Liepos 14 d. prasidėsianti Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija taps svarbiausiu šių metų įvykiu Lietuvos aviacijos rinkoje. Vis dėlto, pasaulyje tokio tipo darbai nėra retenybė – panašios apimties rekonstrukcijos jau sėkmingai įgyvendintos Milano Bergamo bei šešto pagal dydį Austrijos miesto Klagenfurto oro uostuose. Italų ir austrų patirtis buvo įvertinta ir lietuvių, tad darbai didžiausiame Lietuvos oro uoste vyks pritaikant patarimus, gautus iš užsienio kolegų.

Retai išvysite startuolius, kuriančius inovacijas logistikai – didžiąja dalimi todėl, kad šis verslas grįstas sunkiąja technika (tenka valdyti laivų, traukinių, vilkikų ir oro transporto veiklą visame pasaulyje). Vis dėlto, technologijų bumas dramatiškai keičia visas pasaulinės pramonės šakas, todėl ir transporto bei logistikos segmentas neturi likti užribyje. Naujausiais duomenimis, 2016 metais logistikos startuoliams teko rekordinė investicijų dalis, nurodanti, jog išaugo ir poreikis ekspedijavimo rinkai modernizuotis.

Prognozuojama, jog Lietuvos ekonomika 2017-2025 metais išlaikys augimo tempą, o bendra gamybos ir paslaugų sektoriaus vertė 2025 metais sieks atitinkamai 37.7 ir 21.9 milijardo eurų.

Š. m. kovo 7 d. duomenimis, 2017 m. vasario mėn. Klaipėdos uoste krauta 3,43 mln. t krovinių, tai 10,8 proc. arba 334,9 tūkst. t daugiau nei 2016 m. vasario mėn.
Tai geriausias vasario mėn. krovos darbų rezultatas Klaipėdos uosto istorijoje. Ankstesnis rezultatas pasiektas 2013 m. (krauta 3,18 mln. t).

Ūkio ministerija skelbia antrąjį kvietimą Lietuvos įmonėms pasinaudoti galimybe įgyvendinti projektus pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Inoklaster LT“. Pagal šią priemonę, kurios tikslas – skatinti klasterių formavimąsi ir stiprinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą, numatoma skirti iki 23,17 mln. eurų ES investicijų.

Dviženkliu skaičiumi sausį išaugę keleivių srautai ir nauji skrydžiai bei įspūdingiausias praėjusių metų veiklos tempas visame Baltijos jūros regione. Tokiais veiklos rezultatais džiaugiasi Lietuvos oro uostai, kurių sėkmingas augimas buvo pastebėtas ir Didžiosios Britanijos laikraščio „The Daily Telegraph“.

Iš Čekijoje esančios SGD talpyklų statyklos „Chart Ferox, a.s.“ išplukdytos 3 iš 5 SGD talpų skirtų antžeminei SGD paskirstymo stočiai, kurios projektą įgyvendina naftos produktų ir suskystintųjų gamtinių dujų operatorė KN (AB „Klaipėdos nafta“).

Rusijos kultūros sostine tituluojamas Sankt Peterburgas jau nuo pavasario pabaigos iš Lietuvos vėl bus pasiekiamas oru. Apie naują skrydžių kryptį iš Palangos bei apie į Vilnių sugrįžtantį maršrutą paskelbė Rusijos oro linijų bendrovė „RusLine“.

Lietuvos oro uostai pasirašė Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos darbų atlikimo sutartį su konkurso nugalėtoju – Latvijos bendrovės „A.C.B.“ vadovaujamu įmonių konsorciumu. Pagrindiniams rekonstrukcijos darbams atlikti rangovas turės 35 dienas – nuo liepos 14 iki rugpjūčio 18 dienos, tačiau paruošiamieji darbai prasidės jau kovą, o visa rekonstrukcija bus baigta rudens pabaigoje.

Europos Komisija (EK) pristatė Lietuvai skirtą ataskaitą, kurioje visapusiškai išanalizuoti šalies ekonomikos iššūkiai. Nors realusis Lietuvos BVP augimas paspartėjo iki 2,2 proc. ir tikimasi, kad 2017 m. dėl investicijų  atsigavimo jis dar išaugs iki 2,9 proc., tačiau pažymima, kad šalis susiduria su rimtais iššūkiais – demografinėmis problemomis, sulėtėjusiu našumo augimu ir neefektyvia švietimo sistema. Šiuos klausimus jau ne pirmus metus viešai kelia ir sprendimo būdus siūlo ir Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK).

2017 m. sausio mėn. Klaipėdos uoste krauta 3,41 mln. t, tai 0,1 proc. arba 2,35 tūkst. t mažiau nei 2016 m. sausio mėn. Tai antras geriausias sausio mėn. krovos darbų rezultatas Klaipėdos uosto istorijoje.

Šiemet sausio mėnesį traukiniais važiavo beveik 300 tūkst. keleivių. Tai 6,3 proc. daugiau nei tą patį laikotarpį 2016 m.

Nevyriausybinė humanitarinė organizacija „Mercy Ships“ ir didžiausia privati keltų bendrovė „Stena Line“ sudarė ilgalaikio bendradarbiavimo sutartį. Bendradarbiavimo tikslas – skleisti labdaros idėją ir skatinti savanorystę „Stena Line“ viduje ir tarp jos keleivių bei partnerių.

Pirmadienį ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius susitiko su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinio sekretoriaus pavaduotoju Douglasu Frantzu. Susitikime M.Sinkevičius akcentavo, kad ministerija deda visas pastangas siekiant atitikti EBPO keliamus reikalavimus valstybėms-narėms valstybės valdomų įmonių (VVĮ) srityje ir prisijungti prie organizacijos jau kitais metais.

Didindami Lietuvos pasiekiamumą, Lietuvos oro uostai paskelbė remsiantys vežėjus, kurie imsis iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų skraidinti keleivius naujomis kryptimis, kurios būtinos Lietuvos ekonomikos augimui, verslo ryšių ir tarptautinių projektų plėtrai bei atvykstamojo turizmo skatinimui. Į naują paramos paketą iš Maršrutų plėtros fondo skrydžių bendrovės pretenduoti gali iki spalio 23 dienos.