Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pirmojoje metinėje tarptautinėje verslo konferencijoje  „ABC: Ukraine & Partners” Kijeve šiandien, birželio 14 d.,  skaitys pranešimą apie Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai prioritetus.

„Pirmininkavimo metu Lietuva didžiausią dėmesį skirs patikimos, stiprėjančios ir atviros Europos ekonomikos klausimams, – sako ministras R. Sinkevičius. – Lietuva sieks stipresnės Europos Sąjungos bendrosios ir išorės rinkos, neatsiejamos nuo Europos plėtros politikos, taip įtvirtindama pasitikėjimą Europos Sąjungos ekonomika.“

Ministro įsitikinimu, ši Ukrainos Vyriausybės inicijuota konferencija praplės tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo galimybes, padės pritraukti naujų investicijų. R. Sinkevičius pabrėžė ypač vertinantis galimybę konferencijoje pasidalinti mintimis apie Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus, kurių didžiąją dalį sudarys ekonomikos klausimai.

„Europos plėtros ir konkurencingumo didinimui labai svarbi energetinė ir transporto infrastruktūros plėtra, inovacijų skatinimas. Lietuvos prioritetinė užduotis – siekti kuo glaudesnio Europos Sąjungos šalių bendradarbiavimo su Rytų partneriais. Šia tarpusavio integracijos kryptimi Lietuva ir pasirengusi dirbti“, – teigė susisiekimo ministras.

Šių metų lapkričio mėnesį Lietuvoje vyks Rytų partnerytės forumas, kurio tikslas – ES ir Ukrainos ekonominio-prekybinio bendradarbiavimo stiprinimas. 

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Tarptautiniame Vilniaus oro uoste (TVOU) pradėta Europos Sąjungos lėšomis finansuojama naujos priešgaisrinės gelbėjimo stoties statyba. Šiuos darbus oro uoste atliks konkursą laimėjusios, pagal jungtinę veiklos sutartį dirbančios bendrovės „Irdaiva“ ir „Conresta“.

Statybos darbų konkursą laimėjusios bendrovės „Irdaiva“ ir „Conresta“ oro uoste jau pradėjo pasiruošimą šioms statyboms. Garažo rekonstrukcija į naują priešgaisrinę gelbėjimo stotį truks 12 mėnesių.

Dabartinė oro uosto priešgaisrinė gelbėjimo stotis buvo pastatyta 9-ojo dešimtmečio pradžioje skrydžių saugai senajame kilimo ir tūpimo take užtikrinti, kuris šiuo metu nebenaudojamas.

„Oro uosto priešgaisrinė gelbėjimo stotis stovi per arti dabartinio kilimo ir tūpimo tako ir yra kritinė kliūtis orlaiviams. Per šitiek metų šis pastatas tapo energiškai neefektyvus ir jo įrengimas yra morališkai pasenęs. Be to, dabartinės priešgaisrinės gelbėjimo stoties vietoje numatytas riedėjimo tako pratęsimas“, - apie sprendimą oro uoste įrengti naują priešgaisrinio gelbėjimo stotį kalba TVOU Infrastruktūros departamento direktorius Darius Okunevičius.

Anot D. Okunevičiaus, naujoji oro uosto priešgaisrinė gelbėjimo stotis bus statoma netoli dabartinės, tik atokiau nuo kilimo ir tūpimo tako. Pastačius naująją stotį, senoji bus nugriauta.

Šio projekto vertė – 7,894 mln. Lt be PVM ir jis yra finansuojamas ES fondų, valstybės biudžeto ir įmonės lėšomis.

TVOU dirba 4 ugniagesių pamainos po 7-9 žmones. Oro uoste užtikrinamas 7-os kategorijos iš 10-ies priešgaisrinės apsaugos lygis.

ES fondų lėšomis šiemet oro uoste bus įgyvendinamas dar vienas projektas - rugsėjo gale bus pasirašyta sutartis dėl oro uosto perimetro tvoros rekonstrukcijos. Šiuos darbus numatyta baigti 2014 m. gale. ES fondų, valstybės biudžeto ir oro uosto lėšomis įgyvendinamo projekto vertė - 14,46 mln. Lt su PVM.

Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU)

Kaimyninėse valstybėse smarkiai sumažėjus krovinių srautams AB „Lietuvos geležinkeliai“ krovinius gabeno stabiliai. Per penkis šių metų mėnesius bendrovė pervežė daugiau nei 19,7 mln. tonų krovinių, arba 1,1 proc. daugiau nei tą patį laikotarpį 2012 metais. Vietinių krovinių pervežimai palyginamuoju laikotarpiu išaugo 28,5 proc., vežta 6,04 mln. tonų.

Pasak AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus Stasio Gudvalio, laikotarpis nuo sausio iki balandžio kaimyninėms šalims nebuvo lengvas – Baltarusijos geležinkelių administracijos vežimai krito apie 14,5 proc., Rusijos – apie 3 proc., Latvijos ir Estijos – maždaug 11 proc., o Ukrainos bei Kazachstano geležinkelių atitinkamai 9 ir 14 proc.

„Dedame visas pastangas siekdami išsaugoti krovinių srautus. Aktyviai dirbame su naujais konteinerinių traukinių projektais, turime realių planų kaip pritraukti papildomus krovinių srautus bendradarbiaudami su Vokietijos, Lenkijos, Rumunijos, Turkijos ir Švedijos geležinkeliais. Metų pradžioje prasidėjusį krovinių kritimą stabilizavome sėkmingai dirbdami su vietiniais klientais, tačiau šiuo metu mažėjantys tarptautiniai pervežimai kelia nerimą ir, matyt, vis dėlto atsilieps planuotoms bendrovės pajamoms“, - teigė S. Gudvalis.

AB „Lietuvos geležinkeliai“

ABIPA duomenimis, nuo kovo mėnėsio pradėjusios kristi jūrinio pervežimo kainos šiuo metu beveik pasiekė maksimalias žemumas, tačiau matomai tokiomis ir pasilikti joms bus ganėtinai sudėtinga: jūrinės linijos Maersk, CMA ir EMC jau išplatino pranešimus, apie planuojamą kainų augimą nuo liepos mėnėsio pradžios.

„Realių kainos mažėjimo priežasčių reiktų ieškoti sumenkusiame vartojime – Europoje nuolat vyksta streikai, aukštas nedarbo lygis ir bendrojo vidaus produkto (BVP) gyventojui mažėjimo tendencijos, neatsveria augančios paklausos Rusijoje“ – susidariusią rinkos situaciją komentuoja Jūrinių ir Oro krovinių pervežimo skyriaus vadovas Sergej Mamajev.

Europos komisija taip pat fiksuoja BVP kritimą 0,1 proc. ES ir 0,4 proc. euro zonoje. Negatyvios nuotaikos eurozonoje paveikia ir jūrinio transportavimo rinką. Didžiosios jūrinės kompanijos yra linkusios keisti kainų politiką – Maersk planuoja nuo liepos mėnėsio dėl patiriamų nuostolių koreguoti įkainius, bei ir tai sieja su Tripple E laivu – pradedamas naudoti didžiausias pasaulyje transportinis laivas mažins konteinerių vieneto gabenimo – transportavimo savikainą. Tačiau ABIPA specialistai pabrėžia – antrąjį metų pusmetį  visuomet rinka atgyja, nes visas pasaulis pradeda ruoštis kalėdinei prekybai.

„Jūrinių pervežimų rinkoje susiklosčiusi tendencija, antrą metų pusmetį fiksuojamas krovinių augimas, nes realiai nuo rugpjūčio mėnesio prasideda pasirengimas kalėdiniam periodui“ – sako S. Mamajev.

JSC «Abipa Logistics»

Europos Komisijos ministro pirmininko pavaduotojas Aleksandras Vilkul neseniai pareiškė, kad reikia sukurti priemones, kurios užtikrintų Ukrainos kelių paviršių priežiūros sistemą. Tam tikslui pasiekti, Ukrainoje pradėta diegti nauja automatinės transporto priemonių kontrolės sistema.
 
A. Vilkul  teigimu, pirmiausiai Ukrainoje reikia įgyvendinti  Europoje veikiančią krovininių automobilių svorio kontrolės sistemą, pagal kurią būtų privaloma rinkliava už sunkvežimius, kurių ašies apkrova būtų 11,5 tonos. Surinktos lėšos būtų naudojamos Ukrainos kelių priežiūrai. Anot jo, taip pat būtina didinti baudas, sunkiasvoriams automobiliams, kurių masė viršija reikalavimus.
 
Ukrainoje jau pradėta įrenginėti nauja kontrolės sistema. Automatinė duomenų fiksavimo sistema komplektuojama su kvarco jutiklių svarstyklėmis ir skaitmeniniais fotoaparatais, leis nustatyti važiuojančio automobilio greitį, transporto priemonės duomenis, jos masę, kelionės datą ir laiką.
 
Sistemos davikliai (sensoriai) klojami kelio paviršiuje yra sujungti kabeliu prie centrinio bloko, į kurį siunčiama  visa informacija. Per ateinančius metus Urkainoje planuojama įsteigti 60 automatinės kontrolės taškų.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Per penkis šių metų mėnesius Lietuvos geležinkeliais pervežta daugiau nei 1,9 mln. keleivių arba 4,5 proc. daugiau nei tą patį laikotarpį praėjusiais metais.
„Vykdoma keleivių lojalumo programa, taikomos nuolaidos bei organizuojamos akcijos džiugina rezultatais – žmonės vis dažniau keliauja traukiniais. Stengsimės dar labiau tobulinti teikiamas paslaugas bei tikimės, kad keleivių srautai ir toliau augs“, – sakė AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus pavaduotojas Dalijus Žebrauskas.

Gegužės mėnesį Lietuvos geležinkeliais keliavo daugiau nei 422 tūkst. keleivių, arba 4,7 proc. daugiau nei tą patį mėnesį 2012 m.

Gegužę maršrutu Naujoji Vilnia–Vilnius–Kaunas–Naujoji Vilnia keliavo daugiau nei 109 tūkst. keleivių, arba 6,1 proc. daugiau nei tą patį mėnesį praėjusiais metais. Keliavusiųjų maršrutu Vilnius–Klaipėda–Vilnius skaičius išliko stabilus, palyginamuoju laikotarpiu augimas nesiekė 1 proc. – vežta beveik 41 tūkst. keleivių.

5,5 proc. išaugo keliavusiųjų maršrutu Naujoji Vilnia–Vilnius–Trakai–Naujoji Vilnia skaičius – vežta beveik 30 tūkst. keleivių. Maršrutu Vilnius–Ignalina–Turmantas–Vilnius palyginamuoju laikotarpiu pervežti 37 tūkst. keleivių, arba net 6,8 proc. daugiau. Daugiau nei 50 proc. išaugo keliavusiųjų maršrutu Vilnius–Oro uostas–Vilnius skaičius – vežta beveik 10 tūkst. keleivių.

Džiugina ir toliau augantis keliaujančiųjų tarp Vilniaus ir Minsko (Baltarusija) skaičius. Gegužę tarp dviejų sostinių keliavo daugiau nei 26 tūkst. keleivių, arba 19 proc. daugiau nei tą patį mėnesį 2012-aisiais.

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Strateginė Baltijos jūros uostų padėtis bei atrasti saviti jūrinių uostų krovinių ekspedijavimo sprendimai, leidžia sąlyginai mažame pakrantės ruože išlaikyti klientų dėmesį. Mūsų įmonės specializacija ir pagrindinis tikslas, klientui padėti išsirinkti jam tinkamiausią tiekimo grandinę kuri apima ir maršruto bei jūrinio uosto parinkimą. Nuo 2007 m. pradėję gabenti jūrinius krovinius į Rusiją ir kitas NVS šalis, pradėję bendradarbiauti su Baltijos jūros regiono jūriniais uostais, išmanome jūrinių krovinių gabenimo rinką.

Vienu iš aktualiausių momentų jūrinių krovinių gabenimo versle – laikas, suteikiamas nemokamai naudotis konteineriu, laivui atvykus į paskirties uostą bei jį saugoti uosto teritorijoje. Ilgesnis nemokamas saugojimas uoste yra naudingas klientams, kurie už produkciją atsiskaito konteineriui atvykus į paskirties uostą, kadangi sumokėjus už prekes prieš pat atvykimą, siuntėjas galės atlikti krovinio perleidimo gavėjui patvirtinimo procedūras laiku ir išvengti papildomų kaštų. Ilgesnis nemokamas laikas skirtas naudojimuisi konteineriu taip pat yra itin svarbus, kai krovinys pristatomas toli nuo jūros uosto esančiam klientui, todėl dauguma jūrų uostų terminalų, bei juose dirbančių jūrinių linijų turi savo sprendimus tenkinančius šiuos klientų poreikius. 

Ekspeditoriui ir jo klientui transportavimas per Rusijos jūrinius uostus kuo toliau tuo labiau tampa kantrybės išbandymu. Pirmiausia  - Rusijos Federacijos teisiniai reikalavimai muitinimo procedūras atlikti iš karto jūriniame uoste. Ateityje planuojama, kad visi kroviniai bus išmuitinami pasienio postuose, todėl jau šiuo metu yra taikomi apribojimai tranzitu vežti prekes į kitus muitinės postus ir muitinti jas ten, nebent tam būtų svari priežastis. Vidaus tranzito procedūra  vežant krovinius iš vieno muitinės posto į kitą gali būti atlikta tik vežant prekes vežėjui, turinčiam muitinės pervežėjo  statusą, o tai pabrangina pristatymą nuo 1,5 karto.

Neplanuoti ir planuoti patikrinimai.  Vežant prekes iš užsienio, muitinės sistema, deklaruojant prekes, atsitiktiniu būdu išrenka keletą prekių savininkų, kurių prekės turi būti patikrinamos. Gabenant prekes pirmą kartą, jos bus tikrinamos privalomąja tvarka. Taip pat kartais yra vykdomos „akcijos“, kai tam tikros rūšies prekės yra tikrinamos dažniau nei įprastai. Patikrinimų metu itin skrupulingai tikrinamas krovinio svoris, bei jo atitikimas deklaruojamam dokumentuose, priešingu atveju gali būti laikoma, kad bandoma įvežti daugiau krovinio, o tai reiškia baudas ir būsimų krovinių patikrinimus.

Apkrova. Rusijos uostai yra užkrauti labiau nei kiti uostai regione, todėl prekių patikrinimas paprastai trunka nuo 2 iki 4 dienų. Jeigu aptinkami neatitikimai dokumentuose, jų taisymas gali užtrukti iki kelių savaičių (priklausomai nuo jų mąsto).  Negelbėja ir nemokamas 5 d. prekių saugojimas.

Atsižvelgiant į šias papildomų kaštų ir laiko sąnaudų reikalaujančias sąlygas ekspeditoriai paprastai klientams siūlo gretimus Sankt Peterburgui Talino (Estija), Kotkos (Suomija), Rygos (Latvija), Klaipėdos (Lietuva) jūrinius uostus. Baltijos uostuose galima pasverti krovinį prieš įvežant į NVS šalis, tad visuomet aišku, kad svoris atitinka deklaruojamą dokumentuose. Produkciją, kuri paprastai yra ilgą laiką sandėliuojama prieš ją realizuojant, galima sandėliuoti kaimyninėse valstybėse, kadangi tai yra arti pasienio (pristatymas mažos partijos gali trukti nuo 3 iki 7 dienų priklausomai nuo krovinio skubumo ir jo dydžio). Sandėliavimas kaimyninėse šalyse yra apie du kartus pigesnis, tuo pačiu metu įmonės gali pagerinti savo piniginius srautus, nes joms nereikia mokėti mokesčių už prekes valstybei kol prekė nėra reikalinga galutiniam vartotojui.

JSC «Abipa Logistics»

M.I.F.F.A. asociacijos konferencijoje pristatytos jūrinių pervežimų rinkos naujienos

Kasmetiniame tarptautinio ekspeditorių tinklo M.I.F.F.A. susitikime, Barselonos uosto Strategijos vadovas Jordi Torrent ir Maersk linijos atstovas Jose Maria Piccazo pristatė jūrinio transporto naujienas. Jų manymu 2013 m. jūrinio transporto rinka bus pažymėta strateginių pokyčių ženklu.

„Maersk linijai atstovaujantis  J. M. Piccazo konferencijoje pristatė koncerno poziciją jūrinių krovinių transportavimo rinkos atžvilgiu. Jo teigimu, jūrinių pervežimų rinka  yra ligota, mažėjanti krovinių pasiūla neatsveria paskutiniais metais išaugusios laivų pasiūlos. Ignoruojančios šiuos faktus linijos gali tikėtis pelnų smukimo ir nuostolių metų gale“ – sakė pasaulinio tinklo plėtros projektų vadovas Tomas Brasiūnas.

Kaip jau anksčiau pranešė ABIPA atliktoje jūrinių pervežimų kainų analizėje, fiksuojama  šių metų tendencija – kainų kritimas, kuri dar labiau skatina ekspeditorius konkuruojant mažinti pervežimų kainas, taip siekiant pritraukti kuo didesnius krovinių srautus.

Jūrinių pervežimų rinkos subalansavimas reikštų pasiūlos, tai yra transportinių jūrinių laivų kiekio mažinimą. Tai galima pasiekti keliais būdais – didinant laivo tonažą ir atitinkamai surenkant didesnį krovinių kiekį, arba konsoliduojant krovinius, kaip pavyzdžiui kelių kompanijų kooperavimasis į bendras verslo grupes.

„Maersk linijos pozicija – mažinti turimų laivų kiekį ir didinti krovinių per laivą skaičių, atsispindi netrukus pradėsiančiu eksploatuoti Triple –E. Šis laivas laikomas didžiausiu jūriniu kroviniuniu laivu“ – sakė T. Brasiūnas.

JSC «Abipa Logistics»

Rygoje pasibaigusiame „Rail Baltica“ specialios darbo grupės posėdyje, kuriame dalyvavo ir Europos Komisijos atstovas, aptartas Lietuvos susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus siūlymas greičiau ir efektyviau įgyvendinti projektą.

Lietuva projekte dalyvaujančioms šalims – Lenkijai, Latvijai, Estijai ir Suomijai – pasiūlė įsteigti penkių šalių Europos ekonominių interesų grupę (EEIG), atsakingą už projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą: už parengiamųjų darbų koordinavimą ir administravimą, paraiškos parengimą ES finansavimui gauti, įgyvendinimo planų rengimą, krovinių ir keleivių srautų pritraukimą.
Pasak Lietuvos atstovų, iki šiol svarstomas bendros įmonės steigimo modelis neatitinka keliamų lūkesčių, todėl siūloma sukurti EEIG. Tokiu principu veikiantys modeliai pastaruoju metu Europos Sąjungos (ES) šalyse dažnai ir efektyviai naudojami tarptautiniams geležinkelių koridoriams valdyti.

„Pasirinkus šią teisinę formą bus galima labiau paspartinti projekto įgyvendinimą ir sutaupyti nemažai „Rail Baltica“ dalyvaujančių valstybių lėšų. Taip pat galėsime laiku pateikti paraišką ES paramai gauti“, – sakė susisiekimo ministras R. Sinkevičius ir pridūrė, kad tarp valstybių sutartus projekto parengiamuosius darbus Lietuva šiuo metu atlieka netgi aplenkdama LR Vyriausybės patvirtintą grafiką.

Išklausiusios pateiktus argumentus projekte „Rail Baltica“ dalyvaujančios šalys iš esmės pasveikino Lietuvos iniciatyvą, akcentuodamos idėjos teikiamą naudą. Dėl Lietuvos siūlomo „Rail Baltica“ efektyvaus įgyvendinimo modelio šalys turėtų apsispręsti artimiausiu metu.

„Rail Baltica“ – europinio standarto geležinkelio linija, kurios projektuojamas greitis – 240 km/h, sujungs Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją ir Suomiją.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Aukšti Lenkijos ir Baltarusijos muitinių pareigūnai surengė susitikimą, kuriame nusprendė, kad jų pareigūnai dalinsis informacija apie sudėtingas situaciją jų reguliuojamuose pasienio kontrolės postuose.
 
Abiejų šalių ekspertai nutarė, kad pasienyje susidarius sudėtingoms situacijoms, kurios sutrikdytų sienos kirtimo ritmą, pareigūnai informuos kaimyninės šalies postų pareigūnus. Toks sprendimas priimtas siekiant sumažinti sienos kirtimo laiką. Greitu metu bus pasirašytas sprendimą patvirtinantis dokumentas.
 
Susitikime ekspertai aptarė padėtį „Domačevo-Slovatyči“ pasienio kontrolės punktuose ir galimybes per juos važiuoti sunkiojo krovininio transporto priemonėms ir keleiviniams autobusams. Šiuo metu šiuos pasienio kontrolės punktus gali kirsti tik lengvieji automobiliai, keleiviniai mikroautobusai, kurių masė neviršija 3,5 t.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Birželio 11 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „Panevėžio keliai“ pasirašė rangos darbų sutartį, pagal kurią rangovas 24 km atkarpoje nuties ES standartus atitinkančią 1435 mm pločio europinę vėžę ir rekonstruos esamą 1520 mm pločio geležinkelio liniją.

Šiuos darbus AB „Panevėžio keliai“ įsipareigojo atlikti už 165,7 mln. litų  be PVM. Darbų atlikimo trukmė – 18 mėnesių.

Skelbtame viešajame konkurse taip pat dalyvavo UAB „Geležinkelio tiesimo centras“, AB „Kauno tiltai“, Leonard Weis RTE AS ir UAB „Šiaulių plentas“.

Konkursiniai pasiūlymai įvertinti pagal du kriterijus – rangos darbų atlikimo terminą bei kainą.

AB „Panevėžio keliai“ projekto vykdymo metu rekonstruos esamą 1520 mm pločio vėžės geležinkelio ruožą Marijampolė – Kazlų Rūda kartu įrengiant papildomą 1435 mm vėžės pločio geležinkelio kelią. Rekonstruos ir modernizuos Vinčų ir Kazlų Rūdos geležinkelio stotis, 17 pralaidų ir 2 tiltus, įrengs 2,33 kilometro garsą slopinančių sienelių. Pritaikys esamos signalizacijos ir ryšių sistemą, riedmenų automatinės kontrolės priemonių tinklą, elektros tiekimo sistemą, automatikos sistemą ir kitas sistemas rekonstruojamai 1520 mm pločio vėžės linijai. Atliks kitus būtinus darbus, numatytus techniniame projekte siekiant užtikrinti sklandų eismą tiek rekonstruojama, tiek ir naujai įrengiama geležinkelio linijomis.

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Liuksemburge vykusios Europos Sąjungos (ES) Transporto, Telekomunikacijų ir Energetikos tarybos transporto klausimams skirtame posėdyje Lietuvos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pristatė Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus transporto srityje.
Pasak ministro, Lietuva prioritetą teiks infrastruktūros tinklų plėtros, transporto priemonių saugumo ir saugos, sąžiningos konkurencijos, naujų technologijų plėtros klausimams, taip siekdama užtikrinti ES ekonomikos augimą ir efektyvų Bendrosios rinkos veikimą.
„Vienas svarbesnių uždavinių – pasiekti ES šalių narių susitarimą dėl alternatyvių degalų infrastruktūros diegimo direktyvos, kuri leistų sumažinti priklausomybę nuo naftos ir didinti Europos ekonomikos konkurencingumą“, – sakė R. Sinkevičius.

Liuksemburge ES valstybių narės ir Izraelis, atstovaujami transporto ministrų, pasirašė susitarimą aviacijos srityje, kuris suteiks galimybę ES vežėjams nevaržomai (be atskirų leidimų) skristi į Izraelį ir Izraelio vežėjams –  į bet kurią ES valstybę narę.

Pasak iš Lietuvos pusės susitarimą pasirašiusio susisiekimo ministro R. Stankevičiaus, tikimasi, kad šis susitarimas labai paskatins konkurenciją, iš to laimės keleiviai, nes turės didesnį oro vežėjo skrydžių tarp ES valstybių narių ir Izraelio pasirinkimą. Šį susitarimą dar turi ratifikuoti visų 27 ES valstybių narių ir Izraelio parlamentai.

Aviacijos srityje ministrai sutarė dėl Tarybos bendrojo požiūrio dėl pranešimo apie civilinės aviacijos įvykius Reglamento projekto, laivybos klausimais pasiekė Tarybos bendrąjį požiūrį dėl jūrinės įrangos direktyvos projekto.

Sausumos klausimų srityje pasiektas Tarybos bendrasis požiūris dėl Geležinkelių techninės sąveikos Direktyvos projekto, kuris yra 4-ojo Geležinkelių paketo dalis, ir bendrasis požiūris dėl dviejų tinkamumo važinėti keliais paketo teisės aktų – bendrijoje važinėjančių komercinių transporto priemonių techninio patikrinimo keliuose Direktyvos projekto ir transporto priemonių registracijos dokumentų Direktyvos projekto.

„Labai svarbu, kad Taryboje pasiektas sutarimas dėl dviejų tinkamumo važinėti keliais ES teisės aktų, tai sudaro gerą pagrindą Lietuvai toliau tęsti darbą šioje srityje ir derėtis su Europos Parlamentu, siekiant galutinio sutarimo dėl šių teisės aktų“, – teigė ministras R. Sinkevičius.

Tarybos metu buvo pateikta informacija apie prekybą emisijomis aviacijoje, Europos Komisija pristatė oro keleivių teisių pasiūlymą, informavo apie uostų politikos peržiūros, keleivinių laivų saugumo ir kainų skaidrumo aviacijoje klausimus.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

2013 m. birželio 6 d. įvyko XXI-asis Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos “LINEKA” kongresas, kurio metu iškilmingai paminėtas asociacijos veiklos dvidešimtmetis.
 
Ekspeditorius ir logistus sveikino Susisiekimo vice ministras Vladislav Kongratovič, Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius, viceprezidentas Gediminas Rainys, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos LINAVA prezidentas Algimantas Kondrusevičius, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko pavaduotojas Eugenijus Ruškus, AB “Lietuvos geležinkeliai” generalinis direktorius Stasys Dailydka, Šiaulių miesto mero pavaduotojas Juras Andriukaitis, atstovai iš Vilniaus prekybos pramonės ir amatų rūmų, Lietuvos Respublikos muitinės, kiti LINEKA partneriai ir svečiai.
 
Iškilmingame minėjime garbės prezidento vardas suteiktas pirmąjam Asociacijos LINEKA prezidentui prof. habil. dr. Adolfui Baubliui.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gegužės 22 d. nutarimą Nr. 440 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. 1434 „Dėl Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, Inspekcija prašo keleivius ir krovinius vežančias įmones, kurių vežėjo buveinės ir vežėjo valdymo centro adresai yra skirtingi, pateikti vežėjo valdymo centro adresą Inspekcijai.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

„Rail Baltica“ bėgis po bėgio ir sutartis po sutarties tampa realybe – rytoj bus pasirašytos vienos paskutiniųjų, daugiamilijoninės sutartys!

Rytoj, birželio 11 d., 15:00 val. kviečiame Jus į net trijų „Rail Baltica“ projekto sutarčių pasirašymą, kuris vyks Vilniuje, Mindaugo g. 12, 500-oje salėje (V aukštas).

Pirmoji sutartis bus pasirašoma su AB „Panavėžio keliai“ dėl europinės geležinkelio vėžės tiesimo tarp Marijampolės ir Kazlų Rūdos. Rangovas 24 km atkarpoje nuties ES standartus atitinkančią 1435 mm pločio europinę vėžę ir rekonstruos esamą 1520 mm pločio geležinkelio liniją. Šiuos darbus AB „Panevėžio keliai“ įsipareigojo atlikti už 166,7 mln. litų be PVM. Darbų atlikimo trukmė – 18 mėn.

Antroji sutartis bus pasirašoma su UAB „Kauno tiltai“ ir UAB „Mitnija“ konsorciumu. Rangovas turės atlikti Marijampolės geležinkelio stoties ir tarpstočio Marijampolė–Šeštokai rekonstrukciją. Sutarties vertė – beveik 75 mln. litų be PVM. Darbų atlikimo trukmė – 25 mėn.

Trečioji sutartis taip pat bus pasirašoma su UAB „Kauno tiltai“ ir UAB „Mitnija“ konsorciumu. Rangovas 33 km. atkarpoje tarp Šeštokų iki Marijampolės geležinkelio stočių nuties ES standartus atitinkančią 1435 mm pločio europinę vėžę ir rekonstruos esamą 1520 mm pločio geležinkelio liniją. Šiuos darbus konsorciumas įsipareigojo atlikti už beveik 216,8 mln. litų be PVM. Darbų atlikimo trukmė – 18 mėn.

Maloniai kviečiame dalyvauti ir lauksime atvykstant!

AB „Lietuvos geležinkeliai“