Kovo 30 d. Klaipėdoje pasirašytas susitarimas dėl suskystintomis gamtinėmis dujomis (SGD) varomo geležinkelio lokomotyvo sukūrimo. Šis inovatyvus projektas, skirtas išplėsti SGD pritaikymo galimybes bei diegti ekologiškus sprendinius transporte, buvo sugeneruotas prieš metus įsteigto Lietuvos SGD klasterio platformos rėmuose.

Naftos produktų ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė KN, siekdama didinti konkurencingumą Baltijos jūros regione ir Europoje, aktyviai įgyvendinanti gerosios valdysenos rekomendacijas po atviro ir viešo generalinio direktoriaus atrankos konkurso patvirtino naująjį vadovą – Mindaugą Jusių.

Lietuvos laivybos bendrovės tarptautiniais reisais jūra vykstantiems keleiviams galės pasiūlyti pigesnių bilietų, kurie bus parduodami iš anksto be galimybės grąžinti. Galimybę parduoti negrąžintinus bilietus numato susisiekimo ministro įsakymu pakeistos Keleivių ir bagažo vežimo jūra taisyklės.

Už indėlį į miesto gerovę, aplinkos tausojimą ir rūpinimąsi darbuotojais Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija įvertinta kaip atsakingiausia įmonė. Tokį apdovanojimą įmonei skyrė Klaipėdos pramonininkų asociacija (KPA).

Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė KN (AB „Klaipėdos nafta“) ir AB „Orlen Lietuva“ pasirašė sutartį dėl benzino ir dyzelino krovos per modernizuotą KN autocisternų užpildymo aikštelę.

Vilniaus oro uoste jau kelintas mėnuo dirba išmanusis „kokybės prižiūrėtojas“ – skaitmeninis įrenginys, kuris leidžia paprastai ir greitai sužinoti, kaip įvairias oro uosto paslaugas vertina keleiviai.

Išankstiniais statistikos duomenimis, 2016 m. kilo visi pagrindiniai Lietuvos transporto ir logistikos sektoriaus rodikliai. Palyginti su 2015 m., augo šiame sektoriuje sukuriama bendroji pridėtinė vertė (BPV) (4,3 proc.), įmonių pajamos (7,1 proc.), darbuotojų skaičius (5,2 proc.), transporto paslaugų eksportas (5,1 proc.). Ekonomistų teigimu, tai rodo didelį šios ūkio šakos konkurencingumą.

2017 m. sausio–vasario mėn. Klaipėdos uoste krauta 6,84 mln. t, tai 5,2 proc. arba 335,4 tūkst. t daugiau nei 2016 m. sausio–vasario mėn.

Įspūdingu keleivių ir skrydžių augimu besidžiaugiantiems Lietuvos oro uostams šių metų vasaris taip pat netapo išimtimi. Lyginant su paskutiniuoju 2016 m. žiemos mėnesiu, šiemet šalyje buvo aptarnauta beveik 15 proc. daugiau keleivių, o skrydžių skaičius ūgtelėjo dešimtadaliu. Iš viso vasario mėnesį Lietuvos oro uostuose buvo aptarnauta daugiau nei 325 tūkst. keleivių ir beveik 3700 skrydžių.

Ateinantį grūdų eksporto sezoną Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ pasitiks su 25 proc. didesniais žemės ūkio produktų krovos pajėgumais, kurie statomi atsižvelgiant į vienos stambiausių Europos žemės ūkio įmonių grupės planus Lietuvoje.

Jau keturioliktą kartą Lietuva pristatoma Fort Loderdeilyje (JAV) vykstančioje didžiausioje pasaulio kruizinės laivybos parodoje „Seatrade Cruise Global 2017“. Šiemet kruizinių linijų operatoriams skleidžiama žinia apie Klaipėdą, kaip neužšąlantį kultūros uostą, kuriame šį sezoną apsilankys rekordinis kruizinių laivų skaičius.

Kovo 14 d. Klaipėdoje vyko pirmasis „Blue Baltics“ projekto partnerių susitikimas, kurio metu aptarta Baltijos jūros regiono suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) infrastruktūros sinchronizacija, perspektyvos, projekto progresas. Susitikime dalyvavęs Europos parlamento transporto komiteto pirmininkas ir „Motorways of the Sea“ koordinatorius Brianas Simpsonas (Brian Simpson) pristatė MoS programos finansavimo galimybes transporto sektoriui.

Kovo 13 d. apie 21 val. į KN (AB „Klaipėdos nafta“) naftos terminalo teritoriją, kur statoma suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) paskirstymo stotis, bus pradėta vežti pirmoji iš trijų į Klaipėdos uostą iš Čekijos statyklos atplukdytų SGD talpyklų. Vienos talpyklos kelionė nuo uosto iki statybvietės truks per naktį, todėl gyventojai reikšmingų nepatogumų nepatirs.

Liepos 14 d. prasidėsianti Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija taps svarbiausiu šių metų įvykiu Lietuvos aviacijos rinkoje. Vis dėlto, pasaulyje tokio tipo darbai nėra retenybė – panašios apimties rekonstrukcijos jau sėkmingai įgyvendintos Milano Bergamo bei šešto pagal dydį Austrijos miesto Klagenfurto oro uostuose. Italų ir austrų patirtis buvo įvertinta ir lietuvių, tad darbai didžiausiame Lietuvos oro uoste vyks pritaikant patarimus, gautus iš užsienio kolegų.

Retai išvysite startuolius, kuriančius inovacijas logistikai – didžiąja dalimi todėl, kad šis verslas grįstas sunkiąja technika (tenka valdyti laivų, traukinių, vilkikų ir oro transporto veiklą visame pasaulyje). Vis dėlto, technologijų bumas dramatiškai keičia visas pasaulinės pramonės šakas, todėl ir transporto bei logistikos segmentas neturi likti užribyje. Naujausiais duomenimis, 2016 metais logistikos startuoliams teko rekordinė investicijų dalis, nurodanti, jog išaugo ir poreikis ekspedijavimo rinkai modernizuotis.