2016 m. sausio–birželio mėn. Klaipėdos uosto krovos apyvarta augo 5,7 proc. – krauta 19,94 mln. t, t. y. 1 081,0 tūkst. t daugiau nei 2015 m. sausio–birželio mėn.


Lietuvoje veikiančios krovinių pervežimo bendrovės vis dažniau imasi įvairių prevencinių priemonių, padedančių vilkikų vairuotojams išvengti incidentų keliuose. Nepaisant to, avarijų metu patiriami nuostoliai nuolat auga – vidutinis patiriamos žalos dydis per vienerius metus šoktelėjo net 24 proc. Tam reikšmingos įtakos turėjo ir dėl Rusijos embargo pasikeitusi vežėjų veiklos geografija.


Vilniaus oro uostas liepos 20 d. išlydėjo savo dumilijoninį keleivį – šiemet toks keleivių skaičiaus rezultatas pasiektas kone mėnesiu anksčiau nei pernai. Pirmasis milijonas keliaujančių buvo aptarnautas balandžio pabaigoje, antrajam neprireikė net trijų mėnesių.

Šiemet per sausį-birželį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, keleivių srautas Vilniaus oro uoste padidėjo beveik 15 proc.

 


Po rekordinių 2015-ųjų, kai per metus Lietuvos oro uostai aptarnavo 4,2 mln. keleivių ir 50 tūkst. skrydžių, Vilniaus, Kauno ir Palangos oro vartai neketina sustoti. Pusmečio statistika rodo, kad šiemet sausio-birželio mėnesiais per Lietuvos oro uostus jau skrido 2,2 mln. žmonių – t.y. 14,6 proc. daugiau negu pernai tokiu pačiu metu. Skrydžių skaičius per tą patį laiką ūgtelėjo 4,2 proc.


Susisiekimo ministerija informuoja, kad dviem Lietuvos aviacijos sektoriaus projektams, skirtiems skrydžių valdymui ir oro eismo kontrolei gerinti, numatomos Europos infrastruktūros tinklų programos (EITP) investicijos – beveik 7,93 mln. eurų. Tai paaiškėjo šios programos koordinavimo komitetui teigiamai įvertinus VĮ „Oro navigacija“ pateiktas paraiškas.


Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija Prekybos uosto seniūnaitijos gyventojus, Vitės bendruomenę supažindino su uosto vystymo perspektyvomis. Šiuo metu yra rengiamas bendrasis uosto planas, kuris numatys galimą uosto plėtrą.


Vilniuje rengiamo krovinių vežimo geležinkeliais koridoriaus „Šiaurės jūra–Baltijos jūra” vykdomosios ir administracinės valdybos posėdžio metu C. Trautman pristatys TEN-T tinklo koridoriaus, kuris sujungia įvairiarūšio transporto kelius, plėtros viziją.


Rūpindamasi keleivių laiku ir patogumu, AB „Smiltynės perkėla“ siūlo naujovę – oficialios programėlės „Keltas.lt“ aplikaciją, kurią nuo liepos 11 d. galima nemokamai parsisiųsti į savo išmaniuosius telefonus. Aplikacija išsiskiria savo dizainu bei inovaciniais sprendimais. Keleivius ji pasitinka su paprastesne ir patogesne keltų maršrutų ir tvarkaraščių paieška.

 


2016-07-11 pasirašyta sutartis dėl IX B transporto koridoriaus Vilniaus aplinkkelio atkarpos Pušynas–Paneriai antrojo kelio statybos.


Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) koordinacinis komitetas pritarė Europos Sąjungos (ES) finansavimo skyrimui tolesnei projekto „Rail Baltica” plėtrai Baltijos šalyse. Projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijai Lietuvos teritorijoje pagal šį sprendimą iš viso teks per 191 mln. EUR ES lėšų, o tai sudaro 85% numatomų atlikti darbų vertės.

 


Lietuvos ekonomika atsigauna, tačiau gilėjančios demografinės problemos verčia susirūpinti – naujausi Lietuvos statistikos departamento demografiniai kasmėnesiniai rodikliai rodo besitęsiančias populiacijos mažėjimo tendencijas. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonominės ir socialinės verslo aplinkos skyriaus eksperto Luko Gerybos, blogėjanti demografinė situacija yra vienas pagrindinių veiksnių, ribojančių Lietuvos ūkio plėtrą.


Rekonstruotos trys krantinės, kuriomis naudojasi AB „Klaipėdos laivų remontas“, ne tik pasitarnaus įmonės veiklai, bet ir pagerins kruizinių laivų terminalo teritorijos vaizdą.


Po pastarųjų savaičių įvykių, susijusių su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrimu, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija imasi visų priemonių, kad būtų užtikrinta skaidri įmonės veikla.


Šią vasarą ryškiausia Lietuvos oro uostų žvaigžde tapo Palanga – per metus keleivių skaičius pajūrio oro uoste išaugo net 97,7 proc. – t.y. beveik du kartus.

 



„Jau 57-ąjį kartą Jūros šventė į Klaipėdą sukvies tūkstančius jūrai ir jūrinėms tradicijoms neabejingų žmonių, taip skatindama dar labiau mus visus didžiuotis tuo, kad Lietuva – tai jūrinė valstybė, o vienintelis jos uostas Klaipėda – tai gilias jūrines tradicijas puoselėjantis Baltijos uostamiestis. Įkvepianti ir stilinga – tokia Jūros šventė šiemet pasitinka klaipėdiečius ir miesto svečius. Tad neabejoju, kad „Atostogų Rivjeroje“ siautuliu alsuojanti Klaipėda bei išskirtinis klaipėdietiškas kūrybiškumas, draugiškumas ir nuoširdumas visiems šiųmetinės Jūros šventės dalyviams vėl padovanos aibę naujų neužmirštamų akimirkų“, – skelbdamas artėjančios Jūros šventės žinią sakė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt