Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius trečiadienį priėmė Lietuvoje besilankantį JAV ir Lietuvos verslo tarybos prezidentą Ericą Stewartą. Susitikimo metu buvo aptarti dvišaliai ekonominiai santykiai ir abipusių investicijų galimybės.

Vyriausybė patvirtino Susisiekimo ministerijos pateiktą europinės vėžės „Rail Baltica“ specialųjį planą, kuriame nurodyta tiksli geležinkelio linijos nuo Kauno iki Lietuvos/Latvijos valstybės sienos vieta.

Antradienį ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius susitiko su valstybės kontrolieriumi Arūnu Dulkiu. Susitikimo metu pristatyta 2017 m. valstybinio audito programa ir aptarti joje numatyti sisteminiai auditai, susiję su Ūkio ministerijos kuruojamomis valstybės įmonių valdymo, viešųjų pirkimų, investicijų, verslo aplinkos gerinimo sritimis.

Sausio 6 d. šalčio banga paveikė ir geležinkelius. Tarpstotyje Gaižiūnai–Jonava dėl to vienai valandai buvo sustabdytas keleivinis traukinys, vykstantis maršrutu Klaipėda–Vilnius.

Prestižinio verslo leidinio „Forbes“ sudaromame ir verslo sąlygas vertinančiame reitinge Lietuva per metus iš 17 vietos pakilo į 15 vietą. Kasmet sudaromame palankiausių verslui šalių reitinge Lietuva aplenkė tokias valstybes kaip Šveicarija, Vokietija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Izraelis ir kitas.

Negalutiniais duomenimis, Klaipėdos uostas 2016 metais viršijo 40 mln. tonų krovinių apyvartą. Tai yra geriausias rezultatas visoje uosto istorijoje. 2015 m. metinė krovinių apyvarta taip pat buvo rekordinė ir  siekė 38,5 mln. tonų.

2017 m. planuojama nutiesti, rekonstruoti ar suremontuoti ne mažiau kaip 1 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių. Kelio dangos paviršiaus apdaro darbai numatomi ruožuose, kurių bendras ilgis siekia 400 km (2016 m. – 290 km), taip pat išasfaltuoti per 600 km žvyrkelių, rekonstruoti ar suremontuoti per 60 km magistralinių ir krašto kelių.

Verslininkai 2017 metus pasitinka atsargiomis nuotaikomis. 53 proc. mažų ir vidutinių įmonių prognozuoja, jog kitais metais verslo pajamos liks 2016 m. lygyje, 25 proc. tikisi augimo, o kas šešta įmonė nuogąstauja dėl pajamų sumažėjimo.

Vilniaus vakariniame aplinkkelyje šiandien atidarytas eismas. Užbaigus paskutiniojo – trečiojo – etapo darbus, sostinės Vakarinis aplinkkelis tapo integruotu tarptautiniu transporto koridoriumi šiaurinėje miesto dalyje. Apskaičiuota, kad transporto srautas juo gali siekti 33 tūkst. automobilių per parą.

Šių metų lapkritį Lietuvos oro uostuose ir toliau augo skrydžių bei keleivių skaičius. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, lapkritį keleivių skaičius padidėjo 14 proc., skrydžių – 6 proc. Prie tokio aktyvaus augimo reikšmingai prisidėjo ir naujai pasiūlytos 9 naujos kryptys iš Lietuvos oro uostų į įvairius Europos miestus.

Gruodžio 16 d. „DFDS“ darbuotojai atšventė 150 metų įmonės įkūrimo jubiliejų, kuriam paminėti vienu metu visuose kompanijos laivuose ir biuruose Europoje vyko tam skirti renginiai.

„Situacija šioje bendrovėje itin sudėtinga, tad permainos „Lietuvos geležinkelių“ valdyme buvo būtinos dar vakar. Priimtas skubus sprendimas dėl valdybos atšaukimo, kadangi delsti negalima nė sekundės. „Lietuvos geležinkelių“ veikla ne vienerius metus apraizgyta įtartinais sandoriais ir neskaidriais sprendimais. Kiekviena uždelsta diena tik dar labiau blogintų situaciją“, - sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Nors Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos procesas kol kas dar nevyksta ypač aktyviai, tačiau naujausia Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atlikta 150 didžiausių Lietuvos įmonių vadovų apklausa rodo, kad dalis Lietuvos verslo jau pajuto netiesioginį “Brexit” poveikį įmonės veiklai, o kitąmet su tuo susijusios rizikos tik didės.

Vokietijos logistikos aljanso (Logistics Alliance Germany) siūlymu šiandien, 2016 gruodžio 8 d., Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijoje įvyko susitikimas. Delegacijai vadovavo Vokietijos transporto ir ryšių ministerijos krovininio transporto ir logistikos departamento vadovas p. Peter Lüttjohann.

Europos investicinis bankas (EIB) ir valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“ šiandien pasirašė susitarimą dėl 190 mln. eurų paskolos, skirtos naujos kogeneracinės jėgainės statybų Vilniuje finansavimui. Įgyvendinus šį projektą bus išspręsta sąvartynuose kaupiamų atliekų problema, sumažintos energijos kainos miesto gyventojams, padidintas energetinis saugumas ir užtikrinta švari energijos gamyba iš atsinaujinančių ir vietinių energijos išteklių. EIB paskola šiam projektui bus skirta iš Europos strateginių investicijų fondo (ESIF), dar vadinamo Europos Komisijos pirmininko Jeano Claude‘o Junckerio planu.