2013 m. vasario 19 d. pasirašytas objekto „Krantinių Nr. 66 ir Nr. 67 rekonstravimas su krantinių Nr. 66a ir Nr. 67a pratęsimu. II statybos etapas – krantinių Nr. 66a ir 67a pratęsimo statyba su vietiniais inžineriniais tinklais“ tinkamu naudoti aktas. Įmonė „Josef Möbius Bau-Aktiengesellschalf“ šį objektą pastatė už 51 999 991,38 Lt, įskaitant visas išlaidas ir mokesčius.

Iki tol ši vieta uoste buvo išnaudojama iš dalies – prie jos buvo pjaustomi nurašyti laivai, kaupiamas metalo laužas. Krantinės 66a ir 67a suformuoja pirsą, skirtą krovos darbams. Pirso ilgis – 236,80 m, plotis – 30 m, gylis – iki 13 m (perspektyvoje – iki 14,5 m).

Rekonstravus ir pratęsus krantines, atsirado papildomų galimybių krauti birius, generalinius ir skystus krovinius. Pirso operatorė Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ čia eksploatuos pastatytą universalų žemės ūkio produktų eksporto ir importo terminalą, skirtą visų rūšių biriai žemės ūkio produkcijai: grūdams, įvairioms išspaudoms, rupiniams, granulėms, cukraus žaliavai ir kt. Technologiškai terminalas pritaikytas tiek eksportui, tiek ir importui, t. y. vienu metu galima vykdyti krovą abiem kryptimis, o terminalo pajėgumai ir techninės galimybės leidžia įmonei vykdyti visavertes krovinių skirstymo centro (HUB) funkcijas, t. y. priimti „Post panamax“ tipo laivus su dideliais kiekiais birių krovinių ir juos paskirstyti mažesniais laivais po Baltijos uostus.

VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas

Rytoj, vasario 21 d., Gardine (Baltarusija) AB „Lietuvos geležinkeliai“ organizuoja forumą „Lietuva – Gardino sritis: krovinių vežimo geležinkelių transportu plėtros galimybės“. Renginyje dalyvaus įtakingiausi Baltarusijos ir Lietuvos ekspeditoriai, susisiekimo ir užsienio reikalų ministerijų, logistikos kompanijų, asociacijų, krovinių siuntėjų ir gamintojų atstovai.

Tikimasi, kad renginys padidins Lietuvos įmonių žinomumą ir konkurencingumą, vežamų krovinių apimtis tarp Lietuvos ir Baltarusijos Gardino srities. Taip pat suteiks galimybę pristatyti savo paslaugas, padės užmegzti naudingus kontaktus bei aptarti galimus naujus krovinių srautus ir jų apimtis.

Baltarusijos ekspeditorių, logistikos kompanijų bei stambiausių krovinių siuntėjų, gamintojų vežami kroviniai sudaro apie 30 proc. visų Lietuvos geležinkeliais vežamų krovinių.

Be tiesioginio krovinių vežimo tarp Lietuvos ir Baltarusijos, per Baltarusiją (ir Gardino sritį) gabenami beveik visi tranzitiniai kroviniai pasiekiantys Lietuvą. Gardino srityje yra abu geležinkelio pasienio punktai tarp Lietuvos ir Baltarusijos (Kena – Gudagojis ir Stasylos – Benekainys), taip pat tokios stambios pramonės įmonės kaip „Grodno Azot“, Gardino statybinių medžiagų kombinatas ir kitos. Sklandus bendradarbiavimas užtikrina tiek Lietuvos geležinkelių, tiek Klaipėdos uosto, tiek daugelio kitų abiejų šalių įmonių sėkmingą darbą.

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Ministro Pirmininko tarnyboje vyko Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų komisijos posėdis. Jo metu buvo aptarta Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos įgyvendinamo viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Palangos aplinkkelio tiesimo ir eksploatacinės priežiūros“ tolesnio vystymo klausimas.

Lietuvos automobilių kelių direkcija pristatė projekto įgyvendinimo eigą ir jo tolesnio vystymo perspektyvas.

„Tai pirmasis tokio pobūdžio viešojo ir privataus sektorių projektas transporto srityje. Projektas naudingas tiek aplinkosaugos, tiek ekonominiu aspektu. Jam pritaria Palangos miesto vadovai ir gyventojai“, - teigė susisiekimo viceministras Vladislav Kondratovič.

Šiuo metu sunkiasvorių ir kitų transporto priemonių vairuotojai, vykstantys iš Klaipėdos į Palangos oro uostą, Šventąją ir Latvijos pajūrio miestus, turi užsukti į Palangą ir važiuoti per šį kurortinį miestą. Įgyvendinus projektą, palangiškiai išsivaduotų nuo minėtų transporto priemonių srauto.

Viešojo ir privataus sektorių partnerytės projektų komisija posėdyje nutarė, kad yra tikslinga toliau vystyti Palangos aplinkkelio projektą. Kitą savaitę vyksiančiam Vyriausybės posėdžiui Susisiekimo ministerija turės parengti su šiuo projektu susijusius sprendimus.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Įgyvendinant 2010 m. liepos 5 d. Komisijos direktyvos 2010/48/ES dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros nuostatas, Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos patvirtino naujus Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus, kurie įsigalios 2013 m. kovo 1 d.

Direktyvoje 2010/48/ES yra nurodyta, kas ir kaip turi būti tikrinama transporto priemonėje pateikus ją techninei apžiūrai. Lyginant šios direktyvos nuostatas su ankstesnėmis Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų, patvirtintų Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290, nuostatomis, atsirado kai kurių papildomų reikalavimų transporto priemonių tikrinimui. Todėl naujuose Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose nustatyti papildomi reikalavimai patikrinti:

1. stabdžių valdymo įtaisų (pedalo ir (ar) svirties) eigą bei jų valdymo metu kylančią įvaržą ar atsirandantį laisvumą;

2. automatinį priekabos stabdžių suveikimą, atjungiant atitinkamas jungtis;

3. transporto priemonės vairo mechanizmo veikimą susukant vairuojamus ratus iki kraštinių padėčių tiek esant pakeltiems (arba ant specialių stovų pastatytiems), tiek įprastine apkrova apkrautiems ratams;

4. transporto priemonės visus ratus ir padangas, kurie turi būti apžiūrimi sukant virš žemės pakeltą ratą arba virš duobės pastatytą transporto priemonę stumdant pirmyn ir atgal;

5. ratų guolių sukimosi įvaržą bei laisvumą, veikiant ratą šonine ir (ar) radialine kryptimi;

6. vairo kolonėlę (motociklo šakę) ir vairo padėties fiksavimo įtaisą;

7. stabdžių skysčio indikatoriaus veikimą.

Be to, naujuose Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose prie kiekvienos tikrinamos pozicijos yra nurodomas tai pozicijai skirtas tikrinimo būdas.

Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose numatyta ir daugiau pakeitimų, kurie transporto priemonių valdytojams palengvins privalomosios techninės apžiūros atlikimą:

1. atsisakyta dvigubo išmetamųjų dujų tikrinimo automobiliams su įrengta maitinimo dujomis įranga, t. y. jei transporto priemonėje su benzininiu varikliu įrengta maitinimo dujomis įranga, išmetamųjų dujų tikrinimas bus atliekamas tik varikliui veikiant maitinamam dujomis;

2. iš transporto priemonių valdytojų nebus reikalaujama pateikti suskystintų naftos dujų (SND) įrangos sumontavimo pažymos, kai transporto priemonėje bus įrengta maitinimo (SND) įranga;

3. atsisakyta trūkumų, kurie daugiausia yra susiję su transporto priemonės estetine išvaizda (paviršine korozija, dažų dangos pažeidimais, nedideliais įlenkimais ir pan.) ir nėra svarbūs eismo saugumo bei pėsčiųjų saugos požiūriu;

4. numatyta galimybė transporto priemonėms, kurios pirmą kartą registruotos po 2008 m. liepos 1 d. ir kuriose įrengta vidinė diagnostikos sistema (OBD), dujų teršalų matavimą pakeisti šios sistemos veikimo ir rodmenų įvertinimu.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Baltarusija ir toliau bando naudotis tuo, kad yra tranzitinė šalis. Svarstoma galimybė ne NVS šalių vežėjams taikyti didesnes kuro kainas.
 
Kol kas nepranešama kokios kainos būtų taikomos kitų šalių vežėjams, tačiau užsimenama, kad skirtumas gali būti ženklus.
 
Taip pat kuriamas teisės aktas, pagal kurį būtų sukurti reikalavimai degalinėms esančioms šalia automagistralių. Jose privalės būti dujų užpylimo taškas, parduotuvė, siūlomos maitinimo paslaugos, krovininių ir lengvųjų transporto priemonių stovėjimo aikštelė. Jei degalinė yra ne didesniu nei 5 km. atstumu nuo gyvenvietė arba jos teritorijoje, joje dar turės būti ir techninės pagalbos punktas, automobilių plovykla ir motelis ar viešbutis.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Ekonomistams ir mokesčių specialistams diskutuojant apie galimus būdus į valstybės biudžetą surinkti daugiau lėšų, ne kartą minimas automobilių mokestis. Tačiau ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius teigia, kad šio mokesčio Vyriausybė nesvarsto.
 
„Europos Sąjungos valstybėse vyksta diskusija ir einama tuo keliu, kada yra didinamas akcizas kurui. Tai yra daugiau socialinio teisingumo: tas, kuris daugiau važiuoja, perka daugiau kuro ir daugiau sumoka“, – teigė premjeras.
 
„Automobilio mokestis nėra taip aktyviai svarstomas ir kitose valstybėse, todėl ir mes jo nesvarstome“, – pridėjo A. Butkevičius.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Vilnius, vasario 19 d. Ūkio banko žlugimas valstybei bei su šiuo banku reikalų neturėjusiems indėlininkams kainuos brangiau, nei „Snoro“ bankrotas, teigia smulkiuosius rinkos dalyvius vienijanti Investuotojų asociacija.

Lietuvos bankui pripažinus Ūkio banką nemokiu ir atšaukus jo veiklos licenciją, Ūkio banko laikinasis administratorius paskelbė, kad Ūkio banko įsipareigojimai viršija banko turtą 1,1 mlrd. litų.

2011 metais žlugusio „Snoro“, kurio akcininkai apkaltinti 1,7 mlrd. litų vertės turto pasisavinimu, bankroto metu teko suformuoti daugiau kaip 4 mlrd. litų atidėjinių. Tačiau apie 4 mlrd. litų draudimo išmokų indėlininkams išmokėjus valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas pardavus „Snoro“ turtą gali tikėtis susigrąžinti beveik visą šią sumą.

„Pagrindinis skirtumas tarp „Snoro“ ir Ūkio bankų tas, kad „Snoras“ daug aktyviau platino neapdraustus produktus – indėlių sertifikatus ir obligacijas, taip pat buvo itin aktyvus dirbdamas su stambiais valstybiniais ir verslo klientais. Tuo tarpu Ūkio bankas, finansuodamas savo veiklą, daugiausiai kliovėsi gyventojų indėliais, kurie apdrausti. Todėl „Snoro“ atveju daugiausiai nuostolių patyrė banko kreditoriai ir akcininkai, o Ūkio banko atveju didelę dalį nuostolių teks prisiimti Indėlių draudimo fondui“, - sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Skelbiama, kad apdrausti Ūkio banko klientų indėliai siekia apie 2,7 mlrd. litų. Perduodant šiuos įsipareigojimus bei „gerąjį“ Ūkio banko turtą, Indėlių ir investicijų draudimui, kaip skelbiama, prie sandorio finansavimo gali tekti prisidėti apie 800 mln. litų.

„Visi Lietuvoje veikiantys bankai, mokantys draudimo įmokas nuo pritrauktų indėlių, Indėlių draudimo fondą per metus papildo apie 170 mln. litų. Todėl galima konstatuoti, jog už Ūkio banko problemas sumokės ir kitų bankų klientai“, - sakė V. Plunksnis.

Lietuvos banko pareigūnai taip pat skelbia, kad su pagrindiniu Ūkio banko akcininku Vladimiru Romanovu susijusios paskolos sudarė 1,5-1,6 mlrd. litų.

„Tikėtina, kad šios paskolos neatsirado per vieną naktį, todėl akivaizdu, kad Ūkio bankas ilgą laiką pažeidinėjo Bankų įstatymo reikalavimus, tačiau šių pažeidimų Lietuvos bankas anksčiau neviešino, jie liko nepastebėti ir Ūkio banko auditorių“, - sakė V. Plunksnis.

Investuotojų asociacija