Sukurta ir jau veikia nauja programėlė išmaniesiems telefonams „Eismo informacija“, kurios pagalba kelionės metu įmanoma gauti informaciją apie šalia esančias eismo ir oro sąlygas, kliūtis kelyje, eismo apribojimus.
Naudojantis šia programėle galima pasirinkti: „Sąlygos šalia“ – šiame lange rodoma arčiausiai esančių kelių oro sąlygų stotelių teikiamas nuotraukas ir meteorologinę informaciją.
Jei pasirinksite „Nuolatos mane informuoti apie šalia esančias eismo ir oro sąlygas“, tuomet programėlė seks jūsų važiavimo kryptį ir praneš, jei artėja eismą trikdanti vieta.
„Mano maršrutas“ – leis įvesti kelionės pradžios tašką, tikslą ir tarpines stoteles. Bus matoma tame maršrute esantys apribojimai, oro sąlygos ar kita informacija, kuri padės apsispręsti, kuriuo keliu geriau važiuoti.
„Pranešti apie įvykį“ – vairuotojai gali pranešti apie įvykį: pastebėję kliūtį kelyje, avariją ar kitokį eismo trikdį, gama keliais mygtukų paspaudimais išsiųsti šią informaciją Eismo informacijos centro operatoriui taip pagreitinant ir palengvinant atsakingų tarnybų darbą.
Naująją programėlę galima nemokamai parsisiųsti tiek telefonų su „Android“ operacine sistema, tiek „iPhone“ telefonu. Programėlė „Eismo informacija“ šiuo metu teikia informaciją apie magistralinius, krašto ir rajoninius kelius.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2013-01-29
Valstybinė darbo inspekcija apibendrindama praėjusius metus, pateikė statistiką apie vežėjų daromus nusižengimus, o taip pat apie skundus pasiekusius juos, kuriuose yra skundžiamasi darbo įstatymo nesilaikymo vežėjų įmonėse.
VDI komunikacijos skyriaus vedėja Gabrielė Banaitytė kalbėdama apie vežėjų pažeidimus, pastebi, kad šioje srityje saugaus darbo reikalavimai yra labai svarbūs ir skirstyti juos į smulkius ar grubius nevertėtų: „Sunku skirstyti, ar pažeidimai yra grubūs, ar ne. Faktiškai kiekvienas pažeidimas (tarkim neapmokymas saugių krovos darbų, sveikatos tikrinimo pažeidimai, nuovargį lemiantys viršvalandžiai) gali lemti darbuotojo traumą ar net jo žūtį.“
G. Banaitytė pasidalino praėjusių metų patirtimi kontroliuojant transporto sektorių.
Dažniausi pažeidimai
Vienas iš pagrindinių pažeidimų, tačiau labiausiai nepastebimas pažeidimas, yra padaromas sulygstant darbo užmokestį – žodžiu susitariama mokėti už nuvažiuotus kilometrus (šis susitarimas neatsispindi darbo sutartyje).
2012 m. pagal metinį planą (tikrinimai pagal atitinkamą Europos Tarybos reglamentą; bendradarbiaujant ir keičiantis informacija su Kelių transporto inspekcija), 217 įmonėse patikrinus beveik 4,6 tūkst. kelių transporto priemonių, kaip vairuotojai laikosi vairavimo ir poilsio režimo, nustatyta 4340 pažeidimų. Daugiausiai tarp tikrintųjų – krovinius vežančios įmonės; dažniausi jose nustatyti pažeidimai:
duomenų apie vairavimo trukmę – nepateikta vairuotojų dirbtų dienų registracijos lapų ir duomenų (1823);
poilsio trukmės: kasdienio poilsio (838), kassavaitinio poilsio (325);
vairavimo trukmės: kasdienio vairavimo (482), per dvi savaites (152);
pertraukų: vairavimas be pertraukos daugiau kaip 4 val. 30 min. (299).
Sveikata ir sauga
Apie darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus galima spręsti ir pagal nelaimingų atsitikimų darbe vairuotojams tyrimų rezultatus. Preliminariais duomenimis, pernai daugiausiai ir mirtinų, ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko statyboje – atitinkamai 12 ir 40 atvejų (2011 m. – 13 ir 33), antroje vietoje yra transporto įmonės – atitinkamai 14 ir 32 atvejai. Vairuotojus sužaloja pati transporto priemonė arba jie taip pat patiria sužalojimus nukrisdami iš aukštai (nuo automobilio kėbulo, nuo vilkiko puspriekabės) – dažnai dalyvaudami iškraunant, pakraunant krovinius; jeigu jie neapmokyti saugių šių darbų metodų, tai irgi gali lemti nelaimę darbe.
Įvertinus įvairius rodiklius, transportas 2012 m. VDI veiklos plane buvo priskirtas ekonominės veiklos rūšių sektoriams, kuriuose yra didžiausia rizika pažeisti darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo santykių teisės aktų reikalavimus ir kuriems buvo skiriama daugiau dėmesio planinėmis prevencinėmis akcijomis.
Skundai ir pranešimai
Tarp 2012 m. VDI gautų bei išnagrinėtų daugiau nei 6 000 skundų ir pranešimų – 316 dėl darbo teisės bei darbų saugos pažeidimų transporto įmonėse (palyginti: iš statybinių įmonių – 1070, žemės ūkio – 273, miškininkystės ir medienos ruošos – 112, iš medienos apdirbimo įmonių – 103, baldų gamybos – 55).
Daugiausiai prašymų ir skundų buvo gauta dėl darbo užmokesčio – 176, iš jų net 87 dėl galutinio atsiskaitymo ir pavėluoto darbo užmokesčio mokėjimo; 55 – dėl darbo apmokėjimo organizavimo, darbo užmokesčio mokėjimo terminų, vietos ir tvarkos.
Dėl įdarbinimo, darbo sutarties pažeidimų transporto įmonėse į VDI pernai kreiptasi 126 kartus, iš jų 38 skundai ir pranešimai buvo dėl nelegalaus darbo, dirbant nesudarius darbo sutarties; 34 skundai ir pranešimai dėl darbo sutarties nutraukimo su darbdaviu, kurio buvimo vieta nežinoma; 28 – dėl darbo sutarties pasibaigimo; 15 – dėl sutarties vykdymo. Gauta taip pat per 50 skundų ir pranešimų dėl darbo ar poilsio laiko. 38 proc. šių skundų ir pranešimų pasitvirtino.
2012 m. VDI iš transporto įmonių gauta ir skundų bei pranešimų, susijusių su darbuotojų sauga ir sveikata: 4 dėl darbuotojų aprūpinimo apsaugos priemonėmis; 3 dėl darbo vietų įrengimo; po 2 dėl darbuotojų saugos ir sveikatos valdymo bei dėl įmonės buities, sanitarinės ir higienos patalpų; po 1 dėl privalomų sveikatos patikrinimų ir darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės įmonėje. 60 procentų šių skundų pasitvirtino.
Prevencija
VDI primena, kad yra parengti ūkio subjektų tikrinimo kontroliniai klausimynai. Tarp jų – ir Saugaus pakrovimo, iškrovimo ir krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis darbų vykdymo kontrolinis klausimynas. Šis klausimynas, kaip ir kiti, buvo paskelbtas viešai VDI svetainėje, rubrikoje Veikla / Ūkio subjektų priežiūra / Įmonių tikrinimo klausimynai; pagal jį galima patiems prevenciškai pasitikrinti, ar darbuotojų saugos ir sveikatos būklė įmonėje atitinka reikalavimus; iš anksto žinoti, ką konkrečiai ir kaip tikrins inspektorius. Be to, VDI specialistai parengė nemažai metodinės ir praktinės informacijos, kurią galima rasti jau minėtoje svetainėje.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Nuo vasario Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ pristato paprastesnę registraciją į skrydžius internetu ir naudojantis mobiliaisiais įrenginiais. Besiregistruojantieji nuotoliniu būdu galės sutaupyti ir laiko, ir pinigų – išvengs eilių oro uoste ir nebus papildomai apmokestinami.
„Jei visi mūsų keleiviai registruodamiesi į skrydžius naudotųsi internetu ar mobiliaisiais įrenginiais, per metus jie galėtų sutaupyti iki 90 milijonų minučių, kurias praleidžia eilėse oro uostuose. Tai yra daugiau nei 15 metų, – sako „airBaltic“ generalinis direktorius Michaelas Grimmas. – Norime paskatint savo keleivius naudotis moderniomis technologijomis. Tam ištobulinome registracijos internetu ir mobiliaisiais renginiais galimybę, o norinčių registruotis tradiciniu būdu, bus prašoma sumokėti už paslaugą.“
Atnaujinta savarankiškos registracijos į skrydžius galimybė keleiviams pasiekiama interneto svetainėje airbaltic.com, o naudojantis mobiliaisiais įrenginiais – airbaltic.mobi. Išaugo ne tik svetainių funkcionalumas, bet pailgintas ir laikas kada keleiviai gali patys užsiregistruoti. Dabar keleiviai galės užsiregistruoti likus valandai iki skrydžio pradžios, anksčiau šis laikas buvo dukart ilgesnis. Ši galimybė suteikia daugiau lankstumo registruojantis mobiliaisiais įrenginiais – tai padaryti galima pakeliui į oro uostą ar jau atvykus į jį. Registruotis internetu ar mobiliaisiais įrenginiais galima nuo 12 val. dieną prieš skrydį.
Užsiregistravę internetu ar mobiliaisiais įrenginiais keleiviai tik su rankiniu bagažu oro uoste gali iškart judėti į saugumo tikrinimo erdvę. Keliaujantys su bagažu, jį palikti turės tam skirtame terminale.
Keleiviai, kurie norės būti į skrydį užregistruoti oro uoste tradiciniu būdu, turės sumokėti 34,53 lito (10 eurų) mokestį, jei jų bilietai buvo nupirkti vėliau nei 2013 m. vasario 1 diena. Klientai, pasirinkę registraciją verslo klasės terminale, oro bendrovės tinklalapyje galės įsigyti ir pirmenybę būti užregistruotiems į skrydį. Tradicinė registracija į „airBaltic“ skrydžius bus nemokama keleiviams, turintiems „Business Flex“ ir „Business“ klasių bilietus, turintiems „BalticMiles VIP“ kortelę, specialių ar medicininės priežiūros poreikių, keleiviams su vaikais iki 2 metų ir skrendantiems iš oro uostų, kuriuose registracijos į skrydį savitarnos paslauga neveikia.
A/S Air Baltic Corporation
Žiniasklaidos bendrovės „Balsas.lt leidiniai“ leidžiamame savaitraštyje „Balsas.lt savaitė“ buvo paskelbta neatitinkanti tikrovės ir bendrovių „Transekspedicija“ ir „Transekspedicija Invest“ reputaciją menkinanti informacija, nusprendė teismas. „Balsas.lt leidiniai“ turės bendrovėms atlyginti 10 000 Lt neturtinę žalą ir paskelbti informacijos paneigimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 4 d. nutartimi, o Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 14 d. sprendimu nutarė, kad savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ straipsnyje „Kaip slėpti skolas“ (2011 m. vasario 14 d.) yra paskleista tikrovės neatitinkanti informacija. Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad ši informacija pažeidžia krovinių pervežimo įmonės „Transekspedicija“ bei nekilnojamojo turto bendrovės „Transekspedicija Invest“ dalykinę reputaciją. „Balsas.lt leidiniai“ privalo per dvi savaites nuo teismo sprendimo (iki vasario 4 d.) išspausdinti paneigimą ir sumokėti bendrovėms 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ straipsnyje buvo nurodyta, kad UAB „Transekspedicija“ atskirdama savo nekilnojamą turtą ir įsteigdama UAB „Transekspedicija Invest“ siekė pasislėpti nuo kreditorių ir tokiu būdu išvengti prievolių jiems. Dėl šių tikrovės neatitinkančių žinių bendrovės į teismą kreipėsi dar 2011 m. birželio 7 d.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Daugiau nei 20 metų priekabas gaminanti įmonė „Schmitz Cargobull Baltic“ pasinaudojusi ES parama kuria sunkvežimių puspriekabių bei priekabų ir kėbulų prototipus. Tikimasi, jog sukurti nauji produktai sudomins visos Europos, ypač Skandinavijos šalių pervežimo bendroves.
Plečia asortimentą
Puspriekabių bei sunkvežimių izoterminių kėbulų gamyba „Schmitz Cargobull Baltic“ užsiima jau nuo 1989-ųjų (buvusi UAB „Auviga“), o nuo 1999-ųjų juos gaminti imta pagal pažangesnes technologijas, kai tik įmonė buvo reorganizuota į visoje Europoje gerai žinomos „Schmitz Cargobull AG“ dukterinę įmonę. 2007-2009 metų laikotarpiu buvo gaminamos ir tentinės puspriekabės, bet dėl sumažėjusios rinkos krizės metu jų gamyba buvo sustabdyta. Įmonėje pagamintos transporto priemonės šiuo metu keliauja po visą Europą ir net Japoniją, Braziliją, Australiją.
Siekdama gaminti kuo įvairesnę produkciją ir patenkinti platesnio klientų rato poreikius „Schmitz Cargobull Baltic“ nusprendė sukurti ir nuosavus priekabų, puspriekabių bei sunkvežimių kėbulų prototipus. „Rinka svyruoja, ką parodė tentinių priekabų bei puspriekabių paklausa, tad geriau užimti iškart kelias nišas. Todėl nusprendėme sukurti nuosavus priekabų, puspriekabių bei kėbulų su pilnai atsidarančia šonine prototipus“, – sako bendrovės generalinis direktorius Raimundas Petrauskas.
Kuriant prototipus pasinaudota ES struktūrinių fondų parama pagal priemonę „Intelektas LT“. Pagal vykdomą projektą jau sukurti trys puspriekabės bei baigiami kurti priekabos ir sunkvežimio kėbulo, su pilnai atsidarančia šonine siena, prototipai.
Nors šiuo metu yra įvairiausių priekabų ir puspriekabių technologijų, dauguma jų yra užpatentuotos ir saugomos, tad „Schmitz Cargobull Baltic“ reikėjo pasinaudojant motininės įmonės patirtimi sukurti savo technologiją bei techninius sprendimus. Taiko naujas technologijas „Schmitz Cargobull Baltic“ pasitelkusi profesionalius inžinierius sukūrė puspriekabės bei priekabos prototipą, kuriose atsidaro vienas šonas, tad prekes galima krauti ne tik per priekabos galą, kaip įprasta.
„Tai daugeliu atveju supaprastina krovinio perkrovimą. Pavyzdžiui, daug patogiau perkrauti prekes iš traukinių vagonų ar pakrauti ilgus plieno ar medienos gaminius tiesiai gamyklose. Nusprendėme daugiau orientuotis į Skandinavijos rinką, tad priekabos bus ne tentinės, kurios netinka Skandinavijos klimatui, bet standžios konstrukcijos pagamintos iš termoizoliacinių plokščių“, – pasakoja R. Petrauskas.
Projekto įgyvendinimui iš ES struktūrinių fondų skirti 1,5mln. litų, bendra projekto vertė – 4,3 mln. litų. „Puspriekabės, priekabos, kėbulo prototipo kūrimas yra brangus. Reikia įsigyti įrangą bandymams, specialių bandymų rezultatus patvirtinti pas nepriklausomus ekspertus arba autorizuotose laboratorijose, samdyti profesionalius inžinierius, pritaikyti naujausias technologijas ir mokslo pasiekimus“, – sako R. Petrauskas.
Šiuo metu bendrovė specializuojasi gaminti izoterminius autotraukinius. Pastariesiems gaminami izoterminiai sunkvežimių kėbulai bei specialios priekabos, kuriose galima palaikyti norimą temperatūrą. „Gaminame autotraukinius iki 40t-60t bendrosios masės bei 100 kub.m naudingo tūrio. Tokie universalūs autotraukiniai paklausūs, mat leidžia vežėjams geriau išnaudoti priekabų savybes. Pavyzdžiui, vienu metu vežti ir salotas, ir šaldytą mėsą, kuriems reikalingas skirtingas temperatūros režimas“, – pasakoja „Schmitz Cargobull Baltic“ generalinis direktorius Raimundas Petrauskas. Be to izoterminiai autotraukiniai yra gaminami sustiprintos konstrukcijos (Heavy Duty) ir yra labiau pritaikyti Rytų Europos keliams.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos patvirtino naujus techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus. Naujieji reikalavimai įsigalios kovo 1 dieną ir bus taikomi atliekant motorinių transporto priemonių bei jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą.
Pasak Susisiekimo viceministro Vladislavo Kondratovičiaus, šie reikalavimai užtikrins išsamesnę transporto priemonių stabdžių sistemos, vairo mechanizmo, ratų ir padangų patikrą, pagerins automobilių techninę būklę ir eismo saugą keliuose.
Pavasarį įsigaliosiančiuose techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose numatyta nemažai pakeitimų, kurie palengvins transporto priemonių privalomąją techninę apžiūrą: atsisakyta dvigubo išmetamųjų dujų tikrinimo automobiliams su įrengta dujų įranga, t. y. jei transporto priemonėje su benzino varikliu įrengta maitinimo dujomis įranga, išmetamųjų dujų tikrinimas bus atliekamas tik varikliui veikiant maitinamam dujomis. Iš transporto priemonių valdytojų nebus reikalaujama pateikti suskystintų naftos dujų (SND) įrangos sumontavimo pažymą, kai transporto priemonėje bus įrengta maitinimo (SND) įranga ir transporto priemonės registracijos dokumente bus atitinkamas įrašas apie tai. Taip pat nebus laikomi trūkumais transporto priemonės pažeidimai, kurie nėra svarbūs eismo bei pėsčiųjų saugumui ir susiję su transporto priemonės estetine išvaizda: paviršiaus korozija, dažų dangos pažeidimai, nedideli įlenkimai ir pan. Naujieji reikalavimai leis transporto priemonėms, kurios pirmą kartą registruotos vėliau nei 2008 m. liepos 1 d. ir kuriose įrengta vidinė diagnostikos sistema (OBD), dujų teršalų matavimą pakeisti šios sistemos veikimo ir rodmenų įvertinimu.
Nauji reikalavimai parengti įgyvendinant Europos Komisijos direktyvą dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros, kuria siekiama gerinti eismo saugą keliuose, nustatyti suderintus techninės apžiūros metodus, užtikrinti, kad naudojamos transporto priemonės būtų tinkamai prižiūrimos ir tikrinamos, kad per visą naudojimo laiką būtų išsaugotos ir žymiai nepablogėtų jų eksploatacinės savybės.
Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija
2013 m. Uosto direkcija investicijoms numato skirti 328,0 mln. Lt be PVM.
Tinkamai subalansuotas valstybinis ir privatus finansavimas sudaro sąlygas Klaipėdos uoste rekonstruoti ir statyti infrastruktūros objektus, terminalus ir sandėlius, diegti naujausias technologijas, kelti personalo kvalifikaciją, plėsti teikiamų paslaugų spektrą, užtikrinti aukščiausią jų kokybę.
Uosto sėkmės garantas – sklandi ir sparčią uosto plėtrą užtikrinanti finansavimo sistema. Valstybinį finansavimą užtikrina Uosto direkcija. Jos pajamos, gaunamos iš uosto rinkliavų ir uosto žemės nuomos, taip pat ES paramos fondų ir bankų paskolos sudaro bendrą valstybinio finansavimo dalį, kuri skiriama uosto infrastruktūrai, privažiuojamiesiems keliams ir geležinkeliams vystyti, uosto akvatorijai gilinti, naujausioms informacinėms sistemoms ir technologijoms diegti, uostui augti.
Taip pat yra skiriama lėšų Klaipėdos miesto keliams tiesti ir rekonstruoti.
2013 metais investicijoms numatomą sumą – 328,0 mln. Lt be PVM – planuojama investuoti:
- krantinių statyba ir rekonstrukcija – 84,2 mln. Lt,
- gilinimas – 81,5 mln. Lt,
- geležinkelių statyba ir remontas – 23,0 mln. Lt,
- suskystintųjų gamtinių dujų terminalo infrastruktūrą įrengimas ir akvatorijos gilinimas – 82,8 mln. Lt,
- kiti infrastruktūros plėtros projektai – 39,0 mln. Lt,
- kiti projektai – 17,5 mln. Lt.
2013 m. Uosto direkcija planuoja gauti 166,8 mln. Lt pajamų, 93,9 mln. Lt. ES paramos bei pasiskolinti 146 mln. Lt.
VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas
Praėjusios savaitės pabaigoje žiniasklaidoje nuvilnijo žinia, kad nuo 2013 m. sausio 19 d. visi nauji ES išduodami vairuotojo pažymėjimai bus plastikinės kredito kortelės formos, visai Europai bendro standartinio formato, o jų apsaugos priemonės – didesnės.
Kaip mus informavo „Regitros“ atstovai, šiuo metu įvairiose ES valstybėse narėse galioja daugiau kaip 110 vairuotojo pažymėjimų pavyzdžių. Natūralu, kad tai kelia skaidrumo problemų eismą tikrinančioms policijos pajėgoms ir pasitaiko atvejų, kai klastojami vairuotojo pažymėjimai, kurie kartais būna kelių dešimtmečių senumo. Siekiant išvengti šių ir panašių problemų, Europos parlamento ir Tarybos direktyva 2006/126/EB įpareigoja valstybes nares imtis visų reikiamų priemonių, kad valstybėse būtų išduodami vieningo pavyzdžio vairuotojo pažymėjimai. Pagal nustatytą standartą vairuotojo pažymėjimo kortelė turi būti gaminama iš polikarbonato.
Atitinka daugumą reikalavimų Nauji ES išduodami bendro standarto vairuotojo pažymėjimai yra viena direktyvos dalis. Taip pat nustatytas ir laikotarpis, per kurį valstybės narės turi užtikrinti, kad visi apyvartoje esantys vairuotojo pažymėjimai direktyvos nuostatas atitiktų ne vėliau kaip iki 2033 m. sausio 19 d.
Kaip pažymėjo valstybės įmonės „Regitra“ atstovai, Lietuvoje išduodami vairuotojo pažymėjimai jau dabar atitinka daugumą direktyvoje keliamų reikalavimų, o naujojo pavyzdžio vairuotojo pažymėjimus įmonė planuoja pradėti išduoti 2013 m. antrajame pusmetyje.
Kai kurios naujovės įgyvendinamos jau šiuo metu.
Vykdant minėtos direktyvos reikalavimus, po 2013 m. sausio 19 d. užsakytuose vairuotojo pažymėjimuose bus pateikta daugiau informacijos apie suteiktą teisę vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemones, tai yra, bus išvardintos visos transporto priemonių kategorijos, kurias vairuoti asmuo turi teisę, nurodant kategorijos pirmojo išdavimo datą ir kiekvienos kategorijos galiojimo pabaigą.
Pateiks daugiau informacijos
Pavyzdžiui, jei bus išduodamas vairuotojo pažymėjimas vairuoti A kategorijos transporto priemones, tai vairuotojo pažymėjime bus taip pat nurodoma, kad asmuo gali vairuoti ir A1, A2 kategorijos transporto priemones.
O jei bus išduodamas vairuotojo pažymėjimas vairuoti B, C arba D kategorijų transporto priemones, tai vairuotojo pažymėjime bus taip pat nurodoma, kad asmuo gali vairuoti atitinkamai ir B1, C1, arba D1 kategorijų transporto priemones.
Išduodant vairuotojo pažymėjimą vairuoti bet kurios kategorijos motorines transporto priemones, bus nurodoma, kad asmuo turi teisę vairuoti ir AM kategorijos transporto priemones (mopedus).
Niekas iš esmės nepasikeitė, kadangi anksčiau minėta papildoma informacija buvo teisės aktuose, bet ne ant pačio vairuotojo pažymėjimo, taigi, naujasis, po 2013 m. sausio 19 užsisakytas vairuotojo pažymėjimas bus informatyvesnis.
Pažymėjimai vairuoti sunkiąja techniką galios 5 metus Taip pat, vykdant jau minėtos direktyvos reikalavimus, išduodant po 2013 m. sausio 19 d. užsakytus vairuotojo pažymėjimus vairuoti C, CE, C1, C1E, D, DE, D1 ir (arba) D1E kategorijų transporto priemones, bus nurodoma, kad teisė vairuoti šių kategorijų transporto priemones galioja 5 metus nuo vairuotojo pažymėjimo išdavimo dienos.
„Regitros“ duomenimis, 2013 m. sausio 1 d. Lietuvoje teisę vairuoti kelių transporto priemones turėjo 1 mln. 562 tūkst. Lietuvos gyventojų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Lietuvos pašto finansinių paslaugų tinklas „PayPost“ išsiplėtė iki 110 skyrių visoje Lietuvoje. Daugiausia „PayPost“ skyrių veikia Vilniuje – 30, Kaune – 16 ir Klaipėdoje – 7.
„Pirmuosius Lietuvos pašto finansinių paslaugų skyrius „PayPost“ atidarėme praėjusių metų pabaigoje, tačiau jau pastebime, kad gyventojai aktyviai naudojasi juose teikiamomis paslaugomis. Populiariausia paslauga – įmokų ir mokesčių surinkimas. Gyventojai taip pat aktyviai naudojasi tarptautinių perlaidų paslauga bei įsigyja Lietuvos pašto partnerių siūlomus vartojimo kreditus“, – sakė Lietuvos pašto Finansinių paslaugų departamento vadovė Neringa Knyvienė.
Pasak N. Knyvienės, daugiausia klientų sulaukia „PayPost“ skyriai, kurie įsikūrę didžiųjų miestų miegamuosiuose rajonuose, kuriuose nėra bankų skyrių ar kitų įstaigų, kuriose būtų galima pasinaudoti finansinėmis paslaugomis.
„PayPost“ skyriai duris klientams atvėrė ne tik didžiuosiuose šalies miestuose, bet ir tokiuose miesteliuose kaip Elektrėnai, Ignalina, Jonava, Jurbarkas, Kazlų Rūda, Naujoji Akmenė, Kelmė, Mažeikiai, Telšiai, Plungė, Lazdijai, Molėtai, Pakruojis, Šalčininkai, Skuodas, Rokiškis, Utena, Varėna ir kt.
„PayPost“ skyriuose galima pasinaudoti tik finansinėmis paslaugomis – apmokėti mokesčius, išsiųsti ir atsiimti tarptautines perlaidas, įsigyti kelių įmonių vartojamąjį kreditą, Vyriausybės taupymo lakštų. Ateityje „PayPost“ skyriuose ketinama pasiūlyti ir naujų finansinių paslaugų, tokių kaip valiutos keitimą ar indėlių priėmimą.
Akcinė bendrovė Lietuvos paštas
2013-01-23
Sausio 18 d., Lietuvos nacionalinėje vežėjų automobiliais asociacijoje „Linava“ lankėsi Pasienio kontrolės punktų direkcijos vadovas Arnoldas Tvaronavičius, Turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotojas Romas Judickas ir šio skyriaus Vyriausiasis specialistas Sigitas Valančius.
Asociacijos vadovams jie pristatė būsimus elektroninės eilės pasienio postuose diegimo etapus ir būsimus infrastruktūros pokyčius. Prieš atliekant galutinius diegimo darbus sutarta detalesnius būsimosios elektroninės eilės ir infrastruktūros darbus aptarti ekspertų lygmenyje su asociacijos „Linava“ specialistais.
Asociacijos prezidentas Algimantas Kondrusevičius, generalinis sekretorius Ričardas Malkus pristatė asociacijos poziciją, dėl stovėjimo-palaukimo aikštelių būtinumo, taip pat išreiškė vežėjų pageidavimus didesnį dėmesį skirti Medininkų posto fizinio pralaidumo didinimui, būtinoms rekonstrukcijoms kituose pasienio postuose su Baltarusija.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Pradėjo veikti naujas portalas, skirtas vienam iš Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai prioritetų – ES Baltijos jūros regiono strategijai. Interneto svetainėje baltijosjurosregionas.lt lietuvių ir anglų kalbomis galima susipažinti su strategijos įgyvendinimo aktualijomis ir ieškoti partnerių naujiems tarptautiniams projektams vykdyti.
Aplink Baltijos jūrą įsikūrusios šalys turi didžiulį potencialą, kurį gali išnaudoti veikdamos kartu, derindamos veiksmus ir padėdamos viena kitai. ES Baltijos jūros regiono strategija, kuria remiantis koordinuojami ir derinami šio regiono valstybių sprendimai, padeda išnaudoti šalių galimybes. Svetainė baltijosjurosregionas.lt padės skatinti tarptautinį bendradarbiavimą Baltijos jūros regione.
Svetainėje įdiegta nesudėtinga keitimosi kontaktais sistema, kuria siekiama paskatinti skirtingų įstaigų ir organizacijų bendradarbiavimą. Norintys daugiau sužinoti apie ES Baltijos jūros regiono strategiją svetainėje atras aktualijas, susijusias su Strategijos įgyvendinimu, informaciją apie planuojamus renginius ir vykdomų projektų aprašymus.
Ši strategija yra pirmoji, skirta išskirtinai vienam Europos Sąjungos makroregionui. Ja siekiama pagerinti Baltijos jūros ekologinę būklę, suvienyti regioną ir padidinti jo gyventojų gerovę. Šių tikslų siekiama įgyvendinant beveik 90 prioritetinių projektų energetikos, aplinkosaugos, inovacijų, mokslinių tyrimų, švietimo, turizmo ir kitose srityse. Lietuva kartu su Švedija ir Suomija koordinuoja prioritetines organizuoto nusikalstamumo kontrolės, žemės ūkio ir transporto sritis.
Interneto svetainė baltijosjurosregionas.lt yra viešinimo kampanijos, skirtos visuomenei pristatyti ES Baltijos jūros regiono strategiją, sudedamoji dalis. Strategija įgyvendinama vykdant Lietuvos užsienio reikalų ministerijos ir Europos Komisijos pasirašytą Valdymo partnerystės susitarimą.
Ūkio reikalų ministerija
Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ pradėjo įgyvendinti naują žaliųjų skrydžių turbopropeleriniais lėktuvais projektą AMBER. Jo metu bus pakeistos kai kurios Rygos oro uosto procedūros, o tai leis sumažinti sunaudojamo kuro kiekį ir emisijas. Kartu su projekto partneriais „airBaltic“ sieks sutrumpinti kelionių atstumus bei tobulinti skrydžių trajektorijas, kad būtų aplenkiamos gyvenvietės ir žmonėms netrukdytų lėktuvų triukšmas.
„Labai malonu, kad pirmieji Rygos oro uoste įdiegsime palydoviniu ryšiu kontroliuojamas procedūras turimiems moderniausiems „Bombardier Q400 NextGen“ lėktuvams ir pristatysime aplinkai labiau draugiškus skrydžius. Šį projektą įgyvendiname kartu su bendrovėmis „Quovadis“, „Latvijas Gaisa Satiksme“, Latvijos civilinės aviacijos agentūra ir Rygos oro uostu“, – sako „airBaltic“ generalinis direktorius Martinas Gaussas.
Pagrindinis AMBER projekto tikslas yra įdiegti naujas atvykimo į Tarptautinį Rygos oro uostą procedūras, sumažinti anglies dvideginio emisijas ir triukšmo oro uoste ir jo apylinkėse lygį, ypač kurortinėje Jurmalos teritorijoje. Nauja skrydžių trajektorija bus iki 30 jūrmylių trumpesnė nei iki šiol ir leis anglies dvideginio emisijas sumažinti iki 300 kilogramų kiekvieno „Q400 NextGen“ lėktuvo skrydžio metu.
„Naujosios procedūros, kurios įsigalios „Bombardier Q400 NextGen“ turbopropeleriniams lėktuvams ilgainiui taps prieinamos visiems į Rygą skrendantiems lėktuvams, kurie turės reikalingą įrangą. Procedūros bus pritaikomos ir 2015 m. pradėsiančiuose skraidyti „Bombardier“ CS-serijos reaktyviniams lėktuvams. Šie lėktuvai ir taip labai efektyviai naudoja kurą, o šios procedūros jiems suteiks dar daugiau privalumų skrendant iš Rygos“, – teigia „airBaltic“ skrydžių valdymo viceprezidentas kapitonas Paulsas Calitisas.
Iki 2013-ųjų pavasario bus vykdomi AMBER projekto pirminio projektavimo ir bandymų simuliatoriumi darbai. Naujų procedūrų pilotai ir skrydžių vadovai bus mokomi realistiškuose simuliatoriuose. Šių metų vasarą tikimasi atlikti 100 bandomųjų skrydžių, o jų metu išmetamo anglies dvideginio kiekis bus matuojamas ir taps atskaitos tašku žaliesiems skrydžiams turbopropeleriniais lėktuvais vertinti.
AMBER projektą įgyvendina „airBaltic“ kartu su „Airbus“ dukterine įmone “Quovadis”, kuri specializuojasi modernių skrydžių valdymo sprendimų kūrime, ir Latvijos oro navigacijos paslaugų teikėjas „Latvijas Gaisa Satiksme“. Projektą iš dalies finansuoja „Single European Sky“ oro eismo valdymo tyrimų programa SESAR. Šiuo projektu SESAR galės įrodyti, kad visa komercinės aviacijos bendruomenė, įskaitant regionines oro bendroves, gali keistis ir mažinti poveikį aplinkai.
A/S Air Baltic Corporation
2013-01-22
Į Europą atslinkęs sniegas ir šaltis didžiojoje žemyno dalyje sukėlė oro, geležinkelio ir kelių eismo chaosą.
Skrydžiai vėlavo ar buvo atidėti ir kituose Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos oro uostuose.
Sutriko ir traukinių, kursuojančių tarp Britanijos ir kontinentinės Europos, eismas – dėl greičio ribojimų šiaurės Prancūzijoje „Eurostar“ atšaukė šešis traukinius iš Londono į Briuselį bei Paryžių.
Dėl lijundros ir sniego ypač sudėtingos sąlygos buvo geležinkelyje ir keliuose, tad įvyko daugybė avarijų.
Pietvakarių Vokietijoje policija užfiksavo daugiau kaip tūkstantį su prastomis oro sąlygomis susijusių nelaimių, o šiaurės rytuose, netoli Berlyno, teko uždaryti visą greitkelio dalį.
Belgijoje mikroautobusui nuslydus nuo kelio, apsivertus ir užsidegus, žuvo du žmonės, dar trys rimtai sužeisti, pranešė vietos tarnybos.
Maskvoje prisnigus 50 centimetrų, gatvėse susidarė transporto spūstys, tačiau snygiui gerai pasirengusių oro uostų darbias nesutriko.
Per keturias dienas Rusijos sostinėje iškritusio sniego kiekis viršijo viso sausio mėnesio vidurkį, teigė Maskvos vicemeras Piotras Biriukovas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
KLAIPĖDOS UOSTO, BŪTINGĖS TERMINALO IR KITŲ BALTIJOS JŪROS RYTINĖS PAKRANTĖS UOSTŲ KROVOS APŽVALGA
2012 m. sausio–gruodžio mėn.
Per 2012 m. Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale krauta 43,76 mln. t jūrinių krovinių, bendras krovos pokytis sudarė -3,9 proc., palyginus 2011 metais. Klaipėdos uoste nagrinėjamu laikotarpiu krauta 35,24 mln. t, pokytis -3,7 proc. arba -1,35 mln., o Būtingės terminale – 8,52 mln. t krovinių, pokytis -4,6 proc. arba -0,4 mln. t.
Didžiausias krovinių augimas Klaipėdos uoste pagal apimtį per 2012 m., palyginus su 2011 m., pasiektas dėl išaugusios žemės ūkio produktų (+1 147,7 tūkst. t), pirminių ir apdorotų naudingųjų iškasenų, statybinių medžiagų (+227,5 tūkst. t), rūdos (+157,4 tūkst. t), konteinerizuotų krovinių (+92,5), durpių (+88,5 tūkst. t) krovos.
Krovos apimties nuosmukis 2012 m. palyginti su 2011 m., susidarė daugiausia dėl birių natūralių ir cheminių trąšų (-1 880,8 tūkst. t), naftos produktų (-879,2 tūkst. t) bei žalios naftos (-413,4 tūkst. t) krovos sumažėjimo.
Pagal krovinių grupes skystųjų krovinių sumažėjo 6,1 proc., kurių perpilta 18 746,3 tūkst. t (42,8 proc. bendros uosto krovos). Generalinių krovinių sumažėjo 0,7 proc., iš viso jų krauta 10 951,8 tūkst. t (25,0 proc. bendros uosto krovos). 3,2 proc. mažiau perkrauta biriųjų ir suverstinių krovinių, šios krovinių grupės apimtis sudarė 14 603,8 tūkst. t (32,2 proc. bendros uosto krovos).
Per 2012 m. užregistruoti 7 414 laivų įplaukimų į Klaipėdos uostą ir Būtingės terminalą, iš kurių Būtingės terminale prisišvartavo 85 laivai (-5,6 proc. arba 5 laivais mažiau, palyginus su 2011 m.). Į Klaipėdos uostą įplaukė 4 953 tarptautiniai laivai (114 laivų arba 2,4 proc. daugiau, palyginus su 2011 m.), 2 376 vietiniai laivai (152 laivais arba 6,8 proc. daugiau, palyginus su 2011 metais). 2012 metais į Klaipėdos uostą įplaukė 7 329 laivai, t. y. 266 laivais daugiau arba +3,8 proc. palyginus su 2011 m. Keleivių per nagrinėjamą laikotarpį apsilankė 340 067, t. y. 5,0 proc. arba 16 243 keleiviais daugiau negu per 2011 metus. Kruizinių laivų keleivių 2012 m. atvyko 26 769, t. y. +24,6 proc. arba +5 291, lyginant su 2011 metais.
VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas
2013-01-22
Informuojame, kad įgyvendinant 2010 m. liepos 5 d. Komisijos direktyvos 2010/48/ES dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros nuostatas, Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos patvirtino naujus Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus, kurie įsigalios 2013 m. kovo 1 d.
Direktyvoje 2010/48/ES yra nurodyta, kas ir kaip turi būti tikrinama transporto priemonėje pateikus ją techninei apžiūrai. Lyginant šios direktyvos nuostatas su ankstesnėmis Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų, patvirtintų Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290, nuostatomis, atsirado kai kurių papildomų reikalavimų transporto priemonių tikrinimui. Todėl naujuose Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose nustatyti papildomi reikalavimai patikrinti:
1. stabdžių valdymo įtaisų (pedalo ir (ar) svirties) eigą bei jų valdymo metu kylančią įvaržą ar atsirandantį laisvumą;
2. automatinį priekabos stabdžių suveikimą, atjungiant atitinkamas jungtis;
3. transporto priemonės vairo mechanizmo veikimą susukant vairuojamus ratus iki kraštinių padėčių tiek esant pakeltiems (arba ant specialių stovų pastatytiems), tiek įprastine apkrova apkrautiems ratams;
4. transporto priemonės visus ratus ir padangas, kurie turi būti apžiūrimi sukant virš žemės pakeltą ratą arba virš duobės pastatytą transporto priemonę stumdant pirmyn ir atgal;
5. ratų guolių sukimosi įvaržą bei laisvumą, veikiant ratą šonine ir (ar) radialine kryptimi;
6. vairo kolonėlę (motociklo šakę) ir vairo padėties fiksavimo įtaisą;
7. stabdžių skysčio indikatoriaus veikimą.
Be to, naujuose Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose prie kiekvienos tikrinamos pozicijos yra nurodomas tai pozicijai skirtas tikrinimo būdas.
Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose numatyta ir daugiau pakeitimų, kurie transporto priemonių valdytojams palengvins privalomosios techninės apžiūros atlikimą:
1. atsisakyta dvigubo išmetamųjų dujų tikrinimo automobiliams su įrengta maitinimo dujomis įranga, t. y. jei transporto priemonėje su benzininiu varikliu įrengta maitinimo dujomis įranga, išmetamųjų dujų tikrinimas bus atliekamas tik varikliui veikiant maitinamam dujomis;
2. iš transporto priemonių valdytojų nebus reikalaujama pateikti suskystintų naftos dujų (SND) įrangos sumontavimo pažymos, kai transporto priemonėje bus įrengta maitinimo (SND) įranga;
3. atsisakyta trūkumų, kurie daugiausia yra susiję su transporto priemonės estetine išvaizda (paviršine korozija, dažų dangos pažeidimais, nedideliais įlenkimais ir pan.) ir nėra svarbūs eismo saugumo bei pėsčiųjų saugos požiūriu;
4. numatyta galimybė transporto priemonėms, kurios pirmą kartą registruotos po 2008 m. liepos 1 d. ir kuriose įrengta vidinė diagnostikos sistema (OBD), dujų teršalų matavimą pakeisti šios sistemos veikimo ir rodmenų įvertinimu.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|