Baltarusija ir toliau bando naudotis tuo, kad yra tranzitinė šalis. Svarstoma galimybė ne NVS šalių vežėjams taikyti didesnes kuro kainas.
Kol kas nepranešama kokios kainos būtų taikomos kitų šalių vežėjams, tačiau užsimenama, kad skirtumas gali būti ženklus.
Taip pat kuriamas teisės aktas, pagal kurį būtų sukurti reikalavimai degalinėms esančioms šalia automagistralių. Jose privalės būti dujų užpylimo taškas, parduotuvė, siūlomos maitinimo paslaugos, krovininių ir lengvųjų transporto priemonių stovėjimo aikštelė. Jei degalinė yra ne didesniu nei 5 km. atstumu nuo gyvenvietė arba jos teritorijoje, joje dar turės būti ir techninės pagalbos punktas, automobilių plovykla ir motelis ar viešbutis.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2013-02-19
Ekonomistams ir mokesčių specialistams diskutuojant apie galimus būdus į valstybės biudžetą surinkti daugiau lėšų, ne kartą minimas automobilių mokestis. Tačiau ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius teigia, kad šio mokesčio Vyriausybė nesvarsto.
„Europos Sąjungos valstybėse vyksta diskusija ir einama tuo keliu, kada yra didinamas akcizas kurui. Tai yra daugiau socialinio teisingumo: tas, kuris daugiau važiuoja, perka daugiau kuro ir daugiau sumoka“, – teigė premjeras.
„Automobilio mokestis nėra taip aktyviai svarstomas ir kitose valstybėse, todėl ir mes jo nesvarstome“, – pridėjo A. Butkevičius.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Vilnius, vasario 19 d. Ūkio banko žlugimas valstybei bei su šiuo banku reikalų neturėjusiems indėlininkams kainuos brangiau, nei „Snoro“ bankrotas, teigia smulkiuosius rinkos dalyvius vienijanti Investuotojų asociacija.
Lietuvos bankui pripažinus Ūkio banką nemokiu ir atšaukus jo veiklos licenciją, Ūkio banko laikinasis administratorius paskelbė, kad Ūkio banko įsipareigojimai viršija banko turtą 1,1 mlrd. litų.
2011 metais žlugusio „Snoro“, kurio akcininkai apkaltinti 1,7 mlrd. litų vertės turto pasisavinimu, bankroto metu teko suformuoti daugiau kaip 4 mlrd. litų atidėjinių. Tačiau apie 4 mlrd. litų draudimo išmokų indėlininkams išmokėjus valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas pardavus „Snoro“ turtą gali tikėtis susigrąžinti beveik visą šią sumą.
„Pagrindinis skirtumas tarp „Snoro“ ir Ūkio bankų tas, kad „Snoras“ daug aktyviau platino neapdraustus produktus – indėlių sertifikatus ir obligacijas, taip pat buvo itin aktyvus dirbdamas su stambiais valstybiniais ir verslo klientais. Tuo tarpu Ūkio bankas, finansuodamas savo veiklą, daugiausiai kliovėsi gyventojų indėliais, kurie apdrausti. Todėl „Snoro“ atveju daugiausiai nuostolių patyrė banko kreditoriai ir akcininkai, o Ūkio banko atveju didelę dalį nuostolių teks prisiimti Indėlių draudimo fondui“, - sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.
Skelbiama, kad apdrausti Ūkio banko klientų indėliai siekia apie 2,7 mlrd. litų. Perduodant šiuos įsipareigojimus bei „gerąjį“ Ūkio banko turtą, Indėlių ir investicijų draudimui, kaip skelbiama, prie sandorio finansavimo gali tekti prisidėti apie 800 mln. litų.
„Visi Lietuvoje veikiantys bankai, mokantys draudimo įmokas nuo pritrauktų indėlių, Indėlių draudimo fondą per metus papildo apie 170 mln. litų. Todėl galima konstatuoti, jog už Ūkio banko problemas sumokės ir kitų bankų klientai“, - sakė V. Plunksnis.
Lietuvos banko pareigūnai taip pat skelbia, kad su pagrindiniu Ūkio banko akcininku Vladimiru Romanovu susijusios paskolos sudarė 1,5-1,6 mlrd. litų.
„Tikėtina, kad šios paskolos neatsirado per vieną naktį, todėl akivaizdu, kad Ūkio bankas ilgą laiką pažeidinėjo Bankų įstatymo reikalavimus, tačiau šių pažeidimų Lietuvos bankas anksčiau neviešino, jie liko nepastebėti ir Ūkio banko auditorių“, - sakė V. Plunksnis.
Investuotojų asociacija
Vasario 21 d. nuo 8:00 iki 9:00 dėl programinės įrangos versijos keitimo darbų neveiks NCTS sistemos moduliai MCC ir GMS bei Verslininko portalas (https://trader.cust.lt).
Minėtu laikotarpiu Bendrijos/bendrojo tranzito procedūrų bei TIR knygelių įforminimas bus vykdomas taikant „Grįžtamosios procedūros“ reikalavimus.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Rusijos transporto ministerijos vadovas Maksimas Sokolovas užsiminė apie tai, kad išsivysčiusiose šalyse mokami keliai sudaro iki 5 proc. kelių tinklo. Taikant tokią praktiką Rusijoje, turėtų būti 55 tūkst. km. mokamų kelių.
Rusijos kelių tinklą sudaro apie 1 100 000 km. kelių. Šiuo metu 450 km. yra apmokestinti. Ateityje mokamų kelių žadama žymiai daugiau.
Rusijoje 2018 m. vyks pasaulio futbolo čempionatas. Iki tų metų žadama nutiesti ne vieną autostradą sujungsiančią didžiuosius šalies miestus. Net neabejojama, kad dauguma jų bus mokamos.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2013-02-18
Vasario vidurys transporto pasaulyje buvo ramus. Labiausiai džiugino keliuose sumažėjusių avarijų skaičius. Jei vilkikai ir patekdavo į eismo įvykius, tai būdavo apgadinami nežymiai ir niekas rimčiau nenukentėdavo. Vis tik įdomių žinių praėjusią savaitę būta. Daugiausiai žinių sulaukta iš valstybinių institucijų ir asocijuotų struktūrų.
Rusija
Atsižvelgdama į siūlymus ir pastabas bei siekdama palengvinti ir pagreitinti išankstinių deklaracijų pildymą, Rusijos muitinė įveda pakeitimus šioje sistemoje. Esminius pakeitimus galite rasti čia.
Taip pat iš Rusijos pasiekė žinios, Dūmos deputatai siūlo didinti baudas vilkikų vairuotojams važiuojantiems keliais, kuriuose sunkvežimių eismas draudžiamas. Tai labiausiai paliestų važiuojančius į Rusijos sostinę. Baudos padidėtų daugiau nei 30 kartų.
Lietuva
Vasario 12 d. Kaune, vykusiame Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidiumo posėdyje aptartas praėjusiųjų metų biudžeto vykdymas ir pasirinktos audito kompanijos įvertinsiančios 2012 m. asociacijos finansinę veiklą. Taip pat pakoreguota sekretoriato struktūra, patvirtintas regioninių susirinkimų grafikas bei nuspręsta tęsti derybas su IRU dėl TIR knygelių kainų mažinimo. Tuo pačiu patvirtintas sprendimas vesti tolimesnes teisines konsultacijas dėl Privalomojo draudimo kainų situacijos vežėjų rinkoje.
Dieną prieš, „Linavos“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius ir generalinis sekretorius Ričardas Malkus kartu su Lietuvos verslo konfederacijos „ICC Lietuva“ atstovais susitiko su Socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene. Susitikime aptarta viena opiausių Lietuvos vežėjų problemų – vairuotojų trūkumas ir jų rengimo sistemos spragos.
Nemažai žinių sulaukta iš muitinės atstovų. Nuo 2013 m. kovo 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 19 d. nutarimas keičiantis importo PVM įskaitymo sąlygas.
Taip pat muitinė reaguodama į susidariusią situaciją dėl AB „Ūkio bankas“ veiklos apribojimo, informavo mokesčių mokėtojus dėl galimo atleidimo nuo delspinigių.
Pasienio kontrolės punktų direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovai 2013 m. vasario 6-8 dienomis vyko susipažinti su Estijos pasienyje su Rusijos veikiančia transporto priemonių elektroninių eilių valdymo sistema „Goswift“, kurios pagalba galima atlikti išankstinę sienos kirtimo laiko rezervaciją. Kelionės tikslas buvo susipažinti su įdiegta sistema ir įvertinti jos privalumus bei trūkumus. Tikimasi, kad Lietuvoje panašios sistemos pradės veikti jau šiais metai.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Pasienio kontrolės punktų direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovai 2013 m. vasario 6-8 dienomis vyko susipažinti su Estijos Respublikos pasienyje su Rusijos Federacija veikiančia transporto priemonių, laukiančių kirsti valstybės sieną, eilių valdymo sistema „Goswift“, kurios pagalba galima atlikti išankstinę sienos kirtimo laiko rezervaciją. Kelionės tikslas buvo susipažinti su įdiegta sistema ir įvertinti jos privalumus bei trūkumus.
Direkcijos paskelbto transporto priemonių, laukiančių kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną, eilių valdymo informacinės sistemos pirkimo konkurso laimėtoju yra pripažinta UAB „Ekskomisarų biuras“ kartu su Estijos įmone Girf Ou, kuri sukūrė ir įdiegė minimą informacinę sistemą „Goswift“ Estijoje.
Lietuvoje eilių valdymo informacinė sistema pradės veikti 2013 m. liepos mėnesį Kybartų pasienio kontrolės punkte, vėliau – Medininkų pasienio kontrolės punkte, todėl išvykos į Estiją metu įgyta patirtis leis geriau pasiruošti sistemos įdiegimui Lietuvoje.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ vasarą dažniau skraidys į Kroatijos uostamiestį Rijeką, įsikūrusį šalia Adrijos jūros pakrantės. Miestas yra svarbių šalies ir regiono transporto jungčių kryžkelėje, todėl oro bendrovė tikisi pritraukti šiame regione pakeliauti norinčių turistų iš Baltijos, Skandinavijos, Rusijos ir NVS valstybių.
„Didinti skrydžių skaičių į Rijeką mus paskatino didžiulis keleivių susidomėjimas šiuo maršrutu. Džiaugiamės galėdami pranešti, jog vasaros kelionių įkarštyje į Rijeką skraidysime ir sekmadieniais“, – sako „airBaltic“ komercijos vadovas Michaelas Grimmas.
Nuo birželio 6-osios „airBaltic“ lėktuvai iš Rygos oro uosto į Rijeką skraidys du kartus per savaitę – ketvirtadieniais ir sekmadieniais. Kelionė „Boeing 737” lėktuvu truks mažiau nei pustrečios valandos, o lėktuvo bilietas kainuos nuo 190 litų, įskaičiavus oro uostų mokesčius ir rinkliavas.
2013-ųjų vasaros sezonui „airBaltic“ skraidins šešiomis naujomis kryptis: į Prahos, Hevizo-Balatono, Olbios (Sardinija), Larnakos, Maltos ir Rijekos oro uostus.
Oro bendrovė skraido į daugiau kaip 60 Europos, Skandinavijos, Rusijos, NVS šalių ir Viduriniųjų Rytų miestų. Lietuvoje „airBaltic“ skrydžius vykdo iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų.
„Air Baltic Corporation“
Šią savaitę Suomijos keliais važinėjantys vilkikų vairuotojai gali būti stabdomi dažniau nei įprastai.
Policijos pareigūnai tikrins transporto priemonių greitį, pervežimo bei vairuotojo darbo ir poilsio rėžimo taisyklių laikymąsi.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Emisijos standartai sunkvežimiams priverčia gamintojus ieškoti švaresnių ir geresnių technologijų, kurios mažiau kenktų aplinkai. Skirtingose žemynuose taikomi skirtingi standartai, tačiau iš esmės paskirtis jų ta pati – mažinti teršalų kiekį ore. Kuo tie standartai skiriasi, kokia iš to nauda vežėjams ir kokie standartai yra taikomi apžvelgsime šiame straipsnyje.
Bendrai apie standartus
Sunkvežimių gamintojams ir jų klientams tenka įsigyti vis brangesnius sunkvežimius. Didėjant emisijos standartų reikalavimams, kyla ir jų kaina. Gaminant produktus skirtingoms rinkoms su skirtingais reikalavimais ir skaičiavimo sistemomis, tenka daugiau investuoti į transporto priemonių gamybą. Galiausiai už tai sumoka klientas.
Gera žinia ta, kad daugumoje didžiausių rinkų šie standartai vienodėja ir gamintojai gali orientuotis į panašaus emisijos standarto transporto priemonių gamybą visoms rinkoms.
Iš esmės yra trys pagrindiniai emisijos standarto modeliai – europietiškas, amerikietiškas ir japoniškas. Skirtingų jų reikia dėl įvairių priežasčių, tačiau pačios svarbiausios – kuro savybių skirtumai regionuose, naudojamos technologijos, ekonominė situacija. Patys reikalavimai išmetamoms dujoms ir kietosioms dalelėms yra bemaž vienodi, skiriasi tik skaičiavimo sistema.
Amerikietiškasis ir japoniškas variantas iš esmės taikomas tik šiose šalyse. Europietiškasis taikomas Europoje, Azijoje ir Pietų Amerikoje. Įdomia poziciją pasirinko Australija – čia transporto priemonės emisijos standartą gamintojas gali nurodyti pagal bet kurį iš trijų modelių.
Kas keisis artimiausioje ateityje?
Europoje įsigaliojus „Euro 6“ standartui, gamintojas turės reguliariai tikrinti klientų naudojamas transporto priemones ir užtikrinti, kad net ir jas eksploatuojant sunkvežimių emisija atitinka standartus. Panašūs reikalavimai atsiras ir JAV. Japonija 2016 m. žada adaptuoti „Euro 6“ standartą. Jei šiuo keliu pasuks ir JAV, tuomet emisijos standartai bus harmonizuoti visame pasaulyje, o tai turėtų atpiginti naujų transporto priemonių gamybą. Gamintojams reikės mažiau investuoti į kuriamus sunkvežimius.
Kitas įdomus aspektas – kitais metais JAV įves anglies dioksido emisijos ribinius standartus. Praktiškai tai reiškia, kad šis standartas parodys sunkvežimio kuro sąnaudas. Europoje turėtų būti svarstoma identiška perspektyva. Gamintojai privalės nurodyti kuro sąnaudų lygį, o gal net ir klijuoti specialius lipdukus ant transporto priemonių. Tai primintų buitinių prietaisų energijos suvartojimo ar neseniai įsigaliojusį padangų ženklinimą.
Kokie standartai taikomi šiuo metu
Šie standartai taikomi gaminamoms transporto priemonėms. Europoje šiuo metu galioja „ Euro 5“ standartas. Nuo kitų metų įsigalios „Euro 6“. Amerikoje ir Japonijoje dabartiniai standartai atitinka „Euro 6“ standartus. Brazilijoje ir Australijoje reikalavimai siekia „Euro 5“ standarto normas. Rusijoje kiek liūdniau – „Euro 3“. Indijoje ir Kinijoje galioja „Euro 3“ ir „Euro 4“ standartai. Šiose šalyse standartus nustato regionų valdžia. Dažniausiai regionuose, kuriuose gausybė gyventojų ir yra dideli miestai, šie reikalavimai griežtesni, o provincijų regionuose galima gaminti ir eksploatuoti ne tokias ekologiškas transporto priemones.
Taip pat yra daugybė šalių, kuriose išvis nėra emisijos standarto reikalavimų. Dažniausiai žinomi vilkikų gamintojai šioms šalims tiekia „Euro 3“ standarto variklius ar transporto priemones.
Parengta pagal „Volvo Trucks“ medžiagą.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2013 m. vasario 13 d. įvyko darbinis pasitarimas, kuriame Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus ir AB „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius Rokas Masiulis aptarė problemas, susijusias su SGD terminalo pastatymu laiku.
„Susitikimo metu kompleksiškai aptarėme SGD projekto įgyvendinimo problematiką ir, kas yra ypač aktualu mums, kaip dviems atsakingoms institucijoms, įgyvendinančioms šį valstybinės reikšmės energetikos projektą, radom bendrą supratimą ir sutarimą dėl SGD projekto realizacijos laiku“, – teigė generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Primename, jog 2012 m. liepos 5 d. tarp AB „Klaipėdos nafta“ ir Uosto direkcijos buvo sudaryta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūros ir suprastruktūros pagerinimo ar sukūrimo sutartis, kuria šalys susitarė dėl bendradarbiavimo sąlygų įgyvendinant SGD terminalo projektą. Atsižvelgdama į numatomą SGD terminalo statybos eigą, Uosto direkcija strateginiame veiklos plane numatė lėšas uosto infrastruktūrai vystyti: gilinimo darbams, pirso statybai ir kitiems investiciniams komponentams dėl SGD terminalo projekto įgyvendinimo.
Iš viso 2013 m. suskystintųjų gamtinių dujų terminalo infrastruktūrai įrengti ir akvatorijai gilinti Uosto direkcija yra numačiusi skirti 82,8 mln. litų sumą, o 2013–2015 m. laikotarpiu – 170 mln. Lt (sumos nurodomos be PVM).
Be to, š. m. vasario 8 d. Uosto direkcijos rangovas „Van Oord Dredging and Marine Contractors BV“ jau pradėjo gilinimo darbus, kurie reikalingi ir dėl planuojamo suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybos. Remiantis pasirašyta sutartimi iš viso numatoma iškasti apie 1,5 mln. m3.
Bus dedamos visos pastangos, jog Uosto direkcijos prisiimti įsipareigojimai dėl SGD terminalo statybos Klaipėdos uoste būtų įgyvendinami laiku.
VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas
Kretingos geležinkelio stotis greitai taps pirmąja stotimi Lietuvoje, kurioje bus aptarnaujami geležinkelių ir autobusų transporto keleiviai. Vasario 13 dieną akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Kretingos autobusų parkas“ pasirašė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.
Kretingos geležinkelio stotis yra keleiviams patogioje vietoje ir turi reikalingą infrastruktūrą – laukimo salę, sanitarinius mazgus. Joje yra techninės galimybės telefoniniam-faksimiliniam bei interneto ryšiui įrengti bendrovės „Kretingos autobusų parkas“ darbuotojams.
Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ patalpas pritaikys autobusų stoties veiklai bei įrengs bendrą Kretingos geležinkelio-autobusų stoties iškabą ant pastato stogo.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Ukrainoje nuo spalio 1 iki gegužės 1 d. bus privaloma važinėti su įjungtais dieniniais automobilių žibintais.
Šis reikalavimas galios keliuose, esančiuose ne gyvenvietėse. Automobiliai, kuriuose nėra sumontuoti dieniniai žibintai, privalės įsijungti artimąsias šviesas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Šiai metais jau 10 kartų bandyta papirkti Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos pareigūnus. Sausio mėnesį užfiksuoti 8 bandymai papirkti pareigūnus; vasarį, iki šiol – 2.
Paskutinysis bandymas buvo vasario 8-osios vakarą, apie 20.25 val. Vilniuje, Gariūnų ir Jočionių g. sankryžoje į eismo įvykį atvykę Kelių policijos pareigūnai įtarė, kad vairuotojas yra apsvaigęs nuo alkoholio. Įtarimas pasitvirtino, eismo įvykio vietoje vairuotojui G. B. (45 metų amžiaus) nustatytas 1,04 promilės girtumas. Pildant eismo įvykio dokumentus, vairuotojas pasiūlė pareigūnams susitarti. Įspėtas apie gresiančią baudžiamąją atsakomybę vairuotojas į pareigūnų žodžius nereagavo ir parodė savo „dosnumą“ abiem pareigūnams padalindamas po 200 Lt, o vėliau bandė įsiūlyti ir po 400 Lt.
Bandymas papirkti buvo užfiksuotas videoregistratoriumi – vaizdo ir garso įrašymo priemonės įrengtos visuose tarnybiniuose automobiliuose.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. (Papirkimas). „Tas, kas siūlydamas, pažadėdamas duoti arba duodamas didesnės negu 250 MGL vertės kyšį arba tokius veiksmus padarė siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos vykdant įgaliojimus, gali būti nubaustas laisvės atėmimu iki ketverių metų“.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2013-02-13
Išankstiniais duomenimis sausį Lietuvos geležinkeliais keliavo 412 tūkst. keleivių, arba 9,2 proc. daugiau nei tą patį mėnesį 2012 m.
Maršrutu N.Vilnia–Vilnius–Kaunas–N.Vilnia praėjusį mėnesį vyko apie 109 tūkst. keleivių, arba 15 proc. daugiau nei 2012 m. sausį. Keliavusiųjų maršrutais Vilnius-Ignalina-Turmantas-Vilnius bei Vilnius-Kena-Vilnius taip pat buvo atitinkamai 12 ir 20 proc. daugiau.
Džiugina ir toliau augantis keliaujančiųjų tarp Vilniaus ir Minsko (Baltarusija) skaičius. Sausį tarp dviejų sostinių keliavo daugiau nei 26 tūkst. keleivių, arba 44 proc. daugiau nei tą patį mėnesį 2012-aisiais.
AB „Lietuvos geležinkeliai“
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|