Šiemet grūdams gabenti AB „Lietuvos geležinkeliai“ skyrė 1121 vagoną. Jie visi išnuomoti pagal su grūdų perdirbėjais ir eksportuotojais suderintas vežimų organizavimo ir vagonų nuomos sutartis. Dar maždaug 400–500 grūdvežių tikimasi sulaukti iš Baltarusijos ir Ukrainos. Skaičiuojama, kad 1400-1600 grūdvežių parko turėtų pakakti šių metų grūdų derliui aptarnauti.

Pasak AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus pavaduotojo plėtrai Sauliaus Stasiūno, 2012-ųjų pabaigoje buvo organizuoti du aukcionai, kurių metu dalyviai galėjo varžytis dėl grūdvežių. Tačiau, nors juose ir dalyvavo po maždaug 20 dalyvių, aukcionai neįvyko, kadangi jie dėl grūdvežių nesivaržė.

„Siekdami spręsti problemą bei išnuomoti itin paklausius grūdams vežti skirtus vagonus organizavome susitikimus su Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacija, perdirbėjais, eksportuotojais, kitomis įmonėmis. Suderinome sąlygas ir tarpusavio bendradarbiavimo galimybes bei parengėme vežimų organizavimo ir vagonų nuomos sutartis“, - teigė S. Stasiūnas.

Daugelis įmonių tokias sutartis su AB „Lietuvos geležinkeliai“ sudarė, jos galioja iki 2014 m. liepos 1 dienos. Remiantis šiomis sutartimis yra išnuomoti visi 1121 grūdus galintys gabenti vagonai. Įvertinusi vežimų pakilimus rugpjūtį, rugsėjį ir iš dalies spalį, AB „Lietuvos geležinkeliai“ kreipėsi į Baltarusijos geležinkelius su prašymu padėti savo vagonais aptarnauti Lietuvoje išaugintą grūdų derlių.

„Baltarusijos geležinkeliai į mūsų prašymą pasižiūrėjo teigiamai, jie numato skirti 200–300 vagonų. Tikimės pagalbos ir iš Ukrainos geležinkelių, apie 100-200 vagonų. Manome, kad 1400-1600 grūdvežių parko pakaks laiku ir tinkamai aptarnauti šių metų lietuviškąjį grūdų derlių“, - tvirtino S. Stasiūnas. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad grūdvežių poreikis pagal gautas paraiškas šiemet buvo 1237 vagonai.

Praėjusiais metais Lietuvoje grūdų derlius siekė 4,1 mln. tonų, o jam aptarnauti buvo skirta daugiau kaip 1700 grūdvežių. Šių metų grūdų derlius, AB „Lietuvos geležinkeliai“ žiniomis, sieks apie 3,8 mln. tonų (-8 proc. lyginant su praėjusių metų derliumi, LR Žemės ūkio ministerijos duomenimis), todėl skaičiuojama, kad turėdama 1400-1600 vagonų parką bendrovė bus pasiruošusi jį aptarnauti.

Dėmesys efektyvumui

Be tiesioginio darbo su klientais, grūdų perdirbėjais, eksportuotojais „Lietuvos geležinkeliai“ didelį dėmesį sutelkė ir efektyviam vagonų parko panaudojimui, jų apyvartumui didinti. „Būtina pažymėti, kad „Lietuvos geležinkeliai“ šiuo metu vykdo bei numato pradėti vykdyti daug sudėtingų infrastruktūros remonto ar modernizacijos darbų – tiesti „Rail Balticą“, remontuoti tarpstočio Kalnėnai – Gaižiūnai kelią bei viaduką tarpstotyje Lentvaris – Vievis. Imamės įvairių priemonių, kad grūdų pervežimui šie darbai turėtų kuo mažesnę įtaką“, - užtikrino S. Stasiūnas.

Vidutiniškai per parą numatyta, kad šiems ir kitiems krovinių vežimams dirbs 70 magistralinių ir 58 manevriniai lokomotyvai, darbui yra pasirengę 528 mašinistai. Glaudžiai bendradarbiaujama su Klaipėdos uosto iškrovos terminaluose veikiančiomis įmonėmis. Per parą dviejuose terminaluose gali būti aptarnauta iki 260 vagonų.

„Grūdų vežimui įjungta žalia šviesa – organizuodami traukinių eismą prioritetą skiriame grūdų vežimui ir efektyviam vagonų apyvartumui“, - teigė S. Stasiūnas.

Grūdų derlius Rytuose gausesnis

AB „Lietuvos geležinkeliai“ žiniomis, 2013 metų grūdų derlius NVS šalyse bus pakankamai geras, o ypatingai Rusijoje laukiamas rekordinis pokytis.

Latvijos planuojamas grūdų derlius – 1,9 mln. tonų (-7 proc. lyginant su praėjusių metų derliumi, Latvijos Žemės ūkio ministerijos ir Latvijos nacionalinės statistikos žinybos duomenimis), Baltarusijoje – 8,1 mln. tonų (-6 proc. lyginant su praėjusių metų derliumi, Baltarusijos žemės ūkio ir maisto ministerijos duomenimis), Ukrainoje – 53 mln. tonų (+17 proc. lyginant su praėjusių metų derliumi, Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos duomenimis), Kazachstane – apie 25 mln. tonų (-6 proc. lyginant su praėjusių metų derliumi, JAV Žemės ūkio departamento duomenimis), Rusijoje – apie 100 mln. tonų (+20 proc. lyginant su praėjusių metų derliumi, Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos duomenimis).

„Akivaizdu, kad kaimyninių šalių geležinkelių administracijos visų pirma dėmesį teiks savo grūdų derliaus vežimams ir savo riedmenų parkus skirs vidaus rinkoms aptarnauti, - tvirtino S. Stasiūnas. – Žinoma, galimybė brangiai nuomotis kaimyninių šalių vagonus yra, tačiau tai nepaklausu ir neefektyvu“.

Pasak S. Stasiūno, minėtų šalių geležinkelių vagonų – grūdvežių kiekiai inventoriniame parke yra tokie: Latvijos geležinkelių – 623, Baltarusijos geležinkelių – 1237, Rusijos geležinkelių – 320, Ukrainos geležinkelių – 11284, Kazachstano geležinkelių – 788 vienetai. Dėmesį reikėtų atkreipti į tai, kad Rusijos, o pastaruoju metu ir kitų šalių geležinkelių administracijos savo vagonų parką iš inventorinio perveda į privatų arba vykdo veiklų atskyrimą ir jas parduoda. Dėl to, pavyzdžiui, Rusijos geležinkelių grūdovežių parkas yra privatus. Šių šalių vagonų nuomos kainos svyruoja nuo 60 iki 100 Lt parai: Latvijoje ir Baltarusijoje nuo 60 iki 70 litų, Rusijoje ir Kazachstane nuo 90 iki 100 litų. Lietuvoje vagono nuomos kaina parai – 54 litai.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ iš kaimyninių šalių jau gavo kelis atsakymus į užklausas dėl galimybės išsinuomoti jų grūdvežius. Juose teigiama, kad tokio tipo vagonų pasiūlos šiuo metu nėra.

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Europos Sąjungos Audito Rūmai nustatė, kad Prancūzijos mokesčiai už naudojimąsi keliais yra nepagrįstai dideli. Bet tą žino dauguma vairuotojų ir be autoritetingų instancijų pranešimų.
 
Europos Sąjungos Audito Rūmai pastebi, kad Prancūzijos vyriausybė nieko nedaro ir užsimerkia prieš nuolatinį kelius valdančių konsorciumų kainų už naudojimąsi autostradomis kėlimą. Prancūzijos valdžia akla, nemato, kad mokesčių kėlimas neatitinka infliacijos dydžių. Maža to, ji sustabdė savo 25% dalies veikimą už tai, kad privilegijuotieji važinėtų autostradomis nemokamai.
 
Šiuo metu Prancūzijoje yra 11.000 km. mokamų kelių. 2011 m. kelių eksploatavimo konsorciumų pajamos buvo apie 8,5 mlrd. EUR, trečdaliu daugiau, nei 2005 m. Tai laikoma per dideliu prieaugiu. Be to, Europos Sąjungos Audito Rūmai priekaištauja prancūzams, kad jie nesaugo kultūros objektų, esančių prie pat kelių.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) skelbia išankstinius 2013 m. antrojo ketvirčio pašto rinkos duomenis.  Išankstiniais RRT duomenimis, bendra pašto rinka, vertinant pagal gautas pajamas, 2013 m. II ketvirtį, palyginti su 2012 m. II ketvirčiu (74,3 mln. Lt), padidėjo 13,5 proc. ir sudarė 84,3 mln. Lt.

Pašto paslaugos teikėjų pajamos už siuntas, įteiktas asmeniškai pasirašytinai (per pasiuntinį), 2013 m. II ketv. siekė 49,4 mln. Lt ir, palyginti su 2012 m. II ketv., išaugo 8,9 proc. Pajamos, gautos už universaliosios pašto paslaugos teikimą, kitų siuntų pristatymą gavėjams į jų gaunamąsias dėžutes  ir siuntų siuntimą dideliais kiekiais, 2013 m. II ketv. padidėjo 20,8 proc. – iki 34,9 mln. Lt.

Bendras korespondencijos siuntų kiekis sumažėjo 12,1 proc. (nuo 17,9 mln. vnt. 2012 m. II ketv. iki 15,8 mln. vnt. 2013 m. II ketv.), o bendras siuntinių kiekis padidėjo 15,1 proc. (nuo 1,6 mln. vnt. 2012 m. II ketv. iki 1,9 mln. vnt. 2013 m. II ketv.)[1].

2013 m. II ketvirtį teisę teikti pašto paslaugą turėjo 78 ūkio subjektai.

Galutinius 2013 m. II ketvirčio pašto rinkos duomenis RRT paskelbs 2013 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje.

[1] 2012 m. II ketv. ir 2013 m. II ketv. siuntų kiekiai perskaičiuoti pagal naują metodiką, pagal kurią skaičiuojant bendrą suteiktų paslaugų apimtį neįskaičiuojamos vidaus gaunamosios siuntos.

Ryšių reguliavimo tarnyba

Nuo rugpjūčio 14 d. turėjusi įsigalioti nauja pervežimų į Rusiją tvarka atidedama mėnesiui. Tokio sprendimo priežastys yra asocijuotų vietinių ir užsienio struktūrų spaudimas. Tas spaudimas vyko neveltui, nes šiuo metu kol kas niekas tiksliai nežino kaip turėtų veikti naujoji tvarka. Per mėnesį laiko tikimasi, kad Rusijos pusė galės geriau paaiškinti visas permainas.
 
„Linavos“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius, kalbėdamas apie artėjančias permainas teigė, kad Lietuvos vežėjų asociacija kol kas savo nariams pagelbėti negali dėl visiškos tylos iš Rusijos pusės. „Buvo daug užklausimų, mes kreipiamės per įvairias institucijas: Susisiekimo ministeriją, Eurokomisarą Algirdą Šemetą, Jungtinių tautų komisiją, „IRU“. Per juos laukiam atsakymų, kurių kol kas nėra.“
 
Žvelgdamas į ateitį A. Kondrusevičius buvo optimistiškas, nes jo nuomone, pagrindo įvesti naujos tvarkos nėra. „Aš tikiu, kad viskas susitvarkys. Muitinė užsiima sąlygine saviveikla. Jų sprendimai prieštarauja teisės normoms. TIR sistemos pagalba administruojami didžiuliai transporto srautai, jų žingsnis neatsakingas.“
 
„Linavos“ viceprezidentas Mečislovas Atroškevičius apie naują tvarką kalbėjo tik teoriniu lygmeniu, nes oficialios informacijos kol kas nėra. Jis išreiškė nuogąstavimus, nes M. Atroškevičiaus nuomone, nauja tvarka turės trūkumų.
 
„Daug kas klausia, kodėl „Linava“ nieko nežino apie naują tvarką, kainas. Nei vieno oficialaus pranešimo mes nesame gavę.“
 
Kalbėdamas apie galimas nacionalinės garantijos kainas pašnekovas stebėjosi, tuo kas vyksta Rusijoje. „Šiai dienai tas pats „Rostek“ siūlo sutartis vežėjams, bet negali pasakyti kainų. Kainos svyruoja nuo 1 50 eurų iki 10 tūkst. rublių. Bet reikia prisiminti, kad tai gali būti tik garantijos suma, o „Rostek“ gali pradėti daryti ir kitas paslaugas, kurias dabar vežėjai pasidaro patys nemokamai. Tad suma gali augti.“
 
M .Atroškevičius akcentuoja, kad prasmės keisti tvarką tikrai nėra: „Šiai dienai nėra geresnės sistemos už TIR. Tie kas galvoja, kad naujoji sistema yra geresnė, manau, klysta. Jei rusai norėtų padaryti alternatyvą, TIR sistemai tuomet aš būčiau „už“. Jeigu vežėjai galėtų rinktis tarp TIR ir kitos garantinės sistemos, būtų konkurencija, ji būtų į naudą. Dabar bandoma viską suvaldyti administracinėm priemonėm ir nepasiūloma nieko lygiaverčio TIR sistemai.“
 
Taip pat „Linavos“ viceprezidentas teigia neįsivaizduojantis, kad būtų atsisakyta TIR knygelių: „TIR knygelė atliks tą pačią funkciją kaip ir iki šiol. Yra manančių, kad jų nereiks, kad nebereiks nei „IRU“, nei „Linavos“, nei „ASMAP“. Automobilis turi atvykti su plombomis. Abejoju, kad atvažiavus vien su deklaracija, sunkvežimis bus plombuojamas. Muitininkai nekabins plombų neturint jokio muitinės dokumento. TIR toks yra, CMR – ne. Kituose dokumentuose net nėra galimybės daryti įrašų apie plombą. Todėl greičiausiai ta plomba ir nebus kabinama. Rusijos muitinė gana aiškiai pasakė, kad atvažiavus be plombos, laukia nuodugni patikra. Transporto priemonė bus siunčiama į terminalą ir ten bus atliktas pilnas iškrovimas ir pakrovimas, tikrins. Tad iš esmės važiuoti be TIR knygelės negalima. Ji atliks tas pačias funkcijas, kurias ir atlikinėjo iki šiol.“
 
Taip pat TIR sistemos pagalba galima kontroliuoti nesąžiningus vežėjus, kurie šalinami iš šios sistemos už nusižengimus. Naujoji tvarka nesąžiningiems vežėjams gali būti palankesnė ir kontrabandos mastai gali ūgtelti. Visą padidėjusią riziką ir tokiu atveju pakilusias kainas turės apmokėti sąžiningi vežėjai.
 
Taip pat M. Atroškevičius bandė analizuoti naujos garantijos veikimo tvarką, kuri, jo nuomone, bus kažkam neblogas pajamų šaltinis. „Patys muitinės atstovai pranešė, kad jei sunkvežimis atvažiuoja su TIR knygele, tuomet pritaikoma vienokia kaina. TIR sistema kol kas neatsiima savo įsipareigojimų dengti iki 60 tūkst. eurų garantą. Papildomos garantijos metu žmonės susirinks pinigus už nieką. Nes garantija iki 60 tūkst. eurų eis su nuline rizika. Tarkim nacionaline garantija 1 500 rublių, per metus 1,5 mln. sunkvežimių su TIR knygelėmis važiuoja į Rusiją, tai 2,25 mlrd. rublių bus surenkama iš esmės už nieką.“
 
Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos vadovas Tautginas Sankauskas teigia, kad vežėjams gali kilti problemų, kurias ekspeditoriai pasistengs padėti išspręsti, tačiau turėjo abejonių dėl konkurencijos sąlygų. „Vyksta ginčas tarp muitinės ir ASMAP. Abi pusės skirtingai šneka. Yra problema dėl mokesčių nesumokėjimo. Rusai pareiškė, kad neišeina iš TIR sistemos, bet čia jų vidinis reikalas kokią tvarką naudoti. Ar tai bus gerai ar blogai vienareikšmiškai pasakyti tikrai neišeina. Svarbiausia turi būti vienodos sąlygos visiems. Ekspeditoriams bus ką veikti. Žinoma daugiau problemų turės vežėjai. Ekspeditoriai tikisi, kad bus vienodos sąlygos visiems, bet jeigu jie pradės proteguoti Muitų sąjungą, tada jau kita situacija.“
 
Rusai nukėlė naujos tvarkos įvedimą vienam mėnesiui, tad belieka tikėtis, kad per tą laiką visos suinteresuotos pusės gaus atsakymus į savo klausimus, o galbūt naujosios tvarkos išvis neprireiks ir rusai pakeis savo nuomonę.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Į iškilusias betono plokštes sporgstančios padangos, iš po ratų skriejančių akmenų daužomi langai ir nuo kelduobių lūžtančios važiuoklės – tai Lietuvos keliais važiuojančių vairuotojų kasdienybė. Europą skersai išilgai išmaišę vairuotojai tikina, kad už Lietuvos kelius jau geresni ne tik Estijos, bet ir Baltarusijos keliai.

„Lietuvos keliai Tarybų Sąjungoje garsėjo kaip patys geriausi. Tačiau per pastaruosius metus žengėme žingsnį atgal – šiandien už Lietuvos kelius prastesnės būklės yra tik Ukrainos keliai, mus pralenkė net Baltarusija“, - teigia tolimojo keleivinio trasporto kompanijos „TOKS“ vairuotojas Algimantas Rutavičius.

Jam antrina ir keleivių vežimo kompanijos „Kautra“ vairuotojas Darius Rainys. Jo teigimu, per pastaruosius metus Baltarusijos kelių tinklas sparčiai atnaujinamas – nors keliai ir siauri, juose nėra duobių, nesimėto akmenukai, asfalto danga švari. Lietuvos keliai už daugelį baltarusiškų geresni tik tuo, kad juose yra kelių stulpeliai, užtvarai.

Prastais keliais garsėjusi Lenkija, vairuotojų nuomone, prieš pernai vykusį Europos futbolo čempionatą taip pat susitvarkė – dabar galima drąsiai važiuoti ir mokamais, ir daugeliu nemokamų kelių. Su geriausiais Europoje – Vokietijos, Prancūzijos ir Anglijos – keliais Lietuvos keliai negali net lygintis.

„Nuo nešvarios kelio dangos iš po priekyje važiuojančios transporto priemonės ratų skriejantys akmenukai neretai sudaužo priekinius žibintus, langus, kurių vienas kainuoja daugiau nei 3000 litų. Mums tai didelė žala“, - teigia „Kautra“ Vilniaus filialo vadovas Karolis Kairaitis.

„TOKS“ generalinio direktoriaus Arūno Indrašiaus teigimu, priekinius stiklus bendrovė priversta keisti visiems autobusams bent kartą metuose. „Būna, kad pakeitus stiklą ir autobusui išvažiavus į liniją pirmą dieną, jis vėl suskaldomas stiklas. Techninių apžiūrų reikalvimai yra europiniai, tad kas pusė metų reikalaujama, kad transporto priemonė būtų tokia, kaip nuo gamyklos konvejerio, tik keliai ir jų priežiūra neeuropinė“, - pastebi A. Indrašius.

Be to, daugelis autobusų važinėja pabaltavusiais šoninių stiklų paketais, nes dėl pastovaus kratymosi per duobes ir nelygumus, jie išsihermetizuoja ir pradeda baltuoti.

Lietuviai vairuotojai pastebi ir kelių lopymo tradicijų skirtumą Lietuvoje ir Vakarų Europos šalyse. Ilgametę patirtį turinčio vairuotojo Algimanto teigimu, jei šalia būtų dvi duobės, lietuviai į kiekvieną jų pribertų asfalto ir po kiek laiko vėl žiūrėtų, kaip tose pačiose vietose atsiveria naujos duobės. Tuo tarpu vokiečiai imtų ir vienu lopu užasfaltuotu abi duobes – tai duotų didesnę naudą.

„Vilniaus miesto savivaldybės prašėme padėti bent minimaliai sutvarkyti įvažiavimą į  mūsų autubusų parką, tačiau atsakymas buvo paprastas – lėšų nėra. Savo jėgomis galime nebent kartas nuo karto užpilti duobes“, - pasakoja „TOKS“  administratorė Renata Stanaitienė.

Bendrovių vairuotojai išskiria sudėtingiausio eisimo ruožus šalies keliuose: provėžuotas kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda ruožas ties uostamiesčiu, betonkelis Vilnius – Utena ir „Via Baltica“ Suvalkijoje.

„Nors Latvijoje keliai taip pat nėra pačios geriausios būklės, tarptautinis greitkelis „Via Baltica“ yra puikiai prižiūrimas. Tuo tarpu Lietuvos kelių infrastruktūros flagmanu turinti būti „Via Baltica“ atrodo pamiršta. Pavyzdžiui, atkarpa Suvalkijoje  yra pati pavojingiausia Lietuvoje – joje per metus įvyksta bent keletas kraupių avarijų, kuriose žūsta daug žmonių. Dažniausia priežastis – vilkikų virtinės Čia kelias turėtų būti platinamas – tai neišvengiama“, - svarsto K. Kairaitis.

Visgi vairuotojai pripažįsta, kad šalyje vykdomi ir naudingi projektai – Panevėžio aplinkelio statybos, Jakų žiedinės sąnkryžos rekonstrukcija.

Finansavimas – mažiausias regione

Pasaulio banko duomenimis, Lietuvoje valstybinės reikšmės kelių finansavimas iš ES šalių buvo vienas mažiausių. Lietuvoje 1 kilometrui valstybinės reikšmės kelių buvo skiriama 13,8 tūkst. eurų, tuo tarpu Austrijoje – 721 tūkst., Prancūzijoje – 255 tūkst., Didžiojoje Britanijoje – 214 tūkst.,  Slovėnijoje – 116,8 tūkst.,  Vokietijoje – 111,3 tūkst., Italijoje – 96,3 tūkst., Norvegijoje – 82,6 tūkst. eurų.

Kur kas labiau transporto infrastruktūra rūpinasi  ir kaimynai: iš 2007-2013 m. ES paramos Lenkija transporto infrastruktūrai skyrė 38 proc., Estija – 30 proc., Latvija – 36 proc., o Lietuva tik - 22,58 proc.

Mokslininkų apskaičiuota, kad jei finansavimas ir toliau išliks toks pat, kelių dangos bus atstatomos tik kas 30 metų arba per dvigubai ilgesnį laiką nei reikėtų. Per tiek laiko dėl transporto ir oro poveikio dangoje atsiranda įtrūkimų, kuriuos būtina sutvarkyti. To nepadarius, per keletą vėlesnių metų danga aižėja labai greitai, o jai pasenus dar 12–15 metų, jau būtinas kapitalinis remontas. Tai kainuoja gerokai brangiau.

Rimvydas Gradauskas

Asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdantysis direktorius

 Vežėjai, kurie planuoja reisus į rytų valstybes, turėtų atsižvelgti į tai, kad nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 15 d. dėl remonto darbų bus laikinai uždarytas Raigardo (Privalkos) pasienio kontrolės punktas.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Rusijos Federalinė muitinės tarnybos (FMT) atstovai teigia, kad eilių pasienyje įsigaliojus naujai tranzito tvarkai neturėtų atsirasti. Jei jos ir bus, tuomet jų priežastys bus kitos. Kol visa Europa ir dalis Rusijos skambina pavojaus varpais, muitininkai ir toliau tvirtai laikosi pozicijos, kad naujoji tvarka yra reikalinga, o problemų dėl to nekils.
 
Taip pat FMT atstovai teigia, kad naujos dokumentų formos nepabrangins muitinės procedūrų įkainių ir paslaugų.
 
Primename, kad nuo rugpjūčio 14 d., važiuojant Rusijos teritorija, vežėjai privalės garantuoti muitų mokesčio sumokėjimą. Tai bus galima apdaryti piniginiu užstatu, banko garantija, laidavimu arba įkeitus turtą.
 
Iki šiol šias funkcijas atlieka Rusijos vežėjų asociacija ASMAP naudodama TIR sistema. Muitininkai teigia, kad šis klausimas su ASMAP yra sunkiai sureguliuojamas. Fiksuojamas prekių trūkumas dėl ko seka muitų nesumokėjimas.
 
FMT teigia, kad iki liepos 1 d. buvo sukaupta 20 mlrd. rublių (apie 1,8 mlrd. lt.)skola, kuri susidarė iš TIR sistemos dalyvių nesumokėtų mokesčių. Šiuo metu tokios skolos yra laikomos administraciniu pažeidimu, kuris užtraukia baudžiamąją atsakomybę, bet teismai dažniausiai būna palankūs vežėjams ir ASMAP.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Susisiekimo ministerijoje šiandien, rugpjūčio 5 d., įvykusiame Eismo saugumo tarybos posėdyje pritarta Vidaus reikalų ministerijos siūlymui sugrąžinti baudos balų sistemą piktybiškai Kelių eismo taisykles (KET) pažeidžiantiems vairuotojams. Balų sistema Lietuvoje veikė iki 2008 metų.

Baudos balų sistemos įteisinimo tikslas – įspėti vairuotojus, kad už pakartotinius eismo saugumo pažeidimus, be piniginių baudų, surinkus nustatytą balų skaičių, bus pritaikyta papildoma griežtesnė sankcija – atimta teisė vairuoti transporto priemones.

„Baudos taškų sistema būtų efektyvi. Finansinės baudos vairuotojus atgraso ne visada, o teisės vairuoti transporto priemonę praradimas yra stipri poveikio priemonė. Tokia sistema sėkmingai veikia dvidešimt vienoje Europos šalyje, ją naudoja ir pagal eismo saugumą lyderiaujančios valstybės“, – sakė Tarybos posėdžiui pirmininkavęs susisiekimo viceministras Vladislav Kondratovič.

Projekte numatyta, kad teisė vairuoti būtų atimama per vienerius metus 10 balų surinkusiam bet kuriam vairuotojui arba 5 balus surinkusiam pradedančiajam vairuotojui, turinčiam iki dvejų metų vairavimo stažą. Priklausomai nuo pavojingumo, už KET pažeidimą būtų skiriama nuo vieno iki keturių balų.

Grąžinti baudos balų sistemą siūlanti policija teigia, kad tokia sistema padėtų efektyviau kovoti su sistemingai KET pažeidžiančiais vairuotojais, o tai leistų sumažinti eismo įvykių skaičių. Sistema turėtų būti ypač griežta pavojingo greičio mėgėjams, nes nesaugus greitis yra viena dažniausių skaudžių avarijų priežasčių.

Dėl baudos balų sistemos sugrąžinimo Seimas turėtų apsispręsti rudenį. Siūloma, kad tokia sistema įsigaliotų 2015 m. sausio 1 d.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Transporto sektoriaus atstovai žino daugybę tarptautinių parodų, susijusių su jų darbu. Vieni dalyvauja vienose parodose, kiti kitose, treti išvis niekur nevažiuoja. Apie tai ar verta dalyvauti tarptautinėse parodose, kurios iš jų yra svarbiausios ir kitus niuansus kalbamės su didelių Lietuvos transporto sektoriaus kompanijų atstovais.
 
Svarbu save pristatyti ne tik Europoje ir Rusijoje
 
UAB „ABIPA“ Pasaulinio tinklo plėtros projekto vadovas Tomas Brasiūnas ir UAB „Arijus“ Rinkodaros ir plėtros direktorius Egidijus Ramonas akcentuoja, kad Lietuvos verslui svarbiausios parodos vyksta tradicinėse Rusijos ir Europos rinkose. Abu pašnekovai išskyrė „TransRussia“ (Maskva) ir „Transport Logistics“ (Minskas, Miunchenas) parodas, tačiau priklausomai nuo įmonės specifikos, galima sudalyvauti ir ne taip gerai mūsų krašte žinomose parodose.
 
UAB „Arijus“ atstovas E. Ramonas pateikia ir kitų aktualių jiems parodų pavyzdžius: „Svarbi ir transporto paroda Kazachstane, pamečiui vykstanti arba Almatoje, arba Astanoje. Šiose parodose sulaukiame didelio susidomėjimo. Žinoma, nevengiame žvelgti ir plačiau, pavyzdžiui, prieš metus vykome į parodą Šanchajuje, kur sėkmingai pristatėme konteinerinį traukinį „Merkurijus“, keliaujame ir į kitas parodas kaip lankytojai arba dalyvaujame jose drauge su partneriais. Į šiais metais Antverpene vykusią „Breakbulk Europe 2013“ parodą kaip dalyviai vykome pirmą kartą, todėl kol kas sunku įvertinti šios parodos efektyvumą .“
 
T. Brasiūnui taip pat tenka dalyvauti ne tik populiariausiose, bet ir mažiau žinomose, tačiau jo kompanijai svarbiose parodose. „Nuo to, kurią krovinių pervežimo rūšį konkreti įmonė laiko savo pagrindine – priklauso ir planuojamų parodų tvarkaraštis: tarkime „Black Sea ports and Shipping“ paroda ir konferencija, vyksianti rugsėjo mėnesį, aktuali Juodosios jūros regiono ekspeditoriams, o „Southern Asia Ports, Logistics and Shipping 2013“, spalio mėnesį vyksianti Indijoje, aktuali didesniam ekspeditorių ratui.“
 
Kaip išsirinkti parodas?
 
E. Ramonas norintiems dalyvauti parodose, pirmiausiai siūlo gerai išanalizuoti savo veiklą: „Svarbu rasti „kertines“ paslaugas, kurios aktualiausios būtent vienoje ar kitoje parodoje, žinoti ir išskirti savo konkurencinius pranašumus. Maskvoje bei Minske vykstančios parodos itin naudingos ieškant klientų ir partnerių Rytuose, pristatant sandėliavimo, uosto, konteinerinių traukinių paslaugas.“
 
T. Brasiūnas prisimena, kad anksčiau parodose dalyvaudavo rečiau, o dabar tai tapo neišvengiama. „Ekspedijavimo versle parodos ir dalyvavimas jose – svarus įrankis kontaktų užmezgimui, partnerių ir vežėjų paieškai. „ABIPAI“ tapus pasaulinių tinklų WCA ir M.I.F.F.A., bei „Lineka“ nare, parodų ir konferencijų kiekis, į kuriuos ABIPA atstovai yra kviečiami dalyvauti, ženkliai išaugo. Tinklų rengiami susitikimai ir konferencijos –itin aktualūs, nes juose pristatomos aktualiausios transporto rinkos naujovės, sprendimai, liečiantys viso pasaulio ekspeditorius ir logistus“.
 
Tačiau parodose dalyvaujama ne tik dėl naujų kontaktų ar rinkų. Tai puiki proga įvertinti save ir toliau vystyti sėkmingus ryšius su jau esamais klientais. T. Brasiūnas išskiria dar ir šiuos dalyvavimo parodose privalumus: „Parodas įmonė vertina kaip puikią galimybę vienu metu užmegzti maksimaliai daug verslo kontaktų, pristatyti įmonės galimybes, aptarti tolimesnes bendradarbiavimo su esamais partneriais gaires.“
 
Susitikimus su esamais klientais parodose vertina ir „Arijaus“ atstovas: „Pasaulinė Miuncheno paroda sutraukia visus rinkos žaidėjus, yra ypač naudinga pristatant savo paslaugas vakarams. Mums ši paroda – dar ir puiki galimybė betarpiškai sutikti įmonių, su kuriomis dirbame, atstovus.“
 
Geriausi namų darbai – profesionalus darbus
 
E. Ramonas apibendrindamas pasiruošimą parodoms, pirmiausiai pabrėžia, kad į jas verta važiuoti tik tada, kai įmonė turi ką parodyti kitiems dalyviams. „Pirmasis ir svarbiausias darbas, ruošiantis tokiems renginiams, yra nuolatinis profesionalus darbas, kurio rezultatais pasidalinti ir juos pristatyti galime parodose.“ Taip pat pašnekovas griauna susidariusį mitą, kad parodos vargina: „Kai žinai kas esi, kaip dirbi, kad siūlai gerą produktą, dalyvavimas parodose tampa ne įtemptu darbu, o malonumu.“
 
T. Brasiūnas kalbėdamas apie pasiruošimo darbus mano, kad svarbu viską padaryti laiku ir nenukelti darbų paskutinei minutei: „Mūsų įmonės dalyvavimas parodose planuojamas metams į priekį, tad išvengiama chaoso ir paskutinės minutės darbų. Parodiniai įrankiai: prezentacijos, dalomoji medžiaga ir suvenyrai taip pat yra planuojami. Prieš parodą skiriamos kelios dienos susipažinti su dalyviu sąrašu, suderinti susitikimų laikus.“
 
Geriau vieniems ar kooperuotis?
 
Dažnai dalyvaujant pirmiausiai reikia apsispręsti ar įmonė turės savo individualų stendą ar dalyvaus kartu su kitomis įmonėmis jungtiniame stende. Finansiškai šios dvi perspektyvos gerokai skiriasi. Pašnekovai prieš pasirinkdami vieną iš šių variantų, pirmiausiai siūlo gerai įvertinti parodos specifiką ir savo galimybes joje. „Daugumoje parodų rengiami „Business to Business“ susitikimai, kuriuose būtinai dalyvaujame. Jei parodoje verslo susitikimų nenumatoma, renkamės įvairius variantus, tačiau ateityje su savo stendu planuojame nuolat dalyvauti Rusijos parodose.“ – teigia T. Brasiūnas.
 
E. Ramonas teigia, kad anksčiau buvo visokių variantų, tačiau galiausiai „Arijus“ nusprendė parodose dalyvauti su savo stendu. „Nuo šių metų visose parodose dalyvaujame su atskiru ekspoziciniu stendu, manome, kad ši mintis pasiteisino. Nors nei viena iš mūsų parodų nėra pigi, bet ir rezultatus netrunkame pajusti. Atskiras stendas padeda mums nepasimesti tarp kitų įmonių, esame lengviau surandami.“
 
Kada šaunamas šampanas?
 
Tinkamai pasiruošus ir pasirinkus parodas, jos visada būna naudingos. Tuo neabejoja abu pašnekovai, tačiau pirmieji rezultatai nebūtinai būna pasiekiami iš karto. Prie tikslo tenka eiti ilgus metus sėkmingai dirbant savo darbą. „Dalyvavimo parodoje rezultatas jaučiamas visuomet – jei parodos metu atrasti nauji kontaktai, partneriai ir klientai, su jais sėkmingai dirbama, vėliau sulaukiame jų rekomenduotų klientų, partnerių užklausų. Kiekvienos parodos metu kaupiama informacija, stebimos naujos tendencijos ekspedijavimo rinkoje leidžia priimti vienokius ar kitokius sprendimus vystant verslą. Paprastai apčiuopiamas rezultatas retai pasirodo iškarto po parodos, dažniausiai reiklia įdėti papildomo įdirbio, kad parodos metu įgytos pažintys ir pokalbiai taptų klientais, partneriais ir projektais.“ – T. Brasiūnas.
 
E. Ramonas taip pat negalėjo įvardinti kiek tiksliai praeina laiko, kuomet pradedama jausti parodos nauda, visa tai pakankamai individualu, tačiau, jo nuomone, ji yra akivaizdi: „Džiaugiamės, kai galime iškart pasiūlyti naujiems klientams optimalius sprendimus. O kai kurie esami bei potencialūs klientai ir partneriai patys ieško mūsų parodose – tai ne vienerių metų įdirbis. Visos šios parodos padeda užmegzti naudingų kontaktų, tačiau ne ką mažiau svarbu šiuos ryšius paversti abipusiai naudingu bendradarbiavimu.“
 
Reziume
 
Be abejonių galima daryti išvadą, kad dalyvauti tarptautinėje parodoje verta tik tuo atveju, jei įmonė turi gerą reputaciją, dirba profesionaliai ir yra žinoma kitiems transporto sektoriaus atstovams bei turi ką pasiūlyti kitiems rinkos žaidėjams. Priešingu atveju, parodos metu galima nublankti prieš šiuos privalumus turinčias organizacijas ir grįžti tuščiomis.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2013 m. rugpjūčio 1 d. Uosto direkcijos iniciatyva vyko diskusija apie Šventosios uosto atstatymo perspektyvas, terminus, finansavimo šaltinius.

Šiame pasitarime dalyvavo Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus ir Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovai. Šventosios uosto atkūrimo ir miesto išvystymo vizualizaciją (kaip turėtų atrodyti Šventosios uostas, kaip siūloma formuoti miesto infrastruktūrą ir komercinius objektus mieste, kokia būtų atkurto uosto įtaka Šventosios miesteliui bei visam regionui) pristatė jos rengėjai – UAB „Sweco Lietuva“ atstovai.

Buvo pristatyta esama Šventosios urbanistinė struktūra ir pasiūlymai dėl plėtojimo, Šventosios centrinės dalies vystymo galimybės, pateikti siūlymai dėl uosto ir miesto dalies vystytų funkcijų suvienijimo, taip pat aptartas ir privačių vystytojų komercinių projektų įgyvendinimo poreikis.

Uosto direkcija yra pateikusi LR susisiekimo ministerijai 2014–2020 metais numatomų įgyvendinti projektų sąrašą, kuriems finansuoti galėtų būti skirtos ES lėšos – iš jų ir Šventosios valstybinio jūrų uosto infrastruktūros statybai ir akvatorijai gilinti.

Skaičiuojama projekto vertė 200 mln. Lt su PVM, iš kurių 140,5 mln. Lt numatoma finansuoti ES lėšomis.
Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus pakvietė Palangos merą Šarūną Vaitkų įvertinti  Šventosios uosto atkūrimo ir miesto išvystymo pasiūlymų ir suvienyti pajėgas įgyvendinant šį projektą. Palangos meras su malonumu priėmė šį kvietimą ir pažadėjo, kad savivaldybės teritorijų planavimo specialistai susipažins su medžiaga ir įvertins pasiūlymus planuodami Šventosios miesto infrastruktūrą.

„Akivaizdu, kad projekto įgyvendinimas yra prasmingas, todėl išdrįsome pamodeliuoti į ateitį. Perspektyvoje 2015–2016 m., atsižvelgiant į vykdomų darbų grafikus ir gavus ES paramą, galėtų būti statomi uosto molai, uosto krantinės, tvarkomos Šventosios miestelio centrinės dalies rekreacinės erdvės, vykdomi komerciniai projektai uosto teritorijoje ir šalia jos. Būtų puiku, jei 2016-aisiais Šventosios uostas taptų atviras ir patrauklus tiek vandeniu, tiek sausuma atvykstantiems lankytojams bei miesto svečiams“, – teigė generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas

Po mėnesio veiklos – dar vienas „Air Lituanica“ startas: rugpjūčio 5 d. pradedamas vykdyti trečiasis „Air Lituanica“ tiesioginis reguliarus maršrutas – į Berlyno Tėgelio oro uostą. Per pirmąjį veiklos mėnesį kompanija sėkmingai įvykdė 98 skrydžius. Iš viso buvo pasiūlyta 7448 vietos tiesioginiuose skrydžiuose Briuselio ir Amsterdamo kryptimis.

„Maršrutas į Berlyną turi aukštą potencialą tiek verslo, tiek turizmo sraute. Berlynas garsėja pasaulinėmis verslo parodomis ir kultūros renginiais, į kuriuos gausiai keliauja lietuviai“, – sako „Air Lituanica“ komercijos direktorius Simonas Bartkus.

S. Bartkus pirmojo mėnesio skrydžių rezultatus vertina teigiamai, išskirdamas viršijusius lūkesčius brangesnės klasės bilietų pardavimus: „Supratome, jog rinkai reikalingas aukštesnės kokybės produktas – darbo tikslais skrendantys keleiviai dažnai renkasi „Flexi“ tipo bilietus, suteikiančius galimybę keisti skrydžio datą, o skrydžio metu gauti verslo klasės aptarnavimą“.
Kompanija pastebi susidomėjimą ir jungiamaisiais skrydžiais. Populiariausios jungtys – per Amsterdamą į Paryžių, Londoną, Marselį ir net Niujorką. Prognozuojama, kad daugiausiai jungiamųjų skrydžių bus operuojama į Ispanijos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos miestus.

Pirmąjį veiklos mėnesį oro bendrovės „Air Lituanica“ lėktuvai buvo naudojami daugiau nei 220 valandų. 58 proc. keleivių skrido į Vilnių, o 42 proc. – iš Vilniaus. Kompanijai pavyksta sklandžiai laikytis skrydžių grafiko: laiku įvyko 95 proc. išvykstamųjų ir 93 proc. atvykstamųjų „Air Lituanica“ reisų į Tarptautinį Vilniaus oro uostą. Šiuo metu vidutinis orlaivių užimtumas siekia 65 proc.

Atsižvelgiant į bilietų rezervavimo srautus, prognozuojama, jog rudenį šis rodiklis kils iki 70 proc.

Į Berlyną bus skraidinama „Embraer 170“ tipo orlaiviu pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais. Lėktuvas iš Vilniaus kils 13.55 val., išvykimas iš Tėgelio oro uosto – 15.10 val. vietos laiku. Skrydžio trukmė – 1 val. 35 min.

„Air Lituanica“ vykdo skrydžius į Briuselį kasdien, išskyrus šeštadieniais, taip pat kasdien vykdomi skrydžiai į Amsterdamą. Šių metų rudenį „Air Lituanica" planuoja pradėti skrydžius ir į Miuncheną, Prahą.

„Air Lituanica“

Susisiekimo ministerijos iniciatyva surengtame posėdyje mokslo, aukštųjų mokyklų, Švietimo ir mokslo ministerijos, edukologijos centrų ir verslo atstovai diskutavo apie informacijos ir ryšių technologijų (IRT) specialistų rengimą, jų poreikio darbo rinkai problematiką. Diskusijos tikslas – IRT specialistų paklausos ir pasiūlos atotrūkio Lietuvoje mažinimo galimybės, lanksčių mokymosi sąlygų sudarymas.

„Vis didėjančią informacijos ir ryšių technologijų specialistų trūkumo problemą reikia spręsti visos šalies mastu, skatinant moksleivius rinktis su informacinėmis technologijos susijusias profesijas. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, kad verslas taip pat  turėtų prisidėti rengiant trūkstamus specialistus“, – sakė ministras R. Sinkevičius, siūlydamas nagrinėti ir šį klausimą.

Diskusijos dalyviai išskyrė tris pagrindines problemas, sąlygojančias vis labiau didėjantį atotrūkį tarp augančios IRT specialistų paklausos ir mažėjančios pasiūlos: IRT specialisto profesijos įvaizdžiui trūksta patrauklumo, dalyko dėstymas bendrojo lavinimo mokyklose neatitinka laikmečio reikalavimų, o studijų programos nėra lanksčios ir susietos su darbo rinkos poreikiais.

Europos skaitmeninėje darbotvarkėje teigiama, kad be patyrusių specialistų Europos Sąjungos (ES) šalių IRT sektorius negali veiksmingai augti ir didinti Europos ekonomikos konkurencingumo ir našumo. ES ekonomikos plėtrą stabdo patyrusių IRT specialistų trūkumas – iki 2015 m. Europoje gali trūkti net 700 tūkst. specialistų.

Naujausi tyrimai rodo, kad Lietuvos aukštosios mokyklos tokių specialistų kasmet parengia vis mažiau. Prognozuojama, kad jau nuo 2014 m. IRT specialistų trūkumas taps labai ryškus, o 2020 m. bus parengta tik pusė šiandien išleidžiamų jaunų IRT specialistų.    

Susitikimo metu nutarta remti nacionalinę informuotumo didinimo veiklą, kuria būtų siekiama paskatinti Lietuvos jaunimą domėtis IRT srities švietimu, karjera ir profesija, iš esmės peržiūrėti bendrojo lavinimo mokyklų programas, studijų aukštosiose mokyklose programas ir finansavimą susieti su darbdavių poreikiais. Atsižvelgiant į diskusijos išvadas, bus tikslinama Informacinės visuomenės plėtros programa ir planuojamos 2014–2020 m. ES paramos lėšos.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Naujajai taksi paslaugų tvarkai prie Vilniaus oro uosto (TVOU) šiandien sukanka mėnuo.  Nuo š.m. liepos 1 d. prie TVOU atvykimo terminalo veikia įrengtas specialus kelio ruožas taksi vežėjams, keleivių laukiantiems tvarkingoje „gyvoje“ eilėje. Šiuo metu TVOU taksi paslaugas teikia vežėjai SMART Taxi, VšĮ „Vilnius veža“ ir penki individualią veiklą vykdantys vežėjai.

Ne senesni negu 8 metų amžiaus automobiliai švariais ir tvarkingais salonais, paslaugūs ir kultūringi vairuotojai, kelionės pabaigoje atspausdinamas kvitas, galimybė atsiskaityti mokėjimo kortelėmis – tokius reikalavimus turi atitikti įmonės ir individualūs taksi paslaugos teikėjai, norintys dirbti TVOU. Paslaugos teikėjų skaičius neribojamas, tad oro uostas kviečia prisijungti visus sąlygas atitinkančius vežėjus.

„Naujoji taksi tvarka buvo skirta pirmiausiai keleivių apsaugai nuo apgaudinėjimo kelis kartus didesniais negu įprasti tarifais ir iš esmės pagerinti keleivių kelionės iš oro uosto ir į oro uostą kokybę. Anksčiau nuolat sulaukdavome miesto svečių ir vilniečių skundų dėl taksi vežėjų taikomų nepagrįstai aukštų kainų, lyginant su miesto taksi, ar tvarkos ir švaros automobilyje. Šiandien tokių skundų vis mažiau, o vietoje jų matome kaip keleiviai dar neišėję iš terminalo rekomenduoja vieni kitiems naujuosius taksi. Tikime, jog ilgainiui iš Vilniaus pavyks visiškai išgyvendinti legendą apie 50 eurų kainuojančią kelionę iki miesto centro ir itin prastos techninės būklės taksi automobilius. Mes siekiame sugrąžinti vilniečių ir miesto svečių pasitikėjimą taksi paslauga iš oro uosto“, - kalbėjo TVOU generalinis direktorius Gediminas Almantas.

Visame oro uoste įrengti informaciniai stendai, kuriuose pateikiama informacija apie taksi paslaugas. Čia nurodytos taksi tarifo už nuvažiuotą kilometrą „lubos“ (3,5 Lt), įsėdimo mokesčio „lubos“ (5 Lt), pateiktos maksimalios populiarių maršrutų kainos, pavyzdžiui, nuo oro uosto iki Konstitucijos prospekto, Katedros aikštės, Santariškių klinikų ir kt. Stenduose taip pat informuojama apie TVOU inicijuotą ir vykdomą kompensacijų tvarką keleiviams, kurie už kelionę oro uosto taksi sumokėjo daugiau, negu numatyti tarifai. Tokiems keleiviams, parašiusiems el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. ir pateikusiems taksi kvitą, TVOU kompensuos nuostolius.

Pasak G. Almanto, svarbu pabrėžti tai, jog TVOU neužsidaro nuo miesto taksi vežėjų. „Kaip ir anksčiau, keleiviai į ir iš oro uosto gali vykti  ir su bet kuriuo miesto taksi. Taksi išsikviesti galima į tiesiai prieš atvykimo terminalą esančią stovėjimo aikštelę, kur leidžiamas 15 minučių trukmės nemokamas automobilių stovėjimas. Prie išvykimo terminalo kaip ir anksčiau, leidžiama sustoti ir išleisti keleivius. Tačiau taksi linijoje, skirtoje su TVOU sutartis sudariusiems taksi vežėjams ir pažymėtoje  ženklu „P rezervuota“ teisę stovėti turi tik leidimus turintys taksi automobiliai“ – kalbėjo G. Almantas.  „Naujajai tvarkai dar yra kur tobulėti.  Turime suvaldyti oro uosto paveldą – į atvykimo terminalą per daugiau nei 20 metų įaugusią senąją išradingųjų taksistų bendruomenę. Sprendžiant šią problemą mums labai svarbi keleivių pagalba teisingai pasirenkant taksi vežėją, bei mums aktyviai talkinančių Vilniaus miesto savivaldybės ir Policijos parama. Noriu dar kartą priminti, kad važiuodami taksi iš gyvosios eilės prieš atvykimo terminalą esančioje užtvarais reguliuojamoje zonoje, gausite kokybišką paslaugą už sąžiningą kainą“, - teigė TVOU generalinis direktorius.

Nuo 2013 liepos 1 d. taksi paslaugų teikimo sutartys sudarytos su UAB „Passenger Ground Services“ (Smart Taxi) , VŠĮ „Vilnius veža“ ir penki individualia veikla užsiimantys fiziniai asmenys.  Įmones ir individualia veikla užsiimančius asmenis, norinčius teikti taksi paslaugas Vilniaus oro uoste, kviečiame kreiptis į TVOU Neaviacinių paslaugų skyriaus vadovą Justiną Stepšį, tel.: 8 5 2 739 371.

Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU)

2013 m. liepos 26 d. Uosto direkcija pasirašė eksploatacinių uosto akvatorijos dugno valymo darbų sutartį 2013–2014 metams. Sutartis sudaroma su „Meyer & Van der KampGmbH & Co. KG“. Sutarties vertė – 9 673 950,00 Lt Lt (įskaitant PVM). Darbų atlikimo trukmė – 24 mėnesiai.

Pagal sutartį preliminari numatytų darbų apimtis – 600 000 m3. Rangovas vykdys darbus išoriniame įplaukos kanale, Smeltės laivų apsisukimo rato akvatorijoje, kitose uosto akvatorijos dalyse.

Sutartyje taip pat numatyta, kad atlikdamas grunto kasimo darbus, rangovas esant palankioms meteorologinėms sąlygoms, turi iškasti ne mažiau kaip 5000 m3 grunto per parą.

Planuojama, kad dalis iškasto grunto bus gabenama į tolimąją sąvartą jūroje (iki 30 km ), kita dalis bus gabenama į artimąją sąvartą jūroje (iki 12 km) arba juo bus pildomi paplūdimiai.

Pagal šią sutartį kasamo grunto įkainis – nuo 8,55 iki 14,96 Lt už 1 kubinį metrą, kaina priklauso nuo atstumo iki dampingo. Rangovas bus kviečiamas atlikti darbus pagal poreikį.

Palyginimui 2011–2012 metais rangovo Rohde Nielsen A/s atliktų valymo darbų įkainis buvo – 8,47 iki 29,04 Lt už 1 kubinį metrą.

„Noriu priminti, kad artimiausioje ateityje Uosto direkcija planuoja valymo darbus bei vietomis ir gilinimo darbus atlikti savo jėgomis. Tuo tikslu yra ruošiama techninė dokumentacija reikalingos universalios žemsiurbės/žemkasės įsigijimui. Tikimės ko-finansavimo iš 2014–2020 m. ES lėšų programavimo laikotarpio“, – teigė generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Uosto direkcijos sprendimą dėl žemsiurbės įsigijimo nulėmė keletas veiksnių. Pirma, Uosto direkcijos kasmet vykdomos viešųjų pirkimų procedūros dėl valymo darbų prie uosto krantinių ilgai užtrunka, sulaukiama mažai pasiūlymų, o gautų pasiūlymų kainos paprastai būna pakankamai didelės. Tai lemia maža šių darbų apimtis, dėl kurių tiekėjai dažnai būna nesuinteresuoti dalyvauti konkursuose arba siūlo dideles paslaugų kainas. Tačiau užtikrinti projektinius gylius prie uosto krantinių yra ypač svarbu siekiant efektyviai konkuruoti su kaimyniniais uostais. Ekonominiai investicijos skaičiavimai parodė, kad nuosavos technikos įsigijimas yra ekonomiškai naudingesnis lyginant su minėtų valymo paslaugų pirkimu.

Taip pat primename, kad 2013 m. birželio mėn. įvykdžius gilinimo ir platinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos kanale darbus po kurių uosto plotis padidėjo iki 150 m, o gylis atitinkamai iki 14,5 m. padidės didžiųjų laivų plaukimo ir manevravimo uoste saugumas, taip pat paties uosto konkurencingumas ir pralaidumas kaimyninių uostų atžvilgiu. Esant tokiems uosto laivybos kanalo parametrams, Klaipėdos uoste sudarytos sąlygos priimti didesnio ilgio ir pločio postpanamax laivus, kurių gramzda siekia 13,5 m.

VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas

Planuojami TIR procedūros taikymo sąlygų pakeitimai gali turėti neigiamos įtakos visų tarptautinę prekybą su Rusija vykdančių šalių ekonomikai.
 
Liepos pradžioje Rusijos Federalines Muitinės Tarnyba (FMT) paskelbė informaciją apie tai, kad „..siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Muitų Sąjungos muitų teisės aktų ir Federalinio biudžeto muitinės mokesčių surinkimo savalaikiškumo, nuo 2013-08-14 prekėms, kurioms įforminama muitinio tranzito procedūra naudojant TIR knygeles, bus taikomos bendros priemonės, nustatytos Muitų Sąjungos Muitinės kodekso 217 straipsnio 1 dalyje“
 
Pakeitimų esmė
 
Tarptautinės kelių transporto sąjungos IRU TIR departamento vadovas Marekas Retelskis sako, kad tokios vienašališkos priemonės įvedimas reiškia, kad nuo rugpjūčio 14 d. kiekviena TIR knygelė, naudojama prekėms gabenamoms į Rusiją arba tranzitu per Rusiją, turės antraeilę reikšmę po papildomos nacionalinės muitinės garantijos. „Tokios garantijos kainuos daug kartų brangiau nei TIR garantija ir sieks 1000 eurų už pervežimą ir daugiau, priklausomai nuo galutinio taško Rusijoje. Be to, šių garantijų išdavimas pasienyje taps krovinių užlaikymo priežastimi bei lems didesnes tarptautinių vežėjų sąnaudas“, – sako jis.
 
Ekspertų manymu, FMT sprendimo įsigaliojimas turės neigiamos įtakos visų tarptautinę prekybą su Rusija vykdančių šalių ekonomikai, taip pat Lietuvai ir pačiai Rusijai.
 
Anot vežėjų, tai reiškia, jog TIR Konvencija faktiškai netenka galios Rusijos Federacijos teritorijoje, o tai padarys neigiamą įtaką ne tik vežėjams, bet ir valstybių ekonomikai.
 
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius sako, kad šiuo metu diskutuojama, kaip šis sprendimas bus realizuojamas.
 
„Papildomi reikalavimai, praktiškai reiškia, kad TIR sistema nebegalios. Pervežimai kainuos ženkliai brangiau, jie bus sudėtingesni ir organizacine prasme. Jei bus taip, kaip nori Rusijos muitinės tarnyba, dirbti bus labai sudėtinga. Planuojame susitikimą su Rusijos draudikų kompanija, kuriame bus siūlomi nauji variantai, pigesni, nei siūlomi organizacijų įsikūrusių prie muitinės postų. Bendravome su muitinės tarpininkais, draudimo kompanijomis. Dabar galvojame, kaip reikės elgtis, jei Rusija ryšis šiam žingsniui“, – dėsto jis.
 
Vežėjai kalba ir apie kitus sunkumus. Pirmiausiai, ne visi sugebės laiku pristatyti krovinius užsakovams, nes daugelis transporto įmonių nebus pasiruošusios dirbti naujomis sąlygomis. Taip pat pasienyje gali susiformuoti eilės dėl garantijas išduodančių įmonių dokumentų įforminimo.
 
Juridinės įmonės „Jurvest“ Muitinės praktikos vadovas Dmitrijus Ivanovas sako, kad planuojami pakeitimai reiškia, kad prekėms, kurioms įforminama muitinio tranzito procedūra naudojant TIR knygeles, šios procedūros deklarantas (t. y. vežėjas) turės papildomai prie TIR knygelės pateikti kitokią garantiją, užtikrinančią muitų ir mokesčių mokėjimą. Pagal Muitų Sąjungos Muitinės kodeksą, pagrindinės priemonės, užtikrinančios muitų ir mokesčių mokėjimą, yra:
 
piniginės lėšos, pervedamos į muitinės įstaigos depozitą,
banko garantija;
laidavimas;
turto įkeitimas.
 
Teisėtai ar ne?
 
Anot M. Retelskio, ši vienašalė nuostata prieštarauja TIR Konvencijai, o ypač 4, 11, 42 ir 48 straipsniams, bei kitoms direktyvoms ir reglamentams. „Asociacijos, priklausančios IRU oficialiu raštu kreipėsi į svarbiausias tarptautines ir nacionalines organizacijas, ragindamos atkreipti dėmesį į šią problemą. Be to, įvairios įgaliotosios nacionalinės įstaigos palaiko nuolatinį ryšį su savo kolegomis iš Rusijos finansų ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos bei Susisiekimo ministerijos ir veda su jais derybas dėl galimybės nedelsiant atšaukti FMT sprendimą“, – dėsto IRU atstovas.
 
Užsienio reikalų ministerijos atstovai CargoNEWS sakė, kad tarptautinės sutartys yra privalomi teisės aktai jas pasirašiusioms šalims. TIR Konvencijos nuostatų taikymas yra privalomas visoms TIR Konvencijos šalims, tame tarpe ir Rusijos Federacijai. Vienašališkas tokių nuostatų pakeitimas, papildomų sąlygų taikymas tik vienos šalies teritorijoje, nesuderinus jų su kitomis šalimis ir negavus tam pritarimo, neturėtų būti pripažintas, todėl siekiama, kad tokios nuostatos nebūtų taikomos.
 
Juridinės įmonės „Jurvest“ Muitinės praktikos vadovas primena, kad kroviniai, gabenami pagal TIR procedūrą, šalių pasienio muitinėse nėra apmokestinami importo ir eksporto muitais ir mokesčiais arba užstatu (TIR Konvencijos 4 str.). Kiekvienam pervežimui su TIR knygele garantuojamas iki 60 tūkst. eurų muitų mokesčių padengimas. T. y. TIR knygelės naudojimas yra vienas iš būdų užtikrinti muitų mokėjimą, kas yra būtina įforminant muitinio tranzito procedūrą (Muitų Sąjungos Muitų Kodekso 217 str.).
 
„Planuojamų pakeitimų esmė – panaikinti galimybę naudoti TIR knygelę kaip muitų mokėjimo garantiją“, – sako D. Ivanovas.
 
Rusijos Valstybinis Muitinės komitetas VMK (ankstesnis FMT pavadinimas) ir Tarptautinių vežėjų automobiliais asociacija ASMAP 2004 m. birželio 7 d. pasirašė Susitarimą dėl įsipareigojimų, susijusių su TIR Konvencijos taikymu (toliau – Susitarimas). Dabar Rusijos FMT laikosi nuomonės, kad šis susitarimas pagrįstas tomis įstatymo nuostatomis, kurios šiuo metu neteko galios.
 
Anot D. Ivanovo planuojami pakeitimai teisiškai nereiškia šalies išstojimo iš TIR Konvencijos. Teisiškai, FMT veiksmai dėl TIR procedūros pakeitimo nukreipti prieš ASMAP.
 
Pagal TIR Konvencijos 1 straipsnį, tik šalies muitinės tarnybos turi teisę išrinkti garantuojantįjį susivienijimą, kuris bus asmenų, taikančių TIR procedūras, garantu. Kadangi 2004 m. birželio 7 d. Susitarimas tarp VMK ir ASMAP oficialiai nebuvo publikuotas, labai sudėtinga teisiškai įvertinti kiekvienos iš jį pasiraišiusių šalių veiksmus. Tačiau remiantis Konvencijos nuostatomis, galima pasakyti, jog muitinės organai turi teisė išrinkti garantuojantįjį susivienijimą ir daryti jam tam tikrą įtaką.
 
FMT pretenzijos
 
Anot IRU atstovų, FMT bando pateisinti savo sprendimą naudodamasi TIR mokestinių pretenzijų duomenimis ir statistika, kuri visiškai neatitinka sėkmingai patenkintų visos TIR garantijų grandinės pretenzijų skaičiaus, nurodyto oficialioje IRU statistikoje, teikiamoje Jungtinėms Tautoms ir tikrinamoje Tarptautinių auditorių kiekvienais metais.
 
Iš tikrųjų, faktinis TIR mokestinių pretenzijų skaičius parodo, kad pastaraisiais metais tarptautinė TIR garantijų grandinė tinkamai atlieka visus savo įsipareigojimus pagal TIR Konvencijos ir Rusijos įstatymų nuostatas. Apie teigiama TIR mokestinių pretenzijų sureguliavimo praktiką Rusijoje liudija žemiau nurodyti skaičiai:
 
2010-2013 m. Rusijos muitinės organai iš viso priėmė 5 mln. TIR knygelių.
 
Per tą patį laikotarpį Rusijos muitinė pateikė ASMAP tik 105 TIR mokestinių pretenzijų, kas sudaro tik 0,002 proc. pervežimų su TIR knygelėmis. Iš jų nebuvo patenkinti tik 7,8 proc. prašymų , kurių nagrinėjimo procesas dėl TIR Konvencijos atitikimo vis dar vyksta.
 
Pasitarimai jau vyksta
 
Šiuo metu Rusijos muitinės organuose vyksta pasitarimai su užsienio ekonominės veiklos dalyviais dėl planuojamų TIR procedūros taikymo sąlygų pakeitimo.
 
D. Ivanovas sako, kad vykusiame Sankt-Peterburgo muitinėje pasitarime dėl planuojamų TIR procedūros taikymo sąlygų pakeitimo, muitinės organai pasiūlė užsienio ekonominės veiklos dalyviams vykdyti krovinių pervežimus, taikant muitinės tranzito procedūrą ir pildant Sertifikatus, užtikrinančius muitų ir mokesčių mokėjimą (2010 m. gegužės 21 d. Muitų Sąjungos šalių narių pasirašytas dokumentas).
 
Sertifikatus, užtikrinančius muitų ir mokesčių mokėjimą, išduoda muitinės organas, kuris prisiėmė tokį įsipareigojimą.Sertifikatas perduodamas vežėjui, vežančiam prekes, kurioms taikoma muitinės procedūra, su TIR knygele.
 
Kingisepo muitinėje taip pat buvo organizuotas susitikimas su užsienio ekonominės veiklos dalyviais. Susitikimo metu buvo aptariamas bendras darbas siekiant įvykdyti Rusijos FMT nurodymus.
 
Buvo pažymėta, kad vežėjas turi teisę savarankiškai pasirinkti, kokiu būdu bus garantuojamas muitų ir mokesčių mokėjimas: per banką, laikino prekių saugojimo sandėlį arba komercinę organizaciją. Patartina tuo pasirūpinti iš anksto – iki atvykimo į muitinės postą.
 
Šiuo metu kol kas niekas išskyrus federalinę valstybinę unitarinę įmonę „Rostek“ (rus. ФГУП «Ростэк») ir nesenai įsteigtą akcinę bendrovę „Draudimo bendrove «ARSENAL»“ (rus.  ООО «СТРАХОВАЯ КОМПАНИЯ «АРСЕНАЛЪ») neturi muitinio tranzito įforminimo praktikos.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas