Vilniaus pietiniame išoriniame aplinkkelyje rangovai artėja prie tarpinio finišo – aplinkkelio pirmajame etape liko mažiau nei penktadalis visų suplanuotų darbų, įpusėjo antrojo, pradėti trečiojo etapo darbai.
“Darbai sudėtingi, juos tenka vykdyti nenutraukus automobilių eismo, todėl Trakų, Lazdijų, Druskininkų, Alytaus link vykstančių automobilininkų prašytume įvertinti, kad kelyje yra eismo apribojimų. Būtina kelionei numatyti daugiau laiko, nei įprasta, arba, jeigu įmanoma, pasirinkti kitą maršrutą”, – sakė “Panevėžio kelių” generalinis direktorius Virmantas Puidokas. “Panevėžio kelių” bendrovė drauge su partneriais vykdo darbus trijuose Vilniaus pietinio išorinio aplinkkelio ruožuose, apimančiuose 7,67 kilometro ilgio Kirtimų gatvės dalį nuo Savanorių prospekto iki Vilniaus miesto ribos.
Vilniaus miesto pietinio išorinio aplinkkelio trasa, sutampanti su Kirtimų gatve bei krašto keliu Naujoji Vilnia-Rudamina-Pagiriai, tiesiama esamą 2 eismo juostų kelią rekonstruojant į 4 eismo juostų kelią su 2 metrų skiriamąja juosta, o esamas vieno lygio sankryžas rekonstruojant į skirtingų lygių sankryžas.
Vilniaus pietinis išorinis aplinkkelis yra Lietuvos teritoriją kertančio IXB tarptautinio transporto koridoriaus dalis. Aplinkkelis pagerins susisiekimą Minsko ir Klaipėdos kryptimis, nukreips tranzitinio transporto srautus nuo Vilniaus miesto, bus svarbus tiek keleiviniam transportui, tiek krovinių gabenimui.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-05-28
Asociacija AISO (Austrija), informuoja, kad atnaujintas eismas A13 greitkeliu sunkiasvoriams ir negabaritiniams kroviniams (plotis > 3 metrai).
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-05-28
2012 m. gegužės 28 d. Uosto direkcija pasirašė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūros / suprastruktūros pagerinimo ar sukūrimo dvišalę sutartį. Sutartis sudaroma su UAB Malkų įlankos terminalu. Sutarties forma – tipinė, patvirtinta 2011-09-16 Klaipėdos uosto plėtojimo tarybos.
Remdamasi pasirašyta dvišale sutartimi, iki 2013-10-01 Uosto direkcija įsipareigojo pastatyti (rekonstruoti) geležinkelio kelius UAB Malkų įlankos terminalo nuomojamoje uosto žemės teritorijoje (jei nebus viešųjų pirkimų procedūrų apskundimo), o minėta uždaroji akcinė bendrovė įsipareigojo pagerinti ir (ar) sukurti uosto suprastruktūrą, susijusią su investicijomis į infrastruktūrą.
Uosto direkcija, siekdama laiku įgyvendinti sutartyje numatytus įsipareigojimus, jau pradėjo viešųjų pirkimų procedūras techninio projekto rengėjui ir statybos rangovui parinkti.
„Noriu pabrėžti, kad dvišalių sutarčių pasirašymo sistema jau sėkmingai startavo. Esame pasirengę pasirašyti ir daugiau tokio tipo sutarčių, jos šiuo metu derinamos ir bus pasirašomos artimiausioje ateityje“, – teigė generalinis direktorius.
Dvišalių sutarčių tikslas – išlaikyti bei pagerinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto konkurencingumą, taip pat išlaikyti ir (arba) pritraukti naujus krovinių (keleivių, laivų remonto ar statybos) srautus.
Paraišką dėl uosto infrastruktūros pagerinimo ar sukūrimo galima rasti uosto portale:
http://www.portofklaipeda.lt/lt.php/13603
Šaltinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto portalo naujienų sistema
2012-05-28
2012 m. gegužės 31 d. (ketvirtadienį) 9.00–13.00 val. Uosto direkcija rengia projekto „Port Integration“ seminarą „Jūrinis transportas ir uostų veikla: daugiarūšio transporto ir paslaugų veikla“, kuriame bus pristatyti Lietuvos transporto politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimai, Rusijos transporto vystymo ir konkurencingumo aspektai, diskutuojama logistikos centrų, antžeminio transporto plėtros klausimais.
Uosto direkcija yra Europos Sąjungos tarpregioninio bendradarbiavimo programos INTERREG IVC projekto „Port Integration“ partneris.
Projektas vienija 13 partnerių iš Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Belgijos, Prancūzijos, Suomijos, Italijos, Latvijos, Estijos ir Kaliningrado srities.
Projekto tikslas – keistis patirtimi ir užtikrinti gerosios praktikos pavyzdžių sklaidą diegiant jūrinių ir sausumos pervežimų inovacijas. Vykdant šį projektą įvairių šalių uostuose jau surengta daugiau kaip 15 seminarų, kuriuose pristatytos jūrinio transporto inovacijos, diskutuota sausumos pervežimų skatinimo, informacinių technologijų plėtros klausimais, aplankyti įvairūs terminalai, uosto bendrovės.
Maloniai kviečiame jus dalyvauti seminare.
Apie savo dalyvavimą prašytume informuoti el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.. iki 2012 m. gegužės 29 d. (antradienio).
Šaltinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto portalo naujienų sistema
Klaipėdos uostą saugiai pasiekė pirmieji iš Afganistano išvedamų NATO Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (International Security Assistance Force, ISAF) misijoje dalyvaujančių JAV konteineriai su nekariniais kroviniais.
Iš viso buvo atgabenti 76 konteineriai, kurie toliau jūros transportu bus plukdomi į JAV. Tai sutelkto ir koordinuoto visų Lietuvos valstybės institucijų ir transporto sektoriaus įmonių bendradarbiavimo rezultatas.
Lietuva, išnaudodama savo unikalią geopolitinę padėtį tarp ES ir Rytų kaimynystės šalių, intensyviai bendradarbiaudama su JAV administracija ir transportavimo bei logistikos partneriais, parengė naujas multimodalines ISAF krovinių vežimo schemas. Jomis išnaudojami Lietuvos infrastruktūros pajėgumai ir transporto vežėjų galimybės. Įvertinus šias aplinkybes, Lietuvai patikėtas JAV ISAF krovinių vežimas tranzitu per Klaipėdos uostą.
Veždama JAV ISAF krovinius iš ir į Afganistaną per Klaipėdos uostą Lietuva dalyvauja JAV ir Baltijos šalių kartu formuoto įvairiarūšio koridoriaus – Šiaurinio aprūpinimo kelio (Northern Distribution Network) schemoje. Tai globalus, daugelį valstybių apimantis koridorius, kuriuo vežami ir kitų NATO šalių ISAF nekarinai kroviniai.
ISAF krovinių gabenimas naudingas ne tik dėl pajamų, bet ir dėl įgyjamos patirties organizuojant krovinių vežimą Afganistano kryptimi. Po 2014 m. NATO šalims narėms išvedus pajėgas iš Afganistano, Lietuva jau bus užsitikrinusi savo vietą formuojant tarptautinius koridorius Azijos kryptimi. Jie ateityje padės vykdyti kitų šalių komercinius ar vystomojo bendradarbiavimo projektus Azijoje.
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos informacija
2012-05-28
„Eaton“ firma sukūrė kintamo vožtuvų skirstymo reguliavimo sistemą lengviesiems ir vidutinės klasės sunkvežimių varikliams.
Naujoji sistema padės išspręsti viena kitai prieštaraujančias variklio galios didinimo ir degalų panaudojimo efektyvumo problemas. Sistemos moduliai leidžia reguliuoti skirtingą vožtuvų eigos – pakėlimo aukštį. Tai sudaro galimybę degimo kameroje lanksčiai reguliuoti dujų skirstymą ir tiekti oro kiekį pagal variklio darbo poreikį.
Sistema sukurta remiantis išmetamųjų dujų regeneracijos (AGR) ir kintamos vožtuvo eigos principu. Vėlyvas įleidimo vožtuvo uždarymas užtikrina, kad variklio eksploatavimas dyzelio darbo ritmą pakeistų į Millerio ciklą. Šis ciklas leidžia paduoti degalus dar nepasibaigus jų išsiplėtimo procesui. Taip vadinamasis Millerio ciklas padidina degalų panaudojimo efektyvumą ir tuo pačiu sumažina azoto oksidų emisiją.
AGR reguliavimo ir kintamos vožtuvų eigos sistemas „Eaton“ kuria Turino mokslinio tyrimo institute (Italija). Abu sistemos moduliai gali būti diegiami atskirai arba pritaikyti dirbti pagal suderintą programą kartu.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-05-28
is labiau šiltėjant orams, po truputį kaista ir naujienos skriejančios į redakciją. Praėjusią savaitę gana karšta buvo „Linavos“ fronte, taip pat sulaukta ir kitų įdomių žinių.
Viešumoje pasirodžius informacijai apie vežėjų asociacijos „Linava“ finansinius nuostolius, kurie gali siekti iki 27,5 mln. litų, bei galimus pažeidimus, LR Seimo Antikorupcijos komisija pavedė šį reikalą išsiaiškinti Darbo grupei galimoms korupcijos apraiškoms teismų, teisėsaugos bei kontroliuojančių institucijų veikloje tirti. Darbo grupės išvados bus pateiktos Antikorupcijos komisijai.
„Linava” išplatintame pranešime teigiama, kad finansinė situacija asociacijoje yra gera. 2011 m. asociacijos finansinė-ūkinė veikla buvo teigiama – uždirbta 3,775 mln. litų pelno, o 2012 – uosius ji pradėjo uždirbusi daugiau kaip 3 mln. litų. Šiuo metu asociacija neturi jokių papildomų mokestinių įsipareigojimų ar skolų.
Praėjusią savaitę sužinota ir apie tai, kad asociacijos „Linava“ viceprezidentas Mečislovas Atroškevičius, sekretorius transporto politikai ir informacijai Gintautas Ramaslauskas ir advokatas Justinas Usonis susitiko su Susisiekimo viceministru Rimvydu Vaštaku bei Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigūnais. Susitikimo metu buvo aptarti nauji reikalavimai kelių transporto įmonės buveinei.
Lietuvoje praėjusią savaitę vyko ir paroda „Transbaltica“. Vežėjai galėjo dalyvauti jiems aktualiose konferencijose, apžiūrėti naujausią techniką ar kitokią jiems siūlomą produkciją, pasikalbėti su įvairių sričių specialistais.
Iš Europos atskriejo žinios apie naujai apmokestinamus kelius. Vokietijoje nuo šių metų rugpjūčio 1 d. bus apmokestinta 1 tūkst. kilometrų keturių eismo juostų federalinių kelių, o Prancūzijoje kitų metų liepą nacionaliniams keliams bus įvestas naujas kelių mokestis ECO TAX.
Gegužės 25 d. CargoNEWS.lt redakcijoje vyko tiesioginė video konferencija dėl Rusijos leidimų pasienyje. Pašnekovai – „Linavos” viceprezidentas Mečislovas Atroškevičius ir sekretorius transporto politikai ir informacijai Gintautas Ramaslauskas – atsakė į CargoNews redakcijos ir žiūrovų, klausimus, davė praktinių patarimų dėl dokumentų pildymo.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Praėjusiais metais pasigirdo siūlymų atgaivinti iki 2008-ųjų šalyje galiojusią baudos balų sistemą už kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus. Projekto rengėjai balų sistemos teigia neatsisakantys, nors ir nedrįsta prognozuoti, kada ji galėtų įsigalioti. Automobilių ekspertai vieningai sutaria, kad tokia sistema – reikalinga.
Laukia naujo ANK
2011-ųjų vasarą Policijos departamentas, kuriam pritarė Valstybinė eismo saugumo komisija siūlė grąžinti anksčiau Lietuvoje galiojusią baudos balų sistemą už KET pažeidimus, pagal kurią vairuotojui, turinčiam daugiau kaip dvejų metų vairavimo stažą, metams sąlyginai skirti 10 balų, o pradedančiajam vairuotojui – 5 balus. Padarius pažeidimą, iš vairuotojo būtų atimami ne daugiau kaip 3 balai už vieną pažeidimą, už kitus – po 2 ar 1 balą. Per metus praradus turimus balus, vairuotojui būtų atimama teisė vairuoti 12 mėnesių.
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas – tokia baudos balų sistema iki šiol neįsigaliojusi, mat visi laukia naujo Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) projekto įsigaliojimo, kuris nuo kitų kitų metų pradžios turėtų pakeisti 1984-aisiais priimtą ir iki šiol galiojantį ATPK.
Darius Vasaris, VRM Plėtros programų ir projektų įgyvendinimo skyriaus vyr. Specialistas: „Mes esame pasirengę, /…/ yra problema dėl kodeksų – yra naujas ANK projektas vietoj ATPK ir dėl to „nedegantys“ projektai stabdomi, kad nepadarytų visiškos mišrainės tarp teisės aktų“.. Visi policijos, viešojo saugumo politikos formavimo siūlymai ir norai yra sudėti ir atiduoti Teisės departamentui, tačiau Seimas esą buvo užkrautas įstatymais ir vadovybė nusprendė „nežūtbūtinių“ projektų Vyriausybei neteikti.
Įžvelgia ir pliusų, ir minusų
Tuo metu buvęs garsus lenktynininkas Stasys Brundza baudos balų sistemoje įžvelgia ir pliusų, ir minusų. Esą tai yra tam tikras drausminantis faktorius, tačiau tam, kad būtų nubausti vairuotojai, jeigu radaras užfiksavo greičio viršijimą, reikia surasti vairuotoją.
„Dabar nuėjome ta kryptimi, kad savininkas moka baudą, o paskui jis pats išieško. Tokiu būdu baudos išieškojimas palengvėja, bet su baudos taškais darosi sunkiau – neaišku, kam juos skirti. Einant tuo keliu baudos taškų sistema sunkiau pritaikoma“, – LRT interneto tarnybai kalbėjo S. Brundza.
Anot eismo specialisto, vokiečiai turi baudos balų sistemą ir esą su ieškojimu galbūt turi mažiau problemų nei Lietuva. „Iš pradžių atšaukia, po to galvoja. Nežinau, kodėl taip įvyko, bet jeigu prieisime prie to, kad bus baudžiamas savininkas, tai taškų sistema nėra tinkamas dalykas. Mano galva, nereikėjo iš viso šito kažkada keisti“, – sakė S. Brundza.
Šaltinis www.lrt.lt
Siu Dziajunas iš Čilės logistikos įmonėsKontrastų kupinoje ir itin greitai modernėjančioje Kinijoje žemės logistikos įmonės išgyvena nuolatinių permainų laikotarpį. Nuo dykumų ir kalnynų skurdžiausiuose regiuonuose iki moderniausių pasaulio miestų Kinijos pietuose, vežėjai privalo prisitaikyti prie kintančių įstatymų, kainų ir verslo sąlygų bei išsikovoti vietą konkurencingoje rinkoje. Apie Kinijos logistų sunkumus ir verslo ypatumus kalbėjomės su keliais vietiniais vežėjais ir ekspeditoriais.
Netvarka rinkoje
„Logistika Kinijoje neturi tokių gilių tradicijų kaip Europoje ar Amerikoje,“ – teigia Siong Vei, Šanchajaus įmonės „Siaobang logistika“ generalinio direktoriaus pavaduotojas. – „Manau, jog nuo Vakarų vis dar labai atsiliekame. Tačiau Kinija vystosi labai greitai, ir permainos logistikos rinkoje neišvengiamai artėja.“
Kaip didžiausias šiandienos problemas Siong įvardija kainų nestabilumą, bendros valstybės politikos trūkumą bei sąmyšį rinkoje: „Šiuo metu kiekviena Kinijos provincija turi savus įstatymus, ir tai labai apsunkina logistikos įmonių darbą. Skirtumai tarp provincijų Kinijoje yra didesni nei tarp skirtingų Europos Sąjungos šalių. Kad sėkmingai dirbtume, turime susipažinti su įvairių provincijų taikoma politika, ir nėra vienos institucijos, kuri kontroliuotų visos šalies logistikos rinką. Todėl įvykus nelaimei ar susidūrus su sukčiaujančiomis įmonėmis, nėra aišku, į ką kreiptis. Tai sudaro keblumų ir mums, ir klientams.“
Paklaustas, ar tokiu atveju nepadeda draudimas, Siong Vei juokiasi, jog klientai Kinijoje vaikosi žemiausių kainų, o tai dažniausiai reiškia, jog į draudimo nebuvimą žiūrima pro pirštus. „Mes esame įsigiję milijardo yuanių draudimo polisą. Tačiau tai nėra privaloma, todėl dauguma mažesnių vežėjų draudimu nėra apsirūpinę. Nutikus nelaimei, paskelbia bankrotą, o klientas lieka be kompensacijos.“
Darbas tik per pažintis
Šanchajaus pakraštyje esantis Baošan rajonas nė kiek nepanašus į dangoraižių nusėtą metropolio centrą. Kelyje čia išvysi daugiau sunkvežimių, nei lengvųjų mašinų, o jų sukeltose dulkėse žaidžia vaikai – aplink esančių didelių ir mažų logistikos įmonių darbuotojai čia pat ir gyvena. Sunku net patikėti, jog cigarečių tvaiko prisisunkusioje nedidelėje kontorėlėje įsikūrę ekspeditoriai „Čile Logistika“ po Šanchajų išvežioja Coca-Cola produktus. Įmonės vadovas Siu Dziajunas „Cargo News“ pasakojo apie ekspeditorių darbo sunkumus Kinijoje ir pažinčių bei rekomendacijų versle svarbą.
Nedidelių ekspeditorių Šanchajuje knibždėte knibžda, ir tokių įmonių vien šiame mieste galima priskaičiuoti tūkstančius. Tad išsikovoti poziciją rinkoje nėra paprasta, o be guansi, kaip Kinijoje vadinamas ryšių turėjimas, ir beveik neįmanoma. „Norint įsiskverbti į rinką, svarbiausia yra pasiūlyti kokybiškas paslaugas, ir, be abejo, turėti šioje srityje pažinčių. Naujos logistikos įmonės kuriasi kiekvieną dieną, o daugybė kitų kasdieną ir bankrutuoja. Todėl rekomendacija šiame versle labai svarbi, nes niekas nedirba su nežinoma įmone. Kaip kitaip apsisaugoti nuo sukčiautojų ir vagių? Kinijoje pirkti draudimą vis dar nepopuliaru, o šalies logistikos rinką kontroliuojančios institucijos nėra. Todėl stengiamės dirbti su nuolatiniais klientais, jiems įtikti, jog ir antrą kartą sugrįžtų, bei užmegzti kuo daugiau įmonei naudingų guansi,“- kaip Kinijoje veikia pažintys, pasakojo Siu.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Gegužės 22 – 24 dienomis parodų centre „Litexpo“ vyko specializuota transporto paroda „Transbaltica.“ Nors šiais metais dalyvių gausumu paroda nepasižymėjo, dauguma dalyvių rezultatais buvo patenkinti ir teigė, kad šioje parodoje dalyvauti apsimoka.
Gegužės 22 d. „Transbaltica“ paroda prasidėjo susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio sveikinimo kalba. Ministras konstatavo: „Per pastaruosius metus ekonomikos augimas nebuvo toks kaip tikėjomės, netgi buvo kritimai. Transporto ir logistikos sektorius buvo tas sektorius, kuris Jūsų visų dėka traukė Lietuvos ekonomiką ir neleido jai nukristi į dar didesnę duobę,“ E. Masiulis taip pat pasidžiaugė įgyvendintais novatoriškais šalies transporto sektoriaus sprendimais ir susirinkusiems padėkojo už tai.
Parodoje „Transbaltica“ šiemet dalyvavo transporto įmonės iš Lietuvos, Baltarusijos, Estijos, Vokietijos, Kanados ir kitų šalių. Visi dalyviai turėjo sumokėti atitinkamą dalyvio mokestį ir išsinuomoti stendų plotą. Be dalyvio mokesčio 350 Lt + PVM, parodos dalyviai dar turėjo sumokėti 230 Lt + PVM už 1 m² tuščią vidaus parodos plotą ir 70 Lt/1 m² + PVM už parodos plotą lauko aikštelėje (minimalus erdvės plotas 9 kv. m.) visam parodos laikui. Daugelis kalbintų parodos dalyvių atskleidė, šios išlaidos jiems pasiteisina ir dalyvavimas parodoje atsiperka. Antanas Mineikis TIMEX S.A Filialo vadovas parodoje pristatęs „Kässbohrer“ puspriekabes „Transbalticoje“ dalyvauja antrą kartą. 2010 m. įmonė šioje parodoje dalyvavo pirmą kartą ir anot, A. Mineikio, tuomet „Transbaltica“ buvo daug mažesnė nei šiemet. Vis tik įmonės vadovas gerai pamena ir prieškrizinius laikus, kai 2006 – 2008 m. „Transbaltica“ buvo gerokai didesnė nei šiemet. „Vien lauko ekspozicijų buvo keletą kartų daugiau,“ – sakė A. Mineikis. Kalbėdamas apie atsiperkamumą įmonės vadovas patvirtino, kad parodoje dalyvauti apsimoka ir visos su dalyvavimu susiję išlaidos atsiperka.
Įmonių atstovai džiaugėsi galimybe parodoje sutikti tiek esamus, tiek ir potencialius savo klientus, su jais pabendrauti, pašalinti abejones, ar atsakyti į jiems kylančius klausimus. UAB „Info Transport“ direktorius Linas Kulnys pripažino, kad parodoje sutinkantis nemažai potencialių klientų, kurie domisi verslo valdymo sistemomis. Kadangi paroda tarptautinė, įmonės vadovas siekia pristatyti verslo valdymo programą „Info Trans“ ne tik vietinei, bet ir tarptautinei rinkai, todėl nemažai bendravo su parodos lankytojais atvykusiais iš Baltarusijos, Latvijos, kitų šalių. „Jei po šios parodos atsirastų nors vienas klientas, dalyvavimas parodoje iškarto atsipirktų, sakė L. Kulnys pridurdamas, kad „Reikia įvertinti tokius faktorius, kaip naujas pažintis su potencialiais klientais, prekinio ženklo žinomumo didinimą ir kitus.“
Pripažinkime, įmonių sėkmę specializuotose parodose nemažai lemia ir stendas: jo plotas, vizualinis pateikimas, įmonės atstovų profesionalumas ir komunikabilumas. Lauko aikštelės plotą stendui įkurti naudojusi A. Baniulio Firma „Protekta“ parodoje dalyvavo pirmą kartą. Įmonės atstovas Gerardas Sipavičius lankytojų gausa nebuvo labai sužavėtas, tačiau, konstatavo, kad paroda specializuota ir susirenka lankytojai, kuriems tikrai aktualus transporto verslas, su juo susiję paslaugos, produktai. Pristatydama skirtingų įmonių padangas, įmonė tikslingai pasirinko stendą lauke greta skirtingų gamintojų transporto priemonių.
TIMEX S.A Filialo vadovas A. Mineikis, kalbėdamas apie parodos stendų vizualinę pusę sakė, kad tai yra svarbu, tačiau „Transbaltica“ yra profesionalų paroda, todėl lankytojai žino ko ieško, ir, manau, randa, nepriklausomai nuo stendo dydžio. Nors vizualinė pusė reprezentuojanti įmonę taip pat svarbi,“ – sakė pašnekovas.
Nors parodos dalyviai sakė, kad lankytojų nedaug, patys lankytojai paroda džiaugėsi. Stendus lankė įmonių atstovai ieškantys partnerių, tikslinių prekių ir paslaugų savo verslui. Parodos lankytojas Linas atstovaujantis vežėjų kompaniją sakė parodoje radęs visko, ko jam reikėjo: priekabų sekimo sistemas, domėjosi verslo valdymo sistemomis, kitomis naujovėmis. Vežėjai Darius ir Tomas į Parodą atvykę iš Panevėžio džiaugėsi 23 d. vykusios konferencijos „Eksportas – transporto variklis“ nauda. Vyrai teigė, kad konferencijoje gavo atsakymus į visus jiems rūpimus klausimus dėl sugriežtintos pervežimų kontrolės Rusijoje, o tuo pat metu, turėjo galimybę ir susipažinti su parodoje pristatomomis naujovėmis. Pakalbinti dėl stendų vizualumo, vežėjai pritarė A. Mineikio nuomonei, kad nepriklausomai nuo stendų dydžio ar spalvų, atkreipia dėmesį tik į tuos stendus, kuriuose buvo juos dominančios prekės ar paslaugos.
Paroda „Transbaltica“ vyksta kas du metus. Parodos dalyvių nuomone, dažniau šių parodų organizuoti nereikia, nes transporte per metus neatsiranda tiek daug naujovių, kurias galima pristatyti parodose. Parodos periodiškumas – optimalus pagal dalyvių ir lankytojų interesus, todėl lieka tikėtis, kad 2014 metų paroda bus daug gausesnė tiek dalyvių, tiek lankytojų skaičiumi.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Lietuvoje veikiantys draudikai, žinodami, jog oficialiai pripažintų saugomų aikštelių Lietuvos Respublikoje nėra, o yra tik mokamos stovėjomo aikštelės, galimai vežėjus stumia į milžiniškų finansinių nuostolių ir bankroto pavojų.
Jei mokamose stovėjimo aikštelėse palikta vežėjo transporto priemonė su kroviniu bus pavogta, tuomet draudikai neapmokės žalos, nes tai jiems leidžia pačių sukurti straipsniai privalomose laikytis CMR draudimo taisyklėse.
Draudikai vežėjų transporto priemonėms nurodo stoti saugomose aikštelėse, kartais pateikia IRU ir „Michelin“ išleistą Europos saugomų aikštelių sarašą. Šiame sąraše nėra apsaugos pagrindais saugomų aikštelių Lietuvos Respublikoje, nėra jų Norvegijoje, kelios yra Švedijoje, po vieną Čekijoje ir Slovakijoje. Vežėjas, norėdamas apsaugoti kliento krovinį, dažnai fiziškai negali laikytis tokių draudikų keliamų reikalavimų dėl vairuotojams taikomų ES teisės aktais nustatytų darbo ir poilsio režimo reikalavimų. 2007 m. gegužės 2 d. Lietuvos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-267/2007 buvo pripažinta, jog Lietuvos Respublikoje saugumų aikštelių nėra.
Draudikų siūlomų vežėjams pasirašyti standartinių CMR draudimo sutarčių taisyklių sąlygų, nustatančių kriterijus aikštelėms, kuriose vežėjo vairuotojui leidžiama sustoti ir palikti pakrautą transporto priemonę stovėti be vairuotojo asmeninės priežiūros ilgesniam laikui, praktiškai neatitinka visos Lietuvos Respublikoje veikiančios mokamos arba nemokamos stovėjimo aikštelės. Dauguma tokių aikštelių ima mokestį už krovininių transporto priemonių stovėjimą jose ir neprisiima jokios atsakomybės už pakrautose transporto priemonėse esantį krovinį (turtą). Draudikai tarsi siūlo vežėjams įšeitį – stoti “greta policijos postų”, tačiau vengia konkrečiai įvardinti, ką reiškia žodis „greta“. Dažnai prie tokių policijos postų, įsikūrusių miestelių centruose, neįmanoma privažiuoti.
CMR draudimas nėra privalomas draudimas, jis savanoriškas. Vežėjai su draudikais gali susitarti dėl bet kokių, LR teisės aktams neprieštaraujančių CMR draudimo sutarties, jos taisyklių sąlygų, todėl, atsižvelgiant į vežėjų poreikius, galima išsireikalauti iš draudikų vežėjams tinkamų individualių sąlygų, įskaitant ir būtinybę vairuotojui sustoti pakelės mokamose ar nemokamose stovėjimo aikštelėse , vykdant tarptautinius pervežimus.
Nei CMR, nei krovinio draudimo taisyklėse nėra įtvirtinta ar visuotinai vartojama sąvoka – „saugi aikštelė“. Kadangi draudikai turi teisę nustatyti draudimo taisyklių sąlygas savo nuožiūra, draudikų sąlygos skiriasi ne tik konstrukcija, bet ir turiniu bei suteikiama draudimo apsauga. Sąvoka „saugi aikštelė“ nėra visuotinai vartojama draudimo teisiniuose santykiuose. Dažniausiai yra reikalaujama, jog transporto priemonė su kroviniu būtų palikta saugomoje aikštelėje, nurodomi specialieji reikalavimai aikštelei. Atsitinka ir taip, kad transporto priemonės ir krovinio saugojimo klausimas neaptariamas, taigi atsižvelgiama į nusistovėjusią teismų praktiką. Atsižvelgiant į tai, kad skirtingi draudikai gali numatyti skirtingus reikalavimus aikštelėms, darytina išvada, kad klausimas, ar įvykus vagystei, draudikas turės mokėti draudimo išmoką, priklauso nuo sudarytos draudimo sutarties, kuri jos šalims turi įstatymo galią”.
Atsižvelgiant į vežėjams nepalankią nusistovėjusią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, raginame vežėjus, prieš pasirašant CMR draudimo sutartis, iš anksto susitarti su draudikais individualiems Jūsų įmonės poreikiams pritaikyti CMR draudimo taisyklių straipsnius, kuriuose kalbama apie saugomas (ar kitokias) aikšteles ir papildyti šias taisykles konkrečių stovėjimo aikštelių sąrašu (su adresais) vežėjui aktualiose valstybėse tam, kad tokiose aikštelėse įvykus krovinio vagystei, įvykis neginčytinai būtų pripažįstamas draudiminiu, tuomet draudikai privalės mokėti draudimo išmoką.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Per dvejus metus Lietuvos sostinės pakraštyje bus rekonstruotas Vilniaus geležinkelio aplinkkelis, greta įrengtas papildomas naujas kelias. Tai leis sumažinti krovininių traukinių srautą per Vilniaus miestą.
Šiandien Kyviškių geležinkelio stotyje vyksta oficiali statybos darbų, kainuosiančių beveik 217 mln. litų (be PVM), pradžios ceremonija.
Tai bus pats brangiausias „Lietuvos geležinkelių“ investicinis projektas per visą šalies Nepriklausomybės istoriją. Didžioji dalis tam reikalingų lėšų – 190 mln. litų – skirta iš Europos Sąjungos fondų.
Aplinkkelis daugiausia naudojamas kroviniams, vežamiems Baltarusijos kryptimi. Senasis kelias buvo statytas prieš keliasdešimt metų. Jis neatitinka nūdienos reikalavimų, nes geležinkelio ruožas yra itin apkrautas.
„Šiuo projektu siekiame atnaujinti geležinkelio linijas ir nukreipti krovininių traukinių eismą nuo Vilniaus miesto. Atnaujinus geležinkelį paspartės krovinių vežimas, sumažės oro tarša. Tai labai svarbu Lietuvai, kuri yra tranzitinė valstybė – koridorius tarp Vakarų ir Rytų Europos“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Į Rytus ir atgal vežami kroviniai sudaro didelę dalį „Lietuvos geležinkelių“, Klaipėdos uosto ir jame veikiančių kompanijų uždarbio.
Kelininkai geležinkelio ruože tarp Kyviškių ir Valčiūnų nuties naują 24,5 kilometrų ilgio kelią ir rekonstruos esamą kelią. Bus išplėstos Kyviškių ir Valčiūnų stotys, įrengta nauja ir sustiprinta dabartinė kelio sankasa, rekonstruoti tiltai, pralaidos, signalizacijos įranga, pervažos, elektros tiekimo ir telekomunikacijų sistemos. Bus pastatytos 3 naujos pralaidos, pėsčiųjų viadukas.
Siekiant sumažinti traukinių skleidžiamą triukšmą, palei geležinkelį atsiras beveik 5 km ilgio triukšmo slopinimo sienutės, bus sodinami želdiniai.
Rekonstravus geležinkelį krovininiai traukiniai galės važiuoti 80 km/h ir didesniu greičiu. Sumažinus krovinių eismą per sostinę, Vilnius taps švaresnis, o susisiekimas – geresnis.
Geležinkelio ruožas tarp Kyviškių ir Valčiūnų yra tarptautinio geležinkelio koridoriaus dalis.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Sunkvežimių parodoje RAI (Rijwiel en Auto Industrie) Olandijoje DAF pademonstravo naują, lengvai pritaikomą ir degalus ženkliai sumažinantį kabinos stogo spoilerį.
Kabinos sumažinto svorio oro aptakas su nauju jo įtaisymo mechanizmu patogiai ir lengvai reguliuojamas. Šalia vilkiko stovintis vairuotojas šiuo mechanizmu gali nustatyti optimalų spoilerio aukštį. Jį reguliuoja nustatymo pavaros sraigtas, įtaisytas už kabinos nugaros arba spoilerio apsauginės sijos vidaus pusėje. Vairuotojas šiuo mechanizmu gali užfiksuoti oro aptako virš kabinos skydą optimaliame aukštyje.
Stogo spoileris sukurtas specialiai vilkikams su „XF 105 Space Cab“ kabina, tačiau jį galima pritaikyti ir sunkvežimiams su žemesnėmis kabinomis.
Naujasis kabinos oro aptakos skydas sukurtas įgyvendinant DAF ATe programą. Į ją įeina degalų sąnaudų ir išmetamųjų kenksmingųjų medžiagų emisijos mažinimas bei vilkiko rentabilumo didinimas. Naujovėms priklauso ir 12,9 litro darbo tūrio PACCAR MX varikliai su naujais stūmokliais ir naujo korpuso išleidimo kolektoriumi. Degalų sąnaudų ekonomija sudaro iki 3 proc. Be to, tuščiąja eiga dirbantis variklis automatiškai išsijungia po penkių minučių. Maksimalus greitis pagal gamyklos standartą nuo 89 sumažintas iki 85 km/ val. Tai leidžia papildomai sumažinti degalų sąnaudas dar nuo 2 iki 3 proc.
Šie nauji kabinos stogo spoileriai pagal pageidavimą kaip priedėlis nuo šios vasaros pabaigos bus tiekiami visiems „DAF XF 105 Space Cab“ modeliams.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Naujoji sistema vadinasi „Predictive Power Control“. Ji vertina vietovės, kuria važiuoja vilkikas, reljefą ir pagal tai palaiko optimalų greitį ir kuro suvartojimą.
Tokia sistema bus naudojama naujuosiuose „Mercedes-Benz Actros“. Gamintojų paskaičiavimais ji turėtų sumažinti kuro sąnaudas iki 3 proc. Naudodama GPS signalą ir vilkike įmontuotą siųstuvą, sistema nustato vietovės ypatybes ir atsižvelgdama į kelio nelygumus parenka optimalų variklio darbą. Ji ne tik gali padidinti greitį ar stabdyti, bet ir keisti pavaras.
Panašią sistemą „Daimler“ koncernas pristatė 2009 m. JAV. Tuomet ji buvo montuojama į „Freightliner“ vilkikus, tačiau neturėjo galimybės pati keisti pavarų.
Ši sistema į vieną visumą sujungia transporto priemonėje esančias programas ir technologijas bei informaciją apie maršruto metu įveikiamą kelią. Gamintojas teigia, kad vairuotojas, norėdamas pasiekti tokius pat rezultatus kaip ši sistema, turėtų būti labai patyręs ir priverstas vairuoti vilkiką itin susikaupęs. Tai jį vargintų ir rezultatas nebebūtų toks geras kaip naujosios sistemos.
Naudojant „Predictive Power Control“ tereikia nustatyti minimalaus ir maksimalaus greičio ribas, į kurias atsižvelgdama sistema ir palaiko transporto priemonės judėjimą. Artėdamas prie įkalnės vilkikas įsibėgėja, o riedėdamas nuo kalno naudoja transporto priemonės inerciją.
Taip pat svarbus tokios sistemos privalumas yra važiavimas nematytais keliais arba naktimis, kai net ir profesionalus vairuotojas nežino, kas jo laukia priekyje.
Panašią sistemą praėjusiais metais pristatė ir „Scania.“
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-05-25
„Esame melžiama karvė valstybei“, – neslepia Lietuvos vežėjai. Šiandien jie tikina nejaučiantys valstybės paramos, nors jų skiriama biudžetui dalis – nemaža. „Į transportą valstybė neinvestavo. Kone visos transporto įmonės atsirado iš privačių iniciatyvų, – pasakojo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos („Linava“) viceprezidentas Mečislavas Atroškevičius. – Manau, valstybė, matydama, kad šiandien 15–18 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) kuria transportas, turėtų prisidėti prie gerovės kūrimo.“
Būti tranzito šalimi
Įstojusi į Europos Sąjungą (ES) Lietuva tapo išorine Sąjungos siena ir tai, anot M. Atroškevičiaus, suteikė galimybę Lietuvai tapti tranzito šalimi. „Žinoma, jeigu Lietuvos pasienio postuose bus eilės parai ar dviem, visi apvažiuos mūsų šalį“, – pabrėžė specialistas. Anot jo, Lietuvai norint tapti tikra tranzito šalimi pirmiausia reikėtų vykdyti pasienio punktų plėtrą, mat turėdami modernius ir naujus pasienio punktus pritrauktume daugiau vežėjų.
„Mano nuomone, 10–20 mln. litų valstybės lygmeniu nėra daug, o jeigu mes deklaruojame, kad Lietuva yra tranzito šalis, reikia imtis priemonių, kad būtume tokia šalis“, – pabrėžė „Linavos“ viceprezidentas. Kaip pavyzdį jis nurodė Medininkų pasienio punktą su Baltarusija, kuri šiam punktui išplėsti gavo ES lėšų. „Jeigu baltarusiai savo pusėje pasistatys modernų pasienio punktą su, pavyzdžiui, 20 aptarnavimo juostų, o mūsų pusėje juostų bus kiek dabar, bus butelio kaklelio efektas. Reikėtų simetriškai plėsti savo punktus, nes tai bus naudinga šaliai“, – aiškino M. Atroškevičius.
Kryptis – Rytai
Didelė šalies vežėjų dalis krovinius veža rytų kryptimi, daugiausia – į Rusiją. „Jau 20 metų krovinius vežame ta kryptimi, – teigia M. Atroškevičius. – Visą tą laiką kryptingai dirbome, todėl nieko keista, kad tarp šalių, daugiausia vežančių krovinių į Rusijos rinką, yra ir Lietuva.“
Dar daugiau: į Rusiją lietuviai veža ne tik savų įmonių krovinius, bet tapo tarpininkais tarp Rytų ir Vakarų. Šiandien kroviniai iš Vakarų šalių lietuvių vežėjų pervežami į Rusiją. „Vakariečiai neturi tiek daug ryšių Rusijoje, jų kitoks mentalitetas, o Lietuvos vežėjai šioje rinkoje veikia beveik 20 metų“, – argumentavo M. Atroškevičius.
Jis pasakojo, kad kadaise, kai šalis gaudavo 50–90 tūkst. metinių leidimų vežti krovinius į Rusiją, atrodydavo, kad tai daug. Šiandien per metus vežėjai gauna 150 tūkst. metinių leidimų ir šie skaičiai nuolat auga.
Daliai šalies vežėjų rytų kryptis tapo savotišku gelbėjimosi ratu, mat vilkikai – gerokai pasenę ir neturi reikiamų taršos sertifikatų, todėl į ES šalis neįleidžiami. „Be to, Rusijoje labai prasti keliai, atšiaurios oro sąlygos, todėl naujų vilkikų, kuriuos taisyti kainuoja milžiniškus pinigus, įmonės ten siųsti nenori“, – teigė specialistas.
Varžosi su latviais ir lenkais
Pagrindiniai šalies vežėjų konkurentai dėl pervežimų į Rytus – kaimynai latviai. Su lenkais esą konkuruoti sunku dėl jų šalies masto ir vežėjų gausos. „Sunku pirmiausia dėl Lenkijos požiūrio į savus vežėjus, – sakė M. Atroškevičius. – Per krizę valstybė vežėjus gynė prieš bankus ir daugeliui neteko bankrutuoti. Lietuvoje to nebuvo – bankai iš vežėjų atėmė mašinas, ne viena įmonė išnyko, niekas iš valdžios nesistengė padėti tartis su bankais, kad šie luktelėtų, atidėtų skolų mokėjimą.“ Vis dėlto metinių leidimų vežti krovinius į Rusiją lenkai turi tiek pat – 150 tūkst.
Lengva nebūna
Vežantieji krovinius į Rusiją tikina, kad ten lengva nebūna. Gegužės pradžioje atsirado naujų sunkumų: Rusijoje sugriežtintas administracinės teisės pažeidimų kodeksas ir padidintos baudos. „Pervežimų vieningai netraktuojame: mes manome vienaip, rusai – kitaip. Neretai bet kuris vežėją tikrinantis pareigūnas savo šalies įstatymus bei poįstatyminius aktus interpretuoja savaip. Tai papildomas spaudimams mums ir niša korupcijai“, – aiškino M. Atroškevičius.
Padidėjus baudoms Rytuose dirbantys transporto tikrintojai tik trina rankomis tolumoje matydami vilkiką, mat net visai menki pažeidimai įmonėms būna skaudūs finansiškai. Akivaizdu, kad vežėjai mieliau rinksis duoti kyšį nei mokėti oficialią baudą. „Kai baudos buvo mažos, nesiskųsdavome, sumokėdavome, o tikrintojai rodydami ataskaitas pabrėždavo, kad lietuviai – pažeidėjai, nors iš tų pažeidimų kokie 90 proc. buvo tariami. Šiandien svarbiausias dalykas vežėjams bus agresyviai gintis – to už mus niekas nepadarys“, – pabrėžė „Linavos“ viceprezidentas.
Žvalgosi į Kiniją
Paklaustas, ar Rusijos vežėjai nekonkuruoja su lietuviais dėl užsakymų iš Vakarų, M. Atroškevičius papurtė galvą: „Rusijos rinka yra tokia didelė, kad didžiajai daliai rusų vežėjų užtenka savos rinkos. Kartais vežant krovinius iš Tolimuosiuose Rytuose esančių Rusijos kampelių uždirbama geriau nei vežant krovinius iš Lietuvos į Rusiją.“ Tačiau, anot „Linavos“ viceprezidento, lietuvių vežėjams „apetitas auga bevalgant“. „Šiandien mums labai įdomi ir Kinijos rinka, – pripažino M. Atroškevičius. – Jeigu gautume trupinį nuo šio pyrago, turėtume daugiau darbo vietų, pilnėtų valstybės biudžetas.“
Šiandien Rusija tapo maitintoja daugeliui vežimo bendrovių ir pasakyti, kas nutiktų, jei šioje šalyje sumažėtų užsakymų, sunku. „Vežėjai dar prisimena 1998 metų Rusijos krizę, kai užsakymų nebeliko, – pasakojo specialistas. – Pasimokėme ir šiandien vežėjai išskirstė veiklą: dalis krovinių vežama į Vakarus, dalis – į Rytus. Tačiau jeigu netektume Rusijos rinkos, tai būtų smūgis verslui.“
Veiklą išskirsto
„Vesigos“ grupės, užsiimančios padažų ir pagardų gamyba, vadovas Saulius Grinkevičius pasakojo, kad jo vadovaujama įmonė per sunkmetį sėkmingai išsiplėtė į Rusijos rinką. Šiandien į šią rinką eksportuojama maždaug 30 proc. įmonės produkcijos. „Tai labai didelė sudėtinga rinka, tačiau kartu turinti daugybę vartotojų“, – sakė jis.
S. Grinkevičiaus nuomone, absoliučiai visos rinkos, į kurias šalies gamintojai eksportuoja produkciją, svarbios ir bet kurią prarasti būtų skaudu. „Mes stengiamės sumažinti riziką, ieškome būdų plėstis per Ukrainos, Kazachstano rinkas, taip pat – per Vakarų“, – pasakojo padažų gamintojas. Anot jo, daugelis Lietuvos įmonių jau pasimokė iš Rusijos krizės, buvusios prieš daugiau nei dešimtmetį, kai eksportas į šią rinką sustojo ir ne viena įmonė paskelbė bankrotą. „Šiandien verslininkai stengiasi apimti kuo daugiau įvairių rinkų ir, manau, tai daro puikiai“, – sakė „Vesigos“ vadovas.
Toliau – per brangu
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas skaičiavo, kad daugiau nei trečdalį šalies eksporto sudaro krovinių vežimai į Rusiją, tad staiga netekus šios rinkos greičiausiai ne viena dešimtis bendrovių paprasčiausiai bankrutuotų.
Tačiau galimybę, kad lietuviai galėtų imtis ir tolesnių pervežimų, pavyzdžiui, į Kiniją, pramonininkas vertino skeptiškai. „Didžioji dalis sunkvežimiais vežamų krovinių neturi didžiulės pridėtinės vertės, tad transporto išlaidos sudaro žymią jų kainos dalį. Štai kodėl vežant neskubius krovinius ilgais maršrutais labiausiai apsimoka juos plukdyti laivais ar vežti geležinkeliu“, – tvirtino jis.
FAKTAI: Eksportas į Rusiją
Pagal lietuviškos kilmės eksportą Rusija 2007–2010 m. užima tik 8 vietą didžiausių rinkų sąraše, tačiau lietuviškiems pieno produktams, mėsai ir jos produktams bei kitiems gaminiams Rusija – didžiausia rinka
Net 77 proc. Lietuvos eksporto į Rusiją sudaro reeksportas iš kitų šalių
22 proc. Lietuvos eksporto į Rusiją 2007–2010 m. sudarė pienas ir pieno produktai, 7,5 proc. eksporto sudarė mašinos ir mechaniniai įrengimai, 7,3 proc. – gyvūnų eksportas.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|