Vienu iš pagrindinių ūkio augimo variklių šiuo metu pelnytai įvardijamas eksportas, kurio laukia nauji iššūkiai – investicijos ir inovacijos pramonėje. Nepaisant sulėtėjusio Rusijos BVP augimo, paaštrėjusios euro zonos skolų krizės, Lietuvos eksporto plėtra neparanda pagreičio. Tokios mažos šalies, kaip Lietuva, eksportas gali po įvairiausių šokų greitai prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų ir toliau sėkmingai augti. Prognozuojama, jog bendras prekių ir paslaugų eksportas artimiausius dvejus metus turėtų augti vidutiniškai po 10 proc. kasmet ir 2014 m. pasiekti 115 mlrd. Lt. VšĮ „Versli Lietuva“ sukurtas naujas eksporto prognozavimo modelis, atitinkantis Lietuvos mažos ir atviros ekonomikos realybę, leis tiksliau prognozuoti šalies eksporto perspektyvas bei išsamiau analizuoti Lietuvos užsienio prekybą.

Tradiciniai eksporto prognozavimo modeliai daugiausia remiasi paklausos užsienio rinkose vertinimu, o „Versli Lietuva“ sukurtas modelis parodo, kad mažų šalių ekonomikų atvejais eksportas priklauso nuo pasiūlos faktorių: gamybinių pajėgumų, skirtumo tarp eksporto ir vidaus rinkos kainų, tinkamos gamintojui eksporto kainos ir sąnaudų. Šis modelis atskleidžia, kad tokios šalys, kaip Lietuva, negali daryti įtakos pasaulinėms kainoms. Be to, tai įrankis, kuris bus naudingas valstybinėms institucijoms kuriant ir vykdant eksporto politiką bei eksporto skatinimo priemones, o verslas galės geriau planuotis eksporto plėtrą.

Lietuvos žemės ūkio ir pramonės (be energetinių produktų) eksporto dalis pasaulinės prekybos struktūroje nuo 1996 m. iki 2011 m. išaugo net du kartus – nuo 0,04 iki 0,08 proc. Tai lėmė eksportuojamų produktų asortimento plėtra bei konkurencingos kainos. Ilguoju laikotarpiu šalies eksporto kainos priartės prie pasaulinio lygio: „Mūsų šalies darbo jėgos efektyvumas dar turi erdvės gerėti, tačiau mažų darbo sąnaudų faktorius jau išnaudotas, – sako VšĮ „Versli Lietuva“ vyriausias analitikas Vadimas Ivanovas. – Tad Lietuva, kuri pastaraisiais metais įsitvirtino tarp ES šalių lyderių pagal eksporto augimą, norėdama toliau didinti eksporto apimtis, turės investuoti į gamybinių pajėgumų didinimą.“

„Versli Lietuva“ analitikai pagal naująjį modelį prognozuoja, jog lietuviškos kilmės prekių eksportas (išskyrus energetinius produktus) dar šiemet turėtų ūgtelėti 4,1 proc. iki 34,3 mlrd. litų, 2014 m. – iki 35,9 mlrd. litų. Kadangi tikimasi, jog pasaulinės kainos išliks tokios pačios, kaip 2012 m., arba augs minimaliai, Lietuvai prognozuojamas lėtesnis eksporto augimas.

Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitiko Aleksandr Izgorodin, Lietuvos eksportuotojai pagerino rezultatus tiek į NVS, tiek į ES rinkas, kurioms atitinkamai tenka 30 proc. ir 62 proc. mūsų šalies eksporto. Nors Rusijos BVP augimas sulėtėjo nuo 3,4 proc. 2012m. iki 0,9 proc. šių metų pradžioje, tačiau eksporto apimtys į NVS rinką išaugo 26 proc. „Eksporto augimas fiksuojamas visose produkcijos kategorijose bei yra susijęs su besitęsiančiu vidaus rinkos augimu, dideliu NVS vartotojų lojalumu Lietuvos prekių ženklams bei laikinu Muitų sąjungos valstybių importo draudimu Vokietijos ir Ispanijos mėsos bei pieno gamintojams, – sako A. Izgorodin. – Eksportas – vienintelis iš Lietuvos BVP sudedamųjų dalių, kuris šiemet viršija prieškrizinį lygį, ir tiesiogiai daro įtaką Lietuvos namų ūkio vartojimo atsigavimui bei nedarbo lygio mažėjimui.“

Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio reguliavimo tarnybos, Ekonomikos departamento, Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistas Justas Jurevičius atkreipia dėmesį, jog Lietuvos ekonomika itin priklausoma nuo eksporto sėkmės. „Lietuvos banko viena iš veiklos sričių yra gili svarbiausių šalies ekonomikos procesų analizė. Siekis prisidėti prie šalies verslo tarptautinio konkurencingumo didinimo yra nepaprastai svarbus. Nuoširdžiai tikime, kad eksporto prognozavimo modelis ir kitos analizės priemonės prisideda prie Lietuvos eksporto potencialo didesnio supratimo“, – sako J. Jurevičius.

„Versli Lietuva" – viešoji įstaiga, kurios steigėja LR Ūkio ministerija. Organizacijos misija - padėti konkurencingiems verslams kurtis ir plėstis Lietuvoje bei eksportuoti, teikiant mokymų, konsultacijų ir verslo partnerių paieškos paslaugas, panaudojant efektyvią organizacijos struktūrą bei partnerių tinklą.

Ryšių su visuomene agentūra "Ad Verum"

Balandžio 18 d. Klaipėdoje prasidės dvi dienas truksiantis IX-asis Lietuvos–Baltarusijos ekonomikos forumas, kuriame Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Lietuvos-Baltarusijos verslo tarybos kvietimu atvyksta dalyvauti Baltarusijos ministrų delegacija, vadovaujama premjero Michailo Miasnikovičiaus.

Kasmet vykstantis forumas skirtas šalių ekonominio bendradarbiavimo vystymui aptarti. Klaipėdoje vyksiančiose forumo sektorinėse diskusijose daugiausia dėmesio bus skiriama logistikai ir didesniam sienų pralaidumui su Baltarusija, krovinių gabenimui per Klaipėdos uostą, atsinaujinančiai energetikai ir aplinkosaugai, Lietuvos IT sektoriaus patirties perdavimui Baltarusijoje bei baltarusių turizmo skatinimui į Lietuvą klausimams aptarti.

Renginyje dalyvaus daugiau kaip 300 dalyvių, verslo ir abiejų šalių valstybės ir regioninių valdymo institucijų atstovų, svečiai iš Švedijos ir Suomijos. Renginio dalyviai galės išgirsti apie investicinį klimatą, kaimyninėje šalyje vykstančius ekonominius procesus, perspektyviausias bendradarbiavimo kryptis.

Baltarusija - viena pagrindinių Lietuvos ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo partnerių. Lietuvos tiesioginės investicijos Baltarusijoje – 251,26 mln. Lt. Baltarusija užėmė 7 vietą pagal Lietuvos tiesioginių investicijų dydį užsienyje. 2012 m. Lietuvos eksportas į Baltarusiją sudarė 3,65 mlrd. litų (1,06 mlrd. eurų) ir, lyginant su 2011 m., padidėjo 1,34 proc. Lietuvos eksportas į Baltarusiją sudarė 4,6 proc. bendro Lietuvos eksporto.

Žiniasklaidos dėmesiui. Pagrindinė forumo sesija vyks balandžio 18 d., ketvirtadienį, 9.30-12.00 val. Klaipėdos koncertų salėje, (Šaulių g. 36, Klaipėda), kurioje kalbės Lietuvos ir Baltarusijos ministrai pirmininkai Algirdas Butkevičius ir Michailas Miasnikovičius, abiejų šalių ministrai bei verslo atstovai.

Renginio dalyvių komentarai žiniasklaidai - ketvirtadienį, balandžio 18 d., 12.00 val., po pagrindinės sesijos dalies.

Abiejų šalių premjerai renginyje dalyvaus iki 11.00 val.

Kviečiame žurnalistus dalyvauti forume bei popietinėse teminėse diskusijose.

Žiniasklaidos atstovai apie savo dalyvavimą forume kviečiami informuoti el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.  

Forumo – programa: http://forumas.lpk.lt/

Lietuvos pramonininkų konfederacija

Kovo mėnesį AB „Lietuvos geležinkeliai“ pervežė beveik 4,1 mln. tonų krovinių, arba 1 proc. daugiau nei tą patį mėnesį 2012 m.

Vietinių krovinių pervežimai palyginamuoju laikotarpiu išaugo 27,1 proc., vežta daugiau nei 1,3 mln. tonų.

Tarptautinių krovinių srautas kovo mėnesį, palyginti su 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 8,2 proc., vežta 2,7 mln. tonų krovinių. Importas mažėjo 16,9 proc., eksportas – 3,2 proc. Tranzitinių krovinių srautas išaugo 4,4 proc.

Per tris pirmus šių metų mėnesius AB „Lietuvos geležinkeliai“ pervežė 12,2 mln. tonų krovinių, arba 5,6 proc. daugiau nei tą patį laikotarpį 2012 metais.

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas 2012 metais, audituotais duomenimis, uždirbo 484 tūkst. litų grynojo pelno. Praėjusiais metais augo ir bendrovės pardavimo pajamos.

„Džiugu pranešti, kad antrus metus iš eilės Lietuvos paštas dirbo pelningai. Nors praėjusiais metais nepasiekėme tokių gerų rezultatų kaip prieš tai, tačiau galima pasidžiaugti, jog pernai bendrovė gerokai daugiau investavo. Iš viso 2012 metais investicijoms buvo skirta beveik 20 mln. litų“, – teigė Lietuvos pašto generalinė direktorė Lina Minderienė.

Praėjusiais metais Lietuvos pašto pardavimo pajamos sudarė 190 849 tūkst. Lt, t. y. per metus padidėjo 4,2 proc. Pajamų didėjimui daugiausiai įtakos turėjo paslaugų pardavimo ir rinkodaros veiksmai.

Daugiausiai pardavimo pajamų gauta iš universaliųjų pašto paslaugų (UPP) teikimo – 51,2 proc. UPP pajamos, palyginti su 2011 m., padidėjo 8 proc. – nuo 90 543 tūkst. iki 97 790 tūkst. litų.

2012-aisiais, palyginti su 2011 m. duomenimis, 10,2 proc. padidėjo pasiuntinių paslaugų pajamos.

Bendrovės EBITDA (pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos) 2012 metais buvo 14,2 proc. mažesnis nei 2011-aisiais ir sudarė 8,1 mln. litų.

Akcinė bendrovė Lietuvos paštas – plačiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą turinti bendrovė Lietuvoje. Lietuvos paštas teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Akcinė bendrovė Lietuvos paštas

Atsižvelgus į projekto „Rail Baltica“ rangos darbų konkursus, kuriuose gautos didesnės nei planuotos statybos darbų kainos, į ribotus projektui numatytų lėšų resursus bei griežtus įgyvendinimo terminus, AB „Lietuvos geležinkeliai“ buvo pavesta paruošti sprendimus dėl galimybės derėtis ir parengti sutartis dėl statybos darbų su antrine bendrovės įmone UAB „Geležinkelio tiesimo centras“.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ paruošė sprendimų projektą ir pateikė jį LR susisiekimo ministerijai.

Projektas „Rail Baltica“ yra LR Vyriausybės nutarimu pripažintas svarbiu ekonominiu, o LR Seimo nutarimu – ypatingos valstybinės svarbos projektu. Tai prioritetinis transporto infrastruktūros projektas ir Europos Sąjungos mastu. Projektas yra finansuojamas Europos sąjungos TEN-T programos, Sanglaudos fondo ir Lietuvos valstybės lėšomis.

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Renginio tipas: Spaudos konferencija

Renginio data: 2013-04-17, trečiadienis

Renginio pradžia: 10:30

Renginio vieta: Konferencijų centras „Dainava“ (A. Vienuolio g. 4, Vilnius).

Gerb. Kolegos, Maloniai kviečiame Jus balandžio 17 d. (trečiadienį), 10.30 val. į VšĮ „Versli Lietuva“ organizuojamus spaudos pusryčius „Lietuvos eksporto prognozavimo modelis bei 2013-2014 m. eksporto prognozės“, kuriuose taip pat dalyvaus Lietuvos banko ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovai. Spaudos pusryčiai vyks konferencijų centre „Dainava“ (A. Vienuolio g. 4, Vilnius).

Dauguma ekonomistų makroekonominėse apžvalgose prognozuoja, jog Lietuvos BVP šiais ir kitais metais augs 3-4 proc. Vienu iš pagrindinių augimo variklių šiuo metu įvardijamas eksportas. Spaudos pusryčių metu „Versli Lietuva“ ekspertai pristatys naują eksporto prognozavimo modelį, atitinkantį Lietuvos mažos ir atviros ekonomikos realybę. Naudojantis šiuo modeliu bus galima tiksliau prognozuoti Lietuvos eksporto
perspektyvas.

Kokios mūsų šalies eksporto tendencijos pagal regionus, eksportuojamas prekes ir paslaugas (ES, Baltijos šalyse, NVS bei kitose rinkose)? Kokie yra verslo aplinkos veiksniai, keliantys grėsmę šalies įmonių eksporto potencialo augimui? Visa tai bei Lietuvos ir svarbiausių šalies užsienio rinkų makroekonominė būklė bei perspektyvos 2013 ir 2014 metais bus apžvelgtos spaudos pusryčių metu.

Spaudos pusryčių dalyviai:

►     Vadimas Ivanovas, VšĮ „Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas

►     Aleksandr Izgorodin, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) analitikas

►     Justas Jurevičius, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus
ekonomistas, Ekonomikos departamentas, Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnyba

Planuojama renginio trukmė –1 val.

Apie savo dalyvavimą prašome pranešti iki balandžio 16 dienos (antradienio) 15 val. el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. arba telefonu 8 695 83517.

Ryšių su visuomene agentūra "Ad verum"

Valstybinė darbo inspekcija (VDI), siekdama patikrinti, kaip transporto įmonėse laikomasi darbo teisės ir darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų – ypač darbo apmokėjimo, darbo ir poilsio organizavimo klausimais, kovo mėnesį surengė prevencinę transporto įmonių patikrinimo akciją. Jos metu patikrinta beveik 320 transporto įmonių.

„Minėtais aspektais transporto sektorius – vienas rizikingiausių. Tai patvirtina tiek gaunami darbuotojų skundai, tiek planinių inspektavimų ir šios akcijos rezultatai. Atsižvelgdami į juos ir transporto įmonių darbdavių argumentus, šiuo metu rengiame pasiūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kaip tobulinti darbo laiko apskaitos, kurios pažeidimų nustatoma daugiausiai, reglamentavimą transporto sektoriuje “, – teigia Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Vilius Mačiulaitis.

Prevencinės akcijos metu surašyta daugiau nei 100 administracinių teisės pažeidimų protokolų. Daugiausia jų – apie 80 – surašyta už darbo laiko apskaitos pažeidimus. Už darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimus surašyta 10 protokolų. Po keletą protokolų taip pat surašyta už tachografų duomenų nesaugojimo ir (ar) vairuotojų darbo ir poilsio režimo pažeidimus. Baudų suma – beveik 30 tūkst. litų. Tikrintose įmonėse taip pat nustatyta per 200 pažeidimų, surašyta per 90 reikalavimų juos pašalinti. Pabrėžtina, jog ir reikalavimai pašalinti pažeidimus, ir baudos yra taikomos tuomet, kai pažeidimai yra šiurkštūs arba pasikartojantys ir jų nedelsiant ištaisyti negalima. Visais kitais atvejais darbo inspektoriai pirmiausia siekia kartu su darbdaviu išspręsti esamas problemas, pakonsultuoti jį bei įmonės atsakingus asmenis ir darbuotojus, kaip išvengti galimų pažeidimų ir pagerinti darbo teisės bei darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje.

Transporto įmonėse vienas dažniausiai nustatomų pažeidimų – žodžiu sulygstama vairuotojams mokėti ne pagal tam tikrus reikalavimus nustatytą atlyginimą, bet už nuvažiuotus kilometrus – o tai turi neigiamos įtakos eismo saugumui, prieštarauja ES praktikai bei tampa darbuotojų ir darbdavių nesutarimų priežastimi. Patikrinimų metu taip pat nustatoma pažeidimų dėl darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės trūkumų įmonėje, darbo užmokesčio, darbo priemonių, privalomų sveikatos tikrinimų, darbuotojų instruktavimo, mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais ir pan.

2012 metais, daugiau nei dviejuose šimtuose įmonių patikrinus apie 4,6 tūkst. kelių transporto priemonių, nustatyta per 4,3 tūkst. pažeidimų: nepateikti vairuotojų dirbtų dienų registracijos lapai ir duomenys, nesilaikyta nustatytos poilsio ir vairavimo trukmės ir pan.

Pagal nelaimingų atsitikimų skaičių transporto įmonės yra antroje vietoje po statybų: pernai jose žuvo 14 darbuotojų, dar 32 buvo sunkiai sužaloti. Dažniausios traumų priežastys – kritimas iš aukščio kraunant krovinius (nuo automobilio kėbulo, vilkiko puspriekabės), darbuotojus sužaloja pati transporto priemonė (ją remontuojant, transporto priemonei pajudėjus iš vietos ir pan.). Paminėtina, jog transporto įmonėse darbuotojai gerokai dažniau miršta darbe dėl su darbu nesusijusių priežasčių – tokios mirtys daugiau nei dvigubai viršija visų su darbu nesusijusių mirčių vidurkį.

Valstybinė darbo inspekcija

Sumažėjus euro zonos iširimo pavojui, prognozuojama, kad regiono ekonomika pradės plėstis nuo 2013 m. vidurio. Nepaisant to, BVP augimo rodiklis 2013-aisiais vis dar bus neigiamas – 0,5 proc., o 2014-aisiais didės 1,1 procento. Vienas svarbiausių regiono ūkio plėtrą stabdančių iššūkių ir toliau išliks rekordiškai didelis nedarbo lygis, teigiama „Ernst & Young“ pavasario euro zonos ketvirtinėje ekonomikos prognozėje.

Euro zonos laukia labai kuklus, tačiau stabilus augimas, sako prognozės autoriai, – iki pat 2017 m. kasmet numatoma 1,4 proc. regiono ūkio plėtra. Tai – beveik visu procentiniu punktu mažiau nei ankstesnio dešimtmečio BVP augimo vidurkis, kuris buvo 2,3 procento.

„Nėra abejonių, kad euro zona yra žymiai geresnės būklės nei buvo prieš 6-9 mėnesius. Pagerėjimas atsispindi didėjančiose akcijų kainose regione, tačiau skirtumas tarp sparčiai gerėjančios situacijos finansų rinkoje ir regiono ekonomikos būklės išlieka pakankamai didelis. Nors ekonominis klimatas vis dar yra sudėtingas, pasitikėjimas į verslus ir namų ūkius sugrįš, tačiau tai vyks lėtai“, – teigė Marie Diron, „Ernst & Young” euro zonos ekonomikos prognozių vyriausioji ekonomistė.

Euro zonos vidaus vartojimo augimą stabdys šiemet toliau didėsiantis nedarbas, taip pat šalyse tebevykdoma fiskalinė griežtinimo ir taupymo politika. Prognozės autorių duomenimis, šiemet namų ūkių išlaidos trauksis 0,6 proc., o nuo 2014-ųjų iki 2017 m. kasmet turėtų didėti po 1 procentą.

Prognozuojama, kad šiemet nedarbo lygis kils ir metų pabaigoje sieks 12,4 proc., kai Ispanijoje bei Graikijoje bus 27 procentai. Nors nuo ateinančių metų situacija pradės gerėti, nedarbo rodiklis net ir atsigavimo laikotarpiu regione išliks ypatingai aukštas. 2017 m. pabaigoje jis gali siekti 11 proc., tai – 6,5 mln. bedarbių daugiau nei prieš dešimtmetį.

Prognozės autoriai numato, kad šiemet verslo investicijos vis dar mažės 2 proc., tačiau keletą ateinančių metų kasmet jos turėtų augti vidutiniškai po 3,5 procento. „Rekordiškai aukštas nedarbo lygis, mažos verslo ir namų ūkių išlaidos, griežta fiskalinė politika, tai – iššūkiai, kurie nepalankiomis aplinkybėmis gali sugriauti besimezgantį trapų pasitikėjimą. Tačiau šiuo metu pastebimi teigiami poslinkiai ir Europos bendrovių ryžtas vėl planuoti ateities investicijas nuteikia optimistiškai“, – sakė Jonas Akelis, „Ernst & Young“ vadovaujantis partneris Baltijos šalyse.

Pasak jo, Europos bendrovių apklausos rodo, kad regiono verslas aktyviau domisi galimybėmis investuoti į augančias rinkas, ypatingai Kiniją ir Rusiją. „Investicijas į naujas rinkas bendrovės įvardija kaip antrą svarbiausią galimybę siekiant padidinti pardavimus po inovacijų diegimo versle“, – teigė J. Akelis.

„Ernst & Young Baltic“

Išankstiniais duomenimis kovą Lietuvos geležinkeliais keliavo daugiau nei 372 tūkst. keleivių, arba 4,2 proc. daugiau nei tą patį mėnesį 2012 m.

Kovą maršrutu N.Vilnia–Vilnius–Kaunas–N.Vilnia keliavo daugiau nei 100 tūkst. keleivių, arba 2,3 proc. daugiau nei tą patį mėnesį praėjusiais metais. Maršrutu Vilnius-Klaipėda-Vilnius palyginamuoju laikotarpiu pervežta beveik 42 tūkst. keleivių, arba net 13,2 proc. daugiau.

Keliavusiųjų kitais maršrutais Lietuvoje skaičius išliko stabilus arba sumažėjo keliais procentais.

Džiugina ir toliau augantis keliaujančiųjų tarp Vilniaus ir Minsko (Baltarusija) skaičius. Kovą tarp dviejų sostinių keliavo daugiau nei 27 tūkst. keleivių, arba 41 proc. daugiau nei tą patį mėnesį 2012-aisiais.
Per tris šių metų mėnesius Lietuvos geležinkeliais buvo pervežta daugiau nei 1,1 mln. keleivių arba 5 proc. daugiau nei tą patį laikotarpį praėjusiais metais.

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Praėjusią savaitę sulaukta nemažai žinių apie technines naujoves ar tobulinamus produktus sunkvežimiams. Svarbiausia žinia pasiekė iš Miuncheno, kur buvo pristatytas naujasis “MAN TGX” vilkikas atitinkantis aukščiausius ekologinius reikalavimus.
 
Technikos naujienos
 
Norintiems įsigyti “Euro 6″ emisijos standartą atitinkantį vilkiką praėjusią savaitę padidėjo tokių transporto priemonių pasiūla. Pristatytas naujasis “MAN TGX”. Net neabejojama, kad tai bus rimtas konkurentas kitiems vilkikų gamintojams šiuo metu rinkoje jau siūlantiems  ”Euro 6″ transporto priemones.
 
Artėjantis reikalavimas visus naujus sunkvežimius gaminti su „Euro 6“ emisijos reikalavimus atitinkančiais varikliais verčia ir kitus sunkvežimių gamintojus paruošti reikiamas technologijas visiems modeliams. „Mercedes“ šiuo metu bando aukščiausius emisijos standartus atitinkančius „Unimog“ ir „Econic“ modelius.
 
Su jau esančiais “Mercedes” modeliais Lietuvos atstovai galėjo susipažinti vokiečių koncerno organizuotame renginyje „Mercedes-Benz Actros Road Show 2013“.  Jo metu vartotojams pristatyti keturi naujojo “Actros” modeliai.
 
„Ford Trucks“ paskelbė apie savo ketinimus užkariauti dalį Europos rinkos ir tapti aštuntuoju stipriu žaidėju šioje rinkoje. Tokius tikslus kompanijai kelia jos vadovybė. Daugiausiai vilčių siejama su nesenai sukurtu „Ford Cargo 1846T“ modeliu.
 
Kitos įdomesnės techninė naujienos priminė apie kuro taupymą naudojant aerodinaminius paketus, o taip pat apie ir toliau kuriamus ir plėtojamus naujos kartos akumuliatorius.
 
Kitos naujienos
 
Nuo šių metų liepos 1 d. bus apmokestinami keliai Baltarusijoje. Vairuotojų patogumui rengiama elektroninė atsiskaitymo už kelius sistema vadinama „BelToll“. Apie naują sistemą visa informacija jau teikiama naujoje oficialioje internetinėje svetainėje www.beltoll.by. Taip pat visą su mokamais keliais susijusią informaciją galima bus gauti telefonu.
 
Interpolas pranešė, kad ir toliau vykdo įvairius apmokymus skirtus transporto inspektoriams, kad šie galėtų atpažinti vogtus vilkikus ir taip stiprina kovą su sunkiasvorių transporto priemonių vagystėmis ir vairuotojų užpuolimu.
 
Na o taip pat siūlome prisiminti “MAN Concept S” modelį ir kitas įdomias detales iš transporto pasaulio.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Kuomet atsirado pirmosios transporto priemonių sekimo sistemos (telematika), dauguma vežėjų iš jų reikalavo pakankamai nedaug. Tuo metu esminiai buvo keletas aspektų, kuriuos turėjo atlikti ši sistema. Jos pagalba vežėjai galėjo stebėti kuro sąnaudas, jaustis ramiau transporto priemonės vagystės atveju, tuomet ją buvo galima surasti pagal sistemos siunčiamus duomenis. Šiuo metu tokios sistemos intensyviai tobulėja ir ateityje turėtų tapti dar svarbesnėmis vežėjams.
 
Anksčiau mažai kas domėjosi papildomomis tokių sistemų funkcijomis ir nekvaršino sau galvos dėl jų. Tačiau laikui bėgant situacija keičiasi iš esmės. Paprastesnes ar sudėtingesnes, bet šias sistemas turi dauguma vežėjų, tačiau net ir dabar šios sistemos nėra pakankamai išnaudojamos.
 
Pradėti reiktų nuo to, kad visos sistemos veikia panašiu principu, bet jų galimybės yra itin skirtingos. Nuo pačių paprasčiausių iki sudėtingų, nuo gamyklinių iki universalių, kurias jums gali pasiūlyti tuo užsiimančios bendrovės.
 
Šiandien
 
Anksčiau vežėjui užtekdavo tiksliai žinoti kur yra jo transporto priemonė, dabar gi situacija kitokia. Šiuo metu vežėjai vis labiau pradeda vertinti sistemų funkcionalumą ir papildomas funkcijas. Jų pagalba šiandien jau galima ne tik prižiūrėti transporto parką, bet ir analizuoti verslo procesus, pateikti krovinio vežimo temperatūrą, transporto priemonės judėjimo greitį, slėgį padangose. Sistemos taip pat leidžia bendrauti su vairuotoju, pateikti jam maršrutus ir daugybė kitų dalykų. Kuo daugiau sistema turi daviklių ar galimybių ją plėsti, tuo tikslesnę ji gali pateikti informaciją apie transporto priemonės eksploatavimą. Tokias galimybes taip pat įtakoja patobulėję vilkikai.
 
Vežėjai įsigydami parko priežiūros sistemas stengiasi neišlaidauti. Vis gi visi puikiai supranta, kad brangesnės sistemos būna funkcionalesnės, jas galima maksimaliai harmonizuoti su automobilio davikliais, o esant reikalui įdiegti naujus daviklius ir juos „pririšti“ prie sistemos.
 
Autoparko dydis. Svarbu ar ne, renkantis sistemas?
 
Vertinant pačią sistemą, pirmiausiai reiktų atkreipti dėmesį į jos duomenų pateikimo tikslumą, logišką ir aiškų duomenų pateikimą, apsaugą nuo trečiųjų šalių intervencijos. Tam tikrais maršrutais važinėjančių ar dideles apkrovas patiriančių autoparkų valdytojai kartais itin vertina ir jų atsparumą vibracijai bei temperatūrų skirtumui, kuris taip pat gali įtakoti pateikiamus duomenis.
 
Mažesnių autoparkų savininkai paprastai labiau orientuojasi į kuro ir kitų esminių sąnaudų mažinimą. Jie gali įsigyti paprastesnes sistemas, naudotis tiekėjų serveriais ir nebūtina užsakinėti konkrečiai jų parkui pritaikytų sistemų nes galima naudotis standartinėmis.
 
Vidutinio dydžio vežėjas paprastai jau ieško jo autoparkui tinkamų sistemų, tačiau retai užsakinėja specialias, tik jiems sukurtas ir pritaikytas sistemas. Dažniausiai pasirenkama aukštesnės klasės ir didesnių galimybių standartinė programa, kuri labiausiai atitinka vežėjo poreikius.
 
Didesnės organizacijos paprastai tiesiogiai bendrauja su programų kūrėjais. Užsako specialiai jų autoparkui pritaikytas sistemas, visus duomenis kaupia savo įmonėje, įkuria padalinį, kuris analizuoja gautus duomenis. Apmokomi esami darbuotojai, kurie galėtų ateityje patys integruoti sistemas į naujus sunkvežimius, jas prižiūrėti.
 
Pagal sistemos siunčiamus duomenis galima palyginti ridą kurią nustato kompiuteris pagal palydovinį ryšį su ta kurią pateikia vairuotojas. Tie patys maršrutai su panašiais kroviniais turėtų reikalauti panašaus kuro kiekio. Didėja vairuotojų disciplina.
 
Geros sistemos pateikia tikslesnius duomenis, sumažina autoparko išlaidas, palengvina darbą su gaunamais duomenimis ir kelionės lapų pildymą, gali paskaičiuoti darbo užmokestį.
 
Sistemos išmaniuosiuose telefonuose
 
Pačios paprasčiausios sistemos be jokių problemų gali būti integruotos į išmaniuosius telefonus. Tačiau šiame įrenginyje jų galimybės ribotos, nors pagrindines paprastas funkcijas jos tikrai atlieka pakankamai neblogai. Vis tik pačios sistemos yra labiau pritaikytos kompiuteriams.
 
Čia patogiau su jomis dirbti, pateikiama daugiau ataskaitų, viskas vyksta greičiau, o ir dirbti prie kompiuterio yra kur kas lengviau nei prie telefono.
 
Vilkikų gamintojų siūlomos sistemos
 
Dauguma vilkikų ir kai kurie puspriekabių gamintojai jau siūlo tokias sistemas savo klientams. Šios sistemos ne tik atlieka savo tiesiogines funkcijas, bet ir palengvina transporto priemonės priežiūrą ir apsaugo nuo nelegalaus poveikio sunkvežimiui, kuris dar turi galiojančią garantiją.
 
Tačiau ilgainiui vartotojai ir ekspertai pastebi esminius gamintojui priklausomų sistemų trūkumus. Funkcijų padidinimas dažniausiai yra neįmanomas. Taip pat išskiriamas gana silpnas gamyklinių sistemų kuro sąnaudų sekimas. Viskas pakankamai tikslu, kol vilkikas juda, bet dažniausiai susiduriama su problemomis, kada kuras yra nupilamas išjungus variklį. Reikia montuoti papildomus daviklius, kuriuos gamyklinės sistemos priima sunkiai.
 
Tokios sistemos paprastai nėra pigios, tiesa, kartais gamintojai perkantiems naujus vilkikus pasiūlo neblogą jos kainą.
 
Kita didelė problema susijusi su gamyklinių telematinių sistemų naudojimu atsiranda jei vežėjas turi skirtingų gamintojų vilkikus. Suderinti vilkikų gamintojų sistemas tarpusavyje ar su kitomis nepriklausomomis sistemomis, norint gauti duomenis į vieną duomenų bazę, gali būti neįmanoma. Viskas gali pasikeisti, jei ateityje gamintojai susitartų dėl bendro tokių sistemų standarto ir šią problemą išspręstų.
 
Mūsų verdiktas – šios sistemos tikrai turėtų palengvinti vežėjų darbą ir nesvarbu ar ta sistema nepriklausoma ar sukurta ir pritaikyta tik vienos markės sunkvežimiui. Vežėjas turėtų atsirinkti sau tinkamiausią, o svarbiausia, kad tiekėjas būtų žinomas ir patikimas. Priešingu atveju galima nusivilti telematinių sistemų darbu ir nepelnytai susidaryti blogą nuomonę apie jas.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Valstybės įmonė Vidaus vandens kelių direkcija skelbia, kad šiais metais navigacija valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliais prasidės balandžio 25 d. Eksploatacijai bus paruošta 384,4 km valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių.
 
„Mūsų įmonės pastangos, skatinant ir plėtojant vidaus vandenų laivybą, duoda gerų rezultatų. Šiais metais startuoja vienas svarbiausių įmonės projektų – krovininės prieplaukos Marvelėje statybos darbai, baigiamas įgyvendinti bunų tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelio E 41 ruože Kaunas–Atmatos žiotys rekonstrukcijos projektas“, – sakė Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Gintautas Labanauskas.

Pasak direktoriaus, jau šią vasarą planuojama atidaryti sezoninį Rybačij pasienio kontrolės punktą. Tai leis išplėsti vandens turizmo galimybes tarp Lietuvos ir Karaliaučiaus srities. Pradėtas svarstyti labai rimtas ir perspektyvus žingsnis, planuojant vidaus vandenų transporto plėtrą – šliuzo ar laivų keltuvo Kaune mariose įrengimas, kuris sudarys sąlygas sujungti Nemuno aukštupį su žemupiu.

Nemuno upėje ir Kauno mariose navigaciniais ženklais bus paženklintas vandens kelių Kauno HE–Žemaitkiemis (83 km) ir Druskininkai–Liškiava (11 km) farvateris, iš jų ruožas Kauno HE–Rumšiškės (16 km) – šviečiančiais. Navigaciniais ženklais bus paženklintas laivybinis vandens kelias Nemuno upėje ir Kuršių mariose nuo Kauno iki Klaipėdos (281,9 km), o ruožas Smalininkai–Klaipėda (181,1 km) – šviečiančiais ženklais.

Nemune nuo Kauno iki Jurbarko planuojama palaikyti 1,20 m, o Nemune ir Kuršių mariose nuo Jurbarko iki Klaipėdos – 1,50 m. gylius.

Informacija apie faktinius gylius bus teikiama VĮ VVKD Kelių skyriuje tel. (8 37) 32 12 34, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. ir įmonės tinklalapyje www.liwa.lt.

Vidaus vandens kelių direkcija  informuoja, kad motorlaiviai padės nelaimės ištiktiems žmonėms, ant seklumos užplaukusiems laivams, susidarius kitai avarinei situacijai. Nelaimės atveju signalas bus priimamas radijo ryšiu arba telefonu: Kuršių mariose – 4 (29) kanalu 157.45 MHz dažniu arba tel. (8 686) 83 827 (motorlaivis „Notangas“); Nemune – 3 (16) kanalu 156.80 MHz dažniu; ruože Kaunas–Jurbarkas – (8 686) 58 073 (motorlaivis „Skalvis“); ruože Jurbarkas–Rusnė (8 620) 78 035 (motorlaivis „Vytis“).

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Sumažinti siuntų gabenimo įkainiai, patrauklios sąlygos, išplėstas logistikos maršrutų sąrašas ir smulkius Lietuvos gamintojus skatina peržengti šalies ribas ieškant pirkėjų. Jie klientų visame pasaulyje randa savo originalius ir palyginti nebrangius gaminius pateikę interneto parduotuvėse bei pasiūlę pristatyti į pirkėjo namus bet kuriame pasaulio kampelyje.

„Pastaruoju metu matome akivaizdžią tendenciją – Lietuvos įmonės kuria interneto svetaines atskiroms šalims ir taip stengiasi pasiekti klientus visame pasaulyje. Anksčiau prekę siųsti užsienio vartotojui į namus buvo per brangu, o dabar siuntimo išlaidos sudaro menką savikainos dalį. Tai skatina ir smulkius šalies verslininkus ne ieškoti prekybos tarpininkų užsienyje, o savo gaminius tiekti tiesiai vartotojui“, – teigia siuntų gabenimo kompanijos „Ecoparcel Group“ generalinis direktorius Andrius Balkūnas.

Šią tendenciją patvirtina skaičiai. Anot A. Balkūno, Lietuvos gamintojai smulkių siuntų į užsienį š. m. I ketvirtį išsiuntė 8 kartus daugiau, nei per tą patį laikotarpį pernai, o iš viso per šį laikotarpį „Ecoparcel Group“ vežė 25 % daugiau siuntų nei pernai (apie 456 000).

Nuo puodelių iki dizainerių drabužių
Pasak A. Balkūno, didėjantį siuntų skaičių lemia ir sumažėjusios siuntų gabenimo kainos bei akcijos, kurių metu šalies gyventojai į užsienio šalis gali siųsti gerokai pigiau.

Tuo naudojasi ir šalies gamintojai, kurie užsienio rinkoms siūlo originalius lino, stiklo, keramikos, metalo ir kt. gaminius. Į užsienį dažnai keliauja net nagingų kalvių darbo kepsninės ir pašto dėžutės, rankų darbo natūralių pluoštų drabužiai, keramikos dirbiniai, ekologiški gaminiai t. t. Savo gerbėjus užsienyje jau tiesiogiai pasiekia ir vardiniai drabužių dizainerių kūriniai, pvz., logistikos kompanijos paslaugomis naudojasi dizainerė Agnė Kuzmickaitė.

Šalies rinka – per maža
„Lietuvos rinka mums per maža. Pasaulį nustebinti originalumu sunku, tačiau Vakarų pirkėjams patraukli mūsų produkcijos kokybė ir kaina – pagaminti gerą produktą Lietuvoje pigiau“, – teigia trejus metus internetu Lietuvoje ir užsienyje baldais prekiaujančios bendrovės „VG line“ direktorius Giedrius Zabulionis.

90 % produkcijos „VG line“ eksportuoja, dažniausiai į Lenkiją, Čekiją, Slovėniją, Vokietiją, Italiją, Prancūziją, Švediją, Didžiąją Britaniją. „Ecoparcel Group“ paslaugomis besinaudojančios bendrovės direktorius teigia, kad prekiaujant su užsienio valstybėmis itin svarbu palankios logistikos sąlygos, todėl siuntų gabenimo tarnybą renkasi atidžiai.

„Ir nedidelės šalies įmonės, net individualūs gamintojai vis dažniau suvokia – Lietuvos rinka ne riba. Artimiausius penkerius metus turėtų didėti ne importas, o eksportas, prekės iš gamintojo keliauti tiesiai vartotojui. Prie šių pokyčių taikosi ir logistikos kompanijos, kurios klientams siūlo vis palankesnes sąlygas“, – tvirtina „Ecoparcel Group“ generalinis direktorius.

„Ecoparcel Group“

Vokietijos įmonių, veikiančių Baltijos šalyse, nuotaikos 2013 m. pradžioje yra optimistiškesnės nei prieš metus. Dėl geros ekonominės situacijos šiame regione ir palankių vystymosi perspektyvų, 2013-aisiais įmonės tikisi gerų metų savo verslui. Planuodamos naujų darbo vietų kūrimą ir didindamos investicijas, Vokietijos įmonės patvirtina, kad Baltijos šalyse įsikūrė ilgam. Taip pat tikimasi, kad planuojamas euro įvedimas Latvijoje (2014 m.) ir Lietuvoje (2015 m.) turės teigiamą poveikį jų verslo sėkmei Baltijos šalyse. Prioritetiniai ekonominės politikos veiksmai, jų nuomone, turėtų būti nukreipti į profesinio mokymo sistemos tobulinimą.
 
Tokia yra Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje (AHK) šių metų vykdytos apklausos, kurioje dalyvavo 104 įmonės, išvada.

Apklausoje dalyvavusios Vokietijos įmonės ekonominę padėtį Baltijos šalyse metų pradžioje vertina taip pat gerai kaip 2011 ir 2012 metais. Šių metų lūkesčiai visose trijose šalyse, lyginant su 2012 m. pradžioje daryta apklausa, yra pilni optimizmo. 2012 metais Baltijos šalių augimo rodikliai buvo vieni aukščiausių visoje Europos Sąjungoje ir sudarė 3,2 proc. Estijoje, 5,3 proc. Latvijoje ir 3,6 proc. Lietuvoje. Remiantis apklausos duomenimis galima teigti, kad augimo tendencija ir toliau išliks.

Kaip ir ankstesniuose tyrimuose, įmonės savo ekonominę padėtį bei vystymąsi šiais metais vertina pozityviau, nei bendrą savo ūkio šakos vystymąsi. Visose trijose Baltijos šalyse didžioji dauguma apklaustųjų savo įmonės dabartinę padėtį vertina „gerai“ arba „patenkinamai“. Prekybinės įmonės Estijoje ir Latvijoje yra labiau nei patenkintos. Lietuvoje optimistiniu požiūriu labiausiai pasižymi paslaugų sektorius.

Estijoje ir Latvijoje savo verslo lūkesčius šiemet įmonės vertino žymiai atsargiau nei pernai, kai kas antra įmonė tikėjosi tolimesnio augimo. Šiemet 43 proc. Estijoje ir 53 proc. Latvijoje veikiančių vokiško kapitalo įmonių tikisi teigiamų pokyčių savo versle. Lietuvoje daugiau nei du trečdaliai Vokietijos įmonių tikisi pagerėjimo, tuo tarpu pernai darytoje apklausoje šis rodiklis siekė tik apie 40 proc.

Dideli lūkesčiai Lietuvoje 2013 metams greičiausiai susiję su sparčiu eksporto augimu pastaraisiais metais. Naujausių Europos Komisijos vertinimų duomenimis 2012 m. Lietuvos eksporto augimas buvo didžiausias Europos Sąjungoje ir siekė 10,2 proc. Europos Sąjunga prognozuoja eksporto apimčių didėjimą Estijoje iki 4,7 proc., Latvijoje ir Lietuvoje atitinkamai iki 4,8 ir 5,4 proc. Apie 90 proc. apklaustų įmonių tikisi eksporto augimo ar bent jau nemažėjančių jo apimčių 2013 m.

Vis labiau aiškėjantys Latvijos (2014 m.) ir Lietuvos (2015 m.) planai įvesti eurą paskatino apklausti Vokietijos įmones, ko jos tikisi iš planuojamo šių šalių prisijungimo prie euro zonos. Praėjus dvejiems metams po euro įvedimo Estijoje, išryškėjo teigiamas euro poveikis verslui.

„Mažesni transakcijų kaštai ir didesnis skaidrumas yra didžiausi euro įvedimo privalumai Estijoje“, sako AHK prezidentas Thomas Schöllkopf, pristatydamas apklausos rezultatus. „Atsižvelgdami į teigiamą Vokietijos įmonių patirtį Estijoje galime tikėtis, kad Latvijos ir Lietuvos prisijungimas prie euro zonos taip pat turės teigiamų pasekmių verslui. Baltijos šalys taps dar patrauklesnės užsienio investuotojams“.

90 proc. Estijoje veikiančių Vokietijos įmonių pasisako už Europos bendrosios valiutos įvedimą kaimyninėse šalyse. Latvijoje ir Lietuvoje tik maža dalis respondentų pasisako prieš euro įvedimą. Latvijoje 8 proc. apklaustųjų mano, kad euro įvedimas 2014 m. pradžioje būtų per ankstyvas. Lietuvoje daugiau nei ketvirtadalis apklaustųjų laiko euro įvedimą 2015 m. pradžioje neįmanomu tikslu, jį įvesti pageidautų 2016 - 2020 metais.
 
Remiantis Lietuvoje veiklą vykdančių Vokietijos įmonių apklausos duomenimis, euro įvedimas gali paskatinti konkurentų atėjimą į rinką. Latvijoje labiausiai bijoma perėjimo prie euro kaštų.

Dėl geros ekonominės situacijos Baltijos šalyse ir optimistinių prognozių savo verslui Vokietijos įmonės šiais metais planuoja kurti naujas darbo vietas ir didinti investicijas. Apie trečdalis respondentų Estijoje planuoja didinti darbuotojų skaičių, Latvijoje tokių - bent ketvirtadalis, Lietuvoje – net apie 40 proc. Lyginant su praėjusiais metais, šiemet dar daugiau Vokietijos bendrovių planuoja didinti investicijas Baltijos šalyse.

Šių metų apklausoje nustatyta, kad įmonės iš esmės patenkintos dabartinėmis vyriausybėmis. Teigiamai vertinama tai, kad lyginant su praėjusiais metais, šiemet visose trijose Baltijos šalyse buvo juntama šiek tiek daugiau skaidrumo viešųjų pirkimų srityje. Dauguma apklaustų įmonių savo veiklai vėl pasirinktų Baltijos šalis: Estiją rinktųsi 94 proc. apklaustų įmonių, Latviją - 83 proc. ir Lietuvą 93 proc. Ši Vokietijos bendrovių nuomonė šiemet kaip niekad yra vieninga ir vienareikšmiška.
 
Darbo rinkos sąlygų gerinimas ir toliau išlieka svarbia, skubių politinių priemonių reikalaujančia sritimi. Vokietijos įmonės, veikiančios Baltijos šalyse, dažnai mini perspektyvaus, į praktiką orientuoto profesinio mokymo įvedimą, kas turėtų būti kiekvienos valstybės prioritetu.

„Tai, kad Vokietijos įmonės turi ilgalaikių planų Baltijos šalyse įrodo ir tai, kad jos aktyviai siekia gerinti esamas sąlygas ir yra pasiruošę remti vyriausybių iniciatyvas švietimo sistemai gerinti bei siūlo savo patirtį ir žinias (know how)“, patvirtino AHK vykdančioji valdybos narė Maren Diale-Schellschmidt.

Šiemet ypač pozityvios Vokietijos įmonių nuotaikos byloja apie tai, kad krizė Baltijos šalyse jau įveikta.

Apklausa 2013 Rezultatai

Apklausa 2013 Apzvalga

Deutsch-Baltische Handelskammer in Estland, Lettland, Litauen

Lietuvos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, Latvijos transporto ministras Anrijs Matiss ir Estijos ekonomikos ir susisiekimo ministras Juhan Parts Rygoje pasirašė deklaraciją dėl tolesnio bendradarbiavimo įgyvendinant investicinį projektą „Rail Baltica 2“.  Projekto  „Rail Baltica“ antrajai fazei įgyvendinti  –  naujai europinei vėžei nuo Kauno iki Talino nutiesti – planuojama įkurti bendrą įmonę. 

„Naujos geležinkelio sistemos sukūrimas ir trijų Baltijos valstybių dalyvavimas šiame procese – sudėtingas, bet realizuojamas uždavinys. Bendra įmonė, kuri galėtų įgyvendinti tokį projektą, būtų  unikalus modelis Europoje. Galutinis sprendimas dėl bendros įmonės turi būti kompetentingas, pagrįstas ir atitinkamų institucijų išanalizuotas finansiniu ekonominiu ir teisiniu aspektu, kad projektas būtų įgyvendintas sėkmingai, išvengiant brangiai kainuojančių klaidų“,  –  sakė  R. Sinkevičius.

Susitikime taip pat pasikeista informacija apie aktualiausius aviacijos ir trijų Baltijos šalių kelių būklės klausimus. Lietuvai kelia nerimą tai, kad kelių būklė mūsų šalyse prastėja, o iš Europos Sąjungos fondų gaunama vis mažiau lėšų.

Susisiekimo ministras R. Sinkevičius Estijos ir Latvijos kolegoms pristatė Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos tarybai prioritetus transporto ir komunikacijų srityje.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija