Baltijos jūros būklę gerina atsakingų institucijų ir verslo bendradarbiavimas
2013 02 08
- Smulkiau
Aplink Baltijos jūrą gyvena maždaug 90 milijonų žmonių, kurie neišvengiamai daro įtaką jūros ekosistemai. Nuolat vykdomo aplinkos būklės vertinimo rezultatai rodo, kad šiuo metu geros jūros būklės reikalavimus tenkina tik dalis rodiklių. Švarinti ją gali padėti glaudesnis atsakingų institucijų ir verslo bendradarbiavimas. Tai buvo akcentuojama Klaipėdoje vykusioje apskritojo stalo diskusijoje „Baltijos jūros būklė: prioritetai ir sprendimai“.
„Jau keletą dešimtmečių pripažįstama, kad svarbiausias veiksnys, kuris neigiamai veikia visas Baltijos jūros ekosistemos grandis, yra eutrofikacija. Ją sukelia perteklinis maistinių medžiagų, ypač azoto ir fosforo, kiekis, dažniausiai į jūros aplinką patenkantis su paviršiniais vandenimis, – renginio metu pažymėjo Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento Duomenų valdymo ir programų skyriaus vedėja Aistė Kubiliūtė. – Be to, kalbant apie jūros būklę, pastebima tendencija, kad dauguma jos vertinimo rodiklių rodo tam tikro lygio pažeidimus“.
Gerai jūros aplinkos būklei pasiekti, šalyje įgyvendinama ES Jūrų strategijos pagrindų direktyva (2008/56/EB). „Baltijos jūra yra labai negili – vidutinis gylis siekia 59 metrus. Nepaisant to, jūrininkystės tikslais ji naudojama labai intensyviai, o tai keičia jos būklę. Šiandien Europoje vis labiau suvokiama, kad sveika jūrų aplinka yra vertingas turtas ir būtina gyvybės išlikimo sąlyga, todėl svarbu užtikrinti jūros išteklių naudojimo galimybes ir būsimoms kartoms. Tačiau vien tik suvokimo neužtenka – vykdant aplinkosauginius veiksmus, būtina partnerystė tarp NVO, valstybės institucijų, akademinės ir verslo bendruomenių“, – komentavo A. Kubiliūtė.
Renginio metu Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento Hidrochemijos skyriaus vedėja Galina Garnaga pristatė 2011 m. prasidėjusį projektą „Cheminio ginklo paieška ir vertinimas – CHEMSEA“. Įgyvendinant šį projektą, organizuojamos ekspedicijos į cheminio ginklo laidojimo rajonus, skanuojamas jūros dugnas, imami ir analizuojami mėginiai, ruošiamos rekomendacijos siekiant padidinti saugumą po vandeniu vykdomoms veikloms.
Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos Informacijos centro Lietuvoje koordinatorė Audronė Aužbikavičiūtė renginyje pristatė Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programą, kurios tikslas – stiprinti tvarią Pietų Baltijos regiono plėtrą, bendrais veiksmais didinant jo konkurencingumą ir stiprinant žmonių bei institucijų integraciją.
Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas Sergej Suzdalev kalbėjo apie konkretų šios programos projektą „Ekosisteminių principų taikymas parenkant ir valdant jūrinius grunto gramzdinimo sąvartynus Pietryčių Baltijos regione“. Juo siekiama sukurti mažiausią neigiamą poveikį jūrinei aplinkai bei parengti moksliškai pagrįstus pasiūlymus esamų grunto gramzdinimo vietų valdymui ir naujų vietų parinkimui.
Renginyje buvo aptariamas ir verslo įsitraukimas, sprendžiant jūros būklės ir aplinkosaugos problemas. Atliekų tvarkymo įmonės „VSA Vilnius“ direktorė Jurgita Petrauskienė pateikė pavyzdžių, kaip verslo, valstybinių institucijų ir NVO bendradarbiavimas gali duoti konkrečių rezultatų, sprendžiant Baltijos jūros aplinkosaugos problemas, ir kvietė Lietuvos įmones jungtis prie Baltijos jūros šalių veiksmų grupės (The Baltic Sea Action Group, BSAG).
„BSAG yra pavyzdinė regioninė iniciatyva – joje dalyvaujančios įmonės ne tik gerina jūros būklę, bet ir gali atverti naujas galimybes savo verslui: užmegzti tarptautinį bendradarbiavimą, sukurti ir pasiūlyti rinkai naujų produktų, pritaikyti ir pristatyti naujas technologijas ir panašiai. Ne veltui prie šios iniciatyvos jungėsi tokios kompanijos kaip „Finnair“, „Siemens“, SEB, „Tallink“, „Eesti Energia“ bei kitos. Lietuvos verslas šiame judėjime dar pasyvus, tad mes skatiname jį aktyviau bendradarbiauti ir prisidėti gerinant Baltijos jūros būklę“, – sakė J. Petrauskienė.
Apskritojo stalo diskusijoje dalyviai buvo kviečiami išreikšti nuomones ir padiskutuoti apie tai, kaip būtų galima sujungti NVO, valstybės institucijų, akademinės ir verslo bendruomenių atstovų pastangas kryptinga linkme, gerinant Baltijos jūros būklę, ir bendromis jėgomis įveikti tam trukdančias problemas.
Renginyje pristatyta regioninį bendradarbiavimą skatinanti ES Baltijos jūros regiono strategija ir diskutuota apie skirtingų įstaigų ir organizacijų bendradarbiavimo galimybes, potencialą, kurį jos gali išnaudoti veikdamos kartu, derindamos veiksmus ir padėdamos viena kitai.
Apie ES Baltijos jūros regiono strategiją:
Baltijos jūros regiono strategija yra pirmoji ES istorijoje makroregioninė strategija, kurioje konkretūs veiksmai nukreipti į visas suinteresuotas regiono šalis. Siekiant didesnio mobilumo ir darnos regione bei tvarios ekonomikos augimo, skatinamas ne tik politikų, institucijų, bet ir verslo bei mokslo bendradarbiavimas. Įgyvendinant prioritetinį šios strategijos veiksmų planą, tris iš 15-os sričių koordinuoja Lietuva. Daugiau informacijos apie šią strategiją galima rasti:
http://www.baltijosjurosregionas.lt/baltijos-juros-strategija/
Informacija pateikta ES Baltijos jūros regiono strategijos rėmuose įgyvendintoje diskusijoje „Baltijos jūros būklė: prioritetai ir sprendimai“.
Viešinimo kampanija įgyvendinama vykdant Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ir Europos Komisijos pasirašytą Valdymo partnerystės susitarimą.
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|