2013 m. vasario 13 d. įvyko darbinis pasitarimas, kuriame Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus ir AB „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius Rokas Masiulis aptarė problemas, susijusias su SGD terminalo pastatymu laiku.
„Susitikimo metu kompleksiškai aptarėme SGD projekto įgyvendinimo problematiką ir, kas yra ypač aktualu mums, kaip dviems atsakingoms institucijoms, įgyvendinančioms šį valstybinės reikšmės energetikos projektą, radom bendrą supratimą ir sutarimą dėl SGD projekto realizacijos laiku“, – teigė generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Primename, jog 2012 m. liepos 5 d. tarp AB „Klaipėdos nafta“ ir Uosto direkcijos buvo sudaryta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūros ir suprastruktūros pagerinimo ar sukūrimo sutartis, kuria šalys susitarė dėl bendradarbiavimo sąlygų įgyvendinant SGD terminalo projektą. Atsižvelgdama į numatomą SGD terminalo statybos eigą, Uosto direkcija strateginiame veiklos plane numatė lėšas uosto infrastruktūrai vystyti: gilinimo darbams, pirso statybai ir kitiems investiciniams komponentams dėl SGD terminalo projekto įgyvendinimo.
Iš viso 2013 m. suskystintųjų gamtinių dujų terminalo infrastruktūrai įrengti ir akvatorijai gilinti Uosto direkcija yra numačiusi skirti 82,8 mln. litų sumą, o 2013–2015 m. laikotarpiu – 170 mln. Lt (sumos nurodomos be PVM).
Be to, š. m. vasario 8 d. Uosto direkcijos rangovas „Van Oord Dredging and Marine Contractors BV“ jau pradėjo gilinimo darbus, kurie reikalingi ir dėl planuojamo suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybos. Remiantis pasirašyta sutartimi iš viso numatoma iškasti apie 1,5 mln. m3.
Bus dedamos visos pastangos, jog Uosto direkcijos prisiimti įsipareigojimai dėl SGD terminalo statybos Klaipėdos uoste būtų įgyvendinami laiku.
VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas
Kretingos geležinkelio stotis greitai taps pirmąja stotimi Lietuvoje, kurioje bus aptarnaujami geležinkelių ir autobusų transporto keleiviai. Vasario 13 dieną akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Kretingos autobusų parkas“ pasirašė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.
Kretingos geležinkelio stotis yra keleiviams patogioje vietoje ir turi reikalingą infrastruktūrą – laukimo salę, sanitarinius mazgus. Joje yra techninės galimybės telefoniniam-faksimiliniam bei interneto ryšiui įrengti bendrovės „Kretingos autobusų parkas“ darbuotojams.
Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ patalpas pritaikys autobusų stoties veiklai bei įrengs bendrą Kretingos geležinkelio-autobusų stoties iškabą ant pastato stogo.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Ukrainoje nuo spalio 1 iki gegužės 1 d. bus privaloma važinėti su įjungtais dieniniais automobilių žibintais.
Šis reikalavimas galios keliuose, esančiuose ne gyvenvietėse. Automobiliai, kuriuose nėra sumontuoti dieniniai žibintai, privalės įsijungti artimąsias šviesas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Šiai metais jau 10 kartų bandyta papirkti Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos pareigūnus. Sausio mėnesį užfiksuoti 8 bandymai papirkti pareigūnus; vasarį, iki šiol – 2.
Paskutinysis bandymas buvo vasario 8-osios vakarą, apie 20.25 val. Vilniuje, Gariūnų ir Jočionių g. sankryžoje į eismo įvykį atvykę Kelių policijos pareigūnai įtarė, kad vairuotojas yra apsvaigęs nuo alkoholio. Įtarimas pasitvirtino, eismo įvykio vietoje vairuotojui G. B. (45 metų amžiaus) nustatytas 1,04 promilės girtumas. Pildant eismo įvykio dokumentus, vairuotojas pasiūlė pareigūnams susitarti. Įspėtas apie gresiančią baudžiamąją atsakomybę vairuotojas į pareigūnų žodžius nereagavo ir parodė savo „dosnumą“ abiem pareigūnams padalindamas po 200 Lt, o vėliau bandė įsiūlyti ir po 400 Lt.
Bandymas papirkti buvo užfiksuotas videoregistratoriumi – vaizdo ir garso įrašymo priemonės įrengtos visuose tarnybiniuose automobiliuose.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. (Papirkimas). „Tas, kas siūlydamas, pažadėdamas duoti arba duodamas didesnės negu 250 MGL vertės kyšį arba tokius veiksmus padarė siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos vykdant įgaliojimus, gali būti nubaustas laisvės atėmimu iki ketverių metų“.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2013-02-13
Išankstiniais duomenimis sausį Lietuvos geležinkeliais keliavo 412 tūkst. keleivių, arba 9,2 proc. daugiau nei tą patį mėnesį 2012 m.
Maršrutu N.Vilnia–Vilnius–Kaunas–N.Vilnia praėjusį mėnesį vyko apie 109 tūkst. keleivių, arba 15 proc. daugiau nei 2012 m. sausį. Keliavusiųjų maršrutais Vilnius-Ignalina-Turmantas-Vilnius bei Vilnius-Kena-Vilnius taip pat buvo atitinkamai 12 ir 20 proc. daugiau.
Džiugina ir toliau augantis keliaujančiųjų tarp Vilniaus ir Minsko (Baltarusija) skaičius. Sausį tarp dviejų sostinių keliavo daugiau nei 26 tūkst. keleivių, arba 44 proc. daugiau nei tą patį mėnesį 2012-aisiais.
AB „Lietuvos geležinkeliai“
2013-02-13
Koncernas „MAN“ praėjusius metus pabaigė pelningai, tačiau rezultatais patenkinti nėra.
Koncerno grynasis pelnas pernai siekė 964 mln. eurų. 2011 m. – 1, 483 mlrd. eurų. Labiausiai tai įtakojo paklausos Europoje ir Brazilijoje kritimas. Būtent šios dvi rinkos yra svarbiausios „MAN“ koncernui.
Brazilijoje rezultatai suprastėjo dėl nuo 2012 m. įsigaliojusio „Euro 5“ standarto. Dauguma transporto įmonių sunkvežimius pirko 2011 m., tad 2012 m. užsakymų buvo gerokai mažiau. Panašaus scenarijaus tikimasi ir Europoje, kuomet 2014 m. įsigalios „Euro 6“ standartas. „MAN“ tikisi šių metų antroje pusėje sulaukti padidėjusios paklausos, o kitų metų pradžioje – užsakymų nuosmukio.
Metinė „MAN“ apyvarta siekė 16 mlrd. eurų, tai yra 7 proc. mažiau nei 2011 m. Vidutinis pardavimų pelningumas – 6,1 proc.
Iš viso „MAN“ 2012 m. pardavė 134,245 transporto priemones. 2011 m. šis rezultatas buvo geresnis – 155,520.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos vairuotojams primena: pranašaujanti pavasarį antroji žiemos pusė – labai apgaulinga, o kelyje tykančių pavojų - dar daug. Dieną ledas ir sniegas keliuose virsta vandeniu, o paryčiais ir vakarop šąla, todėl pasidengia plikledžiu. Pavojų vairuotojams kelia tai, kad plikledis susidaro labai greitai ir tam tikruose kelių ruožuose.
Valstybinės reikšmės keliai šalyje valomi ir barstomi nuo ankstaus ryto iki vakaro, tačiau jie prižiūrimi pagal skirtingą priežiūros lygį, atsižvelgiant į eismo intensyvumą ir reikšmę.
Žiemą kelių priežiūros darbai užtrunka ir yra atliekami tam tikru eiliškumu pagal kelių svarbą. Pirmiausia yra valomi ir (arba) barstomi didžiausio eismo intensyvumo keliai. Ši kelių priežiūros tvarka padeda užtikrinti saugesnį eismą keliuose ir yra ekonomiškai efektyviausia.
Nustatyti reikalavimai priežiūros kokybei paprastai netaikomi esant sudėtingoms oro sąlygoms: kai sninga ir pusto ilgiau kaip 6 val.; kai su pertraukomis sninga ir pusto ilgiau nei parą; kai įšalęs kelias po lietaus apledėja, lijundra; kai per parą kelias apledėja daugiau kaip du kartus; kai oro temperatūra dieną nepakyla aukščiau nei iki –8 °C.
Magistralinis kelias A1 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda nuo Vilniaus iki Sitkūnų sankryžos) su A8 keliu ir kelias VIA BALTICA (Ryga–Panevėžys–Kėdainiai–Sitkūnai–Kaunas–Marijampolė–Suvalkai) kelių priežiūros tarnybų prižiūrimi visą parą. Kituose magistraliniuose keliuose tarnybos budi, valo sniegą ir juos barsto nuo 4 iki 22 val.
Krašto keliuose kelininkai dirba nuo 6 iki 19 val. Šie keliai valomi ir barstomi praėjus ne daugiau kaip 4 val. po to, kai nustoja snigti. Esant slidžiai kelio dangai, rytą pirmą kartą šie keliai barstomi iki 8 val. Eismas, esant ypač sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms, gali nutrūkti ne ilgiau kaip 8 val. Nuo 19 iki 6 val. šie keliai nevalomi ir nebarstomi. Juose gali būti suspausto sniego provėžų.
Rajoniniuose keliuose dirbama nuo 9 iki 18 val., jie valomi baigus tvarkyti magistralinius ir krašto kelius. Barstoma tik intensyvaus eismo rajoninių kelių pavojinguose ruožuose (stačiose įkalnėse, staigiuose posūkiuose) ir tik po stiprių lijundrų arba plikšalų. Eismas, esant ypač sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms, gali nutrūkti ne ilgiau kaip 48 val.
Rajoniniuose keliuose, kuriuose eismo intensyvumas didesnis kaip 1 000 aut./ parą (apie tūkst. km), kelių priežiūros tarnybos budi, valo sniegą ir barsto slidumą mažinančias medžiagas nuo 6 iki 19 val. Šie keliai valomi ir barstomi praėjus ne daugiau kaip 5 val. po to, kai nustoja snigti. Esant slidžiai kelio dangai, pirmą kartą šiuos kelius būtina pabarstyti iki 9 val. Eismas, esant ypač sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms, gali nutrūkti ne ilgiau kaip 8 val.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Didžiausius Lietuvos investuotojus vienijanti asociacija „Investors‘ Forum“ jau antrą kartą organizuos rinkimus, kurių metu apdovanos praėjusiais metais labiausiai prie investicinio klimato gerinimo prisidėjusius verslo įmonių, valstybės institucijų ir žiniasklaidos atstovus.
Paraiškas pretenduoti į „Investors‘ Forum“ apdovanojimus galima pateikti iki kovo 4 dienos. Apdovanojimai bus įteikti iškilmingos ceremonijos, į kurią susirinks verslo, politikos ir žiniasklaidos lyderiai, metu šių metų balandžio 12 dieną. Paraiškas vertins „Investors‘ Forum“ nariai, valdyba ir ekspertai.
„Šie apdovanojimai ne tik parodo investuotojų bendruomenės norą pagerbti labiausiai investiciniam klimatui nusipelniusius asmenis, tačiau kartu yra ir simbolinis būdas parodyti, kad visi kartu turime siekti valstybės gerovės“, - teigia „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.
2012 metais titulas „Metų investuotojas“ už įgyvendintus investicinius projektus buvo suteiktas Kėdainių bendrovė „Lifosa“. Apdovanojimas „Atsakinga įmonė“ buvo paskirtas bankui „Swedbank“ už skaidrią ir atsakingą veiklą, vykdomas socialines ir edukacines iniciatyvas. Apdovanojimas už geriausią priimta valdžios sprendimą buvo skirtas Finansų ministerijai už įvykdytus įstatymų pakeitimus, naudingus investicinei aplinkai. „Metų verslo žurnalisto“ titulas skirtas televizijos laidos ir interneto portalo „Pinigų karta“ kūrėjui Andriui Tapinui.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 metų trečio ketvirčio pabaigoje Lietuvoje sukauptos tiesioginės užsienio investicijos sudarė 40,2 mlrd. litų. Tiesioginių praėjusių metų investicijų srautas rugsėjo siekė 1,6 mlrd. litų. Per pirmuosius tris praėjusių metų ketvirčius investuotojai Lietuvoje vykdė 29 investicinius projektus ir sukūrė beveik 3 tūkst. naujų darbo vietų – trečdaliu daugiau nei investuotojai Estijoje (1,9 tūkst.) ir net keturis kartus daugiau nei Latvijoje (~780).
DĖMESIO!
Verslo įmonės, valstybės institucijos ir žiniasklaidos atstovai paraiškas dalyvauti „Investors‘ Forum“ apdovanojimuose gali siųsti el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. iki 2013 m. kovo 4 d. 15.00 val.
Asociacija „Investors‘ forum“ (Investuotojų forumas )
Sinoptikai įspėja, kad artimiausiomis dienomis Baltarusijoje bus itin nepalankios oro sąlygos vežėjams.
Artimiausiomis dienomis naktį bus minusinė, o diena pliusinė temperatūra. Dėl to keliuose formuosis plikledis. Taip pat prognozuojami krituliai. Gali ir snigti ir būti šlapdriba, vietomis netgi lietus.
Vairuotojai raginami būti atidūs, pasirinkti saugų greitį ir tinkamai įvertinti eismo sąlygas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Nuo 2013 m. kovo pabaigos iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto skrydžius į Kijevą pradės vykdyti oro linijų bendrovės „UTair-Ukraine Airlines” ir „Ukraine International Airlines”.
Per dvejus „Aerosvit Airlines” veiklos metus Kijevo kryptis tapo itin populiari. Dėl kompanijos bankroto procedūrų skrydžiai buvo nutraukti, tačiau šio maršruto potencialas nesumažėjo. Tad nuo kovo pabaigos skrydžius į du skirtingus oro uostus – Zhulyany, esantį neloji Kijevo centro, ir Borispyl, pagrindinį Kijevo oro uostą – pradeda net dvi oro linijų bendrovės.
„UTair-Ukraine Airlines” skrydžius iš Kijevo Zhulyany oro uosto vykdys 3 kartus per savaitę: pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais. Lėktuvas iš Zhulyany į Vilnių atvyks 12 val. 10 min., o iš Vilniaus kils 13 val. 10 min. Skrydžiai bus vykdomi ATR-72 orlaiviu.
Nuo kovo 31 d. „Ukraine International Airlines” pradės kasdienius skrydžius iš kito Kijevo oro uosto - Borispyl, iš kurio skrydžius vykdė „Aerosvit Airlines”.
Pirmadieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais iš Kijevo Borispyl oro uosto lėktuvas Vilniuje leisis 11 val., o išvyks – 11 val. 50 min., antradieniais, trečiadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais leisis 16 val., išvyks 16 val. 50 min. „Ukraine International Airlines” skraidys AN-148 orlaiviu.
Tarptautinis Vilniaus oro uostas
2013-02-11
Paskutiniojo žiemos mėnesio pradžia buvo pakankamai rami. Sulaukta nemažai pareiškimų susijusių su saugiu eismu ir kelių priežiūra. Taip pat kalbėta apie naujoves vilkikų rinkoje.
Vilkikų naujienos
Visus šiek tiek nustebino rusai. Jie taip pat pradėjo žvalgytis į ateities vilkikus ir prakalbo apie naujus modelius. Kompanija „Kamaz“ tikisi, kad artimiausiu metu su elektra varomomis transporto priemonėmis susijusios technologijos gerokai atpigs ir tai leis jiems sukurti elektra varoma sunkvežimį. Kalbama ir apie sunkiasvorės transporto priemonės kūrimą, kuriai nereiks vairuotojo.
Skandinavijos glūdumoje užfiksuotas naujasis “Hyundai” vilkikas. Laikui bėgant jis turėtų pasirodyti Europos rinkoje. Būtent apie tokius planus kalba gamintojas.
Lietuvoje tai pat pastebėtas įdomus sunkvežimis. Vairuotojas Arūnas Uleckas poilsio metu tobulina savo transporto priemonę, kuri išsiskiria iš daugumos kitų. Fotoreportažas apie išskirtinę transporto priemonę čia.
Mėgstantys fantastiką, turėtų būti sužavėti “Spidertainer” prototipu. Vilkiko ir voro mišrūnas pristatytas dizaino konkurse Vokietijoje.
Saugumas keliuose
Pastaruoju metu padaugėjus kraupių avarijų skaičiui Susisiekimo ministerija rengia priemonių planą, kuris turėtų užtikrinti didesnį eismo saugumą keliuose ir sugriežtinti vairutotojų atsakomybę. Pavyzdžiui už greičio viršijimą mieste daugiau kaip 30 kilometrų atimti vairuotojo pažymėjimą.
Naujomis pataisomis norima kovoti su vairuotojais, važinėjančiais neapdraustomis transporto priemonėmis ar nepatikrinusiais jų techninės būklės. Automobiliams be draudimo ar techninės apžiūros gali grėsti išregistravimas.
Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius susitiko su Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) atstovais. Susitikimo metu didžiausias dėmesys buvo skiriamas vietinės reikšmės kelių (gatvių) tiesimo, taisymo ir priežiūros klausimams aptarti. R.Sinkevičius pasisakė už tai, kad būtų padidintas (t.y., atstatytas) degalų akcizo dalies, pervedamos į Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo programos sąskaitą, dydis nuo 55 iki 80 procentų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Savaitgalį Kybartų ir Sudargo kelio postuose Kauno teritorinės muitinės pareigūnai sulaikė daugiau kaip 500 tūkst. vienetų. kontrabandinių cigarečių, kurių vertė – apie 200 tūkst. litų. Didžiausi kontrabandos kiekiai buvo gabenti automobiliais su svetimų transporto priemonių numeriais.
Didžiausia rūkalų kontrabanda buvo surastas sekmadienio naktį Kybartų kelio poste LR piliečio V J. vairuojamame automobilyje „VW Passat“. Nuo muitinės kontrolės slepiamą krovinį sudarė beveik 75 tūkst. vnt. cigarečių „Denim“. Pažeidėjas rūkalus buvo išslapstęs specialiai įrengtame kuro bake ir dujų balione, automobilio durelėse bei prietaisų skydelyje.
Šiam pažeidėjui administracinį teisės pažeidimų protokolą surašė ne tik muitinės, bet ir policijos pareigūnai. Muitininkai, atlikdami detalų transporto priemonės patikrinimą, nustatė, kad „VW Passat“ numeriai, kurie buvo uždėti automobiliui atvykus į postą, priklauso visai kitai transporto priemonei. Ieškant cigarečių, buvo rasti ir tikrieji, šiam automobiliui priklausantys numeriai. Apie įvykį buvo informuoti policijos pareigūnai, kurie atvykę į postą piliečiui V. J. surašė protokolą.
Panašus atvejis Kybartų kelio poste buvo užfiksuotas keliomis valandomis vėliau. Į postą automobiliu „BMW“ atvykęs LR pilietis S. P., žodžiu deklaravo, kad veža 2 pakelius cigarečių. Tačiau atliekant detalų transporto priemonės patikrinimą, muitinės pareigūnai įvairiose slėptuvėse rado beveik 68 tūkst. vnt. rūkalų. Tikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad valstybiniai numeriai, su kuriais į postą atvyko transporto priemonė, priklauso kitam automobiliui. Apie šį įvykį muitininkai informavo policijos pareigūnus, kurie kontrabandos gabentojui surašė dar vieną protokolą.
Visiems savaitgalį nustatytiems pažeidėjams surašyti administraciniai teisės pažeidimo protokolai, o nelegalūs cigarečių kroviniai ir juos gabenusios transporto priemonės sulaikyti.
Kauno teritorinė muitinė
2013-02-11
20 amžiaus krovinių pervežimo sektoriuje aršiausia konkurencija vyksta tarp dviejų transporto rūšių – geležinkelių ir automobilių transporto. Kiekvienas iš jų turi savo privalumų ir trūkumų, todėl jie išlieka daugiau ar mažiau konkurencingi. Kol kas pirmauja kelių transportas. Tačiau ar tai reiškia, kad taip bus visada?
Šiaip ar taip, Europos Komisija jau 10 metų aktyviai stengiasi pakeisti situaciją – tiesa, kol kas nesėkmingai. Praeiti metai vėl pasižymėjo naujomis pastangomis pagerinti geležinkelių padėtį. Kas iš tikrųjų laimi šioje konkurencingoje kovoje? Ir kaip atrodys Europos transporto sistema po 15-20 metų?
Bendra tendencija
Iš pradžių pateiksime truputį statistikos. Šiandien pagal pervežimų apimtį pasaulyje pirmauja jūros transportas: jam tenka apie 2/3 krovinių. Tačiau tai ne šio straipsnio tema. Kas liečia sausumos transportą, reikia pasakyti, kad maždaug nuo praeito amžiaus vidurio automobilių transportas pradėjo išstumti geležinkelių transportą: per 50 metų pastarojo dalis sumažėjo beveik perpus ir šiandien sudaro apie 15 proc. Tai ypač pastebima Europoje, kur nuo 1970 iki 2000-ųjų metų vidurio geležinkelių transporto dalis sumažėjo nuo 21 proc. iki 8 proc. Krovinių apyvarta šalyse su pereinamąja ekonomika atrodo kiek kitaip: čia dominuoja geležinkelių sektorius – 60 proc., o automobiliams tenka tik 9 proc. visų krovinių.
Tuo pačiu metu vyko ir intermodalinių pervežimų schemos bei rinkos formavimas. Šio proceso padariniai yra labai reikšmingi: tai leidžia padidinti pristatymo greičius ir sumažinti išlaidas. Europos Komisija (EK) suformulavo šią idėją 2006 m. „Baltojoje knygoje“. Pagrindinė techninė sąlyga jau buvo sėkmingai įvykdyta – konteinerių pervežimų dalis padidėjo iki 40 proc.
Krovinių pervežimai keliais vis dar pralenkia geležinkelius dėl daugelio priežasčių, bet pirmiausiai – dėl pristatymo greičių ir mobilumo, nes kelių infrastruktūra yra daug tankesnė. Būtent šis pranašumas pasirodė svarbesnis už visus geležinkelių privalumus: santykinai žemas kainas, nepriklausomybę nuo oro sąlygų, dideles krovinių apimtis vienam traukos jėgos vienetui ir t.t. Visa tai blėsta prieš vieną faktą: iki 2000-ųjų metų vidurio vidutinis traukinių greitis Europoje smuko iki 18 km/val.
Vis dėlto vilkikai turi kelias rimtas ydas, kurių sprendimui Europoje kreipiama nemažai dėmesio: saugumo stoka (mirtingumas keliuose) ir žemesnis ekologiškumas jei lygintume su traukiniais. Be to, Europa vis labiau dūsta nuo transporto kamščių, dėl kurių kasmet prarandama iki 2 proc. BVP. Šių problemų sprendimas ir yra svarbiausias raidos vektorius pagal 2000 m. „Baltąją knygą“.
Jei pirmame šio amžiaus dešimtmetyje buvo akcentuojamas pačių automobilių tobulinimas, nuodingų išmetamųjų dujų kontrolės sugriežtinimas, naujų navigacijos technologijų diegimas, vairuotojų darbo ir poilsio režimo kontrolė, baudžiamosios atsakomybės sugriežtinimas ir t.t., tai jau šiame dešimtmetyje Briuselis iškėlė tikslą perskirstyti krovinių srautą labiau apkraunant geležinkelių transportą.
Tai gi jau 2000 m. Europos geležinkelininkai paskelbė strategiją, numatančią iki 2020 metų triskart padidinti pervežamų krovinių apimtį. 2011 m. „Baltojoje knygoje“ Briuselis nubrėžė gaires, pagal kurias krovinių, keliaujančių virš 300 km atstumu, dalis geležinkelių sektoriuje turi išaugti iki 30 proc., o iki 2050 m. – iki 50 proc. Ir tai jau rimtas iššūkis vežėjams.
Taip pat jau ilgą laiką siekiamas tikslas liberalizuoti geležinkelių sistemą ir kelis kartus buvo imamasi priemonių panaikinti geležinkelių valdymą pagal „holdingo modelį“ (t.y. kai tas pats operatorius valdo ir geležinkelį, ir traukinius). Per šį laikotarpį pradedant nuo 2001 m. buvo pasirašyti trys „geležinkelių paketai“, o praeitų metų liepos mėnesį Europos Parlamentas patvirtino ir ketvirtąjį. Kol kas šios pastangos duoda mažai naudos – beveik jokios. Nepavyko ne tik padidinti geležinkelių vaidmenį, bet ir pristabdyti jo sumažėjimą. Net gi toks projektas, kaip Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) sukūrimas, beveik nevykdomas: iš 30 suplanuotų projektų finansuojami tik 6. Ir tie įgyvendinami labai lėtai (to pavyzdys – „Rail Baltic“).
„Ferrmed” projektas
Šiame etape atsakyti į klausimą „Ką daryti?“ pabandė asociacija „Ferrmed“, kuri jungia 143 verslo institucijų ir privačių Europos ir Šiaurės Afrikos bendrovių. Pirmą kartą asociacija pateikė savo viziją 2009 m.
Pagrindinė „Ferrmed“ idėja yra suformuoti krovinių pervežimo tinklą trimis transeuropinėmis kryptimis „Šiaurė-Pietūs“ ir trimis kryptimis „Vakarai-Rytai“, kurios turi sujungti Europos jūras ir fiderio linijas trylikoje Vakarų Europos ir Šiaurės Azijos šalių. Šiam tikslui projekto rengėjai nustatė 17 sąlygų, kurios buvo pavadintos „Ferrmed standartais”.
Paminėsime pagrindinius iš jų. Pirma, iškelti labai rimti reikalavimai geležinkelių transporto techniniams parametrams. Labiausiai revoliucingu atrodo krovininių traukinių ilgo didinimas nuo 750 m iki 1500 m. Jų svoris taip pat turi padidėti iki 3000-5000 t. neto masės. Vagonai bus pailginti nuo 19 iki 25 m ir turės žemagrindes konstrukcijas. Atitinkamai sąstatui bus reikalinga didesnė traukos jėga judėjimui iš vietos ir kiti patobulinimai. Tiesą sakant, stambiausiai gamintojai jau patvirtino turėsią technologinių galimybių adaptuoti techniką šiems reikalavimams.
Be to buvo pasiūlyta įtvirtinti universalias vėžes (1435 mm), dėl ko, pav., Ispanijoje, reikėtų keisti visus bėgius. Kintamosios srovės standartai (25 kW) taip pat turėtų būti suvienodinti. Tam tikriems parametrams turi atitikti ir perkrovimo punktai, privažiuojamieji keliai ir kt.
Antra, sėkmę garantuotų ir geležinkelių tarifų bei kitų procedūrų, susijusių su krovinių judėjimu, paskirstymu (dispečerizavimu) ir apsauga, standartizavimas. Tai užtikrintų nenutrūkstamą ir greitą linijų funkcionavimą.
Įgyvendinus šiuos reikalavimus „Ferrmed“ žada iki 2025 m. padidinti krovinių srautą 50 proc.
Suprantama, tai kainuos nemažai: idėjos iniciatorių vertinimu viso projekto kaina sudarys 177 mlrd. eurų iki 2025 m. Tačiau tokios investicijos turėtų atsipirkti dėl sumažėjusių išlaidų: 228 mlrd. padės sutaupyti eksploatacinių kaštų mažinimas, 285 mlrd. – greičio padidėjimas, 15 mlrd. – avarijų skaičių ir aplinkos teršimo sumažėjimas.
Kas ką?
Pažymėtina, kad transportininkai ir naftos perdirbimo pramonės atstovai, kurių interesai visiškai nepaisomi naujoje ES transporto strategijoje, neskuba su komentarais ir pareiškimais. Susidaro įspūdis, kad Briuselio direktyvos jų nelabai jaudina.
Už tai kai kurios ES pastangos pagerinti geležinkelių padėtį sulaukė geležinkelių bendrovių ir pačių geležinkelininkų kritiką. Negana to, šiems pasiūlymams priešinasi svarbiausiai žaidėjai ES arenoje.
Pirmiausiai, tai liečia liberalizaciją. Kaip jau buvo minėta, „holdingo modelio“ atsisakymas geležinkelių sektoriuje nedavė jokių rezultatų. Bandydamas nuslopinti visų nepasitenkinimą, Briuselis panaudojo jėgą ir 2008 m. pareiškė kelis ieškinius prieš nacionalines geležinkelių bendroves. Pažymėtina, kad pirmu taikiniu buvo „Deutsche Bahn“, kuris visiškai priklauso valstybei ir yra klasiškas valstybės holdingo pavyzdys. „Tai proga visoms ES valstybėms narėms susimąstyti apie tai, ar geležinkelių holdingų skaidymas ekonomiškai pagristas. Ar tai daroma tik Europos Komisijos reikalavimu, o ši institucija turi tam tikrą nusistatymą Europos geležinkelių įstatymų atžvilgiu“, – mano Europos geležinkelių bendrijos (CER) vyriausiasis vykdomasis pareigūnas Liboras Lochmanas. Liberalizacijos priemonės netenkina ir Prancūzijos geležinkelių bendrovė SNCF. „Ši sritis kaip tik reikalauja konsolidacijos. Pažiūrėkite į oro linijų verslo konsolidacija per pastaruosiuos 20 metų“, – sako SNCF vadovas Guillaume Pepy.
Kaip bebūtų paradoksalu, tai reiškia, kad prieš šią strategiją pasisako dviejų stipriausių ES šalių nacionalinės bendrovės.
Praeitųjų metų vasarą Europos Parlamentas ėmėsi dar radikalesnių priemonių – priėmė „ketvirtąjį paketą“, kuriame kalbama apie bendros Europos geležinkelių erdvės kūrimą. Iškeltas tikslas užtikrinti visiems Europos pervežimų operatoriams „teisingą prieigą“ prie platesnio paslaugų spektro (tuo tarpu naudotis stočių pastatais, rūšiavimo bei riedmenų remonto ir aptarnavimo stotimis, t.t.) ir garantuoti visiems vienodą prieigą prie geležinkelių tinklo. Taip pat svarstoma sukurti bendrą judėjimo visais ES keliais reguliatorių.
Pagrindinis reformos ideologas, EK viceprezidentas Siim Kallas, sako, jos ši reforma reikalinga, nes valstybių biudžetai nepakankami užtikrina geležinkelių plėtrą. ES dokumentuose nuolat tvirtinama, kad valstybių biudžetai mažėja, o geležinkeliai vis labiau įklimpsta jiems į skolas. Todėl privatizavimas yra vienas iš būdų pritraukti privatų kapitalą (skaičiuojama, kad jis gali sudaryti 32 mlrd. eurų).
Tačiau dėl šios iniciatyvos rugsėjį-spalį per Ispaniją, Italiją, Belgiją ir Prancūziją nuvilnijo geležinkelininkų streikų banga. Jos leitmotyvas buvo aiškiai politinis: bėgų perdavimas privačiam kapitalui lyginamas su nacionalinio suvereniteto praradimu.
Ekspertai savo ruožtu taip pat nusiteikę skeptiškai. Visi prisimena 1990 m. geležinkelių privatizavimą didžiojoje Britanijoje, kuris neigiamai vertinimas ir pačioje šalyje (taip pat ministro pirmininko), ir už jos ribų.
Ne mažiau abejonių kelia ir siūlomos techninės bei organizacinės priemonės kuriant bendrą geležinkelių sistemą su galingais transporto koridoriais. Pagrindinis stabdys – finansavimas. Ekspertų paskaičiavimais, „Ferrmed“ plano įgyvendinimas pareikalautų dvigubai daugiau lėšų.
Nepaisant pastangų padidinti geležinkelių vaidmenį, „Baltojoje knygoje «Transportas -2050»” numatyta panaikinti visus aukščiau minėtus automobilių transporto trūkumus: pradėti eksploatuoti hibridinius ir elektromobilius, uždrausti miestuose važiuoti automobiliais su dyzeliniais ir benzininiais varikliais, iki 2030 m. sumažinti išmetamųjų dujų kiekį 60 proc. Praktika rodo, kad geležinkelininkų nemotyvuoja jokie raginimai ir spaudimas, už tai vežėjai pralenkia visus nustatytus dokumentuose terminus, todėl investicijos į šį sektorių labiau atsiperka. Juk ir kamščius galima įveikti greičiau statant naujus autobanus, o ne geležinkelių bėgius.
Susidaro įspūdis, kad rengdama transporto strategiją, EK bando apsidrausti nuo tokios situacijos, jai geležinkelių plėtros planai nebus įgyvendinti. Vežėjai kol kas išlieka ramūs, nes, greičiausiai, jaučia savo pranašumą.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius susitiko su Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) atstovais. Susitikimo metu didžiausias dėmesys buvo skiriamas vietinės reikšmės kelių (gatvių) tiesimo, taisymo ir priežiūros klausimams aptarti. Savivaldybių asociacijos atstovus ministras pakvietė bendradarbiauti, ieškant bendrų Lietuvos kelių transporto sektoriui aktualių bei savivaldybių keliamų klausimų ir problemų sprendimo.
Pagal Vietos savivaldos įstatymą, viena iš savivaldybių funkcijų yra vietinės reikšmės kelių (gatvių) priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas.
Vienas iš finansavimo šaltinių šiai funkcijai vykdyti – Kelių priežiūros ir plėtros (KPP) programa. Pinigai į programą surenkami iš degalų akcizo, mokesčių už važiavimą keliais ir baudų už greičio viršijimą, užfiksuotą stacionariąja pažeidimų fiksavimo įranga valstybinės reikšmės keliuose, ir kt.
Savivaldybių asociacijos atstovai konstatavo, kad savivaldybėms skiriamos lėšos iš KPP programos pastaruosius metus vis mažėjo, todėl gerokai pagilėjo savivaldybių problemos atsiskaitant už kelių tiesimo ir remonto darbus.
R.Sinkevičius pasisakė už tai, kad būtų padidintas (t.y., atstatytas) degalų akcizo dalies, pervedamos į Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo programos sąskaitą, dydis nuo 55 iki 80 procentų. LSA atstovai ministro siūlymui pritarė.
„Bendrą Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimą būtina didinti, atsisakant naudoti šias lėšas bendrosioms biudžeto reikmėms ir palaipsniui didinant į programos finansavimo sąskaitą pervedamų akcizo pajamų procentą. Mano pozicija – kasmet keliams skiriamų pinigų suma turi didėti, - teigė susisiekimo ministras R. Sinkevičius. - Tokiu būdu būtų užtikrinama ne tik geresnė valstybinės reikšmės kelių plėtra ir priežiūra, bet ir kur kas daugiau lėšų tektų savivaldybių gatvių tinklui plėtoti.“
Susisiekimo ministras taip pat atkreipė dėmesį, kad savivaldybės turėtų aktyviau ieškoti būdų taikyti viešojo ir privataus sektorių partnerystės finansavimo modelius gatvių tinklui plėtoti ir prižiūrėti.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Aplink Baltijos jūrą gyvena maždaug 90 milijonų žmonių, kurie neišvengiamai daro įtaką jūros ekosistemai. Nuolat vykdomo aplinkos būklės vertinimo rezultatai rodo, kad šiuo metu geros jūros būklės reikalavimus tenkina tik dalis rodiklių. Švarinti ją gali padėti glaudesnis atsakingų institucijų ir verslo bendradarbiavimas. Tai buvo akcentuojama Klaipėdoje vykusioje apskritojo stalo diskusijoje „Baltijos jūros būklė: prioritetai ir sprendimai“.
„Jau keletą dešimtmečių pripažįstama, kad svarbiausias veiksnys, kuris neigiamai veikia visas Baltijos jūros ekosistemos grandis, yra eutrofikacija. Ją sukelia perteklinis maistinių medžiagų, ypač azoto ir fosforo, kiekis, dažniausiai į jūros aplinką patenkantis su paviršiniais vandenimis, – renginio metu pažymėjo Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento Duomenų valdymo ir programų skyriaus vedėja Aistė Kubiliūtė. – Be to, kalbant apie jūros būklę, pastebima tendencija, kad dauguma jos vertinimo rodiklių rodo tam tikro lygio pažeidimus“.
Gerai jūros aplinkos būklei pasiekti, šalyje įgyvendinama ES Jūrų strategijos pagrindų direktyva (2008/56/EB). „Baltijos jūra yra labai negili – vidutinis gylis siekia 59 metrus. Nepaisant to, jūrininkystės tikslais ji naudojama labai intensyviai, o tai keičia jos būklę. Šiandien Europoje vis labiau suvokiama, kad sveika jūrų aplinka yra vertingas turtas ir būtina gyvybės išlikimo sąlyga, todėl svarbu užtikrinti jūros išteklių naudojimo galimybes ir būsimoms kartoms. Tačiau vien tik suvokimo neužtenka – vykdant aplinkosauginius veiksmus, būtina partnerystė tarp NVO, valstybės institucijų, akademinės ir verslo bendruomenių“, – komentavo A. Kubiliūtė.
Renginio metu Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento Hidrochemijos skyriaus vedėja Galina Garnaga pristatė 2011 m. prasidėjusį projektą „Cheminio ginklo paieška ir vertinimas – CHEMSEA“. Įgyvendinant šį projektą, organizuojamos ekspedicijos į cheminio ginklo laidojimo rajonus, skanuojamas jūros dugnas, imami ir analizuojami mėginiai, ruošiamos rekomendacijos siekiant padidinti saugumą po vandeniu vykdomoms veikloms.
Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos Informacijos centro Lietuvoje koordinatorė Audronė Aužbikavičiūtė renginyje pristatė Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programą, kurios tikslas – stiprinti tvarią Pietų Baltijos regiono plėtrą, bendrais veiksmais didinant jo konkurencingumą ir stiprinant žmonių bei institucijų integraciją.
Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas Sergej Suzdalev kalbėjo apie konkretų šios programos projektą „Ekosisteminių principų taikymas parenkant ir valdant jūrinius grunto gramzdinimo sąvartynus Pietryčių Baltijos regione“. Juo siekiama sukurti mažiausią neigiamą poveikį jūrinei aplinkai bei parengti moksliškai pagrįstus pasiūlymus esamų grunto gramzdinimo vietų valdymui ir naujų vietų parinkimui.
Renginyje buvo aptariamas ir verslo įsitraukimas, sprendžiant jūros būklės ir aplinkosaugos problemas. Atliekų tvarkymo įmonės „VSA Vilnius“ direktorė Jurgita Petrauskienė pateikė pavyzdžių, kaip verslo, valstybinių institucijų ir NVO bendradarbiavimas gali duoti konkrečių rezultatų, sprendžiant Baltijos jūros aplinkosaugos problemas, ir kvietė Lietuvos įmones jungtis prie Baltijos jūros šalių veiksmų grupės (The Baltic Sea Action Group, BSAG).
„BSAG yra pavyzdinė regioninė iniciatyva – joje dalyvaujančios įmonės ne tik gerina jūros būklę, bet ir gali atverti naujas galimybes savo verslui: užmegzti tarptautinį bendradarbiavimą, sukurti ir pasiūlyti rinkai naujų produktų, pritaikyti ir pristatyti naujas technologijas ir panašiai. Ne veltui prie šios iniciatyvos jungėsi tokios kompanijos kaip „Finnair“, „Siemens“, SEB, „Tallink“, „Eesti Energia“ bei kitos. Lietuvos verslas šiame judėjime dar pasyvus, tad mes skatiname jį aktyviau bendradarbiauti ir prisidėti gerinant Baltijos jūros būklę“, – sakė J. Petrauskienė.
Apskritojo stalo diskusijoje dalyviai buvo kviečiami išreikšti nuomones ir padiskutuoti apie tai, kaip būtų galima sujungti NVO, valstybės institucijų, akademinės ir verslo bendruomenių atstovų pastangas kryptinga linkme, gerinant Baltijos jūros būklę, ir bendromis jėgomis įveikti tam trukdančias problemas.
Renginyje pristatyta regioninį bendradarbiavimą skatinanti ES Baltijos jūros regiono strategija ir diskutuota apie skirtingų įstaigų ir organizacijų bendradarbiavimo galimybes, potencialą, kurį jos gali išnaudoti veikdamos kartu, derindamos veiksmus ir padėdamos viena kitai.
Apie ES Baltijos jūros regiono strategiją:
Baltijos jūros regiono strategija yra pirmoji ES istorijoje makroregioninė strategija, kurioje konkretūs veiksmai nukreipti į visas suinteresuotas regiono šalis. Siekiant didesnio mobilumo ir darnos regione bei tvarios ekonomikos augimo, skatinamas ne tik politikų, institucijų, bet ir verslo bei mokslo bendradarbiavimas. Įgyvendinant prioritetinį šios strategijos veiksmų planą, tris iš 15-os sričių koordinuoja Lietuva. Daugiau informacijos apie šią strategiją galima rasti:
http://www.baltijosjurosregionas.lt/baltijos-juros-strategija/
Informacija pateikta ES Baltijos jūros regiono strategijos rėmuose įgyvendintoje diskusijoje „Baltijos jūros būklė: prioritetai ir sprendimai“.
Viešinimo kampanija įgyvendinama vykdant Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ir Europos Komisijos pasirašytą Valdymo partnerystės susitarimą.
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|