Artėjant 2013 m. navigacijos sezonui, Vidaus vandens kelių direkcijoje aptarti projektai, padėsiantys skatinti ir plėtoti laivybą Lietuvos vidaus vandens keliais, integruoti vidaus vandenų transportą į bendrą šalies logistikos tinklą.  

Pasak Vidaus vandenų kelių direkcijos generalinio direktoriaus Gintauto Labanausko, šiais metais  planuojama pradėti įgyvendinti ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Naujos Marvelės krovininės prieplaukos Kaune statyba“. Šios prieplaukos statyba – reikšminga visai Lietuvai: bus sudarytos galimybės ne tik iškrauti ar pakrauti krovinius, bet ir juos sandėliuoti. Pirmąjį  etapą numatyta statyti 120 m ilgio krantinę, privažiavimo kelią ir minimalią prieplaukos aikštelę  kieta danga bei būtiniausia infrastruktūra prieplaukos saugiam eksploatavimui. Projekto vertė – 9,700 tūkst. Lt.

Siekiant sujungti Lietuvos vidaus vandenų kelius su Europos vidaus vandenų kelių tinklu per Rusijos vidaus vandenis, planuojama pradėti eksploatuoti keturių kilometrų vidaus vandenų kelią maršrutu Nida–Lietuvos ir Rusijos valstybės siena. G. Labanausko teigimu, tai būtų rimtas postūmis vidaus vandenų laivyboje.

2013 m. bus eksploatuojamas valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelio 7,5 km ruožas Neries upe Vilniuje. Menininkų ir verslininkų bendruomenės iniciatyva Neries upėje  planuojama sukurti plūduriuojančius modulius, kuriuose veiktų kavinės, įsikurtų menininkų dirbtuvės, būtų rengiamos parodos, vyktų kiti pramoginiai renginiai.

Nemuno žemupyje vienas svarbiausių, vandens turistų pamėgtų ir perspektyvių vandens maršrutų, yra valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelius Minijos upėje ir Kuršių mariose jungianti Upaitė ir Kniaupo įlanka. Plaukioti minėtu maršrutu yra leidžiama, tačiau nėra užtikrinamos saugios laivybos sąlygos. Pasak G. Labanausko, šį maršrutą siekiama įtraukti į vidaus vandenų kelių sąrašą, kad dėl saugesnės laivybos jį būtų galima paženklinti ir prižiūrėti kaip vidaus vandenų kelią.

Bendras eksploatuojamų vidaus vandenų kelių Lietuvoje ilgis – 384,4 km.  

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Šių metų sausio mėnesį „Ryanair“ Kauno oro uoste atidariusi naują 1,5 mln. eurų vertės orlaivių techninio aptarnavimo ir remonto angarą, kuriame per metus aptarnaus apie 60 orlaivių, stato antrąjį angarą. Naujai statomame aviakompanijos angare planuojama papildomai įdarbinti 40 mechanikų, inžinierių. Kompanijos planuose išauginti turimų darbuotojų skaičių iki 80-ies.

„Ryanair“ savo orlaivių priežiūros ir remonto padalinį Kauno oro uoste įkūrė 2012 m. Tai pirmasis orlaivių techninės priežiūros centras Centrinėje ir Rytų Europoje.

„Investuok Lietuvoje“ iniciatyva atrinktiems žmonėms bus suteikti 5 mėnesių specialūs „Ryanair“ ir Kauno Technologijos Universiteto parengti mokymo kursai. Taip siekiama pritraukti ir specialistų, neturinčių orlaivių inžinerijos patirties, bet turinčių mechaniko patirties su anglų kalbos žiniomis. Taip pat tikimasi, kad pasiūlymas bus įdomus automobilių ir kitokio profilio mechanikams, kurie ieško naujų iššūkių ir viliojančios karjeros aviacijoje.

2010 m. „Ryanair“ įkūrus orlaivių bazę Kauno oro uoste, „Investuok Lietuvoje“ iniciatyva aviakompanija buvo kalbinama plėsti veiklą ir steigti orlaivių techninės priežiūros centrą. Lietuva turi gilias aviacijos tradicijas, šalies universitetai rengia aviacijos  specialistus.

„Ryanair“

Dėl Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos kreipimosi į Muitinės departamentą prie Finansų ministerijos dėl informacijos apie Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ gebėjimų vykdyti 1975 m. TIR konvencijos 9 priedo I dalies reikalavimus vertinimo kriterijus.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacija kreipėsi į Muitinės departamentą prie Finansų ministerijos dėl informacijos apie Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ (toliau– asociacija „Linava“) gebėjimų vykdyti 1975 m. TIR konvencijos (toliau tekste - Konvencija) 9 priedo I dalies reikalavimus vertinimo kriterijus, t.y. prašydama nurodyti kada ir kokiu aktu buvo nustatyti asociacijos „Linava“ gebėjimų vykdyti Konvencijos 9 priedo I dalies reikalavimus vertinimo kriterijai ir pateikti asociacijos „Linava“ atitikimo Konvencijos reikalavimams patikrinimų išvadų/ataskaitų kopijas.

Asociacijai „Linava“ valstybė patikėjo viešąją funkciją – TIR knygelių platinimą, kas nėra ir negali būti komercinė veikla. Konvencija nustato aiškią pareigą šios Konvencijos dalyvei valstybei kontroliuoti ūkio subjektą, kuriam yra suteikta teisė (leidimas) platinti TIR knygelės, kad jis atitiktų TIR konvencijos 9 priede įtvirtintus reikalavimus: atstovauti transporto sektoriaus interesams (Konvencijos 1 dalies a punktas); pateikti įrodymus apie gerą finansinę būklę ir organizacinius sugebėjimus vykdyti  Konvencijoje numatytus įsipareigojimus (Konvencijos 1 dalies b punktas); pateikti informaciją apie kvalifikuotus darbuotojus (Konvencijos 1 dalies c punktas), neturi būti grubių arba dažnų muitinės arba mokesčių nesilaikymo atvejų (Konvencijos 1 dalies d punktas) ir kita.

2002 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1711 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. 224 „Dėl muitinės konvencijos dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (1975 m. TIR
konvencija) nuostatų įgyvendinimo“ pakeitimo (toliau- – Nutarimas) Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos buvo pavesta nustatyti asociacijos „Linava“ gebėjimų vykdyti Konvencijos 9 priedo I dalies reikalavimus vertinimo kriterijus. Nepaisant to, šiandieninė situacija patvirtina, jog nėra tinkamai prižiūrima, ar asociacijos „Linava“ finansinė situacija stabili ir ji yra pajėgi vykdyti valstybės jai patikėtas funkcijas, bei tai, ar asociacijos platinamos TIR knygelių kainos pagrįstos būtinosiomis sąnaudomis. Tokia situacija, kada asociacija, kuriai patikėta teikti viešąsias paslaugas nėra tinkamai prižiūrima, privedė prie to, kad asociacija „Linava“, siekdama pataisyti savo sunkią finansinę padėtį, susidariusią dėl savo neūkiškumo ir netinkamo asociacijos
finansų valdymo, padidino TIR knygelių kainą ir taip užkirto kelią Lietuvos vežėjams konkuruoti su kaimyninių šalių vežėjais.

Danas Arlauskas

LVDK generalinis direktorius

Kovo 15 d. vykusiame koncerno „Achemos grupė“ valdomos AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO) akcininkų susirinkime audito kompanija UAB „Ernst & Young Baltic“ patvirtino, kad kompanijos pajamos iš pagrindinės veiklos praėjusiais metais buvo 171,4 mln. litų.

Palyginti su 2011 metais, kai pajamos siekė 164,3 mln. litų, augimas sudaro daugiau nei 4 procentus. Auditoriai konstatavo, kad 2012 metais bendrovė uždirbo 33,7 milijono litų grynojo pelno. Akcininku susirinkime priimtas sprendimas išmokėti dividendus. Dividendams skirta suma lygiai tokia, kaip ir pernai - 26,7 mln. litų.Vienai akcijai tenka 2,12 lito. prieš mokesčius
Pasak KLASCO generalinio direktoriaus Audriaus Paužos, per 2011 metus įmonė perkrovė 13,5 mln. tonų krovinių, o 2011 metais - 13,4 milijonus tonų krovinių. Krovinių srautas išaugo nežymiai, o geresnius finansinius rezultatus lėmė sąnaudų mažinimas ir veiklos efektyvinimas.

„Artimiausių metų planai yra išlaikyti esamus tempus, juo labiau, kad laukia sunkūs metai, vyksta trąšų terminalo plėtros darbai, rekonstruojamos krantinės, intensyviai ruošiamės 2014 metais, kai terminalas pradės dirbti pilnu pajėgumu“, - sako A.Pauža.
Anot jo, šiemet numatoma investicijoms skirti apie 50 milijonų litų, tam bus naudojamos ir nuosavos, ir skolintos lėšos. Ne paisant to, bus stengiamasi išsaugoti socialines garantijas darbuotojams. Įmonės vidutinis darbuotojų atlyginimas viršija 4000 litų per mėnesį prieš mokesčius. Iš viso KLASCO šiuo metu dirba 700 žmonių.

AB "Klaipėdos jūrų krovinių kompanija"

Oro bendrovė „Ryanair“ šiandien, kovo 15 d., pradeda skraidinti nauju maršrutu Vilnius–Diuseldorfas (Weeze oro uostas). Naujuoju maršrutu „Ryanair“ skraidins tris kartus per savaitę: antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais. Artėjančio vasaros sezono metu bendrovė „Ryanair“ iš Lietuvos sostinės pigius skrydžius iš viso vykdys į 15 oro uostų.

„Bendrovė „Ryanair“ džiaugiasi galėdama pradėti skraidinti maršrutu Vilnius–Diuseldorfas (Weeze oro uostas). Tai trečiasis Lietuvą ir Vokietiją jungiantis mūsų bendrovės maršrutas, kuris leis užtikrinti mažiausias bilietų kainas ir didesnę pasirinkimo galimybę dar didesniam klientų ir keleivių, skrendančių iš Vokietijos į Lietuvą ar atvirkščiai, skaičiui”, - apie naują maršrutą kalba Elina Hakkarainen, „Ryanair“ Baltijos šalių pardavimų ir rinkodaros vadovė.

Pažymėdama šį naują maršrutą, bendrovė „Ryanair“ balandžio mėnesį pardavinės bilietus kelionėms šiuo maršrutu po 31 Lt. Anot E.Hakkarainen, norėdami įsigyti šiuos bilietus po 31 Lt, keleiviai turėtų apsilankyti bendrovės „Ryanair“ tinklalapyje www.ryanair.com. Bilietus galima užsisakyti iki pirmadienio, kovo 17 d.

Tik bendrovė „Ryanair“ siūlo pigiausius skrydžius Europoje (be jokios kuro priemokos) daugiau nei 1500 maršrutų į 180 miestų, užtikrindama geriausią Europoje aptarnavimo kokybę, daugiausia nevėluojančių skrydžių, mažiausiai atšauktų skrydžių ir mažiausiai dingusio bagažo atvejų.

„Ryanair“

Degalų kainos vienuose Lietuvos miestuose yra didesnės, o kituose – pavydėtinai mažos, tačiau tai nebūtinai siejama su atstumu, kiek tenka degalus gabenti iki jų pardavimo vietos.
 
Į DELFI kreipėsi skaitytojas Vytautas, kuris vyko iš Vilniaus į Kauną ir stebėjo kainų skirtumus pakeliui.
 
„Važiuojant į Kauną, prie Elektrėnų, užsidegė kuro lemputė, tad užsukau į „Lukoil“ degalinę, užsipyliau dyzelino, kiek pamenu, po 4,76 Lt. Atvažiavęs į Kauną apstulbau, kai pirmoje „Lukoil“ degalinėje pamačiau, kad dyzelinas kainuoja po 4,56 Lt. Važiuodamas atgal pažiūrėjau, kad Vievyje dyzelinas taip pat kainuoja po 4,76 Lt, o Vilniuje kaina siekė apie 4,5 Lt“, – dėstė skaitytojas.
 
Jis pasakojo, jog nesuprato, kodėl kainos Elektrėnuose ir Vievyje buvo didesnės, o iš kalbų su vietos gyventojais suprato, kad jie spėja, jog miesteliuose per maža konkurencija.
 
Kaltina kainų karus
 
Degalinių atstovai dėsto, jog viena priežasčių yra konkurencija kiekviename mieste dėl klientų.
 
„Kainų skirtumai yra dėl konkurencinės kovos, kainų karų ir jie vyksta ne tik maršrutu Vilnius – Kaunas, dar kitos kainos bus Šiauliuose ar Klaipėdoje“, – sako „Lukoil Baltija“ mažmeninės prekybos direktorius Romas Turlinskas.
 
Pasak jo, dabar kiekvienas miestas yra tarsi atskira rinka, o degalų vežimo atstumas iki degalinės nėra esminis veiksnys kainai.
 
„Jei anksčiau Mažeikiai veždavo skirtingomis kainomis, dabar didelių kainų skirtumų dėl atstumo nuo Mažeikių nėra“, – teigia R. Turlinskas.
 
Lietuvos naftos prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius antrina, kad skirtingos kainos degalinėse yra kiekvienos įmonės kainodaros reikalas.
 
„Daugumoje degalinių tinklų kainos skiriasi priklausomai nuo miestų: mažmeninėje rinkoje vyksta arši kainų kova, kainų karai. Kartais vienas rinkos žaidėjų ima ir sumažina kainas, tada konkurentai yra priversti reaguoti taip pat mažindami kainas. Dėl to būna ir paradoksalių reiškinių, kai važiuojant link degalų gamybos vietos kaina didėja užuot mažėjusi“, – teigė L. Vosylius.
 
Dyzelinų kainos gali skirtis ir dėl išpardavimo
 
Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys sako, jog dyzelino kainos gali skirtis ne tik dėl rinkodaros sprendimų, bet ir dėl degalų apyvartos ar žieminio dyzelino išpardavimo.
 
„Reikia prisiminti, kad dabar žieminis dyzelinas keičiamas pusiau vasariniu, todėl dyzelino kaina gali būti mažinama ir dėl to, kad degalinių tinklai nori žieminį parduoti ir paruošti vietos kitai dyzelino rūšiai“, – teigė V. Šukys.
 
Jis sako, jog kainų skirtumai gali būti paaiškinami įvairiai ir iš pirmo žvilgsnio tai sunkiai paaiškinama.
 
„Keista, kad, pavyzdžiui, Mažeikiuose kainos yra vienos didžiausių – negalėčiau paaiškinti kodėl. Gal tai susiję su nedidele degalų apyvarta, tačiau degalų transportavimo sąnaudos ten turi būti vienos mažiausių“, – svarsto V. Šukys.
 
Tačiau, anot Lietuviškų degalinių sąjungos vadovo, jei degalų kainos yra mažinamos dėl konkurencijos, jos yra mažinamos „ne iš gero gyvenimo“.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Gegužės mėnesį keisis keleivių, vykstančių traukiniais į Minską ir iš jo, patikros tvarka. Muitinės ir pasienio patikra, kuri buvo atliekama Kenos geležinkelio poste sustojusiame traukinyje, perkeliama į Vilniaus geležinkelio stotį.

Šiuo metu stotyje pradėtas įrenginėti modernia įranga aprūpintas keleivių pasienio ir muitinės kontrolės punktas. Punkto įrengimo darbus atlieka viešąjį konkursą laimėjusi elektroninių inžinerinių sprendimų bendrovė „Fima“.

Stoties požeminėje perėjoje „Fima“ inžinieriai įrengs darbo vietas Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir muitinės pareigūnams, įdiegs modernią bagažo rentgeno kontrolės sistemą, kuri leis greitai ir efektyviai patikrinti keleivių bagažą. Tunelyje, kur bus atliekamos pasienio ir muitinės tikrinimo procedūros, taip pat bus įdiegta ir vaizdo stebėjimo sistema, fiksuosianti išvykstančių keleivių judėjimą bei saugumą perone ir stoties patalpose.

„Vilniaus geležinkelio stotyje diegiamo rentgeno aparato pajėgumai leidžia patikrinti iki 700 bagažo vienetų per valandą. Turint tokią įrangą bagažo tikrinimas vyks tikrai greitai ir sklandžiai, todėl keleiviams papildomai gaišti laiko poste nereikės“, – sakė „Fima“ Apsaugos sprendimų departamento direktorius Giedrius Zaicevas.

Pasak bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus pavaduotojo Dalijaus Žebrausko, pasikeitus patikros tvarkai kelionė traukiniu tarp Lietuvos ir Baltarusijos sostinių sutrumpės pusvalandžiu, iki pustrečios valandos. „Tvarka keičiama atsižvelgiant į augantį susisiekimo tarp Minsko ir Vilniaus poreikį. Šiuo metu tai viena populiariausių tarptautinio susisiekimo geležinkeliais Lietuvoje krypčių. Kas mėnesį tarp Vilniaus ir Minsko geležinkeliais važiuoja daugiau nei 22 tūkst. keleivių. Srautas dar labiau išaugs, kai nuo gegužės mėnesio pabaigos traukiniai iš Vilniaus į Minską per parą ims važinėti ne du, bet tris kartus“, - teigė D. Žebrauskas.

Muitinės atstovai žada, kad pasikeitusi tvarka nepatogumų gyventojams nesukels. „Naujoji tvarka bus patogesnė visų pirma patiems keleiviams. Iki šiol keleivių ir jų bagažo patikra buvo atliekama Kenos geležinkelio sotyje, dėl ko traukinys buvo užlaikomas maždaug pusvalandžiui, o neretai ir ilgiau. Ilgai užtrukdavo traukinio apžiūra, valstybės sienos kirtimo ir muitinio įforminimo procedūros. Naujoji tvarka taip pat leis efektyviau kovoti su draudžiamų ir ribojamų prekių įvežimu, kontrabanda, nes patikra traukinyje iki šiol buvo atliekama pasirinktinai, fiziškai apžiūrint įtarimą sukėlusias prekes. Vilniuje planuojama tikrinti visą keleivių gabenamą bagažą, todėl galimybė išvengti muitinės patikros ženkliai sumažės“, – komentavo Muitinės departamento Muitinės kontrolės organizavimo skyriaus viršininko pavaduotojas Stasys Vaicekauskas.

Atvykstančių iš Minsko keleivių bagažas bei kelionės dokumentai bus patikrinti jiems išlipus Vilniaus geležinkelio stotyje, išvykstančiųjų į Minską – laipinantis į traukinį.

Tikimasi, kad naujoji tvarka leis ne tik sutrumpinti keleivių vykimo laiką, bet ir sumažinti kontrabandos iš Baltarusijos apimtis. Praėjusiais metais Lietuvos muitinės pareigūnai Kenos geležinkelio pasienio kontrolės punkte sulaikė daugiau nei 680 tūkst. vienetų cigarečių, kitų neteisėtai įvežamų prekių – alkoholio, vaistų, maisto produktų.
 
Atsižvelgiant į savaitės dieną, vienu reisu tarp Vilniaus ir Minsko vidutiniškai keliauja nuo 180 iki 440 keleivių.

AB „Lietuvos geležinkeliai“, UAB „Fima“ ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos inf.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos LINAVA valdymo organo – prezidiumo – ir priežiūros organo – revizijos komisijos – nariai išrinkti teisėtai, antradienį nusprendė Vilniaus apygardos teismas. Šis sprendimas priimtas po daugiau nei metus trukusių teisminių procesų.

„Labai džiaugiamės, kad teisme pavyko įrodyti, jog esame išrinkti sąžiningo balsavimo metu. Mūsų vienintelis tikslas dalyvauti asociacijos valdyme ir priežiūroje yra noras efektyvinti asociacijos veiklą, užtikrinti skaidrų jos sprendimų priėmimo procesą ir ginti vežėjų interesus visuomenėje bei verslo aplinkoje“, - komentuoja Vidmantas Pelėda, vienos didžiausių krovinių pervežimo bendrovių Lietuvoje „Transekspedicija“ direktorius, asociacijos LINAVA revizijos komisijos pirmininkas.

Ginčas teisme kilo dėl asociacijos LINAVA revizijos komisijos ir prezidiumo rinkimų, įvykusių 2011 m. spalio 7 d. Tuo metu į prezidiumą visuotinio balsavimo būdu išrinkta dešimt narių ir vienas prezidentas, o į revizijos komisiją – trys nariai.

Po rinkimų, ilgamečiai asociacijos LINAVA prezidiumo ir revizijos komisijos nariai UAB „Alka“ atstovas Ilja Ostrovskij ir UAB „Luvel Transportas“ atstovas Kęstutis Sadauskas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, teigdami, kad neva rinkimai buvo neskaidrūs. Šie asmenys į naująją revizijos komisiją ir prezidiumą nebuvo išrinkti.

Teismui apskųsta visa revizijos komisija - UAB „Transekspedicija“ vadovas V. Pelėda, UAB „Visla“ vyr. buhalterė Alicija Monkevič, UAB „Transmitto“ vadovas Mykolas Drėgva
– ir vienas prezidiumo narys - UAB „Veka-Auto“ vadovas Juozas Kuklys.

Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė I. Ostrovskij ir K. Sadausko įmonių ieškinį dėl rinkimų rezultatų panaikinimo ir rinkimų rezultatus pripažino teisėtais. Tada jie kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Vilniaus apygardos teismas apeliacinį skundą atmetė kovo 5 d., savo sprendimu pripažindamas rinkimus skaidriais.

„Kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, jog nenustatyta esminių pažeidimų, kurie leistų teigti, kad asociacijos LINAVA kongreso metu, renkant prezidiumą ir revizijos komisijos narius, buvo pažeistos rinkimų procedūros”, - konstatuojama Vilniaus apygardos teismo nutartyje. Ieškovams priteista atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kurios siekia 4 178 Lt.

„Teisminis procesas buvo labai aštrus. Ieškovai  stengėsi subjektyviai nušviesti savo pusę žiniasklaidoje. Tačiau teismo sprendimas tik dar kartą patvirtina, kad balsavimas dėl sociacijos priežiūros ir valdymo organų buvo skaidrus“, - teigia V. Pelėda.

Kongresas – yra visuotinis asociacijos LINAVA narių susirinkimas, prezidiumas yra asociacijos LINAVA valdymo organas, kuris vadovauja asociacijos veiklai, o revizijos komisija – asociacijos veiklos priežiūros organas.

Vidmantas Pelėda,

UAB „Transekspedicija“ generalinis direktorius