Balandžio 27 d., Europoje pirmaujanti aviakompanija Ryanair ragina Europos Sąjungą imtis veiksų ir užkirsti kelią Europos oro kelių uždarymui dėl Prancūzijos oro eismo kontrolės sąjungų (French ATC) streiko rytoj, balandžio 28 d. Šis streikas, tai jau 4 Prancūzijos oro eismo kontrolės sąjungų streikas per pastarąsias 6 savaites ir 44 streikas per 7 metus. Dėl rytojaus streiko aviakompanija Ryanair yra priversta atšaukti daugiau kaip 100 skrydžių.


Balandžio mėnesį AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka ir „DB Cargo AG“ valdybos narys ir generalinis direktorius Rytų regionui Hans-Georg Werner pasirašė krovinių ekspedijavimo sutartį.  Ši sutartis leidžia AB „Lietuvos geležinkeliai“ teikti krovinių vežimo, ekspedijavimo bei logistikos paslaugas geležinkeliais Bulgarijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Rumunijoje, Šveicarijoje, Vengrijoje ir Vokietijoje.


Krokuvoje vykstančiame tarptautiniame maršrutų forume „Routes Europe 2016“ Vilniaus oro uostas pelnė „Excellence in Airport Marketing“ apdovanojimą už aviacinių paslaugų rinkodarą. Oro uostų, aptarnaujančių iki 4 milijonų keleivių per metus, kategorijoje Vilnius pranoko kitus Europos oro vartus ir nusileido tik Brėmeno oro uostui.


„Įgyvendinant „Rail Baltica“ statybos darbus, turime kuo racionaliau panaudoti lėšas, tačiau projekto kokybė turi nenukentėti“, – pasitarime su „Lietuvos geležinkelių“ ir Kauno savivaldybės atstovais vakar sakė susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas.


Šiais metais balandžio mėnesį AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Radviliškio prekinių vagonų depe baigtas įgyvendinti LEAN projektas, kurio tikslas – paspartinti vagonų remontą bei dažymą taikant LEAN metodus ir įrankius, taip pat sudaryti prielaidas nuolatiniam LEAN taikymui ir plėtrai bendrovėje.


Lietuvos, Latvijos ir Estijos didžiosios įmonės pripažįsta, kad skaitmenizacija (angl. digitization) šiandien yra labai svarbi sėkmingai verslo plėtrai. Trečdalis (32 proc.) Baltijos šalių didžiųjų įmonių, susirinkusių Estijoje vykusiame SEB verslo renginyje „Baltic Business Summit“, teigė, kad skaitmenizacija jų verslui suteikia paprastumo, ketvirtadalis (23 proc.) - greičio, dar tiek pat įmonių - naujų verslo galimybių.


Astanoje vykusiame 11-ajame Lietuvos ir Kazachstano tarpvyriausybinės prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo komisijos posėdyje šalys pažymėjo abipusį suinteresuotumą plėsti bendradarbiavimą transporto srityje ir didinti pervežamų krovinių skaičių. Posėdyje susitarta dėl tolesnio bendradarbiavimo stiprinimo turizmo, informacinių technologijų, žemės ūkio ir kitose srityse. Per posėdį Lietuvos ir Kazachstano politikai daug dėmesio skyrė pervežimams konteineriniais traukiniais, galimybėms didinti per Klaipėdos uostą gabenamų krovinių mastą, bendros logistikos sistemos sukūrimo perspektyvoms, bendradarbiavimui aviacijos srityje.

 

Reaguodama į viešai pasirodžiusią informaciją apie Ūkio ministerijos planus grąžinti reinvesticijų lengvatą, dėl kurios sugrąžinimo abejoja Finansų ministerija, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) teikia savo nuomonę dėl reinvesticijų lengvatos naudos.
LPK partnerių – įstaigos „Investuok Lietuvoje“ – duomenimis per 2010–2015 metus į Lietuvą pritraukti investuotojai jau sumokėjo apie 200 mln. eurų, kurie apima mokesčius, akcizus, prestižą ir kitus finansine išraiška interpretuojamus rodiklius, o dėl multiplikatoriaus efekto, kuris skatina vietos verslo plėtrą, surinkta dar virš 100 mln. eurų.


Lietuvos oro uostai per pirmąjį metų ketvirtį aptarnavo 17 proc. daugiau keleivių negu praėjusiais metais tuo pačiu metu. Sausio, vasario ir kovo mėnesiais per Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus keliavo 914 tūkst. žmonių. Keleivių skaičius kone tiek pat išaugo visuose trijuose Lietuvos oro uostuose.  


Pernai Baltijos šalių ūkis iš tolo nė kiek nepriminė tigro, tačiau DNB banko analitikų teigimu, gilesnė analizė rodo, jog nė viena Baltijos šalis neprarado potencialo augti sparčiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Ir nors Lietuva pernai atsiliko nuo Latvijos, šiemet šalies ekonomika turėtų sugrįžti į sparčiau augančių ES šalių grupę. Pristatant naujas prognozes, DNB ekspertai pažymėjo, kad, lankstus eksportas, neslopstantis vidaus vartojimas ir pozityvūs pokyčiai darbo rinkoje leidžia sėkmingai įveikti žinomas ir naujai atsirandančias kliūtis, o dar spartesnį augimą užtikrintų augančios investicijos į gamybos pajėgumus ir stabilumas svarbiausiose rinkose.


Maskvoje (Rusija) prasidėjo keturias dienas truksianti tarptautinė transporto ir logistikos paroda bei konferencija „TransRussia 2016”. Dvidešimt pirmą kartą organizuojamame renginyje dalyvauja ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija bei gausus būrys uoste veikiančių įmonių.


Didėjantys keleivių srautai, jų poreikiai ir išmaniųjų įrenginių populiarumas nulėmė belaidžio interneto ryšio paslaugos pokyčius Lietuvos oro uostuose. Čia įdiegti modernūs sprendimai padidino ryšio pralaidumą ir spartą bei suteikė galimybę vienu metu belaidžiu internetu naudotis dar daugiau žmonių. Taip pat nuo šiol Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose nemokamas belaidis internetas veikia tuo pačiu vardu – „Invest Lithuania FREE WiFi“.

 

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje lankėsi Baltarusijos ambasados Lietuvoje naujai paskirti diplomatai. Grupės vadovui ekonominio bendradarbiavimo klausimais Aleksandrui Ignatenko ir patarėjui prekybos, ekonomikos klausimais Vadimui Losickiui pristatyta Klaipėdos uosto veikla, svečiai lankėsi ir uosto kompanijose.

 

Siekdama gerinti Lietuvos pasiekiamumą oro transportu ir efektyviau plėtoti šalies oro uostus, Susisiekimo ministerija inicijuoja naują, didžiuosiuose Europos oro uostuose taikomą oro uostų valdymo modelį. Aviacijos sektoriaus plėtros ir koncesijos principo taikymo galimybės šiandien aptartos Seimo Ekonomikos komiteto surengtoje diskusijoje tema „Oro uostų valdymo tendencijos ES ir aviacijos įtaka ekonomikai“.

 

2015-ieji – pirmieji metai, kai Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai dirbo drauge kaip Lietuvos oro uostų tinklas. Per šiuos metus ne tik pasiektas rekordinis keleivių skaičius - 4,2 milijono, bet ir dvigubai išaugintas grynasis pelnas. Lyginant su 2014 m., jis išaugo 74 proc. ir sudarė 2,1 milijono eurų.

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt