Astanoje vykusiame 11-ajame Lietuvos ir Kazachstano tarpvyriausybinės prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo komisijos posėdyje šalys pažymėjo abipusį suinteresuotumą plėsti bendradarbiavimą transporto srityje ir didinti pervežamų krovinių skaičių. Posėdyje susitarta dėl tolesnio bendradarbiavimo stiprinimo turizmo, informacinių technologijų, žemės ūkio ir kitose srityse. Per posėdį Lietuvos ir Kazachstano politikai daug dėmesio skyrė pervežimams konteineriniais traukiniais, galimybėms didinti per Klaipėdos uostą gabenamų krovinių mastą, bendros logistikos sistemos sukūrimo perspektyvoms, bendradarbiavimui aviacijos srityje.

Reaguodama į viešai pasirodžiusią informaciją apie Ūkio ministerijos planus grąžinti reinvesticijų lengvatą, dėl kurios sugrąžinimo abejoja Finansų ministerija, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) teikia savo nuomonę dėl reinvesticijų lengvatos naudos.
LPK partnerių – įstaigos „Investuok Lietuvoje“ – duomenimis per 2010–2015 metus į Lietuvą pritraukti investuotojai jau sumokėjo apie 200 mln. eurų, kurie apima mokesčius, akcizus, prestižą ir kitus finansine išraiška interpretuojamus rodiklius, o dėl multiplikatoriaus efekto, kuris skatina vietos verslo plėtrą, surinkta dar virš 100 mln. eurų.

Lietuvos oro uostai per pirmąjį metų ketvirtį aptarnavo 17 proc. daugiau keleivių negu praėjusiais metais tuo pačiu metu. Sausio, vasario ir kovo mėnesiais per Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus keliavo 914 tūkst. žmonių. Keleivių skaičius kone tiek pat išaugo visuose trijuose Lietuvos oro uostuose.  

Pernai Baltijos šalių ūkis iš tolo nė kiek nepriminė tigro, tačiau DNB banko analitikų teigimu, gilesnė analizė rodo, jog nė viena Baltijos šalis neprarado potencialo augti sparčiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Ir nors Lietuva pernai atsiliko nuo Latvijos, šiemet šalies ekonomika turėtų sugrįžti į sparčiau augančių ES šalių grupę. Pristatant naujas prognozes, DNB ekspertai pažymėjo, kad, lankstus eksportas, neslopstantis vidaus vartojimas ir pozityvūs pokyčiai darbo rinkoje leidžia sėkmingai įveikti žinomas ir naujai atsirandančias kliūtis, o dar spartesnį augimą užtikrintų augančios investicijos į gamybos pajėgumus ir stabilumas svarbiausiose rinkose.

Maskvoje (Rusija) prasidėjo keturias dienas truksianti tarptautinė transporto ir logistikos paroda bei konferencija „TransRussia 2016”. Dvidešimt pirmą kartą organizuojamame renginyje dalyvauja ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija bei gausus būrys uoste veikiančių įmonių.

Didėjantys keleivių srautai, jų poreikiai ir išmaniųjų įrenginių populiarumas nulėmė belaidžio interneto ryšio paslaugos pokyčius Lietuvos oro uostuose. Čia įdiegti modernūs sprendimai padidino ryšio pralaidumą ir spartą bei suteikė galimybę vienu metu belaidžiu internetu naudotis dar daugiau žmonių. Taip pat nuo šiol Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose nemokamas belaidis internetas veikia tuo pačiu vardu – „Invest Lithuania FREE WiFi“.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje lankėsi Baltarusijos ambasados Lietuvoje naujai paskirti diplomatai. Grupės vadovui ekonominio bendradarbiavimo klausimais Aleksandrui Ignatenko ir patarėjui prekybos, ekonomikos klausimais Vadimui Losickiui pristatyta Klaipėdos uosto veikla, svečiai lankėsi ir uosto kompanijose.

Siekdama gerinti Lietuvos pasiekiamumą oro transportu ir efektyviau plėtoti šalies oro uostus, Susisiekimo ministerija inicijuoja naują, didžiuosiuose Europos oro uostuose taikomą oro uostų valdymo modelį. Aviacijos sektoriaus plėtros ir koncesijos principo taikymo galimybės šiandien aptartos Seimo Ekonomikos komiteto surengtoje diskusijoje tema „Oro uostų valdymo tendencijos ES ir aviacijos įtaka ekonomikai“.

2015-ieji – pirmieji metai, kai Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai dirbo drauge kaip Lietuvos oro uostų tinklas. Per šiuos metus ne tik pasiektas rekordinis keleivių skaičius - 4,2 milijono, bet ir dvigubai išaugintas grynasis pelnas. Lyginant su 2014 m., jis išaugo 74 proc. ir sudarė 2,1 milijono eurų.

Vokietijos investuotojai: devyni iš dešimties vėl rinktųsi Lietuvą

Šiandien į Vilniaus oro uostą atskrenda pirmasis aviakompanijos „Germania“ lėktuvas iš Šveicarijos. Nors reguliarūs skrydžiai tarp Lietuvos sostinės ir Ciūricho prasidės daugiau nei po mėnesio – birželio 2 dieną, į Vilnių savaitgaliui atvyksta šveicarų žurnalistų, tinklaraštininkų, turizmo agentų ir oro linijų atstovų delegacija, siekianti savo šalyje pristatyti Lietuvą kaip patrauklią turizmo kryptį.

Triukšmas ir vibracija – tokie epitetai lydėdavo senąją, iš sovietinių laikų paveldėtą geležinkelių sistemą. Šalia geležinkelių gyvenančius vargindavo ne tik triukšmas, bet ir tarša. Tačiau projektas „Rail Baltica“ situaciją keičia kardinaliai: statomos triukšmą ribojančios konstrukcijos, tiesiami elektrifikuoti geležinkeliai, o ekologiški elektriniai lokomotyvai keičia dyzelinius garvežius.

Vilniaus oro uostas įvertintas už pastangas mažinti poveikį aplinkai ir gavo Tarptautinės oro uostų tarybos pirmo lygio akreditaciją už metinį išmetamo anglies dvideginio (CO2) kiekį ir CO2 pėdsaką. Nepriklausomi vertintojai patvirtino, kad šie rodikliai atitinka visus oro uostų anglies dvideginio akreditacijos (ACA) programoje numatytus reikalavimus ir nustatytus ISO standartus.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos gretas papildė UAB „Granmax“. Trąšų gamyba ir jų pakavimu besiverčianti įmonė tapo šešioliktąja asociacijos nare.

Balandžio pradžioje UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ pristatė naują gaminį – modernizuotą lokomotyvą TGM4 Nr., kuris perduotas užsakovui – AB „Dolomitas“.