Nuo ateinančių metų sausio 1 d. sunkiasvorėms transporto priemonėms teks mokėti už važiavimą pagrindiniais Baltarusijos keliais. Visoms transporto priemonėms, kurių masė didesnė nei 3,5 t. planuojama įvesti 12 euro centų už kilometrą mokestį.

Atsakingų institucijų atstovai teigia, kad šis 12 Euro centų mokestis bus taikomas vilkikams ir kitiems dideliems sunkvežimiams, o lengviesiems ir vidutinės masės sunkvežimiams mokestis bus mažesnis.

Taip pat baltarusiai teigia, kad šiai dienai nėra jokių kliūčių, kurios galėtų trukdyti paleisti naująją sistemą. Visi darbai jau atlikti. Visiškam vairuotojų patogumui teliks luktelėti kol atsiras elektroninė mokėjimo už kelius sistema. Ji turėtų pradėti veikti liepos 1 d.

Naujoji elektroninė mokėjimo už kelius sistema veiks 2 700 km. kelių. Ji pradės funkcionuoti trimis etapais. Pirmajame jos pradės veikti rekonstruotuose atkarpose keliuose M1/E30 Minskas – Brestas, M4 Minskas – Mogiliovas ir M5 Minskas – Gomelis. Dėl kitų etapų tikslių darbų kol kas nėra žinoma.

Įmonėms teks palikti užstatą ir įsigyti specialų prietaisą skirtą mokėti už kelius elektroniniu būdu. Pradėjus rinkti mokesčius už kelius, tikimasi, kad atsiras papildomų lėšų kelių priežiūrai, o ateityje tai privilios didesnius tranzito srautus.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Vasaros sezoną Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ keleivius pradės skraidinti į Maltą. Ši šalis garsėja puikiomis sąlygomis nardyti jūroje ir poilsiauti, todėl „airBaltic“ tikisi pritraukti šiuo maršrutu skrisiančių turistų iš Baltijos, Skandinavijos, Rusijos ir NVS valstybių.

„airBaltic“ vykdomasis direktorius Michaelas Grimmas teigia, kad dar iki 2013 m. vasaros oro bendrovė pradės skraidyti iš viso šešiais naujais maršrutais, o Maltos oro uostas yra viena iš jų. Kiek anksčiau bendrovė yra pranešusi, kad pradės skraidyti į Sardinijos, Kipro, Vengrijos ir Kroatijos kurortus, o po Naujųjų metų pirmieji „airBaltic“ lėktuvai pakils į Prahą.

Oro bendrovės vadovo teigimu, „airBaltic“ jau dabar rengiasi kitam sezonui. „Džiaugiamės pristatydami Maltą kaip vieną iš naujų vasaros krypčių. Visgi, įgyvendindami „airBaltic ReShape“ verslo planą, telkiamės į populiarius maršrutus ir jau šią žiemą dvylika krypčių Europoje bei NVS šalyse skraidome dažniau“, – sako M. Grimmas.

Nuo gegužės lėktuvai iš Rygos oro uosto į Maltą skraidys kartą į savaitę – šeštadieniais, o iš Maltos į Rygą – sekmadienio rytais. Kelionė į Viduržemio salą ir iš jos „Boeing 737” lėktuvu truks apie pusketvirtos valandos, o lėktuvo bilietas kainuos nuo 293 litų, įskaičiavus oro uostų mokesčius ir rinkliavas.

Oro bendrovė skraido į daugiau kaip 60 Europos, Skandinavijos, Rusijos, NVS šalių ir Viduriniųjų Rytų miestų. Lietuvoje „airBaltic“ vykdo skrydžius iš trijų Lietuvos oro uostų – Vilniaus, Kauno ir Palangos.

A/S Air Baltic Corporation

Dėl siaučiančios pūgos kelininkai nebespėja pasirūpinti keliais. Nors informuojama, kad šie nuolat barstomi ir valomi, pasak vairuotojų, eismo sąlygos – itin sudėtingos. Krovininių mašinų vairuotojai DELFI informavo, kad magistralėje „Via Baltica“, atkarpoje tarp Kauno ir Kalvarijos, kelias pasidengęs grynu ledu, o mašinos čia važiuoja vos 30 km/h greičiu.

Krovininių mašinų vairuotojai sakė, jog kelyje tarp Kauno ir Kalvarijos susidariusi lengvųjų ir krovininių automobilių eilė. Šią kelio atkarpą jie viena juosta rieda ne didesniu nei 30 km/h greičiu, nes kelias, pasak vairuotojų, pasidengęs grynu ledu, pripustytas.


Vairuotojai pastebėjo, jog dėl gedimo ar auto įvykio atkarpoje stovi ir kelių patrulių mašina, tačiau, vairuotojų teigimu, jie eismo sureguliuoti negali – iš abiejų pusių susidaręs kamštis. Jie sakė, kad nurodytoje atkarpoje nei vienos slidumą mažinančios medžiagą barstančios mašinos nepastebėjo.


Vairuotojai sakė, kad spūstis buvo susidariusi ir šalia Kauno – dėl nepabarstyto kelio, vairuotojai negalėjo užvažiuoti į kalną prie Akademijos miestelio. Tiesa, šiuo metu jie girdėję, kad atkarpa jau pabarstyta slidumą mažinančiomis medžiagomis. Vairuotojai stebėjosi, jog Valstybinė kelių direkcija informuoja, kad keliai nuolat valomi ir barstomi, neva rūpinamasi ir magistrale „Via Baltica“, tačiau šiuo metu eismo sąlygos – itin sudėtingos.


Lietuvos automobilių kelių direkcijos Kelių priežiūros skyriaus vedėjas Henrikas Jurkuvėnas sakė, kad keliai šiandien jau buvo valyti, tačiau dėl oro sąlygų, tai eismo sąlygas pagerina tik trumpam.


„Iš tikrųjų visoje Lietuvoje eismo sąlygos šiandien yra labai sudėtingos ir „Via Balticos“ kelias nėra išimtis, ir toliau tebesninga, tebepusto. Šiandien kelias jau buvo ir valytas, ir barstytas, deja, dėl stipraus vėjo ir žemos temperatūros, barstomos medžiagos veikia labai trumpai, daugiausiai valandai eismo sąlygos kažkiek pagerėja, toliau formuojasi ledas. Vairuotojus prašome labai atsargiai, atidžiai važiuoti, greitį mažinti tiek, kiek reikia, kad būtų važiuojama saugiai“, – sakė H. Jurkuvėnas.


Pasak H. Jurkuvėno, ten, kur keliai buvo pabarstyti, kelio sąlygos net prastesnės nei kitur: „Ten, kur intensyviausiai prižiūrima ir paberiama šiuo metu situacija yra nei kiek ne geresnė, o kartais netgi ir blogesnė nei ten, kur yra nebarstoma. Ten, kur nebarstoma yra sausiau ir ne taip slidu palyginus su tais ruožais, kurie buvo pabarstyti.“


Jis sakė, kad vairuotojai turėtų atkreipti dėmesį ne į tuos ruožus, kuriuose matosi, kad yra prispausta sniego ir kelias iš pažiūros baltas, bet į tuos, kur kelias yra švarus ir juodas. „Ant kelio beveik visur yra susiformavę juodas ledas, kuri labai pavojingas eismui“, – sakė H. Jurkuvėnas.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Dėl gausaus sniego pastarosiomis dienomis pablogėjus eismo sąlygoms, susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius ragina kelių priežiūros įmones sutelkti ir koordinuoti visų grandžių darbą, kad visuose Lietuvos regionuose būtų kuo efektyviau užtikrinama eismo sauga. Ministras taip pat kviečia savivaldybes ir seniūnijas sutelkti pastangas rūpinantis vietinės reikšmės keliais, o visus eismo dalyvius keliuose elgtis atsakingai, saugoti savo ir kitų gyvybes.

„Skaudu, kad pablogėjus eismo sąlygoms savaitgalį įvyko daug eismo nelaimių, daug kas vėlavo, negalėjo įvykdyti savo planų. Iškritęs sniegas ir pūga vietinės reikšmės kelius kai kur padarė nepravažiuojamus. Esant sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms labai tikiuosi visų kelių priežiūros grandžių gero darbo, koordinavimo ir pagalbos įstrigusiems keliuose.

Pagal meteorologų prognozes artimiausiu metu nelaukiama orų pagerėjimo, todėl eismo sąlygos išliks sudėtingos. Tikimės, kad savivaldybės kiek įmanoma pasirūpins gatvėmis ir vietinės reikšmės keliais. Taip pat kviečiame miestų ir miestelių gyventojus nesibodėti patiems nusikasti įvažiavimus į kiemus. Esant sudėtingoms situacijoms, kviestume seniūnijas pasikviesti į pagalbą ūkininkus, turinčius tam pritaikytą techniką, kad kuo greičiau būtų nuvalyti vietinės reikšmės keliai.

Visuose šalies regionuose valstybinės reikšmės keliuose intensyviai dirba kelių priežiūros įmonės. Sieksime, kad keliuose būtų užtikrintos kuo saugesnės eismo sąlygos ir kad visi galėtų pasiekti šeimos židinį per Šv. Kalėdas“, – sakė susisiekimo ministras R. Sinkevičius.

Susisiekimo ministras patikino, kad valstybinės reikšmės keliuose kelių priežiūros tarnybos darys viską, kad eismo sąlygos būtų kuo geresnės. Ministras taip pat ragina gyventojus kelyje elgtis atsargiai ir atsakingai, saugoti savo ir kitų eismo dalyvių gyvybę, sveikatą ir turtą.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos duomenimis, šiemet žiemos darbams parengta 900 kelių valymo ir barstymo mechanizmų, iš kurių 150 šlapios druskos ir 50 specializuotų smėlio barstytuvų. Visose kelių priežiūros mašinose yra įmontuoti GPS įrenginiai, tad technikos judėjimas matomas viename valdymo centre.
Visa pagrindinė informacija yra nuolat atnaujinama Kelių direkcijos Eismo informacijos centro puslapyje www.eismoinfo.lt. Vairuotojų patogumui taip pat skelbiami atsakingų tarnybų budėtojų telefonai, kuriais galima skambinti visą parą.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Vis labiau artėjant metų pabaigai pasiekia daugiau žinių susijusių su ateities planais, kitų metų tikslais. Tiesa, gausiai kritęs sniegas taip pat įtakojo transporto pasaulio žinių srautą ir maršrutus praėjusią savaitę, tačiau iš esmės ji buvo pakankamai rami.

Medininkų epopėja


Po suėmimų bangos ir skandalo sukrėtusio Lietuvos muitinę, Gruodžio 12 d. Medininkų kelio poste pradėjo dirbti nauji vadovai. Medininkų kelio posto viršininku paskirtas Arūnas Sarulis – iki šiol jis dirbo Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus viršininku. Taip pat poste paskirti nauji visų pamainų viršininkai – juos pakeitė pareigūnai iš kitų Vilniaus teritorinės muitinės postų.


Savaitės vidury sulaukta žinių, kad eilės pasienyje su Baltarusija pradėjo mažėti, o posto darbas vėl efektyvus ir be trukdžių.


Naujos tvarkos ir ateities vizijos


Europos komisija patvirtino peticiją, kuria raginama mažinti maksimalaus leistino greičio ribą miestuose iki 30 km/val. Kad ši pataisa būtų pradėta svarstyti, reikalingas vienintelis formalumas – surinkti milijoną parašų per vienus metus iš septynių Europos šalių gyventojų.


Taip pat Europoje kalbėta apie naują mokamų kelių koncepciją, kuri ateityje galėtų būti naudinga vežėjams, o taip pat pagerinti kelių kokybę.


Vežėjai dirbantys vakarų Europoje, turėtų nepamiršti, kad nuo kitų metų keičiasi kelių mokesčiai Austrijoje. Tarifas padidės vidutiniškai 3 proc.


Rusija taip pat neatsilieka. Tiesa, čia ateities vizijos ir dalis pasiūlymų dėl naujų baudų daugelio nuomone šiek tiek prasilenkia su sveiku protu. Pirmasis pasiūlymas didinti baudas už vairavimą išgėrus iki 200 tūkst. rublių (17 tūkst. Lt.) nieko nestebina. Taip pat siūlomos ir kitos naujos baudos už šį nusižengimą: skaičiuoti baudą procentais nuo metinių pajamų, skirti iki 480 valandų visuomenei naudingo darbo ar arešto iki 6 mėnesių.


Kitas, kiek “įdomesnis” baudos pasiūlymas įsigaliotų su draudimu sunkvežimiams važiuoti Maskvos žiediniu aplinkkeliu ir būtų taikomas visiems sunkvežimių vairuotojams nusižengusiems šiam reikalavimui. Bauda siektų 10 tūkst. rublių (850 Lt.).


Taip pat siūloma atimti iš vilkikų vairuotojų teises, jei šie važiuodami draudžiamu periodu sukėlė eismo įvykį arba dėl jų kaltės susiformavo kamščiai.


Lietuvos vežėjams svarbus įvykis įvyko ketvirtadienį kuomet priesaiką davė naujasis susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Nuo to, kaip jis diriguos, nemaža dalimi priklausys ir vežėjų verslas. Naujasis ministras teigė, kad ypatingų permainų ir revoliucijų nebus.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Vykdydama stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) įsipareigojimus Rusija turės keisti geležinkelio tarifų politiką Baltijos šalių kryptimi, o tai galėtų pagerinti konkurencinę aplinką valstybės valdomiems “Lietuvos geležinkeliams”.

Apie tarifų mažinimą šią savaitę Rygoje pareiškė Rusijos susisiekimo ministras Maksimas Sokolovas.


“Dabar patys svarstome, kokią tai įtaką turės mums, nes Latvija pakliūva į ilgesnį atstumą ir gauna smarkiai geresnes nuolaidas nei mes”, – teigė “Lietuvos geležinkelių” generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas.


Anot jo, kol kas sunku daryti išvadas dėl ateities, nes klaustukų dar labai daug, juolab kad svarbu ne tik Rusijos tarifai.


“Tai, kad jie tampa PPO nariais, vykdys įsipareigojimus, sakykime, blogiau nebus. Šiuo metu Rusijos kroviniai sunkiai per mus eina, nes dabar vis dėlto geresnės sąlygos vežti į Latviją. Bet jei tarifus ir sulygina, tai geležinkelių versle nėra lemiamas veiksnys. Yra vagonai, kiti dalykai – visas kompleksas faktorių, lemiančių, kad krovinys ateitų”, – teigė A.Šimėnas. Pasak jo, svarbūs ir kaimynų baltarusių sprendimai – turi būti suvienodinti vidaus ir tranzitinių vežimų tarifai.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas


Nuo šiandien pradeda veikti pirmieji Lietuvos pašto finansinių paslaugų skyriai „PayPost“. Iš viso šiandien duris klientams atvėrė 23 „PayPost“ skyrių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Kuršėnuose.
„Pirmieji „PayPost“ skyriai kol kas duris atvėrė didžiųjų miestų gyventojams, tačiau visai netrukus šiuos finansinių paslaugų teikimo vietų skyrius atidarysime visoje šalyje. Tikimės, kad pradėjusi veikti „PayPost“ skyriams gyventojams bus dar patogiau ir paprasčiau pasinaudoti finansinėmis paslaugomis“, – sakė Lietuvos pašto generalinė direktorė Lina Minderienė.

 

Nuo šiandien Vilniuje pradėjo veiki 9 „PayPost“ skyriai, Kaune ir Panevėžyje – po 5, Šiauliuose – 2, Klaipėdoje ir Kuršėnuose – po vieną. Iki metų pabaigos planuojama atidaryti dar apie 70 „PayPost“ skyrių Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Ukmergėje, Varėnoje, Lazdijuose, Joniškyje, Kelmėje, Mažeikiuose, Telšiuose, Utenoje, Biržuose ir kt.

 

Šiuo metu „PayPost“ skyriuose jau dirba daugiau kaip 20 naujų darbuotojų. Iki metų pabaigos „PayPost“ skyriuose turėtų dirbti apie 100 naujų darbuotojų.
„PayPost“ skyriuose gyventojai galės pasinaudoti įvairiomis finansinėmis paslaugomis – apmokėti mokesčius, išsiųsti ir atsiimti tarptautines perlaidas, įsigyti kelių įmonių vartojamąjį kreditą, Vyriausybės taupymo lakštų. Ateityje „PayPost“ skyriuose ketinama pasiūlyti ir naujų finansinių paslaugų, tokių kaip valiutos keitimą ar indėlių priėmimą.

 

Pradėjus veikti „PayPost“ skyriams, paštuose ir toliau gyventojai galės pasinaudoti visomis šiuo metu teikiamomis finansinėmis paslaugomis.
Akcinė bendrovė Lietuvos paštas – plačiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą turinti bendrovė Lietuvoje. Lietuvos paštas teikia pašto, logistikos bei finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Akcinė bendrovė Lietuvos paštas


Dėl siaučiančios pūgos eismo sąlygos yra sudėtingos. Pirmadienio naktį bei ankstų rytą visoje šalyje sninga ir dėl gūsingo vėjo pusto pažeme, informuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Magistralinių ir krašto kelių dangos provėžotos, padengtos privažinėto sniego sluoksniu, vietomis susiformavę sniego liežuviai. Magistraliniai ir krašto keliai yra valomi. Šalčininkų ir Marijampolės rajonuose yra sunkiai lengvajam transportui išvažiuojamų krašto kelių ruožų.


Rajoninių kelių dangos padengtos puraus arba prispausto sniego sluoksniu, slidžios.


Nors sekmadienį vakare buvo nuvalyti dauguma rajoninių kelių ir buvo likę tik 10 proc. neišvažiuojamų kelių, po nakties snigimo ir pustymo vėl neišvažiuojami apie 30 proc. Daugiausia neišvažiuojamų rajoninių kelių yra Utenos, Vilniaus, Alytaus, Kauno ir Marijampolės apskrityse bei Šilalės rajone. Šalčininkų ir Marijampolės rajonuose yra sunkiai lengvajam transportui pravažiuojamų krašto kelių ruožų.


Vairuotojų prašoma atsižvelgti į meteorologines sąlygas ir rinktis saugų, o ne maksimaliai leistiną greitį. Dėl pūgos eismo sąlygos išliks sudėtingos. Vairuotojai raginami būto atidūs.


Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis dieną numatomas snygis, pūga, stiprus vėjas, vietomis gūsiai sieks 18 m/ s. Aukščiausia temperatūra nuo 4 iki 9 laipsnių šalčio.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Skaičiuodami paskutines 2012-ųjų metų savaites, sudėliokime visus taškus ant „i“: kokie buvo metai sausumos transporto ir logistikos sektoriui bei, ko galima tikėtis iš ateinančiųjų 2013-ųjų metų.

Komplimentai transporto verslui


Įmonių riziką vertinančios kompanijos „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojo Romualdo Trumpos nuomone, šiandien pelnytai galima sakyti įvairius komplimentus transporto verslo sektoriui. Didžiausią sektoriaus dalį sudaro krovininis kelių transportas, o pagal apimtis šiemet labiausiai augo ekspedijavimo veikla. Transporto verslas šiemet nusipelnė pagyrų jau vien dėl to, kad:


- buvo ir yra greičiausiai po krizės atsigavusi, stabiliausia auganti ekonomikos šaka;

- tik transporto dėka paslaugų eksportas viršija paslaugų importą;

- auga sukuriama BVP dalis (nuo 2012-ųjų šakiniai duomenys rodomi su kitomis šakomis);

- sausumos transportas yra viena labiausiai į atnaujinimą investuojančių ūkio šakų – įsigyjamų vilkikų ir puspriekabių kiekiai viršija prieškrizinius 2007-ųjų rekordus.

Augo pajamos ir darbuotojų skaičius


„Creditreform Lietuva“ duomenys atskleidžia, kad su nedideliais stabtelėjimais kelių transporto įmonėse išliko pajamų ir darbuotojų skaičiaus augimas. Jei 2011 metus palygintume su 2010-aisiais, matytume, kad pajamos išaugo dviejuose trečdaliuose stambių, vidutinių ir mažų įmonių (turinčių virš 1 mln. Lt pajamas) ir net daugiau nei pusė smulkesnių įmonių didino pardavimus. Šis augimas išliko ir šių metų I-ąjį pusmetį.


R. Trumpos teigimu, krizės išvakarėse (2008 m. II ketvirtį) pelningai dirbo 47% sausumos transporto įmonių, o 2012 m. II ketvirtį – net 74%. Pervežimų verslas yra mažiau koncentruotas nei kitos veiklos, tačiau nuo 2012 m. pradžios pastebimas įmonių stambėjimas – didesnė augančio pajamų „pyrago” dalis atitenka vidutinėms ir stambioms įmonėms. Vis tik koncentracija transporto versle skiraisi nuo vidaus rinkoje dirbančių įmonių. „Transporte didžiosios įmonės ne nustumia mažuosius „į kelkraštį“, o pralenkia lėčiau augančius,“ – sakė R. Trumpa. Anot jo, pervežimų versle mažesnių rinkos dalyvių dalis kol kas iš dalies traukėsi ir todėl, kad dalis mažų įmonių pasiekė vidutinių lygį, o kai kurios vidutinės įmonės tapo stambiomis.


Kelių transporte ir ekspedijavimo veikloje sulėtėjo naujų įmonių steigimasis. Prie to prisidėjo ir aukštesni įėjimo į rinką barjerai – ne kiekvienas gali įsigyti lizingo būdu naują transporto priemonę ar turėti apyvartinio kapitalo (tai svarbiau ekspeditoriams). Kalbėdamas apie transporto verslo išskirtinumą, R. Trumpa pastebi, kad kelių transporto verslas lieka išskirtinis ir tuo, kad čia mažesnę kredito riziką turi ne stambios, o vidutinio dydžio įmonės. Būtent tokios įmonės plėtrą dažniau finansuoja savomis, o ne lizingo lėšomis.


Transportas perkamas iš skolinto kapitalo


R. Trumpa, labiausiai norėtų akcentuoti glaudų rizikos ir augimo ryšį. „Įmonių savininkai priima sunkius investicinius sprendimus. Neplečiantys savo auto parkų padedant lizingo kompanijoms, vežėjai neaugs, o tiems, kurie automobilius pirks per lizingo bendroves – teks prisiimti papildomą riziką,“ – sakė ekspertas. 2012 m. viduryje apie 700 didžiausių ir vidutinių įmonių tenkanti bendro transporto priemonių parko dalis per dvejus metus išaugo nuo 36 % iki 47%, tačiau šioms įmonėms tenkanti Lietuvos nuosavo TP parko dalis, padidėjo tik nuo 33% iki 38%.


Kaip sako kinų patarlė, saugiausia yra savo uoste, bet laivas skirtas ne buvimui uoste. Kol kas lizingo rizika pasiteisina – kartais net ir viršija lūkesčius. Finansiniai rodikliai tose įmonėse, kurios lizinguojasi daug TP, gerėja labai sparčiai. Ne viena įmonė, turėjusi neigiamą nuosavybę per dvejus metus sukaupė gerus finansinius rezervus. R. Trumpos teigimu, praktikoje gana dažnai lizinguojamo TP parko dalis per metus – pusantrų nukrenta nuo 60-70% iki 30-40%, o finansiniai rodikliai staiga pagerėja. Tačiau likvidumo rodikliai gerėja tik tose įmonėse, kurios sulėtino plėtrą, o kitose lieka minimalus ar neigiamas nuosavas apyvartinis kapitalas bei didelė priklausomybė nuo tiekėjų.


„Creditreform Lietuva“ duomenimis“, transporto įmonių tiekėjai nuolat peržiūri kreditavimo limitus. Deja, nedaug realiai kredituojamų įmonių turi puikius finansinius rodiklius. Neretai geresnius nuosavybės rodiklius turinčios įmonės turi daugiau teismų bei turto areštų – ir atvirkščiai. Idealių įmonių, kurios neturi negatyvo, yra augančios ir gali pasidžiaugti puikiais finansiniais rodikliais, Lietuvoje santykinai nedaug. „Tiekėjai ir vežėjai sėdi toje pačioje valtyje. Jei jie Jūsų nekredituos, sumažės pardavimai. Ten rizikuojama dideliais pinigais – arba prarastais pardavimais arba blogomis skolomis,“ – konstatuoja R. Trumpa.


Į ką atkreipti dėmesį 2013 m.?


Ne vienerius metus analizuojantis transporto rinką „Creditreform Lietuva“ ekspertas pažymi, į ką transporto verslo atstovai turėtų atkreipti dėmesį 2013-aisiais. Minėti faktoriai kol kas nekelia labai didelių grėsmių, tačiau situacijos stebėjimas ir analizė gali padėti priimti svarbius sprendimus.


1. Pervežimų kainos kelis ketvirčius neauga, kai darbo sąnaudos kyla, auga „kitos išlaidos“, o kuro sąnaudos svyruoja.


2. Daliai transporto įmonių, ypač smulkesnių, įtakos gali turėti ir numatomas minimalaus darbo užmokesčio didinimas.

3. Vyksta daug teismų, kai ieškovais yra transporto įmonės. Pagrindinės dvi ieškinių grupės – draudimo kompanijų ir teismai su darbuotojais.

4. Transporte bankrotų skaičiai geresni nei daugelyje ūkio šakų. Šiemet per 11 mėnesių bankrutuojančiomis tapo 84 kelių transporto įmonės, pernai per tą patį laikotarpį – 103. Tačiau smarkiai pagausėjo ekspedijavimo įmonių bankrotų – šiemet jų buvo 31, pernai – tik 18.

5. Auga momentinės skolos „Sodrai“, padengiamos per kelias dienas. Skolininkai „sluoksniuojasi“ – jų dažnumas sumažėjo, bet tose įmonėse, kurios turi skolų – jų sumos padidėjo;

6. Sausumos transporte nuosavo apyvartinio kapitalo dalis finansuojant apyvartines lėšas, krizės įkarštyje buvo neigiama, o vėliau viršijo 20%. Nuosavų lėšų dalis kelis ketvirčius mažėjo ir II ketvirtį sudarė tik 16%, tačiau III ketivrtį jau pašoko iki 27% . Logistikos įmonėse nuosavų apyvartinių lėšų dalis spalio 1 d. sudarė 65 % (prieš metus – 71%) .

7. Konkrečiose transporto įmonėse dažniau momentinių skolų turi būtent tos įmonės, kurios turi prastus likvidumo rodiklius,

8. Ekspeditoriams reikia daugiau apyvartinių lėšų – skirtumas tarp pirkėjų atsiskaitymo ir skolų vežėjams per metus padidėjo nuo 9 iki 19 dienų. Iš vienos pusės – reikia daugiau nuosavų apyvartinių lėšų, o iš kitos – bus mažiau naujų konkurentų. Savo ruožtu vežėjai turėtų įdėmiau stebėti ekspeditorių, ypač įsisteigusių prieš 3-6 metus, būklę.

Ekspeditoriams kitais metais nepakenks parengti ir „planą B“ tuo atveju, jei geležinkeliai ir uostas netektų ženklios dalies išorės krovinių. Niekas to nenorėtų, bet ruoštis netikėtumams visada verta.


Ekspeditorius ir savo transporto parką turinčius vežėjus gelbėja tai, kad didelę sąnaudų dalį sudaro kintamos išlaidos, ir jie neturi atsargų rizikos, tačiau toms įmonės, kurios investuoja tik skolintus pinigus, lieka tik tikėtis tolesnio augimo.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

Rusijos konsulatas Vilniuje praneša, kad nuo š. m. gruodžio 31 d. iki 2013.01.09 d. konsulatas nedirbs.


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

Pasienyje su Baltarusija ties Medininkais eilėse ketvirtadienį ryte laukė apie 700 vilkikų. Pasak nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos “Linava” atstovo, eilės šiek tiek sumažėjo, nes savaitės viduryje sunkvežimių srautas paprastai būna mažesnis.
 
“Trečiadienis būna geriausias eilių prasme, todėl ir šiandien mažiau vilkikų. Panašu, kad pamaina pareigūnų dirba darniai, pralaidumas yra gan geras”, – BNS teigė Gytis Vincevičius. Tačiau jis teigė, kad greičiausiai dalis vairuotojų šventes sutiks pasienyje.
 
G.Vincevičius teigė, kad ties Medininkais yra susidariusios dvi vilkikų eilės: greitai gendančių produktų vežėjų ir kitų sunkvežimių, o tai ilgina pastarųjų laukimą. Be to, pasak vairuotojų, pasienio postuose sniegas valomas nelabai operatyviai, todėl kyla rizika, kad sunkvežimių eilė gali įstrigti.
 
“Linavos” atstovas teigė, kad ties Medininkais iš Baltarusijos pusės laukė 300 sunkvežimių, iš Lietuvos – apie 400, ties Lavoriškių pasienio postu – atitinkamai 240 ir 150 vilkikų, Šalčininkuose – atitinkamai 190 ir 220, o ties Raigardu – 200 ir 100.
 
Praėjusį antradienį ties Medininkais iš Baltarusijos pusės eilėje laukė 510, o iš Lietuvos – 480 vilkikų.
 
Teigiama, kad eilės pasienyje praėjusią savaitę gerokai išaugo po to, kai po keturis mėnesius trukusio tyrimo buvo sulaikyti 29 Medininkų poste dirbę muitininkai. Jie įtariami piktnaudžiavimu tarnyba ir kyšininkavimu.
 
Medininkai yra pagrindinis kontrolės postas prie sienos su Baltarusija – per jį per parą paprastai pravažiuoja apie 600 sunkvežimių.

 

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas


16-ajai Lietuvos Respublikos Vyriausybei pradėjus savo veiklą, Susisiekimo ministerijoje darbą pradeda naujasis susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

 

Šiandien, pirmąją savo darbo dieną, susisiekimo ministras R. Sinkevičius susitiko su ministerijos kolektyvu. Naująjį ministrą Susisiekimo ministerijos darbuotojams pristatė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

 

„Dėkodamas buvusiam ministrui už jo nuveiktus darbus, pristatau naująjį, kurio laukia ambicingi uždaviniai. Esu įsitikinęs, kad tolerancija ir susitelkimas į komandą leis pasiekti puikių darbo rezultatų“, – sveikindamas naująjį ministrą sakė Ministras Pirmininkas.

 

Susisiekimo ministro pareigas pradedantis eiti R. Sinkevičius pabrėžė, kad rezultatas – yra didžioji atsakomybė, kurios reikalaus tiek iš savęs, tiek ir iš viso kolektyvo.

 

„Įvertindamas tai, kad transportas yra viena svarbiausių Lietuvos sričių, į laukiančius darbus žiūriu atsakingai ir rimtai. Tikiu, kad kvalifikuotas ir energingas kolektyvas padės sėkmingai įgyvendinti naujosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą ir pasiekti užsibrėžtus tikslus“, – ministerijos darbuotojams kalbėjo susisiekimo ministras R. Sinkevičius.

 

Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija

 

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) ir Policijos departamento vadovai patvirtino ketinimą praktiškomis priemonėmis skatinti eismo saugą.
 
LAKD vadovas Skirmantas Skrinskas perdavė Policijos generaliniam komisarui Sauliui Skverneliui pirmuosius švediškus elektroninius padangų protektoriaus gylio matuoklius.
 
Šie prietaisai greitai ir naudingai „nušviečia“ padangos būklę – tai ypač svarbu važinėjant žiemą. Policijos vadovas žadėjo, kad pareigūnai iš pradžių naudos matuoklius saugaus eismo akcijų metu įspėdami, o ne bausdami vairuotojus dėl netinkamos padangų būklės.
 
Kelių direkcija rekomenduoja vairuotojams nelaukti, kol kelių policininkai patikrins padangų protektoriaus tinkamumą, bet patiems pasirūpinti tuo iš anksto. Lengvųjų automobilių padangų protektoriaus gylis nuo lapkričio 10 d. iki balandžio 1 d. turi būti ne mažesnis kaip 3,0 mm. Nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti automobilius, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t., su vasarinėmis padangomis.

 

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ nuo kitų metų gegužės pradės skraidyti į Sardiniją. Tai vienas iš šešių naujų maršrutų, kuriais oro bendrovė skraidins keleivius vasaros sezonu. Į Italijos saloje esantį Olbijos miestą „airBaltic“ skraidins Baltijos, Skandinavijos, Rusijos ir NVS valstybių turistus.

 

„airBaltic“ vykdomasis direktoriaus Michaelo Grimmo teigimu, vykdydama „airBaltic ReShape“ verslo planą, bendrovė atsisakė keleiviams nereikalingų maršrutų. „Susitelkėme į populiarius maršrutus ir jau šią žiemą dvylika krypčių Europoje bei NVS šalyse skraidome dažniau“, – sako M. Grimmas.

 

Kiek anksčiau bendrovė yra paskelbusi, kas vasaros sezonu skraidys į Kipro, Vengrijos ir Kroatijos kurortus, o po Naujųjų metų pirmieji „airBaltic“ lėktuvai pakils į Prahą. „Džiaugiamės galėdami pristatydami Olbiją kaip vieną iš naujų vasaros krypčių“, – sako „airBaltic“ vadovas.

 

Nuo gegužės 4-osios „airBaltic“ lėktuvai iš Rygos oro uosto į Sardiniją skraidys dukart per savaitę. Kelionė „Boeing 737” lėktuvu truks apie tris valandas, o lėktuvo bilietas kainuos nuo 293 litų, įskaičiavus oro uostų mokesčius ir rinkliavas.

 

A/S Air Baltic Corporation

 

Gruodžio 12 d. Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste pradėjo dirbti nauji vadovai. Medininkų kelio posto viršininku paskirtas Arūnas Sarulis – iki šiol jis dirbo Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus viršininku. Taip pat poste paskirti nauji visų pamainų viršininkai – juos pakeitė pareigūnai iš kitų Vilniaus teritorinės muitinės postų.
 
Šiuo metu visos Medininkų kelio posto muitinės pareigūnų pamainos yra sukomplektuotos, jose dirba 19 – 20 pareigūnų – tiek, kiek numatyta posto pareigybių sąraše. Prieššventiniu laikotarpiu siekiant, kad Lietuvos – Baltarusijos pasienyje laukiantys vairuotojai sparčiau įformintų muitinės procedūras, Medininkų kelio poste talkina mobiliosios muitinės kontrolės grupės, muitinės posto veiklą koordinuoja ir Muitinės departamente sudarytos darbo grupės nariai.
 
Medininkų kelio posto vadovybė pakeista po to, kai gruodžio 5 d. po ilgalaikio Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų ir Muitinės kriminalinės tarnybų tyrimo įtarimai piktnaudžiavimu tarnyba buvo pareikšti 30 šio kelio posto pareigūnų. Šiuo metu visi įtariami asmenys yra nušalinti nuo pareigų.
 
Muitinės departamento vadovybės nuomone, tik aktyvi pačios institucijos kova su pareigūnų piktnaudžiavimu tarnyba bei netolerancija nusikalstamų veikų padarymui sustiprins muitinės autoritetą ir pasitikėjimą šia institucija. Lietuvos muitinė ir ateityje nesitaikstys su bet kokiomis korupcijos apraiškomis savo veikloje, todėl bet kokie bandymai neteisėtai pasipelnyti valstybinę sieną kertančių asmenų sąskaita bus vertinami kaip muitinės pareigūno vardo diskreditavimas ir nusikalstamas piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos.
 
Lietuvos muitinės vadovybė prašo visus asmenis nesitaikstyti su galima muitinės pareigūnų savivale ar piktnaudžiavimu ir pranešti apie korupcijos atvejus nemokamu Muitinės departamento pasitikėjimo telefonu 8 800 555 44 arba elektroniniu paštu
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. .


www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt