Didindami Lietuvos pasiekiamumą, Lietuvos oro uostai paskelbė remsiantys vežėjus, kurie imsis iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų skraidinti keleivius naujomis kryptimis, kurios būtinos Lietuvos ekonomikos augimui, verslo ryšių ir tarptautinių projektų plėtrai bei atvykstamojo turizmo skatinimui. Į naują paramos paketą iš Maršrutų plėtros fondo skrydžių bendrovės pretenduoti gali iki spalio 23 dienos.

SEB banko klientai pirmieji Lietuvoje jau gali įsigyti naują išskirtinių privilegijų kredito kortelę „MasterCard World Elite“, o banko privačiosios bankininkystės klientai ja galės naudotis kartu su paslaugų planu „Elite“. Su šia kortele galima ne tik atsiskaityti, ji suteikia ir įvairių papildomų naudų daugelyje pasaulio šalių.

Š. m. sausio mėnesį „Lietuvos geležinkeliai“ vežė beveik 4 mln. tonų krovinių. Tai apie 6 proc. daugiau nei tą patį laikotarpį 2016 m.

KN (AB „Klaipėdos nafta“) valdomame suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminale lankosi mažos apimties SGD transportavimo dujovežis „Coral Energy“. Jis bus antrąkart užpildytas SGD, kurios bus skirtos Skandinavijos šalių SGD paskirstymo stotims aprūpinti.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Mantas Bartuška Vilniuje susitiko su Baiba Rubesa, „Rail Baltica“ projektą koordinuojančios bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ valdybos pirmininke ir vykdomąja direktore. Pirmajame šių vadovų susitikime aptartas „Rail Baltica“ projektas ir svarbiausi jo įgyvendinimo klausimai.

Baltijos šalių oro linijų bendrovė „airBaltic“ tapo pagrindine „Air Transport World“ (ATW), vieno didžiausių informacijos ir paslaugų teikėjų pasaulinėje aviacinėje rinkoje, žurnalo istorija. Naujasis „airBaltic“ orlaivis „Bombardier CS300“ puošia ATW vasario mėnesio žurnalo numerio viršelį, o jo viduje publikuota visa informacija apie „airBaltic“ lėktuvų atnaujinimo įtaką oro linijų bendrovės kainoms, augimui ir naujiems maršrutams.

Vyriausybė protokoliniu sprendimu išreiškė politinį pritarimą Susisiekimo ministerijos pateiktam Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybių susitarimo projektui dėl „Rail Baltica“ jungties plėtros. Tarpvyriausybinį susitarimą planuojama pasirašyti Baltijos Ministrų Tarybos Premjerų susitikime Estijos sostinėje Taline sausio 31 dieną.

Į Klaipėdos uostą atplaukė ilgiausias kada nors iki šiol čia įplaukęs tanklaivis. Laivo „Ridgebury Captain Drogin“ ilgis – 285,41 m, plotis – 50 m. Su Maršalo salų vėliava plaukiojantis laivas prie AB „Klaipėdos nafta“ naudojamos krantinės bus pakrautas apie 90 tūkstančių tonų mazuto.

2016 m. sausio–gruodžio mėn. Klaipėdos uosto krovos apyvarta augo 4,2 proc. – krauta 40,14 mln. t, t. y. 1 631,5 tūkst. t daugiau nei 2015 m. sausio–gruodžio mėn.

2016 m. Klaipėdos uosto krovos kompanijose perkrauta 40,138 mln. tonų krovinių. Tai 4,2 proc. daugiau nei 2015-aisiais, kai krova siekė 38,5 mln. tonų. Pernai buvo pasiektas naujas Klaipėdos uosto rekordas. Už šį rezultatą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentui Vaidotui Šileikai įteikė padėkos raštą.

Transporto ir logistikos bendrovė „GEFCO Baltic“ pradeda teikti naują paslaugą – kasdienį siuntų gabenimą iš Lenkijos į Baltijos šalis ir Suomiją. Kroviniai dėžėse ir ant palečių bus pristatomi per 48-96 valandas. Ši paslauga bus naudinga įvairioms įmonėms, nes suteiks galimybę siųsti itin įvairaus dydžio siuntas – nuo smulkių paketų iki 20 palečių vienu metu.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje šiandien lankėsi susisiekimo ministras Rokas Masiulis, ministerijos vadovybė bei Uosto direkcijos valdybos nariai. Ministrui ir jo komandai pristatyta uosto bei įmonės veikla, uosto plėtros galimybės.

Praėjusiais metais traukiniais Lietuvoje važiavo apie 150 tūkst. daugiau keleivių nei 2015-aisiais. Iš viso „Lietuvos geležinkeliai“ 2016 m. vietiniais maršrutais vežė apie 3,6 mln. keleivių – 4,4 proc. daugiau nei 2015 m.

2016-ieji Lietuvos oro uostams – rekordiniai: aptarnauta 4,8 mln. keleivių, o skrydžių skaičius pasiekė 52 tūkst. Sparčiausią augimą pademonstravo Palangos oro uostas, kur keleivių skaičius išaugo net 60 proc. ir pasiekė 233 tūkst.

Kauno oro uoste šiandien pradėti keleivių terminalo rekonstrukcijos darbai, truksiantys penkis mėnesius. Po rekonstrukcijos antrame pagal dydį šalies oro uoste ne tik sutrumpės keleiviams būtinų procedūrų laikas, padvigubės parduotuvių plotas, bet ir bus pasiruošta vasarą padidėsiančiam keleivių srautui, kuomet, dėl Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako (KTT) rekonstrukcijos, į Kauno oro uostą bus perkelta dauguma skrydžių.