Rekonstruotos trys krantinės, kuriomis naudojasi AB „Klaipėdos laivų remontas“, ne tik pasitarnaus įmonės veiklai, bet ir pagerins kruizinių laivų terminalo teritorijos vaizdą.


Po pastarųjų savaičių įvykių, susijusių su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrimu, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija imasi visų priemonių, kad būtų užtikrinta skaidri įmonės veikla.


Šią vasarą ryškiausia Lietuvos oro uostų žvaigžde tapo Palanga – per metus keleivių skaičius pajūrio oro uoste išaugo net 97,7 proc. – t.y. beveik du kartus.

 



„Jau 57-ąjį kartą Jūros šventė į Klaipėdą sukvies tūkstančius jūrai ir jūrinėms tradicijoms neabejingų žmonių, taip skatindama dar labiau mus visus didžiuotis tuo, kad Lietuva – tai jūrinė valstybė, o vienintelis jos uostas Klaipėda – tai gilias jūrines tradicijas puoselėjantis Baltijos uostamiestis. Įkvepianti ir stilinga – tokia Jūros šventė šiemet pasitinka klaipėdiečius ir miesto svečius. Tad neabejoju, kad „Atostogų Rivjeroje“ siautuliu alsuojanti Klaipėda bei išskirtinis klaipėdietiškas kūrybiškumas, draugiškumas ir nuoširdumas visiems šiųmetinės Jūros šventės dalyviams vėl padovanos aibę naujų neužmirštamų akimirkų“, – skelbdamas artėjančios Jūros šventės žinią sakė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.


Nuo 2016 m. liepos 1 d. AB „Smiltynės perkėla“ reguliarių maršrutų sąrašą papildys dar vienu – Naujoji perkėla-Jachtklubas-Senoji perkėla-Jūrų muziejus ir atgal. Bendrovei ši idėja gimė po to, kai Klaipėdos miesto savivaldybės administracija vis garsiau ėmė kalbėti apie susisiekimo vandens keliais išvystymą ir Smiltynės, kaip klestinčio kurorto, atgaivinimą.

 


Liepos 1 d., penktadienį, 13 val. Seimo Europos informacijos biure vyks diskusija „BREXIT rezultatai ir Lietuvos interesai“.

 


Per dvidešimt penkerius metus per pagrindinius Lietuvos oro vartus – Vilniaus oro uostą keliavo jau trisdešimt milijonų keleivių. Jubiliejiniais tapo visi septyniasdešimt iš Amsterdamo atskridusio „airBaltic“ lėktuvo keleivių.

 


„Nyderlandų Karalystės pirmininkavimo pabaigą žymi istorinis momentas – Jungtinės Karalystės sprendimas palikti Europos Sąjungą,“ – pristatydamas Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų nariams Nyderlandų pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2016 m. sausio–birželio mėn. rezultatus teigė ambasadorius Gijsbertas Hendrikas Kristianas van der Lingenas (Gijsbert Hendrik Christiaan van der Lingen). Ambasadorius pabrėžė, kad šiandien labai svarbu nepamiršti, jog ES visų pirma yra vertybių sąjunga. Svarbu, kad valstybių narių piliečius pasiektų adekvati ir teisinga informacija, kad žmonės suvoktų, jog priimant sprendimus Briuselyje yra siekiama stabilumo.


Vilniaus oro uoste pasitikta dar viena nauja aviakompanija – Ispanijos žemų kaštų oro linijos „Vueling“. Iki rugsėjo 28 d. jos kartą per savaitę – trečiadieniais – vykdys skrydžius į Barseloną. Pirmuoju reisu iš Vilniaus išskrido daugiau nei 100 keleivių.


Po nelaimingai pasibaigusio referendumo dėl Didžiosios Britanijos likimo Europos Sąjungoje (ES) nerimo bangos nuvilnijo per viso pasaulio biržas: Japonijos, Vokietijos ir Prancūzijos indeksai krito 7–8 % – net daugiau nei Londono biržos indeksas (–4,5 %).

 


„RZD Russian Railways“ narė GEFCO ir bendrovė „Russian Export Center“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią Rusijos ir tarptautinėms eksporto bendrovėms bus teikiami pasaulinės logistikos sprendimai. Šia strategine partneryste siekiama padidinti Rusijos eksporto pajėgumus pradedant nuo automobilių sektoriaus ir pereinant prie kitų strateginių gamybos sektorių.


Sunkusis Damoklo kardas penktadienio rytą, paskelbus Didžiojoje Britanijoje vykusio referendumo dėl šalies likimo ES rezultatą, krito ant britų galvų. Panašu, kad nemažai už pasitraukimą balsavusių britų, pamatę reakciją pasaulio finansų rinkose ir kilusią politinę sumaištį, galinčią suskaldyti pačią Jungtinę Karalystę, pradėjo suprasti ne tik teorinius, bet jau ir pajuto pirmuosius „Brexit“ balsavimo atneštus nuostolius. Žinoma, kartais finansų rinkose pirmoji reakcija būna pernelyg didelė, nes iškart įvertinami blogiausi galimi scenarijai. Visgi nežinomybė, kaip, kada ir kokiomis sąlygomis Jungtinė Karalystė paliks ES (o gal ir nepaliks), darys neigiamą įtaką abiejų pusių ekonomikos plėtrai. Nuo galimų padarinių nepasislėps ir Lietuva.


2016 m. sausio–gegužės mėn. Klaipėdos uosto krovos apyvarta augo 7,3 proc. – krauta 16,69 mln. t, t. y. 1 129,7 tūkst. t daugiau nei 2015 m. sausio–gegužės mėn.

Pagal procentinį krovos pokytį (7,3 proc.) Klaipėdos uostas – 2-as tarp Baltijos jūros rytinės pakrantės uostų, o pagal krovos prieaugį tonomis (1 129,7 tūkst. t) – 3-as.

Klaipėdos uoste kraunamų krovinių tipų pokyčiai:


„Rail Baltica“ projekto koordinatorė „RB Rail AS“, Lietuvos bei Latvijos susisiekimo ministerijos ir Estijos ekonomikos ir ryšių ministerija pirmadienį, birželio 20 dieną, Roterdame pasirašė susitarimą, kuriuo buvo žengti pirmieji žingsniai nustatant atsakomybę ir įgaliojimus valdant Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) finansavimą.


Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius šiandien pasirašė įsakymą, kuriuo Vilniaus vakarinio aplinkkelio III etapui skiriamas 84,06 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) fondų finansavimas. ES investicijos šiam infrastruktūros projektui užtikrintos sulaukus teigiamo Europos Komisijos ekspertų vertinimo.

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt