Praėjusią savaitę sulaukta nemažai žinių apie technines naujoves ar tobulinamus produktus sunkvežimiams. Svarbiausia žinia pasiekė iš Miuncheno, kur buvo pristatytas naujasis “MAN TGX” vilkikas atitinkantis aukščiausius ekologinius reikalavimus.
 
Technikos naujienos
 
Norintiems įsigyti “Euro 6″ emisijos standartą atitinkantį vilkiką praėjusią savaitę padidėjo tokių transporto priemonių pasiūla. Pristatytas naujasis “MAN TGX”. Net neabejojama, kad tai bus rimtas konkurentas kitiems vilkikų gamintojams šiuo metu rinkoje jau siūlantiems  ”Euro 6″ transporto priemones.
 
Artėjantis reikalavimas visus naujus sunkvežimius gaminti su „Euro 6“ emisijos reikalavimus atitinkančiais varikliais verčia ir kitus sunkvežimių gamintojus paruošti reikiamas technologijas visiems modeliams. „Mercedes“ šiuo metu bando aukščiausius emisijos standartus atitinkančius „Unimog“ ir „Econic“ modelius.
 
Su jau esančiais “Mercedes” modeliais Lietuvos atstovai galėjo susipažinti vokiečių koncerno organizuotame renginyje „Mercedes-Benz Actros Road Show 2013“.  Jo metu vartotojams pristatyti keturi naujojo “Actros” modeliai.
 
„Ford Trucks“ paskelbė apie savo ketinimus užkariauti dalį Europos rinkos ir tapti aštuntuoju stipriu žaidėju šioje rinkoje. Tokius tikslus kompanijai kelia jos vadovybė. Daugiausiai vilčių siejama su nesenai sukurtu „Ford Cargo 1846T“ modeliu.
 
Kitos įdomesnės techninė naujienos priminė apie kuro taupymą naudojant aerodinaminius paketus, o taip pat apie ir toliau kuriamus ir plėtojamus naujos kartos akumuliatorius.
 
Kitos naujienos
 
Nuo šių metų liepos 1 d. bus apmokestinami keliai Baltarusijoje. Vairuotojų patogumui rengiama elektroninė atsiskaitymo už kelius sistema vadinama „BelToll“. Apie naują sistemą visa informacija jau teikiama naujoje oficialioje internetinėje svetainėje www.beltoll.by. Taip pat visą su mokamais keliais susijusią informaciją galima bus gauti telefonu.
 
Interpolas pranešė, kad ir toliau vykdo įvairius apmokymus skirtus transporto inspektoriams, kad šie galėtų atpažinti vogtus vilkikus ir taip stiprina kovą su sunkiasvorių transporto priemonių vagystėmis ir vairuotojų užpuolimu.
 
Na o taip pat siūlome prisiminti “MAN Concept S” modelį ir kitas įdomias detales iš transporto pasaulio.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Kuomet atsirado pirmosios transporto priemonių sekimo sistemos (telematika), dauguma vežėjų iš jų reikalavo pakankamai nedaug. Tuo metu esminiai buvo keletas aspektų, kuriuos turėjo atlikti ši sistema. Jos pagalba vežėjai galėjo stebėti kuro sąnaudas, jaustis ramiau transporto priemonės vagystės atveju, tuomet ją buvo galima surasti pagal sistemos siunčiamus duomenis. Šiuo metu tokios sistemos intensyviai tobulėja ir ateityje turėtų tapti dar svarbesnėmis vežėjams.
 
Anksčiau mažai kas domėjosi papildomomis tokių sistemų funkcijomis ir nekvaršino sau galvos dėl jų. Tačiau laikui bėgant situacija keičiasi iš esmės. Paprastesnes ar sudėtingesnes, bet šias sistemas turi dauguma vežėjų, tačiau net ir dabar šios sistemos nėra pakankamai išnaudojamos.
 
Pradėti reiktų nuo to, kad visos sistemos veikia panašiu principu, bet jų galimybės yra itin skirtingos. Nuo pačių paprasčiausių iki sudėtingų, nuo gamyklinių iki universalių, kurias jums gali pasiūlyti tuo užsiimančios bendrovės.
 
Šiandien
 
Anksčiau vežėjui užtekdavo tiksliai žinoti kur yra jo transporto priemonė, dabar gi situacija kitokia. Šiuo metu vežėjai vis labiau pradeda vertinti sistemų funkcionalumą ir papildomas funkcijas. Jų pagalba šiandien jau galima ne tik prižiūrėti transporto parką, bet ir analizuoti verslo procesus, pateikti krovinio vežimo temperatūrą, transporto priemonės judėjimo greitį, slėgį padangose. Sistemos taip pat leidžia bendrauti su vairuotoju, pateikti jam maršrutus ir daugybė kitų dalykų. Kuo daugiau sistema turi daviklių ar galimybių ją plėsti, tuo tikslesnę ji gali pateikti informaciją apie transporto priemonės eksploatavimą. Tokias galimybes taip pat įtakoja patobulėję vilkikai.
 
Vežėjai įsigydami parko priežiūros sistemas stengiasi neišlaidauti. Vis gi visi puikiai supranta, kad brangesnės sistemos būna funkcionalesnės, jas galima maksimaliai harmonizuoti su automobilio davikliais, o esant reikalui įdiegti naujus daviklius ir juos „pririšti“ prie sistemos.
 
Autoparko dydis. Svarbu ar ne, renkantis sistemas?
 
Vertinant pačią sistemą, pirmiausiai reiktų atkreipti dėmesį į jos duomenų pateikimo tikslumą, logišką ir aiškų duomenų pateikimą, apsaugą nuo trečiųjų šalių intervencijos. Tam tikrais maršrutais važinėjančių ar dideles apkrovas patiriančių autoparkų valdytojai kartais itin vertina ir jų atsparumą vibracijai bei temperatūrų skirtumui, kuris taip pat gali įtakoti pateikiamus duomenis.
 
Mažesnių autoparkų savininkai paprastai labiau orientuojasi į kuro ir kitų esminių sąnaudų mažinimą. Jie gali įsigyti paprastesnes sistemas, naudotis tiekėjų serveriais ir nebūtina užsakinėti konkrečiai jų parkui pritaikytų sistemų nes galima naudotis standartinėmis.
 
Vidutinio dydžio vežėjas paprastai jau ieško jo autoparkui tinkamų sistemų, tačiau retai užsakinėja specialias, tik jiems sukurtas ir pritaikytas sistemas. Dažniausiai pasirenkama aukštesnės klasės ir didesnių galimybių standartinė programa, kuri labiausiai atitinka vežėjo poreikius.
 
Didesnės organizacijos paprastai tiesiogiai bendrauja su programų kūrėjais. Užsako specialiai jų autoparkui pritaikytas sistemas, visus duomenis kaupia savo įmonėje, įkuria padalinį, kuris analizuoja gautus duomenis. Apmokomi esami darbuotojai, kurie galėtų ateityje patys integruoti sistemas į naujus sunkvežimius, jas prižiūrėti.
 
Pagal sistemos siunčiamus duomenis galima palyginti ridą kurią nustato kompiuteris pagal palydovinį ryšį su ta kurią pateikia vairuotojas. Tie patys maršrutai su panašiais kroviniais turėtų reikalauti panašaus kuro kiekio. Didėja vairuotojų disciplina.
 
Geros sistemos pateikia tikslesnius duomenis, sumažina autoparko išlaidas, palengvina darbą su gaunamais duomenimis ir kelionės lapų pildymą, gali paskaičiuoti darbo užmokestį.
 
Sistemos išmaniuosiuose telefonuose
 
Pačios paprasčiausios sistemos be jokių problemų gali būti integruotos į išmaniuosius telefonus. Tačiau šiame įrenginyje jų galimybės ribotos, nors pagrindines paprastas funkcijas jos tikrai atlieka pakankamai neblogai. Vis tik pačios sistemos yra labiau pritaikytos kompiuteriams.
 
Čia patogiau su jomis dirbti, pateikiama daugiau ataskaitų, viskas vyksta greičiau, o ir dirbti prie kompiuterio yra kur kas lengviau nei prie telefono.
 
Vilkikų gamintojų siūlomos sistemos
 
Dauguma vilkikų ir kai kurie puspriekabių gamintojai jau siūlo tokias sistemas savo klientams. Šios sistemos ne tik atlieka savo tiesiogines funkcijas, bet ir palengvina transporto priemonės priežiūrą ir apsaugo nuo nelegalaus poveikio sunkvežimiui, kuris dar turi galiojančią garantiją.
 
Tačiau ilgainiui vartotojai ir ekspertai pastebi esminius gamintojui priklausomų sistemų trūkumus. Funkcijų padidinimas dažniausiai yra neįmanomas. Taip pat išskiriamas gana silpnas gamyklinių sistemų kuro sąnaudų sekimas. Viskas pakankamai tikslu, kol vilkikas juda, bet dažniausiai susiduriama su problemomis, kada kuras yra nupilamas išjungus variklį. Reikia montuoti papildomus daviklius, kuriuos gamyklinės sistemos priima sunkiai.
 
Tokios sistemos paprastai nėra pigios, tiesa, kartais gamintojai perkantiems naujus vilkikus pasiūlo neblogą jos kainą.
 
Kita didelė problema susijusi su gamyklinių telematinių sistemų naudojimu atsiranda jei vežėjas turi skirtingų gamintojų vilkikus. Suderinti vilkikų gamintojų sistemas tarpusavyje ar su kitomis nepriklausomomis sistemomis, norint gauti duomenis į vieną duomenų bazę, gali būti neįmanoma. Viskas gali pasikeisti, jei ateityje gamintojai susitartų dėl bendro tokių sistemų standarto ir šią problemą išspręstų.
 
Mūsų verdiktas – šios sistemos tikrai turėtų palengvinti vežėjų darbą ir nesvarbu ar ta sistema nepriklausoma ar sukurta ir pritaikyta tik vienos markės sunkvežimiui. Vežėjas turėtų atsirinkti sau tinkamiausią, o svarbiausia, kad tiekėjas būtų žinomas ir patikimas. Priešingu atveju galima nusivilti telematinių sistemų darbu ir nepelnytai susidaryti blogą nuomonę apie jas.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Valstybės įmonė Vidaus vandens kelių direkcija skelbia, kad šiais metais navigacija valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliais prasidės balandžio 25 d. Eksploatacijai bus paruošta 384,4 km valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių.
 
„Mūsų įmonės pastangos, skatinant ir plėtojant vidaus vandenų laivybą, duoda gerų rezultatų. Šiais metais startuoja vienas svarbiausių įmonės projektų – krovininės prieplaukos Marvelėje statybos darbai, baigiamas įgyvendinti bunų tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelio E 41 ruože Kaunas–Atmatos žiotys rekonstrukcijos projektas“, – sakė Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Gintautas Labanauskas.

Pasak direktoriaus, jau šią vasarą planuojama atidaryti sezoninį Rybačij pasienio kontrolės punktą. Tai leis išplėsti vandens turizmo galimybes tarp Lietuvos ir Karaliaučiaus srities. Pradėtas svarstyti labai rimtas ir perspektyvus žingsnis, planuojant vidaus vandenų transporto plėtrą – šliuzo ar laivų keltuvo Kaune mariose įrengimas, kuris sudarys sąlygas sujungti Nemuno aukštupį su žemupiu.

Nemuno upėje ir Kauno mariose navigaciniais ženklais bus paženklintas vandens kelių Kauno HE–Žemaitkiemis (83 km) ir Druskininkai–Liškiava (11 km) farvateris, iš jų ruožas Kauno HE–Rumšiškės (16 km) – šviečiančiais. Navigaciniais ženklais bus paženklintas laivybinis vandens kelias Nemuno upėje ir Kuršių mariose nuo Kauno iki Klaipėdos (281,9 km), o ruožas Smalininkai–Klaipėda (181,1 km) – šviečiančiais ženklais.

Nemune nuo Kauno iki Jurbarko planuojama palaikyti 1,20 m, o Nemune ir Kuršių mariose nuo Jurbarko iki Klaipėdos – 1,50 m. gylius.

Informacija apie faktinius gylius bus teikiama VĮ VVKD Kelių skyriuje tel. (8 37) 32 12 34, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. ir įmonės tinklalapyje www.liwa.lt.

Vidaus vandens kelių direkcija  informuoja, kad motorlaiviai padės nelaimės ištiktiems žmonėms, ant seklumos užplaukusiems laivams, susidarius kitai avarinei situacijai. Nelaimės atveju signalas bus priimamas radijo ryšiu arba telefonu: Kuršių mariose – 4 (29) kanalu 157.45 MHz dažniu arba tel. (8 686) 83 827 (motorlaivis „Notangas“); Nemune – 3 (16) kanalu 156.80 MHz dažniu; ruože Kaunas–Jurbarkas – (8 686) 58 073 (motorlaivis „Skalvis“); ruože Jurbarkas–Rusnė (8 620) 78 035 (motorlaivis „Vytis“).

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Sumažinti siuntų gabenimo įkainiai, patrauklios sąlygos, išplėstas logistikos maršrutų sąrašas ir smulkius Lietuvos gamintojus skatina peržengti šalies ribas ieškant pirkėjų. Jie klientų visame pasaulyje randa savo originalius ir palyginti nebrangius gaminius pateikę interneto parduotuvėse bei pasiūlę pristatyti į pirkėjo namus bet kuriame pasaulio kampelyje.

„Pastaruoju metu matome akivaizdžią tendenciją – Lietuvos įmonės kuria interneto svetaines atskiroms šalims ir taip stengiasi pasiekti klientus visame pasaulyje. Anksčiau prekę siųsti užsienio vartotojui į namus buvo per brangu, o dabar siuntimo išlaidos sudaro menką savikainos dalį. Tai skatina ir smulkius šalies verslininkus ne ieškoti prekybos tarpininkų užsienyje, o savo gaminius tiekti tiesiai vartotojui“, – teigia siuntų gabenimo kompanijos „Ecoparcel Group“ generalinis direktorius Andrius Balkūnas.

Šią tendenciją patvirtina skaičiai. Anot A. Balkūno, Lietuvos gamintojai smulkių siuntų į užsienį š. m. I ketvirtį išsiuntė 8 kartus daugiau, nei per tą patį laikotarpį pernai, o iš viso per šį laikotarpį „Ecoparcel Group“ vežė 25 % daugiau siuntų nei pernai (apie 456 000).

Nuo puodelių iki dizainerių drabužių
Pasak A. Balkūno, didėjantį siuntų skaičių lemia ir sumažėjusios siuntų gabenimo kainos bei akcijos, kurių metu šalies gyventojai į užsienio šalis gali siųsti gerokai pigiau.

Tuo naudojasi ir šalies gamintojai, kurie užsienio rinkoms siūlo originalius lino, stiklo, keramikos, metalo ir kt. gaminius. Į užsienį dažnai keliauja net nagingų kalvių darbo kepsninės ir pašto dėžutės, rankų darbo natūralių pluoštų drabužiai, keramikos dirbiniai, ekologiški gaminiai t. t. Savo gerbėjus užsienyje jau tiesiogiai pasiekia ir vardiniai drabužių dizainerių kūriniai, pvz., logistikos kompanijos paslaugomis naudojasi dizainerė Agnė Kuzmickaitė.

Šalies rinka – per maža
„Lietuvos rinka mums per maža. Pasaulį nustebinti originalumu sunku, tačiau Vakarų pirkėjams patraukli mūsų produkcijos kokybė ir kaina – pagaminti gerą produktą Lietuvoje pigiau“, – teigia trejus metus internetu Lietuvoje ir užsienyje baldais prekiaujančios bendrovės „VG line“ direktorius Giedrius Zabulionis.

90 % produkcijos „VG line“ eksportuoja, dažniausiai į Lenkiją, Čekiją, Slovėniją, Vokietiją, Italiją, Prancūziją, Švediją, Didžiąją Britaniją. „Ecoparcel Group“ paslaugomis besinaudojančios bendrovės direktorius teigia, kad prekiaujant su užsienio valstybėmis itin svarbu palankios logistikos sąlygos, todėl siuntų gabenimo tarnybą renkasi atidžiai.

„Ir nedidelės šalies įmonės, net individualūs gamintojai vis dažniau suvokia – Lietuvos rinka ne riba. Artimiausius penkerius metus turėtų didėti ne importas, o eksportas, prekės iš gamintojo keliauti tiesiai vartotojui. Prie šių pokyčių taikosi ir logistikos kompanijos, kurios klientams siūlo vis palankesnes sąlygas“, – tvirtina „Ecoparcel Group“ generalinis direktorius.

„Ecoparcel Group“

Vokietijos įmonių, veikiančių Baltijos šalyse, nuotaikos 2013 m. pradžioje yra optimistiškesnės nei prieš metus. Dėl geros ekonominės situacijos šiame regione ir palankių vystymosi perspektyvų, 2013-aisiais įmonės tikisi gerų metų savo verslui. Planuodamos naujų darbo vietų kūrimą ir didindamos investicijas, Vokietijos įmonės patvirtina, kad Baltijos šalyse įsikūrė ilgam. Taip pat tikimasi, kad planuojamas euro įvedimas Latvijoje (2014 m.) ir Lietuvoje (2015 m.) turės teigiamą poveikį jų verslo sėkmei Baltijos šalyse. Prioritetiniai ekonominės politikos veiksmai, jų nuomone, turėtų būti nukreipti į profesinio mokymo sistemos tobulinimą.
 
Tokia yra Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje (AHK) šių metų vykdytos apklausos, kurioje dalyvavo 104 įmonės, išvada.

Apklausoje dalyvavusios Vokietijos įmonės ekonominę padėtį Baltijos šalyse metų pradžioje vertina taip pat gerai kaip 2011 ir 2012 metais. Šių metų lūkesčiai visose trijose šalyse, lyginant su 2012 m. pradžioje daryta apklausa, yra pilni optimizmo. 2012 metais Baltijos šalių augimo rodikliai buvo vieni aukščiausių visoje Europos Sąjungoje ir sudarė 3,2 proc. Estijoje, 5,3 proc. Latvijoje ir 3,6 proc. Lietuvoje. Remiantis apklausos duomenimis galima teigti, kad augimo tendencija ir toliau išliks.

Kaip ir ankstesniuose tyrimuose, įmonės savo ekonominę padėtį bei vystymąsi šiais metais vertina pozityviau, nei bendrą savo ūkio šakos vystymąsi. Visose trijose Baltijos šalyse didžioji dauguma apklaustųjų savo įmonės dabartinę padėtį vertina „gerai“ arba „patenkinamai“. Prekybinės įmonės Estijoje ir Latvijoje yra labiau nei patenkintos. Lietuvoje optimistiniu požiūriu labiausiai pasižymi paslaugų sektorius.

Estijoje ir Latvijoje savo verslo lūkesčius šiemet įmonės vertino žymiai atsargiau nei pernai, kai kas antra įmonė tikėjosi tolimesnio augimo. Šiemet 43 proc. Estijoje ir 53 proc. Latvijoje veikiančių vokiško kapitalo įmonių tikisi teigiamų pokyčių savo versle. Lietuvoje daugiau nei du trečdaliai Vokietijos įmonių tikisi pagerėjimo, tuo tarpu pernai darytoje apklausoje šis rodiklis siekė tik apie 40 proc.

Dideli lūkesčiai Lietuvoje 2013 metams greičiausiai susiję su sparčiu eksporto augimu pastaraisiais metais. Naujausių Europos Komisijos vertinimų duomenimis 2012 m. Lietuvos eksporto augimas buvo didžiausias Europos Sąjungoje ir siekė 10,2 proc. Europos Sąjunga prognozuoja eksporto apimčių didėjimą Estijoje iki 4,7 proc., Latvijoje ir Lietuvoje atitinkamai iki 4,8 ir 5,4 proc. Apie 90 proc. apklaustų įmonių tikisi eksporto augimo ar bent jau nemažėjančių jo apimčių 2013 m.

Vis labiau aiškėjantys Latvijos (2014 m.) ir Lietuvos (2015 m.) planai įvesti eurą paskatino apklausti Vokietijos įmones, ko jos tikisi iš planuojamo šių šalių prisijungimo prie euro zonos. Praėjus dvejiems metams po euro įvedimo Estijoje, išryškėjo teigiamas euro poveikis verslui.

„Mažesni transakcijų kaštai ir didesnis skaidrumas yra didžiausi euro įvedimo privalumai Estijoje“, sako AHK prezidentas Thomas Schöllkopf, pristatydamas apklausos rezultatus. „Atsižvelgdami į teigiamą Vokietijos įmonių patirtį Estijoje galime tikėtis, kad Latvijos ir Lietuvos prisijungimas prie euro zonos taip pat turės teigiamų pasekmių verslui. Baltijos šalys taps dar patrauklesnės užsienio investuotojams“.

90 proc. Estijoje veikiančių Vokietijos įmonių pasisako už Europos bendrosios valiutos įvedimą kaimyninėse šalyse. Latvijoje ir Lietuvoje tik maža dalis respondentų pasisako prieš euro įvedimą. Latvijoje 8 proc. apklaustųjų mano, kad euro įvedimas 2014 m. pradžioje būtų per ankstyvas. Lietuvoje daugiau nei ketvirtadalis apklaustųjų laiko euro įvedimą 2015 m. pradžioje neįmanomu tikslu, jį įvesti pageidautų 2016 - 2020 metais.
 
Remiantis Lietuvoje veiklą vykdančių Vokietijos įmonių apklausos duomenimis, euro įvedimas gali paskatinti konkurentų atėjimą į rinką. Latvijoje labiausiai bijoma perėjimo prie euro kaštų.

Dėl geros ekonominės situacijos Baltijos šalyse ir optimistinių prognozių savo verslui Vokietijos įmonės šiais metais planuoja kurti naujas darbo vietas ir didinti investicijas. Apie trečdalis respondentų Estijoje planuoja didinti darbuotojų skaičių, Latvijoje tokių - bent ketvirtadalis, Lietuvoje – net apie 40 proc. Lyginant su praėjusiais metais, šiemet dar daugiau Vokietijos bendrovių planuoja didinti investicijas Baltijos šalyse.

Šių metų apklausoje nustatyta, kad įmonės iš esmės patenkintos dabartinėmis vyriausybėmis. Teigiamai vertinama tai, kad lyginant su praėjusiais metais, šiemet visose trijose Baltijos šalyse buvo juntama šiek tiek daugiau skaidrumo viešųjų pirkimų srityje. Dauguma apklaustų įmonių savo veiklai vėl pasirinktų Baltijos šalis: Estiją rinktųsi 94 proc. apklaustų įmonių, Latviją - 83 proc. ir Lietuvą 93 proc. Ši Vokietijos bendrovių nuomonė šiemet kaip niekad yra vieninga ir vienareikšmiška.
 
Darbo rinkos sąlygų gerinimas ir toliau išlieka svarbia, skubių politinių priemonių reikalaujančia sritimi. Vokietijos įmonės, veikiančios Baltijos šalyse, dažnai mini perspektyvaus, į praktiką orientuoto profesinio mokymo įvedimą, kas turėtų būti kiekvienos valstybės prioritetu.

„Tai, kad Vokietijos įmonės turi ilgalaikių planų Baltijos šalyse įrodo ir tai, kad jos aktyviai siekia gerinti esamas sąlygas ir yra pasiruošę remti vyriausybių iniciatyvas švietimo sistemai gerinti bei siūlo savo patirtį ir žinias (know how)“, patvirtino AHK vykdančioji valdybos narė Maren Diale-Schellschmidt.

Šiemet ypač pozityvios Vokietijos įmonių nuotaikos byloja apie tai, kad krizė Baltijos šalyse jau įveikta.

Apklausa 2013 Rezultatai

Apklausa 2013 Apzvalga

Deutsch-Baltische Handelskammer in Estland, Lettland, Litauen

Lietuvos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, Latvijos transporto ministras Anrijs Matiss ir Estijos ekonomikos ir susisiekimo ministras Juhan Parts Rygoje pasirašė deklaraciją dėl tolesnio bendradarbiavimo įgyvendinant investicinį projektą „Rail Baltica 2“.  Projekto  „Rail Baltica“ antrajai fazei įgyvendinti  –  naujai europinei vėžei nuo Kauno iki Talino nutiesti – planuojama įkurti bendrą įmonę. 

„Naujos geležinkelio sistemos sukūrimas ir trijų Baltijos valstybių dalyvavimas šiame procese – sudėtingas, bet realizuojamas uždavinys. Bendra įmonė, kuri galėtų įgyvendinti tokį projektą, būtų  unikalus modelis Europoje. Galutinis sprendimas dėl bendros įmonės turi būti kompetentingas, pagrįstas ir atitinkamų institucijų išanalizuotas finansiniu ekonominiu ir teisiniu aspektu, kad projektas būtų įgyvendintas sėkmingai, išvengiant brangiai kainuojančių klaidų“,  –  sakė  R. Sinkevičius.

Susitikime taip pat pasikeista informacija apie aktualiausius aviacijos ir trijų Baltijos šalių kelių būklės klausimus. Lietuvai kelia nerimą tai, kad kelių būklė mūsų šalyse prastėja, o iš Europos Sąjungos fondų gaunama vis mažiau lėšų.

Susisiekimo ministras R. Sinkevičius Estijos ir Latvijos kolegoms pristatė Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos tarybai prioritetus transporto ir komunikacijų srityje.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ jau šią vasarą keleivius skraidins su 50 proc. daugiau „Bombardier Q400 NextGen“ lėktuvų. Pirmasis iš visiškai naujų lėktuvų greitai bus išgabentas iš gamyklos Kanadoje ir oro bendrovę pasieks jau gegužę. Planuojama, kad kiti lėktuvai bus pristatyti iki liepos mėnesio.

„Q400 NextGen“ lėktuvai yra nuostabūs ir mes labai džiaugiamės galėdami tęsti perėjimą prie lėktuvų parko, kurį sudaro tik „Bombardier“ orlaiviai. Naujų orlaivių įsigijimas yra dar vienas tikslingas žingsnis link dviejų modelių lėktuvų parko, kuris leistų padidinti mūsų efektyvumą, padėtų taupyti degalus bei išlaidas ir būtų labiau draugiškas aplinkai“, – sako generalinis direktorius Martinas Gaussas.

Keturi nauji lėktuvai skraidys visomis 60 „airBaltic“ maršrutų Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir NVS šalyse. Oro bendrovė skraidindama keleivius jau tris metus naudojasi 8 „Bombardier Q400 NextGen“ lėktuvais.

„airBaltic“ naujuosius lėktuvus nuomosis iš Danijos bendrovės „Nordic Aviation Capital“, kuri anksčiau buvo sudariusi sutartį su „Bombardier Aerospace“ šiems įsigyti. Galutinė numatoma pirkinio vertė siekia 134,77 mln. JAV dolerių (daugiau nei 355 mln. litų).

Šių lėktuvų įsigijimas yra labai svarbus „airBaltic“ siekiant tapti pirmąja Europos oro bendrove, pradėjusia vykdyti žaliuosius skrydžius turbopropeleriniais lėktuvais. Šiemet pradėto įgyvendinti projekto AMBER tikslas yra sumažinti skrydžių nuotolius, sunaudojamo kuro kiekį, anglies dvideginio emisijas ir triukšmo oro uoste ir jo apylinkėse lygį. Nauja skrydžių trajektorija bus iki 30 jūrmylių trumpesnė nei iki šiol ir leis anglies dvideginio emisijas sumažinti iki 300 kilogramų kiekvieno „Q400 NextGen“ lėktuvo skrydžio metu. Per metus žalieji „airBaltic“ skrydžiai anglies dvideginio emisijas sumažins 5 mln. kilogramų.

Šių metų vasarą be jau įprastų maršrutų „airBaltic“ keleivius skraidins šešiomis naujomis kryptimis. Su oro bendrove keleiviai galės pasiekti Prahos (Čekija), Hevizo-Balatono (Vengija), Olbijos (Sardinija, Italija), Larnakos (Kipras), Maltos ir Rijekos (Kroatija) oro uostus. Atostogauti svečiuose kraštuose norintiems keleiviams „airBaltic“ padidino skrydžių skaičių į iš viso vienuolika miestų, įskaitant Paryžių, Barseloną, Nicą, Stokholmą, Romą, Londoną ir Barį.

A/S Air Baltic Corporation

Vokietijoje kelių kokybei skiriama itin daug dėmesio. Remiantis prognozėmis, 2016-aisiais keliams prižiūrėti bus skirta rekordinė suma – 3,5 milijardo eurų.
 
Tam, kad kelių priežiūra taptų pigesnė, Fraunhoferio instituto specialistai pasiūlė naudoti naują technologiją, suteikiančią galimybę greitai įvertinti kelio būklę.
 
Tyrėjai sukūrė sistemą, kuri naudoja lazerinį skenavimo įrenginį, sumontuotą galinėje automobilio dalyje. Jis gali nustatyti kelio defektus automobiliui važiuojant 100 km/val. greičiu.
 
Skenerio dydis – kaip ne itin didelės batų dėžutės. Jis tvirtinamas maždaug trijų metrų aukštyje. Įrenginyje sumontuotas besisukantis veidrodis, kuris nukreipia lazerio spindulį pagal eismo kryptį.
 
Spindulys paskleidžiamas 70 laipsnių kampu – tokiu būdu nuskenuojama išsyk keturi metrai kelio ploto. Nuo asfalto atsispindėjęs signalas fiksuojamas specialiu detektoriumi. Prietaiso tikslumas – 0,15-0,3 mm. GPS padeda nustatyti, kurioje kelio vietoje yra defektas.
Dar vienas sistemos privalumas – ji gali dirbti tiek dieną, tiek naktį. Skeneris, pavadintas „Pavement Profile Scanner“, jau išbandytas. Nuo praėjusių metų vasaros jis įvertino 15 tūkst. kilometrų Vokietijos kelių.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Rusijos Federacijos transporto ministerijos Federalinės kelių agentūros Rosavtodor 2013-03-20 įsakymu Nr.47  nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. birželio 25 d. įvedami laikini eismo apribojimai krovininiam transportui.
 
Taip pat nuo gegužės 20 d. iki rugpjūčio 31 d. visuose federaliniuose keliuose bus draudžiamas vilkikų eismas, jeigu oro temperatūra bus aukštesnė nei 32 laipsniai pagal Celsijų. Draudimas galios dienos metu nuo 10:00 iki 22:00 val.
 
Dokumentai, reglamentuojantys pavasarinio polaidžio ir  aukštos oro temperatūros laikinus eismo apribojimus, nurodyti interneto svetainėje  www.rosavtodor.ru

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Susisiekimo ministerijoje pasirašyta sutartis, pagal kurią bus įgyvendinamas „Palangos aplinkkelio tiesimo ir eksploatacinės priežiūros vykdymo projektas“.

Sutartį pasirašė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (LAKD), viešosios ir privačiosios partnerystės (VPP) projektų valdymo įmonė „Plėtros investicijos“ ir specialiosios paskirties bendrovė „Palangos aplinkkelis“, įsteigta pagal konkurso reikalavimus ir 25-erius metus vykdysianti projekto valdymą ir administravimą.

„Džiaugiuosi, kad Susisiekimo ministerijos įstaiga yra pirmoji Lietuvoje, pasirašiusi labai svarbią, valstybei ekonomiškai naudingą sutartį kelių statybos sektoriuje. Tai bus gera patirtis ateityje Lietuvoje įgyvendinamiems viešosios ir privačios partnerystės projektams kelių infrastruktūrai šalyje plėtoti“,  – teigė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

„Tik kiek ilgiau nei dvejus metus rengto projekto sutartis jau pasirašyta. Žinant kaimyninių valstybių patirtį, tai – labai geras tempas. Tarkim, Lenkijoje pirmoji VPP projekto sutartis buvo pasirašyta tik po 9-erių metų, Latvijoje parengiamieji darbai truko trejus metus, tačiau sutartis taip ir nebuvo pasirašyta“  – sakė LAKD direktorius Skirmantas Skrinskas.

Projekto rangovai – bendrovės „Kauno tiltai“ ir „Šiaulių plentas“ – per dvejus metus nuties 8,25 km ilgio Palangos aplinkkelį, 23-ejus metus vykdys jo eksploatacinę priežiūrą ir per tą laiką du kartus atliks kelio rekonstrukciją. Projekto įgyvendinimo kaina – 123,575 mln. Lt. Valstybė už atliktus darbus ir paslaugas pradės mokėti nuo trečių metų ir atlygį išmokės per 23-ejus metus.

 „Pasibaigus sutarties terminui, valstybės nuosavybėn bus atiduotas  kokybiškas, visus normatyvinius reikalavimus atitinkantis kelias. Pasaulinė praktika rodo, kad įgyvendinant VPP projektus pasiekiamas geriausios kainos ir kokybės santykis. Tai yra didžiausias VPP būdu vykdomų projektų privalumas“, – pabrėžė „Plėtros investicijų“ vadovas ir bendrovės „Kauno tiltai“ plėtros direktorius Vitoldas Sapožnikovas.

Tiesiant aplinkkelį bus rekonstruota netoli Palangos esanti dviejų lygių Vydmantų sankryža, taip pat bus įrengtos dar dvi vieno lygio sankryžos. Palangos aplinkkelis bus magistralinio kelio A13 Klaipėda–Liepoja dalis, jis nuo Palangos nukreips tranzitinį transportą, važiuojantį Šventosios, Liepojos, Klaipėdos ir Šiaulių kryptimis. Įgyvendinus projektą, kurortinio miesto gyventojai ir svečiai išsivaduos nuo minėtų transporto priemonių srauto, sumažės transporto spūstys, aplinkos tarša.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Navigacijos prietaisų gamintojas „TomTom“ paskelbė duomenis apie pasaulio didmiesčius, kuriuose dėl eismo intensyvumo susidaro didžiausios transporto priemonių spūstys.
 
Vokietijoje transporto spūsčių lyderiu tapo Štutgartas. Šiame mieste dėl eismo intensyvumo dieną transporto priemonės priverstos sugaišti trečdaliu (33 proc.) daugiau laiko, nei važiuojant naktį. Labai lėtai transportas gali judėti ir Hamburgo gatvėmis. Kasdieninės transporto spūstys pailgina važiavimo laiką šiame uostamiestyje vidutiniškai iki 32 proc. Į transporto spūsčių lyderių penketuką tarp Vokietijos didmiesčių patenka Berlynas (28 proc.), Kelnas (26 proc.) ir Bavarijos žemės sostinė Miunchenas (24 proc.).
 
Transporto eismo intensyvumo ir susidarančių spūsčių analizė remiasi duomenimis, kuriuos „TomTom“ apibendrino, gavusi juos iš keleto milijonų navigacijos įrangos naudotojų 160 pasaulio didmiesčių, esančių keturiuose žemynuose. Vokietijoje duomenys gauti ir apibendrinti dešimtyje didžiausių ir strategiškai svarbiausių miestų, kuriuose susikerta visų transporto rūšių – automobilių kelių, geležinkelių, vandens ir oro linijų maršrutai.
 
Pagal transporto priemonių intensyvumą pasaulio lyderiu lieka Rusijos sostinė Maskva, per kurią kelionės laikas dienos metu, palyginus su važiavimu naktį, vidutiniškai pailgėja dviem trečdaliais (66 proc.). Rytinio piko valandomis Maskvoje automobiliai sugaišta dar dvigubai ilgiau – 106 proc. daugiau laiko, nei važiuojant be kliūčių naktį. Toliau prie transporto spūsčių pasaulinių lyderių „TomTom“ duomenimis priskiriami Istambulas (55 proc.), Varšuva (42 proc.), Marselis (40 proc.) ir Palermas (39) proc.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Lietuvos paštas buvo pripažintas vienu geriausių tarp visų pasaulio paštų operatorių, teikiančių tarptautinių greitųjų siuntų (EMS) paslaugą. Įvertinęs praėjusių metų rezultatus, EMS kooperatyvas prie Pasaulinės pašto sąjungos Lietuvos paštui skyrė sidabro apdovanojimą.

„Siekiame tapti patikimais partneriais tiek vidaus, tiek tarptautinėje erdvėje, todėl didelį dėmesį skiriame greitam ir kokybiškam siuntų pristatymui. Malonu, kad mūsų pastangos įvertintos tokiu aukštu apdovanojimu. Tikiuosi, kad ateityje Lietuvos paštui pavyks pasiekti dar geresnių rezultatų“, – sakė Lietuvos pašto Pašto operacijų tarnybos direktorius Robertas Gudavičius.

Oficialiai Lietuvos paštui apdovanojimas bus įteiktas šių metų balandžio 15–16 dienomis vyksiančioje EMS kooperatyvo Generalinėje Asamblėjoje.

EMS kooperatyvas kasmet apdovanoja pasaulio šalių pašto operatorius, kurie geriausiai teikia EMS siuntų pristatymo paslaugą. Lietuvos paštui aukščiausi įvertinimai skiriami jau trečius metus iš eilės.

Vertindama šalių operatorius komisija atsižvelgia net į 16 kriterijų. Vienas svarbiausių – EMS siuntų pristatymo laikas. Šios siuntos turi pirmenybę prieš kitas pašto paslaugas, todėl gavėjui turi būti pristatomos kuo skubiau. Taip pat vertinama, kaip greitai pašto operatorius sugeba perduoti informaciją apie siuntų pristatymo etapus, skenuoti gaunamas siuntas, operatyviai atsakyti į klientų užklausas ir pan.

Šiuo metu Lietuvos paštas tarptautines greitojo pašto siuntas pristato į 81 pasaulio šalį. Vidutinė siuntų vežimo į gavimo šalį trukmė – 1–5 darbo dienos.

Akcinė bendrovė Lietuvos paštas – plačiausią paslaugų teikimo vietų tinklą turinti bendrovė Lietuvoje. Lietuvos paštas taip pat teikia logistikos, finansinio tarpininkavimo ir elektronines paslaugas.

Akcinė bendrovė Lietuvos paštas

Renginio tipas: Spaudos konferencija

Renginio data: 2013-04-10, trečiadienis

Renginio pradžia: 10:00

Renginio vieta: Susisiekimo ministerija (Gedimino pr. 17, Vilnius, 219 salė)

Balandžio 10 d.,10 val. Susisiekimo ministerijoje bus pasirašyta pirmoji Lietuvos kelių statybos sektoriuje viešosios ir privačiosios partnerystės sutartis.

Po sutarties pasirašymo Susisiekimo ministerijos 219 kab. vyks spaudos konferencija, į kurią maloniai KVIEČIAME ŽURNALISTUS.

Spaudos konferencijoje dalyvaus susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius ir sutartį pasirašiusių šalių atstovai.

Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija

Nuo šių metų liepos 1 d. bus apmokestinami keliai Baltarusijoje. Vairuotojų patogumui rengiama elektroninė atsiskaitymo už kelius sistema vadinama „BelToll“. Apie naują sistemą visa informacija bus teikiama naujoje oficialioje internetinėje svetainėje www.beltoll.by.
 
Taip pat visą su mokamais keliais susijusią informaciją galima bus gauti telefonu +375 (172) 798 798 . Darbo dienomis 8:00-18:00 val. Skambučių centro operatoriai yra pasiruošę atsakyti į vairuotojų klausimus rusų, baltarusių, anglų ir lenkų kalbomis.
 
Vairuotojai skambinantys į informacinę liniją, gaus operatyvią informaciją apie elektroninę mokesčių už kelius sistemą, važiavimo keliais įkainius, taip pat sužinos, ką daryti, jei vairuotojas prarado atsiskaitymo už kelius aparatą.
 
Ateityje paslaugų bus daugiau
 
Planuojama, kad likus mėnesiui iki kelių apmokestinimo, skambučių centras turėtų veikti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Nuo birželio 3 d. www.beltoll.by svetainėje planuojama įdiegti skaičiuoklę, kuria vairuotojai galės apskaičiuoti kelionės kainą.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Lietuvos įmonių vadovai su optimizmu žvelgia į šiuos metus ir prognozuoja, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs sparčiau nei pernai, o pagrindinis ūkio variklis bus pramonė. Šiemet daugiau verslininkų planuoja didinti darbuotojų skaičių bei atlyginimus.

Tokias išvadas skelbia tarptautinė audito, mokesčių ir konsultacijų bendrovė KPMG, Lietuvoje ir kitose dviejose Baltijos šalyse atlikusi lyderiaujančių bendrovių, įmonių vadovų ir finansininkų apklausą „Ekonomikos pulsas 2013“.

„Palyginus su praėjusių metų tyrimu, šiemet Lietuvos verslo lyderiai yra optimistiškesni. Nepaisant euro zonos problemų, Lietuvos įmonės planuoja priimti naujų darbuotojų ir didinti atlyginimus – pagal šiuos ketinimus galime spręsti apie atsigaunančią ekonomiką“, – tyrimo rezultatus apibendrino „KPMG Baltics“ partneris Domantas Dabulis.

Baltijos šalių verslininkai prognozuoja spartesnį BVP augimą

Dauguma apklaustų Lietuvos verslo lyderių prognozavo, kad šalies BVP šiemet augs sparčiai – 3–3,9 proc. BVP augimo tikisi net 42 proc. verslo lyderių, o 2–2,9 proc. augimo – 37 proc. respondentų. Panašias ekonomikos augimo tendencijas įžvelgia ir kitų Baltijos šalių verslininkai – spartų (3–3,9 proc.) BVP augimą prognozuoja 44 proc. Estijos ir 36 proc. Latvijos verslininkų. 36 proc. estų ir 39 proc. latvių vadovų mano, kad jų šalies ekonomika augs 2–2,9 proc.

Baltijos šalių verslo lyderių nuomonė sutampa su vasario mėnesio Europos Komisijos prognozėmis, pagal kurias Lietuvos BVP 2013-aisiais išaugs 3,1 proc., Latvijos – 3,8 proc., o Estijos – 3 proc.

Kaip ir praėjusiais metais, Baltijos šalių verslo lyderiai pagrindiniu BVP augimo šaltiniu šiemet įvardija pramonės sektorių. Lietuvoje šis rodiklis yra didžiausias – 52 proc., Latvijoje – 41 proc., o Estijoje – 37 proc. Tarp kitų pagrindinių BVP augimo šaltinių Lietuvos įmonių vadovai įvardija didmeninę ir mažmeninę prekybą (15 proc.), transportą ir logistiką (10 proc.), energetiką (9 proc.), statybą ir nekilnojamąjį turtą (7 proc.) bei žemės ūkį ir žvejybą (6 proc.).

„Jau eilę metų pramonės sektorius yra pagrindinis Lietuvos ūkio ir eksporto variklis, šiemet apklausti verslo lyderiai taip pat įsitikinę, kad pramonės indėlis į šalies ekonomiką bus didžiausias. Žinoma, pramonės rodikliai priklausys nuo eksporto, todėl svarbu, kaip plėtosis eurozonos - pagrindinės Lietuvos eksporto rinkos – ekonomika. Dešimtadalis Lietuvos verslo lyderių svarbiausiu BVP šaltiniu įvardijo transportą ir logistiką – tai nestebina, nes esame patogioje geografinėje padėtyje ir šis sektorius geriau išplėtotas nei kaimyninėse šalyse“, - pažymėjo „KPMG Baltics“ verslo sandorių sudarymo ir restruktūrizavimo paslaugų vadovas Povilas Akstinas.

Daugiau įmonių priims naujų darbuotojų ir kels atlyginimus

Daugiau nei pusė (53 proc.) apklaustų Lietuvos įmonių ketina didinti darbuotojų skaičių, o kaimyninių valstybių įmonės yra kur kas atsargesnės – priimti daugiau darbuotojų planuoja tik kiek daugiau nei trečdalis Estijos (36 proc.) ir Latvijos įmonių (37 proc.).

39 proc. Lietuvos įmonių darbuotojų skaičių ketina didinti 1–10 proc., kas dešimta įmonė – 11–20 proc. 33 proc. įmonių vadovų mano, kad darbuotojų skaičius nekis ir tik 14 proc. vadovų prognozuoja darbuotojų skaičiaus mažėjimą.

Didinti darbo užmokestį planuoja septynios iš dešimties apklaustų Lietuvos įmonių. Tiesa, 55 proc. verslininkų mano, kad darbo užmokesčio augimas bus nuosaikus – iki 5 proc., ir tik 14 proc. respondentų pažymėjo, kad darbo užmokesčio augimas sieks 5–10 proc.

Kaip pagrindines priežastis kelti darbo užmokestį Lietuvos verslo lyderiai įvardijo gerėjančią įmonės finansinę padėtį (36 proc.), darbuotojų darbo našumo augimą (30 proc.) ir kvalifikuotų specialistų trūkumą darbo rinkoje (24 proc.).

Lietuvos įmonių tikslai – kurti ilgalaikę strategiją ir ieškoti naujų eksporto rinkų

Esant dabartinei ekonomikos padėčiai, dauguma Lietuvos verslo lyderių pareiškė, kad jų įmonės koncentruosis į ilgalaikės įmonės veiklos strategijos kūrimą bei įgyvendinimą (46 proc.), naujų eksporto krypčių paiešką (24 proc.), gerų darbuotojų išsaugojimą (15 proc.) ir sąnaudų mažinimą (10 proc.).

Vis dėlto Lietuvos įmonių rengiami verslo planai yra gana trumpalaikiai – beveik kas antra įmonė detalų verslo planą sudaro vieneriems metams. Palyginimui, pusė Estijos įmonių detalią veiklą planuoja 2–3 metams, o trečdalis – net 4–5 metams.

Verslininkai nori mažesnių mokesčių ir paprastesnių procedūrų

Baltijos šalių verslo lyderiai kaip aktualiausius mokesčių politikos klausimus įvardijo mokesčių mažinimą (34 proc. respondentų Lietuvoje, 30 proc. Latvijoje ir 43 proc. Estijoje) ir mokesčių naštos suvienodinimą Baltijos šalyse (ypač Latvijoje – 36 proc. apklaustųjų). Dar vienas svarbus mokesčių politikos klausimas – mokesčių deklaravimo bei administravimo procedūrų supaprastinimas (ypač Lietuvoje – 28 proc. apklaustųjų). Progresinių mokesčių įvedimas apklausos dalyviams pasirodė mažiau aktualus – vos 4 proc. Lietuvos verslo lyderių progresinius mokesčius įvardijo kaip aktualų klausimą.

Paklausti, kokius mokesčių pakeitimus palaikytų, Lietuvos verslo lyderiai palankiausiai įvertino „lubų“ nustatymą socialinio draudimo įmokoms nuo su darbo santykiais susijusių pajamų (73 proc.), socialinio draudimo įmokų mažinimą (57 proc.), darbuotojui ir darbdaviui tenkančios socialinio draudimo įmokų proporcijos pakeitimą (60 proc.).

Estija trečius metus iš eilės išlieka patraukliausia šalis investicijoms

Pagal tyrimo rezultatus galima daryti išvadą, kad Estija vis dar yra patraukliausia šalis investuoti ketinančioms užsienio kompanijoms – taip mano 87 proc. Lietuvos verslininkų ir po 63 proc. Estijos ir Latvijos verslininkų. Lietuvą apklausos dalyviai įvardijo kaip mažiausiai patrauklią užsienio investicijoms – tik 22 proc. latvių, 9 proc. lietuvių ir 8 proc. estų Lietuvą laiko patraukliausia Baltijos šalimi užsienio investicijoms.

KPMG Baltics, UAB