Kasmet  Lietuvoje sukuriama šimtai interneto projektų: mobilių programėlių, interneto svetainių, socialinių tinklų programėlių ir pan. Jau penktus metus iš eilės progreso konferencija LOGIN pristato Lietuvos interneto apdovanojimus. Tai renginys, skirtas pagerbti per metus labiausiai Lietuvos interneto plėtrai nusipelniusius žmones bei atšvęsti didžiausius pastarųjų metų interneto laimėjimus. Nugalėtojai buvo renkami dviem etapais: pirmame etape balsavo visi internautai, antrame – vyko uždaras komisijos balsavimas „Turint dabartines technologijas, mobilią programėlę, interneto svetainę ar Facebook aplikaciją sukurti ko gero galėtų kiekviena labiau įgudusi močiutė. Dabar svarbiausia – idėja ir noras, kad pasaulis taptų geresnis...“ – atsiimdamas apdovanojimą už geriausią socialinių tinklų programėlę sakė „Kuo būti specialybės pasirinkimo testas“ Facebook socialinio tinklo programėlės autorius, IT projektų vadovas Tomas Stasiukaitis.

Kur stoti projektai savo būsimą profesiją pasirinkti padėjo daugeliui Lietuvos moksleivių. Teisingą kelią pasirinkęs žmogus yra laimingas, o kai laimingų žmonių visuomenėje yra daug – šalis auga. Būtent siekis, kad visuomenė tobulėtų bei augtų ir paskatino žurnalo „Kur stoti“ autorius kreiptis į savo darbą išmanančius specialistus.

„Jaunimas internete praleidžia daug laiko. Mes nusprendėme surasti būdą, kaip profesijos pasirinkimą padaryti idomensiu – panašiu į žaidimą. Subūrėme komandą iš idėjas generuojančių ir interneto technologijas išmanančių žmonių. Vyko intensyvus kūrybinis darbas, kuriam vadovavo UAB "Geradariai" projektų vadovas Raimondas Jurgaitis. Daug diskutavome, galvojome,  bandėme, vėliau Tomas Stasiukaitis atliko aplikacijos programavimo darbus – taip gimė geriausios socialinių tinklų programėlės titlulą 2013 metais pelnęs Kuo būti testas“ – pasakojo „Kur Stoti“ žurnalo leidėja Ingrida Pupelienė
Kitose Lietuvos interneto apdovanojimų nominacijose taip pat laimėjo darbai, skatinantys progresą bei tobulėjimą:

• Metų inovacijos titulą pelnė speciali „Metasite Business Solutions“ sukurta aplikacija „Rimi“ terminalams.
• Geriausios mobiliosios svetainės vardą gavo naujienų portalo 15min.lt skaitytojams siūloma mobilioji portalo versija.
• Geriausias turtingo turinio, papildytos realybės panaudojimo apdovanojimas įteiktas projektui „Absolut Teleportacija“
• Geriausiu teminiu projektu internete tapo pirmasis lietuviškas kosminis palydovas „LituanicaSAT-1“.
• Metų eksporto apdovanojimas įteiktas drabužių mainų portalo Manodrabuziai.lt kūrėjams.
• Geriausiu žaidimu, žaidimų principais paremtu puslapiu šiais metais įvardintas edukacinis žaidimas „Pinigėnai“, skirtas 5-9 metų amžiaus vaikams.
• Net du – Metų starto ir Geriausios mobiliosios programėlės – apdovanojimai atiteko dviejų draugų sukurtam startuoliui „PriceOn“.
• Geriausiu žiniasklaidos projektu internete tapo antrus metus sėkmingai gyvuojanti pirmoji Lietuvoje televizija internete „TV3 Play“.
• Geriausio mokslo populiarinimo projekto internete titulą pelnė Ldkistorija.lt – Orbis Lituaniae | Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos.
• Geriausio portfolio laurai atiteko fotografui Tadui Černiauskui..
• Geriausios specializuotos skelbimų svetainės titulą gavo Trumpam.lt – trumpalaikė nuoma Lietuvoje.
• Geriausiu mobilioju žaidimu tituluotas žaidimas „Ponas Žodis“.
• Geriausias produkto, paslaugos tinklalapio apdovanojimas atiteko Dragdis.com.
• Geriausiu tinklapiu pripažintas pernai startavęs naujasis Lrt.lt internetinis portalas.
• Geriausiu socialiniu-edukaciniu projektu internete tapo „Vaikų svajonės“.
• Geriausio viruso titulas atiteko „Eastern European Sushi“.
• Geriausiu tinklalapio dizainu pripažinta stiliaus namų „Kukla Beauty Box“ interneto svetainė
• Geriausias įmonės tinklapis – reklamos agentūros „Not Perfect | Y&R“
• Geriausias BLOGas (asmeninis tinklalapis)  - „Beatos virtuvė“.
• Geriausiu „Facebook“ puslapiu tapo „Padlyzos“
• Metų žmogumi internete tituluota buvusi Lietuvos Respublikos finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

LOGIN 2013

Per praėjusius metus Baltijos šalių oro bendrovės „airBaltic“ apyvarta išaugo ir 325 mln. litų (66 mln. latų) viršijo numatytus planus. Lyginant su 2011 m. oro bendrovės apyvarta kilo, todėl tikimasi, kad greitai ji pradės dirbti pelningai.

„Nuolat viršijame numatytus planus, todėl jaučiamės užtikrintai – pernai kiekvieną mėnesį pasiekdavome vis geresnių rezultatų. 325 mln. litų pagerinome savo konsoliduotosios grynosios apyvartos rezultatus. Bendrovės pajamingumas buvo 10 proc. didesnis nei prieš metus, – sako „airBaltic“ generalinis direktorius Martinas Gaussas. – Šiuo metu lenkiame savo planą tapti pelningais iki 2014 metų.“

Pernai „airBaltic“ RASK (pajamos iš vienos vietos nuskridus vieną kilometrą) augo 15 proc., lyginant su 2011 metais. Oro bendrovė per 2012 m. sugeneravo beveik 1,13 mlrd. litų (228,5 mln. latų) pajamų, nepaisant sumažėjusių pajėgumų. Lyginant su metais prieš tai, 2012 m. „airBaltic“ veiklos sąnaudos buvo sumažintos beveik 286 mln. litų (58 mln. latų) iki 1,22 mlrd. litų (248 mln. latų).

Šių metų vasarą be jau įprastų maršrutų „airBaltic“ keleivius skraidins šešiomis naujomis kryptimis. Su oro bendrove keleiviai galės pasiekti Prahos (Čekija), Hevizo-Balatono (Vengija), Olbijos (Sardinija, Italija), Larnakos (Kipras), Maltos ir Rijekos (Kroatija) oro uostus. Iš viso „airBaltic“ skraido 60 krypčių Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir NVS šalyse.

„Air Baltic Corporation“

Seime teikiamas Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo 62 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma netaikyti apribojimo dėl pirkimo arba importo 21 proc. PVM atskaitos naujiems automobiliams, kurių vertė neviršija 121 tūkst. Lt., yra ypač naudingas smulkiam ir vidutiniam verslui. Tačiau jis taip pat padės tausoti žmonių sveikatą ir išsaugoti žmonių gyvybes. Be to, toks pakeitimas yra gerai Lietuvos valstybės prestižui ir pačios visuomenės pasitikėjimui savimi.

Siūloma PVM įstatymo pataisa iš tiesų nesiūlo PVM lengvatos naujiems automobiliams, nors taip dažnai įvardijama žiniasklaidoje. Tai nėra jokia lengvata – XXI a. Lietuvoje automobiliai nėra ir neturi būti  prabangos prekė, kaip ir kompiuteriai, krovininiai automobiliai ar buitinė technika. Juk ar ne gėda, kad praėjo 23-eji metai po Nepriklausomybės atgavimo, o važinėjame daugiausia senais automobiliais?

Taip tiesiog būtų atstatomas mokestinis teisingumas, kad verslas turėtų galimybę susigrąžinti PVM už naujus automobilius, kaip kad dabar yra galimybė jį susigrąžinti už tikrąsias prabangos prekes, kaip, pvz., dideles jachtas, motociklus, lėktuvus.

Smulkus ir vidutinis verslas ypatingai išloštų, nes jis labiausiai nukentėjo per ekonominę ir finansinę krizę. 21 proc. PVM netaikymas naujiems automobiliams paskatins smulkių ir vidutinių įmonių atsigavimą, palengvins kasdieninę jų veiklą ir natūraliai stimuliuos tolesnę jų plėtrą – jos paprasčiausiai galės daugiau sau leisti.

Neišvengiamai tokia įstatymo pataisa pagyvintų ir naujų automobilių prekybą Lietuvoje, kuri pagal naujų automobilių kiekį ir santykį smarkiai atsilieka nuo daugelio Europos Sąjungos šalių, taip pat ir vienos iš artimiausių Lietuvos kaimynių – Estijos.

Kaip rodo statistika, Latvijoje ir Estijoje naujų automobilių pardavimai 2012-aisis augo, o Lietuvoje mažėjo 8,6 proc. Pernai Lietuvoje parduota 13,8 tūkst. naujų automobilių - beveik 1,3 tūkst. mažiau nei prieš metus. Tuo tarpu Estijoje 2012 m. parduota 22,2 tūkst. naujų automobilių, t.y. 13,7 proc. daugiau nei 2011 metais.

 Nors bendroje Baltijos valstybių naujų automobilių rinkoje 2012 m. Lietuvai teko 28,2 proc. dalies, t.y., daugiau nei Latvijai (su  26,4 proc.), tačiau Estija pernai turėjo net  45,4 proc. šios rinkos dalies. Tai reiškia, kad Estijoje naujų automobilių nuperkama beveik tiek pat, kiek kartu sudėjus Lietuvoje ir Latvijoje.

 Lietuvos keliai ir gatvės, perkrauti senais, dideliais, galingais automobiliais, menkina bendrą šalies įvaizdį. Tokie automobiliai pasižymi didele tarša, kenkia mūsų gamtai ir aplinkai, kurioje gyvename. Galiausiai, jie nesaugūs ir gresia žmonių gyvybei.

Taigi, geresnės galimybės Lietuvos gyventojams ir verslininkams įsigyti naujų automobilių pagerintų Lietuvos įvaizdį, pakeltų jos prestižą bei padidintų pačių žmonių ir Lietuvos kaip visuomenės pasitikėjimą savimi. Tačiau svarbiausia – būtų apsaugota žmonių sveikata ir netgi gyvybė. Tai irgi labai svarbu įvertinti  - atrodytų, paprasta įstatymo pataisa, tačiau turėtų daug teigiamų pasekmių.

Lietuvos socialdemokratų partija

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius susitiko su Europos Komisijos paskirtuoju projekto „Rail Baltica“ koordinatoriumi Pavelu Telička ir aptarė tarptautinio geležinkelių projekto tolesnio vystymo svarbą ir finansavimo galimybes. P. Telička patikino, kad Europos Sąjunga ir toliau palaiko projektą „Rail Baltica“ ir gali skirti dalį reikalingų lėšų.

„Lietuva pritaria projekto „Rail Baltica“ tolesniam vystymui, tačiau įgyvendinimui reiks atlikti daug parengiamųjų darbų. Artimiausiu metu bus atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, kad būtų išsiaiškinta, kuria šalies teritorija bus tiesiama nauja europinė vėžė. Po to teks rengti naujus teritorijų planavimo dokumentus ir dalį žemės skirti valstybės reikmėms“, – teigė ministras R. Sinkevičius.

Pasak R. Sinkevičiaus, padėtis dėl įstatymų bazės keitimo, projekto planavimo proceso ir kitų dalykų panaši tiek Lietuvoje, tiek Estijoje ir Latvijoje, o sėkmingam projekto įgyvendinimui visi darbai turi būti atlikti laiku.
Tarptautinis transporto projektas „Rail Baltica“ turi geležinkelio linija sujungti Varšuvą, Kauną, Rygą, Taliną ir, pasitelkus geležinkelio keltą, Helsinkį. „Rail Baltica“ maršrutas yra laikomas prioritetiniu Transeuropinio transporto tinklo projektu. P. Telička informavo, kad  Europos Sąjunga gali skirti 85 proc. finansinę paramą.

Projektui „Rail Baltica 2“ – europinės vėžės nutiesimui nuo Kauno iki Talino – įgyvendinti numatoma įkurti bendrą įmonę. Planuojama, kad šių metų liepos mėnesį vyksiančiame trijų Baltijos šalių transporto ministrų susitikime dėl bendros įmonės sukūrimo bus aptartos projekto partnerių akcijų pasidalinimo proporcijos, nuosavybės, projektavimo, likvidavimo ir daugybė kitų klausimų aptarimo.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos transporto ministrai šių metų balandžio 11-osios susitikime Rygoje pasirašė deklaraciją dėl bendradarbiavimo įgyvendinant projektą „Rail Baltica“. Deklaracijoje sutarta toliau bendradarbiauti steigiant projekto „Rail Baltica 2“ bendrą įmonę, taip pat pakviesti Lenkiją ir Suomiją prisidėti prie šios įmonės steigimo.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Vienu iš pagrindinių ūkio augimo variklių šiuo metu pelnytai įvardijamas eksportas, kurio laukia nauji iššūkiai – investicijos ir inovacijos pramonėje. Nepaisant sulėtėjusio Rusijos BVP augimo, paaštrėjusios euro zonos skolų krizės, Lietuvos eksporto plėtra neparanda pagreičio. Tokios mažos šalies, kaip Lietuva, eksportas gali po įvairiausių šokų greitai prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų ir toliau sėkmingai augti. Prognozuojama, jog bendras prekių ir paslaugų eksportas artimiausius dvejus metus turėtų augti vidutiniškai po 10 proc. kasmet ir 2014 m. pasiekti 115 mlrd. Lt. VšĮ „Versli Lietuva“ sukurtas naujas eksporto prognozavimo modelis, atitinkantis Lietuvos mažos ir atviros ekonomikos realybę, leis tiksliau prognozuoti šalies eksporto perspektyvas bei išsamiau analizuoti Lietuvos užsienio prekybą.

Tradiciniai eksporto prognozavimo modeliai daugiausia remiasi paklausos užsienio rinkose vertinimu, o „Versli Lietuva“ sukurtas modelis parodo, kad mažų šalių ekonomikų atvejais eksportas priklauso nuo pasiūlos faktorių: gamybinių pajėgumų, skirtumo tarp eksporto ir vidaus rinkos kainų, tinkamos gamintojui eksporto kainos ir sąnaudų. Šis modelis atskleidžia, kad tokios šalys, kaip Lietuva, negali daryti įtakos pasaulinėms kainoms. Be to, tai įrankis, kuris bus naudingas valstybinėms institucijoms kuriant ir vykdant eksporto politiką bei eksporto skatinimo priemones, o verslas galės geriau planuotis eksporto plėtrą.

Lietuvos žemės ūkio ir pramonės (be energetinių produktų) eksporto dalis pasaulinės prekybos struktūroje nuo 1996 m. iki 2011 m. išaugo net du kartus – nuo 0,04 iki 0,08 proc. Tai lėmė eksportuojamų produktų asortimento plėtra bei konkurencingos kainos. Ilguoju laikotarpiu šalies eksporto kainos priartės prie pasaulinio lygio: „Mūsų šalies darbo jėgos efektyvumas dar turi erdvės gerėti, tačiau mažų darbo sąnaudų faktorius jau išnaudotas, – sako VšĮ „Versli Lietuva“ vyriausias analitikas Vadimas Ivanovas. – Tad Lietuva, kuri pastaraisiais metais įsitvirtino tarp ES šalių lyderių pagal eksporto augimą, norėdama toliau didinti eksporto apimtis, turės investuoti į gamybinių pajėgumų didinimą.“

„Versli Lietuva“ analitikai pagal naująjį modelį prognozuoja, jog lietuviškos kilmės prekių eksportas (išskyrus energetinius produktus) dar šiemet turėtų ūgtelėti 4,1 proc. iki 34,3 mlrd. litų, 2014 m. – iki 35,9 mlrd. litų. Kadangi tikimasi, jog pasaulinės kainos išliks tokios pačios, kaip 2012 m., arba augs minimaliai, Lietuvai prognozuojamas lėtesnis eksporto augimas.

Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitiko Aleksandr Izgorodin, Lietuvos eksportuotojai pagerino rezultatus tiek į NVS, tiek į ES rinkas, kurioms atitinkamai tenka 30 proc. ir 62 proc. mūsų šalies eksporto. Nors Rusijos BVP augimas sulėtėjo nuo 3,4 proc. 2012m. iki 0,9 proc. šių metų pradžioje, tačiau eksporto apimtys į NVS rinką išaugo 26 proc. „Eksporto augimas fiksuojamas visose produkcijos kategorijose bei yra susijęs su besitęsiančiu vidaus rinkos augimu, dideliu NVS vartotojų lojalumu Lietuvos prekių ženklams bei laikinu Muitų sąjungos valstybių importo draudimu Vokietijos ir Ispanijos mėsos bei pieno gamintojams, – sako A. Izgorodin. – Eksportas – vienintelis iš Lietuvos BVP sudedamųjų dalių, kuris šiemet viršija prieškrizinį lygį, ir tiesiogiai daro įtaką Lietuvos namų ūkio vartojimo atsigavimui bei nedarbo lygio mažėjimui.“

Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio reguliavimo tarnybos, Ekonomikos departamento, Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistas Justas Jurevičius atkreipia dėmesį, jog Lietuvos ekonomika itin priklausoma nuo eksporto sėkmės. „Lietuvos banko viena iš veiklos sričių yra gili svarbiausių šalies ekonomikos procesų analizė. Siekis prisidėti prie šalies verslo tarptautinio konkurencingumo didinimo yra nepaprastai svarbus. Nuoširdžiai tikime, kad eksporto prognozavimo modelis ir kitos analizės priemonės prisideda prie Lietuvos eksporto potencialo didesnio supratimo“, – sako J. Jurevičius.

„Versli Lietuva" – viešoji įstaiga, kurios steigėja LR Ūkio ministerija. Organizacijos misija - padėti konkurencingiems verslams kurtis ir plėstis Lietuvoje bei eksportuoti, teikiant mokymų, konsultacijų ir verslo partnerių paieškos paslaugas, panaudojant efektyvią organizacijos struktūrą bei partnerių tinklą.

Ryšių su visuomene agentūra "Ad Verum"

Balandžio 18 d. Klaipėdoje prasidės dvi dienas truksiantis IX-asis Lietuvos–Baltarusijos ekonomikos forumas, kuriame Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Lietuvos-Baltarusijos verslo tarybos kvietimu atvyksta dalyvauti Baltarusijos ministrų delegacija, vadovaujama premjero Michailo Miasnikovičiaus.

Kasmet vykstantis forumas skirtas šalių ekonominio bendradarbiavimo vystymui aptarti. Klaipėdoje vyksiančiose forumo sektorinėse diskusijose daugiausia dėmesio bus skiriama logistikai ir didesniam sienų pralaidumui su Baltarusija, krovinių gabenimui per Klaipėdos uostą, atsinaujinančiai energetikai ir aplinkosaugai, Lietuvos IT sektoriaus patirties perdavimui Baltarusijoje bei baltarusių turizmo skatinimui į Lietuvą klausimams aptarti.

Renginyje dalyvaus daugiau kaip 300 dalyvių, verslo ir abiejų šalių valstybės ir regioninių valdymo institucijų atstovų, svečiai iš Švedijos ir Suomijos. Renginio dalyviai galės išgirsti apie investicinį klimatą, kaimyninėje šalyje vykstančius ekonominius procesus, perspektyviausias bendradarbiavimo kryptis.

Baltarusija - viena pagrindinių Lietuvos ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo partnerių. Lietuvos tiesioginės investicijos Baltarusijoje – 251,26 mln. Lt. Baltarusija užėmė 7 vietą pagal Lietuvos tiesioginių investicijų dydį užsienyje. 2012 m. Lietuvos eksportas į Baltarusiją sudarė 3,65 mlrd. litų (1,06 mlrd. eurų) ir, lyginant su 2011 m., padidėjo 1,34 proc. Lietuvos eksportas į Baltarusiją sudarė 4,6 proc. bendro Lietuvos eksporto.

Žiniasklaidos dėmesiui. Pagrindinė forumo sesija vyks balandžio 18 d., ketvirtadienį, 9.30-12.00 val. Klaipėdos koncertų salėje, (Šaulių g. 36, Klaipėda), kurioje kalbės Lietuvos ir Baltarusijos ministrai pirmininkai Algirdas Butkevičius ir Michailas Miasnikovičius, abiejų šalių ministrai bei verslo atstovai.

Renginio dalyvių komentarai žiniasklaidai - ketvirtadienį, balandžio 18 d., 12.00 val., po pagrindinės sesijos dalies.

Abiejų šalių premjerai renginyje dalyvaus iki 11.00 val.

Kviečiame žurnalistus dalyvauti forume bei popietinėse teminėse diskusijose.

Žiniasklaidos atstovai apie savo dalyvavimą forume kviečiami informuoti el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.  

Forumo – programa: http://forumas.lpk.lt/

Lietuvos pramonininkų konfederacija

Kovo mėnesį AB „Lietuvos geležinkeliai“ pervežė beveik 4,1 mln. tonų krovinių, arba 1 proc. daugiau nei tą patį mėnesį 2012 m.

Vietinių krovinių pervežimai palyginamuoju laikotarpiu išaugo 27,1 proc., vežta daugiau nei 1,3 mln. tonų.

Tarptautinių krovinių srautas kovo mėnesį, palyginti su 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 8,2 proc., vežta 2,7 mln. tonų krovinių. Importas mažėjo 16,9 proc., eksportas – 3,2 proc. Tranzitinių krovinių srautas išaugo 4,4 proc.

Per tris pirmus šių metų mėnesius AB „Lietuvos geležinkeliai“ pervežė 12,2 mln. tonų krovinių, arba 5,6 proc. daugiau nei tą patį laikotarpį 2012 metais.

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas 2012 metais, audituotais duomenimis, uždirbo 484 tūkst. litų grynojo pelno. Praėjusiais metais augo ir bendrovės pardavimo pajamos.

„Džiugu pranešti, kad antrus metus iš eilės Lietuvos paštas dirbo pelningai. Nors praėjusiais metais nepasiekėme tokių gerų rezultatų kaip prieš tai, tačiau galima pasidžiaugti, jog pernai bendrovė gerokai daugiau investavo. Iš viso 2012 metais investicijoms buvo skirta beveik 20 mln. litų“, – teigė Lietuvos pašto generalinė direktorė Lina Minderienė.

Praėjusiais metais Lietuvos pašto pardavimo pajamos sudarė 190 849 tūkst. Lt, t. y. per metus padidėjo 4,2 proc. Pajamų didėjimui daugiausiai įtakos turėjo paslaugų pardavimo ir rinkodaros veiksmai.

Daugiausiai pardavimo pajamų gauta iš universaliųjų pašto paslaugų (UPP) teikimo – 51,2 proc. UPP pajamos, palyginti su 2011 m., padidėjo 8 proc. – nuo 90 543 tūkst. iki 97 790 tūkst. litų.

2012-aisiais, palyginti su 2011 m. duomenimis, 10,2 proc. padidėjo pasiuntinių paslaugų pajamos.

Bendrovės EBITDA (pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos) 2012 metais buvo 14,2 proc. mažesnis nei 2011-aisiais ir sudarė 8,1 mln. litų.

Akcinė bendrovė Lietuvos paštas – plačiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą turinti bendrovė Lietuvoje. Lietuvos paštas teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Akcinė bendrovė Lietuvos paštas

Atsižvelgus į projekto „Rail Baltica“ rangos darbų konkursus, kuriuose gautos didesnės nei planuotos statybos darbų kainos, į ribotus projektui numatytų lėšų resursus bei griežtus įgyvendinimo terminus, AB „Lietuvos geležinkeliai“ buvo pavesta paruošti sprendimus dėl galimybės derėtis ir parengti sutartis dėl statybos darbų su antrine bendrovės įmone UAB „Geležinkelio tiesimo centras“.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ paruošė sprendimų projektą ir pateikė jį LR susisiekimo ministerijai.

Projektas „Rail Baltica“ yra LR Vyriausybės nutarimu pripažintas svarbiu ekonominiu, o LR Seimo nutarimu – ypatingos valstybinės svarbos projektu. Tai prioritetinis transporto infrastruktūros projektas ir Europos Sąjungos mastu. Projektas yra finansuojamas Europos sąjungos TEN-T programos, Sanglaudos fondo ir Lietuvos valstybės lėšomis.

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Renginio tipas: Spaudos konferencija

Renginio data: 2013-04-17, trečiadienis

Renginio pradžia: 10:30

Renginio vieta: Konferencijų centras „Dainava“ (A. Vienuolio g. 4, Vilnius).

Gerb. Kolegos, Maloniai kviečiame Jus balandžio 17 d. (trečiadienį), 10.30 val. į VšĮ „Versli Lietuva“ organizuojamus spaudos pusryčius „Lietuvos eksporto prognozavimo modelis bei 2013-2014 m. eksporto prognozės“, kuriuose taip pat dalyvaus Lietuvos banko ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovai. Spaudos pusryčiai vyks konferencijų centre „Dainava“ (A. Vienuolio g. 4, Vilnius).

Dauguma ekonomistų makroekonominėse apžvalgose prognozuoja, jog Lietuvos BVP šiais ir kitais metais augs 3-4 proc. Vienu iš pagrindinių augimo variklių šiuo metu įvardijamas eksportas. Spaudos pusryčių metu „Versli Lietuva“ ekspertai pristatys naują eksporto prognozavimo modelį, atitinkantį Lietuvos mažos ir atviros ekonomikos realybę. Naudojantis šiuo modeliu bus galima tiksliau prognozuoti Lietuvos eksporto
perspektyvas.

Kokios mūsų šalies eksporto tendencijos pagal regionus, eksportuojamas prekes ir paslaugas (ES, Baltijos šalyse, NVS bei kitose rinkose)? Kokie yra verslo aplinkos veiksniai, keliantys grėsmę šalies įmonių eksporto potencialo augimui? Visa tai bei Lietuvos ir svarbiausių šalies užsienio rinkų makroekonominė būklė bei perspektyvos 2013 ir 2014 metais bus apžvelgtos spaudos pusryčių metu.

Spaudos pusryčių dalyviai:

►     Vadimas Ivanovas, VšĮ „Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas

►     Aleksandr Izgorodin, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) analitikas

►     Justas Jurevičius, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus
ekonomistas, Ekonomikos departamentas, Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnyba

Planuojama renginio trukmė –1 val.

Apie savo dalyvavimą prašome pranešti iki balandžio 16 dienos (antradienio) 15 val. el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. arba telefonu 8 695 83517.

Ryšių su visuomene agentūra "Ad verum"

Valstybinė darbo inspekcija (VDI), siekdama patikrinti, kaip transporto įmonėse laikomasi darbo teisės ir darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų – ypač darbo apmokėjimo, darbo ir poilsio organizavimo klausimais, kovo mėnesį surengė prevencinę transporto įmonių patikrinimo akciją. Jos metu patikrinta beveik 320 transporto įmonių.

„Minėtais aspektais transporto sektorius – vienas rizikingiausių. Tai patvirtina tiek gaunami darbuotojų skundai, tiek planinių inspektavimų ir šios akcijos rezultatai. Atsižvelgdami į juos ir transporto įmonių darbdavių argumentus, šiuo metu rengiame pasiūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kaip tobulinti darbo laiko apskaitos, kurios pažeidimų nustatoma daugiausiai, reglamentavimą transporto sektoriuje “, – teigia Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Vilius Mačiulaitis.

Prevencinės akcijos metu surašyta daugiau nei 100 administracinių teisės pažeidimų protokolų. Daugiausia jų – apie 80 – surašyta už darbo laiko apskaitos pažeidimus. Už darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimus surašyta 10 protokolų. Po keletą protokolų taip pat surašyta už tachografų duomenų nesaugojimo ir (ar) vairuotojų darbo ir poilsio režimo pažeidimus. Baudų suma – beveik 30 tūkst. litų. Tikrintose įmonėse taip pat nustatyta per 200 pažeidimų, surašyta per 90 reikalavimų juos pašalinti. Pabrėžtina, jog ir reikalavimai pašalinti pažeidimus, ir baudos yra taikomos tuomet, kai pažeidimai yra šiurkštūs arba pasikartojantys ir jų nedelsiant ištaisyti negalima. Visais kitais atvejais darbo inspektoriai pirmiausia siekia kartu su darbdaviu išspręsti esamas problemas, pakonsultuoti jį bei įmonės atsakingus asmenis ir darbuotojus, kaip išvengti galimų pažeidimų ir pagerinti darbo teisės bei darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje.

Transporto įmonėse vienas dažniausiai nustatomų pažeidimų – žodžiu sulygstama vairuotojams mokėti ne pagal tam tikrus reikalavimus nustatytą atlyginimą, bet už nuvažiuotus kilometrus – o tai turi neigiamos įtakos eismo saugumui, prieštarauja ES praktikai bei tampa darbuotojų ir darbdavių nesutarimų priežastimi. Patikrinimų metu taip pat nustatoma pažeidimų dėl darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės trūkumų įmonėje, darbo užmokesčio, darbo priemonių, privalomų sveikatos tikrinimų, darbuotojų instruktavimo, mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais ir pan.

2012 metais, daugiau nei dviejuose šimtuose įmonių patikrinus apie 4,6 tūkst. kelių transporto priemonių, nustatyta per 4,3 tūkst. pažeidimų: nepateikti vairuotojų dirbtų dienų registracijos lapai ir duomenys, nesilaikyta nustatytos poilsio ir vairavimo trukmės ir pan.

Pagal nelaimingų atsitikimų skaičių transporto įmonės yra antroje vietoje po statybų: pernai jose žuvo 14 darbuotojų, dar 32 buvo sunkiai sužaloti. Dažniausios traumų priežastys – kritimas iš aukščio kraunant krovinius (nuo automobilio kėbulo, vilkiko puspriekabės), darbuotojus sužaloja pati transporto priemonė (ją remontuojant, transporto priemonei pajudėjus iš vietos ir pan.). Paminėtina, jog transporto įmonėse darbuotojai gerokai dažniau miršta darbe dėl su darbu nesusijusių priežasčių – tokios mirtys daugiau nei dvigubai viršija visų su darbu nesusijusių mirčių vidurkį.

Valstybinė darbo inspekcija

Sumažėjus euro zonos iširimo pavojui, prognozuojama, kad regiono ekonomika pradės plėstis nuo 2013 m. vidurio. Nepaisant to, BVP augimo rodiklis 2013-aisiais vis dar bus neigiamas – 0,5 proc., o 2014-aisiais didės 1,1 procento. Vienas svarbiausių regiono ūkio plėtrą stabdančių iššūkių ir toliau išliks rekordiškai didelis nedarbo lygis, teigiama „Ernst & Young“ pavasario euro zonos ketvirtinėje ekonomikos prognozėje.

Euro zonos laukia labai kuklus, tačiau stabilus augimas, sako prognozės autoriai, – iki pat 2017 m. kasmet numatoma 1,4 proc. regiono ūkio plėtra. Tai – beveik visu procentiniu punktu mažiau nei ankstesnio dešimtmečio BVP augimo vidurkis, kuris buvo 2,3 procento.

„Nėra abejonių, kad euro zona yra žymiai geresnės būklės nei buvo prieš 6-9 mėnesius. Pagerėjimas atsispindi didėjančiose akcijų kainose regione, tačiau skirtumas tarp sparčiai gerėjančios situacijos finansų rinkoje ir regiono ekonomikos būklės išlieka pakankamai didelis. Nors ekonominis klimatas vis dar yra sudėtingas, pasitikėjimas į verslus ir namų ūkius sugrįš, tačiau tai vyks lėtai“, – teigė Marie Diron, „Ernst & Young” euro zonos ekonomikos prognozių vyriausioji ekonomistė.

Euro zonos vidaus vartojimo augimą stabdys šiemet toliau didėsiantis nedarbas, taip pat šalyse tebevykdoma fiskalinė griežtinimo ir taupymo politika. Prognozės autorių duomenimis, šiemet namų ūkių išlaidos trauksis 0,6 proc., o nuo 2014-ųjų iki 2017 m. kasmet turėtų didėti po 1 procentą.

Prognozuojama, kad šiemet nedarbo lygis kils ir metų pabaigoje sieks 12,4 proc., kai Ispanijoje bei Graikijoje bus 27 procentai. Nors nuo ateinančių metų situacija pradės gerėti, nedarbo rodiklis net ir atsigavimo laikotarpiu regione išliks ypatingai aukštas. 2017 m. pabaigoje jis gali siekti 11 proc., tai – 6,5 mln. bedarbių daugiau nei prieš dešimtmetį.

Prognozės autoriai numato, kad šiemet verslo investicijos vis dar mažės 2 proc., tačiau keletą ateinančių metų kasmet jos turėtų augti vidutiniškai po 3,5 procento. „Rekordiškai aukštas nedarbo lygis, mažos verslo ir namų ūkių išlaidos, griežta fiskalinė politika, tai – iššūkiai, kurie nepalankiomis aplinkybėmis gali sugriauti besimezgantį trapų pasitikėjimą. Tačiau šiuo metu pastebimi teigiami poslinkiai ir Europos bendrovių ryžtas vėl planuoti ateities investicijas nuteikia optimistiškai“, – sakė Jonas Akelis, „Ernst & Young“ vadovaujantis partneris Baltijos šalyse.

Pasak jo, Europos bendrovių apklausos rodo, kad regiono verslas aktyviau domisi galimybėmis investuoti į augančias rinkas, ypatingai Kiniją ir Rusiją. „Investicijas į naujas rinkas bendrovės įvardija kaip antrą svarbiausią galimybę siekiant padidinti pardavimus po inovacijų diegimo versle“, – teigė J. Akelis.

„Ernst & Young Baltic“

Išankstiniais duomenimis kovą Lietuvos geležinkeliais keliavo daugiau nei 372 tūkst. keleivių, arba 4,2 proc. daugiau nei tą patį mėnesį 2012 m.

Kovą maršrutu N.Vilnia–Vilnius–Kaunas–N.Vilnia keliavo daugiau nei 100 tūkst. keleivių, arba 2,3 proc. daugiau nei tą patį mėnesį praėjusiais metais. Maršrutu Vilnius-Klaipėda-Vilnius palyginamuoju laikotarpiu pervežta beveik 42 tūkst. keleivių, arba net 13,2 proc. daugiau.

Keliavusiųjų kitais maršrutais Lietuvoje skaičius išliko stabilus arba sumažėjo keliais procentais.

Džiugina ir toliau augantis keliaujančiųjų tarp Vilniaus ir Minsko (Baltarusija) skaičius. Kovą tarp dviejų sostinių keliavo daugiau nei 27 tūkst. keleivių, arba 41 proc. daugiau nei tą patį mėnesį 2012-aisiais.
Per tris šių metų mėnesius Lietuvos geležinkeliais buvo pervežta daugiau nei 1,1 mln. keleivių arba 5 proc. daugiau nei tą patį laikotarpį praėjusiais metais.

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Praėjusią savaitę sulaukta nemažai žinių apie technines naujoves ar tobulinamus produktus sunkvežimiams. Svarbiausia žinia pasiekė iš Miuncheno, kur buvo pristatytas naujasis “MAN TGX” vilkikas atitinkantis aukščiausius ekologinius reikalavimus.
 
Technikos naujienos
 
Norintiems įsigyti “Euro 6″ emisijos standartą atitinkantį vilkiką praėjusią savaitę padidėjo tokių transporto priemonių pasiūla. Pristatytas naujasis “MAN TGX”. Net neabejojama, kad tai bus rimtas konkurentas kitiems vilkikų gamintojams šiuo metu rinkoje jau siūlantiems  ”Euro 6″ transporto priemones.
 
Artėjantis reikalavimas visus naujus sunkvežimius gaminti su „Euro 6“ emisijos reikalavimus atitinkančiais varikliais verčia ir kitus sunkvežimių gamintojus paruošti reikiamas technologijas visiems modeliams. „Mercedes“ šiuo metu bando aukščiausius emisijos standartus atitinkančius „Unimog“ ir „Econic“ modelius.
 
Su jau esančiais “Mercedes” modeliais Lietuvos atstovai galėjo susipažinti vokiečių koncerno organizuotame renginyje „Mercedes-Benz Actros Road Show 2013“.  Jo metu vartotojams pristatyti keturi naujojo “Actros” modeliai.
 
„Ford Trucks“ paskelbė apie savo ketinimus užkariauti dalį Europos rinkos ir tapti aštuntuoju stipriu žaidėju šioje rinkoje. Tokius tikslus kompanijai kelia jos vadovybė. Daugiausiai vilčių siejama su nesenai sukurtu „Ford Cargo 1846T“ modeliu.
 
Kitos įdomesnės techninė naujienos priminė apie kuro taupymą naudojant aerodinaminius paketus, o taip pat apie ir toliau kuriamus ir plėtojamus naujos kartos akumuliatorius.
 
Kitos naujienos
 
Nuo šių metų liepos 1 d. bus apmokestinami keliai Baltarusijoje. Vairuotojų patogumui rengiama elektroninė atsiskaitymo už kelius sistema vadinama „BelToll“. Apie naują sistemą visa informacija jau teikiama naujoje oficialioje internetinėje svetainėje www.beltoll.by. Taip pat visą su mokamais keliais susijusią informaciją galima bus gauti telefonu.
 
Interpolas pranešė, kad ir toliau vykdo įvairius apmokymus skirtus transporto inspektoriams, kad šie galėtų atpažinti vogtus vilkikus ir taip stiprina kovą su sunkiasvorių transporto priemonių vagystėmis ir vairuotojų užpuolimu.
 
Na o taip pat siūlome prisiminti “MAN Concept S” modelį ir kitas įdomias detales iš transporto pasaulio.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Kuomet atsirado pirmosios transporto priemonių sekimo sistemos (telematika), dauguma vežėjų iš jų reikalavo pakankamai nedaug. Tuo metu esminiai buvo keletas aspektų, kuriuos turėjo atlikti ši sistema. Jos pagalba vežėjai galėjo stebėti kuro sąnaudas, jaustis ramiau transporto priemonės vagystės atveju, tuomet ją buvo galima surasti pagal sistemos siunčiamus duomenis. Šiuo metu tokios sistemos intensyviai tobulėja ir ateityje turėtų tapti dar svarbesnėmis vežėjams.
 
Anksčiau mažai kas domėjosi papildomomis tokių sistemų funkcijomis ir nekvaršino sau galvos dėl jų. Tačiau laikui bėgant situacija keičiasi iš esmės. Paprastesnes ar sudėtingesnes, bet šias sistemas turi dauguma vežėjų, tačiau net ir dabar šios sistemos nėra pakankamai išnaudojamos.
 
Pradėti reiktų nuo to, kad visos sistemos veikia panašiu principu, bet jų galimybės yra itin skirtingos. Nuo pačių paprasčiausių iki sudėtingų, nuo gamyklinių iki universalių, kurias jums gali pasiūlyti tuo užsiimančios bendrovės.
 
Šiandien
 
Anksčiau vežėjui užtekdavo tiksliai žinoti kur yra jo transporto priemonė, dabar gi situacija kitokia. Šiuo metu vežėjai vis labiau pradeda vertinti sistemų funkcionalumą ir papildomas funkcijas. Jų pagalba šiandien jau galima ne tik prižiūrėti transporto parką, bet ir analizuoti verslo procesus, pateikti krovinio vežimo temperatūrą, transporto priemonės judėjimo greitį, slėgį padangose. Sistemos taip pat leidžia bendrauti su vairuotoju, pateikti jam maršrutus ir daugybė kitų dalykų. Kuo daugiau sistema turi daviklių ar galimybių ją plėsti, tuo tikslesnę ji gali pateikti informaciją apie transporto priemonės eksploatavimą. Tokias galimybes taip pat įtakoja patobulėję vilkikai.
 
Vežėjai įsigydami parko priežiūros sistemas stengiasi neišlaidauti. Vis gi visi puikiai supranta, kad brangesnės sistemos būna funkcionalesnės, jas galima maksimaliai harmonizuoti su automobilio davikliais, o esant reikalui įdiegti naujus daviklius ir juos „pririšti“ prie sistemos.
 
Autoparko dydis. Svarbu ar ne, renkantis sistemas?
 
Vertinant pačią sistemą, pirmiausiai reiktų atkreipti dėmesį į jos duomenų pateikimo tikslumą, logišką ir aiškų duomenų pateikimą, apsaugą nuo trečiųjų šalių intervencijos. Tam tikrais maršrutais važinėjančių ar dideles apkrovas patiriančių autoparkų valdytojai kartais itin vertina ir jų atsparumą vibracijai bei temperatūrų skirtumui, kuris taip pat gali įtakoti pateikiamus duomenis.
 
Mažesnių autoparkų savininkai paprastai labiau orientuojasi į kuro ir kitų esminių sąnaudų mažinimą. Jie gali įsigyti paprastesnes sistemas, naudotis tiekėjų serveriais ir nebūtina užsakinėti konkrečiai jų parkui pritaikytų sistemų nes galima naudotis standartinėmis.
 
Vidutinio dydžio vežėjas paprastai jau ieško jo autoparkui tinkamų sistemų, tačiau retai užsakinėja specialias, tik jiems sukurtas ir pritaikytas sistemas. Dažniausiai pasirenkama aukštesnės klasės ir didesnių galimybių standartinė programa, kuri labiausiai atitinka vežėjo poreikius.
 
Didesnės organizacijos paprastai tiesiogiai bendrauja su programų kūrėjais. Užsako specialiai jų autoparkui pritaikytas sistemas, visus duomenis kaupia savo įmonėje, įkuria padalinį, kuris analizuoja gautus duomenis. Apmokomi esami darbuotojai, kurie galėtų ateityje patys integruoti sistemas į naujus sunkvežimius, jas prižiūrėti.
 
Pagal sistemos siunčiamus duomenis galima palyginti ridą kurią nustato kompiuteris pagal palydovinį ryšį su ta kurią pateikia vairuotojas. Tie patys maršrutai su panašiais kroviniais turėtų reikalauti panašaus kuro kiekio. Didėja vairuotojų disciplina.
 
Geros sistemos pateikia tikslesnius duomenis, sumažina autoparko išlaidas, palengvina darbą su gaunamais duomenimis ir kelionės lapų pildymą, gali paskaičiuoti darbo užmokestį.
 
Sistemos išmaniuosiuose telefonuose
 
Pačios paprasčiausios sistemos be jokių problemų gali būti integruotos į išmaniuosius telefonus. Tačiau šiame įrenginyje jų galimybės ribotos, nors pagrindines paprastas funkcijas jos tikrai atlieka pakankamai neblogai. Vis tik pačios sistemos yra labiau pritaikytos kompiuteriams.
 
Čia patogiau su jomis dirbti, pateikiama daugiau ataskaitų, viskas vyksta greičiau, o ir dirbti prie kompiuterio yra kur kas lengviau nei prie telefono.
 
Vilkikų gamintojų siūlomos sistemos
 
Dauguma vilkikų ir kai kurie puspriekabių gamintojai jau siūlo tokias sistemas savo klientams. Šios sistemos ne tik atlieka savo tiesiogines funkcijas, bet ir palengvina transporto priemonės priežiūrą ir apsaugo nuo nelegalaus poveikio sunkvežimiui, kuris dar turi galiojančią garantiją.
 
Tačiau ilgainiui vartotojai ir ekspertai pastebi esminius gamintojui priklausomų sistemų trūkumus. Funkcijų padidinimas dažniausiai yra neįmanomas. Taip pat išskiriamas gana silpnas gamyklinių sistemų kuro sąnaudų sekimas. Viskas pakankamai tikslu, kol vilkikas juda, bet dažniausiai susiduriama su problemomis, kada kuras yra nupilamas išjungus variklį. Reikia montuoti papildomus daviklius, kuriuos gamyklinės sistemos priima sunkiai.
 
Tokios sistemos paprastai nėra pigios, tiesa, kartais gamintojai perkantiems naujus vilkikus pasiūlo neblogą jos kainą.
 
Kita didelė problema susijusi su gamyklinių telematinių sistemų naudojimu atsiranda jei vežėjas turi skirtingų gamintojų vilkikus. Suderinti vilkikų gamintojų sistemas tarpusavyje ar su kitomis nepriklausomomis sistemomis, norint gauti duomenis į vieną duomenų bazę, gali būti neįmanoma. Viskas gali pasikeisti, jei ateityje gamintojai susitartų dėl bendro tokių sistemų standarto ir šią problemą išspręstų.
 
Mūsų verdiktas – šios sistemos tikrai turėtų palengvinti vežėjų darbą ir nesvarbu ar ta sistema nepriklausoma ar sukurta ir pritaikyta tik vienos markės sunkvežimiui. Vežėjas turėtų atsirinkti sau tinkamiausią, o svarbiausia, kad tiekėjas būtų žinomas ir patikimas. Priešingu atveju galima nusivilti telematinių sistemų darbu ir nepelnytai susidaryti blogą nuomonę apie jas.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas