Šiais metais Lietuvos ekonomika tik atsigauna nuo patirtų sukrėtimų, tačiau jau 2016-aisiais bus daugiau gerų žinių, prognozuoja DNB banko analitikai. Sparčiau kils darbo užmokestis, toliau augs vidaus vartojimas, geriau seksis eksportuotojams.
„Šiemet Lietuvos ūkis išgyvena prisitaikymo prie Rusijos rinkos netekties etapą, tačiau sulėtėjimas yra laikinas ir jau dabar matome stiprėjančius ekonomikos atsigavimo ženklus. Kitąmet prie atsparaus ir dinamiško vidaus vartojimo prisijungs ir persitvarkęs eksporto variklis“, – teigia Jekaterina Rojaka, DNB banko vyr. ekonomistė Baltijos šalims.
Šiandien DNB analitikai pristatė atnaujintas Baltijos šalių ekonomikos prognozes. Šiemet sparčiausiai turėtų augti Latvijos realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) – 2,5 proc. Lietuvos BVP augimas sieks 1,7 proc., o Estijos – 1,5 procento. Kitiems metams ūkio prognozės – optimistiškesnės. Lietuvos ekonomika ūgtels 2,8 proc., o Latvijai ir Estijai prognozuojamas atitinkamai 3 proc. ir 2,5 proc. augimas.
Vilties suteikia gerėjantys eksporto rezultatai. Šių metų trečiąjį ketvirtį lietuviškos kilmės prekių eksportas (be naftos produktų), palyginus su praėjusių metu rodikliu, augo 5 proc. Net 12,7 proc. išaugo eksportas į Europos Sąjungos (ES) šalis – pagrindinę Lietuvos eksporto rinką. Vartojimo apetitas ES atsigauna – auga mažmeninės prekybos rezultatai, gerėja lūkesčiai, o skolinimosi sąlygos yra palankios. Stiprėjant ES ūkiui, didėja paklausa lietuviškoms prekėms ir paslaugoms. Nepaisant didėjančios konkurencijos, tai kitąmet duos daugiau darbo ir vežėjams, kurie šiemet susidūrė su didžiausiais iššūkiais dėl staiga sumažėjusių prekių srautų su NVS šalimis.
Rusijos vaidmuo mažėja, o JAV – auga. Pasak DNB analitikų, Rusijos rinkoje nukentėję sektoriai pamažu atsitiesia, persigrupuoja ir sėkmingai įsitvirtina kitose rinkose. Vis reikšmingesnė tampa JAV rinka. Per pirmus tris šių metų ketvirčius į JAV eksportuota 2,9 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. Tad JAV šiemet jau vaidina didesnį vaidmenį nei Rusija, į kurią eksportuota 2,8 proc. visų lietuviškos kilmės prekių. Sėkmingai įsitvirtinti JAV rinkoje padeda diplomatinės verslo ir politinės pastangos, o ateityje galima tikėtis didesnio impulso ekonomikai ir iš transatlantinės ES ir JAV prekybos sutarties.
Vidaus vartojimas išliks dinamiškas. Jau dabar prekybos, statybos ir kitų vietos paslaugų sektorių augimą palaiko stipri vidaus paklausa. Vis tik statybų sektorius, keletą metų demonstravęs išskirtinę plėtrą, pradeda išsikvėpti ir 2016 m. vargu ar išlaikys augimo spartą. Tam įtakos turės pereinamasis ES paramos etapas bei ryškėjantis pasiūlos ir paklausos neatitikimas būsto rinkoje. Tačiau kitąmet vidaus vartojimas ir toliau bus aktyvus dėl situacijos darbo rinkoje, kylančio darbo užmokesčio, mažos infliacijos ir žemų palūkanų normų.
Atlyginimai kils, todėl verslas turi ieškoti naujų konkurencingumo šaltinių. DNB analitikai prognozuoja, kad kitais metais vidutinis darbo užmokestis didės 5 procentais. Tai gera žinia darbuotojams, tačiau iššūkis darbdaviams. Lietuvos įmonėms išlikti konkurencingoms teks didinant veiklos efektyvumą – investuojant į mažiau darbui imlią įrangą. Prie šalies verslo konkurencingumo didinimo aktyviau turėtų prisidėti ir valdžia, kurdama palankią aplinką tiesioginėms užsienio investicijoms ir aukštesnės pridėtinės vertės prekių paslaugų sektoriaus augimui.
„Konkurencingumo palaikymas – didžiausias verslo ir valstybės prioritetas. Nepaisant konkurencingumo reitingų pagerinimo, priešrinkiminis periodas ir keliamos populistinės diskusijos kenkia Lietuvos reputacijai esamų ir būsimų investuotojų akyse. Lietuvos strateginis tikslas – aukštesnės pridėtinės vertės ekonomikos link. Besikuriantys paslaugų ir IT centrai yra pirmieji žingsniai kuriant konkurencingesnę ekonomikos struktūrą. Tad reikėtų pasistengti neužgniaužti šio proceso užuomazgos fazėje neracionaliais priešrinkiminiais sprendimais“, – pabrėžė DNB banko vyr. ekonomistė Baltijos šalims.
DNB bankas
