supaprastintą tarptautinę prekybą ir pabrėžė, kad JT TIR konvencija visapusiškai turi vadovautis visos ją pasirašiusios šalys.
 
Konferencijoje savo pranešimus transporto temomis pristatė Lietuvos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, asociacijos LINAVA generalinis sekretorius Ričardas Malkus, Europos Komisijos (EK) viceprezidentas ir Europos transporto komisaras Siim Kallas, Tarptautinės kelių transporto sąjungos prezidentas Janusz Lacny, Europos komisijos DG MOVE Sausumos transporto padalinio vadovas Kristian Hedberg ir kt. Dalyviai patvirtino, kad siekiant užtikrinti ekonomikos augimą ir socialinius, aplinkosaugos, tvaraus judumo poreikius, visoms ES šalims reikia

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Tarptautinė vežėjų organizacija ieško būtų įtikinti Rusiją netaikyti naujų reikalavimų, kurie atsilieptų Lietuvos ir kitų šalių vežėjams. Šią tvarką teismui Rusijoje apskundė ir vietinė vežėjų asociacija.
 
Vilniuje surengtas vienas svarbiausių transporto ir logistikos verslui svarbiausių renginių – Trečioji Tarptautinės kelių transporto sąjungos IRU ir Europos Sąjungos kelių transporto konferencija. Viena iš jos aktualijų – Rusijos numatomi papildomi reikalavimai vežėjams.
 
Tarptautinės kelių transporto sąjungos generalinis sekretorius Umberto De Pretto sako, jog jo organizacija ieško galimybių, kad būtų atšaukti arba atidėti Rusijos ketinimai įvesti papildomus reikalavimus į Rusiją ar per ją tranzitu vežantiems prekes – be TIR knygelės turėti papildomas garantijas.
 
„Rusijos muitinės reikalaujama papildoma garantija gali kainuoti nuo 300 iki 3000 JAV dolerių. Toks sprendimas gali turėti neigiamos įtakos pačios Rusijos ekonomikai, nes šias lėšas turėtų sumokėti transportuojamos produkcijos vartotojas. Rusija tokius reikalavimus jau įvedė Tolimųjų rytų ir Sibiro regionų muitinėse. Europinėje dalyje tokie reikalavimai atidėti, tačiau kol kas nėra neatšaukti“, – aiškina U. De Pretto.
 
Dėl tokio sprendimo sunerimę ir Rusijos vežėjai.
 
„Mes tikimės, kad tarptautinė teisė galioja ir Rusijai. Ir dabar kompetentingos institucijos pažymi, kad papildomi TIR reikalavimai – neteisėti. Be to, mūsų organizacija tokį Rusijos muitinės sprendimą apskundė teismui“, – aiškina Andrejus Kurušinas, Rusijos vežėjų Asociacijos „ASMAP“ generalinis direktorius.
 
Kol kas neatšauktas ir Rusijos muitinės nurodymas vidiniuose postuose detaliai tikrinti Lietuvoje įkrautus krovinius. Lietuvos vežėjų asociacijos prezidentas Algimantas Kondrusevičius sako, kad vis dar aiškinamasi, kodėl kroviniams iš Lietuvos taikomas toks patikros režimas. Dėl to Užsienio reikalų ministerija Rusijai yra įteikusi notą.
 
„Esmė ta, kad Rusijoje tai taikoma neoficialiai. Nei mes neturime, nei jokios kitos valstybinės institucijos valstybinės neturi informacijos apie tokį režimą, apie priežastis“, – sako A. Kondrusevičius.
 
Neoficialiai kalbama, jog iš Lietuvos vežamos prekės papildomos patikros Rusijos pasienio postuose galėjo sulaukti dėl politinių motyvų, tai yra, per Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos tarybai keliamų problemų santykiuose su Rusija.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Nuo penktadienio, rugsėjo 20 d., „Air Lituanica“ pradeda skrydžius iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto (TVOU) į Prahos Vaclovo Havelo oro uostą (angl. Václav Havel Airport Prague), o nuo šeštadienio, rugsėjo 21 d. – į Miuncheno oro uostą

„Iš Vilniaus Prahos kryptimi paskutinį kartą skraidinama buvo prieš pusmetį, o į Miuncheną skrydžiai  buvo vykdomi tik 2010 m. vasarą. Todėl džiaugiamės galėdami papildyti TVOU reguliariųjų skrydžių žemėlapį dar dvejomis tiek verslo, tiek turizmo segmentams reikalingomis kryptimis,“ – teigia TVOU generalinis direktorius Gediminas Almantas.

Į Miuncheną bus skraidinama tris kartus per savaitę: antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais. Lėktuvas iš Vilniaus kils ryte 9 val. 50 min., o iš Miuncheno į Vilnių – 12.10 val. Kelionės trukmė į vieną pusę 2  val.

„Iki šiol susisiekimas oru su Pietų Vokietija nebuvo labai išplėtotas, o Miuncheno oro uostas yra vienas didžiausių oro uostų Vokietijoje. Be to, jis siekia stoti į Europos judriausių oro uostų gretas,“ – sako „Air Lituanica“ komercijos direktorius Simonas Bartkus, pridurdamas, jog Miunchenas yra svarbus verslo, parodų, konferencijų centras ne tik Vokietijoje, bet ir visoje Europoje. Taip pat Miunchenas yra įdomus ir turistams, ypač mėgstantiems slidinėjimą Alpių kalnuose.

„Air Lituanica“ skrydžiai į Prahos Vaclovo Havelo oro uostą bus vykdomi keturis kartus per savaitę: pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais. Lėktuvas iš Vilniaus kils ryte 9 val. 45 min. ir kelionė truks 1 val. 40 min. Iš Prahos į Vilnių kils 11.50 val. Kelionės trukmė 1 val. 25 min.

S. Bartkaus teigimu, Prahos kryptis orientuota ne tik į darbo tikslais skrendančius keleivius, tačiau ir į jungiamuosius skrydžius su „Czeck Airlines“. Per Čekijos sostinės oro uostą bus galima pasiekti ir Ameriką, Rusiją bei kitas Europos šalis.

Skrydžiai bus vykdomi antruoju „Air Lituanica“ orlaiviu „Embraer 175“, kuriame yra 86 vietos. Bilieto kaina iš Vilniaus į Prahą ir Miuncheną – nuo 149 Lt. 

Air Lituanica

Vilniuje Europos Sąjungos (ES) transporto ministrai išreiškė paramą Europos Komisijos iniciatyvai toliau vykdyti bendro Europos dangaus plėtrą, užtikrinant saugų ir efektyvų oro eismo valdymą. Toks politinis pritarimas pareikštas rugsėjo 16 d. sostinėje surengtame neformaliame ES transporto ministrų susitikime ir aukšto lygio debatuose tema „Bendras Europos dangus. Ateities vizija“.

„Bendra transporto erdvė yra viena iš veiksmingo Europos ekonomikos augimo sąlygų. Tam, kad būtų užtikrintas ES ekonomikos augimas ir efektyviai veiktų bendroji rinka, Europos oro navigacijos paslaugų teikimo sistema turi veikti nuosekliai, taip sukurdama prielaidas lengvesniam ir paprastesniam prekių, asmenų ir paslaugų judėjimui“, – sakė Lietuvos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Aukšto lygio debatuose buvo aptarta Bendro Europos dangaus iniciatyvos įgyvendinimo būsena, akcentuojant tolesnius numatomus veiksmus. ES transporto ministrai, oro vežėjų ir civilinės aviacijos oro navigacijos paslaugų teikėjų atstovai aptarė pasiekimus kuriant bendrą Europos dangų ir atkreipė dėmesį į poreikį paspartinti ES oro eismo valdymo modernizavimą.

Palaikydami bendro Europos dangaus iniciatyvą, ministrai sutarė aktyviai siekti svarbiausių šios iniciatyvos tikslų: gerinti skrydžių saugą, didinti oro erdvės pralaidumo pajėgumus, mažinti oro navigacijos paslaugų kainą, taip pat neigiamą orlaivių taršos poveikį aplinkai. Savo teigiamą požiūrį ir paramą bendro Europos dangaus plėtrai taip pat išreiškė pagrindinių bendro Europos dangaus naudotojų – oro vežėjų atstovai.

Ministro R. Sinkevičiaus teigimu, svarstant naujus pasiūlymus dėl bendro Europos dangaus kūrimo būtina įsiklausyti tiek į skirtingų ES valstybių, tiek ir į oro linijų bendrovių bei visų ES piliečių, kurie keliauja oro transportu, interesus. „Akivaizdu, kad bendro Europos dangaus tolesnė plėtra yra mūsų visų bendras prioritetas“, – pabrėžė ministras.

Bendro Europos dangaus pagrindiniai uždaviniai ir strateginės veiklos buvo suformuluotos dar 2004 m. priimtuose reglamentuose, papildytuose 2009 metais: patobulinti esamus skrydžių saugos standartus, padidinti oro eismo efektyvumą Europoje, pasiekti optimalų oro erdvės pralaidumą ir, kiek įmanoma, sumažinti skrydžių vėlavimus.

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu jau buvo pristatytas trečiasis bendro Europos dangaus teisės aktų paketas, vadinamasis „Bendrasis Europos dangus 2 plius“.

ES Tarybai pirmininkaujanti Lietuva sieks tobulinti Europos oro eismo vadybos sistemą, spręsti jos fragmentiškumo problemą. Europos Sąjungoje šią sistemą sudaro 28 nacionalinės administracijos, prižiūrinčios daugiau kaip 100 oro navigacijos paslaugų teikėjų ir besivadovaujančios skirtingomis sistemomis ir taisyklėmis. Šiuo atžvilgiu Europa smarkiai atsilieka nuo JAV, turinčių panašaus dydžio oro erdvę. Ekspertų teigimu, dėl oro erdvės fragmentacijos ES kasmet patiria apie 5 mlrd. eurų nuostolį. Išsprendus šią problemą padidėtų Europos oro transporto sistemos konkurencingumas.

Civilinės aviacijos sektorius turi didelę reikšmę ES ekonomikai. Europos Sąjungoje šiame sektoriuje dirba apie 7,8 mln. darbuotojų, o jo indėlis į ES bendrąjį vidaus produktą siekia 475 mlrd. eurų.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Italijos kelių policijos pareigūnai KET pažeidėjams nuo rugpjūčio 21 d. gali suteikti nustatytos piniginės baudos nuolaidą. Ji galios tik tuo atveju, jeigu bauda su nuolaida bus sumokėta ne vėliau kaip per penkias dienas nuo datos, nurodytos baudos kvite.
 
Kaip informuoja Vokietijos automobilininkų klubo ADAC saugaus eismo ekspertai, KET pažeidėjas, pvz., neleistinoje vietoje pastatęs savo transporto priemonę arba viršijęs leidžiamą greitį, nuo rugpjūčio paskutinės dekados jau gali tikėtis 30 proc. mažesnės baudos. Italijos kelių policijos pareigūnai tikisi, jog ši priemonė padės sumažinti biurokratines procedūras.
 
Pavyzdžiui, už leidžiamo greičio viršijimą už miesto ribų iki 10 km/h, vietoje 41 euro baudos per nustatytą penkių dienų laikotarpį pakaks sumokėti tik 28,70 eurus. Kai KET pažeidėją sustabdys kelių policijos pareigūnai, jis vietoje galės atsiskaityti ne tik grynaisiais pinigais, o pavedimu iš savo sąskaitos. Tuo tikslu nuo dabar Italijos kelių policininkai aprūpinti mobiliais kortelių nuskaitymo aparatais.
 
Jeigu KET pažeidėjas pranešimą apie jam skirtą baudą gaus paštu, jis nurodytą sumą su nuolaida taip pat privalės sumokėti pavedimu. Šiuo atveju nuolaidos galiojimo penkių dienų terminas pradedamas skaičiuoti nuo sekančios dienos po oficialaus baudos pranešimo įteikimo.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Penkių valstybių – Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos – transporto ministrai pasirašė deklaraciją dėl bendros „Rail Baltica“ įmonės steigimo ir bendradarbiavimo stiprinimo.

„Pasirašytas dokumentas išreiškia projekte dalyvaujančių šalių politinę valią ir susitarimą įgyvendinti projektą „Rail Baltica“ nutiesiant modernią, greitiesiems traukiniams pritaikytą geležinkelio liniją, sujungsiančią penkias valstybes. Tai svarbus žingsnis įgyvendinat Baltijos jūros regiono strategiją ir stiprinant regioninį bendradarbiavimą“, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Šia deklaracija visų projekte dalyvaujančių valstybių politikai patvirtina siekį gerinti gyventojų mobilumą regione, jų susisiekimo su kaimyninėmis Europos valstybėmis sąlygas. Tai žinia, kad didėjant krovinių srautams valstybėms rūpi ir ateityje išlikti tranzitinėmis, tuo pat metu tausojant aplinką ir vežant krovinius ekologiška transporto rūšimi – geležinkeliais.

Artimiausiu metu šalys partnerės numato pasirašyti akcininkų sutartį ir įsteigti bendrą įmonę, kuri administruos naujos europinės vėžės geležinkelio linijos tiesimą nuo Kauno iki Talino. Bendra įmonė bus atsakinga už lėšų iš ES fondų ir kitų šaltinių gavimą, konkursų projektavimo ir statybos darbams skelbimą ir statybos darbų koordinavimą.

Pirmajame etape „Rail Baltica“ projektą įgyvendins trys Baltijos valstybės, vėliau prisijungs ir Lenkija bei Suomija.

„Šiandieninis deklaracijos pasirašymas dar kartą patvirtina visų penkių regiono valstybių paramą projektui ir teikia vilties, kad esant vienybei ir bendroms pastangoms, per ateinantį dešimtmetį  projektas bus sėkmingai įgyvendintas“, – teigė ministras R. Sinkevičius.

„Rail Baltica“ geležinkelio linija yra viena iš strateginių Baltijos šalių transporto jungčių, įtraukta į pagrindinį transeuropinio transporto koridoriaus TEN-T tinklą. Šio tinklo plėtrai numatoma speciali Europos transporto jungčių finansavimo priemonė (angl. „Connecting Europe Facility“), pagal kurią tikimasi finansavimo ir projektui „Rail Baltica“.

Transeuropiniam transporto tinklui priklausanti „Rail Baltica“ pagerins Baltijos regiono susisiekimą su kitomis Europos Sąjungos šalimis, užtikrins Šiaurės–Pietų geležinkelių transporto ašies plėtrą. Tai sustiprins šalies tranzito galimybes ir tarptautinį konkurencingumą.

Numatoma, kad „Rail Baltica“ paskatins krovinių vežimą geležinkelių transportu ir taip padidins eksporto, importo bei tranzito galimybes. Geležinkelių infrastruktūros plėtra, steigiami logistikos centrai ir greitesnis susisiekimas su kaimyninėmis valstybėmis turės teigiamos įtakos verslo įmonių veiklai bei Lietuvos regionų investiciniam patrauklumui.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Rusijos Federalinės Muitinės Tarnybos (FMT) reikalavimas dėl papildomos nacionalinės garantijos sukėlė tarptautinį skandalą. Vežėjai ir importuotojai suka galvą, kaip toliau vykdyti pervežimus, o nacionalinės vežėjų asociacijos siekia šio sprendimo panaikinimo. Iki pastarųjų dienų dar ruseno viltis, kad ši parako statinė nesprogs ir sprendimas bus atšauktas. Tik penktadienį buvo gauta informacija, kad tvarkos įsigaliojimas vėl nukeliamas.
 
Nauja tvarka
 
Buvo žadėta, kad nuo 2013 m. rugsėjo 14 d. faktinis prekių įvežimas į Rusiją bus galimas tik vežėjui pateikus papildomą muitų ir mokesčių mokėjimo užtikrinimą. Vilkikai, važiuojantys į pasienį tik su TIR knygele, negalėtų kirsti Rusijos sienos.
 
Praeitą savaitę ir Lietuvos muitinė perspėjo vežėjus ruoštis tam, kad pervežant prekes į Rusiją pagal muitinės kontrolės procedūrą su TIR knygele, iš jų gali pareikalauti papildomų garantijų.
 
Kai kurie vežėjai jau naudojasi šia procedūra. Vladimiras Zvonariovas, Transporto ir logistikos mokslo ir mokomojo konsultacinio centro vadovas, sako, kad naujoji sistema veikia. Jis teigia, kad kroviniai jau pervežami pagal šią procedūrą. „Mano pažįstamas vežėjas jau seniau vežė krovinius pagal šią tvarką. Noriu atkreipti visų vežėjų dėmesį i tai, kad laidavimą įformindavo pats krovinio gavėjas. Logistikos grandinės planavimas tai krovinio gavėjo, o ne vežėjo uždavinys. Pažįstamam vežėjui rūpėjo tik tai, kokia ateitis laukia TIR sistemos Europoje. Ar nebus pigiau vežti krovinius pagal tranzito deklaraciją T1, T2,“ – sako jis.
 
Rekomendacijos vežėjams
 
Vežėjų asociacijų atstovai mano, kad Rusijos FMT sprendimas pažeidžia kai kurias tarptautinės ir nacionalinės teisės normas, tarp kurių ir 1975 m. TIR Konvencija, Muitų Sąjungos Muitinės kodekso nuostatos bei kiti norminiai teisės aktai muitinio reguliavimo srityje. Todėl Tarptautinė vežėjų asociacija (IRU) parengė vežėjams specialias rekomendacijas, kaip elgtis, kai prekių pervežimo metu muitinės įstaiga atsisako įforminti TIR knygelę dėl papildomos muitų ir mokesčių mokėjimo garantijos nepateikimo.
 
Rekomendacijose pabrėžiama, kad savanoriškas papildomos garantijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia jūsų savanoriška atsisakymą nuo TIR sistemos. Rekomenduojama fiksuoti atsisakymo įforminti TIR procedūrą faktą.
 
Tuo atveju, kai muitinės pareigūnas nepateikia vežėjui raštiško atsisakymo išleisti prekes pagal TIR procedūrą, vairuotojui rekomenduojama pateikti pareiškimą dėl atsisakymo įforminti TIR procedūrą aukštesniajam muitinės pareigūnui. Su detalesnėmis rekomendacijomis galite susipažinti čia.
 
Dar vienas patarimas – važiuoti per Baltarusiją. Asociacijos «Linava“ viceprezidentas Mečislavas Atroškevičius pabrėžė, kad iš Baltarusijos pusės nėra jokio palaikymo naujajai tvarkai. Tos šalies teritorijoje, anot jo, rusai neturi galimybės kontroliuoti situacijos.
 
Ar padės rekomendacijos?
 
„Muitinė elgiasi gudriai. Jie prašo, kad vairuotojas užpildytų prašymą. Galiausiai atrodo lyg pats vairuotojas prašė pilno patikrinimo ar iškrovimo arba, kad pats prašo užbaigti TIR procedūrą ir toliau nori vežti su konvojumi. Turi būti atvirkščiai. Reikia prašyti paaiškinti, kodėl turint TIR knygelę, reikalaujama dar kažkokia papildoma garantija,“ – kalba jis.
 
M. Atroškevičius sako, kad niekas nenorės važiuoti be TIR knygelės, nes tai yra pigesnis būdas. „Važiuojant be TIR knygelės, vilkikas į pasienį atvyksta neplombuotas. Važiuojant su T1 galima dėti plombą, bet galima jos ir nedėti. Tačiau kaip elgtis, jei tarkim latvių muitininkai nuimtų plombą ir patikrintų vilkiką? Muitininkas atgal savo plombos juk nekabins. T1 būtų uždaryta ir reikėtų važiuoti į Rusiją, bet tokiu atveju nebūtų muitinės dokumento. CMR nėra muitinės dokumentas, jame nėra plombos numerio. Dėl to įvažiuojant į Rusiją iš karto lauktų pilnas patikrinimas,“ – pasakoja jis.
 
V. Zvonariovas sako, kad tie vežėjai, kurie laikysis šių rekomendacijų, padarys labai didelę klaidą. „Jus išstums į ES teritoriją, vairuotojams nebeišduos Rusijos vizų, o jūsų verslas ta kryptimi bus sužlugdytas. Turėtumėte suprasti, kiek problemų kils. Manau, geriau neeksperimentuoti,“ – sako jis.
 
Anot V. Zvonariovo, vairuotojas lieka po kulkų kruša: „Vairuotojas turės kažką įrodyti ir sukelti konfliktą. Susitikime, kuris buvo organizuotas muitinės pareigūnų vienas vežėjas paminėjo šį scenarijų. Savo atsakyme Federalinės saugumo tarnybos atstovas patikino, jog kolapso pasienyje tikrai nebus. Rusijos teritorijoje galioja tam tikros taisyklės, ir visi, kas įvažiuoja į šalies teritoriją, turės jų laikytis“.
 
Tvarka gąsdina ne visus
 
Toli gražu ne visus vežėjus gąsdina nauji reikalavimai.
 
Smulkių ir vidutinių vežėjų asociacijos atsakingasis sekretorius Sigitas Žilius sako, kad konkurencija yra gerai, bet ji neturi bloginti mūsų situacijos“.
 
S. Žilius teigia, kad naujoji sistema nėra visiškai nenaudinga Lietuvos vežėjams, tačiau akcentuoja ir TIR privalumus: „Mažosioms kompanijoms, kurios naudojasi TIR sistema per kitas įmones nauja tvarka galbūt yra naudinga. Tai leistų tapti nepriklausomomis nuo didesnių kompanijų. Nebereikėtų naudotis kitų kompanijų vardu. Tačiau TIR sistema yra sena ir itin patikima sistema : valstybinės institucijos ją pripažįsta, muitinės pasitiki, vežėjai ja patenkinti“.
 
S. Žilius išskiria būtent mažąsias vežėjų kompanijas, kurioms galbūt naujoji sistema duos naudos, tačiau garantijų nėra jokių, o ypač žinant Rusijos nenuspėjamumą.
 
„Iki šiol mažam verslui prieinamų garantinių sistemų nebuvo. Negaliu tvirtinti, kad naujoji sistema bus patogi ir patikima. Blogai yra tai, kad naujoji sistema bus teikiama tik iš vienos pusės. Tai gali būti panaudota politiniams tikslams įgyvendinti. Jeigu Rusija bus geranoriška ir demokratiška, galbūt pasiūlys rinktis iš kelių garantinių sistemų. Muitinės tarpininkų darbas ir naujoji sistema greičiausiai nebus pigesni už TIR. Mažos įmonės gali palyginti tas sąnaudas su savo sąnaudomis. Jos dažnai naudojasi kitų įmonių administravimo paslaugomis. Tai nebūna už dyką. Maži vežėjai palygins tas kainas ir nuspręs, kuri tvarka jiems geresnė“.
 
Įmonės SIA „SOMTRANS“ direktorius Viačeslavas Malovas sako, kad niekada nebuvo TIR sistemos gerbėju. Jis mano, kad TIR sistema yra monopolistinė, o naujų sistemų įvedimas padės pagerinti konkurencijos sąlygas. Šis vežėjas jau kelias savaites gabena krovinius be TIR knygelės.
 
Šis sprendimas neišgąsdino ir įmonės „R GROUP“ vadovo Romano Pančišyno. Pokalbyje su CargoNEWS jis pasakė: „Manęs tai visiškai negąsdina. Šiuo metu beveik 40proc. krovinių pervežame be TIR knygelių. Kai kurios išlaidos be abejo padidės. Turime muitinės tarpininko licenciją, todėl krovinius vežame be jokių problemų. Nieko baisaus tame nematau, adaptuosimės“.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Vilniuje rugsėjo 16 d. Europos Sąjungos transporto ministrai aptars klausimus, susijusius su ambicinga Europos oro eismo valdymo struktūros reforma  „Bendras Europos dangaus“  (angl. Single European Sky – SES). Ministrai diskutuos apie tolesnį SES iniciatyvos įgyvendinimą instituciniu ir civilinės aviacijos oro navigacijos paslaugų teikėjų aspektu, įvertins galimybes sumažinti atotrūkį tarp nacionalinių ir regioninių oro erdvių.

„Turime progą tiek tarptautinę aviacijos bendriją, tiek Europos vyriausybes įtraukti į diskusiją dėl efektyvaus oro eismo valdymo sistemos sukūrimo Europoje ir už jos ribų. Šiandien SES iniciatyvos prioritetas - aiškus atsakingų nacionalinių ir ES institucijų funkcijų padalijimas, padėsiantis išvengti esamo dubliavimosi. ES transporto ministrų susitikime sieksime bendro sutarimo, kokių veiksmų turėtų imtis Europa, spręsdama skrydžių saugos, efektyvios oro eismo valdymo sistemos plėtros klausimus ir siekdama svarbiausių „Bendro Europos dangaus“  tikslų - pagerinti skrydžių saugą ir oro erdvės pralaidumą, sumažinti oro eismo valdymo sąnaudas ir neigiamą poveikį aplinkai“, – sako Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Rugsėjo 16 d. vyks Trečioji Tarptautinės kelių transporto sąjungos (angl. International Road Union, IRU) ir ES kelių transporto konferencija, kurios metu rinksis ir Europos bei Azijos transporto ministrų Taryba. Konferencijos metu bus aptarti kelių transporto efektyvumo gerinimo ir jo konkurencingumo didinimo klausimai, ES ir jos kaimynių bendradarbiavimo politika transporto srityje.

„Kelių transportas yra pagrindinis gamybinių Europos Sąjungos šalių ūkio plėtros ir augimo veiksnys, užtikrinantis ekonomikos augimą ir naujų darbo vietų kūrimą. Esu įsitikinęs, kad renginio metu išsakytos mintys ir priimti sprendimai turės nemažos įtakos mūsų regionui“, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Pasak ministro R. Sinkevičiaus, svarbiausias dėmesys turi būti skiriamas transporto plėtrai Europos Sąjungoje ir už jos ribų: „Manau, kad trečiųjų šalių transporto paslaugų, produktų ir investicijų rinkų atvėrimas yra vienas svarbiausių tikslų. Tam, kad kelių transportas ir toliau būtų varomąja ekonomikos jėga, turi būti laikomasi visų tarptautinių susitarimų ir konvencijų, tokių kaip Muitinės konvencija dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis“.   

Konferencijoje dalyvaus Europos Komisijos viceprezidentas ir Europos transporto komisaras Siim Kallas, Tarptautinės kelių transporto sąjungos prezidentas Janusz Lacny, Europos ir Azijos šalių transporto ministrai, aukšto rango transporto asocijuotų struktūrų atstovai.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

“Linava” išplatino pranešimą, kad Europos Komisijos posėdyje nuspręsta Lietuvai skirti 1,454 mln. EUR afrikinio kiaulių maro kontrolės ir prevencijos priemonių įgyvendinimui. Tai reiškia, kad vežėjams, kaip buvo planuota, už sunkvežimių dezinfekavimą nereikės.
 
Rugpjūčio pabaigoje Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius pokalbio telefonu metu buvo užtikrintas, kad Lietuva gali tikėtis reikiamo finansavimo. „Sprendimą suteikti finansavimą Lietuvai, Latvijai, Lenkijai ir Estijai palaikė visų Europos Sąjungos valstybių vadovai. Gavę šį finansavimą galėsime atlikti šios gyvūnų užkrečiamos ligos prevenciją ir kontrolę, o vairuotojams, kertantiems Lietuvos–Baltarusijos sieną, nereikės finansiškai prisidėti“, – teigė Vyriausybės vadovas.
 
Siekiant išvengti minėto užkrato numatytos tokios priemonės, kaip dezobarjerų įrengimas transporto priemonėms dezinfekuoti ir dezinfekcijos vykdymas Lietuvos Respublikos tarptautiniuose pasienio kontrolės punktuose su Baltarusijos Respublika, stacionarių dezokilimėlių įrengimas kertantiems Lietuvos sieną pėsčiomis, stacionarių dezinfekavimo angarų, kuriuose transporto priemonių dezinfekavimą būtų galima vykdyti ir žiemą, statyba, intensyvūs laboratoriniai kiaulių ir šernų mėginių tyrimai, buferinės zonos įrengimas ir palaikymas siekiant apriboti laukinės faunos (šernų) migraciją tarp Lietuvos ir Baltarusijos bei kitos priemonės.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Rusijos vežėjų asociacija kreipėsi į Aukščiausią Rusijos federacijos arbitražo teismą prašydama pripažinti neteisėtus muitinės veiksmus, kuriais siekiama įvesti nacionalinę garantiją ir nepripažinti TIR sistemos.
 
Minėtasis teismas priėmė „ASMAP“ skundą ir planuoja pirmąjį posėdį rugsėjo 30 d.
 
Taip pat kreiptasi ir į Maskvos arbitražo teismą. Šiame teisme pirmasis posėdis numatytas spalio 15 d.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Po sėkmingo 2013 metų vasaros sezono atostogų skrydžių bendrovė „Small Planet Airlines“ grąžins 2 seniausius lėktuvus jų savininkams. Vietoje jų bendrovė jau pasirašė sutartis dėl 3 naujesnių „Airbus A320-220“ orlaivių. Iš viso kitąmet aviakompanijos orlaivių parką sudarys 10 orlaivių, iš kurių vienas lėktuvas bus rezervinis.

Rugpjūčio pabaigoje „Small Planet Airlines“ pasirašė sutartis su kompanijomis „Aircastle“ ir „CIT Aerospace“ dėl 3 orlaivių „Airbus A320-220“ ilgalaikės nuomos. Vienas iš jų nuo kitų metų pavasario skrydžius vykdys iš Lietuvos, kitas – iš Lenkijos, o trečias – bus rezervinis.

„Iki kitų metų vasaros skrydžių sezono dar nemažai laiko, tačiau jam ruoštis pradedame jau dabar – iš anksto pasirašę sutartis dėl trijų A320-220 nuomos, galime planuoti kitų metų skrydžių maršrutus ir būti garantuoti, kad naujo sezono startas bus sklandus“, –  teigė „Small Planet Airlines“ generalinis direktorius Vytautas Kaikaris.

Pasak „Small Planet Airlines“ vadovo, rezervinio lėktuvo įsigijimas leis operatyviau reaguoti į nenumatytus skrydžių sutrikimus ir stipriai sumažins ilgų skrydžių vėlavimų grėsmę.

„Kai „Small Planet Airlines“ orlaivių parką sudarė 3-4 lėktuvai, negalėjome sau leisti prabangos turėti ir rezervinį lėktuvą. Tačiau kompanijai plečiantis, rezervinis lėktuvas tapo įmanomas. Tokio lėktuvo turėjimas bus didelis konkurencinis pranašumas prieš mažesnes avialinijas“, – komentavo V. Kaikaris.

Naujų „Airbus A320-220“ nuoma – „Small Planet Airlines“ vykdomos orlaivių atnaujinimo programos dalis. Per 3 metus bendrovė sumažino „Boeing 737-300“ orlaivių kiekį nuo 4 iki 1, o besiplėsdama didžiosiose Europos rinkose naujesnių „Airbus A320“ lėktuvų kiekį padidino nuo 2 iki 9. Dėl pažangios technologijos, komforto keleiviams ir skrydžių ekonomijos, Airbus A320 yra populiariausias siauro korpuso „Airbus“ kompanijos gaminamas orlaivis. Jis turi 180 vietų, gali įveikti 5700 km atstumą pasiekdamas maksimalų 900 km/h greitį.

„Small Planet Airlines“

Per aštuonis šių metų mėnesius Lietuvos geležinkeliais pervežta 3,3 mln. keleivių, arba beveik 2,7 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais.
Rugpjūčio mėnesį Lietuvos geležinkeliais keliavo 484 tūkst. keleivių, arba 0,9 proc. mažiau nei tą patį mėnesį 2012 m. Vietinio susisiekimo traukiniais rugpjūtį pervežti 342 tūkst. keleivių – tiek pat kiek tą patį mėnesį praėjusiais metais.

Rugpjūtį maršrutu Naujoji Vilnia–Vilnius–Kaunas–Naujoji Vilnia vyko beveik 81 tūkst. keleivių, arba 13,4 proc. mažiau nei analogišką laikotarpį 2012-aisiais. Keleivių sumažėjo dėl infrastruktūros remonto darbų – rugpjūtį buvo atšaukta beveik pusė traukinių, kai kurie važiavo pakeistu tvarkaraščiu.

Keleivių, vykusių maršrutu Vilnius–Klaipėda–Vilnius skaičius palyginamuoju laikotarpiu išaugo 7,1 proc., jų pervežta daugiau nei 55 tūkst. Maršrutu Vilnius–Ignalina–Turmantas–Vilnius keliavusiųjų skaičius išaugo 6,6 proc., pervežti beveik 48 tūkst. keleivių. Rugpjūtį beveik 30 proc. išaugo keliavusiųjų maršrutu Vilnius–Oro uostas–Vilnius skaičius – vežta daugiau nei 10 tūkst. keleivių.

Pasiteisino Keleivių vežimo direkcijos sprendimas savaitgaliais į Trakus traukiniu atvykusius keleivius iš geležinkelio stoties specialiu autobusu vežti iki miesto centro ir Akmenos ežero paplūdimio – rugpjūtį maršrutu Naujoji Vilnia–Vilnius–Trakai–Naujoji Vilnia pervežti 35 tūkst. keleivių, arba 11 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

Rugpjūtį sumažėjo keliavusiųjų maršrutais Vilnius–Maskva–Vilnius ir Vilnius–Sankt Peterburgas–Vilnius skaičius, vežta atitinkamai apie 12 tūkst. ir 6 tūkst. keleivių, arba 13 ir 16 proc. mažiau nei tą patį laikotarpį praėjusiais metais. Keleivių skaičius šiuose maršrutuose mažėja dėl ekonominės situacijos Rusijoje. Rugpjūtį Rusijos tranzitiniais traukiniais važiuojančių keleivių skaičius taip pat mažėjo beveik 12 proc.

Džiugina ir toliau augantis keliaujančiųjų tarp Vilniaus ir Minsko skaičius. Rugpjūtį tarp dviejų sostinių keliavo beveik 36 tūkst. keleivių, arba maždaug 41 proc. daugiau nei per tą patį mėnesį 2012-aisiais.

AB Lietuvos geležinkeliai

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius apsilankęs
europinės vėžės „Rail Baltica“ statybvietėse ruože nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos
iki Marijampolės konstatavo, kad rangos darbai vykdomi pagal sutartinius
įsipareigojimus.   

„Apsilankęs statybvietėse ir susitikęs su rangovais įsitikinau, kad valstybinės
reikšmės projekto „Rail Baltica“ darbai ryžtingai juda į priekį. Visi „Rail Baltica“
rangovai detaliai supažindino su planuojamais atlikti darbais ir užtikrino, kad
nauja europinė vėžė bus nutiesta laiku, kaip ir suplanuota – iki 2015-ųjų metų
pabaigos”, - po susitikimo su rangovais pažymėjo Susisiekimo ministras Rimantas
Sinkevičius.

Europos Sąjungos standartus atitinkanti 1435 mm pločio vėžė klojama nuo Kauno per
Marijampolę link Lenkijos ir Lietuvos valstybės sienos. Jos ilgis – 120 km. Visame
ruože kartu su partneriais darbuojasi penki pagrindiniai rangovai: „Kauno tiltai“,
„Panevėžio keliai“, „Hidrostatyba“, „Eurovia“ ir Geležinkelių tiesimo centras.

Rangos darbų metu tiesiama europinė ir rekonstruojama esama 1520 mm pločio
geležinkelio linija.

Europinis 1435 mm vėžės pločio geležinkelis bus pritaikytas 120 kilometrų per
valandą greičiu važiuojantiems keleiviniams bei 80 kilometrų per valandą greičiu
judantiems prekiniams traukiniams. Šiuo metu visi traukiniai važiuoja iki 70 km per
valandą greičiu.

“Rail Baltica” – vienas iš prioritetinių Europos geležinkelių projektų,
sujungsiantis Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną ir Varšuvą. „Lietuvos geležinkeliai“ yra
„Rail Baltica“ projekto vykdytojas. Europos sąjungos TEN-T programos ir Lietuvos
valstybės lėšomis finansuojamos dvi „Rail Baltica“ projekto dalys mūsų šalies
teritorijoje – europinės vėžės rekonstrukcija ir tiesimas nuo Lenkijos ir Lietuvos
sienos iki Marijampolės bei esamos geležinkelio linijos rekonstrukcija nuo Šiaulių
iki Lietuvos ir ir Latvijos sienos.

BNS

Š. m. rugpjūčio mėn. Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale perkrauta 3,1 mln. t, t. y. -18 proc. arba -691,1 tūkst. t mažiau nei atitinkamu laikotarpiu 2012 m. 2013 m. rugpjūčio mėn. Klaipėdos uoste krauta 2,3 mln. t, t. y. -21,3 proc. arba -646,3 tūkst. t. Būtingės terminale krauta  0,7 mln. t, t. y. -5,6 proc. arba -44,8 tūkst. t.

Didžiausią įtaką rugpjūčio mėn. krovos apyvartai turėjo:

- žemės ūkio produktai (krauta 198,0 tūkst. t, +36 proc. arba +52,4 tūkst. t);
- rūda (biri) (pilta 106,6 tūkst. t, pokytis 28,8 proc. arba +23,8 tūkst. t);
- natūralios ir cheminės trąšos (pakuotos) (krauta 63,3 tūkst. t, pokytis +51,6 proc. arba 21,6 tūkst. t);
- natūralios ir cheminės trąšos (birios) (pilta 355,4 tūkst. t, -54,7 proc. arba -428,8 tūkst. t).

VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas