Nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31d. Rusijoje galios vasariniai sunkvežimių eismo apribojimai.
 
Primename, kad oro temperatūrai esant didesnei nei 32 laipsniai, sunkvežimiams teks stovėti. Tokiu atveju jų eismas bus leidžiamas nuo 22 iki 10 valandos.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Birželio 3 d., Vilniuje oficialaus Europos investicijų banko (EIB) valdybos narių susitikimo Lietuvoje metu banko prezidentas Werner Hoyer ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka pasirašė 50 mln. eurų ilgalaikės paskolos sutartį.

EIB skolintos lėšos skirtos riedmenų atnaujinimo programai. Dalį jos AB „Lietuvos geležinkeliai“ finansuoja savo lėšomis. Pagal šią programą įsigyjami prekiniai vagonai, keleiviniai lokomotyvai, dyzeliniai ir dviaukščiai elektriniai traukiniai.

136,6 mln. litų paskolos lėšų yra skirti 590 prekinių vagonų įsigyti. Likusi paskolos dalis – 36 mln. litų – bus panaudota dalinai finansuoti dviaukščių elektrinių traukinių įsigijimą. Šie dviaukščiai traukiniai jau 2015-aisiais, įgyvendinus ruožo Naujoji Vilnia-Kena-Molodečnas (Baltarusija) elektrifikacijos projektą, kursuos tarp Vilniaus ir Minsko.

Pasak AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos, šiuo metu bendrovė valdo beveik 10 tūkst. prekinių vagonų parką ir didžioji jo dalis yra eksploatuojama jau daugiau kaip 20 metų. Kas ketvirtį bendrovė dėl prastos techninės būklės ir amžiaus nurašo apie 60 krovininių vagonų.

„Privalome nuolat atnaujinti turimą riedmenų parką, kadangi to nedarant po 5–6 metų liks tik dalis tinkamų vagonų. Atsižvelgiame į kintančius klientų poreikius, augančius saugumo reikalavimus ir siekiame išlikti konkurencingi“, – tvirtino S. Dailydka.

Anot generalinio direktoriaus, AB „Lietuvos geležinkeliai“ šiemet planuoja įgyvendinti investicinių projektų už daugiau nei 1,1 mlrd. litų, tad bendrovė neturi galimybių prekinių vagonų parko atnaujinti savomis lėšomis ir yra priversta skolintis.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ su EIB sėkmingai bendradarbiauja nuo 1996 m. Pirmoji EIB suteikta paskola buvo skirta projektui „Kelių kapitalinis remontas, signalizacijos įrenginių modernizavimas IX B, D Kretos koridoriuje“. 2006–2010 metais EIB finansavo sėkmingai AB „Lietuvos geležinkeliai“ įgyvendintą 44 SIEMENS ER20 lokomotyvų pirkimo projektą.

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius šiandien oficialiai atidarė kelyje Radviliškis–Šiauliai nutiestą Kairių miestelio aplinkkelį. Daugiau kaip 7 km ilgio aplinkkelis nuo miestelio nukreips tranzitinį transportą, pagerins eismo saugą.

Kairių aplinkkelis nutiestas rekonstruojant magistralinio kelio A9 Panevėžys–Šiauliai ruožą Radviliškis–Šiauliai. Kol nebuvo aplinkkelio, šis intensyvaus eismo kelias kirto miestelį, per jį važiavo
sunkiasvoriai tranzitiniai sunkvežimiai. Jų eismas buvo toks intensyvus, kad saugaus eismo specialistams teko įrengti greičio matuoklį. Prie judraus kelio buvo vaikų darželis, mokykla, ir tai tapo didele Kairių problema.

„Dabar galima drąsiai teigti, kad Kairių miestelis sugrąžintas jo gyventojams, jame užtikrinta gyvenimo kokybė: automobilių srautas nukreiptas į miestelį aplenkiantį naująjį aplinkkelį, vaikai gali saugiai pasiekti greta kelio esančią mokyklą. Noriu padėkoti kelininkams ir palinkėti jiems sėkmingų tolesnių darbų, o visiems važiuosiantiems šiuo keliu – saugių kelionių“, – sakė susisiekimo ministras R.Sinkevičius.

Naujasis aplinkkelis – tai modernus keturių eismo juostų kelias su 5,5 m pločio žalia skiriamąja juosta. Tiesiant aplinkkelį įrengti du viadukai (Vėgėlių ir Bertužių sankryžose), keturios požeminės perėjos, pravaža pėstiesiems ir automobiliams, ties Bertužių kaimu – skirtingų lygių sankryža. Tarp Bertužių ir Aleksandrijos įrengta žiedinė sankryža. Prie aplinkkelio taip pat nutiestas 1,4 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas. Dabar Kairiuose eismas bus saugesnis, sumažės triukšmas ir oro tarša, o magistraliniu keliu bus galima važiuoti greičiau ir saugiau.

Bendra darbų vertė – 128,4 mln. litų, iš jų 87,7 mln. litų sudarė Europos Sąjungos sanglaudos fondo parama. Projektas įgyvendintas pagal 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „Saugų eismą gerinančios inžinerinės infrastruktūros diegimas, miestų aplinkkelių tiesimas“.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Daugiau kaip pusė (51 proc.) didžiųjų pasaulio bendrovių vadovų prognozuoja, kad per artimiausius 3 – 5 metus gamtinių išteklių trūkumas turės poveikį pagrindiniams jų verslo tikslams. 76 proc. apklaustųjų teigė, kad didžiausią susirūpinimą ir riziką kelia vandens trūkumas, 47 proc. – naftos, trečioje vietoje – metalų. Tokį verslo lyderių požiūrį atskleidė tarptautinės audito ir verslo konsultacijų bendrovės „Ernst & Young“ kartu su žiniasklaidos bei tyrimų bendrove „GreenBiz Group“ atliktas tyrimas.

Atsižvelgdamos į gamtinių išteklių trūkumo riziką, įmonės darniai verslo plėtrai ir racionaliam išteklių naudojimui skiria vis didesnį dėmesį. Kad darni veikla ir išteklių tausojimas užima vis svarbesnę verslo strategijos dalį ir jai yra skiriami biudžetai, atsakė 50 proc. respondentų. Bemaž du trečdaliai, 62 proc., apklaustų vadovų teigė, kad jų bendrovės viešai skelbia apie savo tikslus socialinėje ir aplinkos apsaugos srityje bei pažangą jų siekiant. Taip pat net 92 proc. tvirtino, kad jų investicijos į darnią plėtrą per artimiausius trejus metus didės arba liks tokios pačios.

Tyrimas atskleidė, kad dažniausiai darnios plėtros iniciatyvų propaguotojai įmonėse yra bendrovių vadovai, taip teigė 20 proc. apklausos dalyvių. Kiti iniciatoriai – tiekimo grandinėje dalyvaujantys verslo klientai (19 proc.), bendrovės darbuotojai (14 proc.) ir klientai (8 procentai).

„Tyrimo rezultatai parodė, kad įmonių darni plėtra ir socialinė atsakomybė tampa viena iš strateginių verslo sričių, kuri aktyviai plėtojamą ir į ją investuojama. Taip yra, nes įmonių vadovai vis dažniau tampa šios srities iniciatoriais ir šalininkais. Tačiau svarbiausiu iššūkiu pasaulio, taip pat ir Lietuvos verslui lieka darnios plėtros ir socialinės atsakomybės iniciatyvų poveikio vertinimas ‒ reta bendrovė matuoja tokių iniciatyvų poveikį verslo rezultatams, ar vertina, kokios grėsmės kiltų šios veiklos atsisakius. Nors būtų tą daryti yra ir tai daryti būtina, norint užtikrinti darnios veiklos iniciatyvų ilgaamžiškumą ir efektyvumą“, ‒ sakė Liudas Jurkonis, „Ernst & Young Baltic” darbo grupės vadovas.

Anot jo, siekdamos visapusiškai pasinaudoti darnios ir atsakingos veiklos teikiamomis galimybėmis, įmonės turėtų ne tik rūpintis investicijomis ir tokios veiklos poveikio verslui matavimu, bet ir apie tai pranešti visuomenei, akcininkams, investuotojams. „Detali informacija apie įmonės investicijas į darnios veiklos plėtojimą bei jos grąžą galėtų būti veiksminga priemonė siekiant verslo tikslų. Deja, iš tyrimo matyti, kad išsamus informavimas apie darnią ir atsakingą veiklą dar nėra plačiai paplitęs“, ‒ teigė L. Jurkonis.

Pasaulio verslo lyderiai pripažįsta, kad dažnėjančios investuotojų ir akcininkų užklausos dėl bendrovių vykdomos atsakingos veiklos taip pat skatina plėtoti šią sritį. Pusė respondentų nurodė, kad tokių užklausų per praėjusius metus padaugėjo. Anot jų, 69 proc. pasiteiravimų yra susijusiję su energijos taupymu bendrovėje, kitos populiarios užklausų temos – anglies dvideginio emisijų mažinimas (64 proc.), darnios plėtros ataskaitų skelbimas (51 proc.), užklausos dėl darbo sąlygų ir žmogaus teisių yra ketvirtoje vietoje pagal dažnumą (44 procentai).

Tyrime dalyvavo 282 didžiųjų pasaulio bendrovių vadovaujančios grandies darbuotojai. Jie atstovavo bendroves, veikiančias 24 verslo sektoriuose.

„Ernst & Young”

Rytoj, gegužės 30 d., Susisiekimo ministerijos kolegija svarstys klausimą „Dėl Lietuvos tarptautinių oro uostų veiklos tobulinimo“. Po kolegijos posėdžio, 11.30 val., ministerijos 219 salėje šiuo klausimu rengiama susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus trumpoji spaudos konferencija.

KVIEČIAME ŽURNALISTUS!

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

2013 m. gegužės 31 d. (penktadienį) 10.00–13.30 val. viešbutyje „Old Port Hotel“ (Klaipėda) Uosto direkcija kartu su Lietuvos jūrų muziejumi organizuoja Klaipėdos uosto istorijos forumą „Lietuviškajam Klaipėdos uostui – 90 metų“. KVIEČIAME DALYVAUTI.

2013-ieji Klaipėdos uostui ypatingi metai, nes pažymimas 90-metis, kai jį perėmė Lietuva. Šia reikšminga proga Uosto direkcija ir Lietuvos jūrų muziejus rengia istorijos forumą „Lietuviškam Klaipėdos uostui – 90“.

Forume dalyvaus LR Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, LR susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, renginio dalyvius sveikins Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Istorinio renginio dalyviams bus pristatyti Klaipėdos uosto perdavimo Lietuvai dokumentai, aplinkybės ir veikėjai, nežinomi dokumentai iš Latvijos valstybės istorijos archyvo. Bus apžvelgiama Klaipėdos uosto raida infrastruktūros plėtros, ekonominiu ir politiniu aspektu, Klaipėdos uosto reikšmė ir perspektyvos.

Klaipėdos uostas augo kartu su šalies nepriklausomybe, išgyveno įdomius ir permainingus laikotarpius – nuo pirmųjų užsienio rinkų atsivėrimo, santūrių investicijų, krovos svyravimų 1990–1999 m., staigaus rodiklių šuolio 2000–2008 m., ekonominio sąstingio padiktuotos pauzės 2009 m. bei naujos augimo bangos 2010–2011 m. O, žvelgiant į ateitį, 2012–2014 m. laikotarpiu numatytos didžiulės 514 mln. Lt investicijos į uosto infrastruktūros tobulinimą, naujų projektų įgyvendinimą, tai atvers naują uosto istorijos puslapį.

VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas

Nuo ateinančio pirmadienio visi vežėjai, važiuojantys per Baltarusiją, turėtų nesnausti ir įsigyti prietaisus, kuriais nuotoliniu būdu bus galima sumokėti už važiavimą mokamais Baltarusijos keliais.
 
Baltarusiai teigia, kad šiuo metu jie turi įsigiję keletą šimtų tūkst. šių prietaisų. Jie nebus pardavinėjami, o norintys jais naudotis turės palikti užstatą. Gražinus funkcionuojantį prietaisą, užstatas bus atiduotas.
 
Šią savaitę bus nustatytas užstato dydis, o nuo pirmadienio visuose aptarnavimo centruose bus galima įsigyti minėtus prietaisus. Šie išdavimo centrai bus visose apskričių centruose, degalinėse esančiose prie autostradų arba arti sienos kirtimo punktų. Jie bus aiškiai pažymėti išoriškai, be to, bus kelio ženklai, kurie nukreips į šiuos aptarnavimo punktus.
 
Apmokėjimą už naudojimąsi keliais bus galima atlikti grynaisiais arba kuro kortelių operatorių kortelėmis.
 
Transporto priežiūros institucijos praneša, kad jau yra paruošta 16 specialių automobilių, kurie prižiūrės kelių mokesčio apmokėjimą. Automobiliuose įdiegta visa reikalinga įranga ir jie nuotoliniu būdu galės patikrinti ar transporto priemonėje veikia apmokėjimui skirtas prietaisas ir ar nuskaičiuota reikiama suma už naudojimąsi keliais.
 
Pasienyje taip pat bus tikrinama ar transporto priemonės susimokėjo už naudojimąsi keliais.
 
Už nesumokėtus mokesčius bus taikomos griežtos sankcijos. Minimali bauda sieks sumą, kuri bus lygi visai mokamų kelių atkarpai, nepriklausomai nuo to, kokį atstumą važiuos nusižengęs vairuotojas. Didesnės baudos gali siekti ir 1 000 eurų.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Lietuvos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius Vilniuje viešinčiam Estijos ekonomikos ir susisiekimo ministrui Juhanui Partsui (Juhan Parts) pristatė Lietuvos pasiūlymus dėl europinės vėžės geležinkelio projekto „Rail Baltica“ spartesnio įgyvendinimo.

Ministrai aptarė vadinamąjį „Rail Baltica 2“ projektą, kuriame numatoma siaurosios europinės vėžės geležinkelio liniją nutiesti per Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijas iki pat jungties su Helsinkiu.

Susisiekimo ministras R. Sinkevičius pasiūlė atsisakyti šiuo metu svarstomos idėjos kurti bendrą Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonę, skirtą projektui „Rail Baltica 2“ įgyvendinti, ir vietoj jos pasirinkti šiuo metu Europoje naudojamą geležinkelių valdymo modelį bei įkurti Europos ekonominių interesų grupę projekto įgyvendinimo klausimams spręsti.

Ministro R. Sinkevičiaus teigimu, toks veiklos modelis leistų pasiekti tuos pačius projekto tikslus, bet padėtų sutaupyti daug laiko ir lėšų, kurių pareikalautų bendros įmonės steigimas. Be to, Europos ekonominių interesų grupėje būtų kviečiamos kartu dirbti ir Lenkija bei Suomija, kurios bendros įmonės kūrime neketina dalyvauti.

Lietuvos ir Estijos ministrai sutarė minėtą Lietuvos siūlymą jau artimiausiu metu pateikti svarstyti projekto „Rail Baltica“ darbo grupei, vienijančiai Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos atstovus.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

2013 m. gegužės 30–birželio 1 d. ŠVYTURIO arenoje (Klaipėda) vyks tarptautinė Vakarų Lietuvos verslo pasiekimų paroda, forumas ir kontaktų mugė. Klaipėdos uostas parodoje bus reprezentuojamas atskirame Uosto direkcijos stende, kurio plotas 18 kv. m. Kitos uosto įmonės dalyvaus atskirais stendais. Parodos metu vyks tarptautinis transporto ir logistikos forumas, kuriame pranešimą „Klaipėdos uosto kaip tranzito mazgo perspektyvos aštrėjančioje Baltijos uostų konkurencinėje kovoje“ skaitys Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai šią tarptautinė parodą Klaipėdoje rengia jau antrą kartą. Parodos tikslas – vienu metu pristatyti regiono verslo galimybes, šiuo renginiu sudominti Lietuvos ir užsienio įmones – tiek dalyvius, tiek lankytojus.

Šiais metais parodoje dalyvaus ir naujausius savo gaminius bei paslaugas pristatys 130 įmonių. Parodoje bus galima susipažinti su maisto, medienos pramonės įmonėmis bei jų gaminama produkcija, aplankyti uosto, logistikos įmonių, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos bendrovių bei turizmo agentūrų stendus. Apsilankymas parodoje – nemokamas.
2013 m. gegužės 30 d. rengiamame tarptautiniame transporto ir logistikos forume bus aptartos šios verslo srities problemos ir vystymosi perspektyvos. Forume bus pristatyti strateginiai transporto ir logistikos projektai, pranešimą „Klaipėdos uosto kaip tranzito mazgo perspektyvos aštrėjančioje Baltijos uostų konkurencinėje kovoje“ skaitys Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas

2013 m. kovo mėnesį buvo surengta prevencinė transporto įmonių, teikiančių krovinių pervežimo tolimaisiais reisais paslaugas, tikrinimų akcija. Valstybinė darbo inspekcija atkreipia dėmesį į pagrindines jos metu išryškėjusias problemas.

Vertinant darbuotojų saugos ir sveikatos ir darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi Lietuvos įmonėse, pastebima tendencija, jog tolimųjų reisų įmonės išlieka padidintos rizikos sektorius, kuriame darbuotojų teisės pažeidžiamos dažnai.

Pažymėtina, kad iš 2012 m. VDI gautų bei išnagrinėtų 6161 piliečių skundų dėl darbo teisės bei darbų saugos pažeidimų 316 buvo iš transporto įmonių darbuotojų (lyginant su kitais sektoriais- iš statybinių įmonių – 1070, žemės ūkio – 273, miškininkystės ir medienos ruošos – 112, iš medienos apdirbimo įmonių – 103, baldų gamybos – 55 skundai ir pranešimai). Daugiausiai – 176 prašymai ir skundai buvo gauti dėl darbo užmokesčio, iš jų 87 dėl galutinio atsiskaitymo ir pavėluoto darbo užmokesčio mokėjimo; 55 – dėl darbo apmokėjimo organizavimo, darbo užmokesčio mokėjimo terminų, vietos ir tvarkos.

Per 2012 metus transporto įmonėse įvyko 15 mirtinų ir 34 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe. Tai sudaro po ketvirtadalį visų šalyje įvykusių sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe. Atkreiptinas dėmesys, kad mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe dažnumo koeficientas (mirtinų nelaimingų atsitikimų skaičius, tenkantis 100 000 darbuotojų) 3,4 karto viršija šalies vidurkį.

Atsižvelgiant į tai, kad transporto sektorius išlieka viena iš rizikingiausių ekonominės veiklos sričių, 2013 m. kovo mėn. buvo surengta transporto įmonių, teikiančių krovinių pervežimo tolimaisiais reisais paslaugas, tikrinimų akcija.

Tiriami klausimai

Patikrinimų metu pagal iš anksto parengtą kontrolinį klausimyną buvo patikrinta 318 transporto įmonių visose Lietuvos apskrityse. Darbo inspektoriai akcijos metu tikrino keturias darbo santykių laikymosi sritis: darbo sutarčių sudarymo su vairuotojais tvarką, darbo laiko ypatumų tinkamą taikymą, poilsio laiką bei garantijas dėl darbo užmokesčio ir tarnybinių komandiruočių apmokėjimo:

1. Analizuojant darbo sutarčių sudarymo tvarką transporto įmonėse pastebėtina, kad didžiojoje dalyje įmonių darbo sutartys sudaromos tinkamai, įregistruojamos darbo sutarčių registravimo žurnale, tačiau 24 tikrintose įmonėse (7,5% visų tikrintų įmonių) nustatyta, jog darbo sutarčių egzemplioriai nebuvo įteikti darbuotojui;

2. Tikrinant darbo ir poilsio laiko ypatumus, taikytinus tolimųjų reisų vairuotojams, nustatyta, kad 49 (15,4%) įmonėse darbuotojų savaitės darbo laiko vidurkis viršija 48 valandas, 53 (16,7%) įmonėse nustatyta, jog be pertraukos vairuotojai vairavo transporto priemonę ilgiau nei 6 valandas. 93 (29,2%) įmonėse vairuotojų darbo laikas nebuvo apskaitomas naudojant tachografus ir identifikavimo korteles, naudojamas darbo ir poilsio laiko apskaitai skaitmeniniuose tachografuose ir 189 (59,4%) įmonėse buvo netinkamai pildomi darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, t.y., vairuotojų dirbtas laikas pagal skaitmeninių tachografų duomenis neatitinka darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose užfiksuotų duomenų, nežymimas naktinis darbas, darbas švenčių dienomis.

3. Tikrinant poilsio laiko nuostatų taikymą vairuotojams daugiausiai pažeidimų nustatyta dėl papildomų kasmetinių atostogų suteikimo- 36 (11,3%) įmonėse vairuotojams nebuvo suteikiamos papildomos atostogos už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje, už ypatingą darbų pobūdį, t.y., darbą, atliekamą kelionėje. 20 (6,3%) įmonių nustatyti pažeidimai dėl kasmetinių atostogų suteikimo tvarkos.

4. Tikrinant vairuotojų darbo užmokesčio mokėjimo bei tarnybinių komandiruočių įforminimo tvarką daugiausiai pažeidimų nustatyta dėl naktinio darbo apmokėjimo- 143 (45%) įmonėse vairuotojams už darbą naktį nebuvo mokama Darbo kodekso 193 str. nustatyta tvarka, 85 (26,7%) įmonėse nebuvo mokamas ne mažesnis nei dvigubas darbo užmokestis už darbą švenčių dienomis (Darbo kodekso 194 str.).

Dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos nustatyta, kad 30 (9,4%) įmonių darbo užmokestis vairuotojams buvo mokamas ne už darbo laiką, bet už nuvažiuotų kilometrų skaičių.

Tikrinant tarnybinių komandiruočių apmokėjimą, nustatyta, kad 119 (37,4%) įmonių nebuvo tinkamai kompensuojamos su tarnybine komandiruote susijusios išlaidos, t.y., nebuvo išmokama ne mažiau kaip 50 procentų numatomų dienpinigių ir su komandiruote susijusių išlaidų ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios. 48 (15%) įmonėse nustatyta, jog darbuotojams nors ir išmokėti dienpinigiai, tačiau jais buvo dengiamos kitos su komandiruote susijusios išlaidos- kuro išlaidos, kelių mokesčiai ir pan.

Administraciniai teisės pažeidimai

Patikrinimų metu buvo surašyti 102 administracinių teisės pažeidimų protokolai ir skirta 29600 Lt baudų. Daugiausiai protokolų- 78 – surašyti dėl darbo laiko apskaitos pažeidimų: dažniausiai pasikartojantys pažeidimai- vairuotojų darbo laiko nežymėjimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, taip pat neapskaitomas vairuotojų naktinis, viršvalandinis darbas bei darbas švenčių dienomis. 10 administracinių teisės pažeidimų protokolų surašyta dėl darbo užmokesčio mokėjimo pažeidimų, 5- dėl tachografų duomenų nesaugojimo ir (ar) vairuotojų darbo ir poilsio režimo pažeidimai (nuo 5 iki 10 procentų kelių transporto priemonių), 3- dėl tachografų duomenų nesaugojimo ir (ar) vairuotojų darbo ir poilsio režimo pažeidimai (nuo 10 iki 20 procentų kelių transporto priemonių), 2- dėl tachografų duomenų nesaugojimo ir (ar) vairuotojų darbo ir poilsio režimo pažeidimai (daugiau kaip 20 procentų kelių transporto priemonių), 4- dėl darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimų.


Išvados ir pasiūlymai

1. Tolimųjų reisų transportas išlieka vienas rizikingiausių ir pavojingiausių sektorių, kurio kontrolė ir toliau liks prioritetinė VDI veiklos sritis;

2. Pagrindinė problema transporto įmonėse- darbo ir poilsio laiko apskaita, tinkamas darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymas, darbo užmokesčio ir tarnybinių komandiruočių apmokėjimas (dienpinigių nemokėjimas prieš tarnybinę komandiruotė, netinkamas apmokėjimas už darbą naktį, švenčių dienomis);

3. Didžiausia dalis VDI gaunamų vairuotojų skundų- dėl darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos ir galutinio atsiskaitymo. Pagal gaunamų skundų ir pranešimų skaičių, transporto sektorius yra antroje vietoje po statybos;

4. Vertinant mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičių, transporto sektorius yra vienas pavojingiausių, mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe dažnumo koeficientas šiame sektoriuje 3,4 karto viršija šalies vidurkį

5. Vykdant visuomenės švietimo funkciją, reikėtų atkreipti įmonių vadovų, darbuotojų atstovų dėmesį į būtinybę stiprinti vidinę kontrolę transporto įmonėse, įmonių lokaliniais teisės aktais nustatyti tarnybinių komandiruočių įforminimo ir apmokėjimo tvarką, nustatyti darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo, kasmetinių atostogų suteikimo tvarką, kontroliuoti darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymą.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Europos komisija nusprendė kol kas nepanaikinti kabotažo apribojimų. Buvo tikimasi, kad tai įvyks jau kitais metais, tačiau vis tik nuspręsta, kad kol kas tokie sprendimai per daug sudėtingi ir pavojingi transporto verslui.

Atsakingi asmenys teigia, kad kabotažo taisyklės gali būti sušvelnintos arba panaikintos per ilgesnį terminą, bet tai turi būti daroma tinkamai ir konsultuojantis su visomis suinteresuotomis šalimis.

Europos Komisija leido suprasti, kad svarbūs sprendimai šiuo klausimu greičiausiai bus priimti kitoje kadencijoje.

Artimiausiu metu žadama peržvelgti bendrąsias taisykles ir pakeisti punktus, kurie leistų pagerinti transporto efektyvumą bei socialinius aspektus, bet drastiškų permainų nebus.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Sankt Peterburgo Petrovsko apylinkės deputatas Dimitrijus Ilkovskis siūlo pavojingiausiuose kelio ruožuose vietoj dviejų skiriamųjų ištisinių juostų naudoti tris. Už trijų juostų kirtimą deputatas siūlo vairuotojo pažymėjimą atimti visiems laikams.

Pagal Dimitrijaus Ilkovskio projektą, prie ribos, kur atsiranda trečioji linija, turėtų būti pastatytas įspėjamasis ženklas „Vairuotojų pažymėjimas bus atimtas visiems laikams“ ir videokameros, fiksuojančios pažeidėjus. Kaip pavyzdį deputatas nurodo Australiją, JAV bei kitas šalis kur jau veikia tokia priemonė kovai su pažeidėjais.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Didžiausios šalies draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenimis, šiemet per keturis su puse metų mėnesius pavogtų apdraustų automobilių sumažėjo perpus, vagis ir toliau labiausiai domina atskiros greitai realizuojamos automobilių detalės ar įranga, tačiau pastaruoju metu pastebima, kad automobiliai apvagiami taip, kad tampa ekonomiškai nenaudinga juos remontuoti.

„Šiemet mūsų kasko draudimo klientai pranešė apie 24 pavogtus automobilių, nuostolių suma – beveik  pusė milijono litų, vidutinis nuostolis siekia 20 tūkstančių litų. Daugiau nei 40% visų pavogtų automobilių -  VW markės įvairūs modeliai. Palyginus su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu pastebime, kad vidutinis nuostolis išlieka panašus, tačiau pavogtų automobilių sumažėjo perpus“, - komentuoja „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.

Per mėnesį šiemet pavagiamos vidutiniškai 5 kasko draudimu draustos mašinos, tuo tarpu pernai „Lietuvos draudimas“ fiksavo po vidutiniškai 10-12 pavogtų mašinų per mėnesį. Jei vagims patraukliausi įvairūs VW modeliai, tai detalės dažniausiai vagiamos nuo BMW (38 proc. visų apvogtų automobilių), VW (20 proc.), Mercedes Benz (10 proc.) automobilių.

Draudikų duomenimis, tris kartus daugiau nuostolių, vertinant pinigine išraiška, nuo metų pradžios patyrė tų automobilių savininkai, nuo kurių buvo „nurinktos“ įvairios detalės, pagrobta įvairi elektronikos įranga, navigacijos prietaisai ir ekranai, veidrodėliai ir kitos lengvai realizuojamos detalės.

„Šiemet dėl įvairių pavogtų detalių jau atlyginome 1,6 mln. litų nuostolių. Tai 23 % daugiau, vertinant pinigais, nei per tą patį laikotarpį pernai metais. Įvykių skaičius augo 15%, tai reiškia, kad vienos vagystės metu pavagiama vis daugiau detalių. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai automobilius remontuoti tampa ekonomiškai nebenaudinga – tiek daug dalių būna pavogta“, - sako „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.

Vagiamiausių detalių sąraše – apdailos juostelės, veidrodėliai, navigacijos įranga ir ekranai, parkavimo sistemos, žibintai, salone sumontuoti televizoriai ar garso sistemos. Vidutinis nuostolis siekia 3000 litų, pernai vidutinis nuostolis buvo 2700 litų. Tokiais atvejais nukentėjusiųjų automobilių pavagiama po vieną ar keletą detalių. Tačiau, draudikų duomenimis, beveik dešimtadalis šiemet apvogtų automobilių patyrė po keliasdešimt tūkstančių litų siekiančius nuostolius. Didžiausios tokios žalos fiksuotos Kaune: vienam automobiliui pavogtas bamperis, durelės, du ratai, kapotas, žibintai, kitam – žibintai ir bamperis bei vidaus įranga.

Draudikai primena, kad vagis labiausiai masina nuošaliose aikštelėse ar gatvėse, neapšviestose vietose ar kiemuose paliekami automobiliai, o mažesnė tikimybė būtų vagių taikiniu, jei automobilis saugomas matomoje, apšviestoje vietoje, veikia signalizacija.

„Lietuvos draudimas“ yra pirmaujanti šalies ne gyvybės draudimo bendrovė, savo paslaugas teikianti daugiau nei pusei milijono privačių ir verslo klientų ir per metus atlyginanti klientams žalų už beveik 200 mln. litų. Klientais kasdien rūpinasi daugiau nei 1100 „Lietuvos draudimo darbuotojų. „Lietuvos draudimas“ pripažintas „Geriausiu darbdaviu‘2012“ ir išrinktas į geriausių Vidurio ir Rytų Europos darbdavių dešimtuką. „Lietuvos draudimas“ priklauso vienai didžiausių pasaulio draudimo grupių RSA, kuri savo filialus turi 33 šalyse ir aptarnauja daugiau kaip 20 mln. klientų iš 150 pasaulio šalių. Įkurtas prieš 300 metų, RSA yra  didžiausią patirtį turintis draudimo aljansas ir vienas iš pripažintų pasaulio draudimo rinkos vizionierių.

Integrity PR

2013 m. gegužės 27 d. Klaipėdos uoste lankėsi Vokietijos Bundestago (Parlamento) susisiekimo, statybų ir miestų plėtros komiteto nariai.

Delegaciją Uosto direkcijoje priėmė generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Vokietijos Bundestago (Parlamento) susisiekimo, statybų ir miestų plėtros komiteto nariai domėjosi Klaipėdos uosto aktualijomis, konkurencingumu, aplinkosaugos reikalavimais, linijų plėtros klausimais.

Šiame susitikime taip pat dalyvavo Zasnico uosto ir AB DFDS SEAWAYS atstovai bei UAB „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas“ vadovai.

Po susitikimo Uosto direkcijoje išvykos laivu metu svečiams uostą pristatė rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas.

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos

Asociacijos „Linava“ jubiliejiniame XXV kongrese pažymėta TIR sistemos Lietuvoje 20-ies metų sukaktis. Kreipdamasis į Lietuvos vežėjus, susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pabrėžė, kad šalies vežėjų rinka atsigauna, auga tranzito srautai, sparčiau plėtojamos logistikos paslaugos.
 

„Transportas turi didelę tiesioginę įtaką valstybės ekonomikai, nes sukuria daugiau kaip 11 proc. bendrojo vidaus produkto ir lenkia bemaž visus sektorius pagal per vieną darbo valandą sukuriamą pridėtinę vertę. Eksporto struktūroje transporto paslaugoms tenka daugiau kaip 10 proc. viso eksporto. Taigi, transporto verslo indėlis į šalies ekonomiką yra bent dvigubai didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje“, – sakė R. Sinkevičius.
 
Remiantis Lietuvos banko skelbiama mokėjimų balanso statistika, vien iš kelių transporto 2012 m. gauta apie 4 mlrd. Lt transporto paslaugų eksporto pajamų, o pelnas, be tokių paslaugų importo, siekė net 2,6 mlrd. Lt. Beje, teigiamą užsienio valstybių rezidentams suteiktų transporto paslaugų balansą turi tiek krovinių, tiek ir keleivių vežėjai.
 
Susisiekimo ministras pabrėžė, kad investicijos į transporto sektorių – kelius, geležinkelius, pasienio infrastruktūrą, intelektines transporto sistemas, aviaciją ar eismo saugą duoda akivaizdžios naudos.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas