Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius šiandien, rugpjūčio 26 d., susitikęs su Kazachstano Respublikos nacionalinės geležinkelių kompanijos „Kazakstan Temir Žoly“ prezidentu Askaru Maminu, aptarė aktualius abiems šalims transporto sektoriaus klausimus ir tolesnio bendradarbiavimo perspektyvas.  

„Lietuvos ir Kazachstano bendradarbiavimas transporto srityje yra itin svarbus suartinant Europą ir Aziją. Esame pasiruošę skirti ypatingą dėmesį konstruktyviam dialogui ir efektyviai bendrai veiklai, juolab kad transporto infrastruktūros plėtra yra vienas iš mūsų Vyriausybės prioritetų. Į ateitį žvelgiame optimistiškai – transporto potencialas turi puikias galimybes“, – sakė susisiekimo ministras R. Sinkevičius.

Krovinių pervežimų apimtys geležinkeliais tarp Lietuvos ir Kazachstano laipsniškai didėjo iki 2012 m. Tam didelės įtakos turėjo konteinerinio traukinio „Saulė“ projekto vystymas. Susitikimo metu ypatingas dėmesys buvo skirtas tolesnei šio projekto plėtrai, kuriant konkurencingas ir patrauklias sąlygas.

Lietuvos politikai, valstybės institucijos ir privačios įmonės dirba išvien vystydami logistikos ir transporto sistemą. Atsižvelgdamas į sėkmingus darbo rezultatus Susisiekimo ministras R. Sinkevičius Kazachstano kolegas informavo apie kuriamą logistikos centrų infrastuktūrą Lietuvoje ir pakvietė  investuoti į viešuosius logistikos parkus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Ministras taip pat pasiūlė steigti bendrą Lietuvos ir Kazachstano įmonę konteineriniams traukiniams į Kazachstaną ir Kiniją valdyti.

„Mūsų tikslas – plėsti abiejų šalių bendradarbiavimą ypač transporto srityje. Manau, kad dirbsime viena kryptimi. Esu pasiruošęs ir atviras glaudžiam bendradarbiavimui“, – teigė geležinkelių kompanijos „Kazakstan Temir Žoly“ prezidentas A. Maminas.  

Pernai Lietuva ir Kazachstanas pažymėjo diplomatinių santykių 20 metų sukaktį.

LR Susisiekimo ministerija

Šiandien Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius pasveikino tarptautinės Baltijos
šalių kelininkų konferencijos dalyvius. Pasak premjero, Vilniuje rengiama
konferencija ­– tai puiki proga pasidalinti patirtimi, įgyvendinant profesinį
kelininko siekį  – greičiau, patogiau ir saugiau.

Pasak Vyriausybės vadovo, Lietuva turi senas kelių tiesimo tradicijas, todėl
pagrįstai gali didžiuotis gerai išvystytu tinklu, visomis kryptimis užtikrinančiu
greitą transporto pralaidumą šešiomis europinės reikšmės magistralėmis.

„Labai svarbu, kad 2013 m. konferencijai pasirinktas šūkis – „Keliai visuomenei“.
Jūsų dėmesys pirmiausia turi būti sutelktas į eismo dalyvių saugumą, į žmonių,
vairuojančių ar gabenančių krovinius patogumą“, – sakė Ministras Pirmininkas,
sveikindamas Lietuvos kelininkus, į šią konferenciją susirinkusius kartu su
kolegomis iš kitų šalių.

BNS

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) antrąjį 2013 m. ketvirtį sudarė 2 253 Lt ir, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu, išaugo 4,6 proc.: valstybės sektoriuje – 3,7 proc., privačiajame – 5,4 proc.

Būtų neteisinga dėkoti už vidutinio atlyginimo augimą tik Vyriausybei, šiemet pakėlusiai minimalią mėnesio algą (MMA) nuo 850 iki 1000 litų. Geriausiu atveju šiuo sprendimu sugebėtume paaiškinti maždaug trečdalį darbo užmokesčio padidėjimo. Kita vertus, MMA pakėlimo momentas parinktas gana sėkmingai, kuomet darbo rinkos vėjai ėmė sutartinai pūsti į vieną – algų augimo – pusę. Kitaip iki 1000 Lt pakelta MMA kartelė būtų išprovokavusi darbo vietų karpymą arba verslininkų pastangas ne peršokti, o žūtbūt pralįsti po ja. Dabar gi apie masinius darbuotojų atleidimus dėl MMA girdėti neteko, tuo tarpu apie apėjimo gudrybes – deja, taip, ir nemažai.   

Makroekonominiu požiūriu, spartesnį darbo užmokesčio augimą galima traktuoti dvejopai. Pirma, pagal klasikinės Phillipso kreivės teoriją egzistuoja tiesioginė vidutinio darbo užmokesčio priklausomybė nuo nedarbo lygio. Kuo nedarbo lygis yra aukštesnis, tuo lėčiau didėja atlyginimai, o pasiekus tam  tikrą kritinę ribą – net mažėja. Pastaruoju metu užimtumo tendencijos yra palankios drąsesniems darbo užmokesčio reikalavimams kelti. Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį 2013 m. ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje sudarė 13,1 proc., tuo tarpu antrąjį ketvirtį – jau tik 11,7 proc. Be to, nors formaliai nedarbo lygis tebėra dviženklis, jau dabar jaučiamas daugelio profesijų ir kvalifikacijų darbuotojų trūkumas, kurio neįmanoma užlopyti nekeliant algų. Šis „butelio kaklelio“ efektas ateityje pasireikš dar smarkiau ir egzistuos tol, kol pabrangusi darbo jėga privers įmones koreguoti savo gamybos planus arba skatins pereiti prie mažiau darbui imlių technologijų.

Antra, verslo ciklo požiūriu spartus darbo užmokesčio kilimas yra savotiškas darbdavių „skolos“ atidavimas samdomiems darbuotojams už tai, kad pastaruosius keletą metų vidutinis darbo užmokestis augo kur kas lėčiau nei nominalusis BVP. Žinoma, čia kalbama ne apie moralinius sentimentus, o apie darbo rinkos kaitą verslo ciklo metu. Pradinėje ekonomikos atsigavimo stadijoje įmonių sukurta nauja vertė bėga ristele, tuo tarpu atlyginimai šliaužia. Nenuostabu, kad to pasėkoje darbo užmokesčio lyginamasis svoris pridėtinėje vertėje sumažėja.

Tik ekonomikos kilimui įsibėgėjus, darbo užmokesčio plėtra nebeatsilieka nuo įmonės pajamų augimo tempų, o vėlyvoje pakilimo stadijoje – net juos pranoksta. Jeigu taip neatsitiktų, keičiantis verslo ciklams darbo užmokesčio dalis nominaliajame BVP smuktų iki nykstančio dydžio, tuo tarpu ilgesnio laikotarpio stebėjimai rodo, kad šitaip nėra (kad ir kaip tam prieštarautų darbo jėgos išnaudojimo teorijų šalininkai).    

Šiandieninę darbuotojų padėtį gerina ir ta aplinkybė, kad nuo praėjusių metų rudens infliacija Lietuvoje apčiuopiamai mažėjo ir sudarė prielaidas kilti ne tik nominaliam, bet ir realiam darbo užmokesčiui. Antrąjį 2013 m. ketvirtį, palyginti su antruoju 2012 m. ketvirčiu, realusis darbo užmokestis šalies ūkyje padidėjo 3 proc.: valstybės sektoriuje – 2,2 proc., privačiajame – 3,8 proc. Tai neregėtas šalyje reiškinys nuo ekonomikos perkaitimo laikų 2005-2008 m., leidžiantis tikėtis tolesnio vidaus vartojimo atsigavimo ir optimistiškų gyventojų lūkesčių. Stiprėjant vidaus rinkai būtų sukuriama naujų darbo vietų į ją orientuotuose verslo sektoriuose, toliau didėtų užimtumas ir vidutinis darbo užmokestis. Toks teigiama to žodžio prasme „užburtas ratas“ Lietuvos ekonomikai tikrai nepatrukdytų.    

Hill+Knowlton Strategies

Š. m. rugpjūčio 22 d. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų (KJP) Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras (JKGC) organizavo trišales teršimo incidentų likvidavimo jūroje pratybas „SPILL-2013“. Pratybos vyko Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje. Jose dalyvavo trijų šalių (Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos) 4 gelbėjimo ir taršos likvidavimo laivai bei Lietuvos Karinių oro pajėgų (KOP) lėktuvas.
Pratybose dalyvavo Lietuvos KJP paieškos, gelbėjimo bei taršos likvidavimo laivas „Šakiai“, Lenkijos  paieškos, gelbėjimo bei taršos likvidavimo laivas ,,Kapitan Poinc”, Rusijos taršos likvidavimo bei gelbėjimo laivai – „Balhan“ ir „Genadij Kozuhov“. 

Pagal pratybų scenarijus iš tanklaivio dėl korpuso nesandarumo į jūrą išsiliejo didelis kiekis žaliavinės naftos. Gavus pranešimą apie incidentą JGKC pradėjo organizuoti taršos likvidavimo operaciją. Kadangi pagal išsiliejusios naftos kiekį, ekologinės nelaimės likvidavimui savų pajėgumų neužtenko, Lietuvos JGKC į pagalbą pasitelkė kaimyninių valstybių pajėgumus, kurios į nelaimės rajoną atsiuntė savo gelbėjimo bei taršos likvidavimo laivus. Taršos stebėjimui iš oro buvo pasitelktas Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų  lėktuvas L-410.

Šių pratybų tikslas buvo tobulinti sąveiką tarp pratybose dalyvaujančių šalių Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrų. Taip pat suteikti galimybę pratybose dalyvaujančių Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrų, susijusių įstaigų, bei laivų ir orlaivių vadams praktiškai vykdyti taršos likvidavimo jūroje operacijų vykdymą bei patikrinti ir tobulinti pavaldaus personalo ir įgulų pasiruošimą praktiškai išbandyti turimas žinias bei techniką, vykdant jūroje įvykusių incidentų pasekmių šalinimą, esant taršos likvidavimo operacijų poreikiui.

Pagal 2009 m. spalį pasirašytą trišalį Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos susitarimą, tarptautinės teršimo incidentų likvidavimo pratybos Baltijos jūroje organizuojamos kas dveji metai vis kitoje šalyje, siekiant patikrinti ir tobulinti šalių pasiruošimą veikti bendrai ir koordinuotai vykdant paieškos ir gelbėjimo operacijas jūroje.

Šalys besiribojančios su Baltijos jūra, pagal HELCOM (Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos) konvenciją yra suskirstytos į  regionus bendrų paieškos ir gelbėjimo, bei taršos likvidavimo darbų koordinavimui ir vykdymui. Lenkija, Lietuva ir Rusijos federacijos Kaliningrado sritis sudaro vieną iš minėtų sub-regionų, dėl to kasmet pakaitomis vykdo trišales paieškos ir gelbėjimo bei taršos likvidavimo jūroje pratybas.

KJP štabas

Kitą savaitę Vilniuje, LITEXPO parodų ir kongresų centre, prasidėsiančioje tarptautinėje Baltijos šalių kelininkų parodoje bendrovės supažindins ir su naujausiais intelektiniais sprendimais kelių eismo stebėjimui ir kontrolei, transporto valdymui, kelių ir gatvių apšvietimui, kelio ženklams.

Parodoje net bus sumontuotas radaras, fiksuojantis kelių eismo taisyklių pažeidėjus, vyks tiesioginės demonstracijos iš Vilniaus gatvės, kurių metu bus galima matyti užfiksuotus viešojo transporto juosta važiuojančius automobilius bei jų valstybinius numerius. Bus galima tiesiogiai stebėti sankryžų Kaune ir Jelgavoje (Latvija) eismą ir jo reguliavimą nuotoliniu būdu, susipažinti su naujos kartos šviesoforais, išmaniosiomis ir energiją taupančiomis kelių apšvietimo valdymo sistemomis bei daugybe kitų modernių sprendimų eismo valdymui ir saugumo gerinimui.

Kaip teigia parodos projekto vadovė Lilijana Dirsienė, tarp beveik 100 parodos dalyvių naujausius IT sprendimus kelių eismo valdymui ir kontrolei demonstruos daugiau kaip 10 bendrovių. „Bendrovių siūlomi sprendimai tikrai padėtų efektyviai spręsti, operatyviai reaguoti į įvairias kelių eismo problemas, besikeičiančias sąlygas. Pavyzdžiui, argi ne patogu būtų mūsų gatvėse ir keliuose įrengti bendrovės FIMA siūlomus kintamus kelio ženklus, kurie valdomi ir keičiami nuotoliniu būdu? Keičiasi situacija, nuotoliniu būdu tokiame ženkle galima pakeisti ir informaciją, tarkim, leistiną greitį. Tokių modernių sprendimų, atveriančių kur kas daugiau galimybių, parodoje bus ne vienas ir specialistai bei verslo atstovai jais labai domisi, – įsitikinusi L. Dirsienė.

Bendrovė FIMA parodoje pademonstruos ne vieną naujovę, tarp jų – ir kartu su partneriais sukurtą Lietuvos kelių eismo sąlygų informacinę sistemą, kuri leidžia matyti realią situaciją Lietuvos keliuose: oro sąlygas, kelių dangos būklę, eismo intensyvumą, vaizdo kameras, eismo apribojimus ir perspėjimus.

Parodoje bus galima susipažinti ir su automatizuota kelių vinječių, t.y su kelių naudotojo mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų pažeidimų registravimo sistema, kurią pademonstruos bendrovė „Viltechna“. Pasak bendrovės projektų vadovo Vlado Steponkaus, sistema tikrai efektyvi: įdiegus šią sistemą, vairuotojai nerizikuoja važiuoti nesumokėję mokesčio, o vinječių neturintys ar jas netinkamai naudojantys užregistruojami ir baudžiami įstatymų numatyta tvarka.

Parodoje bus galima išvysti ir robotą eBee – nepilotuojamą lėktuvą, su kuriuo galima daryti ortografijas, sudaryti reljefo modelį, dokumentuoti kelių statybos ir remonto darbų eigą ir pan. Šį bendrovės „Hnit-Baltic“ parodoje pristatomą lėktuvėlį gali saugiai valdyti bet kuris apmokytas inžinierius.

Rugpjūčio 26-28 dienomis LITEXPO vyksiančioje kelininkų parodoje dalyvaus 94 kompanijos iš 14 šalių: Austrijos, Čekijos, Estijos, Italijos, Kanados, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Norvegijos, Prancūzijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos. Savo stenduose jie demonstruos ne tik IT sprendimus, bet ir įvairiąa kelių statybos ir priežiūros techniką, įrangą, naujausias technologijas, medžiagas, kelių dangas, pristatys kelių ir tiltų projektavimo paslaugas, kelių laboratorijas ir jų įrangą, nuorodas, akustines kelių pertvaras  ir daugybę kitų dalykų, skirtų šiuolaikiškai, gamtą ir žmogų tausojančiai, kelių infrastruktūrai kurti.

Po trijų Baltijos šalių nepriklausomybės atgavimo – tai jau septintoji tokia paroda, vykstanti kartu su 28-ąjį kartą organizuojama tarptautine Baltijos šalių kelininkų konferencija.

LITEXPO

Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ sėkmingai atliko demonstracinius skrydžius naujais aplinkai labiau draugiškais maršrutais. Šie skrydžiai yra projekto AMBER dalis.  Jo metu modernizuojamos atvykimo turbopropeleriniu lėktuvu „Bombardier Q400 NextGen“ į Rygos oro uostą trajektorijos bei procedūros ir siekiama padidinti skrydžių našumą. 

„airBaltic“ skrydžių valdymo viceprezidentas ir AMBER projekto vadovas kapitonas Paulis Calitis sako, jog šios trajektorijos bendrovei padės pirmai Europoje pristatyti „žaliuosius“ skrydžius turbopropeleriniams lėktuvams. „Pirmasis skrydis įgyvendinant AMBER projektą yra svarbus įvykis Latvijos ir Europos aviacijai. Per kelis ateinančius mėnesius „airBaltic“ pradės kasdien skraidyti naujomis trajektorijomis, taip tausojadama aplinką. Būsime pirmoji oro bendrovė, kuri turbopropeleriniais lėktuvais išmėgins palydoviniu ryšiu kontroliuojamų procedūrų efektyvumą ir įtaką gamtai“, – sako kapitonas P. Calitis.

Šis skrydis pirmasis Latvijos istorijoje, kai skrydžio procedūros buvo kontroliuojamos palydoviniu ryšiu. Specialiai apmokyta įgula atliko procedūras skrendant visomis penkiomis AMBER projekte numatytomis trajektorijomis. Po skrydžio jos nariai pranešė, kad skrydis vyko pagal numatytą planą, o naujosios trajektorijos yra malonios skristi.

Pagrindinis AMBER projekto tikslas yra įdiegti naujas atvykimo į Tarptautinį Rygos oro uostą procedūras, sumažinti anglies dvideginio emisijas ir triukšmo oro uoste ir jo apylinkėse lygį, ypač kurortinėje Jūrmalos teritorijoje. Nauja skrydžių trajektorija bus iki 30 jūrmylių trumpesnė nei iki šiol ir leis anglies dvideginio emisijas sumažinti iki 300 kilogramų kiekvieno „Q400 NextGen“ lėktuvo skrydžio metu.

„Naujosios procedūros, kurios įsigalios „Bombardier Q400 NextGen“ turbopropeleriniams lėktuvams, ilgainiui taps prieinamos visiems į Rygą skrendantiems lėktuvams, kurie turės reikalingą įrangą. Procedūros bus pritaikomos ir 2015 m. pradėsiančiuose skraidyti „Bombardier“ CS-serijos reaktyviniams lėktuvams. Šie lėktuvai ir taip labai efektyviai naudoja kurą, o šios procedūros jiems suteiks dar daugiau privalumų skrendant iš Rygos“, – teigia kapitonas P. Calitis.

2013-ųjų pirmąjį pusmetį buvo vykdomi AMBER projekto pirminio projektavimo ir bandymų simuliatoriumi darbai. Naujų procedūrų pilotai ir skrydžių vadovai bus mokomi realistiškuose simuliatoriuose. Iki metų pabaigos bus atlikti 100 bandomųjų skrydžių AMBER trajektorijomis. Skrydžių metu bus matuojamas išmetamo anglies dvideginio kiekis, kuris taps atskaitos tašku žaliesiems skrydžiams turbopropeleriniais lėktuvais vertinti.

AMBER projektą įgyvendina „airBaltic“ kartu su „Airbus ProSky“ ir Latvijos oro navigacijos paslaugų teikėju „Latvijas Gaisa Satiksme“. Projektą iš dalies finansuoja „Single European Sky“ oro eismo valdymo tyrimų programa SESAR. Šiuo projektu SESAR galės įrodyti, kad visa komercinės aviacijos bendruomenė, įskaitant regionines oro bendroves, gali keistis ir mažinti poveikį aplinkai.

Oro bendrovė skraido į daugiau kaip 60 Europos, Skandinavijos, Rusijos, NVS šalių ir Viduriniųjų Rytų miestų. Lietuvoje „airBaltic“ skrydžius vykdo iš Vilniaus oro uosto.

Aiškinamąjį projekto AMBER video įrašą galima rasti čia:
http://www.youtube.com/watch?v=_t0MEAebxeY

Tarptautinis Rygos oro uostas

Jau ne kartą yra pasitvirtinusi taisyklė, kad transporto sektorius yra tarsi lakmuso lapelis, kuris gali prognozuoti ateities ekonomikos perspektyvas. Šį kartą gaunamos ne itin geros žinios iš Rusijos transporto sektoriaus, kuris liudija apie stojančią šalies ekonomiką.
 
Rusijos sunkvežimių gamintojo „Kamaz“ atstovas spaudai Olegas Afanasevas pristatė savo įžvalgas susijusias su transporto sektoriumi ir vilkikų pardavimais Rusijoje.
 
Jis pritaria nuomonei, kad transporto priemonių pirkimo krizė pasiekė ir Rusiją. Jo duomenimis Rusijos sunkiojo transporto rinka (bendroji masė 14 – 40 t.) per pirmuosius 7 metų mėnesius susitraukė maždaug trečdaliu. Kaip pagrindines priežastis, lėmusias tokius rezultatus O. Afanasevas įvardija Rusijos įstojimą į Pasaulinę prekybos organizaciją bei bendrą Rusijos ekonomikos lėtėjimą.
 
Baiminamasi, kad dar labiau smuks ne tik sunkvežimių pardavimai, bet ir gali gerokai pablogėti Rusijos ekonominė situacija, kuri turės neigiamos įtakos ir aktyviai su ja prekiaujančioms šalims, taip pat ir Lietuvai.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Praėjusią savaitę Vilniuje posėdžiavo bendra Lietuvos ir Baltarusijos komisija, kuri aptarė tarptautinių krovinių gabenimą tarp šių dviejų valstybių ir sutarė dėl ateities leidimų kiekio, bei aptarė kitus rūpimus klausimus.
 
Susitikimo metu abi pusės apsikeitė statistine informacija apie transporto srautų judėjimą tarp šalių ir patvirtino, kad krovinių vežama vis daugiau.
 
Atsižvelgę į krovinių srautus, buvo nustatyta išankstinė dvišalių leidimų kvota abiems šalims 2014 m., kuri atitiks 2013 m. lygį ir mažinama nebus. Galutinė kitų metų leidimų kvota bus nustatyta kito šios bendros komisijos susitikimo metu.
 
Abi pusės sutiko, kad esant reikalui, jei viena iš pusių kreipsis dėl papildomų leidimų kiekio, šis galės būti padidintas.
 
Abiejų šalių delegacijos susitarė ir dėl pervežimo dokumentų traktavimo. Trečiųjų šalių leidimai leidžia atlikti dvišalius ar tranzitinius pervežimus. Dvišaliai leidimai leidžia atlikti pervežimus iš trečiųjų šalių tik tuo atveju, jei transporto priemonė krovinį vežą per savo registracijas šalį.
 
Nuspręsta, kad 2013 m. dvišaliai leidimai galios iki 2014 m. sausio 31.
 
Abi šalys taip pat diskutavo apie atsirandančius kelių mokesčius. Lietuvos vežėjai jau dabar turi mokėti už naudojimąsi Baltarusijos greitkeliais, kuriuose įrengta „BelToll“ sistema. Baltarusiai buvo informuoti, kad nuo kitų metų sausio pirmos dienos jiems taip pat teks mokėti už Lietuvos kelius sunumeruotus nuo A1 iki A18. Šiam tikslui reikės įsigyti vinjetes.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

AB „Lietuvos geležinkeliai“, nuo šių metų gegužės 26 d. maršrute Vilnius–Minskas–Vilnius pradėjusi eksploatuoti naujus dyzelinius traukinius, per pastaruosius du mėnesius tarp dviejų valstybių sostinių jau pervežė daugiau kaip 23 tūkst. keleivių. Šis tarptautinis maršrutas bendrovei buvo pelningas – per du mėnesius gauta apie 360 tūkst. litų pelno.

Maršrutu Vilnius–Minskas–Vilnius du kartus per dieną kursuoja nauji šiuolaikiški dyzeliniai traukiniai PESA 630M, pagaminti Lenkijoje.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ pradėjus vežti maršrutu Vilnius–Minskas–Vilnius, buvo pakeista keleivių ir jų bagažo patikros tvarka – ji atliekama Vilniaus geležinkelio stotyje įrengtame terminale. Pasikeitus patikros tvarkai kelionė traukiniu tarp Lietuvos ir Baltarusijos sostinių sutrumpėjo pusvalandžiu, iki pustrečios valandos. Į Vilnių atvykusių keleivių patikra, priklausomai nuo jų skaičiaus, šiuo metu vidutiniškai trunka apie 45 min.

Siekdama pagreitinti keleivių aptarnavimą terminale, AB „Lietuvos geležinkeliai“ šiuo metu rengia terminalo rekonstrukcijos projektą, kad vienu metu jame galėtų dirbti ne keturi, o aštuoni Valstybės sienos apsaugos tarnybos darbuotojai.

Bendrovė taip pat įrengė stoginę nuo lietaus bei tualetus atvykusiems ir traukinio laukiantiems keleiviams. Vasaros pabaigoje perone pradės veikti „DUTY FREE“ parduotuvė, į kurios įrengimą kompanija „Globus Trade LT“ investavo beveik 700 tūkst. litų. Parduotuvėje bus sukurta 16 darbo vietų.

Keleivių srautas tarp Vilniaus ir Minsko pastaraisiais metais ypač išaugo: per septynis šių metų mėnesius tarp dviejų sostinių abiejų šalių traukiniais keliavo 191 tūkst. keleivių, arba apie 37 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2012-aisiais.

Traukinys Vilnius-Minskas-Vilnius šiuo metu yra patogiausia ir greičiausia susisiekimo priemonė tiek vykstantiems abejomis kryptimis turizmo, tiek ir darbo tikslais. Lietuvos turizmo departamento duomenimis, per kelionę vidutinis baltarusių turistas Lietuvos teritorijoje palieka maždaug 450 dolerių. Skaičiuojama, kad traukiniais atvykę svečiai iš Minsko mūsų šalyje šiemet jau išleido apie 76 mln. litų.

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ toliau siūlo keleiviams patogesnius jungiamuosius skrydžius. Nuo rugsėjo 15 d. į Amsterdamą bendrovė skraidins ne vieną, bet du kartus per dieną. Dabar skrydžiai bus vykdomi ir ryte, ir vakare. 

Vakariniu laiku iš Vilniaus išvykstama 18.10 val., iš Amsterdamo – 20.30 val. Skrydžio trukmė apie 2 val. 20 min. Pirmieji – rytiniai – „Air Lituanica“ skrydžiai į Šipolio oro uostą buvo pradėti liepos 8 d. Iš Vilniaus orlaivis kasdien kyla 6.25 val.

„Dažnesni skrydžiai į Amsterdamą užtikrins patogesnes keliones tiek darbo, tiek turizmo tikslais skrendantiems keleiviams, – sako „Air Lituanica“ komercijos direktorius Simonas Bartkus. – Geresnės jungiamųjų skrydžių galimybės taupys keleivių laiką ir kelionės kaštus“.

Amsterdamo Šipolio oro uostas yra vienas populiariausių renkantis jungiamuosius skrydžius iš Europos į Aziją bei Ameriką. Todėl „Air Lituanica“ tikslas yra sudaryti savo keleiviams sąlygas, kad laukimo laikas tarp skrydžių būtų kuo trumpesnis, o prireikus laukti ilgiau, pasiūlyti, kaip tą laiką praleisti kuo efektyviau.

Šipolio oro uoste, greta įprastų parduotuvių, kavinių bei verslo klubų įrengtas ir „Olandijos bulvaras“, primenantis tikras Amsterdamo gatves, tad su miestu galima susipažinti nė neišėjus į jį. Taip pat čia yra pirmoji pasaulyje oro uoste esanti viešoji biblioteka bei garsusis Rijksmuseum – nacionalinis olandų tapybos muziejus. 

Specialiai jungiamųjų skrydžių keleiviams, turintiems daug laiko iki kito skrydžio, kelionių agentūros siūlo ekskursijas po Amsterdamą – valandinį kruizą sostinės kanalais ir 2,5 val. trukmės ekskursiją po miestą.

Keleiviai, tarp skrydžių norintys ne aktyvios veiklos, bet pailsėti, gali nemokamai naršyti internete ar atsipūsti poilsio kambarių zonoje. Norintiems išskirtinių paslaugų siūlomas masažas SPA centre arba tiesiog atsigaivinti duše viename iš oro uoste esančių viešbučių – „Yotel“ arba „Hotel Mercure Shiphol Terminal“.

Šipolio oro uoste didelis dėmesys skiriamas ir mažiesiems keliautojams. Čia įrengta „Baby care lounge" zona, kurioje yra kambarėliai su kūdikių lovelėmis ir patogiais baldais pailsėti vaikų tėvams. Mažyliai gali linksmintis ir specialioje žaidimų aikštelėje „Vaikų miškas“.

„Air Lituanica“

Visi su nerimu laukė rugpjūčio 14 d., kuomet turėjo įsigalioti naujoji pervežimų Rusijos teritorijoje tvarka. Didžiulė neigiama tarptautinė ir vietinė reakcija į Rusijos muitinės planus įvesti nacionalinę garantiją, privertė naująją tvarką atidėti iki rugsėjo 14 d. Per tą laiką tarptautinės organizacijos tikis išspręsti susidariusią situaciją, tuo metu Lietuvos transporto atstovai tikisi, kad tvarka iš esmės nesikeis.
 
Tarptautinė vežėjų asociacija IRU, Jungtinės tautos, Europos komisija ir kitos tarptautinės organizacijos kreipėsi į įvairias Rusijos institucijas su raginimais užkirsti kelią naujajai tvarkai, nes ji, pastarųjų manymu, neatneš naudos nei patiems rusams, nei užsienio vežėjams.
 
IRU pasiekė susitarimą su Rusijos muitinę, kad būtų sudaryta darbo grupė, kuri iki rugsėjo mėnesio išspręstų esamą problemą. Į darbo grupę pateko IRU, Rusijos vežėjų asociacijos ASMAP ir muitinės atstovai. Pirmasis susitikimas įvyko rugpjūčio 13 d. Iki rugsėjo vidurio susitikimų planuojama daugiau.
 
Praėjusią savaitę Lietuvos vežėjų asociacijos vadovas A. Kondrusevičius vienas pirmųjų viešai išreiškė nuomonę, kad didelių pokyčių gali ir neįvykti. „Aš tikiu, kad viskas susitvarkys. Muitinė užsiima sąlygine saviveikla. Jų sprendimai prieštarauja teisės normoms. TIR sistemos pagalba administruojami didžiuliai transporto srautai, jų žingsnis neatsakingas.“
 
Kiti Lietuvos transporto atstovai kalbėdami apie naująją tvarką, taip pat tiki, kad ji smarkiai nesikeis. Smulkių ir vidutinių vežėjų asociacijos atsakingasis sekretorius Sigitas Žilius akcentavo, kad pirmiausiai nereikia stebėtis tokiais Rusijos žingsniais: „Rusija turi labai didelių ambicijų. Pervežimų rinkoje jie norėtų užimti didesnę dalį. Manau, jie niekada neatsisakys šių planų. Tam jie naudoja įvairias priemones. Kas kažkiek laiko sužinome apie naujas Rusijos iniciatyvas, kurios neatitinka kitų šalių vežėjų interesų.“
 
UAB „DKV Euro Service Baltikum“ direktorius Arturas Michejenko mano, kad tai, jog naujoji tvarka buvo nukelta, yra geras ženklas vežėjams. „Mano nuomone, jeigu Rusija tikrai norėtų padaryti pervežimus tokius, kaip jie nusprendė, tai jie to mėnesio, lango derybom, nepaliktų.“
 
Taip pat A. Michejenko teigia, kad naujoji tvarka, jei ji bus įvesta, yra labiau susijusi su biudžeto problemomis, nei su savo vežėjų protegavimu ar sąskaitų suvedinėjimu. „Šiai dienai nelabai suprantu, ką rusai tuo dalyku nori išspręsti. Apribojimų Rusijos vežėjams važiuoti į Europos rinką kaip ir nėra. Kam jie tuos papildomus reikalavimus įveda, aš nežinau. Tai gali būti tarsi perspėjimas, kad būtų tiksliai nurodomi vežami kroviniai ir biudžetas neprarastų lėšų.“
 
UAB „Rhenus Svoris” generalinis direktorius Arūnas Bertašius pritaria išsakytai nuomonei ir taip pat pabrėžia biudžeto surinkimo problemas Rusijoje. „Iš esmės pagrindinis derybinis darbas vyksta tarp Rusijos muitinės ir ASMAP. Muitininkai nori iš ASMAP gauti pinigų. Čia tarsi derybos.“
 
A. Bertašius teigia, kad pokyčių tikrai bus, tačiau jie nebus reikšmingi: „Kažkokios papildomos smulkmenos turėtų atsirasti. Rusijos muitinė tikrai dabar nepuls įgyvendinti visų sumanymų, bet kažką turi padaryti, jeigu taip griežtai pareiškė apie pokyčius. Manau, kad tai bus nežymūs pokyčiai. Gal dar atidės naująją tvarką kokiam laikui, bet, manau, prie pervežimų kainos prisidės tik keli eurai.“
 
Kaip pagrindinį kozirį prieš naująją tvarką transporto atstovai įvardija teisinius dalykus. „Čia per daug įvairių niuansų. Jeigu įvažiuojame per Baltarusiją, tai sienos su Rusija ten nėra. Norint tikrinti vežėjus, reikia uždaryti Muitų sąjungos vidinę sieną.“ – teigia A. Bertašius. Jis pastebi, kad ir TIR sistema yra stiprus argumentas esantis europiečių pusėje: „ Jeigu TIR sistema Rusijoje dingsta, tada ir rusai jos nebegali naudoti.“
 
UAB „ Rhenus Svoris“ vadovui pritarė ir A .Michejenko: „Jeigu rusai pasielgia taip kaip numatę, tai iš principo yra galimybę juos šalinti iš TIR sistemos ir jie turės keblumų įvažiuojant į Europos sąjungos šalis. Jie nori, kad kuo daugiau jų vilkikų važiuotų Europoje. Apsunkinant įvežimą, bus pakelti kaštai, jiems patiems tai nenaudinga. Iš principo labai kažko blogo įvedę tas garantijas konkrečiai Lietuvai jie nepadarytų, bet su visa Europa jiems patiems kiltų problemų.“
 
S. Žilius kalbėdamas apie susidariusią situaciją, pastebi, kad nuolatinis rytų kaimynų noras kažką keisti, jau senokai išmokė įvairias Lietuvos ir tarptautines institucijas dirbti kartu. „Belieka pasidžiaugti, kad vežėjų asociacija, politikai, ministerijos, reaguoja ir daro, kad taip nebūtų, kaip nori rusai. Buvo visokių pasiūlymų: ETMK leidimai, baudos ir t.t. Ateityje tų iniciatyvų bus daugiau. Mums negalima užmigti, reikia palaikyti santykius su Rusija, su tarptautinėmis organizacijomis ir būti pasiruošusiems. Ir tų nepalankių sprendimų ateityje tikrai bus. Mes turim rasti kompromisus, sprendimus ir ginti savo interesus.“
 
Belieka tikėtis, kad dar viena didelį atgarsį vežėjų tarpe sukėlusi istorija ateityje ramiai nuguls į lentynas, o vežėjai ir toliau galės sėkmingai dirbti Rusijos rinkoje, išvengdami bereikalingų ir nepagrįstų Rusijos muitinės tarnybų reikalavimų.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Rugpjūčio 19-29 dienomis Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje vyks tarptautinė minų paieškos ir nukenksminimo operacija „ATVIRA DVASIA 2013“ (angl. “OPEN SPIRIT 2013“). Tai bus didžiausia Lietuvoje išminavimo jūroje operacija nuo 2010 metų.

Šioje išminavimo operacijoje, kurią organizuoja Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos, dalyvaus 12 karinių laivų ir 4 narų komandos, bei štabo karininkai iš 10 šalių (Belgijos, Danijos, Estijos, Italijos, JAV, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Nyderlandų ir Vokietijos). Didelė dalis operacijoje dalyvaujančių laivų sudaro NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų 1 grupės ir Baltijos šalių karinių laivų (BALTRON) junginius.

Be karinių laivų ir vienetų šioje operacijoje taip pat dalyvaus dviejų Lietuvos civilinių organizacijų – Lietuvos saugios laivybos administracijos hidrografinis laivas „Varūna“ bei Klaipėdos universiteto mokslinis tiriamasis ir mokomasis burlaivis „Brabander“. Šie laivai yra aprūpinti jūros dugno tyrimo technika, ir dėl to gali puikiai pasitarnauti būsimai operacijai.

Pagrindiniai minų paieškos ir nukenksminimo operacijos „ATVIRA DVASIA 2013“ tikslai yra sumažinti jūrinių minų ir kitų sprogstamųjų užtaisų, likusių nuo I-II pasaulinių karų bei pokario laikotarpio, keliamą riziką Baltijos jūroje, palaikyti NATO „Partnerystė vardan taikos“ iniciatyvą, taip pat skatinti valstybių-dalyvių tarpusavio supratimą ir bendradarbiavimą bei gerinti dalyvaujančių šalių pajėgų sąveiką vykdant bendrą karinę operaciją ir tobulinti  minų paieškos ir nukenksminimo techniką, taktiką ir procedūras.

Operacijoje „ATVIRA DVASIA 2013“ dalyvaujantys laivai Klaipėdos uoste stovės rugpjūčio  rugpjūčio 16-18d. Šio kranto etapo metu numatomi operacijoje dalyvaujančių užsienio šalių laivų ir laivų junginių vadų, bei išminavimo operacijos vadovo susitikimas su Klaipėdos miesto vadovybe, žuvusių JAV karių pagerbimo ceremonija Macikų kapinėse, Šilutės raj. Taip pat vyks sportinės varžybos  tarp pratybose dalyvaujančių šalių laivų įgulų.

Rugpjūčio 17d. 14-17 val., o rugpjūčio 18d. 13-17 val.  visuomenei bus sudaryta galimybė Klaipėdos Kruiziniame ir karo laivų terminale aplankyti ir apžiūrėti išminavimo operacijoje „Atvira dvasia 2013“  dalyvausiančius karinius laivus.

Pastarąjį kartą tokio masto tarptautinė išminavimo operacija Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje vyko 2010m. rugpjūčio - rugsėjo mėn.

Tąkart vykusios operacijos Atvira dvasia 2010" (angl. „Open Spirit 2010") metu 16 karinių laivų ir  trys narų komandos iš dešimties valstybių išžvalgė ir  daugiau kaip 85 kv. jūrmylių (apie 160 kv. km) jūros dugno ploto , aptiko ir sunaikino 7 sprogmenis (jūrines minas, torpedą, giluminę bomba ir kt.), taip pat aptikto bei dugno duomenų bazėse pažymėjo per 30 jūrinių minų inkarų ir 187 kitų objektų.

Informacija žiniasklaidai:

Operacijos „Atvira dvasia 2013“ metu žiniasklaidos atstovai kviečiami į šiuos renginius:

Penktadienis, rugpjūčio 16 d.:

14.00 val. operacijoje „Atvira dvasia 2013“ dalyvaujančių užsienio šalių laivų ir laivų junginių vadų, bei išminavimo operacijos vadovo susitikimas su Klaipėdos miesto vadovybe. Vieta - Danės g. 17, 206 kab.

Šeštadienis, rugpjūčio 17d.:

11.00 val. spaudos konferencija Kruizinių ir karo laivų terminale su operacijos „Atvira dvasia 2013“ vadovybe (dalyvaus išminavimo operacijos „Atvira dvasia 2013“  vadovas, NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų 1 grupės junginio, bei Baltijos šalių karinių laivų junginio (BALTRON) vadai, tarptautinėms narų komandoms vadovaujantis karininkas, Karinių jūrų pajėgų jūros dugno duomenų bazės specialistas, Klaipėdos universiteto prof. habil. dr. Vladas Žulkus ir Lietuvos saugios laivybos administracijos hidrografinio laivo „Varuna“ kapitonas).

14-17 val. Klaipėdos Kruiziniame ir karo laivų terminale atvirų durų visuomenei valandos išminavimo operacijoje „Atvira dvasia 2013“ dalyvausiančiuose kariniuose laivuose.

Sekmadienis, rugpjūčio 18d.:

13-17 val. Klaipėdos Kruiziniame ir karo laivų terminale atvirų durų visuomenei valandos išminavimo operacijoje „Atvira dvasia 2013“ dalyvausiančiuose kariniuose laivuose.

16.30 val. žuvusių JAV karių pagerbimo ceremonija Macikų kapinėse, Šilutės raj.

Trečiadienis, rugsėjo 28 d.

Operacijos „Atvira dvasia 2013 “svečių diena. Programa tikslinama.

Informaciją paruošė Karinių jūrų pajėgų atstovas  civilių ir karių bendradarbiavimui kapitonas  leitenantas Antanas Brencius, tel. 8 46 391 207, mob. 8 698 18 196, e-paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
  

Karinės jūrų pajėgos

Lietuvos vežėjai ir ekonomistai su nerimu stebi Rusijos ekonomikos lėtėjimą. Niekam nekyla abejonių, jog prasidėjusi recesija palies ir Lietuvą, kurios 20 proc. eksporto rinkos užima Rusija. Vežėjai tikina, jog didžiosios kaimynės gerovė priklauso nuo pasaulinių naftos kainų. Jų nuomone, geriau sumokėti brangiau už degalus, tačiau turėti darbo. Ekonomistai pritaria – degalų pigimas Lietuvai gali būti bloga žinia.
 
Rusijos ekonomikos augimas antrąjį šių metų ketvirtį siekė vos 1,2 procento. Rusijos Ūkio ministerija pripažįsta, kad tai gerokai mažiau, nei prognozuota. Ekspertai neatmeta galimybės, kad kitų metų pradžioje šalis kris į bedugnę. Didžiosios kaimynės problemos gali skaudžiai paliesti ir Lietuvą.
 
Saugos savo rinkas
 
Vežėjų asociacijos „Linava“ vadovas Algimantas Kondrusevičius 15min.lt teigė, jog kol kas apie krizę kalbėti anksti: „Kol kas nedrįsčiau pasakyti, kad Rusijoje prasideda krizė. Yra ekonomikos ir vidaus vartojimo lėtėjimas. Jį mes jaučiame jau pusę metų. Mums tai kelia labai didelį nerimą, nes Rusija sudaro didelę mūsų paslaugų rinkos dalį“.
 
Asociacijos vadovas prognozavo, jog sunkumų prislėgta Rusija gali imtis Lietuvai nepalankios ekonominės politikos. „Visiškai nenustebčiau, jeigu Rusijos valdžia pradėtų labiau ginti savo gamintojus. Rusija gali proteguoti vietinius gamintojus, įvesti apribojimus kitų šalių eksportuotojams ir tai mus neramina. Kita vertus, Rusija yra valstybė, kuri kol kas dar negali pasigaminti visko, ko jai reikia. Visų pirma maisto. Ir mums tai parodė 2008 – 2009 m. krizė. Vežėjams, kurie gabeno maisto produktus į Rusiją, krizės metu darbo nesumažėjo“, – sakė A.Kondrusevičius.
 
Pasak jo, Rusija yra didelė rinka, todėl surasti jai alternatyvų būtų labai sunku. Jų ieškoma visą laiką. Pastaruoju metu atsirado Vidurinės Azijos rinka – Kazachstanas, Uzbekistanas, Tadžikistanas, Afganistanas. Tačiau palyginus su Rusija pervežimų srautai į šias šalis yra maži.
 
„Daugelis vežėjų yra diversifikavę savo rizikas. Didelės įmonės dirba ir su Rusija, ir su Europos Sąjungos valstybėmis, ir su trečiosiomis šalimis. Tačiau ekonomikos procesai yra globalūs. Rusija neveikia izoliuotai. Stojant Rusijai, stoja ir eksportas iš Europos valstybių. Europos Sąjunga yra didžiausia Rusijos prekybos partnerė“, – nurodė vežėjų atstovas.
 
Naftos adata
 
A.Kondrusevičius pabrėžė, jog Rusijos gerbūvį lemia energetinių resursų kaina pasaulinėse rinkose. „Naftos ir dujų kainos stabilizavosi.Jau nebėra tokio kritimo, kaip metų pradžioje. Vis tik situacija Rusijoje negerėja. Ir tai kelia didžiulį nerimą. Valstybiniai užsakymai, viešieji pirkimai finansuojami iš pinigų, gautų pardavus energetinius resursus. Kartais mes džiaugiamės pigiu dyzeliniu kuru ir benzinu, tačiau kai nėra kur jo naudoti, gal geriau šiek tiek brangesnis kuras, bet išsaugotos darbo vietos“, – sakė pašnekovas.
 
Asociacijos vadovas atkreipė dėmesį, jog Rusija dažnai imasi didelių, tačiau ekonomiškai nepamatuotų projektų: „Rusija paskutiniu metu turėjo labai daug infrastruktūrinių projektų. Galbūt kartais ir neracionalių – kalbu apie Rusijos geležinkelio modernizavimą, Sočio olimpines žaidynes, pasiruošimą pasaulio futbolo čempionatui. Tai leidžia valstybei pritraukti daug lėšų ir iš pirmo žvilgsnio sukurti daug darbo vietų, tačiau taip nusiurbiami pinigai iš kitų ekonomikos sektorių. Kaip tai atsilieps vidaus rinkai, kol kas neaišku. Reikia atsakyti į klausimą, kas geriau – ar tolygus valstybių vystimasis, ar tokie megaprojektai, kaip žiemos olimpinės žaidynės“.
 
Per Lietuvą į Rusiją keliauja maisto produktai, buitinė technika, avalynė, rūbai. „Vežama viskas, ko Rusija negali pasidaryti pati arba gali, bet ne tokios kokybės kaip Vakaruose“, – paaiškino A.Kondrusevičius.
 
Pienininkai ramūs
 
UAB „Rokiškio pienas“ vadovas Dalius Trumpa patikino, kad kol kas Rusijos krizės požymių nejaučia: „Iki šiol mes paklausos mažėjimo nejautėme. Situaciją galime palyginti su 2008 m. pasauline ekonomikos krize, kuri lygiai taip pat palietė ir Rusiją. Tuo metu pieno produktų pardavimas į Rusiją praktiškai nepasikeitė. Jei šiuo metu būtų Rusijos ekonomikos recesija, o ne didesnė krizė, nemanau, kad tai kaip nors žymiai paveiktų pardavimus“.
 
Ne taip optimistiškai į situaciją žvelgia ekonomistai. „Stebėdami bendruosius skaičius mes turime nemažai nerimo. Rusijos ekonomikos tempo praradimas prasidėjo toli gražu ne šiandien. Tai pastebėjome praėjusių metų pabaigoje. Pastaruoju metu Rusijos ekonomika stoja greičiau, nei buvo pranašauta. Bemaž 20 proc. Lietuvos eksporto iškeliauja konkrečiai į Rusiją. Be jokios abejonės, ekonomikos nuosmukis turės neigiamos įtakos mūsų verslininkų pardavimų apimtims. Ypač tų, kurie prekiauja Rusijos mažmeninėje rinkoje – maisto produktų, baldų, tekstilės gamintojams. Manau, kad jie jau pradeda jausti pirmuosius požymius“ – 15min.lt sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
 
Jis taip pat siūlė atskirti ekonomikos lėtėjimą nuo tikrosios krizės: „Man tenka prisiminti 1998 m. Rusijos krizę, kai problemos užgulė finansinį sektorių, įvyko rublio devalvacija, sutriko atsiskaitymai. Dabar mes kalbame apie konjunktūrinį susvyravimą, kuris gali būti ilgesnis arba trumpesnis. Pati Rusijos valdžia nori įtikinti rinkas, kad tai bus trumpas techninis veiksmas ir, kad jau trečią ketvirtį Rusijos ekonomika pradės kilti“.
 
Ant bedugnės krašto
 
G.Nausėdos teigimu, Rusijos ekonomika susiduria su problemomis, kurios nėra laikinos. „Bijau, kad problemos, kurios kamuoja Rusijos ekonomiką, labai menkai sprendžiasi. Tai ir nekonkurencingas verslas, ir institucinis silpnumas, ir per didelis verslo reguliavimas. Daug prikurta deklaracijų, bet niekas į priekį nejuda. Kol kas Rusiją gelbėja tik pakankamai aukštas pasaulinių naftos kainų lygis. Susvyravus naftos kainoms Rusijos ekonomika gali atsidurti labai gilioje duobėje“.
 
Jau seniai skaičiuojama, kas Lietuvai yra geriau – ar aukštos, ar žemos pasaulinės naftos kainos. Kol Rusijos lyginamasis svoris mūsų prekyboje buvo 9 – 10 proc., buvo akivaizdu, jog mums naudingos žemos naftos kainos. Dabar, kai Rusija sudaro 20 proc. mūsų eksporto į šį klausimą būtų ne taip paprasta atsakyti.
 
„Galbūt būtų geriau, jei naftos kainos šiek tiek kristų ir atsirastų poreikis keisti Rusijos ekonomiką. Jeigu jos laikysis aukštos, tai aš nei kiek neabejoju, jog Rusijos valdžia įmes dar vieną kitą trilijoną rublių į apyvartą, paskatins infrastruktūros programas, kuriam laikui viskas atsigaus ir reformų noras liks artimas nuliui“, – teigė ekonomistas.
 
G.Nausėdos nuomone, praradus Rusijos rinką Lietuvos gamintojams į Vakarus prasimušti būtų itin sunku: „Kai mes pasižiūrėjome, ką daugiausiai vežame į Vakarų Europą, tai pamatėme, kad produkcija labai sutampa su ta, kuri vežama į Rusiją. Maisto produktus perorientuoti iš Rytų į Vakarų rinkas yra tikrai nelengva. Jau nekalbu apie naudotus automobilius ar panašius dalykus. Tokios prekės ir keliauja į Rusiją, nes tai rinka, taikanti ne tokius aukštus kokybės kriterijus ir galinti pasiūlyti geriausią kainą“.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Šiemet grūdams gabenti AB „Lietuvos geležinkeliai“ skyrė 1121 vagoną. Jie visi išnuomoti pagal su grūdų perdirbėjais ir eksportuotojais suderintas vežimų organizavimo ir vagonų nuomos sutartis. Dar maždaug 400–500 grūdvežių tikimasi sulaukti iš Baltarusijos ir Ukrainos. Skaičiuojama, kad 1400-1600 grūdvežių parko turėtų pakakti šių metų grūdų derliui aptarnauti.

Pasak AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus pavaduotojo plėtrai Sauliaus Stasiūno, 2012-ųjų pabaigoje buvo organizuoti du aukcionai, kurių metu dalyviai galėjo varžytis dėl grūdvežių. Tačiau, nors juose ir dalyvavo po maždaug 20 dalyvių, aukcionai neįvyko, kadangi jie dėl grūdvežių nesivaržė.

„Siekdami spręsti problemą bei išnuomoti itin paklausius grūdams vežti skirtus vagonus organizavome susitikimus su Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacija, perdirbėjais, eksportuotojais, kitomis įmonėmis. Suderinome sąlygas ir tarpusavio bendradarbiavimo galimybes bei parengėme vežimų organizavimo ir vagonų nuomos sutartis“, - teigė S. Stasiūnas.

Daugelis įmonių tokias sutartis su AB „Lietuvos geležinkeliai“ sudarė, jos galioja iki 2014 m. liepos 1 dienos. Remiantis šiomis sutartimis yra išnuomoti visi 1121 grūdus galintys gabenti vagonai. Įvertinusi vežimų pakilimus rugpjūtį, rugsėjį ir iš dalies spalį, AB „Lietuvos geležinkeliai“ kreipėsi į Baltarusijos geležinkelius su prašymu padėti savo vagonais aptarnauti Lietuvoje išaugintą grūdų derlių.

„Baltarusijos geležinkeliai į mūsų prašymą pasižiūrėjo teigiamai, jie numato skirti 200–300 vagonų. Tikimės pagalbos ir iš Ukrainos geležinkelių, apie 100-200 vagonų. Manome, kad 1400-1600 grūdvežių parko pakaks laiku ir tinkamai aptarnauti šių metų lietuviškąjį grūdų derlių“, - tvirtino S. Stasiūnas. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad grūdvežių poreikis pagal gautas paraiškas šiemet buvo 1237 vagonai.

Praėjusiais metais Lietuvoje grūdų derlius siekė 4,1 mln. tonų, o jam aptarnauti buvo skirta daugiau kaip 1700 grūdvežių. Šių metų grūdų derlius, AB „Lietuvos geležinkeliai“ žiniomis, sieks apie 3,8 mln. tonų (-8 proc. lyginant su praėjusių metų derliumi, LR Žemės ūkio ministerijos duomenimis), todėl skaičiuojama, kad turėdama 1400-1600 vagonų parką bendrovė bus pasiruošusi jį aptarnauti.

Dėmesys efektyvumui

Be tiesioginio darbo su klientais, grūdų perdirbėjais, eksportuotojais „Lietuvos geležinkeliai“ didelį dėmesį sutelkė ir efektyviam vagonų parko panaudojimui, jų apyvartumui didinti. „Būtina pažymėti, kad „Lietuvos geležinkeliai“ šiuo metu vykdo bei numato pradėti vykdyti daug sudėtingų infrastruktūros remonto ar modernizacijos darbų – tiesti „Rail Balticą“, remontuoti tarpstočio Kalnėnai – Gaižiūnai kelią bei viaduką tarpstotyje Lentvaris – Vievis. Imamės įvairių priemonių, kad grūdų pervežimui šie darbai turėtų kuo mažesnę įtaką“, - užtikrino S. Stasiūnas.

Vidutiniškai per parą numatyta, kad šiems ir kitiems krovinių vežimams dirbs 70 magistralinių ir 58 manevriniai lokomotyvai, darbui yra pasirengę 528 mašinistai. Glaudžiai bendradarbiaujama su Klaipėdos uosto iškrovos terminaluose veikiančiomis įmonėmis. Per parą dviejuose terminaluose gali būti aptarnauta iki 260 vagonų.

„Grūdų vežimui įjungta žalia šviesa – organizuodami traukinių eismą prioritetą skiriame grūdų vežimui ir efektyviam vagonų apyvartumui“, - teigė S. Stasiūnas.

Grūdų derlius Rytuose gausesnis

AB „Lietuvos geležinkeliai“ žiniomis, 2013 metų grūdų derlius NVS šalyse bus pakankamai geras, o ypatingai Rusijoje laukiamas rekordinis pokytis.

Latvijos planuojamas grūdų derlius – 1,9 mln. tonų (-7 proc. lyginant su praėjusių metų derliumi, Latvijos Žemės ūkio ministerijos ir Latvijos nacionalinės statistikos žinybos duomenimis), Baltarusijoje – 8,1 mln. tonų (-6 proc. lyginant su praėjusių metų derliumi, Baltarusijos žemės ūkio ir maisto ministerijos duomenimis), Ukrainoje – 53 mln. tonų (+17 proc. lyginant su praėjusių metų derliumi, Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos duomenimis), Kazachstane – apie 25 mln. tonų (-6 proc. lyginant su praėjusių metų derliumi, JAV Žemės ūkio departamento duomenimis), Rusijoje – apie 100 mln. tonų (+20 proc. lyginant su praėjusių metų derliumi, Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos duomenimis).

„Akivaizdu, kad kaimyninių šalių geležinkelių administracijos visų pirma dėmesį teiks savo grūdų derliaus vežimams ir savo riedmenų parkus skirs vidaus rinkoms aptarnauti, - tvirtino S. Stasiūnas. – Žinoma, galimybė brangiai nuomotis kaimyninių šalių vagonus yra, tačiau tai nepaklausu ir neefektyvu“.

Pasak S. Stasiūno, minėtų šalių geležinkelių vagonų – grūdvežių kiekiai inventoriniame parke yra tokie: Latvijos geležinkelių – 623, Baltarusijos geležinkelių – 1237, Rusijos geležinkelių – 320, Ukrainos geležinkelių – 11284, Kazachstano geležinkelių – 788 vienetai. Dėmesį reikėtų atkreipti į tai, kad Rusijos, o pastaruoju metu ir kitų šalių geležinkelių administracijos savo vagonų parką iš inventorinio perveda į privatų arba vykdo veiklų atskyrimą ir jas parduoda. Dėl to, pavyzdžiui, Rusijos geležinkelių grūdovežių parkas yra privatus. Šių šalių vagonų nuomos kainos svyruoja nuo 60 iki 100 Lt parai: Latvijoje ir Baltarusijoje nuo 60 iki 70 litų, Rusijoje ir Kazachstane nuo 90 iki 100 litų. Lietuvoje vagono nuomos kaina parai – 54 litai.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ iš kaimyninių šalių jau gavo kelis atsakymus į užklausas dėl galimybės išsinuomoti jų grūdvežius. Juose teigiama, kad tokio tipo vagonų pasiūlos šiuo metu nėra.

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Europos Sąjungos Audito Rūmai nustatė, kad Prancūzijos mokesčiai už naudojimąsi keliais yra nepagrįstai dideli. Bet tą žino dauguma vairuotojų ir be autoritetingų instancijų pranešimų.
 
Europos Sąjungos Audito Rūmai pastebi, kad Prancūzijos vyriausybė nieko nedaro ir užsimerkia prieš nuolatinį kelius valdančių konsorciumų kainų už naudojimąsi autostradomis kėlimą. Prancūzijos valdžia akla, nemato, kad mokesčių kėlimas neatitinka infliacijos dydžių. Maža to, ji sustabdė savo 25% dalies veikimą už tai, kad privilegijuotieji važinėtų autostradomis nemokamai.
 
Šiuo metu Prancūzijoje yra 11.000 km. mokamų kelių. 2011 m. kelių eksploatavimo konsorciumų pajamos buvo apie 8,5 mlrd. EUR, trečdaliu daugiau, nei 2005 m. Tai laikoma per dideliu prieaugiu. Be to, Europos Sąjungos Audito Rūmai priekaištauja prancūzams, kad jie nesaugo kultūros objektų, esančių prie pat kelių.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas