Susisiekimo ministerija siūlo Kelių transporto kodekso pakeitimą, kuriuo vežėjams būtų sumažinta administracinė našta. Jei siūlymui bus  pritarta, licencijos nereikės vežant krovinius savivaldybės, kurioje įsisteigęs vežėjas, ir su ja besiribojančių savivaldybių teritorijose krovininėms transporto priemonėms, kurių didžiausia leistina masė ne didesnė nei 12 tonų.

„Kodekso pakeitimas yra būtinas, kad būtų išvengta kurioziškų situacijų, kai vežėjai, įregistravę veiklą savivaldybės teritorijoje, negalėjo jos vykdyti kaimyninėje savivaldybėje, nors krovinio gabenimo atstumas iš vienos savivaldybės į kitą, tarkim, – vos kilometras. Mūsų dabartinis siūlymas išplės ankstesnįjį Seimui pateiktą įstatymo projektą, be to, šis Kelių transporto kodekso pakeitimas atitiks  Europos Sąjungos teisės aktuose numatytus reikalavimus“, –  teigė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. 

Praėjusiais metais Seime buvo pateiktas įstatymo projektas, kuriuo buvo siūloma panaikinti licencijavimą vežti krovinius už atlygį savivaldybės teritorijos ribose. Susisiekimo ministerijos nuomone, atsisakyti kelių transporto veiklos licencijavimo tik vienos savivaldybės teritorijoje netikslinga dėl galimų nepatogumų vežėjams, todėl ministerija siekia  nustatyti, kad licencijos nereikėtų vežant krovinius savivaldybės, kurioje veiklą vykdo  vežėjas, ir su ja besiribojančių savivaldybių teritorijose.

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus kelių transporto priemonėms, kurių didžiausia leistina masė su priekaba ar puspriekabe yra didesnė nei 3,5 t, už atlygį krovinius gali vežti tik licencijas turintys vežėjai.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Šių metų kovo 22 d. bendrovė išplečia savo maršrutų tinklą ir pradeda siūlyti skrydžius, jungiančius Lietuvos ir Ukrainos sostines. Šiuo maršrutu bus skraidinama reguliariai tris kartus per savaitę: pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais. Nuo balandžio 27 d. skrydžiai bus vykdomi kasdien. Iš Tarptautinio Kijevo Žulianų oro uosto A terminalo lėktuvai išvyks 10 val. 20 min., o iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto – 13 val. 10 min. (vietos laiku). Planuojama skrydžio trukmė – 1 val. 20 min.

Maršrutu Kijevas–Vilnius skraidins naujas (2012 m. gamybos), patogus orlaivis ATR-72-500. Keleiviai galės rinktis ekonominės „Permium“ klasės arba ekonominės klasės aptarnavimą, skrydžio metu bus siūloma maisto ir gėrimų. Iš Kijevo Žulianų oro uosto Lietuvos gyventojai galės lengvai pasiekti ir kitus Ukrainos miestus, į kuriuos skraidina „UTair-Ukraine“: Odesą, Lvovą, Donecką, Charkovą, Luhanską ir Tbilisį. Nuo birželio 1 d. bendrovė taip pat siūlys skrydžius Vilnius–Simferopolis.

Bendrovės klientai, skrisdami naujuoju maršrutu Kijevas–Vilnius, turės galimybę gauti lojalumo programos „Status“ mylių.

Užsisakyti ir pirkti bilietus galite bendrovės svetainėje www.utair.ua, oro uosto bilietų kasose ir kelionių agentūrose.

„UTair-Ukraine Airlines“

„Baltarusijos rinka – savita, įdomi, turinti daug iššūkių. Darbas joje reikalauja patirties ir kantrybės bei sugebėjimo laiku reaguoti į vykstančius pokyčius“, – sako diplomatas ekonomistas Vidmantas Verbickas, neseniai pradėjęs eiti komercijos atašė pareigas Lietuvos diplomatinėje atstovybėje Baltarusijoje, Minske.
 
Baltarusija – artima kaimyninė rinka, kurioje pastoviai auga eksporto apimtys, įvažiuojamojo turizmo srautai. Lietuvos verslininkų žvilgsniai į kaimynus krypsta jau kurį laiką – jaučiamas nemažas susidomėjimas gilesne kooperacija bei ryšių plėtra, poreikis išnaudoti dviejų integracinių erdvių teikiamas galimybes.
 
Pasak V.Verbicko, Baltarusijos rinka yra unikalioje situacijoje – šalis yra Europoje, turi sieną su Europos Sąjunga bei vieningą ekonominę erdvę su Rusija ir Kazachstanu. Nors iš vienos pusės Baltarusijoje vykdomos importo pakeitimo bei pramonės modernizavimo programos siekia riboti importo srautus, tačiau šalies dydis ir pajėgumai iš kitos pusės sudaro papildomas galimybes investicinės ir tarpinės paskirties prekių importui. Be to, harmonizuotas Muitų Sąjungos muitinės kodeksas, Rusijai tapus PPO nare, sudaro šiek tiek palankesnes sąlygas dvišalei prekybai.
 
„Lietuvos eksporto galimybės Baltarusijoje tikrai neišnaudotos. Bendra Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano muitų sąjunga, Rusijos narystė PPO bei Baltarusijos siekis tapti PPO nare ilgalaikėje perspektyvoje sudarys palankias galimybes plėtoti tiek eksportą, tiek ir perorientuoti verslo srautus dirbant Rytų rinkose. Galimybių eksportuoti į Baltarusiją turi tiek galutinio vartojimo prekių gamintojai, tiek ir tarpinių bei investicinių prekių pardavėjai. Svarbi niša – transporto ir logistikos paslaugų eksportas, įvažiuojamojo turizmo eksporto plėtros galimybės“, – apie savo misiją Baltarusijoje kalba V.Verbickas.
 
Iki paskyrimo dirbti komercijos atašė Baltarusijoje, V.Verbickas 14 metų dirbo Užsienio reikalų ministerijos ekonominės diplomatijos srityje. Specialistas tiesiogiai kuravo dvišalius ekonominius santykius tiek dirbdamas ministerijoje, tiek ir paskyrimų Varšuvoje bei Minske metu. Pastaraisiais metais V.Verbickas dirbo URM Išorinių ekonominių santykių departamento Eksporto ir investicijų skatinimo skyriaus patarėju. V.Verbickas Kauno technologijos universitete yra įgijęs inžinieriaus ekonomisto specialybę.
 
Komercijos atašė uždavinys – aktyviai ieškoti kontaktų Lietuvos verslui užsienio šalyse, siekiant parduoti lietuviškas prekes, paslaugas, skatinti eksportą, pritraukti investicijų. Komercijos atašė padės įmonėms surasti potencialių prekybos partnerių, rengti individualius įmonių vizitus, organizuoti verslo misijas ir kontaktų muges.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Ruošdamasi vadinamųjų greitųjų autobusų paleidimui, Vilniaus savivaldybė deda visas pastangas, kad jie iš tikrųjų būtų greiti. Siekdama suteikti daugiau erdvės būsimiesiems maršrutams, savivaldybė braižo naujas viešojo transporto juostas judriausiose sostinės gatvėse.
 
DELFI turimais duomenimis, vadinamąsias A juostas ketinama papildomai įrengti tokiose vietose, kaip Antakalnio, Olandų, Ozo, Kareivių, Tūkstantmečio ir Ukmergės gatvės. Ir tai ne vienintelė naujovė – viešajam transportui ketinama suteikti papildomas A juostas prie transporto žiedų.
 
Pakeitimus tvirtins jau netrukus
 
Kad A juostų plėtra yra numatoma, DELFI patvirtino sostinės savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Šešelgis.
 
„Vilniaus viešojo transporto eismas turės būti tobulintas. Tai numatyta ir Vilniaus miesto strateginiame plane. Norėdami, tai užtikrinti turėsime modernizuoti dabartinę eismo sistemą. Tačiau planuojama atlikti ne tik plečiant A juostų tinklą, bet ir peržiūrinti dabartinę kontrolės sistemą, šviesoforų reguliavimą, eismo organizavimo pokyčius“, – teigė A. Šešelgis.
 
Pasak jo, naujos A juostos – ne vienintelis pokytis, kurį ketinama įvesti kartu su greitaisiais autobusais.
 
„Šiuo metu kaip tik ir vertiname probleminius eismo ruožus, kuriuose viešojo transporto greitis stipriai sulėtėja. Atlikę analizę, galėsime detaliau patikslinti planus, jų apimtis. Tą planuojame atlikti iki tol kol paleisime greituosius autobusus“, – aiškino A. Šešelgis.
 
DELFI žiniomis, su eismo pertvarkomis susijusius pasiūlymus sostinės taryba nagrinės jau balandžio mėnesį.
 
Autobusu – greičiau nei automobiliu?
 
DELFI turimais duomenimis, savivaldybė svarsto galimybę įrengti naujas A juostas daugelyje svarbiausių transporto mazgų.
 
Viena ilgesnių A juostų numatoma Olandų g., nuo Krivių g. iki Olandų žiedo. Prioritetą viešasis transportas turėtų įgyti ir Antakalnio g. atkarpoje nuo Klinigų g. iki Šilo tilto. Netoliese, Žirmūnų g. atkarpoje prie Šilo tilto, taip pat siūloma ilginti viešajam transportui skirtą kelio ruožą. Tiesa, gali būti, kad čia nebus apsieita be gatvės platinimo darbų.
 
Dar vienas sektorius, kur ketinama gerinti galimybes viešojo transporto eismui, yra „Siemens“ arenos apylinkės. Savivaldybė svarsto, ar įrengti papildomas A juostas maždaug 500 metrų ilgio Ozo g. atkarpoje iki Kalvarijų g., o taip pat – atkarpoje nuo Kareivių ir Verkių g. sankryžos iki Kareivių ir Kalvarijų g. sankirtos.
 
Be to, nauja A juosta planuojama ir judrioje Kalvarijų gatvėje – nuo Tauragnų stotelės iki Kareivių g. Tiesa, čia savivaldybės specialistai taip pat siūlo sykiu organizuoti gatvės platinimo darbus bei galbūt panaikinti būsimosios A juostos apylinkėse esančias automobilių stovėjimo vietas.
 
Ilga A juosta gali driektis ir žemyn Tauro kalnu. Savivaldybės specialistai A juostas regi V. Kudirkos gatvėje nuo M. Valančiaus iki Pamėnkalnio g. Ši A juosta turėtų ir tęsinį – J. Tumo-Vaižganto gatve, pro Lukiškių aikštę, iki pat A. Goštauto gatvės, vingiuojančios palei Nerį.
 
Naujamiestyje ir Senamiesčio prieigose taip pat planuojama A juostų plėtra. Pirmenybės viešasis transportas turėtų sulaukti Švitrigailos g. atkarpoje nuo J. Basanavičiaus iki Kauno g., taip pat – trumpoje Žemaitės g. atkarpoje ties sankryža su Savanorių prospektu.
 
S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje siūloma įrengti A juostą nuo Kapsų iki Tūkstantmečio g., o taip pat – nuo Tūkstantmečio g. iki Eišiškių plento. Tiesa, pastaruoju atveju veikiausiai būtų reikalingi ir gatvės platinimo darbai.
 
V.Sadauskas: tai kvepia naujomis spūstimis
 
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto Saugaus eismo centro direktorius Vigilijus Sadauskas DELFI teigė, jog A juostų įvedimas kitų eismo juostų sąskaita gali sukelti labai skaudžių padarinių Vilniaus vairuotojams. Esą komplikacijų pavyktų išvengti nebent tokiu atveju, jei nemaža dalis gyventojų staiga nuspręstų iš savo automobilių persėsti į greituosius autobusus.
 
„Pirmas klausimas – kur tie autobusai važiuos, ar jie bus piliečiams patogūs? Ar pilietis persės iš savo privataus automobilio į tą greitąjį autobusą? Jeigu maršrutas bus nepatrauklus, nepriimtinas – be abejo, autobusas važiuos, jis veš keleivius. Tačiau piliečiai, kuriems jis nėra priimtinas, vis vien turės važiuoti tuo pačiu maršrutu. Ir, aišku, jie kimšis žiede, kamščiuose ir visur kitur“, – kalbėjo V. Sadauskas.
 
Labiausiai jis teigė abejojantis dėl A juostų braižymo intensyvaus eismo gatvėse, viešajam transportui išskiriant šiuo metu visam eismui naudojamas juostas.
 
„Ta pati Olandų gatvė. Įsivaizduokite, kad turite pilną vandens arbatinuką. Paimate „straubliuką“ ir padalinate į dvi dalis. Į vieną leidžiate vieną srovę, kitą paliekate papildomą – bakelį raudonam vandeniui, kuris turi išbėgti. Tai gali būti, kad tas raudonas vanduo išbėga per minutę, o visas likęs vietoj trijų minučių bėgs penkiolika. Automobilių srautas niekur nedings“, – iliustravo V. Sadauskas.
 
Geriau VGTU specialistas vertina tuos A juostų planus, kuriuose jos braižomos ne ant dabar visam transportui skiriamų juostų, o platinant gatves ar siaurinant skiriamąsias juostas ir išlaikant tą patį automobilių eismo pralaidumą.
 
„Tuomet kamščių dydis nepadidėtų tikrai. Bet sumažėtų tuo atveju, kaip jau minėjau, jeigu būtų parenkamas priimtinas maršrutas, ir dalis automobilių vairuotojų ir keleivių, kurie naudojasi nuosavu transportu, persėstų ir važiuotų tuo maršrutu“, – pridūrė V. Sadauskas.
 
A juosta tik autobusams. Ar taip būna?
 
Pašnekovas priminė ir dar vieną opią problemą – vairuotojus, kurie neatsispiria pagundai pasinaudoti viešojo transporto juosta.
 
„Dalis nesąžiningų ir nekultūringų vairuotojų „lips“ į tą autobusų juostą, ją užkišinėdami, vienas per kitą nardydami ir pan. Galima įvesti juostas, bet kiekvienas sprendimas turi būti protingas, paskaičiuotas“, – tęsė V. Sadauskas.
 
Pasak jo, A juostas „skolintis“ mėgstantys vairuotojai kelia ir papildomą pavojų – vienas techninis eismo įvykis viešojo transporto juostoje esą gali sugriauti visą greitųjų autobusų grafiką.
 
„Vairuotojų kultūra atlieka rolę tuomet, kai specialistai padaro kvailus darbus. Jeigu padaromas kvailas darbas, įvedama autobusų juosta ten, kur vairuotojas gali į ją įvažiuoti, piktnaudžiauti ir nėra kontrolės ar inžinerinių priemonių, būna blogai“, – pridūrė V. Sadauskas.
 
Pasak jo, kai kuriose valstybėse vairuotojų kultūrą užtikrina ir mechanizmai. Specialūs atitvarai, blokuojantys lengvųjų automobilių galimybes įvažiuoti į A Juostas ir nuleidžiami tik viešajam transportui, esą galėtų būti bandomi ir Lietuvoje.
 
Reikia arba labai tikslių skaičiavimų, arba genijaus
 
V. Sadausko teigimu, sostinės savivaldybė A juostų plėtrą turi pagrįsti arba labai tiksliais skaičiavimais ir asmenine atsakomybe, arba genialumu.
 
„Savivaldybės specialistai turi turėti srautus ir paskaičiavimus. Jie turėtų pasakyti piliečiams, kodėl tas maršrutas būtinas. (…) Tai yra pateikiama, kuomet planuojami tokie dalykai, bet kurioje Vakarų Europos šalyje. Jeigu politikas duria ir sako „man patiktų, jeigu čia važinėtų greitasis autobusas, nes turiu du mažus vaikus, kurie važinėja į būrelius“, kaip manote, ar tas maršrutas duotų efektą, jeigu nėra jokio skaičiavimo?“ – retoriškai klausė VGTU Transporto inžinerijos fakulteto Saugaus eismo centro direktorius.
 
V. Sadauskas pirmiausiai ragina įvesti eksperimentines viešojo transporto juostas, o ne vykdyti masyvią jų plėtrą. Tačiau ir tokiu atveju esą reikalingi labai tikslūs transporto srautų ir viešojo transporto keleivių dinamikos skaičiavimai.
 
„Noriu – taip paeksperimentavau. Noriu – taip. Na ir kas, kad praradome kelis šimtus tūkstančių, – ironizavo pašnekovas. – Tas, kuris pasiūlė tokį sprendimą, jeigu yra blogai, turėtų prisiimti atsakomybę. (…) Dalyje pasaulio šalių būna toks dalykas. Kuomet pastato kelininkai tiltą, pastato po juo tilto projektuotoją. Per jį važiuoja pirmieji pilnai prikrauti automobiliai. Jeigu tiltas sulūžta, yra tikimybė, kad tas projektuotojas, kuris stovi po tiltu, gali ir neišgyventi. Tai jeigu tas, kas pasiūlė, stovėtų ten ir matytų pasipiktinimą, ir visi galėtų mesti į jį nebūtinai akmenį, bet bent jau batą ar kojinę, būtų paprasčiau.“
 
Pasak jo, jei savivaldybė neturi labai aiškių paskaičiavimų, nuo klaidos išgelbėti gali tik genialumas.
 
„Sėdint kabinete užbraukti liniją ir sakyti „čia autobusai bus greiti ir važiuos“, neturint duomenų, kiek žmonių jais važiuos… Galbūt savivaldybė tuos duomenis turi. Jeigu pasakytų, kad pusė lengvųjų automobilių vairuotojų ir keleivių persės į tuos autobusus ir kamščių tikrai nebus toje vietoje – keliu abi rankas ir sakau „šaunuoliai!“. Tačiau norėčiau matyti tą žmogų, kuris taip siūlo. (…) Bet galbūt tas, kas daro, turi kažkokių užslėptų ar genialių minčių. Ir, manau, jie tas mintis prieš pradėdami projektą tikrai pateiks, visi sužinos, ir mes, žinodami tas mintis, pritarsime ir sakysime „Puiku“. O savivaldybė iškabins nuotraukas tų siūlytojų, kurie pasiūlė tokią gerą idėją. Ir DELFI, manau publikuos“, – pusiau juokais sakė V. Sadauskas.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Kovo mėnesio „Orion Lietuvos išankstinio ekonomikos“ indekso („Orion LIE“ indeksas) reikšmė šiek tiek padidėjo – apie 0,3 procento. Nedidelį kovo mėnesio „Orion LIE“ indekso augimą lėmė padidėję vartotojų lūkesčiai, pinigų kiekis ekonomikoje ir akcijų indekso augimas. Tuo tarpu neigiamą įtaką indekso vertei turėjo smukęs eksportas ir gamintojų apklausos indeksas. Per pastarąjį mėnesį netikėtai smarkiai krito eksporto apimtys – net apie 6 proc., palyginti su prieš tai buvusiu mėnesiu. Tačiau, nepaisant eksporto smukimo, pastaruoju metu „Orion LIE“ indeksas atspindi gana pozityvias Lietuvos ekonomikos tendencijas ir spartesnę ūkio plėtrą.

Priminsime, kad „Orion LIE“ indeksas atspindi Lietuvos ekonomikos svyravimus ir yra naudojamas iš anksto numatyti recesiją. Indeksas nusako ateities Lietuvos ekonomikos būklę maždaug II-III ketvirčiams į priekį. Sunkmečio pavojus signalizuojamas, kai
„Orion LIE“ indeksas smunka keturis mėnesius iš eilės, smukimas yra didesnis nei 6 proc. ir būna paremtas daugiau nei puse indeksą sudarančių indikatorių. Nors spartesnis „Orion LIE“ indekso augimas atspindi spartesnį Lietuvos ekonomikos augimą, tačiau tikslaus indekso augimo ar smukimo tempo negalima tapatinti su Lietuvos BVP augimo ar smukimo tempu.

Orion Securities

DABAR BENDROVĖ „WIZZ AIR“ IŠ VILNIAUS SKRAIDINA 15 MARŠRUTŲ

Vilnius, 2013 m. kovo 21 d.

„Wizz Air“, didžiausia pigių skrydžių ir mažų sąnaudų bendrovė Vidurio ir Rytų Europoje, šiandien paskelbė didinanti savo siūlomų maršrutų iš Vilniaus bazės skaičių, pridėdama pigius skrydžius į Kijevą*. Skrydžių kainos - nuo 112 Lt. Šis tiesioginis skrydis tarp Lietuvos ir Ukrainos sostinių atitinka bendrovės „Wizz Air“ strategiją siūlyti įvairius skrydžius, jungiančius įdomius antrinius oro uostus ir pagrindinius oro uostus, tokius kaip Vilnius ir Kijevas. Kijevo Žuljanų oro uostas yra vos už 8 km nuo Kijevo miesto centro, todėl tai bus puiki vieta pradėti pažintį su Ukraina tiek keliautojams, tiek verslo klientams, skrendantiems pigiais „Wizz Air“ skrydžiais. Taip pat tikimasi, kad šis maršrutas bus labai populiarus tarp Ukrainos piliečių, kadangi Ukrainoje itin greitai auga turistų, norinčių vykti į vakarų Europą, skaičius. Naujuoju maršrutu Vilnius–Kijevas skraidins „Wizz Air Ukraine“. Bilietus į šiuos skrydžius nuo šiandien galite įsigyti bendrovės svetainėje wizzair.com

Šiandien Vilniuje György Abrán, bendrovės „Wizz Air“ komercijos vadovas, teigė: „Šis mūsų naujas maršrutas į Kijevą – tai puiki žinia Vilniaus turizmui ir Lietuvos vartotojams. Naujo maršruto atidarymas pabrėžia bendrovės „Wizz Air įsipareigojimus savo bazei Vilniaus oro uoste. Nuo „Wizz Air“ bazės Vilniuje atidarymo 2011 m., jau daugiau nei 780 000 keleivių pasirinko mūsų bendrovės žemas kainas ir puikų aptarnavimą. 15 mūsų siūlomų tiesioginių tarptautinių maršrutų yra populiarūs tiek tarp keleivių, kuriems svarbi kaina, tiek tarp tų, kuriems svarbus komfortas. Pirmieji renkasi labai pigius mūsų skrydžius, o antrieji į savo bilietą įtraukia papildomų paslaugų ir taip patenkina savo verslo klasės lygio kelionės poreikius. Manome, kad šis naujas maršrutas į Kijevą patrauks tiek pigių skrydžių mėgėjus, tiek verslo klientus ir per pirmuosius skraidinimo šiuo maršrutu metus tikimės sulaukti virš 62 000 keleivių. Drauge su savo Lietuvos įgula ir oro uosto valdyba šiandien džiaugiamės nauju skrydžių maršrutu į Kijevą, kuris įmanomas tik dėl mūsų bendradarbiavimo su Vilniaus oro uostu“.

* Reikalingas priežiūros institucijų patvirtinimas.
** Įskaitant privalomus mokesčius, rinkliavas ir didžiausią užsakymo mokestį.

„Wizz Air group“

Prie bendrovės „Klaipėdos nafta“ valdomos antrosios terminalo krantinės – prisišvartavo vienas didžiausių įmonės istorijoje 158 tūkst. tonų talpos tanklaivis „SPYROS K“.
 
„Prie bendrovės valdomos krantinės prisišvartavo vienas didžiausių tanklaivių „Klaipėdos naftos“ istorijoje. Kaip tik šiuo metu į jį kraunamas naftos produktų krovinys. Pastarasis faktas džiugina, nes tai parodo, jog bendrovė ir Klaipėdos uostas yra pajėgūs priimti ypač didelius tiek dydžiu, tiek ir tūriu tanklaivius bei juos operatyviai aptarnauti“, – kalbėjo apie išskirtinį prisišvartavusį tanklaivį AB „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.
 
Planuojama, jog tanklaivio talpos bus užpildytos apie 94 tūkstančius tonų naftos produkto – mazuto – tiek kiek leidžiama pagal Uosto kapitono nustatytą maksimalią laivo grimzlę (12,5 m) prie įmonės krantinių. Šį naftos produktą į AB „Klaipėdos naftos“ talpyklas „Lietuvos geležinkeliais“ atvežė bendrovės partneris – Šveicarijos įmonė „Litasco“ S.A.
 
Pasak Masiulio, technologinių procesų efektyvus valdymas, puiki specialistų kvalifikacija bei jų operatyvumas tiesioginiame darbe, gamybos sąnaudų vykdymo kontrolė – tai bene svarbiausi faktoriai, padedantys siekti užsibrėžtų tikslų ir užtikrinto tanklaivių srauto.
 
Prisišvartavusio „giganto“ parametrai: ilgis – 274 m., o plotis – 48 m. Palyginimui pagal tanklaivio parametrus jo denyje tilptų beveik dvi futbolo aikštės ir jis yra tik 16 m. trumpesnis nei Klaipėdoje planuojamas 2014-aisiais metais prišvartuoti SGD laivas – saugykla su dujinimo įranga.
 
Iki šių metų kovo vidurio prie bendrovės krantinių švartavosi – 58 tanklaiviai. Planuojama, jog „gigantiškų“ tanklaivių švartavimasis prie bendrovės krantinių ateityje didės.
 
Bendrovė „Klaipėdos nafta“ su Klaipėdos Valstybiniu Jūrų Uostu bendradarbiauja siekiant vykdyti tolimesnį uosto akvatorijos prie įmonės krantinių Nr.1 ir Nr.2 gilinimą bei naujos „nulinės“ krantinės (Nr.0) statybą, kas leistų į tokio tipo tanklaivius krauti daugiau eksportuojamų produktų (tokio tipo tanklaivis esant leistinai 17 metrų grimzlei galėtų plukdyti iki 160.000 tonų naftos produktų), tokiu būdu būtų mažinami klientų patiriami jūrinės logistikos kaštai vienai pakrautai produkto tonai bei didinamas Klaipėdos uosto ir Lietuvos, kaip tranzitinės šalies, patrauklumas ir konkurencingumas.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus įsakymu Vilniaus miesto savivaldybei skirta beveik 12 mln. litų Europos Sąjungos sanglaudos fondo paramos lėšų, už kurias sostinė galės įsigyti 19 naujų ekologiškų autobusų.

„Planuojami nauji autobusai bus jau antrasis ekologiško viešojo transporto plėtros etapas Vilniuje. Pirmajame etape ES lėšomis nupirkti 18 autobusų sostinę pasiekė šį mėnesį ir artimiausiu metu išvažiuos į miesto gatves. Taigi ES parama stipriai pakeis sostinės viešojo transporto kokybę ir leis atnaujinti daugiau kaip dešimtadalį kasdien sostinės gatvėmis važiuojančių autobusų – jau iki šių metų pabaigos Vilniuje pradės kursuoti 37 nauji ekologiški autobusai“, – sakė susisiekimo ministras R.Sinkevičius.

Viešojo transporto priemonėms Vilniuje atnaujinti iš viso skiriama 23,45 mln. litų ES sanglaudos fondo parama. Už šias lėšas įsigyjami nauji autobusai bus modernūs, draugiški aplinkai, varomi suspaustomis gamtinėmis dujomis. Juos įsigijus Vilniuje bus galima atsisakyti senų taršių autobusų, todėl sumažės transporto priemonių keliamas triukšmas, į orą bus išmetama mažiau teršalų, be to, mažiau kainuos autobusų remontas ir priežiūra. Viešasis transportas taps patrauklesnis, pagerės autobusų vairuotojų darbo sąlygos.

Ministras pabrėžia, kad naujų ekologiškų autobusų ES paramos lėšomis įsigyja visi penki didžiausi Lietuvos miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys. Nuo praėjusių metų Kaune jau važinėja 24, Šiauliuose – 8 suspaustas gamtines dujas naudojantys autobusai. Panevėžys įsigijo 6 hibridinius elektra ir dyzelinu varomus autobusus. Klaipėdoje 12 ekologiškų autobusų turėtų pradėti kursuoti šių metų gegužę.

Iš viso 2007–2013 m. laikotarpiu Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų viešojo transporto parkus papildys 87 ekologiškos transporto priemonės. Be to, miestuose bus atnaujinama viešojo transporto infrastruktūra, nutiesta arba rekonstruota beveik 22 km dviračių takų. Šiam tikslui suteikiama ES sanglaudos fondo parama sieks apie 75 mln. litų.

Minėti projektai įgyvendinami pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Kompleksinė ekologiško viešojo transporto plėtra“. Atliekami darbai ir investicijos miestuose pagerins susisiekimą, sudarys palankesnes sąlygas naudotis viešuoju transportu, važiuoti dviračiais. Tikimasi, kad tai padės spręsti transporto spūsčių ir oro taršos problemas, kurios dažniausiai kyla dėl nepakankamos viešojo transporto plėtros ir nuolat augančio individualių transporto priemonių skaičiaus.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Šiemet Vilniaus ir Palangos oro uostų darbas taps kur kas modernesnis, o skrydžiai saugesni, dėl juose atnaujintos automatinės meteorologinių stebėjimų matavimų sistemos (AMMS).

Vilniaus ir Palangos tarptautiniuose oro uostuose buvo įgyvendintas investicinis projektas „Vilniaus ir Palangos oro uostų meteorologinių stebėjimų sistemos modernizavimas”, kurio metu UAB „Elsis TS“ įdiegė kompanijos „Vaisala Oyj“ naują
meteorologinių stebėjimų matavimo įrangą, duomenų surinkimo ir perdavimo sistemą.

Pasak UAB „Elsis TS“ generalinio direktoriaus Dariaus Imbraso, projekto metu oro uostuose šalia kilimo ir tūpimo tako buvo įrengti nauji meteorologiniai jutikliai, suderintas naujos modernesnės įrangos ir esamos meteorologinių stebėjimų matavimo
sistemos duomenų dorojimo bei programinės įrangos veikimas.

„Mūsų modernizuotą meteorologinę įrangą sudaro vėjo greičio ir krypties, debesų aukščio,  matomumo, oro temperatūros ir santykinės drėgmės, atmosferos slėgio, perkūnijos, kritulių pobūdžio bei kiekio ir kiti jutikliai”, - sako D. Imbrasas.

Įdiegta meteorologinė įranga matuoja, apdoroja ir surenka meteorologinę informaciją oro uoste, o tada ją perduoda AMMS vidaus įrangai tarptautiniame Vilniaus ir Palangos oro uoste.

Vidinėje automatinių meteorologinių matavimų stebėjimų sistemoje veikia Slovakijos bendrovės „MicroStep – MIS“ įdiegta integruota meteorologinė sistema (IMS), į kurią siunčiami ir apdorojami iš naujos meteorologinės įrangos gaunami duomenys.

„Svarbiausia tai, kad naujai modernizuota automatinė meteorologinių matavimų stebėjimų sistema atitiks Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos reikalavimus ir leis užtikrinti skrydžius pagal ICAO antros kategorijos reikalavimus Vilniaus oro uoste bei pirmos kategorijos – Palangos. AMMS įdiegimas padidins skrydžių saugą, pateikiant operatyvesnę, išsamesnę bei patikimesnę meteorologinę informaciją skrydžių valdymo centrui, orlaivių pilotams, žiniavietei, aerodrominei tarnybai”, - pasakoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Aviacinės meteorologijos skyriaus vedėja Dalia Taraškevičienė.

Visetas

Vidaus vandens kelių direkcijoje aptarti projektai, padėsiantys skatinti ir plėtoti laivybą Lietuvos vidaus vandens keliais, integruoti vidaus vandenų transportą į bendrą šalies logistikos tinklą.
 
Pasak Vidaus vandenų kelių direkcijos generalinio direktoriaus Gintauto Labanausko, šiais metais planuojama pradėti įgyvendinti ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Naujos Marvelės krovininės prieplaukos Kaune statyba“. Šios prieplaukos statyba – reikšminga visai Lietuvai: bus sudarytos galimybės ne tik iškrauti ar pakrauti krovinius, bet ir juos sandėliuoti. Pirmąjį etapą numatyta statyti 120 m ilgio krantinę, privažiavimo kelią ir minimalią prieplaukos aikštelę kieta danga bei būtiniausia infrastruktūra prieplaukos saugiam eksploatavimui. Projekto vertė – 9,700 tūkst. Lt.
 
Siekiant sujungti Lietuvos vidaus vandenų kelius su Europos vidaus vandenų kelių tinklu per Rusijos vidaus vandenis, planuojama pradėti eksploatuoti keturių kilometrų vidaus vandenų kelią maršrutu Nida–Lietuvos ir Rusijos valstybės siena. G. Labanausko teigimu, tai būtų rimtas postūmis vidaus vandenų laivyboje.
 
2013 m. bus eksploatuojamas valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelio 7,5 km ruožas Neries upe Vilniuje. Menininkų ir verslininkų bendruomenės iniciatyva Neries upėje planuojama sukurti plūduriuojančius modulius, kuriuose veiktų kavinės, įsikurtų menininkų dirbtuvės, būtų rengiamos parodos, vyktų kiti pramoginiai renginiai.
 
Nemuno žemupyje vienas svarbiausių, vandens turistų pamėgtų ir perspektyvių vandens maršrutų, yra valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelius Minijos upėje ir Kuršių mariose jungianti Upaitė ir Kniaupo įlanka. Plaukioti minėtu maršrutu yra leidžiama, tačiau nėra užtikrinamos saugios laivybos sąlygos. Pasak G. Labanausko, šį maršrutą siekiama įtraukti į vidaus vandenų kelių sąrašą, kad dėl saugesnės laivybos jį būtų galima paženklinti ir prižiūrėti kaip vidaus vandenų kelią.
 
Bendras eksploatuojamų vidaus vandenų kelių Lietuvoje ilgis – 384,4 km.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Išankstiniais duomenimis vasarį AB „Lietuvos geležinkeliai“ pervežė 3,9 mln. tonų krovinių, arba 4 proc. daugiau nei tą patį mėnesį 2012 m.

Vietinių krovinių pervežimai palyginamuoju laikotarpiu išaugo 36,2 proc., vežta daugiau nei 1,2 mln. tonų.

Tarptautinių krovinių srautas vasario mėnesį, palyginti su 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 6,1 proc., vežta 2,7 mln. tonų krovinių. Importas mažėjo 0,2 proc., tranzitiniai kroviniai – 17,3 proc. Eksportuojamų krovinių srautas išaugo 16,2 proc.

Nuo metų pradžios AB „Lietuvos geležinkeliai“ pervežė 8,1 mln. tonų krovinių, arba 8 proc. daugiau nei tą patį laikotarpį 2012 metais.

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Europos komisija įspėjo, kad šalys narės turi diegti bendrą elektroninių mokesčių už kelių infrastruktūrą sistemą (European Electronic Toll Service (EETS)). Jos esmė – vienas elektroninis prietaisas automobilyje ir sutartis su vienu tiekėju. Kada realu sulaukti tokios sistemos ir kokia bus nauda?
 
Ši sistema turėtų ypatingai sumažinti piniginių operacijų bei sunkių ir nepatogių procedūrų, kertant sienas skaičių, jau nekalbant apie mažesnes išlaidas automobiliuose montuojamiems prietaisams.
 
Europos komisija skatina šalis nares diegti šias sistemas regioniniu lygmeniu. Tikslas yra nustatyti priemones tarpvalstybinei sąveikai ir užtikrinti elektroninių rinkliavos sistemų, apimančių bent tam tikrą valstybių narių skaičių, funkcionavimą. Komisija siūlo savo techninę ir finansinę pagalbą, kad būtų lengviau įgyvendinti tokius projektus. Šitie ankstyvieji diegimo projektai, regioniniu pagrindu, ateityje būtų išplėtoti ir apimtų visą ES. Šiuo metu dalyje Europos regioninių sistemų veikimo pavyzdžių jau yra. „Jau yra startavusi regioninė Vokietijos ir Austrijos „Toll to Go“ sistema, kuri leidžia vienu įrenginiu, t.y., Vokietijos kelių mokesčio administratoriaus „Toll Collect“ aparatu apmokėti Vokietijos ir Austrijos kelius. Vienu įrenginiu galima apmokėti ir Prancūzijos, Ispanijos kelius bei Belgijos Liefkenshoek tunelį, tačiau vieno bendro įrenginio visoms Europos sąjungoms šalims iki šiol nėra.“ – teigia „TransPass B. V.“ Lietuvoje vadovė Sigita Juodė.
 
Vežėjai ir kiti kelių naudotojai skundžiasi dideliu skirtingų elektroninių prietaisų skaičiumi. Vilkiko vairuotojui važiuojančiam iš Lisabonos į Bratislavą per Lioną, Milaną, Miuncheną ir Vieną iš viso gali tekti pasinaudoti 7 skirtingais kelių operatoriais. Kabinoje turi būti sumontuota ir keletas prietaisų šiai funkcijai atlikti. Būtent šio dalyko ir nori išvengti Europos komisija.
 
Trumpai apie naująją sistemą
 
Iš esmės ją galima apibūdinti taip – viena transporto priemonė, viena sutartis, vienas elektroninis prietaisas. Sistema turi veikti visuose mokamuose kelių infrastruktūros objektuose: keliai, tiltai, tuneliai, keltai. Taip bus užtikrinta elektroninių kelių rinkliavos sistemų sąveika visame ES kelių tinkle, apribotos grynųjų pinigų operacijos prie rinkliavų surinkimo postų ir išvengta sudėtingų procedūrų, kurias turi atlikti vairuotojai. Pagerės eismo srautas ir sumažės jo apkrova. S. Juodė visiškai sutinka su šia vizija: „Vieno įrenginio kelių apmokėjimo principas tikrai ženkliai sumažintų įrenginių kiekį ant vilkiko priekinio lango, žinoma sumažėtų ir administracinė našta, nes dabar vežėjas, jei neturi profesionalaus paslaugų tiekėjo, turi žinoti koks aparatas kaip veikia, kaip jį reikia papildyti, ar jį reikia grąžinti parduodant vilkiką, kur jį grąžinti, ir dar daug kitų klausimų.“
 
Kaip tai veiks praktiškai?
 
Ši sistema sujungs tris esmines grupes: infrastruktūros naudotojus, elektroninių paslaugų tiekėjus ir kelių savininkus. Elektroninių paslaugų tiekėjas sudaro sutartis su naudotojais ir užtikrina, kad šie naudodamiesi vienu prietaisu galės ramiai keliauti po visą Europos sąjungą. Kelių savininkai suderina mokesčius už įvairios infrastruktūros panaudojimą su elektroninių paslaugų teikėjais. Rinkliavų politika, turi būti nuspręsta valstybių narių laikantis ES teisės aktų.
 
Naujoji sistema užtikrina tinklų tarpusavio sąveiką tarp visų elektroninių kelių rinkliavos sistemų Europos Sąjungoje, naudojant tam numatytas technologijas (Trumpojo nuotolio ryšių dar vadinamų mikrobangų (DSRC) ir palydovinės padėties, susijusios su mobiliojo ryšio technologijomis).
 
Minėtieji prietaisai dėl savo universalumo ateityje gali atlikti ir kitas funkcijas: pagalbos skambutis eismo įvykio atveju, vairuotojų darbo ir poilsio rėžimo sekimas ir kita.
 
Kompanijos pardavinėsiančios šiuos prietaisus ateityje turėtų atitikti keliamus techninius, finansinius ir vadybos kriterijus. Kai kurios didžiosios tokių prietaisų gamybos kompanijos jau paskelbė apie tokių prietaisų kūrimą. Taip pat šios kompanijos turėtų sekti ar naudojamais prietaisais nėra piktnaudžiaujama ir esant įtarimams iš karto apie tai informuoti atitinkamas institucijas.
 
Kelių savininkai praras tiesioginį ryšį su klientais ir galės labiau orientuotis į jų būklės priežiūrą. Jie taip pat išvengs bereikalingų išlaidų susijusių su jau minėtomis procedūromis pasieniuose ir klientų aptarnavimu.
 
Taip pat svarbus aspektas bus susijęs su elektroninių prietaisų paslaugų teikėjų ir kelių savininkų sutarimu dėl prietaisų patikimumo. Jiems reikės suderinti standartus ir įsitikinti, kad technika funkcionuoja nepriekaištingai.
 
Kodėl jos dar nėra?
 
Tokie reikalavimai iškelti 2009 m. Buvo numatyta, kad iki 2012 m. spalio 13 d. sistema turėjo būti pasiūlyta sunkvežimiams ir keleiviniam transportui. Deja, kol kas to nėra. Sekantis riba yra 2014 m. spalio 13 d., kuomet pagal reikalavimą, ši sistema turi būti prieinama visoms transporto priemonėms. Sigita Juodė kalbėdama apie vėluojančius terminus išskiria keletą priežasčių: „Kiekviena Europos sąjungos šalis, kurioje yra įvestas kelių mokestis, turi savo sistemą, vienose šalyse, kaip pavyzdžiui Austrijoje, Italijoje, kelių mokesčių įrenginys dirba tik mikrobangų pagalba, Vokietijos kelių mokesčio įrenginys dirba GPS ir mikrobangų principu, greitu laiku Jungtinėje Karalystėje ir Vengrijoje bus įvesta nauja kelių mokesčių sistema, ir kiekviena šalis nori, jog jų įrenginys būtu tas vienintelis, kuriuo būtų galima mokėti kelius visoje Europoje.“
 
UAB „DKV Euro Service Baltikum“ direktorius Arturas Michejenko kalbėdamas apie naująją sistemą akcentuoja, kad iš esmės nieko naujo neatsiras ir galima teigti, kad jos alternatyva veikia jau dabar: „Mes galvojame, kad panaši sistema jau veikia. Su mūsų kortelėmis už kelius galima atsiskaityti beveik visoje Europoje. Yra keletas šalių, kur jos negalioja, bet sistema apima didelę Europos dalį. Tiesa, aparatas ne vienas. Jei kalbėtume apie vieną aparatą visose šalyse su vienu tiekėju, tai siekiama mobilaus telefono principo: turim vieną operatorių ir važinėjam po visą Europą.“
 
Sistemos trūkumai
 
Europos komisija išskiria esminius trukdžius, dėl kurių šios sistemos diegimas stringa:
 
nepakankamas bendradarbiavimas tarp įvairių suinteresuotųjų šalių grupių;
neišsamūs nacionaliniai teisės aktai ir reglamentavimas daugelyje valstybių narių;
atidėtos investicijos, kurių reikia, kad esami rinkliavos įrenginiai, atitiktų keliamus reikalavimus.
 
Pažvelkime ką apie tai mano tokias paslaugas teikiantys operatoriai.
 
S. Juodė mano, kad tokios ateities transporto apmokestinimo vizijos yra teigiamas poslinkis, tačiau vis tik džiaugtis anksčiau laiko nereikėtų, nes yra ir tam tikrų kliūčių, kurias reikės įveikti: „Tokią paslaugą Europos keliuose ateityje galės pasiūlyti ne visi dabartiniai kelių mokesčių tiekėjai. Paslaugos tiekėjų skaičius bus labai ribotas, t.y., bus nedidelė konkurencija, o tai gali įtakoti paslaugų įkainių didėjimą vežėjui. Šiuo metu kelių mokesčių paslaugą teikia tikrai nemažas skaičius tiekėjų, yra didelė konkurencija, dėl to vežėjai turi galimybę rinktis tiekėją pagal aptarnavimo mokesčių įkainius, tačiau startavus EETS sistemai tiekėjų ratas susiaurės, konkurencija mažės, na, o tokiomis aplinkybėmis pasinaudos paslaugų teikėjai, o vežėjas privalės taikytis prie jų.“
 
Kita aspektas, kurį pabrėžia pašnekovė – PVM grąžinimas. „Dalis Europos sąjungos kelių yra apmokestinti PVM, dalis ne. PVM tarifas visose Europos Sąjungos šalyse yra skirtingas, tad kyla išvada, kad kol nebus vienodo PVM tarifo, arba kelių mokesčiui, kaip objektui, nebus pritaikytas atvirkštinio apmokestinimo mechanizmas (Reverse charge mechanism), tol nebus ir vienos sąskaitos už visas kelių apmokėjimo paslaugas Europoje.“
 
A.Michejenko taip pat įžvelgia panašius trūkumus. Jo nuomone reikės spręsti konkurencijos trūkumo problemą. „Visoje Europoje suvienodinti sąlygas bus labai sunku, jei tai išvis įmanoma. Pirmas dalykas yra skirtingos sistemų veikimo principai. Vienam prietaise reiks suderinti visų šalių metodus. Kiekvienas bandys traukti į savo pusę. Antra problema iškyla jei aš naudoju vieną operatorių, o kitas man pasiūlo geresnes sąlygas tam tikrame regione. Jei vežėjas priverstas naudotis vienu tiekėju, tai gali prarasti nuolaidas.“
 
Jis taip pat kaip pavyzdį pateikia tam tikruose regionuose jau veikiančias sistemas, tačiau pripažįsta, kad jos yra ribotos: „Prancūzijoje įvedamas mokestis „ECO Tax“. Jis suderins Prancūzijos kelių mokesčių sistemą. Bet tai bus vienos šalies dviejų sistemų sujungimas į vieną. Yra aparatų, kurie aptarnauja Prancūziją, Ispaniją, tunelius Belgijoje ir Vokietijoje. Aparatai veikia 4 šalyse, bet visų sistemų naudojamų šiose šalyse jie neapima.“
 
Dabartinė situacija ir ateities vizijos
 
S. Juodė kalbėdama apie ateities perspektyvas teigia, kad sistema po truputį įgauna pagreitį, tiesa, Lietuvos vežėjams ji kol kas nėra itin naudinga, bet vis tik jau netolimoje ateityje sumažins vežėjų naštą. „Tik kai kurių Europos sąjungos šalių ir tik kai kurie vežėjai jau dabar naudojasi EETS sistema, pavyzdžiui Olandijos ar Belgijos vežėjai, kurie veža krovinius iš savo šalių į Ispaniją ir nevažiuoja į kitas šalis naudojasi tik vienu įrenginiu Prancūzijos ir Ispanijos kelių apmokėjimui, tačiau Lietuvos vežėjai, mūsų nuomone, dar ilgai turės nemažą kiekį įrenginių ant kiekvieno vilkiko lango. Mūsų nuomone, EETS sistema nestartuos 2014-aisiais, tai nėra realu, tačiau kad plėsis REETS sistema, tai labai realu, ir dar šiais, t.y., 2013 metais. Kaip jau daugelis vežėjų girdėjo, šiais metais Prancūzijoje startuos naujas kelių mokestis –ECO tax, kuriuo bus apmokestinti kai kurie regioniniai bei nacionaliniai keliai, dėl to bus keičiami visi dabartiniai kelių mokesčių įrenginiai Prancūzijoje į naujus įrenginius, kurie bus daug „protingesni“ nei dabartiniai įrenginiai, ir planuojama, kad 2013-ųjų eigoje šiuo nauju įrenginiu bus galima apmokėti ne tik Prancūzijos autostradas, regioninius ir nacionalinius (ECO Tax) bei Ispanijos kelius ar Belgijos Liefkenshoek tunelį, bet ir Portugalijos kelius.“
 
Kalbėdamas apie ateities perspektyvas A. Michejenko abejojo, o sistemos veikimo galimybes 2014 m. jie kategoriškai neigia: „Techninis šio reikalo sprendimas yra sudėtingas. 2014 m. to tikrai dar nebus.“ Pašnekovas akcentuoja, kad sistemai atsiradus, apart sumažėjusio aparatų skaičiaus, didelių pasikeitimų vežėjai nesulauks: „Problemų su PVM grąžinimu nebūtų. Gražinimas vyksta pagal sąskaitą. Psichologiškai vežėjai bus lengviau, vietoj kelių dėžučių užteks vienos, bet visa kita iš esmės nepasikeistų. Jei vežėjas nori jis gali dirbti su vienu tiekėju. Mes galime pasiūlyti tokią paslaugą, čia nieko naujo nėra.“

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Penktadienį Maskvoje pasirašytas protokolas, pagal kurį Lietuvos – Rusijos pasienyje bus įkurtas Rambyno – Dubkų (Дубки) kontrolės punktas.
 
Šis punktas turėtų pradėti funkcionuoti iškart po to, kai bus baigtos naujo tilto per Nemuną statybos. Tiltas iki 2014 m. pabaigos turėtų būti pastatytas šalia Panemunės ir Sovetsko. Planuojama, kad šis punktas bus skirtas ir krovininiams automobiliams.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Atšventus nepriklausomybės atkūrimo dieną, visi vėl kibo į darbus. Nors darbo savaitė ir buvo trumpesnė, vis tik įdomių žinių jos metu netrūko.

Geros žinios pasiekė vežėjus, kurie rieda Lenkijos keliais. Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lenkijos degalinių tinklu LOTOS dėl išskirtinių degalų pylimo sąlygų asociacijos nariams kaimyninėje šalyje. Sutarta, jog vežėjai su LOTOS kortelėmis galės įsigyti degalų didmenine šio Lenkijos gamintojo kaina.

Vokietijos krovinių gabenimo federalinės žinybos BAG duomenimis, pastaruoju metu ženkliai padaugėjo aplinkai draugiškų sunkiųjų sunkvežimių skaičius. Apie 20,8 mlrd. km Vokietijos automagistralėmis nuvažiavo sunkvežimiai, atitinkantys Euro 5 ir aukštesnius ekologinius reikalavimus. Ekologiškų sunkvežimių dalis nuo 69,5 proc. 2011 m. padidėjo iki 78,3 proc. praėjusiais metais.

Besidomintys techninėmis naujienomis, praėjusią savaitę turėjo kuo pasidžiaugti. Savaitės viduryje į Lietuvą atvyko naujasis “Volvo FM”, o kiek vėliau buvo pristatytas naujasis “DAF MX-11″ variklis. Šie varikliai bus montuojami ir į “CF” ir į “XF” modelius.

Pasiekė įdomios žinios ir iš Rusijos. Rusijos valdžia svarsto galimybę girtiems įkliuvusiems vairuotojams skirti baudas, kurios siektų iki 200 tūkst. rublių (17 tūkst. Lt.). Taip pat kalbama apie laisvės atėmimo bausmes iki 9 m.

Taip pat Rusija vis primena, kad žiema bent jau šioje šalyje dar nesibaigė. Sibire kelininkai nespėja valyti kelių, kai kurios magistralės uždarytos, o žmonės tapo pūgos įkaitais. Pranešama ir apie tragiškai pasibaigusius atvejus.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Artėjant 2013 m. navigacijos sezonui, Vidaus vandens kelių direkcijoje aptarti projektai, padėsiantys skatinti ir plėtoti laivybą Lietuvos vidaus vandens keliais, integruoti vidaus vandenų transportą į bendrą šalies logistikos tinklą.  

Pasak Vidaus vandenų kelių direkcijos generalinio direktoriaus Gintauto Labanausko, šiais metais  planuojama pradėti įgyvendinti ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Naujos Marvelės krovininės prieplaukos Kaune statyba“. Šios prieplaukos statyba – reikšminga visai Lietuvai: bus sudarytos galimybės ne tik iškrauti ar pakrauti krovinius, bet ir juos sandėliuoti. Pirmąjį  etapą numatyta statyti 120 m ilgio krantinę, privažiavimo kelią ir minimalią prieplaukos aikštelę  kieta danga bei būtiniausia infrastruktūra prieplaukos saugiam eksploatavimui. Projekto vertė – 9,700 tūkst. Lt.

Siekiant sujungti Lietuvos vidaus vandenų kelius su Europos vidaus vandenų kelių tinklu per Rusijos vidaus vandenis, planuojama pradėti eksploatuoti keturių kilometrų vidaus vandenų kelią maršrutu Nida–Lietuvos ir Rusijos valstybės siena. G. Labanausko teigimu, tai būtų rimtas postūmis vidaus vandenų laivyboje.

2013 m. bus eksploatuojamas valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelio 7,5 km ruožas Neries upe Vilniuje. Menininkų ir verslininkų bendruomenės iniciatyva Neries upėje  planuojama sukurti plūduriuojančius modulius, kuriuose veiktų kavinės, įsikurtų menininkų dirbtuvės, būtų rengiamos parodos, vyktų kiti pramoginiai renginiai.

Nemuno žemupyje vienas svarbiausių, vandens turistų pamėgtų ir perspektyvių vandens maršrutų, yra valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelius Minijos upėje ir Kuršių mariose jungianti Upaitė ir Kniaupo įlanka. Plaukioti minėtu maršrutu yra leidžiama, tačiau nėra užtikrinamos saugios laivybos sąlygos. Pasak G. Labanausko, šį maršrutą siekiama įtraukti į vidaus vandenų kelių sąrašą, kad dėl saugesnės laivybos jį būtų galima paženklinti ir prižiūrėti kaip vidaus vandenų kelią.

Bendras eksploatuojamų vidaus vandenų kelių Lietuvoje ilgis – 384,4 km.  

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija