Jau skelbėme apie tai, kad Europos komisija po truputį pasiduoda vežėjų ir vilkikų gamintojų spaudimui bei svarsto galimybę leisti naudoti ilgesnius sunkvežimius. Tikimasi 7–10 proc. sumažinti degalų sunaudojimą, sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir pagerinti pažeidžiamų eismo dalyvių saugą. Vilkikų gamintojai šią iniciatyvą vertina itin palankiai.
 
Taisyklės, kuriomis nustatomos sunkiasvorių krovininių transporto priemonių specifikacijos, parengtos dar 1996 m. (Direktyva 96/53/EB ). Dabar jas reikia atnaujinti, kad būtų atsižvelgta į technologijų pažangą. Pasiūlyta įvairiausių atnaujinimo gairių.
 
Junginio maksimali masė, krovinio masė ir jam skirta erdvė turėtų nepasikeisti. Iš esmės atsiras tik ilgesni ir aptakesni vilkikai, pagal kurių aerodinamiką bus galima formuoti ir puspriekabių dizainą, kad šis dar labiau užtikrintų mažesnes kuro sąnaudas. Standartinis vilkikas su puspriekabe turėtų siekti 18,75 m.
 
Šį kartą apžvelkime vežėjams aktualiausią naujieną: maksimalaus ilgio padidinimą, kuris leistų gerokai sumažinti kuro sąnaudas. Pastaraisiais metais kuro kainoms vis kopiant aukštyn, tokia dovana vežėjams leistų lengviau atsipūsti.
 
Ką mano vilkikų gamintojai ir jų atstovai?
 
Pagal pateiktą pasiūlymą, būtų leista naudoti suapvalintos formos kabinas ir įrengti aptakus priekabos gale. Šios priemonės labai pagerins transporto priemonių aerodinamines savybes. Europos komisija kalba apie 7-10 proc. degalų ekonomiją įvedus šiuos pakeitimus.
 
UAB “Adampolis” naujų „MAN“ vilkikų pardavimų vadovas Audrius Lukošius linkęs dar labiau nudžiuginti vežėjus ir teigia, kad Europos Komisijos numatyti rodikliai tikrai nėra riba taupant kurą: „Esame laimingi dėl šio Europos komisijos sprendimo. Mes ją palaikėme nuo pat jos atsiradimo. 2010 m. pradėjome aerodinaminių vilkikų studiją, kurią pavadinome „Concept S“. Jos metu supratome kokia svarbi gali būti vilkikų aerodinamika jei būtų leista prailginti bendrą transporto priemonių junginio ilgį. Jei imsime kaip pavyzdį „Concept S“ modelį, yra galimybė sutaupyti iki 15 proc. degalų.“
 
UAB „Volvo Lietuva“ rinkodaros vadovas Laurynas Bričkus taip pat pritarė savo kolegai ir palaiko esamą idėją: „Volvo Trucks“, itin daug dėmesio skiriantis sunkvežimių ekonomiškumui ir saugumui, nagrinėja šį EK pasiūlymą. Švedijos sunkvežimių gamintojas jau daugelį metų kuria sunkvežimių dizainą, kuris yra saugus, aerodinamiškas ir padeda efektyviai naudoti degalus. „Volvo Trucks“ teigiamai žiūri į pasiūlymus, įteisinančius ilgesnius sąstatus, kurie galėtų gabenti daugiau krovinių ir sunaudotų mažiau degalų. Ilgesni sąstatai leistų geriau išnaudoti esamą transporto infrastuktūrą, o tai būtų naudinga tiek vežėjams, tiek visuomenei, o taip pat leistų geriau tausoti gamtą – pavyzdžiui, kai kuriose Skandinavijos šalyse leidžiama gabenti krovinius 25,25 m autotraukiniais.“
 
Europos komisija planuoja, kad naujosios transporto priemonės keliuose galėtų būti jau 2018 – 2020 m. Vilkikų gamintojų atstovai teigia, kad dar liko nemažai darbų ir nuo pačių biurokratų labiausiai priklausys naujųjų transporto priemonių pasirodymo data. Reikės sukurti daugybę darbo grupių, priimti nemažai sprendimų, pateikti nutarimus, juos patvirtinti ir tik tada gamintojai galės kibti į darbus.
 
„Aerodinaminis kabinos dizainas priklausys nuo keleto aspektų, kuriuos dar reiks nuspręsti. Saugumas neliks pamirštas, tad jis gali įtakoti kabinos dizainą. Šiuo metu geriausi rezultatai pasiekiami tvirtinant aerodinaminius paketus puspriekabės gale. Tikime, kad prailgintos transporto priemonės, tai yra gamintojams suteiktas papildomas lankstumas duos teigiamų rezultatų konstruojant optimalią kabinos formą.“ – teigia. L. Bričkus.
 
A. Lukošius taip pat kol kas nelinkęs prognozuoti kada pasirodys naujieji sunkvežimiai, tačiau pasidžiaugė, kad kuriant naujas taisykles bus atsižvelgta ir į gamintojų ekspertų nuomonę: „Dabar atsakyti sunku, nes viskas priklauso nuo konkrečių taisyklių, kurias patvirtins ES ekspertų grupė, kurioje dirbs ir 2 „MAN“ žmonės. Ši nuostata jau didelis žingsnis į priekį, žiūrint iš gamintojo pozicijų.“
 
Kas? Kaip? Kada?
 
Naujosios taisyklės turėtų sumažinti ir administracinę naštą. 45 pėdų konteinerius bus galima lengviau perduoti gabenti jūra, keliais ir geležinkeliais.
 
2012 m. birželio mėn. Komisijos pirmininko pavaduotojas S. Kallasas pateikė gaires dėl sąlygų, kuriomis ilgesni sunkvežimiai galėtų kirsti sienas. Svarbiausia šiose gairėse tai, kad, laikantis subsidiarumo principo, sprendimą naudoti ilgesnes transporto priemones priima pačios valstybės narės, atsižvelgdamos į skirtingas vietos sąlygas. Jokia valstybė narė neprivalo leisti naudoti ilgesnes transporto priemones, jeigu nemano, kad tai tikslinga.
 
Tačiau gairėse nurodyta, kad leisti naudoti ilgesnes transporto priemones gali bendrą sieną turinčios valstybės narės, kuriose jau leidžiama naudoti tokias transporto priemones, jei tos transporto priemonės naudojamos tik susisiekimui tarp tų dviejų valstybių narių ir jei tai neturi didelio poveikio tarptautinei konkurencijai. Šios gairės dabar įtrauktos į persvarstytą direktyvą.
 
Kad šis pasiūlymas taptų teisės aktu ir keliuose atsirastų taupesni vilkikai, jį turi patvirtinti Europos Parlamentas ir valstybės narės. Kaip jau minėjome, galima tikėtis naujuosius sunkvežimius pamatyti keliuose apie 2018–2020 m.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Kelių infrastruktūrai skiriamos investicijos ne tik atsiperka, bet ir sukuria papildomą socialinę bei ekonominę naudą. Pagrindinė investicijų nauda – laiko vertės ekonomija.

Tai parodė Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, skirtų kelių sektoriaus projektams įgyvendinti, planavimo ir panaudojimo efektyvumo vertinimas, kurį Susisiekimo ministerijos užsakymu atliko bendrovė „BGI Consulting“.

„Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama kelių sektoriaus projektams yra didžiulė – apie 60 proc. Lietuvos transporto sektoriui tenkančių paramos lėšų buvo skirta kelių infrastruktūrai, apie 30 proc. – geležinkeliams. Šios investicijos pasižymi itin aukšta nauda regionams: vieno lito investicija į kelių infrastruktūrą generuoja 3,5 litų grąžą. Būtina pažymėti, kad dėl pagerėjusios kelių infrastruktūros mažėja autoįvykių. Tikimės, kad kito ES paramos etapo metu pavyks sumažinti ir žuvusiųjų keliuose skaičių“, – sakė susisiekimo viceministras Vladislav Kondratovič.

Vertinant investicijų į kelius naudą, išskiriamos keturios pagrindinės kryptys. Didžiausia nauda sukuriama dėl laiko vertės ekonomijos (38 proc. visos naudos), didelę naudą teikia kelių priežiūros išlaidų ekonomija (23 proc.), autoavarijų nuostolių ekonomija (22 proc.) ir transporto priemonių eksploatacinių sąnaudų ekonomija (17 proc.). Be to, svarbi ir ekologinių nuostolių ekonomija, kuri kol kas nėra matuojama.

Investicijos į kelių infrastruktūrą turi teigiamos įtakos darbo vietų kūrimui ir darbo užmokesčio augimui. Nustatyta, kad didžiausias 2007–2013 m. ES finansuojamų kelių modernizavimo projektų poveikis gyventojų užimtumui pasiektas 2010 m. – tais metais dėl investicijų į kelius buvo sukurta 22,5 tūkst. darbo vietų. Įtaka darbo užmokesčio lygiui labiausiai išaugo 2011 m., kai darbo užmokesčio lygis buvo 2,37 proc. didesnis palyginti su tuo, koks būtų buvęs neinvestuojant į kelius.

Vertinimo duomenimis, Lietuvos kelių sektoriuje darbai atliekami santykinai mažesnėmis sąnaudomis nei kitose Europos valstybėse, todėl pasiekiamas didesnis investicijų efektyvumas nei, pavyzdžiui, Latvijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Airijoje ar Suomijoje. Pažymima, kad Lietuvoje 1 km žvyrkelio asfaltavimas kainuoja apie 0,3 mln. eurų, kelio rekonstrukcija – apie 0,9 mln. eurų. Tuo tarpu turimi pavyzdžiai iš Latvijos, Vengrijos, Lenkijos ir Čekijos rodo, kad 1 km kelio rekonstrukcijos bei naujų kelių tiesimo vidutinės kainos prasideda maždaug nuo 1 mln. eurų ir siekia iki kelių milijonų eurų.

2007–2013 m. į Lietuvos kelių sektorių iš viso investuojama beveik 2,78 mlrd. litų ES struktūrinės paramos lėšų, iš jų 2,35 mlrd. litų skiriama valstybinės reikšmės keliams ir 428,1 mln. litų – savivaldos transporto projektams. Tai sudaro beveik 60 proc. visos šalies transporto sektoriui skiriamos ES paramos.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Renginio tipas: Spaudos konferencija

Renginio data: 2013-05-07, antradienis

Renginio pradžia: 13:00

Renginio vieta: BNS konferencijų salėje2013 m. gegužės 7 d. 13.00 val.

BNS spaudos konferencijų salėje (Jogailos g. 9, Vilnius) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija bei Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras organizuoja spaudos konferenciją, skirtą 2013 m. gegužės 6–12 d. vyksiančiai antrajai Jungtinių Tautų Saugaus eismo savaitei, kuri bus skirta pėsčiųjų saugai keliuose. Saugaus eismo savaitės metu bus atkreiptas dėmesys į neatidėliotiną būtinybę siekti geriau apsaugoti pėsčiuosius, sukurti priemones, padėsiančias tai įgyvendinti ir prisidėti prie Saugaus eismo dekados (2011−2020 m.) tikslo išsaugoti 5 milijonus gyvybių.

Spaudos konferencijoje dalyvaus sveikatos apsaugos viceministras Erikas Mačiūnas, susisiekimo viceministras Vladislav Kondratovič, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas vyr. komisaras Gintaras Aliksandravičius, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktorius Romualdas Sabaliauskas. Spaudos konferencijoje kviečiamas dalyvauti ir Vilniaus universitetinės ligoninės ortopedijos ir traumatologijos skyriaus vedėjas habil. med. m. dr., profesoriaus pareigas einantis Narūnas Porvaneckas.

Pėstieji pasaulyje kasmet sudaro – 22 proc., Lietuvoje − 36 proc. žuvusiųjų eismo įvykių metu. Dar daug ką turime padaryti pėsčiųjų saugos užtikrinimui mūsų šalyje. Saugus pėsčiųjų eismas paskatins žmones vaikščioti, o tai pagerins jų sveikatą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. spalio 5 d. patvirtino Valstybinę saugaus eismo plėtros 2011–2017 m. programą. Ši programa skirta padėti įgyvendinti saugaus eismo viziją – kad Lietuvoje nežūtų ir sunkių sužeidimų nepatirtų nė vienas eismo dalyvis. Vyriausybės patvirtintos Valstybinės saugaus eismo plėtros 2011–2017 m. programos įgyvendinimo tarpinstituciniame trejų metų veiklos plane numatytos priemonės, kuriomis bus siekiama Valstybinėje saugaus eismo programoje keliamo strateginio tikslo – gerinant eismo saugą, kad pagal žuvusių eismo dalyvių skaičių, tenkantį 1 mln. šalies gyventojų, Lietuva atsidurtų tarp 10 geriausiais rezultatais pasižyminčių Europos Sąjungos valstybių (ne daugiau - kaip 60 žuvusiųjų 1 mln. gyventojų).

Kviečiame žiniasklaidos atstovus prisijungti prie Saugaus eismo savaitės minėjimo informacijos sklaidos ir taip prisidėti prie to, kad bent šią savaitę nebūtų nė vieno sužeisto ar žuvusio pėsčiojo, bei dalyvauti spaudos konferencijoje.

UAB "BNS"

Lietuva turi realias galimybes įsivesti eurą 2015 metais, tačiau norint pasiekti šį tikslą, valdžiai reikia susilaikyti nuo populistinių ir vartojimą skatinančių sprendimų, kurie didintų infliaciją ir valdžios sektoriaus biudžeto deficitą.

DNB banko analitikai prognozuoja, kad kitais metais Lietuvai susiklostys palankios makroekonominės sąlygos atitikti euro įvedimui būtinus Mastrichto kriterijus ir mūsų šalis turės realias galimybes būti pakviesta įstoti į euro zoną.

Tačiau didžiausią pavojų euro įvedimui kels kainų stabilumo ir valdžios sektoriaus biudžeto deficito kriterijai – jei būtų vertinamos Lietuvos galimybės įstoti į euro zoną dabar, Lietuva neįvykdytų šių kriterijų. DNB analitikų teigimu, jei pernelyg didės viešojo sektoriaus išlaidos ir vartojimas, Lietuva infliacijos ir biudžeto deficito kriterijų rizikuoja neatitikti ir kitąmet.

„Mažėjančios žaliavų ir maisto produktų kainos pasaulio rinkoje sudaro puikias sąlygas įvykdyti infliacijos kriterijų. Tačiau Lietuvai reikia sėkmingai sužaisti administracinių kainų priežiūros ir mokesčių reformos partiją, kuri neleistų įsisiūbuoti infliacijai. Svarbu, kad euro įvedimo atitikimo vertinimo laikotarpiu būtų susilaikoma nuo populistinių vartojimą skatinančių sprendimų – akcizų didinimo arba PVM lengvatų naikinimo, ypač šildymui ir vaistams“, – pabrėžė DNB banko vyr. ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka.

Ekonomistė pabrėžė, šalies įsitraukimas į ilgalaikius ir daug kainuojančius projektus didina riziką nevykdyti valdžios sektoriaus biudžeto deficito kriterijaus. Be to, nors Lietuvos ūkio atsigavimas turėtų sunešti daugiau mokestinių pajamų, viešojo sektoriaus išlaidos turėtų didėti daug lėčiau.

Euro įvedimo nauda ir kaina

DNB banko analitikai pabrėžia, kad euro įvedimas mažins valiutų keitimo sąnaudas, kurios vien gyventojams pernai siekė apie 40 mln. litų, didins Lietuvos patrauklumą užsienio investicijoms, lems pigesnį skolinimąsi užsienio rinkose, o ekonominės krizės atveju leis pasinaudoti Europos stabilumo mechanizmo (ESM) fondo lengvatinėmis paskolomis. Tiesa, Lietuva privalės į ESM fondą įnešti savo indėlį.

Banko analitikų skaičiavimais, per penkerius metus Lietuvos indėlis į ESM fondą sieks 8,6 mlrd. litų arba 7,6proc. nuo 2012 metų šalies BVP. Tačiau tik apie 1 mlrd. litų (11,5 proc.) reikės įnešti grynaisiais pinigais, o likusiai sumai būtų išduodama valstybės garantija. Dėl to, valdžios sektoriaus skola 2015 m. gali išaugti iki 50 proc. BVP. Pasak J. Rojakos, neprisėmus didelių finansinių įsipareigojimų ir užtikrinus spartų augimą Lietuvos įnašas į stabilizavimo fondą nesukels problemų.

Analitikė pabrėžė, kad dabar euro zonos ateitis skęsta migloje, todėl Lietuvai itin svarbu laikytis ilgalaikės ūkio augimo ir konkurencingumo didinimo strategijos ir nekeisti ilgalaikio kurso dėl ambicijų patenkinimo. „Euro nauda yra ilgalaikė investicija makroekonominiam stabilumui, tačiau nėra panacėja būtinoji sąlyga sėkmingam šalies vystymuisi“, – teigė J. Rojaka.

BVRG Burson - Marsteller

Gegužės 6 – 8 dienomis AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojai kartu su Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnais skatins vairuotojus ir pėsčiuosius laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų kertant pervažas bei įspės juos apie gresiančius pavojus. Šiemet gegužės 7-oji paskelbta Tarptautine saugaus elgesio pervažose diena.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ parengė informacinį bukletą, priminsiantį pagrindinius saugaus elgesio pervažose principus. Jis, atšvaitai ir kepuraitės su bendrovės simbolika bus dalinami pavojingose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių geležinkelio pervažose.

Kiekvienais metais Europos Sąjungos šalyse dėl eismo įvykių pervažose žūsta keli šimtai žmonių. Lietuvoje praėjusiais metais pervažose žuvo 3, o šiemet – 2 žmonės.

Pasak AB „Lietuvos geležinkeliai“ vyriausiojo saugos inspektoriaus Andriaus Janušausko, atsargumas pervažose yra dažnai pamirštamas. „Vairuotojai, pamatę važiuojantį traukinį, kuriam iki pervažos dar geras šimtas metrų, matyt, pagalvoja, kad suspės pralėkti, o jei ką – traukinys pristabdys, – teigia A. Janušauskas. – Tačiau, traukinio, skirtingai nei automobilio, staigiai sustabdyti neįmanoma, nes stabdomas jis nuvažiuoja dar apie kilometrą“.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ daug dėmesio skiria geležinkelių transporto eismo įvykių prevencijai, žmonių gyvybių ir sveikatos išsaugojimui. Tam pasitelkiamos techninės ir edukacinės priemonės. Šalia pavojingų pervažų pastatyti specialūs informaciniai stendai, įspėjantys pėsčiuosius ir vairuotojus apie pervažos kirtimo pavojus. 29 pervažos stebimos vaizdo kameromis. Geležinkelių muziejuje vykdomi edukaciniai projektai moksleiviams.

Dviejose pervažose Vilniaus mieste pradėti bandomieji saugos sistemų, paremtų naujausiomis technologijomis, diegimo projektai. Subačiaus-Juodojo kelio ir Pavilnio-Žemosios gatvių pervažose šiais metais planuojama įdiegti saugos sistemą, kuri laiku informuos traukinio mašinistą apie pervažoje pastebėtą kliūtį bei iki minimumo sumažins galimybę transporto priemonei pervažiuoti pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui.

Traukinyje bus sumontuota speciali įranga, kuri leis traukinio mašinistui matyti pervažos, prie kurios artėjama, vaizdą. Tiesioginį vaizdą iš pervažos bus galima matyti iki jos likus ne mažiau kaip 2,5 kilometro. Ši sistema leis traukinio mašinistui įvertinti esamą situaciją pervažoje ir, reikalui esant, priimti sprendimą mažinti greitį arba stabdyti traukinį.

Saugos sprendimų diegimas šiose pervažose – bandomasis projektas. Pasiteisinus sprendimams, bus svarstoma juos diegti ir kitose Lietuvos geležinkelių pervažose.

Pažymėtina, kad visi eismo įvykiai geležinkelio pervažose kyla dėl vairuotojų ir pėsčiųjų, pažeidusių Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kaltės, kai nepaisoma kelio ženklų, šviesoforo ar garsinės signalizacijos.

Vairuotojai, važiuojantys per geležinkelį neleistinoje vietoje, lenkdami kitas transporto priemones, sustojusias prieš pervažą praleisti traukinio užsitraukia 300-500 Lt baudą. Panašias sumas pažeidėjai turi pakloti ir įvažiavę į pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar budėtojo signalui arba kai užtvaras nuleistas ar tik pradeda leistis. Be to, jiems gali būti atimta teisė vairuoti transporto priemones nuo dviejų iki keturių mėnesių. Geležinkelio pervažose vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuoti Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra pagrindas nubausti automobilio savininką, kadangi tokio tipo medžiaga yra pateikiama policijai.

Pėstieji geležinkelio pervažose Kelių eismo taisykles pažeidžia dar dažniau negu vairuotojai, nes greičiausiai mano, jog raudonas šviesoforo signalas dega tik vairuotojams, o pėstiesiems jis negalioja. Raudonas šviesoforo signalas geležinkelio pervažoje reiškia tą patį, kaip ir bet kurio kito šviesoforo raudonas signalas, o bauda jam degant kirtus pervažą – 80 Lt.

„Užtektų laikytis vienos pagrindinės taisyklės – degant raudonam šviesoforo signalui ir skambant garsiniam signalui nevažiuoti ir neiti į pervažą“, – tvirtina A. Janušauskas.

Saugaus elgesio pervažose klausimas aktualus ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Pirmoji saugaus elgesio pervažose diena (angl. The International Level Crossing Awareness Day) buvo paminėta 2009 m. Projekte dalyvauja Europos Sąjungos valstybės, Izraelis, Australija, Naujoji Zelandija, Indija, Pietų Afrikos Respublika ir kitos šalys.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ ragina visus vairuotojus ir pėsčiuosius būti dėmesingus ir laikytis saugaus elgesio reikalavimų. 

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Penktadienis Lietuvos keliuose tampa vis pavojingesne diena vairuotojams. Pernai paskutinę savaitės darbo dieną įvyko 2539 eismo įvykiai – tai yra 5 proc. daugiau nei 2011 metais. Avarijų itin padaugėjo pavasario laikotarpiu ir birželio mėnesį, rodo „Lietuvos draudimo“ statistika.

„Jau kelerius metus matome, kad penktadieniais įvyksta maždaug 20 proc. daugiau avarijų nei kitomis darbo dienomis. Didžioji dalis eismo įvykių tądien įvyksta popiet, tarp 12-18 valandos. Tuo metu eismas gatvėse būna intensyvus, tačiau vairuotojai jau galvoja apie vakaro ar savaitgalio planus, per daug atsipalaiduoja. Derėtų atminti, kad nesvarbu, kada sėdate prie vairo, būtina išlikti budriems ir visą dėmesį sutelkti į kelią“, – sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius.

Bendrovė skaičiuoja, kad penktadieniais įvyksta beveik tiek pat avarijų, kiek sudėjus šeštadienio ir sekmadienio eismo nelaimes. Remiantis paskutiniojo 2012 m. ketvirčio duomenimis, savaitgaliais įvykusių avarijų užfiksuojama vos 9 proc. daugiau nei penktadieniais. Ramiausia savaitės diena vairuotojams – sekmadienis, kada keliuose įvyksta perpus mažiau eismo nelaimių nei darbo dienomis.

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, pernai penktadieninių avarijų ypač padaugėjo birželio mėnesį – jų užregistruota net 39 proc. daugiau nei 2011 m. birželį. Kur kas daugiau eismo nelaimių pernai užfiksuota ir kovo bei balandžio mėnesių penktadieniais. „Tiesa, žiūrint į absoliutinius įvykių skaičius, pavojingiausi yra rugsėjo bei gruodžio penktadieniai, kai kelyje trukdo blogos eismo sąlygos ir visi yra pasinėrę į švenčių šurmulį“, – sakė A. Juodeikis.

Anot jo, avarijos penktadieniais nėra būdingos tik Lietuvai – daugelyje užsienio valstybių daugiausia nelaimių keliuose taip pat įvyksta paskutinę darbo dieną. Beje, bendrovė pastebi, kad pastaruoju metu augo autoįvykių skaičius ne tik penktadieniais, bet ir šventinėmis dienomis, per šventinius savaitgalius – pernai įvykių registruota 12 proc. daugiau nei 2011-aisiais.

ES duomenimis, Lietuva yra viena tų šalių, kurios keliuose įvyksta daugiausia nelaimių. ES duomenimis saugiausi keliai yra Maltoje, Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje ir Danijoje.

„Lietuvos draudimas“ yra pirmaujanti šalies ne gyvybės draudimo bendrovė, savo paslaugas teikianti daugiau nei pusei milijono privačių ir verslo klientų ir per metus atlyginanti klientams žalų už beveik 200 mln. litų. Klientais kasdien rūpinasi daugiau nei 1100 „Lietuvos draudimo darbuotojų. „Lietuvos draudimas“ pripažintas „Geriausiu darbdaviu‘2012“ ir išrinktas į geriausių Vidurio ir Rytų Europos darbdavių dešimtuką. „Lietuvos draudimas“ priklauso vienai didžiausių pasaulio draudimo grupių RSA, kuri savo filialus turi 33 šalyse ir aptarnauja daugiau kaip 20 mln. klientų iš 150 pasaulio šalių. Įkurtas prieš 300 metų, RSA yra didžiausią patirtį turintis draudimo aljansas ir vienas iš pripažintų pasaulio draudimo rinkos vizionierių.

Integrity PR

Informuojame, kad Rusijos aviakompanija „RusLine“ nuo 2013 m. birželio 16 dienos vėl vykdys reguliarius skrydžius maršrutu Maskva–Palanga–Maskva. Penkiasdešimt keleivių talpinantys lėktuvai į Palangą skraidys vieną kartą per savaitę sekmadieniais. Penki papildomi sekmadieniniai skrydžiai bus vykdomi š.m. liepos 21 – rugpjūčio 18d.

*- vietos laikas / gali keistis

VĮ Tarptautinis Palangos oro uostas

Praėjusios savaitės pabaigoje rangovas „Van Oord Dredging and Marine Contractors BV“, atliekantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos kanalo gilinimo ir platinimo darbus, informavo, kad gilinimo darbai užbaigti visuose 13 barų, t. y. visame gilinimo plote, kuris sudaro 1,6 mln. kv. metrų.
 
Atliekamų gilinimo darbų vertė – 129,5 mln. Lt, iš jų arti 84 mln. Lt ES paramos lėšų.
 
Uosto laivybos kanalo gilinimo ir platinimo projektas ypač svarbus Klaipėdos uostui. Pagal sutartį po šių gilinimo darbų uosto laivybos kanalo plotis turi būti 150 m, o gylis – 14,5 m.
 
Po šių gilinimo darbų padidės didžiųjų laivų plaukimo ir manevravimo uoste saugumas bei paties uosto konkurencingumas ir pralaidumas palyginti su kaimyniniais uostais. Pasiekus tokius uosto laivybos kanalo parametrus, pagerės sąlygos priimti didesnio ilgio ir pločio postpanamax laivus, kurių ilgis siekia 300–310 m, o plotis – 40 m.
 
Remiantis su olandų įmone „Van Oord Dredging and Marine Contractors BV“ pasirašyta didžiausios vertės ir apimties per visą uosto istoriją sutartimi, iš viso iškasta arti 4,5 mln. m3.
 
Šiuo metu Uosto direkcija yra priėmusi naudoti 8 barus iš 13. Iškasto grunto kiekis aktais priimtuose 8 baruose sudaro apie 2,7 mln. m3.
 
Praėjusią savaitę iš rangovo gavus pranešimą apie paskutinių gilinimo darbų pabaigą, Uosto direkcijos generalinio direktoriaus įsakymu buvo sudaryta komisija tam, kad galutinai įformintume objekto „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos kanalo gilinimo ir platinimo“ užbaigimą.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Nuo 2013 m. balandžio 30 d. pasikeitė Techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai.
 
Juose patikslinti gesintuvų reikalavimai. Vadovaujantis reikalavimais, M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėse turi būti ne mažiau kaip vienas 2 kg arba 2 po 1 kg talpos gesintuvai, tačiau jeigu minėtų kategorijų transporto priemonėse gesintuvo (-ų) nebus arba jo (jų) talpa mažesnė negu nustatyta, tai bus vertinama nedideliu trūkumu, už kurio pašalinimą atsakingas pats transporto priemonės naudotojas.
 
Nemažai piliečių reiškė susirūpinimą, kad dėl neveikiančio šviesų lygio reguliavimo įtaiso negali gauti teigiamos techninės apžiūros išvados. Inspekcija iki 2013 m. lapkričio 1 d. nustatė pereinamąjį laikotarpį transporto priemonėms, kurios pirmajai techninei apžiūrai buvo pateiktos iki 2013 m. kovo 1 d., t. y. iki 2013 m. lapkričio 1 d. techninės apžiūros metu šiose transporto priemonėse šviesų lygio reguliavimo įtaisas nebus vertinamas. Po 2013 m. lapkričio 1 d. automobiliai, kuriuose neveikia šviesos lygio reguliavimo įtaisas, t. y. įtaiso neįmanoma valdyti vairuotojui sėdint įprastinėje padėtyje, bus vertinami kaip turintys didelį trūkumą. Pereinamasis laikotarpis netaikomas transporto priemonėms, kurios pirmą kartą techninei apžiūrai pateiktos po 2013 m. kovo 1 d.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Šiandien, gegužės 2 d., Minske (Baltarusija) bus atidaryta AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovybė. Pagrindiniai atstovybės uždaviniai – užtikrinti efektyvų bendradarbiavimą su verslo partneriais ir klientais Baltarusijoje, stiprinti esamus bei ieškoti naujų verslo ryšių.

Pastaruoju metu intensyviai vykdomi intermodalinių traukinių projektai, steigiami viešieji logistikos centrai. Įgyvendinant šiuos projektus gyvybiškai būtina jiems atstovauti už Lietuvos ribų.  Atstovybių veikla ypač svarų vaidmenį įgyja ieškant užsienio investuotojų, plėtojant kompleksinius logistikos sprendimus bei užtikrinant kaip įmanoma stabilesnius krovinių srautus.

Lietuvos ir Baltarusijos valstybių sieną kasdien kerta vidutiniškai 30 porų prekinių traukinių. Daugiausia vežama cheminių ir mineralinių trąšų bei naftos ir jos gaminių. Didžioji dalis krovinių iš Baltarusijos geležinkeliais gabenama Klaipėdos kryptimi. Praėjusiais metais geležinkeliais tarp Lietuvos ir Baltarusijos gabenta 13.6 mln. tonų krovinių.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ jau turi atstovybes Rusijoje ir Kinijoje.

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Gegužės 10-12 dienomis Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ bus surengta tryliktoji  automobilių, automechanikos ir laisvalaikio transporto priemonių paroda „ALT 2013“. Joje lankytojų lauks ir nemažai naujų automobilių premjerų.

Vienas iš didžiausių parodoje bus „Inchcape“ stendas, gausiai užpildytas naujienomis. Būtent čia Lietuvos rinkoje debiutuos jau antrosios kartos „Ford“ SUV klasės atstovas „Kuga“. Didesnis, talpesnis, galingesnis, tačiau ekonomiškesnis ir ekologiškesnis. Šalia jo – pastebimai atnaujintas, gerokai veržlesnės išvaizdos miestui pritaikytas „Fiesta“ modelis. Be premjerų „Ford“ atstovai žada publikai pristatyti ir naują automobilių kainodarą, kuri, pasak pardavėjų, automobiliams suteiks vienas geriausių kainų rinkoje.

„Inchcape“ stende išvysime ir naująjį,  trečiosios kartos „Hyundai Santa Fe“ modelį, kuris kokybe neturėtų nusileisti artimiausiems konkurentams iš Vakarų Europos. Tuo įsitikinti galės ir patys parodos lankytojai: automobilį jie galės ne tik pačiupinėti, tačiau čia pat ir išbandyti.

Antroji premjera iš Pietų Korėjos: dviduris „Hyundai i30“ modelis. Planuojama, kad jam kompaniją parodoje palaikys ir brolis dvynys „Kia Pro Cee‘d“.

Dar vieną lietuvišką premjerą bus galima sutikti ir „Sostenos“ stende: tai „Renault Clio“ pagrindu sukurtas nedidelis miesto visureigis „Captur“. Tiesa, jo pasirodymas „Litexpo“ centre bus labai ankstyvas: automobilis visos Europos, o tuo pačiu ir Lietuvos pardavimo salonuose pasirodys tik pačioje gegužės pabaigoje.

Kita „Renault“ premjera – taip pat padidinto pravažumo automobilis, tik labiau orientuotas į šeimos poreikius – atnaujintas vienatūris „Scenic Xmod“.

„Autobrava“ parodys visą gamą „Fiat“ modelių, iš kurių naujausias ir bene svarbiausias – „Panda“ modelis. Parodoje bus pristatyta visais ratais varoma jo versija, spėjusi užsitarnauti britų žurnalo „Top Gear“ metų visureigio vardą. Nekuklus pasiekimas mažam miesto automobiliukui.

Devynvietis „Fiat Scudo“ pardavinėjamas Lietuvoje jau antrus metus. Tačiau tik dabar atstovai nusprendė plačiau pristatyti publikai. Priežastis – neblogas automobilis didelei šeimai kainavo per daug. Derybos su gamintojais, užtikrinusios naują, konkurencingą kainą leidžia į vienatūrį pažvelgti iš naujo.

Automobilių gamintojų atstovai svečius kvies ne tik apžiūrėti jų prekes. Lankytojai bus viliojami ir įvairiais konkursais, kurių nemažai žada „Inchcape“. Na, o „Fiat“ parodos metu pralošinės padidinto pravažumo visureigį „Freemont“. Laimingiausias šį modelį su pilnu baku turės visą savaitgalį.

Tai – tik pačios svarbiausios premjeros. Automobilių pardavėjai žada atsivežti gerokai daugiau jau pardavinėjamų modelių, kuriuos potencialūs pirkėjai čia pat, vietoje galės palyginti su konkurentų siūloma produkcija.

Paroda ALT vyks gegužės 10-12 dienomis. Šiemet beveik 17 000 kv. metrų plotą užimsiančioje ekspozicijoje savo produkciją ir naujoves pristatys apie 70 automobilių verslo atstovų iš Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos.

Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO

Europos Komisija paskelbė, kad lietuviai 2011-aisiais, skaičiuojant nuo bendrojo vidaus produkto, mokėjo mažiausiai mokesčių Europos Sąjungoje. Tačiau finansų analitikai sako, kad tai parodo apkritai menkai surenkamus mokesčius, didelį šešėlį ir tai, kad dirbantieji turi vilkti didžiausią naštą, o turtas apmokestinamas menkai.
 
Statistikai skelbia, kad mokesčių našta Lietuvoje 2011-siais sudarė 26 procentus BVP, o Europos Sąjungoje vidutiniškai – beveik 39 procentus. Didžiausia mokesčių našta buvo Danijoje, Švedijoje ir Belgijoje, informuoja LRT televizijos naujienų tarnyba.
 
Palyginti su ankstesniais metais Europos Sąjungoje mokesčių našta augo, labiausiai – Portugalijoje, Rumunijoje ir Prancūzijoje. Tuo metu labiausiai ji sumažėjo Estijoje, Švedijoje ir Lietuvoje.
 
„Pajamos iš mokesčių buvo sumažėjusios 2008-2009 metais, prasidėjus krizei, bet dabar jos gana sparčiai auga. Tai yra dėl to, kad Europos Sąjunga išlieka sąlyginai didelių ar labai didelių mokesčių zona“, – sako Europos Komisijos Mokesčių ir muitų politikos generalinio direktorato atstovas Philipas Kermode`as.
 
Skaičiuojama, kad šalys labiausiai savo biudžetus pildo apmokestindamos darbą. Lietuvoje darbuotojai moka penkiolikos procentų pajamų tarifą, žemesnis jis tik Bulgarijoje, tuo metu Švedijoje ir Danijoje jis viršija penkiasdešimt penkis procentus. Nepaisant to, pasak finansų analitikų, Lietuvoje darbo apmokestinimas labai aukštas.
 
Skaičiuojama, kad šalys labiausiai savo biudžetus pildo apmokestindamos darbą. Lietuvoje darbuotojai moka 15 procentų pajamų tarifą, žemesnis jis tik Bulgarijoje, tuo metu Švedijoje ir Danijoje jis viršija 55 procentus. Nepaisant to, pasak finansų analitikų, Lietuvoje darbo apmokestinimas labai aukštas.
 
„Kai kalbame apie mažą mokestinę naštą turime suprasti, kad yra viena objektyvi priežastis tai, kad Lietuva netaiko jokių turto mokesčių, nei NT nei automobilių, ką taiko beveik ES, išskyrus dvi šalis. Kita priežastis, kodėl Lietuva surenka mažai mokesčių yra tai, kad turime vieną didžiausių šešėlinių ekonomikų, didžiausią mokesčių vengimą ir labai paplitusias mokestines lengvatas ir išimtis“, – sako „Swedbanko“ finansų analitikas Nerijus Mačiulis.
 
Lietuvoje įmonės moka 15 procentų pelno mokestį, mažesnis jis tik Bulgarijoje, Airijoje ir Kipre. O verslininkai Maltoje ir Prancūzijoje moka maždaug 35 procentus nuo savo pelno.
 
„Estijoje reinvestuojamas pelnas apmokestinamas 0 tarifu, tai reiškia, kad įmonės, kurios neišmoka dividendu, visiškai nemoka jokių mokesčių. Ir pažiūrėkime: Estija sumoka pelno mokesčių bendroje sumoje daugiau nei Lietuva, kurioje“, – banko „Nordea“ finansų analitikas Žygimantas Mauricas.
 
Pridėtinės vertės mokestis tarp Europos Sąjungos šalių mažiausiais Kipre, Ispanijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje, jis nesiekia 20 procentų, o didžiausias – Vengrijoje, net 27 procentai. Lietuva su 21 procentu PVM tarifu yra per vidurį.
 
Lietuvoje naujoji valdžia planuoja peržiūrėti mokesčius ir jau rytoj darbo grupė vyriausybei turėtų pateikti siūlymus, kaip tą padaryti.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Naujas priekabų gamintojas „CIMC Silvergreen“ šiemet ketina Giunzburge (Vokietija, Švabijos regionas) baigti gamyklos su administracijos pastatais darbus, o kitų metų pradžioje pateikti pirmąją produkciją iš šios gamyklos.
 
Pasak firmos „CIMC Silvergreen“ marketingo vadovo Stefano Oberdörfer’io, 30 mln. eurų kainuosiančioje 100 000 kv. m plotą užimsiančioje gamykloje nuo ateinančių metų pradžios bus pradėta priekabų ir jų kėbulų gamyba. „CIMC Silvergreen“ firmos 80 proc. akcinio kapitalo priklauso Kinijos pramonės milžinui CIMC, 20 proc. – Olandijos verslo atstovui Peter van der Burg.
 
Praėjusių metų rudenį Hanoverio IAA naujasis priekabų gamintojas pirmą kartą pademonstravo būsimos produkcijos asortimentą. „CIMC Silvergreen“ gamins furgonus, užuolaidines puspriekabes, konteinerines važiuokles ir refrižeratorius. Pagrindinė gamyba bus sukoncentruota Giunzburge, o komplektavimo dalys į gamyklą Vokietijoje bus tiekiamos iš Belgijos, Olandijos, Austrijos ir Kinijos.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Praėjusią savaitę Lietuvoje įsitvirtinęs pavasaris leido kelininkams pradėti savo darbus, o taip pat pateikė įvairių įdomių žinių.
 
Savaitė prasidėjo kiek šiurpokai. Po pietų vos ne vienu metu pranešta apie dvi avarijas, kuriose iš viso dalyvavo penki sunkiasvoriai automobiliai. Pirmoji avarija įvyko Vilniaus pakraštyje, Titnago gatvėje. Savivartis MAN, vežęs smėlį, trenkėsi į vilkiko DAF galą. MAN vairuotojas buvo sužalotas ir prispaustas kabinoje.
 
Antroji avarija užfiksuota Kaune. Trys vilkikai važiavo vienas paskui kitą. Pirmojo vilkiko (su lietuviškais numeriais) vairuotojas, pamatęs priekyje spūstį, ant Č. Radzinausko tilto pristabdė. Iš paskos važiavęs rusas sustoti nespėjo ir trenkėsi į priešais važiavusio vilkiko puspriekabę. Tas pats nutiko ir trečiajam vilkikui, kurį vairavo irgi Rusijos pilietis.
 
Taip pat savotiškai liūdna žinia pasiekė iš Prancūzijos. Sunkvežimių gamintojas „Renault“ prieš pristatydamas „Euro 6“ standartus atitinkančius naujus vilkikus, pranešė, kad „Magnum“ ir „Premium“ modeliai taps istorija. Vilkikai su tokiais pavadinimais gaminami nebebus.
 
Ugnies šmėkla ir toliau persekioja DFDS krovinių ir keleivių keltus. Antradienį „Victoria Seaways“ kelte kilo gaisras. Tiesa, šį kartą įgula pati susitvarkė su juo. Keleivių evakuoti nereikėjo. Ugniagesių duomenimis, apdegė 12 lengvųjų automobilių ir vienas traktorius.
 
Technikos naujienos
 
Praėjusią savaitę vežėjams prisistatė puspriekabių gamintojas “CIMC SilverGreen”. Naujų produktų pristatymo metu gamintojas nustebino ne tik gerais puspriekabių techniniais rodikliais bet ir novatoriškais sprendimais, kurie meta rimta iššūkį rinkos lyderiams.
 
Savo žodį tarė ir “Ford”, kuris ruošiasi užkariauti pasaulio rinkas su naujuoju vilkiku “Ford Cargo 1846″. Praėjusią savaitę buvo pateikta itin daug žinių apie šį naująjį modelį.
 
Tačiau “Ford” prieš kurdami tokius ambicingus planus, turėtų įvertinti galimą riziką. Europoje ir toliau mažėja vilkikų pardavimai, rinka traukiasi.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Pasienio kontrolės punktų direkcija (toliau PKPD) informavo, kad pradedami kelio E28 (A3) Vilnius – Minskas ruožo 21,86 – 32,91 km. dangos rekonstrukcijos darbai. Siekdama sudaryti tinkamas sąlygas minėtų darbų atlikimui PKPD nuo š. m. balandžio 29 d. 12 val. perkelia transporto priemonių, išvykstančių iš Lietuvos per Medininkų pasienio kontrolės punktą, eilių formavimo ir registravimo vietą.
 
Kelio A3 20,4 kilometre bus įrengtas saugos bendrovės „Ekskomisarų biuras“ (toliau – saugos bendrovė) postas (kilnojamas namelis). Nuo šio posto bus formuojama transporto priemonių eilė. Kitas mobilus saugos bendrovės postas (bendrovės logotipais pažymėtas automobilis) judės kartu su eilės pradžia. Šiame poste budintis saugos bendrovės darbuotojas registruos krovinines transporto priemones, išduodamas čekius, kurie suteiks teisę, sulaukus savo eilės, vykti į Medininkų pasienio kontrolės punktą.
 
Toks eilių formavimas ir registravimas išliks iki kelio rekonstrukcijos pabaigos, kuri numatoma 2013 m. gruodžio mėn.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas