Šiais metais Lietuvos ūkis turėtų plėstis 3,5 proc., o didesnio, 5,5 – 6 proc., BVP augimo galima tikėtis nuo 2014 m., vis labiau atsigaunant euro zonos rinkai ir didėjant investicijų apimtims, prognozuoja audito ir verslo konsultacijų bendrovė „Ernst & Young“ kartu su „Oxford Economics“ atliktoje ketvirtinėje 2013 m. euro zonos ir jai nepriklausančių ES narių augimo prognozėje.

 Šalies ūkį labiausiai skatins aktyvėjanti užsienio prekyba. Pernai besiplėtęs eksportas į Rusijos rinką atsvėrė lėtai aktyvėjančią prekybą su nusilpusia euro zona, todėl šalies verslo eksporto apimtys didėjo 14,5 proc., o importas siekė 10 procentų. Eksporto augimo tendencijos šiemet turėtų toliau stiprėti, ypatingai pamažu atsigaunant euro zonos šalių ekonomikoms, teigiama šių metų pavasario euro zonos ir jai nepriklausančių ES narių augimo prognozėje.

Jos autoriai teigia, kad Lietuvos pramonė turi daug potencialo plėsti savo gamybos apimtis ir patenkinti pamažu ES šalyse atsigaunančią paklausą. Nepaisant nuo 2012 m. vidurio išlikusio stabilaus nedarbo lygio – apie 13 proc. – ir darbo jėgos emigracijos, produkcijos gamyba šalyje augo net ir esant nedidelėms investicijoms. Tai rodo, kad pramonės įmonės turi galimybių didinti produktyvumą efektyvindamos savo veiklą ir pasiekti dar geresnių rezultatų, ypatingai sulaukus didesnių investicijų šiemet ir ateinančiais metais. Toliau efektyvinti veiklą įmones vers ir kylantis darbo užmokesčio sąnaudų lygis.

„Lietuvos pramonė, ypatingai tradicinė, dar turi daug neišnaudoto potencialo. Dėl ženkliai didesnio svorio bendroje ekonomikos struktūroje net ir nedideli teigiami pokyčiai inovatyvumo, efektyvumo, vadybinių gebėjimų, pardavimų ir kitose srityse tradicinėje pramonėje gali turėti didelį teigiamą poveikį pačioms įmonėms ir šalies ekonomikai. Mūsų skaičiavimais, našumo, tai yra pridėtinės vertės, tenkančios vienam darbuotojui, padidėjimas 1 proc. tradicinės pramonės sektoriuose, tokiuose kaip cheminių medžiagų, gėrimų, pašarų ir kitų produktų gamyba, lemtų Lietuvos eksporto augimą beveik 1 procentu“, – teigė Jonas Akelis, „Ernst & Young“ vadovaujantis partneris Baltijos šalyse.

Pavasario ekonomikos prognozėje taip pat pastebima, kad nors realiosios gyventojų pajamos po 2009 – 2010 m. recesijos pamažu atsigauna, namų ūkiai ir toliau linkę taupyti. Tą liudija per visą praėjusių metų paskutinį ketvirtį lėtėjęs mažmeninės prekybos pardavimų augimas, kuris šių metų sausį siekė vos 1,8 procento.

Dėl vis dar santykinai atsargaus vidaus vartojimo, nepaisant energijos ir transporto kainų augimo, infliacijos lygis išlieka pakankamai stabilus. Šių metų sausį bendras infliacijos lygis buvo 2,7 proc., gamintojų kainų – 2,9 procento. Vis dėlto, energijos išteklių kaina bei energetinis saugumas ir toliau yra rimta grėsmė ūkio augimui, infliacijos ir mokėjimų balanso rodikliams.

Anot ekspertų, augantis šalies BVP stabiliai mažina šalies fiskalinį deficitą. Kita vertus, naujoji Lietuvos vyriausybė, galimai tikėdamasi didesnių pajamų iš progresyvesnių mokesčių 2014-aisiais, rizikuoja viršyti užsibrėžtą 2,5 proc. BVP ribą.

Euro įvedimas ne ankščiau nei 2015-aisiais gali turėti neigiamų ir teigiamų padarinių. Viena vertus, euro atidėjimas gali šiek tiek neigiamai atsiliepti prekybai tarp trijų Baltijos valstybių, iš kurių Estija jau yra euro zonos narė, o Latvija užsibrėžusi ja tapti nuo kitų metų. Antra vertus, mažėjantis išorės deficitas leidžia sumažinti valiutos riziką. Taip pat galima laimėti daugiau laiko visuomenės pasitikėjimui Europos vieninga valiuta atkurti.

Ernst & Young Baltic

Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad nuo balandžio 2 d. iki birželio 28 d. Geležinio Vilko gatvės dalyje tarp A. Goštauto ir M.K. Čiurlionio gatvių bus ribojimas eismas: važiuojamoji dalis bus susiaurinta nuo keturių iki dviejų eismo juostų. Tai daroma dėl inžinerinių tinklų ir Geležinio Vilko ir A. Goštauto gatvių sankryžos rekonstrukcijos darbų.
 
Be to, šiuo laikotarpiu:
 
*Nuo 7 iki 20 val. bus draudžiamas krovininių automobilių, kurių ribota masė – didesnė kaip 7,5 tonos, eismas Geležinio Vilko gatve tarp Savanorių prospekto ir T. Narbuto gatvės.
 
*Nuo 6 iki 22 val. bus draudžiama važiuoti ir didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Geležinio Vilko gatve ir pagrindinėmis gatvėmis, kuriomis bus nustatyta Vilniaus apylanka.
 
Krovininių automobilių vairuotojams siūloma iš A1 į A2 arba A14 (nuo Kauno, Ukmergės ar Molėtų) aplenkti Vilnių ir važiuoti 108 ir 172 krašto keliais per Dūkštą ar Maišiagalą. Iš A3, A15 į 106 krašto kelią link A1, toliau į 108 krašto kelią link A2 arba A14.
 
Darbų zoną rekomenduojama apvažiuoti kitomis Vilniaus miesto pagrindinėmis ir aptarnaujančiomis gatvėmis.
 
Eismo dalyviai prašomi būti atidūs, laikytis kelių eismo taisyklių ir eismo reguliuotojų nurodymų, kelionių važiavimo trukmę planuotis su laiko atsarga.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Baltarusijos Transporto ir komunikacijų ministerija informavo Muitinės departamentą, kad nuo šių metų balandžio 1 d. iki balandžio 25 d. įvedami pavasario laikotarpiui apribojimai sunkiasvoriam transportui Baltarusijos keliuose.
 
Baltarusijos Transporto ir komunikacijų ministerijos nutarimas turėjo įsigalioti nuo kovo 25 d., tačiau, dėl užsitęsusios žiemos, apribojimai sunkiasvoriam transportui įvedami nuo balandžio 1 d.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Užsakomųjų skrydžių bendrovės „Small Planet Airlines“ vadovų komanda iš aviacijos paslaugų bendrovės „Avia Solutions Group“ įsigijo 95,5 proc. savo vadovaujamų bendrovių „Small Planet Airlines UAB“ (Lietuva) ir „Small Planet Airlines Sp. z o. o.“ (Lenkija) akcijų.

Naujoje „Small Planet Airlines“ akcininkų struktūroje dabartiniam įmonės generaliniam direktoriui Vytautui Kaikariui priklausys 70 proc., o kokybės vadovui ir „Small Planet Airlines“ Lenkijos bendrovės valdybos nariui Andriui Staniuliui – 30 proc. akcijų. Iki sandorio V. Kaikaris valdė 4,5 proc. akcijų. Sandorio metu "Small Planet Airlines" vadovų komandą konsultavo advokatų kontora „Raidla Lejins & Norcous“.

„Įsigyti „Small Planet Airlines“ apsisprendėme dėl mūsų pasitvirtintos  bendrovės veiklos strategijos, kurioje užsibrėžėme ambicingą plėtrą didžiosiose Europos rinkose. Lenkijos rinkoje 2012-uosius baigėme pelningai. O geri pirmo ketvirčio rezultatai Lietuvoje leidžia šiais metais tikėtis pelningos veiklos ir namų rinkoje“, – teigė „Small Planet Airlines“ vadovas Vytautas Kaikaris.

Plečiantis skrydžių geografijai ir didėjant keleivių skaičiui, bendrovė planuoja toliau plėsti savo  orlaivių parką  – planuojama, kad šią vasarą „Small Planet Airlines“ orlaivių parką sudarys 9 orlaiviai, iš kurių 2 orlaiviai bus skirti Lietuvos rinkai.

Įvykdžius sandorį „Small Planet Airlines“ įsipareigojimai partneriams ir klientams išliks nepakitę, skrydžiai vyks pagal numatytą grafiką.

2012-aisiais „Small Planet Airlines“ Lietuvos ir Lenkijos bendrovių pajamos siekė 325,85 mln. litų ir buvo 58,7 proc. didesnės nei 2011 metais. Lenkiškos bendrovės pajamos sudarė 126,6 mln. litų – 75 proc. daugiau, o lietuviškos – 199,2 mln. litų arba 50 proc. daugiau nei užpernai. „Small Planet Airlines“ vidutinis užimtumas orlaiviuose pernai siekė 87 proc.

Bendrovė „Small Planet Airlines S.r.l“ (Italija) išlaikys iki šiol buvusią akcininkų struktūrą: ją frančizės principu 60 proc. valdys Italijos kompanija S.G.S.T S.r.l., 35,5 proc. – „Avia Solutions Group“, o 4,5 proc. – V. Kaikaris.

„Small Planet Airlines“ veiklos geografija apima Lietuvos, Lenkijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Prancūzijos šalių rinkas. „Small Planet Airlines“ dirba su didžiausiais kelionių operatoriais ir skraidina  atostogautojus į Graikiją, Ispaniją, Turkiją, Egiptą ir kitas šalis. Lietuvoje „Small Planet Airlines“ dirba su dviem kelionių organizatoriais – „Novaturu“ ir „TEZ Tour“.  Bendrovė taip pat vykdo specialiuosius skrydžius – skraidina valstybines delegacijas, sportininkus bei vykdo privačius užsakymus.

BVRG Burson - Marsteller

Š.m. balandžio mėn. 4 d. su oficialiu vizitu Lietuvoje lankysis Turkijos prezidentas J.E.p. Abdullal Gul. Šio vizito metu VšĮ „Versli Lietuva“, LR Užsienio reikalų ministerija bei Nepriklausoma pramoninkų ir verslininkų asociacija (MUSIAD) balandžio mėn. 4 d. organizuoja Lietuvos – Turkijos verslo forumą, kurio metu vyks individualūs verslo susitikimai.
 
Pagrindinis verslo forumo tikslas – pasikeisti patirtimi, rasti potencialių partnerių bei užmegzti naujus verslo kontaktus su Turkijos kompanijomis.
 
Turkijos atstovai išreiškia didelį susidomėjimą Lietuvos ir Turkijos ekonominių santykių skatinimo galimybėmis bei dvišalį bendradarbiavimą norėtų plėtoti įvairiuose verslo sektoriuose. Maloniai kviečiame dalyvauti prekybos, investavimo, turizmo, logistikos, informacinių technologijų, pramonės sektorių ir juos kuruojančių institucijų bei Lietuvos asocijuotų verslo struktūrų atstovus verslo forume.
 
Renginio vieta – Radisson Blu viešbutis Lietuva, Konstitucijos pr. 20, Vilnius. Dalyvavimas verslo forume – nemokamas, renginio kalba – anglų.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2013 m. sausio mėn. įvyko atviras darbų „Transeuropinio tinklo kelio E28 (Vilnius–Minskas) plėtra“ pirkimo konkursas. Išnagrinėjusi gautus pasiūlymus, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos viešojo pirkimo komisija nustatė, kad atvirą konkursą laimėjo ūkio subjektų grupės, kurią sudaro AB „Eurovia Lietuva“ ir UAB „Lemminkainen Lietuva“, pasiūlymas.
 
2013 m. kovo 27 d. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir AB „Eurovia Lietuva“ (ūkio subjektų grupės, kurią sudaro AB „Eurovia Lietuva“ ir UAB „Lemminkainen Lietuva“, atsakingas partneris) pasirašė rangos sutartį, kurios priimta suma (be PVM) yra 36,0 mln. Lt, PVM, sumokamas į Lietuvos Respublikos biudžetą, sudaro 7,6 mln. Lt. Apie 80% sutarties vertės numatoma finansuoti ES sanglaudos fondo lėšomis.
 
Pagal minėtą sutartį Vilniaus–Minsko kelio ruože nuo 21,86 iki 32,91 km bus rekonstruota kelio danga, įdiegtos saugaus eismo ir aplinkosaugos priemonės bei rekonstruoti inžineriniai tinklai. Planuojama darbų pabaiga – 2014 m. kovo mėn.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Susisiekimo ministerija atkreipia projektuotojų ir eismo dalyvių dėmesį, kad nuo 2012 m. gegužės 1 d. įsigaliojusios Kelių šviesoforų įrengimo taisyklės tikrai nedraudžia visais atvejais įrengti tvirtinamų ties raudonu šviesoforo signalu lentelių su žalia rodykle, nukreipta į dešinę. Taip pat šios taisyklės nenustato naikinti lenteles esamose sankryžose.

Nauji taisyklėse išdėstyti lentelių įrengimo kriterijai taikomi naujai įrengiamoms ir rekonstruojamoms sankryžoms.

Pagal minėtas taisykles sankryžose, kuriose transporto priemonėms tikslinga leisti sukti į dešinę degant raudonam šviesoforo signalui, prie pastarojo gali būti įrengta baltos spalvos lentelė su žalios spalvos rodykle, nukreipta į dešinę.

Lentelę su žalia rodykle sankryžoje galima įrengti tada, kai užtikrinama, jog į dešinę ketinantis sukti  vairuotojas gerai mato pėsčiuosius, dviratininkus ir transporto priemones, kurių judėjimo kryptį jis kirs.
Geras matomumas turi būti užtikrintas sustojus prie „Stop“ linijos, kad į dešinę pagal lentelę su žalia rodykle sukančiam vairuotojui netektų kirsti šios linijos ir privažiuoti arčiau sankryžos, kur sustojus gali būti trukdoma pagal žalią šviesoforo signalą skersine kryptimi judančiam eismui.

Įrengiant lenteles su žalia rodykle būtina įvertinti, ar lentelės privalumai kompensuoja galimus trūkumus. Kai kuriais atvejais, priklausomai nuo eismo organizavimo ir reguliavimo, lentelė su žalia rodykle negali būti įrengiama. Šie atvejai išdėstyti Kelių šviesoforų įrengimo taisyklėse.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

2013 m. kovo 15 d. prezidiumo sprendimu į Lietuvos nacionalinę ekspeditorių ir logistų asociaciją “LINEKA” priimti du nauji nariai. Logistikos paslaugų bendrovė “Itella Logistics”, turinti veiklos padalinių Šiaurės Europoje (Suomijoje, Skandinavijos šalyse, Baltijos šalyse ir Rusijoje), o savo veiklą pasaulyje organizuojanti per partnerių tinklą bei tarptautinė logistikos įmonių grupė “DELTA LOGISTICS GROUP”, Lietuvoje atstovaujama bendrovės UAB “DLG” – stabiliai dirbantys ir dinamiškai augantys tarptautinio logistikos verslo dalyviai, pelnę nuolatinių klientų ir partnerių pasitikėjimą.
 
UAB “Itella Logistics” paslaugos apima transportavimo paslaugas, gabenimą, sandėliavimą ir logistikos paslaugas pagal sutartį, taip pat konsultavimo paslaugas bei informacinėmis technologijomis paremtus logistikos sprendimus.
 
UAB “DLG” generalinis direktorius Žydrūnas Pocius:
 
“Narystė šioje asociacijoje yra naudinga dėl daugelio aspektų. Tai yra galimybė plėsti partnerių ratą bei gauti reikalingą informaciją iš užsienio ekspeditorių ir logistų, taip pat keistis bendradarbiavimo pasiūlymais. Tapdami asociacijos “LINEKA” nariais, tampome ir tarptautinės ekspeditorių asociacijos FIATA nariais. Tai rodo mūsų įmonės lygio atitikimą tarptautiniams standartams.
 
Kadangi esame neabejingi išorės veiksniams: Lietuvos ir Europos sąjungos įstatyminei bazei, jos pakeitimams, tarptautiniams susitarimams, įvykiams, įtakojantiems logistikos verslą ir jo plėtrą, mes galime įsilieti į bendrą lobistinę veiklą tiek vietiniu, tiek tarptautiniu lygiu. Be to puiki priemonė kelti darbutojų kvalifikaciją, įgūdžius specialiuose seminaruose, mokymuose.”

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, susitikęs su Lietuvos policijos departamento bei Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos vadovais, aptarė galimybę pratęsti naudojimąsi dygliuotomis padangomis laiką. Nuspręsta terminą pratęsti iki šių metų gegužės 1 dienos.

„Tikiuosi, kad vairuotojai bus sąmoningi ir dygliuotąsias padangas į vasarines pasikeis niekieno neraginami tuomet, kai tik atšils orai ir keliuose nebeliks sniego ar ledo“, – teigė R. Sinkevičius.

Pagal Kelių eismo taisykles vairuotojai iki balandžio 10 d. privalo pasikeisti žiemines dygliuotas padangas į vasarines, kitaip jiems gresia baudos. Susitarta, kad policijos pareigūnai važinėjančių su dygliuotomis padangomis vairuotojų nebaus visą balandį.

Susisiekimo ministerija primena, kad  lengvaisiais automobiliais automagistralėse nuo balandžio 1 d. leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 130 km/h greičiu, greitkeliuose nuo balandžio 1 d. – ne didesniu kaip 110 km/h greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Primename, kad nuo kovo 30 d. Lenkijoje atsiranda naujų mokamų kelio ruožų.
 
Už kelius reikės pradėti mokėti šiuose ruožuose:
 
- miesto Elbląg aplinkkelyje –nacionalinieme kelyje Nr. 7 atkarpoje sankryža su rajoniniu keliu Nr. 1104N – mazgas Elbląg Południe (Pietūs) (apie 3,1 km) ir magistraliniame kelyje S7 atkarpoje mazgas Elbląg Południe (Pietūs) – mazgas Elbląg Wschód (Rytai) (apie 4,4 km);
- magistraliniame kelyje S8 atkarpoje mazgas Piotrków – mazgas Radziejowice (apie 93,6 km);
- magistraliniame kelyje S19 atkarpoje Stobierna – mazgas Rzeszów-Wschód (Rytai) (apie 6,9 km);
- Jarosław miesto aplinkkelyje – nacionaliniame kelyje Nr. 4 atkarpoje Tywonia – Tuczempy (apie 11,3 km);
- nacionaliniame kelyje Nr. 7 atkarpoje mazgas Modlniczka – mazgas Balice I (apie 3,5 km);
- nacionaliniame kelyje Nr. 79 atkarpoje Jaworzno (miesto riba) – mazgas Modlniczka (apie 37,8 km).
 
Mokestis privalomas transporto priemonėms arba transporto priemonių junginiams, kurių bendras leistinas svoris > 3,5 tonos.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Kauno oro uostas (KUN) šią vasarą vėl sieks pateisinti vasaros atostogų oro uosto vardą. Naujojo sezono tvarkaraštyje numatyta 19 krypčių, iš jų 8 – poilsinių krypčių maršrutai. Kauno oro uosto vasaros skrydžių sezonas prasidės kovo 31 dieną. Šio sezono metu numatyti 56 skrydžiai per savaitę, juos iš Kauno oro uosto vykdys dvi aviakompanijos – „Ryanair“ ir „ airBaltic“.

Į vasaros skrydžių tvarkaraštį sugrįžta turistų jau pamėgtos poilsinės kryptys, taip pat šį sąrašą šiemet papildo ir du visiškai nauji maršrutai – į Italijos kurortą Trapanį Sicilijoje ir Kaljarį Sardinijoje. Prasidėjus vasaros skrydžių sezonui, bus didinamas populiarių krypčių į Dubliną, Bristolį, Frankfurtą bei Rygą skrydžių dažnis, atnaujinami skrydžiai į Londono Getviko oro uostą bei Oslą.

„Šiemet taip pat sieksime pateisinti atostogų oro uosto vardą. Lietuvos ir kaimyninių šalių keliautojai vėl mėgausis didele saulėtų krypčių įvairove iš Kauno oro uosto. Kasmet stebime augantį turistų iš Oslo, Tamperės bei Stokholmo, kurie poilsiui renkasi Lietuvą, srautą. Tad džiugu, kad daugumai keliautojų Kauno oro uoste prasideda ne tik verslo kelionės, bet ir įsimintinos atostogos“, – sakė l. e. Kauno oro uosto generalinio direktoriaus pareigas  Jūratė Baltrušaitytė.

Vasaros sezono maršrutų tvarkaraštyje numatyti skrydžiai į Kiprą, Maltą, Palmą de Maljorką, Alikantę, Kaljarį,  Trapanį, Kosą, Rodą, Dubliną, Londoną (Stanstedą, Getviką), Birmingemą, Bristolį, Edinburgą, Oslą,  Stokholmą, Tamperę, Frankfurtą, Rygą.

UAB "Publicum"

AB „Vakarų laivų gamykla“ dukterinė įmonė UAB „Vakarų konstrukcijos“ įgyvendino Norvegijos užsakovo NLI Offshore & Marine Products AS naujausią projektą „Karuselė“ (JACK & ST MALO 2KT TURNTABLE). Daugiau nei 180 tonų svorio, 20 metrų skersmens ir 6,9 metrų aukščio konstrukcija buvo pradėta statyti 2012 metų rugpjūčio mėnesį ir užbaigta šių metų kovo pabaigoje. Galutinis konstrukcijos užsakovas-naudotojas, tarptautinė kabelių ir kabelių sistemų sprendimų kompanija Nexans.

 
„Karuselė“ bus naudojama aukštos įtampos kabeliui vynioti, laikyti ir transportuoti. Ant šios konstrukcijos bus vyniojama daugiau nei 25 kilometrai kabelio, kurio bendras svoris siekia apie 2000 tonų. Šio konstrukcijos dėka kabelis bus tiesiamas Meksikos įlankoje, jūros dugne.

„Karuselė, tai visiškai naujas projektas Vakarų konstrukcijoms ir kompanijai NLI Offshore & Marine Products AS, tai yra mūsų žingsnis į naują metalo konstrukcijų rinkos segmentą“, - teigia Vakarų konstrukcijų direktorius Vygantas Bružas. Ofšorinės rinkos įmonės savo veikloje griežtai reglamentuoja ne tik gaminių kokybinius parametrus, bet ir darbų saugą, ekologiją, priešgaisrinę saugą ir socialinę aplinką. „Džiugina tai, kad VLG grupės įmonės atitiko griežtus užsakovų keliamus reikalavimus, be to, manau, kad tai gera pradžia tokių sudėtingų metalo konstrukcijų užsakymams ateityje“, - teigia VLG generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

Per daugiau nei pusmetį, VKO pagamino visas karuselės sudedamąsias dalis t.y. karuselės pagrindą, valdymo pulto bokštelį, kuriame įrengtas konteineris su valdymo pultu, saugojimo konteinerį bei karkasą. Be to, visa konstrukcija buvo nudažyta, o bendras dažymo plotas siekia apie 1400 kvadratinių metrų. Konstrukcijos gamybai buvo keliami aukšti techniniai reikalavimai metalo kokybei, suvirinimo bei dažymo darbams. Projekto įgyvendinimo metu buvo numatyti ir svarbiausi technologiniai pavojai: tai tikslių guoliaviečių plokštumų išlaikymas, flanšo stipinų geometrijos išlaikymas, guolių montavimas ant karuselės, karuselės išbandymas, pakrovimas į baržą ir kiti darbai.

VKO šis projektas tapo puikiu išbandymu, o įmonės specialistams puikia proga pasisemti patirties, kuri leis pritraukti daugiau užsakovų ateityje. Šio projekto dėka, bus daug lengviau įsivertinti panašaus tipo projektus, jų galimus pavojus, kainą. „Mes stengiamės tapti kabelių ričių gamybos lyderiais Rytų ir Šiaurės Europoje, tai mūsų strateginis tikslas“, - teigia V.Bružas. Šis projektas yra ir puikus bendradarbiavimo pavyzdys. Kadangi „Karuselė“ bus išgabenta iš Klaipėdos uosto baržos pagalba, galutinis naudotojas Nexans, užsakė transportuojančiosios baržos remonto darbus įmonėje Vakarų laivų remontas. Užsakymą Vakarų laivų remontui lėmė AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupės galimybė teikti kompleksines paslaugas. „Tokių sudėtingų ir kompleksinių projektų realizavimo galimybė vienoje įmonėje suteikia konkurencinį pranašumą ir akivaizdžiai pademonstruoja VLG įmonių grupės veiklos sinergijos galimybes“, - teigia A.Šileika. Prie karuselės ir baržos remonto projektų prisidėjo didžioji dalis VLG įmonių grupės kompanijų, kurios be pagrindinių darbų atliko, projektavimo, dažymo, transportavimo ir krovos darbus. Kovo pabaigoje, barža su „Karusele“ bus velkama į Norvegiją, kur užvyniojus ant jos kabelį krovinys bus gabenamas į Meksikos įlanką.

AB „Vakarų laivų gamykla” įmonių grupę

Šiandien Vilniuje pristatyti Europos Sąjungos lėšomis nupirkti 18-ka naujų ekologiškų autobusų. Ekologiško viešojo transporto plėtra šiemet numatyta ne tik Vilniuje, bet ir kituose šalies didžiuosiuose miestuose.  

„Europos Sąjungos parama labai pakeis sostinės viešojo transporto kokybę ir leis atnaujinti daugiau kaip dešimtadalį kasdien sostinės gatvėmis važiuojančių autobusų.  Be abejo, permainų sulauks ne tik Vilniaus, bet ir kitų didžiųjų Lietuvos miestų – Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos – gyventojai. Šių miestų viešojo transporto parkus papildys per 50 naujų transporto priemonių“, –  sakė susisiekimo ministras R. Sinkevičius.

Viešojo transporto priemonėms Vilniuje atnaujinti iš viso skiriama 23,45 mln. litų ES sanglaudos fondo parama. Už šias lėšas įsigyjami nauji autobusai yra modernūs, draugiški aplinkai, varomi suspaustomis gamtinėmis dujomis.
Įsigijus ekologiškus autobusus, bus atsisakyta senų taršių autobusų, todėl sumažės transporto priemonių keliamas triukšmas, į orą bus išmetama mažiau teršalų, pigiau kainuos autobusų remontas ir priežiūra,  pagerės autobusų vairuotojų darbo sąlygos.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Šių metų pradžioje Lietuva įgyvendino Europos Tarybos (ET) spendimus dėl apsikeitimo techniniais transporto priemonių ir su transporto priemonėmis susijusių asmenų (savininkų, valdytojų) duomenimis per informacinę sistemą EUCARIS. Tokia informacija padeda skirtingų šalių teisėsaugos institucijoms greičiau surinkti duomenis tiriant nusikaltimus, susijusius su automobiliais.
 
Pasak valstybės įmonės „Regitra“ informacinių sistemų eksperto Kęstučio Petkevičiaus, svarbiausios yra dvi iš daugelio EUCARIS (iš angl. EUropean CAR and driving licence Information System) teikiamų galimybių. Pirmoji – tai apsikeitimas techniniais transporto priemonių duomenimis (įskaitant ir signalus apie vagystės faktą, įkeitimus, areštus, prarastus dokumentus ir numerio ženklus). Šis apsikeitimas paprastai vyksta tarp registravimo įstaigų, savanoriško susitarimo pagrindu. Lietuva jau 10 metų keičiasi šiais duomenimis.
 
Antroji galimybė – apsikeitimas su transporto priemonėmis susijusių asmenų (savininkų ir valdytojų) duomenimis pagal Europos Tarybos (ET) sprendimus, tiriant nusikaltimus, vykdant jų prevenciją ir pan. ET sprendimų įgyvendinimas yra privalomas visoms ES valstybėms, bet šiuo metu duomenimis keičiasi tik 13 valstybių. Lietuva teisę keistis tokiais duomenimis gavo pernai, kai ET ekspertai įvertino, jog duomenys keistis atitinka keliamus teisinius ir techninius reikalavimus.
 
Per EUCARIS sistemą palaikomas apsikeitimas ir kitais duomenimis – dėl vairuotojų pažymėjimų, tachografų informacijos (Lietuva pasirinko kitą sistemą), KET pažeidimų (šiuo metu – tik remiantis dvišalėmis sutartimis) ir t.t.
 
Apsikeitimas KET pažeidėjų duomenimis, remiantis EP direktyva 2011/82/ES, prasidės šių metų pabaigoje, jais keistis privalės visos ES valstybės. Beje, tam tikromis duomenų grupėmis per EUCARIS keičiasi (ar keisis) ir ne ES valstybės – Šveicarija, Norvegija, Islandija. Planuojama ir toliau plėsti EUCARIS apsikeitimo duomenų sritis, pavyzdžiui, keistis techninių apžiūrų duomenimis.
 
Keitimasis informacija nenutrūksta 24 valandas
 
Dvi valstybės įmonės – „Regitra“ ir „Infostruktūra“ – yra atsakingos už saugų ir stabilų apsikeitimo transporto priemonių valdytojų ir savininkų duomenimis procesą, kuris trunka 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. „Regitra“ šiame procese atlieka dvi pagrindines funkcijas: ji yra atsakinga už EUCARIS nacionalinės dalies tarnybinių stočių priežiūrą ir yra nacionalinis kontaktinis centras gaunamoms užklausoms, atitinkamai Lietuvos policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos – nacionalinis kontaktinis centras siunčiamoms užklausoms.
 
Per EUCARIS sistemą informacija apie transporto priemones pasiekiama atsakingoms įvairių šalių institucijoms nusikalstamų veikų prevencijos ir tyrimo tikslais, taip pat siekiant palaikyti viešąjį saugumą. Lietuvoje informaciją apie transporto priemones ar vairuotojus per šią duomenų bazę gali gauti Lietuvos policija, Generalinė prokuratūra, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir kitos nacionalinio saugumo įstaigos.
 
EUCARIS naudingas ir šalių narių gyventojams, perkantiems iš užsienio įvežtus automobilius, nes galima patikrinti, ar į šalį įvežta transporto priemonė nėra ieškoma.
 
Transporto priemonės ir nusikaltimai
 
Lietuvos kriminalinės policijos biuro duomenimis, transporto priemonių vagystės sudaro 4 proc. visų nusikaltimų (iš jų 2 proc. – automobiliai ir 2 proc. – kitos transporto priemonės). Per pastarąjį dešimtmetį šių nusikaltimų skaičius per metus sumažėjo nuo daugiau kaip 6 tūkst. iki mažiau nei 2 tūkst.
 
Dažniausiai grobiami mažos vertės automobiliai, jų identifikaciniai numeriai nėra keičiami. Automobiliais asmenys naudojasi trumpalaikiams pasivažinėjimams arba kitiems nusikaltimams daryti. Pasinaudoję automobiliu, nusikaltėliai dažniausiai jį numeta arba sunaikina.
 
Kita automobilių vagysčių priežastis – suklastojus jų duomenis ir dokumentus, pergabenti per Lietuvos sieną ir realizuoti Rusijoje, Baltarusijoje, Kazachstane, Kirgizijoje ar kitose Rytų valstybėse. Tokių atvejų, policijos duomenimis, pasitaiko vis mažiau, kadangi kertant Lietuvos sieną bei pirmą kartą registruojant transporto priemonę ,,Regitroje“, automobiliai yra tikrinami per ieškomų transporto priemonių registrą bei Šengeno informacinę sistemą, be to, ,,Regitra“ naudojasi EUCARIS duomenų baze.
 
,,Regitra“ ir policijos įstaigos nuolat bendradarbiauja: keičiasi informacija apie labiausiai vagiamas transporto priemones, nusikaltėlių naudojamus metodus, kartu dalyvauja mokymuose. Metų pradžioje Tarptautinė automobilių vagysčių asociacija (IAATI) policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir ,,Regitros“ atstovams surengė mokymus, kuriuose pristatė naujausias teorines ir praktines žinias apie automobilių grobimų tyrimą, identifikavimą ir prevenciją.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Susisiekimo ministerija telkia mokslo pastangas svarbiausioms Lietuvos problemoms transporto sektoriuje identifikuoti ir jų sprendimo būdams rasti. Susisiekimo ministerijos atstovų susitikimo su mokslininkais metu, atsižvelgiant į pasiūlymus dalyvauti Nacionalinių  mokslo programų rengimo konkurse, buvo išskirtos trys potencialios temos: darnus transportas, sauga ir išmanioji  logistika.

„Transporto sektoriaus augimui ir tolesnei plėtrai naujos mokslo žinios yra labai reikalingos, todėl ypač svarbu suvienyti Lietuvos mokslininkus, kad būtų išsiaiškinta, ar jų bendromis pastangomis galima prisidėti prie valstybei ir verslui strategiškai svarbių problemų sprendimo.

Susisiekimo ministerija labai palaiko mokslininkų iniciatyvą dalyvauti Lietuvos mokslo tarybos paskelbtame konkurse ir teikti siūlymus dėl Nacionalinės mokslo programos transporto srityje rengimo. Sukurdami galimybes atvirai diskutuoti įvairių universitetų mokslininkams, padėsime nukreipti jų potencialą svarbioms transporto sektoriaus problemoms spręsti“, – teigė ministerijos vyriausioji patarėja Lina Domarkienė.

Paskelbus konkursą, Susisiekimo ministerija pakvietė Transporto ir informacinių technologijų tarybos narius teikti idėjas. Buvo gauta nemažai įvairių šalies universitetų mokslininkų pasiūlymų dėl tikslingumo rengti tokią programą, konsoliduojant mokslo įstaigų iniciatyvas ir aptariant, kokias svarbias valstybės problemas transporto srityje galima būtų spręsti pasitelkus naujausias mokslo žinias.

Susitikimo diskusijų metu aptarta, kad Nacionalinė mokslo programa transporto srityje galėtų apimti darnų transportą, saugą ir išmaniąją logistiką. Programos rengime dalyvautų VGTU, KTU ir kitos mokslo institucijos. Koordinuoti bendrą mokslininkų darbą sutiko VGTU.

Bendradarbiaudami skirtingų universitetų mokslininkai, dirbantys transporto srityje, artimiausiu metu turės pasiūlyti idėjų trimis minėtomis tematikomis.   

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija