Susisiekimo ministerijos iniciatyva Lietuvos saugios laivybos administracijoje (LSLA) atliktas vidaus auditas atskleidė, kad įstaigoje paliktos landos korupcijai, neefektyviai naudojamas valstybės turtas ir biudžeto lėšos. Nustatytus trūkumus įstaigai nurodyta ištaisyti kuo skubiau.

Technologijų tobulėjimas, aplinkai draugiškesnių bei žmonėms saugesnių alternatyvų paieška lemia, kad transporto sektorius šiuo metu išgyvena didžiules permainas. Kas laukia netolimoje ateityje: vairuosime elektromobilius? o gal biodegalais, vandeniliu ar gamtinėmis dujomis varomas transporto priemones? už vairo sėdėsime patys ar vietą užleisime savivaldžiams automobiliams?

Beveik 408 tūkst. aptarnautų keleivių ir daugiau nei 4300 skrydžių. Tokiais šių metų liepos mėnesio rezultatais gali džiaugtis tris šalies oro vartus valdantys Lietuvos oro uostai. Išskirtiniu augimu vidurvasarį pasižymėjo Lietuvos aviacijos centru tapęs Kauno oro uostas, kuris sulaukė tris kartus daugiau skrydžių ir keleivių nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Lietuva ir Ukraina, tęsdama dvišalę partnerystę kelių transporto srityje, trečiadienį susitarė dėl keleivių ir krovinių vežimo leidimų kvotų, kurios galios iki 2018 m. vasario 1 d. Ukrainos delegacijos prašymu, šios šalies autotransporto krovinių vežėjams papildomai skirta 5 tūkst. universalių – dvišalių ir tranzitinių – pervežimų leidimų.

Prie Lietuvos suskystintųjų dujų (SGD) klasterio pozicijų ir potencialo stiprinimo svariai prisideda pasaulinėje rinkoje veikiantys verslo partneriai. „Schneider Electric“ – jau ketvirtoji tarptautinė kompanija, įsiliejusi į šios verslo ir mokslo bendradarbiavimo platformos veiklą.

Š. m. rugpjūčio 2 d. duomenimis, 2017 m. liepos mėn. Klaipėdos uoste krauta 3,3 mln. t krovinių, tai 2,6 proc. arba 84,1 tūkst. t daugiau nei 2016 m. liepos mėn.

Šiaulių oro uoste planuojama statyti naują orlaivių peroną. Skaičiuojama, kad investavus 5 mln. eurų į oro uosto infrastruktūrą, būtų įrengta 10 vietų lėktuvų stovėjimo aikštelė, kur orlaiviai galėtų būti iškraunami, pakraunami ar remontuojami, taip pat nutiesti privažiavimo takai.

Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija bus sėkmingai baigta, kaip ir planuota, rugpjūčio 17 d. 23:59 val. Prie tokios išvados prieita įvertinus esamą darbų situaciją: rangovai jau sutvirtino tako pagrindą ir nutiesė beveik visą naują dangą, pradėjo montuoti žiburių sistemą, lietaus vandens surinkimo bei drenažo sistemų rekonstrukcija taip pat eina į pabaigą.

Regis, dronų panaudojimo galimybės auga itin sparčiai. Milžinai „Google“ ir „Amazon“ paskelbė apie savo planus jau 2017 m. pradėti naudoti dronus paskutiniame siuntinių pristatymo etape. Kol vieni per ateinantį dešimtmetį tikisi palaidoti tradicinę logistiką, kiti, nusiteikę labiau kritiškai, pasitelkia juodąjį humorą ir laido juokelius apie dronų invaziją – kaip 2015 metais Hitchcocko stiliumi nufilmuotoje „Audi“ reklamoje.

Pagrindiniuose šalies keliuose pradedama diegti bandomoji daugiafunkcė pažeidimų kontrolės sistema. Šiandien magistralinio kelio A6 ruože tarp Karmėlavos ir Jonavos darbininkai pradėjo ardyti kelio dangą – čia pradedama montuoti unikali įranga, galinti pasverti įprastu greičiu važiuojančius automobilius. Dėl to šiame kelio ruože bus ribojamas eismas.

Jūrininkų ir uosto bendruomenės vakare „Mano uostas“ pagerbti šios išskirtinės profesijos atstovai, o iškiliausiems įteikti reikšmingi apdovanojimai. Iškilmingas vakaras subūrė gausią jūrinę ir uosto bendruomenę, kuriai skambėjo šilti padėkos žodžiai už sunkų ir atsidavimo reikalaujantį darbą.

Vakarų valstybių protekcionizmas, darbuotojų trūkumas, didelis biurokratijos lygis, vengimas spręsti esamas problemas, nesuvokiamos privalomojo draudimo kainos ir kitos įsisenėjusios problemos verčia Lietuvos transporto įmones galvoti apie veiklos perkėlimą į užsienį. Tai paaiškėjo atlikus vežėjų apklausą. Fiksuojami ir pirmieji verslo „emigrantai“.

2017 m. sausio–birželio mėn. Klaipėdos uoste krauta 20,60 mln. t, tai 2,9 proc. arba 584,6 tūkst. t daugiau nei 2016 m. sausio–birželio mėn. 20,60 mln. t – tai absoliučiai geriausias Klaipėdos uosto pusmečio krovos darbų rezultatas.

Š. m. liepos 10 d. duomenimis, 2017 m. birželio mėn. Klaipėdos uoste krauta 3,37 mln. t krovinių, tai 1,4 proc. arba 45,1 tūkst. t daugiau nei 2016 m. birželio mėn. Tai geriausias birželio mėn. krovos darbų rezultatas Klaipėdos uosto istorijoje.

Pasaulinės tendencijos atspindi akivaizdžius pokyčius energijos gamybos ir vartojimo srityje. Paryžiaus klimato sutarties pasirašymas įpareigojo pasaulio valstybes prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo, numatant netaršios gamybos plėtros viziją šalių nacionalinėse strategijose. „Šiems ambicingiems tikslams įgyvendinti reikalingi specialistai, gebantys kurti ir įgyvendinti inovatyvius sprendimus“, – sako Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centre nuo 2007 metų dirbantis dr. Vytis Kopustinskas.