Pirmoji balandžio savaitė ir toliau visus stebino gausiu sniegu, tačiau iškritęs sniegas netrukdė transporto pasauliui suktis toliau. Netgi galima būtu teigti, kad blogų žinių praėjusią savaitę vežėjai nesulaukė.
 
Vežėjams tenka prisitaikyti prie šiek tiek pakitusios muitinių apkrovos. Baltarusijai nuo balandžio 1 d. įvedus pavasarinius sunkiasvorių automobilių apribojimus, Lietuvos pasienyje su šia valstybe vienuose punktuose padidėjo eilės, kituose jos išnyko.
 
Vykstantys į Muitų sąjungą, bet toliau nei Rusija ar Baltarusija, turėtų atkreipti dėmesį, kad Kazachstane šešių juostų kelias Astana- Borovoe nuo gegužės 1 d. taps mokamas.
 
Nauji sunkvežimiai
 
Nyderlandų princas apsilankė „DAF“ gamykloje Eindhovene, kur praėjusią savaitę serijiniu būdu pradėti gaminti naujausius ekologijos standartus atitinkantys „DAF“ modeliai.
 
Nesnaudė ir Europos vilkikų gamintojų konkurentai. Kompanija „Hyundai“ Seule vykusios komercinės parodos metu pristatė naują savo vilkiką „Trago Xcient“. Nors gamintojas to neteigia, tačiau akivaizdu, kad su šiuo vilkiku siekiama įsitvirtinti pasaulinėse rinkose, Europoje taip pat.
 
Kita įdomi naujiena, kompanijos „ATDynamics“ pristatytas aerodinaminį paketas puspriekabėms, kuris, jų skaičiavimu, leis vežėjams sutaupyti apie 5 l. kuro nuvažiavus 1 tūkst. km. magistraliniuose keliuose įprastu greičiu.
 
Pikantiškos naujienos
 
Meksikos Gomes Palasijaus mieste po traukinio ir vilkiko susidūrimo žemė buvo padengta alaus skardinėmis, kurias gabeno į avariją papuolęs vilkikas. Vietiniai gyventojai nesikuklindami pasirūpino alaus atsargomis.
 
Na o tiems, kurie negali be transporto gyventi nei minutės, „Espresso Veloce“ kompanija siūlo įsigyti labai gražų kavos aparatą – jis pagamintas iš V12 variklio.
 
Redakcija linki visiems saugiau vairuoti ir nepažeidinėti kelių eismo taisyklių. Jei vis tik taip nutiktų, nenustebkite jei jus sustabdys policija. Balandžio mėnesį padidintas policijos dėmesys eismo dalyviams.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius Saugaus eismo dienos, balandžio 6-osios, išvakarėse lankėsi Radviliškyje, kur vyko renginiai šiai dienai paminėti. Nuo 2006 m. Saugaus eismo diena  įrašyta į Lietuvos atmintinų dienų sąrašą. Tai proga atkreipti eismo dalyvių dėmesį, kad kelyje būtina elgtis atsakingai ir kultūringai.

„Galima vardinti problemas, kodėl mūsų keliuose žūsta ar sužalojami žmonės, bet man norėtųsi įvardinti vieną pagrindinių priežasčių – žmogaus elgesį. Tikriausiai sutiksite, kad saugumas kelyje priklauso ir nuo kiekvieno iš mūsų. Iki 2020 metų žuvusiųjų keliuose skaičių Europos Sąjungoje numatyta sumažinti dvigubai. To mes turime siekti ir Lietuvoje“, – sakė ministras R. Sinkevičius.

Per visą darbo Vyriausybėje laikotarpį susisiekimo ministras R. Sinkevičius išskyrė Kovo 11-ąją. Tos dienos eismo įvykių suvestinė skelbė: įvykių, kuriuose būtų nukentėję žmonės, neužregistruota. Simboliška, kad Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną eismo dalyviai buvo drausmingi.

Saugaus eismo dienos minėjimo dalyviai Radviliškyje galėjo išbandyti kelininkų parūpintus saugos diržų efektyvumo ir automobilio apsivertimo imitavimo įrenginius, buvo pristatyta Saugaus eismo programa, dalinami leidiniai saugaus eismo tema, atšvaitai. 

Balandį galima vadinti Saugaus eismo mėnesiu, nes daugelyje šalies mokyklų vyksta pradinukų „Šviesoforo“ ir prasideda jaunųjų dviratininkų „Saugaus rato“ varžybos. Kelių direkcija organizuoja Lietuvos mokinių konkursą „Saugokime jaunas gyvybes keliuose“. Šiuose renginiuose dalyvauja apie 50 tūkst. Lietuvos mokinių.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Balandžio 3 d., Vilniuje vykusiame vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ narių regioniniame ataskaitiniame susirinkime 70-iai įmonių vadovų įteikti asociacijos nario pažymėjimai. Asociacijos prezidentas Algimantas Kondrusevičius teikdamas pažymėjimus susirinkusiems vežėjams palinkėjo vieningo ir darnaus darbo.
 
Pirmasis pranešimą skaitė Vilniaus regionui atstovaujantis prezidiumo narys Dainius Abramavičius, asociacijos Ryšių su užsienio šalimis komiteto pirmininkas, pristatęs pagrindines veiklas Rytų ir Vakarų rinkose. Pasak jo, tik santykių tvirtinimas su kaimyninėmis valstybėmis palengvins Lietuvos vežėjų darbą, todėl jis atliekamas nuolat. Išsprendus pagrindinius ginčus dėl krovinių gabenimo rūšies nustatymo kaimyninėje Rusijoje, vis dar lieka aktualių temų kalbant apie šią šalį ir ypač apie Rytų muitų sąjungos šalis.
 
D. Abramavičiaus teigimu, bendradarbiaudami ir dalyvaudami svarbiuose susitikimuose Europos Sąjungos šalyse ir Ženevoje vykstančiuose IRU renginiuose, asociacijos atstovai kuria palankesnę aplinką šalies vežėjų verslui.
 
Veiksmų darna – siektinas tikslas
 
Regioninio susirinkimo pranešėjai sutarė dėl vieno, jog norėdami pasiekti apčiuopiamų rezultatų, privalo dirbti vieningai, derinant veiksmus. Prezidiumo narys Juozas Kuklys, pastebėjo, kad susikalbėjimo asociacijos narių tarpe vis dar trūksta, tačiau finansinę ir darbinę aplinką asociacijoje jis apibūdino kaip stabilią.
 
Asociacijos viceprezidentas Mečislavas Atroškevičius atkreipė dėmesį į tai, kad be transporto politikos ir finansinių dalykų ne mažiau svarbus yra ir vežėjams aktualių paslaugų plėtojimas. Šiuo atveju asociacija „Linava“ per pusantrų metų pasistūmėjo gana daug – pasiūlė pigesnių degalų įsigyti Lietuvoje – „Statoil“ degalinių tinkle, o neseniai didmeninėmis kainomis degalus mūsų šalies vežėjai pradėjo pilti Lenkijoje – LOTOS degalinėse.
 
Matydami, į kokią sunkią padėtį visus vežėjus stumia naujomis privalomojo civilinės atsakomybės draudimo kainomis draudimo bendrovės, Krovininė taryba suformavo darbo grupę draudimo klausimams spręsti. Buvo aptartos būtinos priemonės padėčiai šioje rinkoje keisti – pasamdyti advokatai, galintys konsultuoti ir formuoti įstatymų pataisas šiais klausimais.
 
Kitų draudimo rūšių kainodara taip pat koreguojama, sutarus dėl grupinių pirkimų su partneriais. Pernai tarpininkaujant asociacijai „Linava“ vežėjams pasiūlytas perpus pigesnis kelionių draudimas, o šiemet jau suderintos geresnės sąlygos dėl CMR draudimo. „Dažnai sau užduodu klausimą, kodėl esu „Linavos“ narys“ ir atsakymas yra paprastas – todėl, kad kartu esame stipresni.“, – sakė M. Atroškevičius.
 
Asociacijos prezidentas Algimantas Kondrusevičius priminė, jog vežėjai yra savo likimo kalviai spręsdami klausimus susijusius su bendrais verslo interesais. „Kažin ar galėjo prieš porą metų mus suprasti Vyriausybė ir Seimas, kai tekdavo kokio komiteto posėdyje sutikti savo kolegas kalbančius priešingai nei asociacija. Dabar situacija pasikeitė, todėl turime sutarti, kad klausimus sprendžiame kartu ir einame turėdami vieningą poziciją“, – dialogo ir pasitarimų modelį aptarė A. Kondrusevičius.
 
Problemų pakanka
 
Asociacijos atstovai šiuo metu bando spręsti vieną opiausių – eilių Lietuvos-Baltarusijos pasienyje problemą.
 
Pasak A. Kondrusevčiaus, girdimas geranoriškas kaimyninės Baltarusijos atsakas ir noras plėsti pasienio punktus, skiriant lėšas ir planuojant konkrečius darbus. „Žinoma, situacija nepasikeis per metus, tam gali prireikti dvejų ar trejų metų, tačiau investicijų ir organizaciniai mechanizmai Lietuvoje ir Baltarusijoje jau paleisti, manau, tai yra labai gera žinia mums visiems“, – sakė A. Kondrusevičius.
 
Jis priminė, jog nelengva apie pasienio infrastruktūros siaurąsias vietas buvo kalbėti ir Lietuvoje, ypač girdint kai kurių vežėjų kritiką beriamą asociacijos „Linava“ atžvilgiu valstybės atstovams. Tačiau rezultatas yra teigiamas – Vyriausybė skyrė 170 mln. pasienio infrastruktūrai gerinti.
 
Kitų asociacijų interesai
 
„Linavos“ generalinis sekretorius Ričardas Malkus, asociacijoje pradėjęs darbą 2012 m. lapkritį, pasidžiaugė, kad pavyko subalansuoti sekretoriato darbus ir pristatė savo darbo rezultatus, tačiau jį liūdina tai, kad į jos darbą bando kištis išorinės jėgos ir keli politikuojantys vežėjai.
 
Jis teigė, jog asociacija „Linava“ sulaukė ne tik politikų, bet ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos išpuolių. Asociacija „Linava“ apskųsta Konkurencijos Tarybai ir Lietuvos muitinei, dėl neva nepagrįstų TIR kygelių kainų ir neva nariai asociacijoje diskriminuoja kandidatus. Jis citavo Tarptautinės kelių transporto sąjungos IRU generalinio sekretoriaus Martin Marmy laišką, kuriame aiškiai įvardijama, kad „Linava“ veikia turėdama visus IRU įgaliojimus, tad „kiekviena asociacija yra įpareigojama nustatyti pakankamą finansinę maržą, kad užtikrinti visais atvejais pakankamą TIR garantijų grandinės finansinį stabilumą, ir gebėti užtikrinti visus finansinius įpareigojimus prieš draudėjus ir Nacionalines muitines“.
 
Pasak jo, Lietuva privalo turėti stabilią vežėjų asociaciją, todėl vadovaudamasi IRU direktyvomis, asociacija užtikrina pakankamą garantinio fondo dydį, kad galėtų įveikti galimas finansines rizikas. Viena tokių, pasak R. Malkaus, yra tyrimas, kurį vykdo Konkurencijos Taryba, galinti asociaciją nubausti 10-15 proc. jos metinės apyvartos dydžio bauda. Matydami, kad 3,5-5 mln. litų bauda yra realus pavojus asociacijai, IRU įpareigojo „Linavos“ vadovus užtikrinti pakankamą piniginį rezervą. „Patys nariai apskundė savo asociaciją, kai kurie jų sėdi šioje salėje ir veikia padedami išorinių jėgų.“, – tikino R. Malkus.
 
A.Kondrusevičius taip pat nurodė, jog Sigitas Česnavičius kartu su Nijole Uinskiene, neva atstovaudami smulkiuosius vežėjus apskundė „Linavą“ Konkurencijos tarybai. „Keista tai, kad ir Vidmantas Pelėda, mūsų asociacijos revizijos komisijos pirmininkas yra Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos prezidiumo nariu ir nemato jokio interesų konflikto. Juk tai asociacija, kuri veikia prieš „Linavą“, – pastebėjo A.Kondrusevičius.
 
V.Pelėda sureagavo į pastabą teigdamas, kad yra laisvas dalyvauti kelių asocijuotų struktūrų darbe ir susirinkusiems leido suprasti, kad jokio interesų konflikto savo veiksmuose neįžvelgia.
 
Į pastabas audringai reagavo ir S. Česnavičius, tikinęs, kad dalyvauja SVV (Smulkaus ir vidutinio verslo) Tarybos darbe ir esą tokiais savo veiksmais siekia pagerinti darbo sąlygas vežėjams. Salėje susirinkę asociacijos „Linava“ nariai palydėjo šiuos komentarus piktokomis replikomis ir, galiausiai, nutraukė besiteisinančio S.Česnavičiaus kalbą.
 
Darbai tęsiami
 
Pasak asociacijos generalinio sekretoriaus, darbai nepaisant teisinių ginčų ir kitokių trukdžių vykdomi, o svarbiausia funkcija – vežėjų atstovavimas tarptautinėje arenoje vyksta nenutrūkstamai. Asociacijos „Linava“ atstovai nuolat dalyvauja Jungtinių tautų transporto konferencijoje WP 30, bei Tarptautinio transporto forumo ITF posėdžiuose Paryžiuje, vyksta darbas strateginėse rinkose tokiose kaip Rusija, Kazachstanas.
 
Generalinis sekretorius priminė, jog šiemet rudenį Lietuvoje bus rengiama bendra IRU ir ES transporto ministrų konferencija, kurią organizuoja asociacija „Linava“. Šis įvykis taps vienu svarbiausių transporto srityje mūsų šaliai pirmininkaujant Europos Sąjungai.
 
R. Malkus atskleidė, kad šiuo metu daug dėmesio skiriama lobistiniams projektams kaip transporto pralaidumo gerinimas pasienyje, draudimo aplinkos normalizavimas, vairuotojų stygiaus ir socialinių klausimų sprendimas. „Šiuo metu rinkoje trūksta apie apie 1000 vairuotojų. Trumpalaikis sprendimas – atsivežti darbuotojų iš trečiųjų šalių, tačiau siekiant išspręsti šį klausimą iš esmės, vyksta susitikimai su Socialinių reikalų ir darbo ministre, patarėjais, įvairių institucijų atstovais, kurių metu priimami ilgalaikiai strateginiai sprendimai“.
 
Kaip vieną svarbiausių uždavinių jis įvardijo ryšių su vežėjais stiprinimą, kuris pradedamas atnaujinus asociacijos internetinę svetainę www.linava.lt. „Tikiuosi, kad vežėjams ateityje nebereikės ieškoti informacijos kituose tinklalapiuose, o ateityje planuojame daugiau pakeitimų“, – planais dalijosi R. Malkus.
 
Generalinis sekretorius taip pat paminėjo, kad „Linava“ ateityje planuoja daryti išsamias transporto rinkos analizes. Šiuo metu kai kurie vežėjai teigia, kad krovinių sumažėjo, tačiau asociacija pastebi, kad TIR knygelių išdavimas nuolat auga. „Tai du prieštaringi teiginiai, tačiau transporto politikos požiūriu, turėtumėme pamatyti, kad kažkur krovinių srautai nyksta, o kitos zonos yra aktyvesnės. Nuolatinės rinkos analizės leis patiems konstatuoti situaciją rinkoje,“ – sakė R. Malkus.
 
TIR klausimai – sprendžiami
 
R. Malkaus pranešime buvo paminėtas itin aktualus TIR knygelių kainų klausimas. „Prezidiumas įpareigojo mane derėtis su IRU dėl TIR knygelių kainų. TIR knygelių kainų keitimas – tai nėra prezidiumo sprendimas, tai IRU valia“ – sakė R. Malkus. Anot jo, „ Kai bus atliktas asociacijos auditas, galėsime vykti į Ženevą ir remdamiesi audito išvadomis pristatysime, kiek finansiškai yra stipri asociacija.“ R. Malkus prognozavo, kad TIR knygelių kainos gali keistis ne anksčiau nei trečiąjį metų ketvirtį.
 
Susirinkimo metu R. Malkus aptarė finansines asociacijos perspektyvas ir biudžeto projektą. Jis atskleidė, kad 2013 m. biudžeto projektą Kongresas patvirtino nekorektiškai ir pristatė, kodėl: „Pirmiausiai, į pajamas Finansų ir biudžeto komitetas įtraukė pajamų už asociacijos nario mokestį. Tai pačios stabiliausios asociacijos pajamos. Asociacijos biudžetas yra finansinės veiklos programa, o, jei tos pajamos nenumatytos, jų negalėsime naudoti. Kita, didesnė problema, ta, kad biudžete buvo fiksuojamas nesantis pelnas.“
 
Pasak jo, naujas, pakoreguotas biudžeto projektas bus skelbiamas “Linavos” internetiniame puslapyje.
 
Kalbėdamas apie asociacijos veiklos perspektyvas, kaip vieną iš planų R. Malkus paminėjo, teisines paslaugas vežėjams. Asociacijos internetinėje svetainėje pateikti Eurazijos regiono teisininkų, į kuriuos vežėjai gali kreiptis iškilus teisinėms problemoms užsienio šalyse, duomenys.
 
Baigdamas savo pranešima R. Malkus trumpai pristatė kieno ir kokie veiksmai trukdo asociacijai „Linava“ veikti efektyviai. Tarp jų buvo paminėti judėjimo „Už skaidrumą Linavoje“ veiksmai atvedę asociaciją į beprasmius ginčus ir gausias išlaidas teisininkams.
 
Diskusijų ir polemikos netruko pasisakant šio judėjimo atstovams – Revizijos komisijos atstovams V.Pelėdai, Alicijai Monkevič bei prezidiumo nariui Erlandui Mikėnui, kurių pozicija išliko nepakitusi – asociacijos sekretoriatas turėtų dar labiau mažinti biudžete numatytas išlaidas ir atkreipti dėmesį į draudimo bei pasienio problemas.
 
Vežėjai siūlė vieningus projektus
 
UAB „Krautoma“ direktorius Sigitas Žilius pasidžiaugė susirinkimo eiga ir nuveiktais darbais. „Šiandien mes išsaugojome „Linavą“, nes asociacijoje buvo sutelkta labai stipri komanda. Mes kaip smulkieji vežėjai pastebime, kad prezidento pasirinkimas į viceprezidentus paskirti Mečislavą Atroškevičių, rodo, kad asociacijai rūpi smulkūs ir vidutiniai vežėjai.“ – sakė jis.
 
Savo pranešime S. Žilius daug dėmesio skyrė bendrųjų pirkimų projektams, kuriuose dalyvaudami vežėjai gali įsigyti prekių ar paslaugų geresnėmis kainomis. Nors projektai su „Statoil“, UAB „Mototoja“ yra sėkmingi, S. Žilius pastebi, „Pagrindinė priežastis dėl ko, kai kurie projektai yra nesėkmingi yra ta, kad neturime konfidencialumo sutarties su asociacijos nariais“.
 
Kalbėdamas apie perspektyvinius bendrųjų pirkimų projektus S. Žilius prioritetus teikė draudimo projektams. Taip pat daug dėmesio skiriama bendro krovininių automobilių pirkimo projektui, vieningam darbuotojų pažymėjimų projektui, kuris leistų asociacijos narių darbuotojams pigiau įsigyti degalų ar biuro reikmenų. S. Žiliaus teigimu, asociacijos nariai turi daug neišnaudotų galimybių, kurios vežėjams gali padėti sutaupyti kiekvieną dieną.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Vilnius, balandžio 5 d. Smulkiuosius rinkos dalyvius vienijanti Investuotojų asociacija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai nusikalstamų veiksmų, susijusių su žlugusio Ūkio banko veikla ir turto naudojimu.

Generalinės prokuratūros prašoma išsiaiškinti, ar Ūkio banko vardu veikę asmenys – pagrindinis Ūkio banko akcininkas Vladimiras Romanovas, banko vadovai, valdybos bei stebėtojų tarybos nariai neturi būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn dėl kreditinio sukčiavimo, didelės vertės turto pasisavinimo ar iššvaistymo, apgaulingos apskaitos vedimo, dokumentų klastojimo.

„Akivaizdu, kad Ūkio banko problemos neatsirado per vieną dieną, o banko žlugimas buvo ne atsitiktinumas, o ne vienerius metus vykdytos veiklos pasekmė. Lietuvos banko viešai paskelbti duomenys, kad su Ūkio banko pagrindiniu akcininku susijusioms įmonėms buvo suteikta beveik 2 mlrd. litų paskolų bei kita informacija leidžia manyti, kad Ūkio banke vykdyta nusikalstama veikla“, - sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Tomas Pilipavičius.

Pasak jo, Generalinės prokuratūros taip pat prašoma nustatyti, ar nusikalstamos veiklos bendrininkaudami taip pat nevykdė kiti asmenys – turto vertintojai bei auditoriai.

Ūkio banko žlugimas jau pareikalavo iš valstybės įmonės Indėlių ir investicijų draudimas maždaug 800 mln. litų injekcijos perduodant gerąjį Ūkio banko turtą Šiaulių bankui, milijoninių nuostolių patyrė Ūkio banko kreditoriai, banke laikę draudžiamą sumą viršijančias lėšas, 100 proc. lėšų prarado smulkieji Ūkio banko akcininkai.

„Manome, kad teisėsauga, gindama viešąjį interesą, turėtų išaiškinti kaltuosius ir juos nubausti“, - sakė T. Pilipavičius.

Prie Investuotojų asociacijos buriamos Ūkio banko smulkiųjų akcininkų grupės, kuri kartu gins savo interesus, šiuo metu prisijungė daugiau kaip 40 žmonių, jų skaičius kasdien auga.

„Kol kas kreipėmės į Generalinę prokuratūrą, o vėliau galvosime apie tolimesnius teisinius veiksmus. Šiuo metu investuotojai nežinioje – Ūkio banko administratorius dar nėra viešai paskelbęs banko balanso po turto perdavimo Šiaulių bankui, taip pat dar nesikreipta į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo“, - teigė T. Pilipavičius.

Investuotojų asociacija

Į uosto bendrovę „Klaipėdos Smeltė“ atplukdyti du galingi kranai konteineriams krauti. Analogų visoje rytinėje Baltijos pakrantėje neturinti įranga skirta kuriamam regioniniam konteinerių paskirstymo centrui.
 
Tačiau krantinė, prie kurios turėtų dirbti naujieji kranai, dar nepastatyta, o už jos statybą atsakinga uosto direkcija negali įvardyti, kada darbai bus baigti.
 
Du 27 metrų aukščio visiškai surinkti kranai į Klaipėdos uostą specialiu, itin sunkius krovinius plukdyti pritaikytu laivu atplaukė iš Lenkijos uosto Gdynės. Tokių kranų šiuo metu daugiau nėra nė viename rytinės Baltijos pakrantės konteinerių terminale. Aikštelėje sandėliuojamiems konteineriams perkrauti skirti kranai juos galės krauti į aukštesnes ir platesnes rietuves nei dabar.
 
„Kranai leis mums tankiau sukrauti konteinerius, geriau išnaudoti patį konteinerių terminalą. Tikimės, jie leis daugiau pritraukti konteinerių“, – sakė Linas Miceika, „Klaipėdos Smeltės“ gamybos direktorius.
 
Iki metų pabaigos į „Klaipėdos Smeltę“ turėtų atkeliauti dar 5 tokie kranai. Gegužę laukiama atplaukiant kitokio krano, skirto konteineriams iškrauti iš laivų.
 
Tačiau beveik 500 metrų krantinė, prie kurios jie turėtų dirbti, yra rekonstruojama nuo 2007-ųjų pabaigos. Teko keisti statybos rangovus, skelbti naują konkursą, kuris strigo teismuose. Konkursą laimėjusi bendrovė „Vėtrūna“ su partneriais iš Latvijos darbus turėjo baigti šį pavasarį, bet patyrė finansinių sunkumų.
 
„Šiuo metu įmonė yra restruktūrizuojama. Daugiau ką nors dėl konkrečios datos, kada bus užbaigtas šitas objektas, negalėčiau įvardinti, nes šiuo metu abu partneriai derasi tarpusavyje, kaip jie pajėgs objektą užbaigti ir kokie bus terminai“, – situaciją nupasakojo Roma Mušeckienė, Jūrų uosto direkcijos Infrastruktūros ir plėtros departamento direktorė.
 
„Klaipėdos Smeltės“ vadovas tikisi, kad iki liepos bus pastatyta bent 30 metrų krantinės, ir kranai galės pradėti dirbti.
 
„Kadangi turime vieną veikiančią terminalo dalį, mums tiesiog reikės perdislokuoti konteinerių transporto judėjimo schemą, kad tuos kranus galėtume įdarbinti“, – paaiškino Rimantas Juška, „Klaipėdos Smeltės“ generalinis direktorius.
 
Vieno galingo krano kaina 5 milijonai litų. Konteineriams iš laivų iškrauti skirto krano – 22,5 milijono litų. Jei jie negalėtų dirbti, skaičiuojama, per dieną įmonė patirtų apie 80 tūkst. litų nuostolių.
 
Regioninio konteinerių paskirstymo centro finansuotojams įmonė yra įsipareigojusi iki 2019 m. konteinerių krovą padidinti mažiausiai 6 kartus.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Renginio tipas: Spaudos konferencija

Renginio data: 2013-04-08, pirmadienis

Renginio pradžia: 12:30Renginio vieta: BNS konferencijų salėjeBalandžio 8 d., pirmadienį, 12:30 val. naujienų agentūros BNS spaudos konferencijų salėje adresu Jogailos g. 9/1, Vilnius , Vilniaus miesto vežėjų asociacija rengia spaudos konferenciją dėl Vilniaus miesto savivaldybės vykdomos viešojo transporto sistemos reformos.

Spaudos konferencijoje dalyvaus:

- Saulius Matulionis. Vilniaus miesto vežėjų asociacijos prezidentas;

- Vladas Dapkus. Vilniaus miesto vežėjų asociacijos valdybos pirmininkas, UAB "Transrevis" direktorius";

- Vidas Urbonavičius. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys.

Maloniai kviečiame dalyvauti!

Vilniaus m.vežėjų asociacija

Šešių juostų kelias Astana- Borovoe nuo gegužės 1 d. taps mokamas. Šiuo metu atliekama paskutinieji darbai susiję su šiuo projektu.
 
Tikslios kainos, kurią reikės mokėti už kelius, kol kas Kazachstano atsakingos institucijos nepranešė, tačiau svarstoma, kad lengvieji automobiliai mokės po 1 tengę (1,8 cnt.) už kilometrą, sunkvežimiai – 20 (36 cnt.).
 
Per metus planuojama surinkti apie 23 mln. lt.
 
Ateityje mokamų kelių Kazachstane turėtų daugėti.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Projekto „Rail Baltica“ europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena strateginio pasekmių aplinkai vertinimo paslaugas pretenduoja teikti 6 įmonės. Tai paaiškėjo šiandien, akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovams atplėšus paslaugų pirkimo konkurso dalyvių vokus.

Kaip sakė „Lietuvos geležinkelių“ atstovai, konkurso nugalėtojas bus renkamas pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatytus kriterijus ir turės atitikti griežtus kvalifikacinius, ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus.

Siūlymus konkursui pateikė jungtinės veiklos pagrindu veikiančios UAB „UPA“ ir UAB „Tiltų ekspertų centras“, bei UAB „Vandens projektai“ ir UAB „Pro Bonus“, taip pat UAB „Kelprojektas“, UAB „Sweco Lietuva“, UAB „Team urbanistai“ ir URS Infrastructure & environment UK limited.

Konkursiniai pasiūlymai bus vertinami pagal kainos kriterijų.

„Rail Baltica“ europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV) yra vienas pagrindinių žingsnių vykdant europinės geležinkelio linijos tiesimo parengiamuosius darbus, kurio metu bus nustatytos, apibūdintos ir įvertintos galimos reikšmingos projekto įgyvendinimo įtakos ir pasekmės ilgalaikės veiklos, bendros ūkio plėtros ir atskirų ūkio šakų plėtotės strategijoms. SPAV turi būti atliktas iki šių metų lapkričio 15 d.

Atliekant SPAV viešojo konkurso nugalėtojas turės įtraukti alternatyvių linijų Kaunas-Šiauliai-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena ir Kaunas Panevėžys- Lietuvos ir Latvijos valstybių siena  įvertinimą ir palyginimą.

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius ir Turkijos Respublikos transporto, jūrininkystės ir ryšių ministras Binali Yildirim pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo  „Vikingo“ klausimais.

„Tai labai svarbus žingsnis derybose su Turkijos valstybe, apibrėžiantis Lietuvos ir Turkijos bendradarbiavimo perspektyvas, plėtojant konteinerinio traukinio „Vikingas“ projektą. Turkijos prisijungimas prie šio projekto atvers naujas verslo galimybes ir teiks realią ekonominę naudą Lietuvai“,  – teigė ministras R. Sinkevičius.

„Vikingas“  yra ne tik geležinkelių, uostų ir logistikos kompanijų projektas, bet ir konstruktyvaus politinio bendradarbiavimo tarp jame dalyvaujančių valstybių pavyzdys. Per 10 konteinerinio traukinio „Vikingas“ kursavimo metų užsimezgė ir nusistovėjo sklandūs ryšiai tarp projekto iniciatorių ir steigėjų, išsiplėtė projekte dalyvaujančių valstybių ir transporto srities kompanijų ratas. 

Stipriosios „Vikingo“ pusės šioje globalios prekybos ir krovinių gabenimo rinkoje – krovinių saugumas, pervežimų greitis ir rekordinis, vos per pusvalandį,  Europos Sąjungos (ES) sienos kirtimas. Šiuo aspektu projektas yra unikalus, neturintis analogų ES.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Baltarusijai nuo balandžio 1 d. įvedus pavasarinius sunkiasvorių automobilių apribojimus, Lietuvos pasienyje su šia valstybe vienuose punktuose padidėjo eilės, kituose jos išnyko.
 
Lietuva – Baltarusija
 
Pakrauti vilkikai dėl minėtų pavasarinių svorio apribojimų gali į Baltarusiją įvažiuoti ir išvažiuoti tik per Medininkų – Kamenyj Log ir Šalčininkai – Benjakoni postus. Šiuose postuose, pagal Pasienio kontrolės punktų direkcijos duomenis, atitinkamai eilėse balandžio 3 d. laukė 180 ir 120 vilkikų.
 
Iš Baltarusijos pusės pagrindiniame Medininkų – Kamenyj Log poste laukė 250 sunkvežimių, Šalčininkai – Benjakoni – 90 vnt.
 
Tuštiems vilkikams, esant galimybei, rekomenduojama valstybines sienas kirsti Raigardo – Privalkos ir Lavoriškių – Kotlovkos postuose. Pagal pateikiamą informaciją šiuo postuose iš abiejų pusių sunkvežimių eilių nėra arba jos neviršija 10 automobilių.
 
Latvijos pasienis
 
Pagal internete pateikiamus duomenis, šiuo metu iš Latvijos įvažiuoti į Rusiją ar Baltarusiją vilkikų eilių nėra. Iš Rusijos pusės į Latviją įvažiuoti laukia 40 vilkikų.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

„Šiandien jau galime konstatuoti, kad yra sukurtas tvirtas pagrindas konkretiems veiksmams plėtojant šį Baltijos ir Juodosios jūros regionus jungiančio mišriojo traukinio „Vikingas“ projektą“, - prieš susitikdamas su Turkijos Respublikos transporto, jūrininkystės ir ryšių ministru Binaliu Jildirimu (Binali Yildirim) sakė Lietuvos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Susitikime bus svarstomos dvi „Vikingo“ maršruto pratęsimo iki Turkijos alternatyvios galimybės: plėtoti jūrinio tranzito maršrutus tarp Turkijos ir Ukrainos per Juodąją jūrą arba plėtoti sausumos maršrutą tarp Turkijos ir Ukrainos per Bulgariją ir Rumuniją. Jūrinio tranzito maršrutu Turkijos kryptimi konteineriai būtų gabenami traukiniu iš Klaipėdos iki Odesos, nuo Odesos iki Samsuno laivais, o nuo Samsuno į pietinę Turkijos dalį – vėl traukiniu. Be to, bus aptarta galimybė plėtoti ir sausumos maršrutą iki Stambulo, apeinant Juodąją jūrą, nes oficialia „Vikingo“ projekto partnere jau tapo Bulgarija. Tikėtina, kad greitu laiku formalias prisijungimo procedūras pradės Rumunija. Ketinimą prisijungti prie „Vikingo“ yra pareiškusi ir Moldova.
 
Ypač palankiai abiejų šalių bendradarbiavimo perspektyvas plėtojant konteinerinio traukinio „Vikingas“ projektą vertina šiandien susitinkantys Turkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos Prezidentai. „Esu tikras, kad prezidentų dėmesys projektui jau greitai duos realių rezultatų Turkijai jungiantis prie „Vikingo“ projekto“, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Rytoj, balandžio 4 d., 10 val. „Radisson Blue“ viešbutyje vyksiančio Turkijos ir Lietuvos verslo forumo metu abiejų šalių susisiekimo ministrai pasirašys memorandumą dėl bendradarbiavimo „Vikingo“ klausimais.

Lietuvą su Turkija sieja ir kiti bendri projektai. Nuo birželio tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Stambulą pradės Turkijos oro vežėjas „Turkish Airlines“. Lietuvos Vyriausybė plėtoja viešųjų logistikos centrų tinklą, kuriuo ateityje galėtų pasinaudoti Turkijos transporto kompanijos.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Renginio tipas: RenginysRenginio data: 2013-04-05, penktadienisRenginio pradžia: 12:00Renginio vieta: Vilniaus miesto savivaldybė (Konstitucijos pr. 3, Vilnius)Lietuvos gyventojai penktadienį, balandžio 5 dieną, 12 val. laikys Nacionalinį kelių eismo taisyklių (KET) egzaminą. Jo metu gyventojai pasitikrins, kaip gerai žino kelių eismo taisykles. Šiuo visuomeniniu renginiu jo iniciatorė AB „Lietuvos draudimas“ siekia didinti eismo saugumą keliuose.

Žiniasklaidos atstovus kviečiame fiksuoti šį įvykį egzamino laikymo vietose. Vilniuje egzaminas vyks Vilniaus miesto savivaldybėje (Konstitucijos pr. 3, Vilnius), Tarybos posėdžių salėje II aukšte. Egzaminas truks 30 minučių.

Kituose miestuose KET egzaminas bus laikomas:

Kaune: Kauno m. savivaldybės patalpose, Laisvės al. 96;

Klaipėdoje: Klaipėdos m. savivaldybės patalpose, Liepų g. 11;

Panevėžyje: AB „Lietuvos draudimas“ patalpose, Respublikos g. 11;

Šiauliuose: AB „Lietuvos draudimas“ patalpose, Aušros al. 17.

Integrity PR

Rusijos Federacijos Sebežo muitinė informuoja, kad pateikiant išankstines deklaracijas apie įvežamas prekes Sebežo muitinės poste Burački, ne kartą buvo nustatyta, kad, pildant deklaracijas, pateikiami nepilni, netikslūs ir nekorektiški duomenys. Pavyzdžiui, klaidingai informuojama apie transporto priemonės tipą, jos valstybinį numerį, nenurodoma priekaba ir jos valstybinis numeris, transporto priemonės registracijos šalis ir krovininių vietų skaičius.
 
Duomenys apie vežėją, krovinio siuntėją ir gavėją dažnai pateikiami nenurodant išvykimo ir paskirties šalies, firmų pavadinimai rašomi kabutėse, trūksta TIR knygelės serijos ir numerio, krovinį lydinčių dokumentų numerių ir datos. Dažnai nekorektiškai pateikiami duomenys pagal krovinių grupes, kai, informuojant apie kelias grupes, nurodomas tas pats dokumentas arba kai informacija apie vieną prekių grupę pateikiama keliuose CMR.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Tarptautiniame Vilniaus oro uoste (TVOU) nuo balandžio įsigaliojo naujas vasaros sezono reguliariųjų skrydžių tvarkaraštis. Jame nemažai naujų krypčių ir oro vežėjų. Vasarą iš Vilniaus bus galima nuskristi į 41 oro uostą. Šis tvarkaraštis galios iki spalio 27 dienos.
Vasaros sezoną Vilniaus oro uostas pasitinka 6 naujomis kryptimis: į Alesundą ir Trondheimą („Wizz Air“), Diuseldorfą/Weezą ir Chaniją („Ryanair“), Stambulą („Turkish Airlines“), Stokholmą (SAS).

Į Alesundą ir Trondheimą „Wizz Air“ skraidins 2 kartus per savaitę. Diuseldorfą su „Ryanair“ bus galima pasiekti 3 kartus per savaitę, Kretos salos miestą Chaniją – trečiadieniais.  Į Stambulą „Turkish Airlines“ nuo birželio 11 d. planuoja skristi  3 kartus per savaitę. SAS į Švedijos sostinę skraidinas 6 kartus per savaitę – kasdien išskyrus šeštadienius.

Oro uoste darbą pradeda ir nauji vežėjai: „Turkish Airlines“ (Stambulas), „UTair Ukraine“ (Kijevas Žulianų oro uostas) ir „Ukrainian International Airlines“ (Kijevas Borispolis).

Į Ukrainą šį sezoną skraidins net 3 vežėjai („UTair Ukraine“, „Wizz Air“ ir „Ukrainian International Airlines“). Sostinės Kijevo Borispolio oro uostas nuo šiol bus pasiekiamas kasdien, Žuljanų – 4 kartus per savaitę. 

„Wizz Air“ stiprina Norvegijos kryptį – oro bendrovė skraidina į 5 šios šalies miestus (Oslą, Stavangerį, Alesundą, Trondheimą ir Bergeną). „Ryanair“, „Norwegian Air Shuttle“ ir „Wizz Air“ skraidina į visus 3 Oslo oro uostus.

„Sezoniškumas labai jaučiamas oro uostų veikloje, o šiltasis metų laikas – būtent tas periodas, kai žmonės ypač daug keliauja, todėl neabejoju, kad vasaros sezonas į Vilniaus oro uostą atneš dar daugiau gyvybės, juolab kad čia daugėja ir vežėjų, ir skrydžių“, - sako susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Vasaros sezono metu reguliarieji skrydžiai iš Vilniaus vykdomi 33 kryptimis į 41 oro uostą 20-yje šalių. Vilniaus oro uoste dirba 17  reguliariųjų oro vežėjų.

„Šį vasaros sezoną Vilniaus oro uoste nemažai naujienų – naujų krypčių ir vežėjų. Atsirado ne tik atostogų metu mėgstamų krypčių į Chaniją ar Norvegijos kurortus. Stipriai „dengiama“ Ukraina, Norvegija, atsirado galimybė nuskristi į tankiai apgyvendintą, netoli Nyderlandų sienos esantį Diuseldorfą/Weezą, atnaujintas susisiekimas su Stokholmu“,  –naujienas apžvelgia l. e. TVOU generalinio direktoriaus pareigas Darius Okunevičius.

Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU)

Artėjant naujam laivybos sezonui, Vidaus vandens kelių direkcijos darbuotojai  nelaukia, kol Nemuno  ledai ištirps savaime, o stengiasi padėti pavasariui. Kauno žiemos vidaus vandenų uoste jau pradėta laužti ledus. Tradiciškai naująjį sezoną Lietuvos upeiviai pradeda balandžio 25 dieną, sezonas trunka apie 199 paras.

„Užsitęsusi žiema nepristabdė upeivių pasirengimo navigacijai darbų. Priešingai, storas ledo sluoksnis leido atlikti vandenyje žiemojančių laivų remonto darbus, todėl sutaupėme nemažai lėšų, kurių būtų prireikę iškeliant laivus į sausumą“, – sakė įmonės generalinis direktorius Gintautas Labanauskas.

Pasak G. Labanausko,  laivams keičiamos metalinės prisišliejimo sijos, atnaujinamos laivų bortų apkalos, tvarkomi kiti įrenginiai. Pavasarį remontuojami ir navigaciniai ženklai, žymintys upių farvaterį ir užtikrinantys laivybos saugumą. 

Sėkmingai išvaduotas iš ledo gniaužtų motorlaivis „Skalvis“ ėmėsi akvatorijos valymo darbų ir pirmiausia išlaisvino lede sustingusį tanklaivį „Narvą“. Pasak upeivių, šiuo metu ledo sluoksnis uoste siekia nuo 20 iki 40 cm. Vėliau ledai bus laužomi visame 80 tūkst. kv. m akvatorijos plote. Suskaldytus ledus vėjas ir vandens tėkmė išplukdys į Nemuną, vandens kelias bus parengtas laivams iš uosto išplaukti.

Šiais metais planuojama parengti navigacijos sezonui motorlaivius „Vytis“, „Natangas“, „Skalvis“, „Sakalas“, „Žuvintas“, „Vitingas“, žemsiurbę „Nemunas-11“ . 
 
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija